Tiesa ta, kad „Muzikinė kaukė“ persikėlė į LNK, ir nuo šiol kanale yra dvi laidos, kurių pavadinime yra žodis kaukės. „Muzikinės kaukės“ vedėja tapo Ugnė Siparė, o Giedrius Savickas veda „Kaukes“.

Aktorius Dainius Kazlauskas pasakojo, kaip atsargiai mamos klausė, ar ši žiūrinti „Kaukes“, kuriose jis dainavo pasislėpęs po Juodvarnio kostiumu.

„Su mama buvo labai juokinga. Juk apskritai niekam negalėjau pasakyti, kad dalyvauju, todėl labai atsargiai pradėjau jos klausinėti. Teiravausi, ar žiūri tokią laidą, gal yra kaukė, kuri jai įdomi ar patinka. Mano mamai yra 85-eri metai. Ji sako žiūriu, žiūriu, bet nežinau, net kuri man patinka. Tada pradėjau domėtis, kad galbūt yra kaukė, kuri jai nepatinka. Tai mama atsakė, kad, oi, yra vienas, tas beprotis, laksto jis ten su tais sparnais ir vaidina, kas tai aš. Tai sakė, kad kai rodydavo Juodvarnį, ji išeidavo į virtuvę“, – dalijosi D. Kazlauskas.

O prieš finalą D. Kazlausko mama jau turėjo įtarimų, kad po Juodvarniu slepiasi jos sūnus. „Tai tu ten dainuoji, ne? Pradėjau gintis, kad, mama, ne, na kur aš tau dainuoju, tu ką. Na jau, prisipažink, tu tas su sparnais, čia tu? Visi kalba, kad čia tu, toliau kalbėjo ji. Na, labai gražiai dainuoji, man iškart patiko, kai tik pamačiau, nuo pat pirmos laidos. Myliu savo mamą, tai labai faina“, – juoko neslėpė D. Kazlauskas.

LNK nuotr. 

Tapęs „Muzikinės kaukės“ komisijos nariu, aktorius atskleidė skirtumus tarp vienos ir kitos laidos.

„Dėl persikūnijimo žinomu dainininku. Yra žymiai lengviau persikūnyti, kai darai šaržą. Atrandi keletą atraminių dalykų, detalių ir lengvai padarai. Bet kaip padaryti neperspaudus? Iš tikrųjų, persikūnyti į kitą žmogų yra žiauriai sudėtinga ir faktiškai neįmanoma“, – svarstė Dainius.

„Aš galvoju, kad pats sudėtingiausias dalykas šiame projekte yra išlaikyti rimtumą ir tame nepadaryti komedijos. Pavyzdžiui, kokio atlikėjo tu labiausiai norėtum ir kokio nenorėtum? Man labai įdomu, nes daug kas sako, kad moterys norėtų išbandyti įsikūnyti į vyrą, ir atvirkščiai, nors man atrodo čia yra be galo sudėtinga“, – U. Siparė teiravosi projekto dalyvės Monikos Mėčiūtės.

„Pradžioje sakiau, kad nenoriu vyro, bet mano balsas yra iš žemesnių, todėl galėčiau kažkokį vyrą su aukštesniu balsu paimti, kodėl gi ne. O šiaip tai vyro norėčiau“, – kalbėjo Monika Mėčiūtė.

„Muzikinės kaukės“ užkulisiai –  trečiadienio vakarą laidoje „Šeškinės 20“, 20 val., per LNK.

Žinomų žmonių klausiame, ar teko tokį rašinėlį rašyti? Jeigu tektų, kokius įsimintiniausius prabėgusios vasaros įvykius paminėtų?

Gimtadienio iškyla – su brangiausiais žmonėmis

Audra Avižiūtė, LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėja

Pamenu, tikrai rašėme! Visi to rašinio nelaukdavome, nes jis reiškė vasaros pabaigą. Man būdavo problema tuos vasaros įspūdžius sutrumpinti ir sudėti į vieną dieną, nes tada atrodė, kad per vasarą nieko daugiau nedarėme, tik linksminomės (juokiasi).

Jei rašyčiau rašinėlį dabar, apie šią vasarą? Vienas gražiausių per ją nutikusių dalykų – 30-asis mano gimtadienis. Turėjau galimybę surinkti visus savo draugus prie didelio stalo į tokį lengvos formos itališką pikniką. Gera buvo matyti mėgstamus ir mylimus žmones – visus vienoje vietoje, susipažįstančius tarpusavyje, bendraujančius, valgančius, besidalijančius vasaros įspūdžiais.

Jubiliatė: pačiame vidurvasaryje 30-ąjį gimtadienį su būriu draugų atšventusi A. Avižiūtė šventiniais įspūdžiais gyvena iki šiol. / A. Avižiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Įdomiausias vasaros skonis? Ech, leisiu pabūti sau nuobodi ir pasakyti, kad tobuliausias iš visų kada ragautų man yra žemuogių skonis. Pasakysiu negražiai, tos žemuogės man pramušė visus kanalus iki pat vaikystės. Apėmė tokia saldi nostalgija… Už tą jausmą norėčiau padėkoti savo tetai, kuri man prižemuogiavo visą kibirėlį, tad aš galėjau nieko neveikti – tik mėgautis uogomis supdamasi hamake.

Aišku, kad šalia buvo ir įdomiausia vasaros knyga. Ja tapo Joelio Dickerio detektyvas „Tiesa apie Hario Kveberto aferą“. Pagal jį pastatytas ir to paties pavadinimo amerikiečių mini serialas. Kadangi knyga nelabai plona, tai pasimėgaudama ją vis dar skaitau, bet jau greitai versiu paskutinį puslapį.

