Anot teismo pranešimo, 14 525,54 euro vertės kyšis buvo priimtas už tai, kad 2017 metų bendrovės „Kauno švara“ planuojamų vykdyti dviejų viešųjų pirkimų, įsigyjant tris traktorius, techninės specifikacijos būtų parengtos ir pritaikytos taip, kad jas atitiktų konkretūs traktoriai, atitinkamai teikiant pirmenybę konkrečiam tiekėjui.

Nepaisant teismų priimto sprendimų, nuteistasis kasaciniu skundu prašė juos panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teismo teigimu, skunde buvęs bendrovės vadovas nurodė, kad nepadarė veikos, susijusios su kyšininkavimu, bei akcentavo, kad kyšio dalyku galėtų būti laikoma paslauga neatlygintinai naudotis traktoriumi, o ne pats traktorius.

Tačiau išnagrinėjęs bylą LAT nuteistojo skundą atmetė.

„(...) nors nuteistasis ir akcentavo, kad kyšio dalyku turi būti laikomas ne traktorius ir papildomos su jo registracija bei remontu susijusios išlaidos, o bendrovės suteikta paslauga nemokamai ir neatlygintinai naudotis traktoriumi, tačiau kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus“, – teigiama teismo išvadoje.

LAT taip pat pažymėjo, kad nustatęs 14 525,54 euro kyšio vertę apeliacinės instancijos teismas teisingai D. Tumyno veiksmus kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę (su dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimu, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be leidimo). Taip pat D. Tumynui atimta teisė dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens 3 metams.

Kauno apygardos teismas pernai balandį D. Tumynui skyrė 29,9 tūkst. eurų baudą, jis taip pat nuteisė ir vyrą papirkti bandžiusį bendrovės „Galuotas“ vadovą Algimantą Tareilį bei pačią bendrovę. A. Tareiliui skirta 18,6 tūkst., įmonei – 94,1 tūkst. eurų bauda.

Teismo sprendimą apskundė tiek prokuroras, tiek nuteistieji.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigė, kad kaip kyšis buvo duotas visas traktorius, o ne tik nuolaida jam, todėl prašė nuteistųjų veiksmus perkvalifikuoti pagal griežtesnę baudžiamąją atsakomybę nustatančias Baudžiamojo kodekso normas ir skirti griežtesnes bausmes.

Tuo metu A. Tareilis bei „Galuotas“ prašė juos išteisinti.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas pagrįstai visus asmenis pripažino kaltais dėl kyšininkavimo ir papirkimo, tačiau, vadovaudamasis tik nuteistojo A. Tareilio parodymais, padarė neteisingą išvadą dėl kyšio dalyko ir jo vertės, todėl neteisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniam teismui nustačius, kad kyšio dalykas buvo D. Tumynui perduotas 14 tūkst. 235 eurų vertės traktorius ir papildomos jo priežiūros paslaugos, nuteistųjų nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš paprasto kyšininkavimo ir papirkimo į didesnės vertės kyšininkavimą ir papirkimą.

Buvusiam „Kauno švaros“ direktoriui paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo nesmurtinį pobūdį, nuteistojo asmenybę, į nuo nusikalstamos veikos praėjusį gana ilgą laiką, nuspręsta bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Taip pat įvertinus tai, kad D. Tumynas nuteistas už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią padarė naudodamasis savo, kaip „Kauno švaros“ generalinio direktoriaus, pareigomis, papildomai jam trejiems metams uždrausta dirbti valstybės tarnyboje ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas.

Tuo metu A. Tareiliui skirta 22,5 tūkst. eurų bauda. „Galuotui“ apygardos teismo paskirta 94,2 tūkst. eurų bauda palikta nepakeista.

Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas iš „Galuoto“ konfiskavo 15,1 tūkst. eurų, gautų iš viešųjų pirkimų, kuriuose duodant D. Tumynui kyšį buvo siekiama įmonei palankaus rezultato.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kaip ketvirtadienį pranešė Kauno apygardos teismas, nuteistas ir jį papirkti bandęs bendrovės „Galuotas“ vadovas Algimantas Tareilis bei pati bendrovė.

A. Tareiliui skirta 18,6 tūkst., įmonei – 94,1 tūkst. eurų bauda.

„Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad D. T. sudarė palankesnes sąlygas dalyvauti ir laimėti „Kauno švarai“ paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose traktoriams, jų komplektuojančioms detalėms, įrangai, techniniam aptarnavimui, įsigyti“, – rašoma teismo pranešime.

Už tai buvęs vadovas gavo 7,5 tūkst. vertės kyšį, kurį sudaro nuolaida nuo perkamo traktoriaus vertės.

Nors kaltinamieji ir neprisipažino, jų kaltė įrodyta liudytojų, specialistės parodymais, Kriminalinės žvalgybos įstatymo tvarka surinktais duomenimis.

„Nors kaltinamieji ir neprisipažino, jų kaltė įrodyta liudytojų, specialistės parodymais, Kriminalinės žvalgybos įstatymo tvarka surinktais duomenimis, taip pat ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta rašytine baudžiamosios bylos medžiaga“, – nurodo Kauno apygardos teismas.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems D. Tumynui ir A. Tareiliui teismas atsižvelgė į tai, kad jie yra neteisti, charakterizuojami teigiamai, dirba, turi šeimas, todėl yra pagrindas skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, atsižvelgė į kaltinamojo A. Tareilio nusikalstamos veikos pavojingumą, į sukeltas pasekmes, taip pat į tai, kad nusikalstamų veiksmų pasėkoje juridinis asmuo didelės finansinės naudos negavo.

