„Joms dar neprasidėjus, jau matome, kad Tokijo olimpinės žaidynės bus ypatingos. Jų laukėme ne ketverius, kaip įprasta, o net penkerius metus. Šis laikas nebuvo lengvas. Sportininkai, treneriai, federacijos susidūrė su situacija, kurios anksčiau nė nesapnavo: atšauktos stovyklos, varžybos, uždarytos treniruočių bazės, galvosūkis, kaip pasirengimo ciklą pratęsti dar metams ir žinoma, didžiulė nežinomybė.

Vis dėlto, tiek sportininkų, tiek organizatorių pasiruošimas žaidynėms vyksta sklandžiai, imamasi visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti tiek dalyvių, tiek Japonijos gyventojų saugumą. Šios žaidynės visam pasauliui jau tapo žmonijos vienybės ir vilties simboliu.

Likus 100 dienų organizatoriai koncentruojasi į detalių šlifavimą, žaidynių gidų tikslinimą ir procesų testavimą“, – sakė olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Palaikyti Tokijo žaidynėse kovosiančių Lietuvos olimpiečių sporto sirgalius ji pakvietė į Nidą. Čia olimpinių žaidynių metu – liepos 23-rugpjūčio 8 dienomis – vyks „Olimpinis festivalis“. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje ir tuo metu galiosiančius saugumo reikalavimus Neringos gyventojai ir svečiai bus kviečiami ne tik palaikyti Lietuvos olimpiečius, bet ir patys išbandyti olimpines sporto šakas. Planuojama, kad festivalio lankytojai dideliame ekrane galės stebėti olimpinių žaidynių varžybas, dalyvauti tiesioginiuose teletiltuose su Tokijuje būsiančia Lietuvos delegacija, klausytis žinomų atlikėjų pasirodymų, susitikti su sportininkais bei patys išbandyti jėgas sporto turnyruose.

„Nors užsieniečiai į olimpinių žaidynių varžybas įleidžiami nebus, neabejoju, kad sirgalių palaikymas iš Nidos pasieks ir įkvėps mūsų olimpiečius Tokijuje. Kasdien sekame su epidemiologine situacija susijusias naujienas ir darysime viską, kad festivalio dalyviai galėtų saugiai džiaugtis sporto renginiais ir vieningai palaikyti sportininkus“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.

Šiuo metu Lietuvos olimpinę rinktinę sudaro 28 sportininkai, atstovaujantys aštuonioms sporto šakoms. Intensyviai vykstant atrankos turnyrams, tikimasi, kad šis skaičius dar augs. Lietuvos sportininkams olimpinė atranka baigsis liepos 4 dieną, kuomet paaiškės ar į žaidynes pateks vyrų krepšinio rinktinė.

Prie konferencijos dalyvių virtualiai prisijungė ir treniruočių stovyklose plušantys, kelialapius į Tokiją jau užsitikrinę sportininkai. „Fizinė forma rodo, kad sudėliotas geras planas. Tikimės, kad sezonas bus be traumų ir galėsiu pakovoti dėl medalio. Važiuojant į olimpines žaidynes mano tikslas – kovoti dėl medalio. Ar pavyks, ar ne – matysime“, – sakė šiuo metu Turkijoje esantis disko metikas Andrius Gudžius.

Į virtualią spaudos konferenciją prisijungė ir žaidynėms besiruošiantys spirtininkai.

Tokijo Olimpinės žaidynės išsiskirs tuo, kad į jas įtrauktos ir naujos sporto šakos: karatė, riedlentės, laipiojimas ir banglentės. Tai pat bendrų krepšinio entuziastų, vadybininkų ir TV3 pastangų dėka, lietuviai itin laukia ir dar vienos naujienos žaidynių programoje – krepšinio 3×3 turnyro. Planuojama, kad žaidynėse varžysis apie 11 tūkst. atletų iš 206 nacionalinių olimpinių komitetų, bus išdalinti 324 medalių komplektai, iš viso 962 olimpiniai medaliai.

