-
Virtualiame Olimpinio švietimo forume – išskirtiniai pranešėjai ir rekordinis dalyvių skaičius 1
Balandžio 14-ąją internetu vyksiančio renginio tema „Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą“ – itin aktuali pandemijos laikotarpiu, kai visi mažiau juda ir dar daugiau laiko leidžia užsidarę namuose.
„Kalbėdami apie raštingumą, dažniausiai galvojame apie skaitymą ir rašymą. Tačiau fizinis raštingumas žmogaus gyvenime turi ne mažesnę reikšmę. Tai – išsiugdyti taisyklingo judėjimo įgūdžiai, motyvacija ir atsakomybė būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą. Fizinis raštingumas yra raktas į sveikesnės visuomenės kūrimą, todėl apie tai kalbėti reikia garsiai, o pradėti ugdyti – nuo mažens“, – sakė LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
Renginio dalyvius sveikins pirmoji ponia Diana Nausėdienė, kuri vėliau dalyvaus ir vyksiančiose diskusijose.
Diskutuoti bus apie ką. Lietuvoje fizinio raštingumo sąvoka beveik negirdėta. Ši samprata žinoma ir bene geriausiai praktiškai pritaikyta Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje. Fizinis raštingumas – ne tik fizinių gebėjimų, bet ir žinių bei supratimo, kodėl ir kaip reikia būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą ugdymas. Fizinis raštingumas kalba apie kiekvieno žmogaus kognityvinių, psichomotorinių ir emocinių–vertybinių gebėjimų ugdymą per fizinę veiklą.
Specialiai forumui perengtus pranešimus skaitys išskirtinė svečių komanda. Pasaulinio sveikatos organizacijos (PSO) Mitybos, fizinio aktyvumo ir nutukimo programų vadovas dr. Kremlinas Wickramasinghe kalbės, kaip jo atstovaujama organizacija skatina sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą. Šveicarijos federalinio sporto instituto patarėja mokslo reikalams Rose–Marie Repond pristatys fizinio raštingumo svarbą kokybiškam kiekvieno žmogaus gyvenimui, Jaunimo sporto fondo Mokymų vadovas Kevinas Bartonas iš Didžiosios Britanijos pasakos, kaip sukurti fiziškai raštingą visuomenę. Britės Phillippos Youlden, atstovaujančios Jaunimo sporto fondui, pranešimas „Fizinis raštingumas ikimokykliniame amžiuje“ bus išskirtinai svarbus dirbantiems vaikų darželiuose ir kitose ikimokyklinukus ugdančiose įstaigose. Tarp pranešėjų – ir Pozityvaus ugdymo instituto vadovė Irma Liubertienė.
Anksčiau Olimpinio švietimo forumas vykdavo Kaune, „Žalgirio“ arenos erdvėse, kur suvažiuodavo apie 500 dalyvių iš visos Lietuvos. Užsiregistravusiųjų skaičius į šįmet pirmąsyk nuotoliniu būdu vyksiantį forumą jau perkopė 1000. Tai pedagogai, dirbantys ir su mažiausiais, ir su gimnazistais, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atstovai, sporto treneriai.
Olimpinio švietimo forumo tikslas – skleisti olimpines vertybes, įkvėpti, motyvuoti, suteikti dalyviams žinių, jau subūrė šių renginių laukiančiųjų bendruomenę, kuri kiekvienais metais gausėja.
„Dar dažnai žmonės nėra atradę sporto ir fizinio aktyvumo galios. Visi kalba, kad reikia judėti, tai svarbu sveikatai, tačiau kaip pereiti nuo kalbų iki veiksmų? Galbūt į sportą ir fizinį aktyvumą turime žiūrėti ir iš kitos perspektyvos? Nuolatinis judėjimas turėtų būti natūralus poreikis, kuriam patenkinti turėtume sukurti galimybes nuo mažens. O tai padės visapusiškai ugdyti žmogų, jo socialinius įgūdžius, emocinį intelektą, diegti vertybes ar perteikti žinias. Fizinis aktyvumas, sportinės veiklos, žaidimai suteikia neribotas galimybes skirtingų požiūrių, socialinių grupių, poreikių ar amžiaus žmonėms ugdyti patriotizmą, toleranciją, pagarbą, komandinio darbo ir lyderystės kompetencijas bei kitus svarbius įgūdžius“, – sako LTOK Olimpinio švietimo direktorė Vita Balsytė.