Dalius Tumynas/Tomo Raginos nuotr.

Dėl to teismas netaikė bendrovės veiklos apribojimo ir likvidavimo, o paskyrė baudą.

Nuteistieji baudas savanoriškai turi sumokėti per vienerius metus, bendrovė – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaltinamųjų suole šalia buvusio „Kauno švaros“ direktoriaus sėdėjo ir kitas kaltinamasis – bendrovės  „Galuotas“ vadovas Algimantas Tareilis.

Nei D. Tumynas, nei A. Tareilis kaltais neprisipažino. Jie sutiko duoti parodymus, tačiau D. Tumynas savo versiją pateiks po visų liudytojų apklausų, o štai „Galuotas“ vadovas pasisakė kalbėsiantis jau kitame teismo posėdyje.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surinktais duomenimis, D. Tumynas paslydo dėl traktoriaus. Šiuo metu Marijampolės rajone ūkininkaujantis buvęs „Kauno švaros“ vadovas esą kaip kyšį iš bendrovės „Galuotas“ priėmė traktorių „Kioti“.

Iš Vilniuje įsikūrusios kompanijos „Galuotas“, nieko nenutuokdamas apie daromą nusikaltimą, traktorių į Marijampolės rajone esantį D.Tumyno šeimos ūkį nugabeno bendrovės vairuotojas. Jis taip pat turėtų teisme papasakoti apie savo kelionę ir įpareigojimus.

Kaltinamajame akte minima, kad „Galuoto“ vadovas sumokėjo už traktoriaus registraciją, techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą, galinį stiklą bei žibintus. Visų šių paslaugų vertė siekia apie 300 eurų.

Bendra kyšio vertė nesiekia 15 tūkst. eurų.

Kaltinamajame akte išdėstyti ir tokios „dovanėlės“ būtinumo motyvai. Kauno miesto savivaldybės valdomos įmonės generalinis direktorius D. Tumynas įtariamas išskirtinių sąlygų sudarymu A. Tareilio vadovaujamai bendrovei dalyvaujant „Kauno švaros“ rengiamuose viešuosiuose pirkimuose.

Esą „Kauno švaros“ generalinis direktorius galėjo pasistengti, kad rengiamose techninėse specifikacijose viešajam konkursui pirkti sniego valymo techniką, atsirastų reikalavimai, kurie atitiktų būtent „Galuoto“ traktoriukų techninius duomenis.

Sutapimas ar ne, bet „Galuotas“ 2017 metais laimėjo du „Kauno švaros“ skelbtus konkursus ir pardavė 3 traktorius „Kioti“ su priedais sniegui valyti. Bendra abiejų sutarčių vertė siekė 130 tūkst. eurų.

„Geriau prisipažinti. Prisipažinimas vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė“, – jau po teismo posėdžio besiskirstant priminė korupcijos bylą nagrinėjantis teisėjas.

Kaltinamųjų advokatai pajuokavo, kad bylų nagrinėjime panašiai kaip futbole – po pralaimėtų rungtynių visada kalti būna teisėjai ir gynėjai.

Į teismo paskirtą posėdį negalėjo atvykti kito kaltinamojo  – Algimanto Tareilio – advokatas. Sekančio posėdžio datą proceso dalyviai suderino tik lapkričio mėnesiui.

Kadangi nesant vieno iš kaltinamųjų advokatui baudžiamosios bylos nagrinėjimas negalimas, tad net nebuvo skelbiamas kaltinamasis aktas šioje korupcijos byloje, kaltinamieji taip pat neturėjo progos atsakyti teisėjui dėl kaltės pripažinimo arba ne.

Maždaug prieš metus Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas Kauno miesto savivaldybės valdomoje miesto ūkio priežiūros ir atliekų tvarkymo bendrovėje „Kauno švara“ ir sulaikė tuometį įmonės generalinį direktorių D.Tumyną.

Taip pat sulaikytas buvo ir privačios bendrovės „Galuotas“ vadovas A.Tareilis.

Po 48 val trukusio sulaikymo vyrai grįžo namo. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Kauno apygardos prokuratūra nesikreipė į teismą dėl kardomosios priemonės keitimo suėmimu.

D.Tumynui buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu užimamomis pareigomis. Galimai neskaidrūs viešieji pirkimai lėmė tai, kad buvęs „Kauno švaros“ vadovas turės progos dažniau užsukti į Kauno apygardos.  

D.Tumynas neteko ir užimamų pareigų. Pradžioje jis buvo nušalintas, vėliau buvo paskirtas naujas miestą tvarkančios įmonės vadovas.

D.Tumynas įtariamas išskirtinių sąlygų sudarymu A.Tareilio vadovaujamai bendrovei dalyvaujant bendrovės „Kauno švara“ rengiamuose viešuosiuose pirkimuose.

Dalius Tumynas/Tomo Raginos nuotr.

Privačios bendrovės vadovas A.Tareilis įtariamas davęs kyšį už išskirtinių sąlygų sudarymą jo vadovaujamai įmonei.

Tyrėjai nurodo, kad siekdamas asmeninės naudos D.Tumynas priėmė iš A.Tareilio traktorių kaip kyšį.