Deja, šįkart tradicinėje (pirmą kartą buvo surengta 1936-aisiais) estafetėje nebus nė vieno Lietuvos atstovo.

Deglą su olimpine vasaros žaidynių ugnimi yra nešę ir legendiniai mūsų šalies sportininkai (1980-aisiais – Nijolė Sabaitė-Razienė, 2012-aisiais – Modestas Paulauskas, Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė), ir moksleivis (1992 m. – Vytautas Kaikaris), mokytojas (2008 m. – Jonas Varkulevičius), verslininkai (2008 m. – Tomas Giedrius Jarmalavičius, 2012 m. – Antanas Zabulis).

"Šiemetinė olimpinio deglo kelionė ne tik labai svarbi, bet ir kitokia. Sudėtinga epidemiologinė situacija pasaulyje kiek pakoregavo istorinę ceremoniją – imamasi ypatingų saugumo priemonių, estafetė – tik Japonijoje, be žiūrovų, o ugnį neša tik šios šalies sporto ir visuomenės veikėjai, – sakė D.Gudzinevičiūtė. – Tačiau šis tradicinis renginys, kaip ir olimpinės žaidynės, – viltingas ženklas pasauliui, kovojančiam su beprecedenčiais iššūkiais."

Šiemet Tokijo, o 2022-aisiais Pekino žaidynės bus sudėtingos dėl epidemiologinės situacijos, tačiau tikimės, kad 2024-ųjų Paryžiaus olimpiados dalyviai galės visapusiškai mėgautis sporto švente.

– Prezidente, pasiruošti startams Tokijo olimpinėse arenose mūsų sportininkams padės net keturi Japonijos miestai – Hiracuka, Mukava, Abira ir Acuma. Kaip buvo užmegztas bendradarbiavimas su jais, kas turėjo įtakos naujų ryšių plėtotei?

– Lietuva buvo viena pirmųjų, prisijungusių prie Japonijos vyriausybės iniciatyvos. Bendradarbiavimo sutartį su Hiracukos miestu pasirašėme dar 2015-aisiais, tad mūsų sportininkai turėjo galimybę treniruotis šio miesto sporto bazėse. Bendradarbiavimas tarp Japonijos miestų ir olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių šalių paremtas tarpkultūrinių mainų principu. Užsienio sportininkai ir jų komandos nariai supažindina miesto gyventojus su savo šalies kultūra, patirtimi, o šeimininkai pristato japonų papročius ir tradicijas, suteikia sąlygas treniruotis bei palaiko per žaidynes. Hiracukos gyventojai taip pat palaikys mūsų sportininkus olimpinių startų dienomis, nes sirgaliai iš užsienio į varžybų arenas nebus įleidžiami. Lietuvos olimpinės komandos pasirengimo žaidynėms partneris Hiracuka prieš žaidynes aklimatizacijai priims nemažą dalį mūsų šalies sportininkų. Tai ypač svarbu žinant, kad atletai į olimpinį kaimelį galės atvykti likus ne daugiau nei penkioms dienoms iki varžybų pradžios. Vis dėlto šis, maždaug valanda kelio nuo Tokijo įsikūręs, miestas ne toks palankus ėjikams ir maratonininkams, kurių varžybos vyks šalies šiaurėje. Todėl savo pagalbą lietuviams pasiūlė Mukava, Abira ir Acuma.

Susipažino: Hiracukoje jau viešėjusius Lietuvos sportininkus japonai pasitiko su trispalvėmis, mūsiškiai apžiūrėjo sporto bazes. / lteam.lt nuotr.

– Lietuvos sporto mėgėjai jau svarsto: kuriam mūsų šalies atletui bus patikėta nešti trispalvę per Tokijo olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją? Ar jau aptariate galimus kandidatus?

