Į Vilnių atvyko naujasis Latvijos nacionalinio olimpinio komiteto prezidentas Janis Buks, generalinis sekretorius Karlis Lejnieks bei Estijos nacionalinio olimpinio komiteto prezidentas Urmas Soorumaa ir generalinis sekretorius Siimas Sukles.

„Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniai olimpiniai komitetai palaiko labai glaudų ryšį. Dalinamės idėjomis, gerąja praktika, pamokomis, džiaugiamės vieni kitų pergalėmis, tariamės esant aktualiems klausimams. Dalinamės ir istorine patirtimi bei atmintimi, todėl mums vienodai skauda dėl to, kas vyksta Ukrainoje.

Baltijos šalių olimpinių komitetų pozicija nuo karo pradžios nesikeičia – palaikome Ukrainą ir nepritariame rusų ir baltarusių sportininkų dalyvavimui tarptautinėse varžybose, kol vyksta karas“, - sakė olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Susitikimo metu nacionalinių olimpinių komitetų prezidentai pasirašė pranešimą, kuriuo dar kartą pabrėžė, kad nepritaria karą Ukrainoje vykdančios Rusijos ir jos veiksmus palaikančios Baltarusijos sportininkų dalyvavimui tarptautinėse sporto varžybose.

„Mes, trijų Baltijos šalių nacionalinių olimpinių komitetų vadovai, pareiškiame, kad tol, kol tęsiasi žiaurus Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos karas prieš nepriklausomą Ukrainos valstybę ir jos žmones, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams bei oficialiems asmenims tarptautinėje sporto arenoje ne vieta.

Olimpinis sportas yra galingas įrankis ir remiasi tvirtomis pagarbos, draugystės ir tobulėjimo vertybėmis. Vis dėlto, šiuo atveju, tam tikri siūlomi valdančiųjų organų sprendimai gali būti priimtini ne visiems sportininkams ir gali priversti susidurti su nemaloniu pasirinkimu ar etine dilema: varžytis su agresorių šalių sportininkais, ar ne.

Vertiname tarptautinių sporto federacijų, kurios pasirinko neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis bet kokio lygio varžybose, sprendimą“, - rašoma pranešime.

Karą Ukrainoje vykdančios Rusijos ir jos veiksmus palaikančios Baltarusijos sportininkams nebuvo leista dalyvauti Europos nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (EOK) organizuotuose renginiuose – Europos žaidynėse ir Europos jaunimo žiemos ir vasaros festivaliuose.

Kilnus tikslas nesikeičia

Liepos 26-ąją, likus metams iki Paryžiaus žaidynių, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas pakvietė 203 šalis dalyvauti XXXIII olimpiadoje.

Kvietimų negavo Rusija ir Baltarusija (dėl karinės agresijos Ukrainoje) ir Gvatemala (laikinos sankcijos dėl šalies vyriausybės kišimosi į nacionalinio olimpinio komiteto veiklą).

„Trapiame pasaulyje, kuris sklidinas konfliktų, nesutarimų ir karų, kaip niekada anksčiau reikalinga žmoniją vienijanti taiki jėga. Olimpinės žaidynės visada nutiesdavo tiltus, kilnios misijos tikslas nesikeičia“, – kalbėjo T. Bachas.

TOK vadovas pareiškė, kad sprendimas dėl Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimo ar nedalyvavimo 2024-ųjų olimpiadoje neturėtų būti patvirtintas šiemet spalį Indijoje numatytoje TOK sesijoje, kaip to tikisi suspenduotos šalys.

„Verdiktą lems tai, kaip klostysis situacija ir kokie bus mūsų rekomendacijų tarptautinėms sporto federacijoms rezultatai“, – teigė T. Bachas.

TOK yra palikęs galimybių rusams ir baltarusiams Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse varžytis neutraliu statusu, bet išimtys netaikomos su karinėmis struktūromis susijusių sporto klubų atstovams ir atletams, palaikantiems agresiją Ukrainoje, taip pat komandoms.

„Mūsų pozicija nepasikeitė: Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimui olimpiadoje nepritariame. Europa šiuo klausimu yra gana vieninga, todėl Europos nacionalinių olimpinių komitetų organizuojamose varžybose šių šalių sportininkams nebuvo leista dalyvauti“, – pabrėžė D. Gudzinevičiūtė.

Pozicija: fechtuotoja ukrainietė O. Charlan (kairėje) įtikinamai parodė, kad nenori sveikintis su ruse A. Smirnova. AFLO nuotr.

Poelgį padiktavo širdis

Rusijos sporto veikėjai neriasi iš kailio koneveikdami sankcijas, tačiau TOK pozicijos pagrįstumą iškalbingai iliustravo incidentas per Tarptautinės fechtavimo federacijos surengtą pasaulio čempionatą Italijoje.

Ukrainos fechtuotoja Olga Charlan, nugalėjusi rusę Aną Smirnovą, po dvikovos nepaspaudė rankos varžovei, nors tai pagal taisykles privaloma.

„Pasielgiau taip, kaip liepė širdis“, – sakė O. Charlan.

A. Smirnova dėl ukrainietės poelgio pateikė protestą. Tarptautinė fechtavimo federacija diskvalifikavo O. Charlan, kuri sulaukė didelio palaikymo.

Sporto federacijos atsakingos už atletų rengimą, o LTOK – už dalyvavimo žaidynėse organizavimą.

Bausmę skyrę funkcionieriai pirmiausia žiūrėjo formalumų, bet nepaisė aplinkybės, kad O. Charlan neištiesė rankos priešininkei, kurios brolis yra Rusijos armijos, žudančios Ukrainos žmones, karys.