Nustatyta, kad už tai tarpusavio susitikimų bei pokalbių telefonu metu nuo 2017-ųjų sausio iki balandžio 12-osios (tiksliau nenustatytu laiku) D.Tumynas ir A.Tareilis sutarė ir pirmasis po to iš antrojo priėmė daugiau kaip 14 tūkst. eurų vertės traktorių „Kioti“.

Vienas kitas senbuvis

Visiškai netikėtai pernai prieš Kalėdas iš bendrovės "Kauno energija" generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė ilgametis jos vadovas Rimantas Bakas. Pernai rugsėjį liko tuščia bendrovės "Kauno švara" vadovo kėdė – prie skirtingų valdžių gebėjusį dirbti generalinį direktorių Dalių Tumyną tuomet išsivedė pareigūnai, o dabar jau buvusiam vadovui pareikšti įtarimai korupcija.

2017-ųjų vasarį pasklido žinia, kad penkerius metus "Kauno vandenims" vadovavęs Linas Baltrėnas traukiasi iš pareigų. Būtent jam vadovaujant šią bendrovę supurtė garsusis korupcijos skandalas, nors buvęs direktorius iš šios balos išlipo sausas.

Vos pradėjęs dirbti Kauno meras Visvaldas Matijošaitis prieš ketverius metus neslėpė, kad savivaldybei pavaldžios bendrovės sulauks permainų, bet vienu ypu dalgiu neužsimojo.

Tiesa, baigiantis šios valdančiosios daugumos kadencijai prie savivaldybių bendrovių vairo liko vos vienas kitas senbuvis.

L.Baltrėno vaidmuo

"Padarėme valdymo struktūros reorganizaciją, optimizavome veiklą, darėme, kad viešieji pirkimai būtų kaip įmanoma skaidresni, ir iš karto buvo efektas", – apie tai, ko ėmėsi tapęs "Kauno vandenų" vadovu, aiškino Lietuvos socialdemokratų partijos senbuvis L.Baltrėnas.

Į Kauno miesto tarybą nusitaikęs buvęs "Kauno vandenų" vadovas L.Baltrėnas figūravo ir garsiojoje korupcijos byloje, tačiau atsakomybės išvengė.

Jo kalbos apie skaidrumą nuskambėjo lyg akibrokštas, nes būtent L.Baltrėnui vadovaujant 2014 m. "Kauno vandenyse" pareigūnai krėtė ne tik darbuotojų, bet ir paties vadovo kabinetus, paėmė svarbius dokumentų, kompiuterių. "Kauno diena" ne kartą rašė apie šią skandalingą korupcijos istoriją.

Pernai spalį Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį garsiojoje "Kauno vandenų" korupcijos byloje Centrinė korupcijos bylos figūra – L.Baltrėno partijos bendražygis, buvęs vienas Kauno miesto socialdemokratų lyderių bei "Kauno vandenų" techninis direktorius Valys Venslovas pripažintas kaltu ir gavo 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant 2 metams, jam skirta ir beveik 38 tūkst. eurų baudą. Teismo sprendimu konfiskuota kyšių vertės V.Venslovo turto ir kaip kyšis priimta valtis, ilgą laiką saugota "Kauno vandenyse".

Didelės apimties ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad kyšiai bendrovės vadovams buvo mokami nuolat. Skelbta, kad vien per 2012 ir 2013 m. kai kurios verslo įmonės už kyšius laimėjo net 70 viešųjų pirkimų konkursų. "Atkato" dydis priklausydavo nuo darbų sumos: svyruodavo nuo 3 iki 10 proc. Be to, kyšiai buvo mokami ne tik pinigais, bet ir įvairiais daiktais.

Pareigūnų atskleidė, kad kyšius ėmė technikos direktorius ir dalijo paimtą sumą pagal nuopelnus. Bausmes išgirdo dar trys "Kauno vandenų" darbuotojai – Siurblinių skyriaus viršininkas Egidijus Dūda, Tinklų skyriaus viršininkui Vytautas Rudys ir statybos inžinieriui Stasys Jagelavičius. Visi jie pripažinti kaltais.

Nebuvo patenkinti

"Šita situacija ir buvo viena nemaloniausių. Bet aš negaliu atsakyti už visus savo darbuotojus. Kaip tik, kai organai suėmė, viską išaiškino, reikia tik džiaugtis, kad kažkas dirba", – dabar bando aiškinti buvęs "Kauno vandenų" vadovas.

L.Baltrėno pavardė taip pat figūravo korupcijos byloje, tačiau vėliau jis atsakomybės išvengė. "Daug kas iš pradžių gali figūruoti. Manau, kad jeigu jie būtų radę dėl ko prikibti prie manęs, būtų patvarkę ir mane. Aš tuo neabejoju. Kadangi aš nesivėliau į tuos reikalus, nieko nedariau, negalėjo prikibti", – tikino L.Baltrėnas. Pasiteiravus, kodėl neužkirto kelio dalyvauti korupcinėje schemoje savo darbuotojams, jis tikino, kad "ne vadovas turi tuo užsiimti". "Teismas priėmė nutartis, ir viskas tvarkinga", – pareiškė L.Baltrėnas.

Jam "Kauno vandenų" vairas buvo patikėtas dar praėjusią kadenciją, kai miestą valdė konservatoriai koalicijoje su socialdemokratais. Iš šių pareigų L.Baltrėnas pasitraukė 2017-ųjų vasarį, kai valdančioji dauguma su meru V.Matijošaičiu priešakyje jau buvo įpusėjusi savo kadenciją.