– Šiuo metu esame susitelkę olimpinės atrankos įkarščiui, palaikome dėl olimpinių kelialapių kovojančius sportininkus, todėl bene visas laikas skiriamas būtent šiam etapui. Tad apie vėliavnešius kol kas dar anksti kalbėti.

– Ar renkant mūsų olimpinės delegacijos vėliavnešį turės įtakos tarptautinis skatinimas suteikti pirmenybę moterims? Juolab kad Lietuvos rinktinėje jau yra kelialapius į Tokiją iškovojusi ir olimpinė čempionė (Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė), ir keturių žaidynių dalyvė (Simona Krupeckaitė).

– Lyčių lygybės atžvilgiu Tokijo olimpinės žaidynės žymės naujos eros pradžią. Pirmą kartą per žaidynių istoriją moterys sportininkės sudarys beveik 49 proc. visų dalyvių, įdiegta nauja varžybų tvarkaraščio sistema užtikrins vienodą matomumą tiek vyrų, tiek moterų startams. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nuosekliai dirba skatindamas lyčių lygybę sporte ir moterų įgalinimą siekti karjeros aukščiausiuose sporto organizacijų postuose, tad neatsitiktinai šių žaidynių atidarymo ceremonijos metu šalies vėliavą neš ir sportininkas, ir sportininkė. Lyčių lygybė – vienas LTOK prioritetų, todėl džiaugiamės šiuo sprendimu.

– Per pastarąją TOK sesiją jau aptarti ir pasirengimo 2022 m. Pekino žiemos bei 2024 m. Paryžiaus vasaros žaidynėms klausimai. Kokios naujienos iš Kinijos ir Prancūzijos džiugina ar kelia nerimą?

– Kinija labai gerai pasiruošusi žiemos olimpiadai. Prisiminkime, kad ne taip seniai – 2008-aisiais – šioje šalyje vyko vasaros žaidynės, todėl ši valstybė turi sukaupusi nemažai patirties, o kai kurios arenos taip pat buvo pritaikytos žiemos sporto renginiams. Kol kas viskas vyksta taip, kaip planuota, – jau parengtos visos dvylika varžybų vietų, o šiuo metu vyksta bandymų renginiai. Didžiausias iššūkis – saugumo užtikrinimas, tad kovos su COVID-19 priemonių planavimas – žaidynių organizavimo prioritetas. Paryžius vasaros žaidynėms ruošiasi labai atsakingai. Prancūzai planuoja olimpiadą išnaudoti ir fiziniam aktyvumui skatinti visuomenėje, o ypač – ugdymo įstaigose. Mums tai artima, nes olimpinis švietimas – svarbi LTOK veiklos sritis. Tad, jei Tokijo ir Pekino žaidynės bus sudėtingos dėl epidemiologinės situacijos, tikimės, kad Paryžiuje olimpinių žaidynių dalyviai galės visapusiškai mėgautis sporto švente.

Lūkesčiai: anot LTOK prezidentės, jeigu A.Reed ir S.Ambrulevičius iškovotų kelialapius į 2022 m. Pekino olimpiadą, tai būtų reikšmingas mūsų žiemos sporto pasiekimas. / "Reuters" nuotr.

– Lietuva jau pakviesta dalyvauti Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse. Ar jus tenkina tai, kaip klostosi mūsų olimpiečių atrankos startai?

– Šiuo metu gyvename laukimu. Į olimpinį kelialapį pretenduoja ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius. Dailusis čiuožimas – viena populiariausių sporto šakų žiemos žaidynėse, sulaukianti ypač daug dėmesio. 2018-aisiais Pjongčange savo atstovų neturėjome, todėl Allison ir Sauliaus iškovotas olimpinis kelialapis būtų didelis pasiekimas. Viltingai nuteikė Andrejaus Drukarovo pasirodymas pasaulio čempionate ir jo pasiektas geriausias rezultatas per visą Lietuvos kalnų slidinėjimo istoriją. Mūsų žiemos sporto atstovai rodo geriausia, ką gali.

