-
Kalėdinio stebuklo tikėjęsis H. Daktaras liko be gimtadienio dovanos 33
Iškalbinga aritmetika
Kaip jau rašyta, H.Daktaras taip pat panoro pasinaudoti šį pavasarį, spaudžiant Europos Žmogaus Teisių Teismui, Seimo priimta įstatymų pataisa, suteikiančia galimybe nuteistiesiems iki gyvos galvos po 20 metų įkalinimo prašyti peržiūrėti jiems skirtą bausmę. Nors jis buvo sulaikytas Bulgarijoje, kur slapstėsi, tik 2009-ųjų rugsėjį ir nuteistas Klaipėdos apygardos teismo laisvės atėmimu iki gyvos galvos už nusikalstamo susivienijimo, kuriam vadovavo, padarytus nusikaltimus tik 2013-ųjų birželį, galimybė pasinaudoti šia pataisa jam atsirado dėl to, kad šalies teisėsauga ilgokai nesugebėjo atskleisti minėtų nusikaltimų, už kuriuos jam prieš pusseptintų metų buvo skirta griežčiausia pagal Lietuvos įstatymus bausmė. Į šią teko įskaičiuoti ir laisvės atėmimo metus, kuriuos H.Daktaras praleido už grotų, vykdant ir du ankstesnius – 1997-ųjų bei 2006-ųjų Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius dėl turto prievartavimo bei poveikio nukentėjusiajam, kuriais jis buvo pasiųstas už grotų pusaštuntų metų, nors teatliko tik tris ketvirtadalius šios bausmės, ir dvejiems metams bei devyniems mėnesiams, nes minėti nusikaltimai buvo įvykdyti vėliau už tuos, dėl kurių jam skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.
Kreipdamasi į Kauno apygardos teismą su teikimu taikyti prieš devynis mėnesius Seimo priimtą įstatymų pataisą ir H.Daktarui, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija suskaičiavo, kad jis jau kalinamas 20 metų ir šešis mėnesius.
Ir mezga, ir dirba, ir atlygina ieškinius
Nagrinėjant šį teikimą, H.Daktarą, dalyvavusį teismo posėdyje nuotoliniu būdu, atstovavo net du advokatai. Nebuvo tik nė vieno nukentėjusiaisiais nuo jo pripažintų asmenų, nors, anot teisėjų kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, šiems apie posėdį buvo pranešta.
H.Daktaro advokatai, siekdami įrodyti, kad teismas turėtų pakeisti požiūrį į jų ginamąjį ir pradėti vertinti jo asmenybę pozityviai, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į penkerių metų terminuotą, pateikė nemažai esą jų teiginius įrodančių dokumentų. Tarp jų – ir archivyskupijos bei krizių centro padėkas H.Daktarui už jo numegztus šalikus ir rūbelius kūdikiams, ir padėkas už dalyvavimą atviručių, Užgavėnių kaukių, eilėraščių bei gražiausiai papuoštos kameros konkursuose. Be to, teismas informuotas, kad H.Daktaras užėmė pirmąją vietą nuteistųjų „protų mūšyje“ ir šiemet dalyvavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamine. O nuo lapkričio vidurio įsidarbino medienos ir baldų gamybos ceche darbininku-laikininku, nors dėl sveikatos būklės, anot medikų, gali kelti svorius tik ne didesnius kaip 10 kilogramų svorius. Ir ne per seniausiai atlygino apie 50 tūkst. eurų iš jam priteistų ieškinių – pilnai padengė ekstradicijos iš Bulgarijos išlaidas bei pervedė 30 tūkst. eurų vienai nukentėjusiajai. Tiesa, įsidarbinta bei atlyginta dalis priteistų ieškinių jau po teikimo teismui dėl bausmės jam peržiūrėjimo parengimo.
Henrikas Daktaras/Vilmanto Raupelio nuotr.