Įdomiausia šios vasaros vieta? Gal Rusnė... Filmuojant laidą „Draugiška Lietuva“ man teko burtai pakeliauti po Rusnę ir Švėkšną. Tą pamario kraštą nuodugniau tyrinėjau tik antrą kartą ir jis mane be galo nustebino. Ne tiek gamta, kiek žmonėmis. Jie kolekcionuoja armonikas, rengia vestuvių festivalius, galų gale, jie turi nuostabų ornitologą iš Bulgarijos, kuris atsikraustė į Lietuvą iš meilės ir taip įsimylėjo Lietuvos gamtą, kad dabar be Rusnės gyventi negali.

Galėčiau šokti su parašiutu kas savaitę – taip patiko

Eglė Straleckaitė, šokėja ir šokių trenerė

Kas ant liežuvio galo? Oi, daug kas. Ši vasara mums buvo be galo įvairi. Mėnesį ilsėjomės Tenerifėje. Kanarų salos mums, beje, jau tampa gražia tradicija, nes kai tik vyrui baigiasi krepšinio sezonas – išsyk skrendame ten.

Taip pat daug keliavome po Lietuvą, apvažiavome daugybę gražių miestų – lankėmės Druskininkuose, Anykščiuose, Lietuvos pajūryje. Apžiūrėjome kaimynų latvių kurortą Liepoją. Sakyčiau, kad spėjome padaryti beveik viską, ką planavome, išskyrus… turistinius žygius. Esu labai jų pasiilgusi, nes vaikystėje su tėvais statydavome palapinę prie kokio nors ežero ar upės, vakarodavome prie laužo. Tačiau palikome tai kitai vasarai…

E. Straleckaitės asmeninio archyvo nuotr.

Ai! Dar kai kas. Iš savo šokėjų moterų gavau labai įdomią gimtadienio dovaną – šuolį su parašiutu. Iš pradžių net nežinojau, kaip tokią dovaną traktuoti, – ar mane jos labai myli, ar priešingai?! Tokią pačią dovaną gavo ir mano mama, kuri irgi dirba mūsų šokių mokykloje. Iki paskutinės akimirkos nieko apie savo šuolį nežinojau. Kol važiavome į vietą, juokiausi iš jos, vis siūliau sugalvoti paskutinį norą. Galiausiai pasirodė, kad paskutinius norus teks galvoti mums abiem. Ar išsigandau? Oi, ne. Matyt, ir mano šokėjų kolektyvas žinojo, kad aš tikra adrenalino fanatikė. Buvau sau pažadėjusi, kad vis tiek kada nors šoksiu. Ir tai įvyko! Paskui visos klausė, ar buvo baisu. Šitas žodis čia netinka: juk nuo tavęs kaip ir niekas nepriklauso. Tiesiog pasitiki profesionalu instruktoriumi, kuris viską valdo. Įsiminė jausmas, kad tą akimirką mane užliejo dangaus didybė, o širdį – begalinė pilnatvė… Taip viskas apačioje ir aplinkui atrodė gražu! Laikas, rodos, sustojo, nors iš tiesų viskas vyko labai greitai. Kai pagaliau kojomis pajaučiau žemę, sakiau, kad galėčiau šokti su parašiutu kas savaitę, – taip patiko!

Visos vasaros dienos man – kaip viena

Dainius Kazlauskas, aktorius, režisierius

Tokio rašinėlio mokykloje nepamenu. Gal galima dabar parašyti? Kokia tema – įdomiausia vasaros diena? O Dieve, vasarą visos tos dienos įdomios: saulė, jūra, mažiau darbų… Nepameluosiu sakydamas, kad visos vasaros dienos man – kaip viena. Tačiau labai gerai pagalvojus…

Taip, viena diena vis dėlto buvo kitokia. Tądien mes su Indrute, mano žmona, važiavome prie jūros, nes buvome pakviesti į koncertą. Yra toks Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninis orkestras „Simfukai“, kuriame groja mūsų sūnus. Vasarą pajūryje tie simfukai ilsėjosi, repetavo ir rengė koncertus Plungėje, Klaipėdoje ir Giruliuose.

Kompensacija: aktorius D. Kazlauskas su žmona Indre nespėjo į sūnaus koncertą Giruliuose, tačiau nuotaiką pataisė vaizdinga kelionė per Žemaitiją į namus. / D. Kazlausko asmeninio archyvo nuotr.

Į koncertą Klaipėdoje mes pataikėme, į Plungę nevažiavome, bet kai galiausiai nuvykome į Girulius pasiklausyti paties įdomiausio, paskutinio, koncerto, kur klasikinis orkestras turėjo atlikti pasaulio šlagerius, populiariausias visų laikų dainas, jis jau buvo pasibaigęs (juokiasi). Įsivaizduokite, važiavome specialiai dėl to, bet kažkaip neteisingai supratome arba buvome klaidingai informuoti apie koncerto pradžią ir likome it musę kandę. Tačiau čia dar ne viskas. Tą skaudžią netektį mums netikėtai kompensavo nuostabi kelionė iš pajūrio namo – ne greitkeliu, bet senuoju keliu per Žemaitiją. Aš labai spyriojausi, bet Indrutė mane įkalbėjo. Pamenu, tądien buvo be galo karšta diena ir mes važiavome atlapais langais, labai lėtai, šiltas vėjas švilpė pro ausis, draikė plaukus… Staiga aš pasijutau kaip senais gerais jaunystės ar net vaikystės laikais. Toks laisvas, išsišiepęs, laimingas – be rūpesčių, tik su Indrute, saulute, savo mašinyte ir pasakiškais pakelės pievų kvapais. Mes nelėkėme, o savimi gėrėme tą akimirką. Naujai pamatėme senus miestelius, o pakeliui radę ežerą ekspromtu priėmėme sprendimą jame išsimaudyti. Nebuvo nė vieno žmogaus. Radome puikiausią krantą. Žodžiu, grįžau namo su jausmu, kad labai seniai jaučiausi toks laimingas!

Šios vasaros skonis? Deja… Jis turbūt liko Salantuose, kuriuose stojome, bet kavinukėje prie naminio maisto buvo tiek žmonių, kad taip ir nepavyko jo paragauti.