TOK nedelsdamas paragino sporto federacijas jautriai reaguoti į Ukrainos sportininkų ir neutralų statusą turinčių rusų varžybas, tačiau akivaizdu, kad leidimas Rusijos ir Baltarusijos atstovams dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje tik padidintų įtampą, sustiprintų provokacijų tikimybę.

Vizitas: TOK vadovas T. Bachas apžiūrėjo olimpinio kaimelio kambarius, įvertino baldus. „Twitter“ nuotr.

Bilietų dar yra

Lietuva kol kas turi septynis olimpinius kelialapius: šešis asmeninius (dviejų rungčių kvalifikacinius normatyvus yra įvykdęs plaukikas Danas Rapšys, po vieną – Rūta Meilutytė ir Aleksas Savickas, tikslą taip pat pasiekė lengvaatlečiai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius) ir vieną šaliai (tai šiuolaikinės penkiakovės rinktinės nuopelnas).

„Mūsų sportininkai varžosi dėl teisės kitąmet startuoti žaidynėse, o mes darome viską, kad Paryžiuje jiems užtikrintume geriausias įmanomas sąlygas, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė. – Tiesa, po reformos visiškai nebeprisidedame prie sportininkų rengimo, tai mums sunkina darbą: sunkiau planuoti aptarnaujančio personalo skaičių, logistiką. Sporto federacijos atsakingos už atletų rengimą, o LTOK – už dalyvavimo žaidynėse organizavimą. Tad turime sužiūrėti absoliučiai viską: nuo akreditacijų, lėktuvo bilietų, apgyvendinimo iki medikų komandos formavimo. Visu tuo rūpinasi olimpinės misijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė.“

– Kokie nesportiniai iššūkiai laukia per žaidynes?

– Vienas pagrindinių – Paryžiaus transporto sistema. Nors veiks speciali olimpinė linija, dar neaišku, ar tai išspręs problemą. Matome, kad sportininkams reikės naudotis viešuoju transportu, o tiems, kurie gyvens toliau nuo sporto bazių, – atidžiai planuoti kelionės laiką. Taip pat svarbus klausimas – aptarnaujančio personalo skaičius ir apgyvendinimas. Olimpiniame kaimelyje kvota yra stipriai sumažinta, todėl ne visi treneriai galės įsikurti šalia sportininkų. Tai sudarys nepatogumų sporto federacijoms, o iš mūsų reikalaus papildomų finansinių resursų, nes už apgyvendinimą turėsime susimokėti.

– Kuo ši olimpiada bus ypatinga tiek sportininkams, tiek žiūrovams?

– Organizatoriai pranešė, kad iš 10 mln. bilietų į žaidynių varžybas per 7 mln. jau išpirkta. Lietuvai šį kartą pavyko gauti rekordinį žiniasklaidos akreditacijų skaičių – net 16, prie šio skaičiaus dar prisidės renginio transliuotojų TV3 atstovai, tad neabejoju, kad informacijos sklaida bus labai plati. Nemažai renginių ir varžybų vyks gražiausiose Paryžiaus vietose. Pavyzdžiui, žaidynių atidarymo ceremonija – ne stadione, delegacijų paradas bus surengtas Senos upėje. Tai bus įspūdinga patirtis, tačiau kartu ir gana varginanti – sportininkams šis procesas turėtų užtrukti apie dvylika valandų. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse bus pasiekta lyčių lygybė: atletų kvotos paskirstytos po 50 proc. vyrams ir moterims.

Tarp svečių – U. Boltas

Šiomis dienomis Prancūzijoje viešėjęs TOK prezidentas T. Bachas, be kita ko, aplankė būsimą olimpinį kaimelį ir susitiko su legendiniu sprinteriu Usainu Boltu, kuris pademonstravo būsimų žaidynių ugnies deglą.

Proga: Paryžiaus žaidynių ugnies deglą pristatė (iš kairės) olimpiados organizacinio komiteto vadovas T. Estanguet’as, TOK prezidentas T. Bachas ir legendinis sprinteris U. Boltas. AFP nuotr.

„Paryžiuje man visada patiko varžytis ir atostogauti. Nekantriai laukiu olimpiados, atvyksiu čia su šeima“, – teigė aštuoniskart olimpinis čempionas.

Deglą sukūrė dizaineris Mathieu Lehanneur’as, gamins metalurgijos kompanija „ArcelorMittal“.

XXXIII olimpinių žaidynių ugnis bus įžiebta 2024 m. balandžio 16 d. Graikijoje.

„Apdovanoti Europos žaidynių medalininkus kviečiami nacionalinių olimpinių komitetų, tarptautinių ar Europos sporto federacijų atstovai, garbūs svečiai. Kabinti sportininkams ant kaklo medalį ir tapti jų džiaugsmo dalimi – neįtikėtinas jausmas ir didelė atsakomybė. Pati, kaip buvusi sportininkė puikiai pamenu, kokia tai ypatinga akimirka.

Man ši privilegija vienose ar kitose varžybose tenka jau 11 metų. Žinoma, ne visada nuo mūsų priklauso, bet jei yra galimybė, visada stengiuosi pasirinkti tas sporto šakas, kur lietuviai turi potencialo iškovoti medalį. Ir nors ceremonijos reglamentas labai griežtas ir nė vieno sportininko negalima išskirti, visada saviškius norisi apkabinti ar stipriau paspausti ranką.