"Nebuvome patenkinti jo darbu ir pokyčiais įmonėje", – tada trumpai situaciją komentavo meras. Tada L.Baltrėną vadovo poste pakeitė prieš jį ne vienus metus įmonei vadovavęs Vilius Burokas. Jis šiuo metu serga, tad pasikalbėti apie bendrovę nepavyko.

Kompetencijos stoką L.Baltrėnas pademonstravo dar prieš korupcijos skandalą, kai 2013 m. rudenį savivaldybei susizgribus aiškintis, kas ir už kokius nuopelnus gyvena "Kauno vandenų" apsaugos zonoje romantiškame Kleboniškio miško prieglobstyje. L.Baltrėno akibrokšto 2013-aisiais sulaukė ir miesto politikai, pareikalavę informacijos apie finansinę bendrovės situaciją pasklidus kalboms apie galimai efektyviai naudojamas bendrovės lėšas. Užuot pateikęs konkrečius atsakymus, L.Baltrėnas miesto tarybos nariams leido susipažinti su kažkokiais dokumentais tik tokiu atveju, jeigu jie pasirašys konfidencialumo deklaraciją ir laikys liežuvį už dantų.

Tačiau L.Baltrėnas ir tada, ir dabar teigia nesulaukęs jokių priekaištų iš miesto vadovų, o pasiteiravus, ar 2017 m. buvo raginamas trauktis iš generalinio direktoriaus kėdės, to nei patvirtino, nei paneigė. "Aš savo noru priėmiau sprendimą", – tikino buvęs vadovas.

Dabar L.Baltrėnas sakė dirbantis mažesnėje privačioje įmonėje, bet jos pavadinimą įvardyti atsisakė, ir tikino kol kas pokyčių darbinėje karjeroje neplanuojantis. Tiesa, nepaisant skandalingos praeities, jis bene vienintelis iš buvusių ir esamų savivaldybės įmonių vadovų kandidatuoja į miesto tarybą Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše.

Nežinau, kuo pasireiškia ta lesyklos forma. Neturiu sąrašų, kiek įmonės darbuotojų kokiai partijai priklauso. Žmonės vertinami pagal darbą – kiekvienas turi užduotis, yra suformuoti tikslai ir motyvacija, todėl kiekvienas turės atsiskaityti už savo darbą.

Atsidūrė belangėje

Saulius Lazauskas, prieš tai patarinėjęs miesto merui V.Matijošaičiui, prie miesto ūkio priežiūros ir atliekų tvarkymo bendrovės "Kauno švara" vairo stojo po galimo korupcijos skandalo, kuris metė šešėlį ne tik ant buvusio vadovo D.Tumyno, bet ir ant visos įmonės. Tačiau naujasis direktorius to nesureikšmino.

"Manau, kad teisingumą vykdo teismai. Kol kas teismo sprendimo nėra. Kai jis bus, bus atsakyta, ar žmogus kaltas, ar nekaltas. Dabar aš negaliu nieko konkretaus pasakyti, nes neturiu informacijos. Įmonės veiklai tai netrukdo", – tikino S.Lazauskas.

Pernai rugsėjo 4 d. "Kauno švaroje" Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko kratas ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų. Generalinis direktorius D.Tumynas buvo sulaikytas 48 val. Bendrovės valdybos sprendimu, dėl korupcijos skandalo D.Tumynas buvo nušalintas nuo generalinio direktoriaus pareigų, o vėliau – atleistas.

Nors "Kauno švaros" generaliniu direktoriumi tapo tik praėjusių metų gruodžio 6 d., S.Lazauskas sakė jau ėmęsis pokyčių. "Yra tam tikrų pasikeitimų. Kai kurie darbuotojai išėjo šalių susitarimu, kai kurie atėjo. Nebuvo komercijos direktoriaus, yra priimtas naujas žmogus", – vardijo naujasis generalinis direktorius.

Partinė priklausomybė nesvarbi?

Veterinaro išsilavinimą turintis D.Tumynas "Kauno švarai" vadovavo nuo 2008-ųjų, kai jį iš Suvalkijos pasikvietė tada Kauną valdę konservatoriai. Paskui buvęs "Kauno švaros" vadovas ne kartą viešai tikino nepriklausąs jokiai politinei partijai ir politikoje nedalyvaujantis.

Buvęs "Kauno švaros" vadovas D.Tumynas dabar turi įtariamojo statusą.

Visiems buvo žinoma, kad ankstesnėse kadencijose savivaldybėje galiojo nerašytas koalicijos partnerių susitarimas pasidalyti įtakos sferomis kontroliuojant savivaldybei pavaldžias įmones, kuriose darbą rasdavo nebūtinai kompetentingi, bet partijai lojalūs asmenys. Savivaldybei pavaldžios įmonės netgi buvo vadinamos partijų lesyklėlėmis.

"Nežinau, kuo pasireiškia ta lesyklos forma. Neturiu sąrašų, kiek įmonės darbuotojų kokiai partijai priklauso. Žmonės vertinami pagal darbą – kiekvienas turi užduotis, yra suformuoti tikslai ir motyvacija, todėl kiekvienas turės atsiskaityti už savo darbą. Jeigu nesugebės dirbti, turės užleisti vietą kitam, kuris ateis, dirbs ir pasieks tų tikslų. Aš asmeniškai esu nepartinis, niekada nebuvau partijoje, todėl partiniai dalykai tikrai nėra pagrindiniai rodikliai, į kuriuos aš kreipčiau dėmesį", – tikino naujasis bendrovės vadovas.