Įdomiausia vasaros knyga? Gal tiktų pjesė? Nes visą vasarą mokiausi tekstą iš naujos pjesės „Grojimas keturiomis rankomis“. Netrukus premjera. Kadangi vaidiname tik dviese – teksto labai daug, iki šiol vis dar jį mokausi.

Vasara Klaipėdoje – šauniausias mūsų sprendimas

Ignas Krupavičius, žurnalistas, laidų prodiuseris

Įdomiausia vasaros kelionė? Tikrai Kreta! Žinote dėl ko – nes mes pirmąsyk į ją keliavome visa šeima – aš, žmona, sūnus, mano mama ir dar mūsų šunelis Bingo! Žodžiu, visi drauge skridome lėktuvu, o Kretoje apsigyvenome nuostabioje, autentiškoje, akmeninėje viloje, kurioje niekas nesikeitė nuo šeimininko proprosenelių laikų.

Pats jos paveldėtojas – aplinkinių gerbiamas matematikos profesorius – gyveno šalia mūsų, tokiame mažame namelyje. Iš pradžių baiminomės, kad jis nepasirodytų per įkyrus, bet šeimininkas stebuklingai išdygdavo šalia tik tada, kai jo prireikdavo. Ne kartą vaišino mus paties ant grotelių kepta žuvimi. Vos tik nosį imdavo kutenti laužo kvapas, kaipmat prie jo grilio išsirikiuodavo gera dešimtis vietinių kačių, belaukiančių puotos likučių.

Dilema: gaila buvo arkliukų, bet ne mažiau gaila buvo ir įžeisti svetingus Kirgizstano žmones, paruošusius Krupavičiams egzotiškų vaišių – arklienos kepsnių. / I. Krupavičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Kaip Bingo atlaikė skrydį lėktuvu? Na, kaip ir priklauso – būdamas specialiame lagaminėlyje po sėdyne. Žmonės šalia net nepastebėjo, kad jis ten: tris valandas nė cypt, išmiegojo visą laiką. Tiesa, prieš kelionę į Kretą išbandėme dar vieną skrydį į Lenkiją: norėjome pažiūrėti, kaip Bingo reaguos. Žodžiu, mūsų šunelis atlaikė skrydį kur kas geriau už mus.

Dar viena šios vasaros kelionė – irgi ne mažiau įdomi – Kirgizstanas (geografai sako, kad būtent taip reikia vadinti šią šalį). Ten nuvykę primygtinai buvome prašomi paragauti galbūt įdomiausio šios vasaros skonio… arklienos. Iš pradžių galvojome, kad neišdrįsime, nes mūsų požiūris į šiuos gražius gyvūnus yra kitoks. Vis dėlto iš pagarbos šeimininkams ir jų tradicijoms (arkliai Kirgizstane yra viskas: ir maistas, ir darbas, ir pramogos) paragavome. Aišku, iš pradžių ilgai riję karčią gailestingumo piliulę. Skonis nenustebino: kažkas panašaus į kietesnę jautieną. Tačiau prisiekėme, kad daugiau tikrai nevalgysime, – per daug mylime arkliukus. Prie Kernavės esančiuose arklių globos namuose, į kuriuos patenka seni, nuvargę arkliai, net rūpinamės vienu.

I. Krupavičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Jei papasakočiau apie įdomiausią šios vasaros sprendimą, ar tiktų? Visą vasarą gyvenome ne Vilniuje, kur yra mūsų namai, bet laikinai persikraustėme arčiau jūros. Prieš metus eksperimentas truko vos tris savaites, o dabar – prašom: tris mėnesius! Supratome, kad į kaimo vienkiemį užsidaryti dar nenorime (per jauni), tačiau daugiau ramybės atrasti mažesniame didmiestyje, Klaipėdoje, buvo visai smagu. Iš ten galimybės beribės. Atsikeli ryte, pasižiūri pro langą, koks oras, ir renkiesi: ar kelsies keltu ir lėksi dviračiu į Juodkrantę naujuoju keliu, o gal užteks numinti iki Palangos? Arba pėstute iki kelto, paskui per pušyną, ir tu jau Smiltynės paplūdimyje. Žodžiu, dabar jau drąsiai sakau, kad vasara Klaipėdoje buvo pats įdomiausias ir šauniausias mūsų šios vasaros sprendimas!

Meilė iš pirmo žvilgsnio

D. Kazlauskui vedėjo amplua naujas. „Truputėlį yra ir baimės, ir žmogiškos įtampos. Man yra nauja ne tik vesti laidą, bet ir pats kontekstas. Bet turiu puikų partnerį, kuris man labai padeda, kuris mane labai nuramina“, – atvirauja aktorius.

Jis neslepia dėkingumo LRT televizijai, kaip pats sako, už pirmus kartus. „Ir „Maestro“ projekte pirmą kartą dalyvavau, ir „Dainuoju Lietuvą“ laidoje pirmą kartą dalyvauju kaip vedėjas – pirmi kartai ir smagu, ir baisu“, – dalijasi D.Kazlauskas.

Pasak jo, ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš šalies, – net ir aktoriui. „Žmogus, norintis vesti laidą, turi turėti ypatingų talentų ir kalbos įgūdžių. Seniau, pavyzdžiui, diktoriui buvo keliami labai aiškūs reikalavimai. Dabar truputį sudėtingiau – kas yra tas laidos vedėjas? Kaip, ką jis turi daryti, ką turi mokėti? – svarsto aktorius. – Kai kurie dalykai tave praturtina kaip žmogų. Nežinau, ar aš ateityje tuo versčiausi, bet turėti galimybę tai pabandyti – labai smagu.“

Su V.Bareikiu D.Kazlauskas dirba pirmą kartą. „Kaip sako, meilė iš pirmo žvilgsnio. Mes vienas kitą labai gerai pajutome. Daug bendrų dalykų yra. Jis, aišku, turi nemažai patirties šioje sferoje. Jis man kaip vyresnis brolis, kuris laiku ir vietoje kartais vis petį pakiša ar, kai jau linksta kojos, kelį savo atkiša. Labai didelį palaikymą iš jo jaučiu, dėl to mano adaptacijos periodas yra greitesnis ir sėkmingesnis“, – kolegą vertina D.Kazlauskas.