Pamenu, kai Tokijo olimpinėse žaidynėse teko apdovanoti Laurą Asadauskaitę, tuomet vos pavyko sulaikyti ašaras“, - sakė Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) viceprezidentė D. Gudzinevičiūtė.

Europos žaidynių ir tuo pačiu Europos čempionais tapo ispanai (1 min. 19,964 sek.). Sidabrą iškovojo Ukrainos įgula (1 min. 20,500 sek.), bronzą – serbai (1 min. 20,800 sek.).

Dėl medalių šioje rungtyje kovojo ir Lietuvos keturvietės baidarių įgula – Simonas ir Mindaugas Maldoniai, Artūras Seja, Ignas Navakauskas. Olimpinės 500 m rungties finale lietuviai užėmė devintąją vietą. Jų rezultatas – 1 min. 21,778 sek.

„Žinoma, ypatingai malonu apdovanoti Lietuvos sportininkus, tačiau sportas dažniausiai neprognozuojamas. Įdomu tai, kad man teko apdovanoti Ukrainos keturvietę, o Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto prezidentui Vadimui Gucaitui – mūsų kanojininką H. Žustautą“, - pasakojo D. Gudzinevičiūtė.

EOK viceprezidentė D. Gudzinevičiūtė taip pat dalyvaus Krokuvoje vyksiančiame EOK Vykdomojo komiteto posėdyje.

Europos žaidynės Lenkijoje vyks iki liepos 2 dienos.

Romoje Augusto mauzoliejuje prie Taikos altoriaus „Ara Pacis“ surengtoje ceremonijoje įžiebta liepos mėnesį Maribore (Slovėnija) vyksiančio Europos jaunimo olimpinio festivalio ugnis.

„Šis festivalis – ne vien varžybos, tai – draugystė, pagarba varžovui ir galimybė įsilieti į olimpinę šeimą. Nemažas būrys olimpiečių savo kelią didžiojo sporto link pradėjo būtent olimpiniame festivalyje“, – kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė, Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) viceprezidentė D. Gudzinevičiūtė.

Planuojama, kad į Mariborą vyks daugiau nei 50 sportininkų (14–18 metų) iš Lietuvos. Festivalyje dalyvaus iš viso apie 3 600 jaunųjų atletų iš 48 Europos valstybių (išskyrus Rusiją ir Baltarusiją).

Planuojama, kad į Slovėniją vyks daugiau nei 50 jaunųjų sportininkų iš Lietuvos.

EOK iniciatyva nuo 1991-ųjų buvo rengiamos Jaunimo vasaros ir žiemos olimpinės dienos, o nuo 2001 m. šis sporto renginys pervardytas į Jaunimo olimpinį festivalį.

Mūsų šalies sportininkai yra iškovoję visų spalvų medalių.

Pirmieji Europos jaunimo olimpinių dienų čempionai – lengvaatlečiai Agnė Visockaitė ir Mindaugas Pukštas, triumfavę 1995 m. Didžiojoje Britanijoje, o pirmą Jaunimo olimpinio festivalio auksą 2003 m. Prancūzijoje iškovojo sprinterė Lina Grinčikaitė, stalo tenisininkė Lina Misikonytė ir dziudo imtynininkas Alius Bračiulis.

2007 m. Serbijoje čempionais tapo Kazio Maksvyčio treniruojami krepšininkai, finale 74:72 palaužę ispanus. Tąkart Lietuvos rinktinei atstovavo ir būsimas Kauno „Žalgirio“ kapitonas Edgaras Ulanovas.

2011 m. Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje Turkijoje sužibo plaukikės Rūtos Meilutytės žvaigždė – kaunietė iškovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius, pagerino ne vieną Lietuvos rekordą.

Pernai iš Slovakijos mūsiškiai grįžo su 10 medalių (po 4 aukso, sidabro ir 2 bronzos). Sėkmingiausiai pasirodė plaukikė Smiltė Plytnikaitė ir merginų plaukimo komanda (laimėjo estafetę 4 po 100 laisvuoju stiliumi), taip pat lengvaatletė Aurėja Beniušytė, gimnastas Kristijonas Padegimas.

Daugiau nei 450 susirinkusių dalyvių renginio organizatoriai šiemet pasitiko tema „Kur slypi motyvacija?“, o ją analizuoti pranešimų bei diskusijų metu kartu kvietė Lietuvos sportininkai ir olimpiečiai, mokslininkai bei visuomenėje žinomi veidai.

„Olimpinio švietimo iniciatyvos kasmet suburia vis daugiau pedagogų, trenerių bei švietimo įstaigų darbuotojų, kurie savo nuoširdžiu darbu ir įsitraukimu įkvepia šimtus tūkstančių vaikų ir jaunimo visoje Lietuvoje. Tai, kad čia susirinkote, yra liudijimas, kad savo darbe nuolat siekiate daugiau ir nuoširdžiai mylite tai, ką darote. Esame dėkingi kiekvienam iš jūsų ir šiandien, artėjant dar vienų mokslo metų pabaigai, kviečiame atrasti savo motyvacijos formulę, pasisemti žinių iš savo sričių specialistų bei atrasti meilę visai Lietuvai svarbiam darbui iš naujo. Juk tik motyvuoti patys galime tapti įkvėpimu kitiems“, – renginį atidarė ir susirinkusius sveikino olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Glaudžia partneryste su LTOK bei paralimpiniam sportui skiriamu nuoširdžiu dėmesiu renginio metu džiaugėsi susirinkusiuosius atvykęs pasveikinti Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