Nuomonės išsiskyrė
H.Daktaro advokatai buvo linkę akcentuoti ir tai, kad jis atlyginęs jau apie trečdalį priteistų ieškinių. Ir spaudė teismą, teigdami, kad, jeigu šis manytų, kad dar ne laikas skirti H.Daktarui terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tai jie prašytų, kaip įmanoma konkrečiau nurodyti, ką jis dar turi padaryti.
Tačiau, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovas prašė teismo atsižvelgti ir į tai, kad H.Daktarui nustatyta vidutinė pakartotinė rizika nusikalsti – 88 balai. O nuo pernykštės gegužės, kai šis kalinys atvyko į Pravieniškes iš Lukiškių, jis nors ir devynis kartus skatintas, tačiau ir tris kartus baustas – už tai, kad buvo neblaivus, pažeidė naudojimosi elektros prietaisais taisykles bei turėjo draudžiamų daiktų.
Pats H.Daktaras prašė teismo atsižvelgti, kad jau yra senas, ligotas ir niekam pavojaus nebekeliantis žmogus. Ir, kad buvo perkeltas į Pravieniškes už gerą elgesį po to, kai ilgus metus kalėjo vienutėje.
Prokuroras, savo ruožtu, akcentavo, kad teismas turi atsižvelgti ir į tai, ar H.Daktaras jau atlygino reikšmingą jam priteisto ieškinio dalį ir, ar įsipareigoja atlyginti jį visą. „Manyčiau, kad tie dokumentai, kuriais gynyba papildė teikimą, neatsveria visų neigiamų H.Daktarą charakterizuojančių aplinkybių, todėl prašau teikimo netenkinti“, – prašė teismo prokuroras.
Pagal jau minėtą Seimo pataisą, leidžiančią nuteistiesiems iki gyvos galvos po 20 metų įkalinimo prašyti peržiūrėti jiems skirtą bausmę, teismas gali, bet neprivalo pakeisti jiems šią į terminuotą laisvės atėmimą nuo penkerių iki dešimties metų.
Neįtikinus vieno teismo, skųsis kitam
Teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės H.Daktarui pakeitimo į terminuotą nagrinėjusi teisėjų Gyčio Večersko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko kolegija šiandien konstatavo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti. Todėl nuspręsta teikimo netenkinti.
Anot Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėjos Mildos Bučnytės, prieš paskelbiant tokią nutartį Lietuvos Respublikos vardu, teikimą nagrinėjusi teisėjų kolegija įvertino ir H.Daktaro padarytų nusikaltimų aplinkybes, ir jo pavojingumą bei elgesį bausmės atlikimo metu, ir žalos atlyginimą nukentėjusiems bei norą adaptuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų.
Išklausyti teismo sprendimo šiandien atvyko tik H.Daktaro žmona ir žiniasklaida.
Išgirdusi teismo sprendimą Ramutė Daktarienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad tikėjosi jo visai kitokio. O savo vilčių žlugimą komentavo taip: "Nežinau, kaip dar galima geriau elgtis?!"
R.Daktarienė pareiškė, kad šią nutartį be jokios abejonės skųs.
M.Bučnytės teigimu, Kauno apygardos teisme buvo gauti 29 tokie teikimai. Jau išnagrinėti 25. Iš jų patenkinti tik trys.
Kaip jau rašyta, ne vienas nuteistasis, sulaukęs neigiamo apygardos teismų sprendimo, yra skundęsis Apeliaciniam teismui. Šiam išnagrinėjus minėtus skundus, nuteistųjų laisvės atėmimu iki gyvos galvos skaičius, kuriems ši bausmė buvo pakeista į terminuotą, perkopė per dešimt.
-
Mafiozo žudikas nuosprendžio lauks laisvėje 17
Kauno apylinkės teismas neleido suimti verslininko Algio Taškevičiaus, nušovusio „Daktarų“ gaujos narį Virginijų Silvestravičių, kurį pažinojo 20 metų. Pastaruoju metu juos siejo pastato Kauno senamiestyje remontas. Ten ir nuaidėjo šūviai.