Subrendo sugrįžti

V.Bareikis prisipažįsta visą laiką norėjęs kokiomis nors aplinkybėmis susitikti su D.Kazlausku – ar abiem vaidinant, ar vienam režisuojant ir kitam vaidinant. „Bet nenumaniau, kad mes galime būti laidos vedėjų pora“, – neslepia V.Bareikis.

„Prieš prasidedant projektui galėjome pabandyti, gavome laidos įžanginius tekstus, ir chemija iškart pasijuto. Dainius puikiai girdi partnerį, nes, kai laidoje yra vedėjų pora, labai svarbu neužgožti vienas kito. Susitikimas su Robertu Petrausku man buvo nuostabi patirtis, tai yra nuostabus partneris – vienas kitą ir papildėme, ir puikiai sutarėme, todėl buvo geras rezultatas. Šiuo atveju mūsų su Dainiumi duetą irgi statau ant tos pačios lentynėlės. Jis mane tikrai įkvepia aktoriniais sugebėjimais, aš galbūt galiu su juo pasidalyti, ką per tuos kelerius metus šios specifikos srityje išmokau“, – tęsia jis.

V.Bareikis į projektą „Dainuoju Lietuvą“ žengia labai geros nuotaikos. „Pusę metų turėjau pertrauką nuo televizinių projektų, laidų, nes buvau pasinėręs į savo naujo albumo kūrimą. Dabar albumas jau sukurtas, tame fronte viskas paruošta“, – sako atlikėjas.

Aktorius neslepia, kad jau buvo ir šiek tiek pavargęs nuo televizijos. „Dabar grįžtu su visiškai šviežiomis jėgomis, visai kita kokybė. Patirties yra, labai nesijaudinu – mėgaujuosi kiekvienu filmavimu, išnaudoju tuos dalykus, kurių jau išmokau“, – sako V.Bareikis

Jam jau teko stovėti projekto „Dainuoju Lietuvą“ scenoje – pirmojo projekto sezono metu jis atliko grupės „Antis“ dainą „Pokštas“. „Tada galvojau, kad projekto idėja yra labai gera, juk turime tiek daug geros medžiagos, dainų. Iš tikrųjų su šeima „Dainuoju Lietuvą“ automobilyje žaidžiu ilgesnėse kelionėse: sėdime, telefonas sukasi ratu ir per jutubą leidžiame savo mėgstamas dainas. Aišku, ne tik lietuviškas, bet tarp jų tikrai yra ir lietuviškų – vaikai supažindinti ir su „Hiperbole“, ir su „Antimi“, ir su Vytautu Kernagiu“, – pasakoja projekto vedėjo vaidmenį bandantis V.Bareikis.

Projekte nuskambės 100 geriausių lietuviškų dainų ir tik viena bus išrinkta geriausia iš geriausių.

Šiemet projekto „Dainuoju Lietuvą“ žiūrovai prieš kiekvieną dainą išvysta ir edukacinius videofilmus, kurie pristato visą kontekstą, kas vyko dainos gimimo metu. „Dainuoti „Anties“ dainą man buvo ir džiaugsmas, ir garbė. Ir šiemet taip jau nuskilo, kad dainuosiu „Anties“ „Alyvas“. Tinka man toks teatrališkas repertuaras, ar tai būtų V.Kernagis, ar tai būtų „Antis“. Sukūriau savo „Alyvų“ interpretaciją“, – išduoda dainininkas.

Sudėtinga užduotis

Projekte nuskambės 100 geriausių lietuviškų dainų ir tik viena bus išrinkta geriausia iš geriausių. Anot D.Kazlausko, sunku pasakyti, kas yra toji geriausia lietuviška daina.

„Kai manęs klausia apie muziką, atsakau – tai yra emocija. Jos labai smarkiai neskirstau grupėmis, pakraipomis ar dar kaip nors. Man muzika turi padėti momentiškai, ji turi mane kabinti emociškai tuo momentu. Ir tie kabinimai būna labai neadekvatūs vienas kitam, kartais gali būti labai priešingi. Man muzika – kaip ir poezija: negali skaityti visos poezijos knygos vienu kartu, bet po eilėraštį kažkokiame etape gali labai labai tikti. Ir jeigu aš persisotinsiu arba ne laiku paimsiu, galiu atmesti“, – sako aktorius.

„Šitas projektas labai įdomus, nes jis labai sudėtingas. Iš tikrųjų, kas ta geriausia daina? Aš neįsivaizduoju, kaip ją galima išrinkti. Galiu pasakyti, kad pirmame projekto sezone buvo gerai sakoma: ir į tą šimtuką nepateko daug dainų. Tai sunki užduotis visiems – ir tiems, kurie rinks, ir tiems, kurie surinko, iš ko rinkti. Nebūtinai tai turi būti ta vienintelė, bet įdomu, kiek žmonių atiduos savo balsus, kad ji taptų ta viena vienintele“, – svarsto laidos vedėjas.

Jis sako negalintis atsakyti, kokia daina lietuvius kaip tautą atspindėtų tiksliausiai. „Yra tiek daug individualių dalykų. Dainų yra ir šiuolaikiškų, ir 40 metų senumo. Jų yra tiek ir tokiais skirtingais tikslais sukurtų, kad galbūt pasakyčiau, kad tas šimtukas yra Lietuva, bet ne ta vienintelė daina. Jų rinkinys esame mes“, – tiki D.Kazlauskas.