Paklaustas, ar palaiko ryšius su iš pareigų atleistu pirmtaku D.Tumynu, dabartinis direktorius neslėpė: "Pasiskambinam. Pakonsultuoja". Ką buvęs vadovas veikia dabar, S.Lazauskas nenorėjo atskleisti, pasiūlęs klausti paties D.Tumyno. Deja, pastarasis su žurnalistais bendrauti nepanoro.

Lankėsi pareigūnai

Ant savivaldybės kontroliuojamos bendrovės "Kauno butų ūkis" taip pat buvo kritęs įtarimų šešėlis – 2017 m. balandį tiriant galimą piktnaudžiavimą, STT atliko kratas įmonėje, jos vadovų bei jų artimųjų namuose.

Nuo 2017-ųjų įmonei vadovaujantis Marijus Zaborskas, paklaustas, kuo baigėsi ši istorija, tikino nieko negalįs komentuoti, nes neturįs informacijos. "Buvo atvykę pareigūnai ir tiek. Nei įtarimų, nei kvietimų į apklausas nesu sulaukęs", – sakė jis.

Pasak M.Zaborsko, jam atėjus vadovauti "Kauno butų ūkiui", bendrovėje įvyko daug permainų, jos veikla buvo optimizuota, įdiegtos naujos informacinės sistemos. Bendrovės direktorius tikina, kad būtent permainos padėjo pasiekti, kad įmonė dabar dirba pelningai, dalyvauja konkursuose teikti paslaugas ne tik savivaldybei ir gyventojams, bet ir kitoms mieste veikiančioms įstaigoms.

"Bandome rinkoje tapti konkurencingi", – tikslą įvardijo M.Zaborskas. Paklaustas, ar nesibaimina galimų pokyčių po kovą vyksiančių mero ir savivaldybės tarybos rinkimų, "Kauno butų ūkio" vadovas nebuvo linkęs daug kalbėti: "Įmonių vadovai nėra politinio pasitikėjimo. Kokia valdžia bus, tokie bus ir jos sprendimai. Konstruktyviai dirbame su savivaldybės administracija ir su politiniais procesais nesame susiję."

Mįslingas sprendimas

Įvairių svarstymų ir abejonių sukėlė netikėtas didžiausios savivaldybės bendrovės "Kauno energija" generalinio direktoriaus R.Bako pasitraukimas iš pareigų pernai gruodį.

Nors jis pats tikina, kad pagal įstatymą jau nebūtų galėjęs ilgiau vadovauti bendrovei – išdirbo "Kauno energijos" generaliniu direktoriumi 10 metų ir 16 dienų, vis tik pasitraukė nesulaukęs savo kadencijos pabaigos.

Ar kas nors nutiko tarp jo ir bendrovę kontroliuojančios savivaldybės vadovų? "Nusprendžiau, kad 10 metų riba yra galutinė. Manau, kad valdančiąja dauguma išsiskyrėme draugiškai. Ši dauguma jau buvo, kai neilgai meru dirbo Rimantas Mikaitis. Tada aš taip pat buvau paskirtas generaliniu direktoriumi. Dabar rinkimai ant nosies. Tai kaip ir natūralu – geriau išeiti ne tada, kai tave atleidžia, o kai pats išeini", – šyptelėjo pašnekovas.

Paklaustas, kas padėjo taip ilgai dirbti šiose pareigose, R.Bakas prisipažino konkretaus atsakymo neturintis. "Turbūt įmonės veiklos rezultatai, kurie yra audituojami, labai akylai stebini. Kitos rimtos priežasties aš nežinau. Buvo intensyviai dirbama, investuojama ir ta žmogiška patirtis padėjo, nes dirbau energetikos institute. Dėl to galėjau iš šono pažiūrėti į tą sektorių. Ir komanda buvo labai sėkminga – žmonės, kurie dirba ir nori kažką padaryti", – kalbėjo buvęs ilgametis "Kauno energijos" vadovas.

Nors oficialiai įvardijama, kad R.Bakas iš "Kauno energijos" pasitraukė, nes baigėsi jo kadencija, šia versija smarkiai abejojama.

Šiuo metu jis dar atostogauja, bet jau turi planų dirbti su atsinaujinančios energijos resursais, moderniaisiais išmaniaisiais tinklais, uždaro ciklo energetikos objektais.

"Kauno energijai" šiuo metu vadovauja laikinas direktorius Vaidas Šleivys, prieš tai ėjęs bendrovės Technikos direktoriaus pareigas. R.Bako nuomone, jis turi tiek kompetencijos, kad galėtų tapti ir nuolatiniu bendrovės vadovu.

Patikėjo senbuviui

Viešojo transporto įmonei "Kauno autobusai" vadovaujantis Mindaugas Grigelis – vienas iš savivaldybės bendrovių vadovų senbuvių. Prie bendrovės vairo jis stojo 2000-aisiais.

2014-aisiais į vieną įmonę sujungus troleibusų parko bendrovę "Autrolis" ir "Kauno autobusus", generalinio direktoriaus kėdė buvo patikėta konservatoriui Kęstučiui Derliūnui. Tada M.Grigelis ėmėsi "Kauno autobusų" Administracijos ir personalo departamento vadovo pareigų.

2015 m. pavasarį po rinkimų pasikeitus miesto valdančiajai daugumai K.Derliūnas buvo pirmasis iš savivaldybės kontroliuojamų bendrovių vadovų, pasitraukęs iš pareigų. Tačiau naujo generalinio direktoriaus paieškoms savivaldybė laiko negaišo – įmonei vadovauti vėl patikėta M.Grigeliui.

