„Dantų akmenų susidarymui ir jų sukeliamų ligų išsivystymui užkirsite kelią, jei dantis valysite mažiausiai du kartus per dieną su minkštu šepetėliu, taip pat naudosite vieno danties ir tarpdančių šepetėlį, burnos skalavimo skystį, tarpdančių siūlą ir liežuvio valiklį“, – sako G. Šimkė.

Vaistininkė priduria, kad dantų akmenys yra ilgainiui sukietėjęs, neišvalytas dantų apnašas, atsirandantis dėl kolonijomis gyvenančių bakterijų, susikaupusių nuo maisto likučių ir seilių. Apnašose esančios bakterijos išskiria rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį, dėl to atsiranda jautrumas šalčiui, karščiui, dantys greičiau genda.

Kaip išsirinkti dantų pastą?

Dantų priežiūros priemonių pasiūla yra itin didelė, todėl norėdami išsirinkti sau tinkamiausią, pirmiausia turėtumėte atkreipti dėmesį, ar sudėtyje yra fluoro ir koks jo kiekis. Fluoras mažina burnos bakterijų išskiriamą rūgšties kiekį, stiprina dantų emalį, o dėl to didėja dantų atsparumas ėduoniui.

„Taip pat naudinga rinktis dantų pastą, kurios sudėtyje yra stabilizuoto, kristalizuoto ar nestabilizuoto kalcio fosfato, polifosfatų sistemų, arginino, ksilitolio, nano-hidroksi-apatito. Šios medžiagos pasižymi emalį stiprinančiomis bei apnašų susidarymą slopinančiomis savybėmis. Jei negalite naudoti fluoro dėl turimų alergijų ar kitų priežasčių, rinkitės tokią pastą, kurios sudėtyje būtų bent viena iš minėtų medžiagų, stiprinančių emalį ir mažinanti apnašų susidarymą“, – teigia G. Šimkė.

Renkantis pastą, vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į:

– Abrazyvumo rodiklį, kuris yra vertinamas RDA (liet. – radioaktyviuoju dentino dilimu) ir rodo, koks kietųjų kristalinių dalelių, poliruojančių danties paviršių, kiekis yra pastoje. Kuo RDA didesnis, tuo pasta geriau šalina apnašas, bet tuo pačiu ir gali pažeisti dantų emalį. Saugiausia naudoti dantų pastas, kurių abrazyvumo rodiklis yra 0-70 RDA.

– Pastos PH: geriausia naudoti dantų pastas, kurių pH reikšmė yra lygi 7-10, nes jos nepažeidžia emalio.

„Venkite dantų pastų, kurių sudėtyje yra SLS (liet. – natrio laureto sulfato) – medžiagos, skatinančios putojimą ir galinčios didinti burnos gleivinės jautrumą bei paskatinti opų atsiradimą burnoje bei titano dioksido“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

Kada ir kaip naudoti dantų pastą?

Pasak G. Šimkės, dantis valyti ir pastą naudoti reikia vos išdygus pirmajam dantukui, ant šepetėlio tepant ryžio kruopos didumo pastos kiekį, o bėgant metams pastos ir jos sudėtyje esantį fluoro kiekį didinti.

– Vaikams iki 2 metų rekomenduojamos tokios dantų pastos, kuriose fluoro kiekis yra 500-1000 ppm (fluoro dalelių kiekis milijonui dalelių).

– Vaikams nuo 2 iki 6 metų patariama rinktis tokį patį kiekį fluoro turinčias pastas, tik ant šepetėlio jos tepti kiek daugiau.

– Vaikams nuo 6 metų rekomenduojama naudoti pastą, kurios sudėtyje yra 1450 ppm fluoro.

Prekyboje galima rasti ir tokių pastų, kuriose yra didesnis fluoro kiekis, tačiau jas naudoti galima tik paskyrus gydytojui odontologui.

Vaistininkė sako, kad norėdami tinkamai rūpintis savo dantų sveikata, turite laikytis kelių svarbių higienos taisyklių.