Kalbėdamas apie savo mėgstamiausias lietuviškas dainas V.Bareikis primena, kad yra didžiulis savo bičiulių grupės „8 kambarys“ gerbėjas. „Išskirčiau dainą „Išmokyk mane šypsotis“. Be galo gerbiu ir mėgstu GJan kūrybą, „Ruduo“ man irgi yra neeilinė daina, kurios daug klausiau ir kuri labai patinka. Tai yra bičiuliai, žinau, kokiomis aplinkybėmis tos dainos gimsta, o jeigu reikėtų rinktis iš lietuviško lobyno, iš kurio ir semiamas visas „Dainuoju Lietuvą“ repertuaras, būtų labai sunku išsirinkti. Apie tai per kiekvieną laidą kalbės ir komisija – žiūrovams bus sunku išrinkti vieną dainą, nes kaip tu gali ją išrinkti, kai rungiasi, pavyzdžiui, V.Kernagio „Išeinu“, Kastyčio Kerbedžio „Nakty“ ir „Hiperbolės“ kažkuris iš megahitų? Tuo projektas ir žavus“, – scenos partneriui antrina jis.

„Kiekvienoje laidoje yra dešimt dainų, iš jų po tris siunčiame į pusfinalį. Man atrodo, kad atrankiniame etape niekas neturi nusiminti, nepatekęs į tą trejetuką, nes visos dešimt dainų turi savo unikalias istorijas“, – nė kiek neabejoja aktorius.

Linkę kuklintis

Kartais gali pasirodyti, kad tautiečiai nuvertina lietuvišką muziką.

„Yra posakis, kad savo šalyje pranašu nebūsi. Atrodo, kad kaimyno karvė yra gražesnė ir daugiau pieno duoda. Priklauso nuo mūsų pačių vidinės savigarbos ir gebėjimo džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką turime. Man atrodo, reikia laiko, kad atsirastų savivertė – visur, ne tik muzikoje. Reikia brandos, o kontekstas keičiasi kiekvieną dieną. Išlikti pastoviems, nepaisant to konteksto, – tai turbūt ir yra ta branda“, – sako D.Kazlauskas.

V.Bareikis sako, kad lietuviai linkę pasikuklinti. „Kol atlikėjas nesulaukia pagyrų iš užsienio, jis tarsi neįteisinamas visuotiniu mastu. Man atrodo, tai yra mažos šalies kompleksų mentalitetas, kuris po truputį keičiasi. Šalyse, kurios turi imperialistinę, didelę istoriją, žmonės tikrai nesako, kad lietuviškos dainos geresnės nei jų – anglų ar prancūzų, ar amerikiečių. Bet man atrodo, kad mūsų karta tai supranta, ir šitame projekte apie tai šnekame – yra kuo didžiuotis, kuo džiaugtis, mes taip auklėjame savo vaikus, ir viskas po truputį keičiasi“, – šviesias tendencijas mato jis.

„Dainuoju Lietuvą“ – šeštadieniais 21 val. per LRT Televiziją.

2017 metais startavęs projektas grįžta atsinaujinęs. Šeštadienio vakarais žiūrovus džiugins ne tik gražiausios lietuviškos dainos, kurias visi mokame mintinai, bet ir netikėta, intriguojanti vedėjų pora. 2022-ųjų „Dainuoju Lietuvą“ projekto vedėjais tapo dainininkas ir aktorius Vidas Bareikis bei aktorius, LRT muzikinio projekto „Maestro“ nugalėtojas Dainius Kazlauskas.

„Nuo pat pirmo bandymo ant šios scenos tapome labai artimi. Gal tai visgi aktorinė prigimtis – kabintis į partnerį“, – juokiasi V.  Bareikis.

V. Bareikis šiame projekte – ne naujokas. Pirmajame „Dainuoju Lietuvą“ sezone jis atliko grupės „Antis“ dainą „Pokštas“. D. Kazlauskas ant projekto scenos stoja pirmą kartą. Pirmąkart jis save išbando ir laidų vedėjo amplua.  

„LRT televizija man dovanoja pirmus kartus. Pirmąkart dalyvavau televiziniame projekte, dabar pirmą sykį vesiu laidą. Man tai yra visiškai naujas pasaulis“, – kalba D. Kazlauskas.

„Dainuoju Lietuvą“ projekte per artimiausias keturiolika savaičių nuskambės 100 lietuviškų dainų, kurioms atlikėjai kartu su orkestru suteiks netikėtų spalvų ir šiuolaikinėmis interpretacijomis prikels naujam gyvenimui.  

V. Bareikis pastebi, kad muzikos galia – ypatinga ir vienijanti. O lietuviški kūriniai – tie, kuriais turime didžiuotis.

„Dažnai mūsų krašte žmonės linkę save nuvertinti, tarsi nėra jokių tradicijų. Bet jūs tik pažiūrėkite – šitiek dainų, viena už kitą gražesnės, tekstai vieni už kitą puikesni, kompozitorių darbai fantastiški. Tai yra unikalu ir gyva. Tai yra mūsų pasididžiavimas“, – tikina V. Bareikis.

„Kai muzika skamba, žmonės suartėja. Ypatingai dabar, kai mums labai reikia vienas kito išklausymo ir vienybės, aš tikiuosi, kad projektą stebėsiantys žiūrovai ir mes tapsime vieningesni“, – sako D. Kazlauskas.

Kiekvienoje „Dainuoju Lietuvą“ konkursinės atrankos laidoje skambės dešimt kūrinių, iš kurių trys keliaus į kitą etapą. Į pusfinalius pateks 30 geriausių, o į konkurso finalą keliaus tik devynios komisijos ir žiūrovų pamėgtos dainos. 10-ąją dainą į finalinį „Dainuoju Lietuvą“ etapą išrinks LRT.lt portalo skaitytojai.

Muzikinis projektas „Dainuoju Lietuvą“ – jau nuo vasario 26 dienos, šeštadieniais, 21 valandą per LRT televiziją.

„Nuo pat pirmos laidos aš atėjau su viena nuotaika, šį vakarą baigiau kita. Tapau rimtesnis, tačiau pergalės proga noriu padaryti vieną grimasą, kurios komisija man iki tol neleido“, – po žiūrovų ir teisėjų verdikto emocijų neslėpė projekto nugalėtojas Dainius, ant dirigento pakylos iškėlęs triumfo gestą.