„Noriu pasidžiaugti vykdomu tokiu Olimpinio švietimo forumu. Šiais metais kalbame apie motyvaciją, o ji, mano supratimu, yra labai svarbi, nes visi čia esantys dirbame su jaunimo ugdymu, esame atsakingi už tai, kokia bus mūsų ateities karta. Ir manau, kad vaikams ne tik reikia motyvacijos, bet, visų pirma, mums patiems reikia motyvacijos. Ir esu tikras, kad šiandien visi įsikvėpsime, nes pranešėjai – įspūdingi. Todėl linkiu gero renginio ir kiekvienam išsinešti po žinią, kuri kur ateities Lietuvą“, – kalbėjo M. Bilius, iškart po sveikinimo pakvietęs dalyvius pasiklausyti para snieglentininko Rapolo Micevičiaus, siekiančio patekti į 2026 m. Milano-Kortinos žiemos paralimpines žaidynes, pranešimo.

Motyvacija sportuoti – užkoduota genuose

Visai neseniai po sunkios traumos koją praradęs, tačiau ekstremalaus sporto neatsisakęs R. Micevičius įsitikinęs – skaudžios patirtys yra naujos galimybės. Būtent taip pavadinto pranešimo metu sportininkas pakvietė pasiklausyti jo įkvepiančios, plačiai Lietuvoje nuskambėjusios gyvenimo istorijos.

„Turėjau pats pasirinkti, noriu likti su koja, su kuria negalėsiu užsiimti ekstremaliu sportu, ar ją amputuoti ir gyventi tokį gyvenimą, kokio noriu. Pasirinkau gyventi taip, kaip noriu, tik įjungus savo atnaujinta versija – su kojos protezu. Amputavus koją aš iškart mačiau, kaip aš čiuožiu snieglente, skrendu jėgos aitvaru ir man pavyko, tai buvo viena mano motyvacijos paslapčių, aš tiesiog norėjau gyventi gyvenimą užsiimdamas tuo, kas man labai patinka. O dabar gyvenimas man suteikė galimybę tapti ir profesionaliu sportininku, labai tikiuosi pasirodyti ir paralimpinėse žaidynėse“, – pranešimo metu sakė R. Micevičius.

Iškart po to renginio vedėjas Saulius Nalivaika į sceną pakvietė pirmosios forumo diskusijos dalyvius – vaizdo tinklaraštininką, socialinių tinklų žvaigždę Paulių Mikolaitį (Paul de Miko), sporto žurnalistę Astą Žukaitę ir Atlanto vandenyną irkline valtimi perplaukusį keliautoją Aurimą Valujavičių. Sporto komentatoriaus Ryčio Kazlausko moderuotos diskusijos „Kodėl verta pradėti?“ dalyviai sutarė – net ir turėdami daugybę atsakomybių be fizinio aktyvumo tiesiog neįsivaizduoja savo gyvenimo.

„Aš visada žinojau, kad sportas yra mano kelias, nesvarbu, ką aš veikčiau be jo. Esu tapęs Europos Šotokan karate čempionu, tačiau atėjus tam tikram momentui aš supratau, kad man gana, nebeturiu, ką naujo išmokti, pavargau tiesiog tobulinti techniką. Dabar aš pasirinkau keliauti ir atrasti pasaulį, tačiau atrasti jį ne tik vaizdiniais, bet ir patirtimi, stebint savo fizines galimybes, atrasti pasaulį transporto priemonėmis, kurios varomos žmogaus jėga. Todėl mano gyvenime fizinis aktyvumas ne tik visada šalia, bet ir tam tikras įrankis pažinti pasaulį keliajant. Kitaip aš jau neįsivaizduoju“, – kalbėjo trečiasis irkline valtimi Atlanto vandenyną įveikęs keliautojas pasaulyje A. Valujavičius.

„Aš dažnai sakau, kad sportą atradau ne būrelyje, o „Šilelyje“. Dar būdama visai maža aš žiūrėdavau visas sporto rungtynes per tą mažą televizoriaus ekraną, o vėliau pati atsidūriau dailiojo čiuožimo treniruotėse. Nepaisant to, kad paauglystėje treniruotes mečiau, šiandien sportą kasdien atrandu savo darbe. Asmeniškai man fizinis aktyvumas yra be galo svarbus įrankis save nuraminti, motyvuoti darbams, atsipalaiduoti. Labai myliu riedučius ir galvoju, kad įkvėptą Aurimo į kitą Europos futbolo čempionatą važiuosiu riedučiais arba kokia kita jėgos transporto priemone, dar turiu laiko sugalvoti“, – juokėsi ir patirtimi dalijosi LNK sporto žinių vedėja A. Žukaitė.

Galimybės ir būdai motyvuoti jaunimą

Netrukus po gausių plojimų sulaukusios diskusijos į sceną žengė organizacijos „World Aquatics“ plėtros ir švietimo vadovė Vita Balsytė, pranešimo „Kodėl žmogaus motyvacija – ne tik jo paties reikalas?“ metu pasidalijusi vienos didžiausių sporto organizacijų pasaulyje jaunimo motyvavimo patirtimi.

„World Aquatics“ turi 209 nares valstybes, o tai reiškia, kad beveik visos pasaulio šalys yra mūsų nariai. Per metus darbo šioje organizacijoje mačiau daugybę sportininkų, kurie labai norėtų sportuoti, bet namuose jie tiesiog neturi tam galimybių. Kurie norėjo plaukti, bet jų valstybėje nėra baseino. Kurie norėjo treniruotis ir siekti savo tikslų, bet neturi geros kvalifikacijos trenerių. Todėl mes turime savo centrus, kur kviečiame sportininkus iš viso pasaulio. Nes mes žinome, kad grįžę į savo valstybes jie taps kelrodėmis žvaigždėmis, įkvėps kitus, galbūt patys taps treneriais ir toje valstybėje ne tik užaugins plaukikus, bet ir motyvuotus, labiau savimi pasitikinčius žmones“, – pedagogus bei trenerius įkvėpimu dalintis skatino V. Balsytė.