Šiurpus sūnaus radinys
46-erių metų V.Silvestravičiaus, tarp nusikalstamo pasaulio sėbrų turėjusio Virgelio pravardę, lavoną ketvirtadienį apie 16 val. aptiko sūnus, ieškojęs tėvo jau nuo ryto.
Pirminiais duomenimis, lemtingas konfliktas, pasibaigęs V.Silvestravičiaus žūtimi, įvyko ketvirtadienio ryte – tarp 10 ir 11 valandos.
Tą rytą planuotas sandėris – Muziejaus gatvėje esančio namo, kuriame po kelių valandų kraujo klane buvo aptiktas V.Silvestravičiaus kūnas, turėjo atvažiuoti apžiūrėti pirkėjas. Su juo planavo susitikti ne tik A.Taškevičius, kurio statybininkų brigada remontavo minėtą pastatą, bet ir V.Silvestravičius. Pastarasis, pirminiais duomenimis, buvo remonto darbų užsakovas.
Planuotas sandėris neįvyko, pirkėjui neatvykus. Viena iš prielaidų – jis galimai sužinojo, kas parduoda šį butą. Tokia netikėta atomazga greičiausiai ir tapo tragiškai pasibaigusio konflikto tarp V.Silvestravičiaus ir A.Taškevičiaus priežastimi. Pastarojo teigimu, jiedu turėjo ne tik bendrų versliukų, bet ir skolų.
Šaudė blaivus?
A.Taškevičius tikina buvęs priverstas išsitraukti su savimi turėtą savigynai išduotą pistoletą, nes V.Silvestravičius jį puolė. Pirminiais duomenimis, ginklo laikymo taisyklių įtariamasis nužudymu nepažeidė. Ginklo savininkui leidžiama jį nešiotis, viešai to nedemonstruojant ir esant blaiviam.
Kauno policija pranešė sulaikiusį 54-erių A.Taškevičių neblaivų. Jam nustatytas beveik vidutinis girtumo laipsnis – 1,46 promilės.
Tačiau įtariamasis buvo sulaikytas po poros valandų nuo pranešimo apie aptiktą V.Silvestravičiaus kūną su šautinėmis žaizdomis – jau savo namuose. Jis teigė vartojęs alkoholį jau po tragedijos. Įtariamasis V.Silvestravičiaus nužudymu dar ilgai nesugebėjo sutramdyti savo emocijų ir atvežtas į policiją.
Į V.Silvestravičių buvo šauta du kartus. Viena šautinė žaizda buvo pakaušyje.
Buvo sugurinta ir velionio nosis. Tačiau tai galėjo būti jau kritimo – neatmetama, kad iš nemažo aukščio, pasekmė. Velionis gulėjo kniūbsčias.
Muziejaus gatvės namas, kuriame nužudytas V.Silvestravičius, turi palėpę. Jis dar nebaigtas įrengti. Prieš pradedant jį remontuoti, čia šeimininkavo benamiai.
Skirtas namų areštas
A.Taškevičius į teismą su antrankiais atvežtas penktadienį po pietų. Į Kauno teisėsaugos akiratį jis lig šiol patekęs nebuvo.
Sulaikymo metu iš A.Taškevičiaus paimti du pistoletai – „CZ 92“ ir „Makarov“. Abu jis buvo įsigijęs teisėtai – turėjo leidimus laikyti šiuos ginklus savigynai.
Prokuroras prašė leisti suimti A.Taškevičių trims mėnesiams.
Tačiau jo prašymą nagrinėjęs teisėjas Algirdas Giedraitis skyrė įtariamajam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą ir dokumentų paėmimą. A.Taškevičius paleistas teismo salėje.
Kodėl priėmė tokią nutartį, A.Giedraitis nekomentavo. Tačiau patvirtino, kad viena iš tokio sprendimo priežasčių – įtariamasis neteistas.