Spalio 2-osios vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre paskutinį kartą muzikinio projekto „Maestro“ dalyviai stojo prieš simfoninį orkestrą, siekdami įrodyti esantys verti maestro titulo. Trys finalo dalyviai – Lina Rastokaitė, Tomas Narkevičius-Free Finga ir Dainius Kazlauskas atliko po du kūrinius: vieną, kurį pasirinko patys iš jau skambėjusių projekte anksčiau, kitą – ištrauką iš muzikos genijaus Liudviko van Bethoveno „Penktosios simfonijos“, kuri laikoma viena sudėtingiausių visoje muzikos istorijoje.

Kaip ir visuomet, dalyvius vertino kompetetinga komisija: „Maestro“ komisijos pirmininkas, Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. Gintaras Rinkevičius, LNOBT vyriausiasis dirigentas, Auksinio scenos kryžiaus laureatas Ričardas Šumila ir pasaulinio lygio mecosopranas, Karališkojo Velso muzikos ir dramos koledžo garbės narė Justina Gringytė.

Vakaro metu teisėjais tapo ir televizijos žiūrovai, kurie galėjo balsuoti už jiems patikusį dalyvį. 50 procentų balsų finalinėje laidoje lėmė žiūrovų balai, likusius 50 – komisijos balai. Jeigu balai pasiskirstytų tolygiai, pirmenybė teikiama žiūrovų balsams.

Pirmasis į sceną žengė atlikėjas T. Narkevičius-Free Finga. Už jo pasirodymą komisija skyrė 26 balus iš 30-ies.

„Prieš pirmą laidą aš buvau labai užtikrintas, kad padiriguosiu gerai, o gavosi šnipštas. Ir tik per ilgą laiką ir ilgą darbą aš pasiekiau kažkokią formą, kuria jau galima didžiuotis. Ir nors aš tuo didžiuojuosi, lubos yra neįtikėtinai aukštos“, – emocijų neslėpė Tomas.

Antroji ant dirigento pakilos lipo aktorė L. Rastokaitė, kuri, nors ir sulaukė pastabų dėl per greito atlikimo tempo, džiaugėsi ir pagyromis už trykštančią energiją. Komisija jai skyrė 24 balus.

„Aš gavau labai daug žinių, kurių tiesiog gyvenime niekada neturėjau. Aš visai kitaip pradėjau girdėti muziką ir kaip žmogus jaučiuosi patobulėjusi“, – apie projektą kalbėjo Lina.

Trečiasis scenoje pasirodė aktorius ir režisierius D. Kazlauskas. Po pasirodymo komisija pripažino, kad jis šį vakarą buvo labiausiai panašus į tikrą dirigentą. Ir nors pačioje pirmojoje projekto laidoje komisijos pirmininkas prof. G. Rinkevičius Dainiui siūlė daugiau niekada nebediriguoti, šį kartą jis jam skyrė net 10 balų, o bendrai Dainius už „Penktąją simfoniją“ gavo net 29 balus.

Antrajam kūriniui T. Narkevičius-Free Finga pasirinko pirmojoje laidoje diriguotą Johano Štrauso valsą „Žydrasis Dunojus“. Būtent šiame pasirodyme atlikėjas pademonstravo ypač didelį progresą tarp pirmos ir šeštosios projekto laidos. Komisija už šį pasirodymą jam skyrė 28 balus.

L. Rastokaitė taip pat pasirinko diriguoti pirmąjį savo diriguotą kūrinį iš prancūzų kompozitoriaus Žoržo Bizė operos „Carmen“, už kurį gavo 26 balus.

D. Kazlauskas antrąjį šio vakaro pasirodymą atliko su Eugeno Doga valsu iš filmo „Mano meilus švelnus žvėris“. Komisija negailėjo aktoriui gražių žodžių ir skyrė maksimalų balų skaičių, paversdami jį finalo lyderiu.

„Pirmą kartą iš tikrųjų norėjau sudiriguoti, iš tikrųjų norėjau papasakoti, paskutinį kartą norėjosi būti tikram. Grodamas galvojau apie savo žmoną Indrę, jai ir skiriu šitą valsą“, – nulipęs nuo scenos sakė Dainius.

Finalinės laidos pabaigoje paaiškėjo ir žiūrovų balsai. Daugiausia balsų – 2746 – sulaukė D. Kazlauskas, antroje vietoje rikiuojasi T. Narkevičius-Free Finga su 1331 balsais, trečiojoje – L. Rastokaitė, sulaukusi 319 žiūrovų balsų.

Susumavus komisijos ir žiūrovų balsus paaiškėjo, kad maestro titulą bei simbolinę dirigento lazdelę – batutą – iškovojo D. Kazlauskas, tiek iš žiūrovų, tiek iš komisijos gavęs maksimalų balų skaičių – 6 balus.

Smagių ir draugiškų personažų gerbėjų tarpe buvo galima išvysti Moniką Šedžiuvienę, Merūną Vitulskį, Gintarę Karaliūnaitę, Aistę Jasaitytę, Robertą Petrauską su šeimomis.

Šventinis šou jau buvo parodytas daugelyje Lietuvos miestų, beliko aplankyti Marijampolę, Uteną ir Mažeikius, o tuomet atsisveikinti iki kitų metų, rašoma pranešime spaudai.

Mažuosius žiūrovus žavėjo net aštuoniolika kostiumais persirengusių puikiai pažįstamų personažų, kuriuos įgarsino tikras Lietuvos aktorių žvaigždynas: Jokūbas Bareikis, Eimutis Kvoščiauskas, Sakalas Uždavinys, Giedrius Arbačiauskas, Dainius Kazlauskas, Jovita Balčiūnaitė ir kiti. Abejingų nepaliko įspūdingo dydžio dekoracijos, linksmi herojų nuotykiai, balionų lietus ir, be jokios abejonės, Kalėdų senelio sveikinimas.