Renginiui įpusėjus dalyvių dėmesį patraukė mokslininkų diskusija „Vidinė ar išorinė motyvacija?“, kurios metu prof. dr. fizinio aktyvumo ekspertas Arūnas Emeljanovas, olimpinės komandos sporto psichologas Andrius Liachovičius bei „Affidea klinikos“ gyvensenos medicinos specialistė Beatričė Viliušytė analizavo efektyviausius jaunimo motyvavimo būdus.

„Šiemet „Active Healthy Kids Global Alliance“ organizacijoje, kuriai priklauso ir Lietuva, buvo vykdomi vaikų fizinio aktyvumo tyrimai kiekvienoje iš 62 valstybių narių. Žvelgiant į rezultatus, sąraše Lietuva yra maždaug per vidurį, tačiau jei žiūrėtume tik į mūsų valstybės rezultatus – vaikų fizinis aktyvumas per paskutinius ketverius metus dar labiau sumažėjo. Galime pasidžiaugti, kad paaugo vaikų, lankančių neformaliojo ugdymo sporto užsiėmimus, skaičius, tačiau rezultatai nėra labai džiuginantys ir su tuo reikia daug padirbėti. Mūsų pedagogai, treneriai yra nuostabūs, tačiau motyvacija, lyginant rezultatus ir jų priežastis kitose valstybėse, turėtų būti labiau skatinama ir valstybės“, – apie naujausią Lietuvos jaunimo fizinio aktyvumo statistiką kalbėjo A. Emeljanovas.

„Išorinė motyvacija – įvairūs paskatinimai, prizai, tėvų spaudimas – yra dažniau net labiau trukdanti, nei padedanti aplinkybė. Mes visi turime dirbti dėl vidinės motyvacijos, kad vaikas suprastų, kodėl tai daro, ką jam suteikia sportas. Kai pradėjau dirbti su sportininkais, pamačiau, kad absoliuti dauguma jų nežino, ką jie jaučia, neturi psichologinio raštingumo, nesupranta, atrodytų, labai paprastų dalykų. Rūtai Meilutytei mes visi turime būti labiau dėkingi už tai, kad ji parodė, jog ir sportininkas, būna, tiesiog negali, o tai yra labai normalu. Dažnai sakoma, kad vaikai neturi laiko užsiimti psichologija, nes be kūno kultūros pamokų jie turi ir istoriją, matematiką bei kitus dalykus, bet tai yra fundamentalūs momentai, kuriuos pastebėti reikia jau dabar ir vėliau jie vaikui atsilieps ne tik sporte, bet ir gyvenime“, – psichologines problemas analizavo A. Liachovičius.

Olimpinė svajonė – tikslingos motyvacijos rezultatas?

Vidinės ir išorinės motyvacijos svarbą, jų vaidmenį siekiant aukščiausių tikslų praktikoje aptarti finalinėje forumo diskusijoje „Kada verta pasiduoti?“ susitiko olimpietė, lengvaatletė Agnė Šerkšnienė bei penkiolikmetė Europos suaugusiųjų breiko čempionė Dominika Banevič (BGirl Nicka). Nors viena jų jau turi įspūdingą karjeros patirtį, o kita dar tik pradeda karjeros kelią bei siekia patekti į pirmąsias olimpines žaidynes, abi sportininkės vieningai sutarė – nei profesionalios karjeros pradžioje, nei ją pabaigus, sportininkui žodžio „pasiduoti“ tiesiog nėra.

„Išgirdus klausimą, kada verta pasiduoti, aš net susimąsčiau, apie ką jis, nes esu giliai įsitikinusi, kad profesionalus sportininkas todėl ir yra profesionalas, nes jis niekada nepasiduoda. Kasdien treniruojuosi po 6 valandas, bet man niekada nėra net kilusi mintis, kad aš nenoriu ar neturiu jėgų. Aš žinau savo tikslus ir žinau, ką turiu padaryti, kad juos pasiekčiau, būtent tikslai, tikriausiai, mane ir motyvuoja. Ir, žinoma, be galo myliu tai, ką darau, todėl tiesiog einu savo pasirinktu keliu ir juo mėgaujuosi“ , – kalbėjo svajone dalyvauti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynese gyvenanti D. Banevič.

„Sportininkai niekada nepasiduoda ir manau, kad gal todėl mes galime įkvėpti žmones. Baigiau karjerą, bet to niekada nepavadinčiau pasidavimu. Tiesiog atėjo metas, tačiau aš ir dabar galvoju, kokiose dar varžybose prasibėgti ir manau, kad ta ugnelė niekada neišblės, ji yra amžina. Sportininką gali pristabdyti tik traumos, tačiau, atsimenu, net ir plyšus raumeniui aš dalyvavau varžybose, nes man buvo per skaudu viską sustabdyti. Tai nėra geras pavyzdys, bet, turbūt, gerai atspindi sportininko dvasią, kurioje žodis „pasiduoti“ neegzistuoja“ , – jaunajai sportininkei pritarė praėjusiais metais įsimintiną karjerą baigusi sprinto bėgikė A. Šerkšnienė, diskusijos pabaigoje D. Banevič palinkėjusi pasimėgauti jos laukiančia karjera.