„Ant dantų šepetėlio užtepkite nedidelį pastos kiekį ir valykite dantis 2 kartus per dieną, ne mažiau kaip 2 minutes. Išsivalę dantis, išspjaukite pastą, bet burnos vandeniu neskalaukite: taip fluoras ir kitos veikliosios medžiagos, esančios dantų pastoje, ilgiau išliks ant dantų. Dėl tos pačios priežasties patariama 30 minučių po to, kai išsivalysite dantis, nieko nevalgyti ir negerti“, – pasakoja G. Šimkė.

Kaip išsirinkti ir naudoti burnos skalavimo skystį?

Dantų skalavimo skysčių, kaip ir pastų, įvairovė yra didelė, todėl norint išsirinkti kokybišką burnos higienai skirtą prekę, reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus.

„Kai kuriuose skalavimo skysčiuose esantis alkoholis gali džiovinti ir kiek dirginti burnos gleivinę bei mažinti burnos pH. Pirmenybę teikite skysčiams, kurių sudėtyje yra fluoro, ksilitolio, alijošiaus, gvazdikėlių, eukalipto, arbatmedžio eterinių aliejų: šios medžiagos gerokai sumažina ant dantų paviršių besikaupiančių bakterijų kolonijas“, – atskleidžia G. Šimkė.

Vaistininkė sako, kad skalavimo skysčiai su chlorheksidinu (antibakterine medžiaga) suteikia gydomąjį poveikį, dėl to juos patariama naudoti tik gydant burnos gleivinės, dantenų uždegimą arba po odontologinių procedūrų. Skysčio su šia veikliąja medžiaga nepatariama naudoti ilgiau nei dvi savaites, nes gali būti pašalintos ne tik blogosios, bet ir gerosios bakterijos. Tokiu atveju gali grėsti pasekmės: žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių, dantų paviršiaus ir liežuvio spalvos pasikeitimas, atsiradęs burnos gleivinės dirglumas, skonio receptorių kiekio sumažėjimas bei kilusios alerginės reakcijos.

„Neskalaukite burnos skysčiu po dantų valymo – palaukite 30 minučių. Geriausia burną skysčiu skalauti po valgio, atsigėrus tokių gėrimų, kurie pasižymi žemu pH, pavyzdžiui kava, arba turi daug cukraus, pavyzdžiui sultys, vaisvandeniai. Skalaukite 30-60 sekundžių, o po skalavimo nevalgykite ir negerkite bent valandą“, – pataria vaistininkė.

Dėl kai kurių sveikatos būklių burnos skalavimo skysčius su konkrečiomis sudėtinėmis dalimis gali rekomenduoti vaistininkas ar gydytojas.

Priemonėse ieškokite ir kitų medžiagų

Anot G. Šimkės, yra daugiau medžiagų, į kurias verta atkreipti dėmesį, kai renkamės dantų priežiūros priemones.

„Cinko chloridas padeda kovoti su blogu burnos kvapu. Alijošius, arbatmedžio eterinis aliejus, ąžuolo žievės, pušų pumpurų, medetkų ekstraktai, esantys dantų pastoje pasižymi baktericidiniu poveikiu, stimuliuoja apsaugines funkcijas, mažina kilusį uždegimą. Aukso ir sidabro dalelės taip pat pasižymi antibakterinėmis, uždegimą mažinančiomis savybėmis. Mentolis, nepasižymintis dezinfekciniu poveikiu, suteikia gaivos ir švaros jausmą po to, kai išsivalote dantis“, – sako vaistininkė.

Sveiki ir prižiūrėti dantys negenda, todėl labai svarbu kasdien jais rūpintis tinkamai: kruopščiai valyti nepamirštant ir sunkiai prieinamų burnos vietų, naudoti tarpdančių šepetėlį ir siūlą bei liežuvio valiklį.

Anot I. Misiūnienės, ksilitolis atlieka penkias pagrindines funkcijas. Jis trukdo bakterijoms prisitvirtinti prie danties, taip pat skatina seilių išsiskyrimą, o nuo jo gerėja savaiminis apsivalymas, kova su bakterijomis. „Dar viena svarbi ksilitolio funkcija yra šarminimas – burnoje turi vyrauti silpnai šarminė terpė. Valgant ar užkandžiaujant ji rūgštėja, o šarminėje terpėje vyksta remineralizacija – mineralai grįžta. Tai ypač aktualu padidėjusio rūgštingumo, sujautrintų dantų savininkams“, – pasakoja gydytoja.