Vienu didžiausių iššūkių šiandien ji vadina nuostatos, kad fizinis raštingumas ir fizinis aktyvumas dar nėra įvardijama kaip viena pagrindinių kompetencijų vaikams ir suaugusiems.
Registruotis į Olimpinio švietimo forumą galite iki balandžio 12 dienos. Renginys nemokamas.
-
TOK VK posėdyje – patvirtintos ataskaitos, papildyti olimpinių rinktinių kandidatų sąrašai
Posėdyje patvirtinta vasario 17 dieną virtualiai vyksiančios Generalinės asamblėjos sesijos eiga, darbotvarkė ir svarstytinų sprendimų projektai.
Vykdomojo komiteto nariai pritarė parengtam 2021 metų LTOK biudžeto projektui, kuris anksčiau buvo svarstytas Finansų ir biudžeto komisijoje. Projekte numatyta 77 proc. (9 mln. 640 tūkst. eurų) LTOK biudžeto skirti olimpinio sporto finansavimui.
Taip pat buvo pritarta audituotoms LTOK 2020 metų finansinėms ataskaitoms. Nepriklausomo auditoriaus išvadą pristatė UAB „PricewaterhouseCoopers“ atstovas Artūras Štura. „LTOK pateiktos finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą vaizdą. Daugiau pastabų neturime“, – sakė jis.
Pritarta ir LTOK Revizijos komisijos ataskaitai. Komisijos pirmininkas Algimantas Blažys pristatydamas ataskaitą pastebėjo, kad kai kurios sporto federacijos dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų už 2020-aisiais gautą finansavimą. Vykdomasis komitetas pritarė Revizijos komisijos rekomendacijai nemokėti 2021-aisiais numatytų lėšų, kol federacijos finansiškai neatsiskaitys už praėjusius metus.
Šie dokumentai bus pateikti tvirtinti Generalinei asamblėjai.
Posėdyje taip pat patvirtintos likusių septynių LTOK komisijų sudėtys ir nuostatai.
Vykdomasis komitetas į Tokijo olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą įtraukė boksininkus Joną Jazevičių (treneris Vidas Bružas), Saimoną Banį (treneris Miroslavas Krepštul), dziudo atstovą Kirilą Volkovą (Albertas Techovas).
Į Tokijo olimpinės pamainos sportininkų sąrašą įtraukta badmintonininkė Samanta Golubickaitė (treneris Kęstutis Navickas), boksininkai Modestas Žmuidinas (treneris Vidas Bružas), Robertas Liorančas (treneris Vidas Bružas), Simonas Zelenekas (treneris Vidas Bičiulaitis), Justas Jocius (treneris Julius Kibas), Gelmius Adomkevičius (treneris Vidas Bičiulaitis).
Iš pamainos sąrašo išbraukti boksininkai Liudvikas Lagūnavičius, Tomas Olberkis ir Gabrielius Savickas.
Į sportininkų, rengiamų Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms sąrašą įtraukta dailiojo čiuožimo sportininkė Jogailė Aglinskytė (treneris Dmitrijus Kozlovas).
Atletai į olimpinių rinktinių kandidatų arba pamainos sąrašus įtraukiami jų kandidatūrą pateikus atitinkamo sporto federacijai bei apsvarsčius LTOK Ekspertų komisijai.
Vykdomasis komitetas taip pat pritarė siūlymui padidinti olimpines stipendijas biatlonininkėms Natalijai Kočerginai ir Gabrielei Leščinskaitei. Nuo šiol jų stipendijos sieks 850 eurų.
Posėdžio pabaigoje olimpinė čempionė, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasidžiaugė iš TOK atėjusiu kvietimu LTOK dalyvauti 2022 metų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse. Oficialus TOK laiškas Lietuvą pasiekė vasario 4 dieną – likus lygiai metams iki žaidynių.
-
Lietuvos mažųjų žaidynių starte – pirmosios ponios linkėjimai ir rekordinis dalyvių skaičius
Daugiau nei 500 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų sveikino ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
Atidarymo renginyje aptarta fizinio raštingumo svarba, Lietuvos mažųjų žaidynių sezono tikslai, uždaviniai, pasidžiaugta rekordiniu dalyvių skaičiumi. Šiemet fizinį aktyvumą ir olimpines vertybes ugdančiame projekte dalyvaus daugiau nei 30 tūkstančių darželinukų iš 325 ugdymo įstaigų ir 47 savivaldybių.