Renginio metu susirinkusių dalyvių motyvacija sportuoti rūpinosi „Lemon Gym“ trenerė Justė Tuskaitė, pakvietusi kartu atlikti smagią mankštą bei įteikusi kvietimus apsilankyti sporto klube. Susirinkusieji taip pat buvo pakviesti dalyvauti „Affidea klinikos“ viktorinoje, kurioje net trims laimėtojams buvo įteikti dovanų kuponai apsilankyti sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratorijoje „LTeam LAB“

Olimpinio švietimo forumas – nuo 2015 metų LTOK organizuojamas vienos dienos renginys, skirtas olimpizmo naujovėms aptarti. Forumo tikslas – supažindinti pedagogus, trenerius, savivaldybių ir jaunimo darbuotojus su kitokiomis ugdymo galimybėmis, įkvėpti, padėti plėsti akiratį, padėti atrasti savo profesiją ar veiklą iš naujo.

Renginys finansuojamas Olimpinio solidarumo ir LTOK lėšomis.

Į Krokuvoje (Lenkija) vyksiančias trečiąsias Europos žaidynes vyks rekordinio dydžio Lietuvos rinktinė – 125 sportininkai, tačiau tai dar negalutinė sudėtis.

Mūsų šaliai turėtų atstovauti 46 lengvosios atletikos, 13 regbio, 10 baidarių ir kanojų sprinto, 4 kanojų slalomo, po 8 šiuolaikinės penkiakovės, bokso ir trijulių krepšinio (moterų ir vyrų komandos), 7 fechtavimosi, 4 padelio teniso, 3 kalnų dviračių, po 2 BMX dviračių, šaudymo, tekvondo, šuolių į vandenį, šaudymo iš lanko ir po vieną badmintono, stalo teniso, breiko ir tekbolo atstovą.

„Dar galime gauti papildomų kvotų, tad rinktinė būtų gausesnė“, – teigė Lietuvos misijos vadovas Einius Petkus.

Pirmą kartą Europos žaidynės įvyko 2015-aisiais Baku, Azerbaidžane. Lietuvos rinktinę sudarė 70 sportininkų. 2019-aisiais Baltarusijos sostinėje Minske varžėsi 72 mūsų šalies atletai.

Dar galime gauti papildomų kvotų, tad rinktinė būtų gausesnė.

Aukso medalius yra iškovoję kanojininkas Henrikas Žustautas, plaukikas Andrius Šidlauskas, treko dviratininkė Simona Krupeckaitė ir gimnastas Robertas Tvorogalas.

Birželio 21–liepos 2 d. Krokuvos, Mažosios Lenkijos ir Silezijos regionų sporto arenose bus surengtos 26 sporto šakų varžybos, iš jų 19 turės ikiolimpinės atrankos statusą.

Kelialapius į 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes galės iškovoti šaudymo iš lanko, sinchroninio plaukimo, lengvosios atletikos, badmintono, trijulių (3 prieš 3) krepšinio, bokso, breiko, kanojų slalomo, BMX dviračių, kalnų dviračių, nardymo, fechtavimosi, dziudo, šiuolaikinės penkiakovės, regbio-7, šaudymo, stalo teniso, tekvondo, triatlono atstovai.

„Džiaugiuosi, kad Europos olimpiniai komitetai buvo vieningi ir į šias varžybas neįsileido karą Ukrainoje sukėlusios Rusijos ir jos veiksmus palaikančios Baltarusijos“, – pabrėžė D. Gudzinevičiūtė.

Žaidynės – vasarą

3-iųjų Europos žaidynių, šiemet vasarą vyksiančių Lenkijoje, Taikos ugnis buvo įžiebta Italijos sostinėje Romoje, „Ara Pacis“ muziejuje.

Stebint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai, pirmieji estafetę perėmė tituluoti šios šalies lengvaatlečiai – keturiskart olimpinis, triskart pasaulio ir dukart Europos čempionas ėjikas Robertas Korzeniowskis ir triskart olimpinė, keturiskart pasaulio ir Europos čempionė kūjo metikė Anita Wlodarczyk.

Taikos ugnies bus laukiama birželio 21-ąją Krokuvoje, kur Henryko Reymano stadione vyks žaidynių atidarymas.

Planuojama, kad iki liepos 2-osios varžybose dalyvaus per 7 tūkst. sportininkų iš 48 šalių. Kaip ir kituose Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) organizuojamuose renginiuose, šiame nebus Rusijos ir Baltarusijos atstovų.

„Noriu tarti padėkos žodžius EOK už sprendimą į žaidynes neįleisti Rusijos ir Baltarusijos. Rusija – valstybė įsibrovėlė, agresorė, užpuolusi Ukrainą, Baltarusijos režimas šį karą palaiko. Tai sakau ir kaip Lenkijos atstovas, ir pilietis šalies, priėmusios daugiau nei 2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, kurie buvo priversti palikti savo šalį bėgdami nuo karo. Užtikrinu, kad tai bus taikos ir ramybės žaidynės“, – Romoje kalbėjo A. Duda.

Sieks bilietų į Paryžių

„Europos žaidynės – vienas svarbiausių žemyno sporto renginių. Pasiruošimas jam nebuvo lengvas, tačiau galima pasidžiaugti, kad Lenkija puikiai tvarkosi“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.

Trečią kartą rengiamose Europos žaidynėse dalyvaus per 7 tūkst. sportininkų iš 48 šalių.