– 2019-aisiais, po Europos žaidynių, jūs sakėte: "Didysis mūsų sportas žengia žemyn, rezultatai neauga ir tai yra neapgalvotų sporto reformų padariniai. Jei mes nesiimsime veiksmų – mūsų laukia fiasko Tokijo olimpinėse žaidynėse. Nemanome, kad pagal dydį turėsime tokią pat komandą, kaip Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, ir dėl tos pačios priežasties – sistemos sugriovimo. Manau, kad surėmę pečius vis dar galime sustabdyti šitą sniego gniužulą, bet jei to nepadarysime – buvusį lygį pasieksime tikrai ne Tokijuje, o gal net ir ne Paryžiuje." Ar, artėjant Tokijo, Pekino ir Paryžiaus žaidynėms, įžvelgiate pokyčių, kurie nuteiktų optimistiškiau nei 2019-aisiais?

– Deja, bet ne, ir geriausiai tai iliustruoja skaičiai: šiuo metu ikiolimpinės atrankos barjerus yra įveikę 28 mūsų sportininkai, o tuo pačiu metu prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes jų buvo 48. Aritmetika – iškalbinga, ir, deja, ne mūsų naudai. Nuo pat to meto, kai bendradarbiavimas tarp LTOK, sporto bendruomenės ir valstybės rengiantis olimpinėms žaidynėms buvo sugriautas bei iš Lietuvos olimpinio sporto centro atimta centralizuota medicininio ir mokslinio aptarnavimo funkcija, tendencija pasuko neigiama linkme. Tai sakiau tuomet, tai galiu pakartoti ir dabar. Susiduriame su iššūkiais, bet darome viską, kad juos įveiktume.

Remiantis tyrimo duomenimis, kas penktas respondentas (20 proc.) mano, kad šalyje nepakankamai įrengta sporto bazių ar per mažai išvystyta profesionali sporto infrastruktūra sportininkams pasirengti, kad greičiau nepakankamai mano – beveik pusė (47 proc.) tyrimo dalyvių.

„Prastą sporto infrastruktūros padėtį šalyje nuolat pabrėžia profesionalūs Lietuvos sportininkai, matantys užsienio šalyse įgyvendinamus pokyčius, vis garsiau girdimas ir aktyviai laisvalaikį leidžiančių mėgėjų balsas. Tyrimas parodė, kad pastarieji taip pat jaučia sporto bazių bei profesionalios sporto infrastruktūros trūkumą, tai neleidžia jiems tobulėti ir siekti geresnių rezultatų. Dėmesį į problemą ypač turėtų atkreipti šalies savivaldybės, nuo kurių daugiausiai priklauso, ar vietiniams gyventojams bus sudarytos sąlygos kokybiškai užsiimti mėgstama aktyvia fizine veikla“, – pranešime cituojama Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Tai, kad Lietuvoje yra įrengta per mažai sporto bazių ir neišvystyta profesionali sporto infrastruktūra sportininkams pasirengti, dažniausiai nurodė vyrai (69 proc.), jaunesni 18–29 metų (74 proc.) asmenys ir didmiesčių (68 proc.) gyventojai. Į prastas sportininkų galimybes pasirengti dėmesį rečiau atkreipė moterys (65 proc.), 30–49 m. (69 proc.) ir 50–74 m. (62 proc.) amžiaus asmenys, miestų (65 proc.) ir kaimų (67 proc.) gyventojai, rodo tyrimo duomenys.

„Nepakankamas sportininkams pasirengti skirtos infrastruktūros išvystymas matomas visoje Lietuvoje – tiek didmiesčiuose, tiek kaimuose. Į susidariusią situaciją dėmesį atkreipia visų amžiaus grupių atstovai, tai tik įrodo problemos mastą, parodo, kad mažesnes galimybes užsiimti sportine veikla ir tobulėti turi ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai“, – mano LTOK vadovė.