Prie karantino sąlygų prisitaikiusias Lietuvos mažųjų žaidynes šį sezoną sudarys 3 etapai. Pirmajame etape, iki balandžio pabaigos, veiklos ir pamokėlės ugdymo įstaigose bus vykdomos nuotoliniu būdu – vaikams bus sudarytos sąlygos projekte dalyvauti ir sportuojant iš namų. Pirmosios mokytojų ekspertų parengtos pamokėlės jau patalpintos ir pasiekiamos LTOK „Youtube“ paskyroje.
Antrajame etape, gegužę, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Lietuvoje, ugdymo įstaigose bus rengiami Lietuvos mažųjų žaidynių festivaliai. Tikimasi, kad penkis mėnesius vyksiantis projektas birželį galės finišuoti festivaliais didžiausiose šalies arenose.
Antrąjį sezoną iš eilės projektą globojanti pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė sveikindama pedagogus atkreipė dėmesį į jų profesijos svarbą: „Džiaugiuosi galėdama pasveikinti visus olimpinių vertybių ugdytojus. Jaučiu didžiausią pagarbą jūsų kasdieniniam darbui. Jūs esate tie olimpiniai kovotojai, kurie po sunkių krūvių, alinančių treniruočių ir vėl grįžta būti mokytojais.“
Pirmoji ponia patikino, kad karantinas dar labiau išryškino sveikos gyvensenos ir judėjimo aktualumą.
„Turime bendrą tikslą – Mažųjų žaidynes. Mūsų bendra užduotis yra auginti harmoningą asmenybę Lietuvai. Karantino ypatumai išgrynino, kas yra tikrai svarbu ir tikrai reikšminga bendruomenei ir kiekvienam žmogui. Tiek mažyliui, tiek suaugusiam. Tai – judėjimo džiaugsmas, tai sportas, tai sveika gyvensena. Jūs, pedagogai, kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, esate strateginiai partneriai valstybinės svarbos darbe. Tik jūs, ikimokyklinių įstaigų pedagogai, su sporto specialistais, olimpiečiais, metodininkais, galite įskiepyti teisingą ir objektyvų kiekvieno vaiko santykį su kūnu“, – sakė D. Nausėdienė.
Tuo metu olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė džiaugėsi projekto augimu ir vylėsi, kad netolimoje ateityje fizinio aktyvumo džiaugsmą žaidynėse galės pajusti visi Lietuvos darželinukai.
„Dėkoju poniai Dianai už palaikymą ir aktyvų įsitraukimą ne tik į į Lietuvos mažųjų žaidynes, bet ir bendrai į vaikų fizinio aktyvumo skatinimą. Tai ir mus, ir pedagogus skatina dar labiau stengtis, kad vaikai patirtų judėjimo džiaugsmą ir augtų fiziškai aktyvūs. Taip pat, tikiuosi, kad su pirmosios ponios palaikymu mums pavyks atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į nepakankamo vaikų fizinio aktyvumo problemą.
Labai džiaugiuosi matydama tiek daug prisijungusių pedagogų. Mūsų svajonė – kad Lietuvos mažųjų žaidynių veiklomis galėtų džiaugtis kiekvienas darželinukas, kad kiekviena pedagogė ir pedagogas, galėtų prisijungti prie šios bendruomenės ir kartu tobulėti. Jūs ugdote fizinį raštingumą, olimpines vertybes, bendradarbiavimą. Ačiū, kad esate kartu“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Lietuvos mažųjų žaidynės – didžiausias šalyje ikimokyklinio ugdymo vaikams skirtas sporto projektas, kuriuo siekiama didinti vaikų fizinį aktyvumą ir nuo mažens ugdyti įprotį sportuoti bei pozityvų požiūrį į aktyvią gyvenseną. Taip pat ugdyti garbingo varžymosi idėją, bendravimą ir bendradarbiavimą tarp pedagogų, supažindinti vaikus su olimpinėmis vertybėmis.
Žaidynių pagrindas – nuotolinės fizinio ugdymo pamokėlės, fizinio aktyvumo užduotys, judėjimo ir socialinius įgūdžius lavinančios estafetės. Visos užduotys yra skirtos visapusiškam vaikų fizinių savybių lavinimui. Žaidynių dalyviai bėgioja, šuoliuoja, laipioja, mėto, treniruoja pusiausvyrą ir žaidžia žaidimus, lavinančius skirtingus judesius.
Projektą organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Respublikinė ikimokyklinio ugdymo pedagogų asociacija.