Galiu drąsiai teigti, kad esu be galo laimingas žiūrovų tarpe matydamas sėdinčius vaikus bei jų tėvelius su plačiausiomis šypsenomis veiduose, girdėdamas jų aplodismentus ir nuoširdžią nuostabą.

Šventinį šou režisavęs Dainius Kazlauskas savo kolegų darbu liko patenkintas: „Prisipažinsiu, iš pradžių, kaip ir visi režisieriai, nerimavau ir jaudinausi prieš pirmąjį „Maša ir Lokys: kalėdinis krepšinis“ pasirodymą, bet kai įvyko šio šventinio šou premjera Kaune ir pamačiau žiūrovų reakcijas, supratau – mums pavyko! Galiu drąsiai teigti, kad esu be galo laimingas žiūrovų tarpe matydamas sėdinčius vaikus bei jų tėvelius su plačiausiomis šypsenomis veiduose, girdėdamas jų aplodismentus ir nuoširdžią nuostabą, o vėliau skaitydamas tik pačius geriausius atsiliepimus internete. Pats stebėjau visus pasirodymus ir, kaip žiūrovas, galiu pasakyti, kad iš scenos sklinda didžiulis pozityvumo ir geros energijos dvelksmas. Esu be galo dėkingas visai kūrybinei komandai, be kurios nebūtų šio projekto, aptarnaujančiam personalui, kuris naktimis siuvo kostiumus, statė dekoracijas, garsino ir švietė spektaklį – visi jie kartu iki širdies gelmių, iki paskutinio prakaito lašo stengiasi vaikams sukurti pačią didžiausią šventę“.

Originalų spektaklio scenarijų sukūrė rašytojas Tomas Dirgėla – geriausios lietuviškos knygelės autorius. Jo epicentre – šventinis krepšinio turnyras, kuriame dalyvauja mergaitė Maša ir Lokys kartu su miško žvėreliais. Spektaklio metu paaiškės, kaip svarbu puoselėti draugystę, rūpintis ir atjausti savo artimą, gyventi taikoje ir daryti gerus darbus. Kuriant lietuvišką scenarijų, šioms vertybėms buvo skiriamas didžiausias dėmesys.

Šio filmo scenarijų bendraautoriai rašė daugiau nei trejus metus. Tarptautinės sėkmės sulaukusio lietuviško filmo "Lošėjas" kūrėjų kuriamas filmas pasakos apie senstantį šokėją, kuris apgaulės būdu patenka į televizijos šokių šou ir tampa įžymybe, tačiau netrukus jį pasiveja praeities nusikaltimų šešėliai. Pagrindinį vaidmenį filme kuria aktorius Dainius Kazlauskas.

"Filme nagrinėsime apgaulės ir manipuliacijos prigimtį bei jų mastą – nuo politikos, žiniasklaidos, socialinės inžinerijos mechanizmų iki meilės, draugystės ir kasdienybės situacijų. Tai bus detektyvinė drama, kalbėsianti apie tai, kada populiarumas bet kokia kaina daugumai tampa vieninteliu gyvenimo tikslu", – apie naujo filmo idėją užsiminė I.Jonynas.

Anot režisieriaus, būtent Zapyškyje esančios bažnyčios sakralumas, jos atstovaujamas religinis laukas būtini tam, kad atsiskleistų ne tik siužetinė, bet ir idėjinė filmo plotmė. Prodiuserė Kristina Ramanauskaitė pasakojo, kad kūrybinė grupė aplankė ne vieną Lietuvos bažnyčią, tačiau būtent Zapyškio bažnyčia juos sužavėjo savo stipria energija, autentiška aplinka.

Apleistą bažnyčią savivaldybės užsakymu ketinama restauruoti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. Planuojama sutvarkyti bažnyčios stogą, grindis, perstatyti balkoną, įrengti šildymo ir gaisrinės saugos sistemas, atlikti kitus darbus. Ruošiantis šiems darbams atlikus archeologinius tyrimus paaiškėjo, kad prie bažnytėlės kadaise buvo kapinės, o netoli klegėjo turgaus aikštė. Šventorių juosė mūrinė tvora, kuri XX a. pradžioje buvo nugriauta. Šalia šventovės buvo išsidėstę miestelio gyventojų trobesiai. Bažnyčia, bėgant amžiams, daug kartų buvo remontuota, tačiau iki šiol laikoma vienu unikaliausių gotikos pavyzdžių. Muzikos atlikėjai pažymi puikią bažnyčios erdvių akustiką.

„Moterys meluoja geriau“ dešimtame sezone netrūks intrigų, nuotykių, kriminalų ir meilės. Ryškiausi pokyčiai laukia žavingosios Medos. Ji susitiks su visomis savo 9-ių sezonų „meilėmis“. Tuo metu Galinos gyvenime prasidės naujas etapas: ji išsiskirs su Kostia ir užmegs romaną su... „alfonsu“.

Jubiliejinio sezono anonso filmukas ne tik itin intriguojantis, bet ir šmaikštus. Jame – žavingosios Medos vaidmenį atliekanti aktorė Inga Norkutė ir dešimtys pusnuogių vyrų. Anonsinis filmukas prasideda epizodu, kai aktorė I. Norkutė viliokiškai guli ant lovos, o iš jos spintos išeina virtinė pusnuogių vyrų. Toks vaizdas be žado palieka Medos dešimtojo sezono mylimąjį, kurį įkūnija prie serialo komandos prisijungęs Andrius Paulavičius.

„Meda vėl turės naują simpatiją, tiesa, jis ją apgaus. Perskaičiusi scenarijų truputėli net pyktelėjau. Juokiausi, kad serialo pavadinimą reikia pakeisti į vyrai, o ne moterys meluoja geriau. Man ypač patinka, kad šiame sezone bus meilės trikampis. Tarp mano, Dainiaus Kazlausko ir Andriaus Paulavičiaus personažų. Tikrai yra, ką vaidinti“, – juokdamasi apie jubiliejinio sezono siužetą pasakojo I. Norkutė.