Tik 23 proc. tyrimo dalyvių mano, kad Lietuvoje pakankamai išvystyta sporto infrastruktūra sportininkams pasirengti (4 proc. – visiškai pakankamai ir 19 proc. – greičiau pakankamai). Tai dažniau pabrėžė vyriausi 50–74 m. (25 proc.) ir didmiesčių gyventojai (25 proc.).10 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Baltijos tyrimai“ šių metų vasario 9–12 dienomis. Tyrimo metu apklausta 530 Lietuvos gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 74 metų.

Dalyvauti jame kviečiami visų Lietuvos dziudo klubų sportininkai, atitinkantys kvalifikacinius meistriškumo reikalavimus.

Prieš Lietuvos čempionato startą Vilniuje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo dziudo bendruomenės atstovai bei svarbiausių šalies sporto institucijų vadovai. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, Lietuvos dziudo federacijos (LDF) prezidentas Vigmantas Sinkevičius ir jam oponuojantis buvęs olimpietis Marius Paškevičius. Pažymėtina, jog pastarasis anksčiau ne kartą buvo kviestas susėsti prie bendro stalo pokalbiui LTOK, kuriam tarpininkautų aukščiausi šalies sporto vadovai, tačiau, net pažadėjęs, į susitikimą neatvykdavo.

Šįsyk susirinkime dalyvavo visų suinteresuotų pusių atstovai. Dziudo federacijos prezidentas V. Sinkevičius ir M. Paškevičius sporto vadovams išdėstė savo požiūrį į nesutarimus, kilusius šios sporto šakos bendruomenėje. LDF prezidentas dar sykį akcentavo, jog viešoje erdvėje skambantys teiginiai, jog opozicijos klubų atstovams neleidžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose, neatitinka tikrovės, tiesa, visi sportininkai turi atitikti privalomus kriterijus, nepriklausomai nuo to, kuriam klubui atstovauja – dalyvauti šalies čempionatuose ir kelialapius laimėti sąžiningai konkuruodami su savo kolegomis ant tatamio. Taip pat buvo aptartos politikų anksčiau išsakytos idėjos jungiant Lietuvos dziudo federaciją su M. Paškevičiaus neseniai įsteigta įstaiga.

Pokalbyje dalyvavusi LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė pabrėžė, jog, nepriklausomai nuo skirtingų nuomonių ir pageidavimų, visų šalies sporto federacijų atstovai privalo laikytis oficialių federacijų įstatų ir veikti jų rėmuose. Pagal šias taisykles vietos šalies rinktinėse bei kelialapiai į oficialias tarptautines varžybas pelnomi oficialiuose nacionaliniuose čempionatuose. Olimpinė čempionė primygtinai paprašė M. Paškevičiaus paskatinti visus savo atstovaujamos organizacijos atletus bei trenerius dalyvauti jau 49 metus skaičiuojančiame Lietuvos dziudo čempionate. Tik tokiu būdu gali būti išaiškinti visi pajėgiausi šalies dziudo sportininkai, kurie galės atstovauti Lietuvai svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Taip pat LTOK prezidentė neslėpė nuostabos dėl bandymų dirbtinai sujungti dvi organizacijas, nes tai gali būti daroma tik pačių organizacijų išreikšta valia, kuri apibrėžiama įstatais bei įstatymais.

Beje, praėjusią savaitę tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek LTOK gavo oficialų Europos dziudo sąjungos (EJU) laišką, kurio kopija buvo atsiųsta ir LDF. Laiške pabrėžiama, jog abi svarbiausios dziudo institucijos žemyne ir pasaulyje - tiek EJU, tiek Tarptautinė dziudo federacija (IJF) - mūsų šalyje pripažįsta vienintelę savo atstovę – oficialią Lietuvos dziudo federaciją (LDF). Taip pat dar sykį patvirtinama, jog tik oficiali federacija gali rengti nacionalinius čempionatus, deleguoti šalies rinktinę į olimpines žaidynes ir suteikti meistriškumo ženklus.