LTOK vadovė pabrėžė, kad vertybinės pozicijos Europos olimpiniai komitetai laikosi nuo pat karo Ukrainoje pradžios – agresorių atstovai nebuvo įleisti į EOK organizuojamus Europos jaunimo žiemos ir vasaros festivalius.

Lenkijos sporto arenose bus surengtos 26 sporto šakų varžybos, iš jų 19 turės ikiolimpinės atrankos statusą.

Kelialapius į 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes turės galimybę iškovoti šaudymo iš lanko, sinchroninio plaukimo, lengvosios atletikos, badmintono, trijulių (3 prieš 3) krepšinio, bokso, breiko, kanojų slalomo, BMX dviračių, kalnų dviračių, nardymo, fechtavimosi, dziudo, šiuolaikinės penkiakovės, regbio-7, šaudymo, stalo teniso, tekvondo, triatlono atstovai.

Planuojama, kad Lietuvai atstovaus daugiau nei 100 sportininkų.

Debiutas – Baku

Pirmą kartą Europos žaidynės įvyko 2015-aisiais Baku (Azerbaidžanas). Lietuvos rinktinę sudarė 70 sportininkų.

Aukso medalius iškovojo kanojininkas Henrikas Žustautas ir plaukikas Andrius Šidlauskas, kuris pelnė ir sidabrą. Trečias vietas užėmė badmintonininkas Kęstutis Navickas, paplūdimio tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė, sambo imtynininkai Rūta Aksionova ir Radvilas Matukas.

Į pirmuosius aštuonetus pateko baidarininkai Ignas Navakauskas, Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas, Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, boksininkas Mantas Valavičius, dziudo atstovai Marius Paškevičius ir Santa Pakenytė, gimnastas Rokas Guščinas, imtynininkai Giedrė Blekaitytė, Vilius Laurinaitis, Julius Matuzevičius, Aleksandras Kazakevičius, trijulių krepšinio vyrų rinktinė (Vitalijus Lukša, Giedrius Marčiukaitis, Darius Tarvydas ir Ovidijus Varanauskas), plaukikė Agnė Šeleikaitė.

Auksas ir sidabras

2019-aisiais Baltarusijos sostinėje Minske varžėsi 73 Lietuvos sportininkai.

Žaidynių čempionai – treko dviratininkė Simona Krupeckaitė ir gimnastas Robertas Tvorogalas. Su sidabro medaliais grįžo S. Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė.

Be to, į geriusiųjų aštuonetus pateko baidarininkai A. Olijnikas ir R. Nekriošius, Arturas Seja, kanojininkas Vadimas Korobovas, treko dviratininkės M. Marozaitė, Olivija Baleišytė, S. Krupeckaitė, plento dviratininkas Gediminas Bagdonas ir trekininkas Vasilijus Lendelis, lengvaatlečiai Adrijus Glebauskas ir Liveta Jasiūnaitė, imtynininkė Danutė Domikaitytė, trijulių krepšinio vyrų rinktinė (Paulius Semaška, Medas Kuprijanovas, Aurelijus Pukelis ir Mintautas Bulanovas).

Lietuvos politikams svarstant, kokių žingsnių imtis, kad kelias į olimpiadą būtų užkirstas Rusijos ir Baltarusijos atstovams, LTOK prezidentė pažymi, kad sprendimą dėl to priima ne Tarptautinis olimpinis komitetas, o sporto šakų federacijos.

„Tarptautinis olimpinis komitetas ir nebuvo pašalinęs (Rusijos ir Baltarusijos – BNS), kaip ir nepaskelbė grąžinimo. Prasidėjus karui Ukrainoje, Tarptautinis olimpinis komitetas išplatino rekomendacijas tarptautinėms federacijoms suspenduoti federacijas arba sportininkus, ir tą padarė praktiškai visos federacijos“, – BNS pirmadienį sakė D. Gudzinevičiūtė.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Tarptautinis olimpinis komitetas išplatino rekomendacijas tarptautinėms federacijoms suspenduoti federacijas arba sportininkus, ir tą padarė praktiškai visos federacijos.

Seime – pasitarimas dėl Rusijos blokavimo

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį su Vyriausybės ir Seimo atstovais tarėsi dėl bendrų veiksmų siekiant užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams olimpinėse varžybose dalyvauti po neutralia vėliava, kaip praėjusią savaitę pasiūlė Tarptautinis olimpinis komitetas.

D. Gudzinevičiūtė sako, kad šis Tarptautinio olimpinio komiteto pareiškimas buvo „daugiau įspėjimas, kad tie, kurie bus atrinkti, negalės demonstruotis, kas jie yra iš Rusijos“.

„Tas pasakymas, kuris nuskambėjo, kad galės dalyvauti po neutralia vėliava, galbūt buvo daugiau įspėjimas rusų sportininkams, todėl, kad kai kurios federacijos nesuspendavo ir sportininkai galės toliau dalyvauti atrankose ir kvalifikuotis į olimpines žaidynes. Azijos žemyno olimpinių komitetų asociacijai pareiškus, kad jie įsileis į savo žaidynes rusus ir baltarusius, kai Europa pasakė, kad mes kategoriškai nenorim, buvo įspėjimas, kad net ir tie, kurie atsirinks, tikrai negalės demonstruotis, kad jie yra iš Rusijos“, – kalbėjo TOK prezidentė.

Jos turimomis žiniomis, Rusijos ir Baltarusijos sportininkų individualiose sporto šakose nesuspendavo trys tarptautinės federacijos – lauko teniso, stalo teniso ir dviračių, tad šių sporto šakų atstovai galės dalyvauti atrankose.