Teistas ne kartą
V.Silvestravičiaus biografija iškalbinga. Jis buvo teistas ne vieną kartą – už narkotikų gamybą bei platinimą, nužudymus, meno kūrinių kontrabandą ir neteisėtu būdu įgyto turto realizavimą.
Pastaroji byla buvo susijusi su pagrobta nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus meno kūrinių kolekcija. V.Silvestravičius įkliuvo su kitais dviem „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo nariais, turėjusiais gaujoje kur kas didesnį statusą – Egidijumi Abariumi-Goga ir Vidmantu Gudzinsku-Guzu per tarptautinę operaciją, kurioje be Lietuvos policijos dalyvavo dar šešių valstybių pareigūnai.
Trijulė buvo teisiama už bandymą parduoti pirkėjais apsimetusiems teisėsaugininkams du pagrobtos R.Mikutavičiaus kolekcijos paveikslus. V.Silvestravičius už tai Kauno apygardos teismo teismo buvo nubaustas tik 7,5 tūkst. litų bauda.
Nužudymų šleifas
Nužudymai, už kuriuos teko kalėti V.Silvestravičiui, buvo atskleisti tik pradėjus triuškinti „Daktarų“ nusikalstamą susivienijimą – kai kai kurie jo nariai pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga. Tada paaiškėjo, kad V.Silvestravičius 1993-iųjų spalį Kaune, Ašigalio gatvės degalinėje, nušovė kitą „Daktarų“ gaujos narį – Arvydą Liutkų, su kuriuo konkuravo dėl tos pačios merginos. Ši pasirinko V.Silvestravičių, tačiau A.Liutkus nebuvo linkęs pasiduoti be kovos. V.Silvestravičius atsikratė konkurento, pastebėjęs gatvėje jo automobilį, kurį laiką važiavęs paskui jį ir po to nušovęs minėtoje degalinėje neteisėtai laikytu pistoletu.
Ši žmogžudystė buvo atskleista tik po 17 metų. Iki tol ją buvo bandoma „nurašyti“ vienam per kruvinuosius įvykius „Daktarų“ gaujos irštvoje – Vilijampolės restorane „Vilija“ – nušautam asmeniui. A.Liutkus buvo nužudytas šio išpuolio, per kurį nušauti penki asmenys, išvakarėse.
V.Silvestravičius kalėjo ir už E.Abariaus pagalbinio darbininko, anksčiau atlikusio bausmę kartu su Henriku Daktaru ir buvusiu jo tarnu už grotų, nužudymą 2000-aisiais. Pastarasis užsitraukė savo naujojo šeimininko E.Abariaus nemalonę dėl elgesio su šio sūnumi. Įtarta pedofilija. Teisėsaugininkai išsiaiškino, kad įtariamasis buvo pasmaugtas. Jo palaikai rasti tik po devynerių metų – po ilgų paieškų atkasti Kulautuvos miške.
Turėjo valstybės apsaugą
Už nužudymus bei neteisėtą ginklo laikymą Vilniaus apygardos teismas 2011-aisiais nuteisė V.Silvestravičių pusaštuntų metų nelaisvės. Ir jie buvo įskaičiuoti į vėliau, 2013-ųjų birželį Klaipėdos apygardos teismo Virgeliui skirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę – jau už dalyvavimą „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo veikloje.
Šioje byloje, kurios teisiamųjų suole sėdėjo ir pats H.Daktaras, V.Silvestravičius buvo teisiamas už 13 nusikaltimų, kuriuos, jo nurodymu, įvykdė „Daktarų“ gaujos atšaka, vadinta šampaniniais. V.Silvestravičius buvo jos lyderis. Tai buvo jo karjeros „Daktarų“ nusikalstamame susivienijime viršūnė.
Vėliau V.Silvestravičius taip pat sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, dėl to buvo įtrauktas į valstybės saugomų asmenų sąrašą.
Ketvirtadienio įvykiai Kauno senamiestyje liudija, kad V.Silvestravičiaus jau buvo atlikęs jam skirtą bausmę ir nebeturėjo apsaugos.