„Tarptautinė dziudo federacija (IJF) ir Europos dziudo sąjunga (EJU) prieš daugiau nei metus buvo delegavusi savo oficialius atstovus – Vykdomojo komiteto narius Gerardą Benone ir Aleksandrą Jatskevičių į Lietuvą, kuriems buvo pavesta ištirti nesutarimus. Delegatai neužfiksavo jokių nelegalių ar įtartinų veiksmų ar aplinkybių. Dar daugiau, visi LDF veiksmai atitinka IJF ir EJU statutą. Todėl raginame LTOK ir Ministeriją užtikrinti oficialios Lietuvos dziudo federacijos juridines teises“, - sakoma kreipimesi.

Tokių veiksmų imtąsi po to, kai motyvuojant sudėtinga epidemiologine situacija buvo atšauktas birželį Paryžiuje turėjęs vykti pasaulinis atrankos turnyras ir paaiškėjo, kad likę olimpiniai kelialapiai į vasarą vyksiančias Tokijo olimpines žaidynes bus dalinami Europos atrankos turnyre ir pagal naują reitingų sistemą.

Toks sprendimas skaudžiai atsilieps Lietuvos bokso rinktinei. Europos atrankos turnyre kovos vienintelė Lietuvos atstovė Gabrielė Stonkutė. Kitiems Lietuvos boksininkams lieka vienintelė galimybė – į olimpines žaidynes patekti per reitingus. Tokiu atveju, galimybės varžytis olimpinėse žaidynėse netenka ir vienas geriausių Lietuvos boksininkų, Europos čempionas Eimantas Stanionis.

„Ši žinia buvo netikėta visai Lietuvos sporto bendruomenei. Nuo nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalis į olimpines žaidynes deleguodavo bent po du boksininkus. Suprantame, kad esama epidemiologinė situacija yra sudėtinga, o sportininkų sveikata ir saugumas privalo būti prioritetu. Tačiau naujoji sistema yra labai neparanki mažų valstybių sportininkams“, – sakė olimpinė čempionė, TOK narė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

LTOK ir LBF kreipimesi atkreipiamas dėmesys į sistemos pakeitimų padarinius ne tik Lietuvai, bet ir kitoms mažesnėms Europos valstybėms. Pabrėžiama, kad esama situacija atima galimybę Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvauti jauniems sportininkams, neturėjusiems galimybės dalyvauti įskaitiniuose čempionatuose.

Taip pat, atkreipiamas dėmesys į kvotų skirstymą „World Series of Boxing“ (WSB) lygos dalyviams. WSB lygoje dalyvauja tik didelės ir finansiškai stiprios valstybės, todėl tokių valstybių sportininkams yra sudaromos išimtinai didesnės galimybės gauti daugiau kvotų dalyvavimui olimpinėse žaidynėse.

Rašte taip pat išreiškiamas nuogastavimas, kad nemažai geriausių profesionalių boksininkų tikslingai rengėsi tik pasaulinės atrankos turnyrui, todėl šių varžybų atšaukimas atima iš jų galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

LTOK ir LBF prašo TOK specialiosios bokso komisijos peržiūrėti ir pakoreguoti Tokijo olimpinių žaidynių bokso varžybų atrankos sistemą, kad ši būtų pritaikyta visoms valstybėms ir visiems sportininkams.

Renginys vyko „Lumi“ platformoje. Belgų įmonė šią paslaugą teikia daugeliui tarptautinių sporto federacijų. Šiame kanale praėjusiais metais vyko ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Generalinės asamblėjos sesija. 