"Dirbu ir tiek, – šyptelėjo M.Grigelis. – Turiu tam tikrus planus, strategiją ir judam keleivių vežimo kokybės gerinimo linkme. Manau, kad pilnai netenkiname poreikių pagal besikeičiančią situaciją. Tam įtakos turi ir viešųjų pirkimų įstatymas, ir kitų įstatymų pasikeitimai – negalime priimti greitų sprendimų, kai miestas tikisi, bet stengiamės ir judam". Vis tik ilgametis "Kauno autobusų" vadovas neabejoja, kad sėkmingai dirbti jau ne vienus metus jam padeda ilgalaikė įmonės strategija ir vadina ją svarbiausiu sėkmės garantu. "Turime viziją, matome, kaip įmonė turi atrodyti po 5, po 10 metų. Norėtųsi ir greičiau atsinaujinti, ir kad keleiviai būtų labiau patenkinti, bet pokyčių žmonės mato: ir mobili aplikacija "Žiogas" įdiegta, ir autobusų atnaujinimas vyksta." Finansiniai resursai nėra begaliniai. Turi suderinti ir darbuotojų norus, ir keleivių pageidavimus, ir specialistų poreikį. Kol kas sekasi suderinti, bet tikrai norėtųsi dar geriau", – juokdamasis tikino M.Grigelis.

Nors jis buvo laikomas prieš tai miestą ne vienus metus valdžiusių konservatorių žmogumi, tai nesutrukdė pelnyti dabartinių valdančiųjų pasitikėjimo.

"Politines simpatijas ar antipatijas nustumti į šoną ir atlikti darbą. Su dabartine miesto valdžia niekada net kalbos nebuvo apie politinę priklausomybę, meilę ar nemeilę. Visada buvo ir yra žiūrima tik į darbą ir rezultatą", – tikino M.Grigelis.

M.Grigelis "Kauno autobusų" generalinio direktoriaus poste išsilaikė prie įvairių valdžių.

Dėl rinkimų nesijaudina

Petrą Švažą vadovauti bendrovei Kauno gatvių apšvietimas paskyrė jau dabartinė miesto valdžia 2015-ųjų vasaros pradžioje. Jis direktoriaus pareigose pakeitė Kęstutį Žuromską.

"Nebuvau naujokas. Nuo 2008-ųjų metų dirbau šioje įmonėje direktoriumi eksploatacijai. Viskas buvo žinoma. Kęstutis išėjo į Alytaus savivaldybę dirbti. Mane pasikvietė pasikalbėti, visi žinojo, kaip dirbu, ir buvau paskirtas į vadovo pareigas", – pasakojo P.Švažas.

Anot jo, jam tapus vadovu, bendrovės funkcijos gerokai išsiplėtė. "Seniau buvome atsakingi tik už miesto apšvietimą. Vadovaujant K.Žuromskui buvo paskirta aptarnauti šviesoforus, o man atėjus į direktoriaus pareigas, ėmėme rūpintis apželdinimu – medžių genėjimu, sodinimu, laistymu. Pernai laimėjome savivaldybės konkursus, dabar dar ir gatvių ženklais, atitvarais, stulpeliai Senamiestyje – mūsų rūpestis. Reikėjo daug ko išmokti, įsigyti reikalingos technikos, surasti darbuotojų", – aiškino pašnekovas.

Paklaustas, ar ramiai laukia kovo pradžioje vyksiančių savivaldos rinkimų, P.Švažas net nesuabejojo. "Visai nesijaudiname. Esame pasirašę sutartis su savivaldybe darbams, vėl dirbsime toliau, o po rinkimų bus taip, kaip bus. Žmonės juk nežino, kada bus karas. Bus viskas gerai. Dirbame tik Kaune ir tik Kaunui", – tikino pašnekovas.

Žmogus iš šono

2015 m. spalio 3 d. savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" vadovu tapo Ričardas Čėsna. Jis pakeitė partijai "Tvarka ir teisingumas" priklausiusį Algirdą Verbicką, kuris prieš tai pagal buvusios valdančiosios daugumos savivaldybėje susitarimus buvo dirbęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Įmonių vadovai visų pirma turi būti geri vadybininkai, kurių tikslas – kokybiškos paslaugos, kauniečiams teikiamos kuo mažesne kaina.

"Žinoma, buvo sunku: nauja veikla, žmonės, iššūkiai. Pasikeitė beveik visa komanda, ypač – administracijoje. Netiko kai kurių darbuotojų kompetencija, neliko dviejų direktoriaus pavaduotojų, kai kurių funkcijų atsisakėme. Darbas vyksta", – tikino R.Čėsna, prieš tai vadovavęs vieno iš komercinių bankų padaliniui.

Anot R.Čėsnos, neūkiškumas įmonėje badė akis, į daug ką buvo žiūrima pro pirštus, tad pertvarkos buvo neišvengiamos. "Įmonė – kaip ir gyvas organizmas – turi keistis. To, kas pasiekta, yra maža, ir reikia siekti naujų tikslų", – įsitikinęs vadovas, žadantis vis populiarėjančių kolumbariumų ir kitų įmonės teikiamų paslaugų plėtrą. Pasak "Kapinių priežiūros" direktoriaus, pagerėjo ir įmonės darbuotojų darbo sąlygos įsigijus darbams reikalingos technikos, darbuotojai aprūpinti specialiais darbo drabužiais, o žiemos metu jiems skiriami ir specialūs apatiniai termodrabužiai, kad lauke nebūtų šalta dirbti. Jam tapus savivaldybės įmonės vadovu, algas pradėta pervesti į banko sąskaitas, nes iki tol darbuotojams atlyginimas už darbą vis dar buvo mokamas grynaisiais įmonės kasoje.