Nuo 2008 metų kuriamas televizijos serialas šiais metais švenčia 10-ąjį jubiliejų. Visi iki tol buvę sezonai tvirtai laikėsi reitingų viršūnėse. Serialo prodiuserė Agnieška Giedrikienė tikina, kad rudenį į TV3 eterį kultinis serialas grįš tikrai atsinaujinęs.

„Sugrįšime atsinaujinę, bet esminių ypatybių. dėl kurių per tiek sezonų buvo užkariautos žiūrovų širdys, neprarasime. Staigmenų tikrai pateiksime. Viena iš jų – atsinaujinusi serialo komanda. Prie serialo prisijungs Skaistė Anusevičiūtė, Andrius Paulavičius, Darius Petkevičius. Žinoma, ir toliau išvysime visų mylimus aktorius“, – pasakojo serialo „Moterys meluoja geriau“ prodiuserė.

Seriale vaidmenis ir toliau kurs Nerijus Gadliauskas, I. Norkutė, Vitalija Mockevičiūtė, Džiugas Siaurusaitis, Ramūnas Rudokas, Marius Jampolskis, D. Kazlauskas ir kiti žinomi aktoriai. Prie „Moterys meluoja geriau“ komandos prisijungs Darius Petkevičius ir Andrius Paulavičius, o Justiną Žiogaitę pakeis Skaistė Anusevičiūtė.

Televizijos, kino ir teatro aktorius, anksčiau kūręs ne tik spektaklius, bet ir didelio populiarumo susilaukusius televizijos serialus, tarp jų – „Tobula kopija“, „Moterys meluoja geriau“ ir „Šviesoforas“, šį kartą savo talentą įdarbins režisuojant vaidybinį filmą.

„Man yra 41 metai ir aš tik dabar debiutuoju kine, o tų debiutų kuo toliau, tuo būna mažiau. Šio labai laukiu drebančiomis rankomis ir kojomis, klausydamasis įvairiausių gandų, ko geriau nedaryti. Neabejoju, kad žmonės šitą filmą įsimylės taip, kaip mes esame įsimylėję savo darbą. Tačiau net ir po premjeros man dar daug reikės įrodinėti pasauliui, sau, aktoriams ir žiūrovams, kad esu geras režisierius“, – kalbėjo režisieriaus kėdę užėmęs A. Žiurauskas.

Man patinka kurti kartu, man patinka su jais šnekėtis. Neslėpsiu – esu toks, kuris nori padaryti taip, kad kitiems žiūrint džiaugtųsi širdis.

Kino, televizijos ir teatro gerbėjams A. Žiurauskas geriausiai žinomas iš tokių kino juostų, kaip „Zero 2“, „Redirected“, „Nepatyręs“, TV3 serialų „Moterys meluoja geriau“, „Motina ir du sūnūs“. Rudenį kino ekranus pasieksianti romantinė komedija bus pirmas Andriaus režisuotas vaidybinis filmas.

Žinomas vyras prisipažįsta, kad tai didžiulis iššūkis: „Buvo ir bemiegių naktų, ir visiškos baimės, siaubo akimirkų – ar imtis, ar nesiimti, juk tai toks iššūkis! Bet buvo ir milžiniško džiugesio susitikus su aktoriais ir visa komanda, o dar vėliau užplūdo gailestis, kad viskas eina į pabaigą.“

Prodiuserių kompanijos „Singing Fish“ kuriamame filme „Kaip susigrąžinti ją per 7 dienas“ pagrindinį – paskutinio romantiko žemėje ir nelabai vykusio stand-up komiko Beno – vaidmenį atliks humoristas Justinas Jankevičius. Jo personažas desperatiškai bandys susigrąžinti didžiąją savo meilę. Kartu su humoristu šiame filme vaidmenis atliks aktoriai Dainius Kazlauskas, Elžbieta Latėnaitė, Emilija Latėnaitė, Ainis Storpirštis ir kiti.

A. Žiurauskas džiaugiasi, kad tenka dirbti su itin profesionalia kūrybine komanda, kuri jau spėjo tapti viena šeima: „Šiame filme aš debiutantas, o didžioji dalis kartu dirbančių žmonių puikiai atlieka savo darbą, yra savo darbo žinovai. Esu jiems visiems labai dėkingas. Man tik reikėjo jais pasitikėti ir juos išgirsti, nes jie turėjo įvairių patarimų. Norisi tikėti tuo, kad visi dirbdami jaučia tą darnios šeimos jausmą.“

Kino filmo režisierius komplimentų nešykšti ir J. Jankevičiui, kuris taip pat debiutuoja – yra pagrindinio vaidmens aktorius. A. Žiurauskas pasiruošęs užtildyti visus skeptikus, kurie mano, jog Justinas negali vaidinti. „Visi skeptikai, kurie galvoja, kad ką tas komikas ir laidų vedėjas gali suvaidinti, bus šokiruoti. Šis komikas sukūrė tokį vaidmenį, kurio gali pavydėti dauguma profesionalų. Aišku, mes kiekvienu savo vaidmeniu turime įrodinėti, ar esame tam tinkami, bet aš galiu pasakyti, kad šiame filme Justinas buvo nuostabus“, – sakė A. Žiurauskas.

Paklaustas, ar smagu atsidurti kitoje filmavimo kameros pusėje, vaidinti ne pačiam, o nurodinėti kitiems, A. Žiurauskas tikino, kad režisieriaus statusu jis nesinaudoja. „Man iš tiesų labai nepatinka nurodinėti, tą galėtų paliudyti visi aktoriai. Man patinka kurti kartu, man patinka su jais šnekėtis. Neslėpsiu – esu toks, kuris nori padaryti taip, kad kitiems žiūrint džiaugtųsi širdis“, – tikino aktorius ir režisierius.