„Praėję metai nebuvo lengvi. Džiaugiuosi, kad nepaisant sudėtingų sąlygų mums pavyko susirinkti į sesiją numatytu laiku. Praėjusiais metais pandemija sujaukė daug mūsų planų. Tikimės, kad šiemet veiklos ir projektai vyks taip, kaip numatyta, tačiau nesame apsaugoti nuo priverstinių pokyčių“, – sakė olimpinė čempionė, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

D.Gudzinevičiūtė. E.Žaldario nuotr.

Virtualioje sesijoje dalyvavo 57 LTOK nariai iš 67.

Pristatydama 2020 metų LTOK veiklą, D. Gudzinevičiūtė išskyrė stipriai išaugusį LTOK skiriamų olimpinių stipendijų skaičių. Praėjusiais metais jas gavo 107 olimpinių rinktinių kandidatai – 18 daugiau nei 2019-aisiais. Dėl epidemiologinės situacijos perkėlus Tokijo olimpines žaidynes praėjusiais metais vyko vienas olimpinis renginys – jaunimo olimpinės žaidynės Lozanoje, iš kurių bronzos medalį parsivežė ledo ritulininkas Arturas Seniuta.

Nors pernai daugelį renginių teko perkelti į internetinę erdvę, jų populiarumas nemažėjo. Virtualus Olimpinės dienos bėgimas suvienijo lietuvius 31 valstybėje visuose žemynuose, o tradicinis „Sporto kino festivalis“ įkvėpė ir tamsius rudens vakarus praskaidrino daugiau nei 8 tūkst. namų ūkių. Praėjusiais metais tradicinius „LTeam apdovanojimus“ pakeitė dokumentinė kino juosta „2020. Skrydis atšauktas“, apžvelgusi ypatingus olimpiečiams metus.

LTOK Revizijos komisijos pirmininkas Algimantas Blažys supažindino su komisijos atliktu darbu bei rezultatais. Komisija patikrino pagrindinius LTOK finansinius rodiklius ir jokių pažeidimų nenustatė. Revizijos komisijos pirmininkui pritarė ir auditą olimpiniame komitete atliekančios bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ atstovas Artūras Štura, kuris pažymėjo, jog finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą vaizdą. Daugiau komentarų ar pastabų auditorius neturėjo.

LTOK iždininkas Darius Čerka pristatė 2020 metų LTOK biudžeto įvykdymo apyskaitą ir LTOK 2021 metų biudžeto projektą. LTOK pajamos praėjusiais metais siekė 11 mln. 26 tūkst. eurų. Nepaisant to, kad iš UAB „Olifėja“ praėjusiais metais gauta tik 95 proc. planuotų pajamų, bendra pajamų suma 156,1 tūkst. eurų viršijo planuotą. Tai pasiekta laimėjus tarptautinių projektų finansavimą.

Organizacijos išlaidos pernai siekė 10 mln. 60 tūkst eurų., 2,5 mln. eurų mažiau, nei planuota. Pagrindinė to priežastis – pandemija ir atšaukti arba sumažinti renginiai bei projektai.

Planuojama, kad 2021-aisiais LTOK biudžetas sieks 12 mln. 519 tūkst. eurų, iš kurių 9 mln. 640 tūkst. eurų bus skirta olimpinio sporto finansavimui. Taip pat turėtų augti Olimpinio švietimo ir Olimpinio solidarumo projektų skaičius. LTOK prezidentė pristatė TOK parengtą „Olimpinę darbotvarkę 2020+5“, kurioje – atnaujintos TOK rekomendacijos.

Asamblėjos nariai elektroniniu balsavimu patvirtino LTOK prezidentės ataskaitą, LTOK revizijos komisijos ataskaitą, LTOK vykdomojo komiteto 2020 m. finansinės veiklos ataskaitą, LTOK 2020 m. biudžeto įvykdymo apyskaitą, LTOK 2021 m. veiklos planą bei biudžetą.