"Žmonės miršta nepaisant to, ar rinkimai vyksta, ar ne. O mūsų užduotis – kad jie būtų laiku ir kokybiškai palaidoti. Mes niekaip nesusiję su rinkimais", – galimų permainų po rinkimų nesibaimina "Kapinių priežiūros" direktorius.

Įrankis miestui

"Nenoriu per daug kritikuoti to, kas buvo prieš man ateinant, bet galiu pasakyti, kad įmonė nebuvo tinkamai panaudojama miesto reikmėms. Dabar ji tapo puikiu įrankiu miestui", – neabejoja savivaldybės įmonei "Kauno planas" nuo 2016-ųjų balandžio vadovaujantis Raimundas Labutis.

"Dirbame pelningai, o anksčiau būta ir nuostolių. Duomenys yra viešai prieinami, gali visi pasižiūrėti", – pridūrė jis.

Pasak R.Labučio, savivaldybė atrado, kad šitą įmonę galima išnaudoti miesto plėtros objektams, tiems objektams, kurie susiję su ypatingomis miesto vietomis. "Iššūkiai neblogai įgyvendinti – suprojektuoti Kalniečių, Dainavos, Draugystės parkai ir jau galime pamatyti apčiuopiamus vaizdus. Buvo nemenkas iššūkis imtis Santakos parko ir aptvarkyti iki popiežiaus vizito pernai rudenį, o šiemet darbus dar tęsime. Visi žinome S.Dariaus ir S.Girėno stadioną – išleidome techninį projektą", – vardijo R.Labutis.

Ir valdiška įmonė gali dirbti nevaldiškai? "Visą laiką prieš tai dirbau privačiame versle, su savivaldybėmis nebuvau susidūręs. Griežtesnė politika – ir galima užkurti įmonę", – įsitikinęs "Kauno plano" vadovas.

Komentaras

Visvaldas Matijošaitis

Kauno meras

Įmonių vadovai visų pirma turi būti geri vadybininkai, kurių tikslas – kokybiškos paslaugos, kauniečiams teikiamos kuo mažesne kaina. Iš visų miesto teikiamų paslaugų krepšelio didžiausią dalį sudaro šildymas. Jį per ketverius metus atpiginome 25 proc. ir dabar pagal šildymo kainą Kaunas yra tarp lyderių Lietuvoje.

Per pastaruosius ketverius metus kai kurios savivaldybės įmonės išplėtė savo veiklą ir ėmėsi naujos veiklos. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus atradome, kad miestas stipriai permoka už žolės pjovimą ir želdinių priežiūrą. Tą paslaugą daug metų teikė viena ir ta pati privati įmonė, kuri neturėjo konkurentų. Viena savivaldybės įmonė tada įsigijo savo technikos ir, sukūrę konkurenciją, mes šios paslaugos kainą nusiderėjome 30 proc. Lygiai tas pats nutiko ir su gatvių ženklinimu, kai, sukūrę konkurenciją, kainą sumažinome 40 proc.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai atliekamame ikiteisminiame tyrime įtariant piktnaudžiavimu užimamomis pareigomis vykdant viešuosius pirkimus, vakar sulaikė bendrovės  „Kauno švara“ generalinį direktorių D. Tumyną.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, vakar vakare taip pat sulaikytas papirkimu įtariamas vienos privačios bendrovės vadovas A. T.

Bendrovėje „Kauno švara“ ir privačios bendrovės patalpose atliktos kratos, paimti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai.

Kauno miesto savivaldybės valdomos įmonės generalinis direktorius D. Tumynas įtariamas išskirtinių sąlygų sudarymu A. T. vadovaujamai bendrovei dalyvaujant bendrovės „Kauno švara“ rengiamuose viešuosiuose pirkimuose.

Privačios bendrovės vadovas A. T. įtariamas davęs kyšį už išskirtinių sąlygų sudarymą jo vadovaujamai įmonei.

D.Tumynas „Kauno švarai“ vadovavo apie dešimtmetį. Bendrovės valdybos sprendimu, dėl korupcijos skandalo D.Tumynas nušalintas nuo generalinio direktoriaus pareigų.

Laikinai „Kauno švarai“ vadovaus pavaduotojo pareigas ėjęs Steponas Vaičikauskas. 

Šiemet gegužę Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nutraukė „Kauno švaros“ pageidavimą įsigyti keturias šukšliavežes, motyvuodama tuo, kad techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų visuma nepagrįstai riboja konkurenciją ir diskriminuoja tiekėjus.

VPT pabrėžė, kad nurodyti techniniai reikalavimai išskirtinai atitinka tik tam tikrų tiekėjų siūlomas paslaugas. Nutraukto sandorio vertė siekė kelis milijonus eurų.

Šiemet rugpjūtį „Kauno švara“, organizuodama viešąjį pirkimą, jau sugebėjo naudotą šiukšliavežę įsigyti už daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Įrodė savo svarbą

Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacija (SKIA) jungia 25 įmones, kurios surenka, veža įvairias atliekas, taip pat teikia kitas komunalines paslaugas (teritorijų priežiūros, gatvių valymo, kelių tiesimo ir kt.).