Komentuodama pasvarstymus dėl olimpinių žaidynių boikoto, D. Gudzinevičiūtė pabrėžia, kad nacionaliniams komitetams dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra privalomas.

„Paskutinis man žinomas boikoto atvejis yra Šiaurės Korėja, kuri boikotavo Tokijo olimpines žaidynes ir už tai neteko teisės dalyvauti Pekino olimpinėse žaidynėse“, – sakė LTOK vadovė.

Komentuodama galimybę sportininkams asmeniškai boikotuoti žaidynes, ji teigė, kad „nei vieno per prievartą nėra išvežęs turbūt nei vienas olimpinis komitetas“.

„Tačiau kiekvieną kartą sporto varžybose laimi tas, kas atėjo, o ne tas, kas neatėjo. Man atrodo, tai tik sudarytų didesnį šansą ir galimybę tiems vienetams, kurie atsirinks, rusų ir baltarusių laimėti aukštesnes vietas“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.

Imasi žingsnių burti tarptautinius partnerius

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen po susitikimo su Seimo ir Vyriausybės atstovais pirmadienį sakė, jog Lietuva su Vakarų partneriais turi padaryti viską, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai olimpinėse žaidynėse nedalyvautų net ir su neutralia vėliava.

Ji akcentavo siekį burti tarptautinę koaliciją, kad šalys įvairiais formatais pasisakytų prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų sugrąžinimą į žaidynes.

„Rusija ir Baltarusija naudoja sportą savo propagandai ir mėgins rasti būdų, kažkokių takelių, kad grįžtų į olimpinį judėjimą, sporto varžybas. Šiandien su viceministru, kolegomis iš Seimo aptarėme, kokių veiksmų galėtume imtis, prie kokių iniciatyvų galėtume jungtis, raginti sporto federacijas atsižvelgti į tai, kad Rusijos, Baltarusijos atstovams net po neutralia vėliava kelio (dalyvauti) varžybose neturėtų būti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento vadovės, tokių iniciatyvų imasi Vyriausybė, ji pati ketina šiuo klausimu teikti Seimo rezoliuciją, idėją aptarė su Lenkijos, Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas patvirtino, jog šiuo metu dėl Rusijos ir Baltarusijos atstovų dalyvavimo olimpinėse varžybose derinamas ministrų kreipimasis.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna sakė, kad Ukraina svarsto galimybę boikotuoti olimpines varžybas, jei jose būtų leista dalyvauti Rusijos sportininkai.

Savo ruožtu Prezidentūra BNS nurodė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda palaiko poziciją, jog karą prieš Ukrainą pradėjusios ir tęsiančios Rusijos ir jos pagalbininkės šiame kare Baltarusijos sportininkai neturėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Žiemos olimpinis festivalis – didžiausias jaunimui skirtas žiemos sporto renginys Europoje. Šiemet į Italiją susirinko 1280 geriausių žemyno jaunųjų atletų. Tarp jų – ir 18 lietuvių.

Triesto mieste vykusi festivalio atidarymo ceremonijoje tradiciškai daugiausiai dėmesio sulaukė šalių paradas, kuriame žygiavo 47 valstybių atstovai.

„Jaunimo olimpinis festivalis dažnam sportininkui yra pirmoji pažintis su olimpiniu judėjimu, todėl organizatoriai stengiasi, kad ši patirtis kuo labiau primintų olimpines žaidynes. Būtent todėl atidarymo ir uždarymo ceremonijose vyksta šalių paradas, atletai gyvena sportininkų kaimeliuose, kur gali bendrauti su skirtingų sporto šakų ir skirtingų valstybių atstovais.

Jaunimo olimpinis festivalis dažnam sportininkui yra pirmoji pažintis su olimpiniu judėjimu, todėl organizatoriai stengiasi, kad ši patirtis kuo labiau primintų olimpines žaidynes.

Festivalyje sportininkų tikslas – ne tik parodyti geriausius rezultatus, bet ir susipažinti su olimpine bendruomene, praplėsti akiratį, palaikyti vienam kitą“, - sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos vėliava atidarymo ceremonijoje buvo patikėta akrobatinio slidinėjimo atstovams Pijui Baniuliui ir Medeinei Povilavičiūtei. Tiesa, šiais metais organizatoriai priėmė netikėtą sprendimą. Atidarymo ceremonijoje atletai nešė ne tik savo šalies vėliavą, bet ir po spygliuotį medelį, kuriuos simboliškai turėjo kartu pasodinti. Vis dėlto, dėl itin stipriai pūtusio vėjo šios idėjos teko atsisakyti.

Į Italiją jaunimo žiemos olimpinis festivalis sugrįžo po 30 metų pertraukos. Pirmą kartą jaunieji žiemos sportininkai čia rinkosi 1993 m.

Rekordinė Lietuvos delegacija varžysis šešiose disciplinose: 2 kalnų slidinėjimo, 4 biatlono, 4 lygumų slidinėjimo, 2 dailiojo čiuožimo, 2 greitojo čiuožimo ir 4 akrobatinio slidinėjimo atstovai. Šioje rungtyje lietuviai dalyvaus pirmą kartą.

Festivalis vyksta sausio 21–28 dienomis. 14-oje sporto šakų varžysis 1280 jaunųjų atletų iš 47 valstybių. Kaip ir pernai, šiame festivalyje nedalyvaus karą Ukrainoje sukėlusios Rusijos ir jos veiksmus palaikančios Baltarusijos atstovai.