„Noras bendrai spręsti iškylančias problemas, efektyviai dirbti, tobulinti atliekų tvarkymo sistemą, siekiant rasti geriausius sprendimus ir atvedė į SKIA įsikūrimą, – sako UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius ir asociacijos prezidentas Dalius Tumynas.

SKIA direktorė Aušra Zigmontienė įsitikinusi, kad savivaldybė turi išsaugoti savo komunalines įmones. „Toks modelis visų pirma naudingas gyventojams, nes municipalinės bendrovės neturi tikslo bet kokia kaina siekti pelno, kaip yra privačiame versle, – aiškino ji. – Viešosios paslaugos dažnai reikalauja papildomų išlaidų, juk, tarkim, niekas neapskaičiuos, kiek šiukšlių liks po kokio nors didelio renginio. Natūralu, kad privatus verslas visada stengiasi papildomas išlaidas perkelti ant gyventojų pečių ir nenori aukoti pajamų.“

A.Zigmontienės duomenimis, ir kitų Europos šalių praktika rodo, kad, atidavus viešas paslaugas privačioms įmonėms, mokesčiai padidėja arba kyla grėsmė paslaugų kokybei. Mat komunalinis verslas, kad ir kas jį valdytų, yra monopolinis ir konkurencija išnyksta įvykus konkursui. Juk neįmanoma, pavyzdžiui, kad atliekas toje pačioje teritorijoje vežtų kelios įmonės. Tad dabar kai kuriose Europos šalyse vyksta savivaldybių įmonių susigrąžinimas, o kai kuriose iš jų savivaldybių komunalinės įmonės skaičiuoja jau ir savo gyvavimo šimtmetį.

„Viena iš SKIA įkūrimo priežasčių ir buvo siekis parodyti savivaldybės valdomų įmonių reikšmę ir naudą gyventojams. Džiaugiuosi, kad mūsų daug ir esame girdimi net tik šalyje, bet ir Europos mastu“, – sakė asociacijos prezidentas D.Tumynas.

SKIA suvienijo specialistus, turinčius daug patirties, žinių ir gerai suprantančius, kad komunalinės paslaugos pirmiausia turi būti prilyginamos viešosioms paslaugoms, kurių patenkinimas neretai būna nuostolingas.

Dar vienas svarbus savivaldybei priklausančių įmonių bruožas – pelnas, kurį gauna savivaldybės įmonės, atitenka savivaldybės biudžetui ir tie pinigai toliau panaudojami kitai savivaldybės prižiūrimai miesto naudai.

Tarptautinė veikla

Komunalinių įmonių veikla priklausoma ir nuo ES priimamų direktyvų. Dėl to Senajame žemyne komunalininkams seniai iškilo būtinybė aktyviai dalyvauti rengiant politinius sprendimus.

Europos komunalinių atliekų asociacija (Municipal Waste Europe – MWE) yra didžiausia Senojo žemyno organizacija, kuri vienija įvairių savivaldybių komunalines įmones, užsiimančias atliekų tvarkymu, rūšiavimu, kitas, su komunaline veikla susijusias bendroves.

Mūsų tikslas – kokybiškų paslaugų teikimas ir kuo mažesnė mokesčių našta gyventojams. Ta linkme ir numatę dėti daug pastangų.

Šios asociacijos narėmis yra Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Lenkijos ir kitų šalių komunalinių bendrovių asociacijos. Iš Baltijos šalių SKIA pirmoji asociacija, įsiliejusi į šią šeimą. „Galime dalyvauti Europos Parlamente kuriamų ir tobulinamų direktyvų procesuose, teikti savo siūlymus, kaip tobulinti ir gerinti atliekų tvarkymo sistemą. Naudinga semtis patirties iš kitų, parodyti jų gerąją praktiką mūsų valdžios atstovams, kurie kuria su komunalinėmis paslaugomis susijusius įstatymus“, – pasakojo A.Zigmontienė.

Problemų apstu

SKIA asociacijos susirinkime pasidžiaugta nuveiktais darbais ir aptarti iššūkiai, kurie dar laukia. Pavyzdžiui, daug diskusijų vyksta Aplinkos ministerijoje dėl atliekų tvarkymo sistemos, pakuočių atliekų apskaitos, pakuočių perdirbimo, gyventojų įsitraukimo į atliekų tvarkymo ir pakuočių tinkamo tvarkymo sistemą, jų motyvavimo būdų. Čia dar iki šiol nėra aiškios tvarkos. „Lietuvoje, dar nėra teisingai padalytos atsakomybės dėl pakuočių atliekų tvarkymo, – sakė A.Zigmontienė. – Šiuo metu didesnė našta tenka savivaldybėms, o štai gamintojai ir importuotojai už pakuočių ar padangų atliekų tvarkymą atsakingi labiau formaliai nei realiai finansiškai. Taip neturėtų būti, juk gyventojai sumoka pakuotės mokestį, bet iki galo neaišku, kaip tos lėšos keliauja toliau.“

Tobulintini ir kiti komunalinio ūkio veiklą reglamentuojantys įstatymai, reglamentai. Būtent įstatymai, kai kurie neapgalvoti ir nepagrįsti sprendimai gali daryti įtaką gyventojų mokesčiams. „Mūsų tikslas – kokybiškų paslaugų teikimas ir kuo mažesnė mokesčių našta gyventojams. Ta linkme ir numatę dėti daug pastangų“, – teigė UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius ir SKIA prezidentas D.Tumynas.