Naudojant ksilitolį dantys atrodo baltesni, nes prisotintas mineralų emalis kitaip laužia šviesą nei porėtas. Be to, beržų cukrus ilgainiui gali pakeisti burnos mikroflorą į gerąją pusę: pagrindinė ėduonį sukelianti bakterija Streptococcus mutans valgo ksilitolį kaip įprastą cukrų, tačiau negali jo suvirškinti ir miršta badu. Todėl persvarą ilgainiui ima gerosios bakterijos ir mažėja ėduonies rizika.

„O paskutinis faktas daug kam skamba ir neįtikėtinai – kadangi ksilitolis palankiai veikia bakterinę terpę visoje burnoje, o burna susijusi su nosimi, rykle, tad apie 40 proc. mažėja ausų uždegimų. Ksilitolis gana senai naudojamas dantų priežiūros priemonėse, tik dažniausiai labai nedideliais kiekiais“, – teigia gydytoja.

Genetika beveik nieko nelemia

Statistika nedžiugina: lietuvių burnose labai paplitęs ėduonis. „Nėra tokių dalykų kaip jautrūs ar silpni dantys. Dantys gali būti sujautrėję arba susilpnėję. Genetika taip pat praktiškai nieko nelemia – daugiausia 3,5 proc. dantų būklės. Nereikia 100 dantų priežiūros priemonių, skirtų simptomams užkaišyti, pakanka tinkamai parinktų priemonių: geras dantų šepetėlis, geriausia vadinamasis vieno danties, ir tarpdančių šepetėliai. O svarbiausias profilaktikos punktas – kokybiškas valymas“, – sako I. Misiūnienė.

Anot gydytojos, didelis pliusas, jeigu pastoje yra eterinių aliejų, kurie turi antibakterinį, antivirusinį ir antigrybelinį poveikį. Tyrimais patvirtinta, kad kalendros lapų eteriniai aliejai specifiškai veikia pagrindinę ėduonį sukeliančią bakteriją Streptococcus mutans, laimų eterinis aliejus tonizuoja dantenas, padeda gyti mažoms žaizdelėms, taip pat palankiai veikia mikroflorą, skatina seilių išsiskyrimą. Dėl eterinių aliejų į dantų pastą nereikia dėti jokių cheminių konservantų.

Būna, kad dantys reaguoja į šaltą, karštą, saldų maistą, kartais pradeda kraujuoti dantenos. Tokiais atvejais skubame pas dantų gydytoją, tačiau, pasak specialistų, dantų problemų turėtume mažiau, jei tinkamai jais rūpintumėmės. Daugumos lietuvių dantų higiena, deja, vis dar yra nepakankama, rašoma pranešime spaudai.

Norint kad dantenos ir dantys būtų sveiki, anot vaistininko Rimvydo Blyno, labai svarbu tinkamai juos prižiūrėti. „Būtina reguliariai dantis valyti su pasta, naudoti tarpdančių siūlą bei tarpdančių šepetėlį, išsivalius dantis, burną praskalauti specialiu skysčiu. Žinoma, nereikia pulti į kraštutinumus ir po kiekvieno kąsnio lėkti į vonios kambarį. Visiškai pakanka, jei dantys kruopščiai ir atidžiai yra išvalomi ryte ir vakare. Tačiau dažnai užkandžiaujant, labai gerai burną po valgio išsiskalauti bent paprastu vandeniu. Tai padeda sumažinti maisto likučių kiekį burnoje, – tvirtina  vaistininkas. – Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas odontologą, atlikti vadinamąją burnos higieną: nuvalyti dantų apnašas ir akmenis, pasitikrinti dėl dantų ėduonies, galų gale pasitarti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kokias priemones naudoti“.

Dažnai užkandžiaujant, po valgio naudinga burną išsiskalauti bent paprastu vandeniu. Tai padeda sumažinti maisto likučių kiekį burnoje.

Profilaktinė, o gal gydomoji?

Dantų pastos pasirinkimą, pasak R. Blyno, iš esmės lemia tai, ar ji reikalinga kasdienei dantų priežiūrai ar tam, kad padėtų išspręsti kokią nors dantų ar dantenų bėdą. „Dantų pastos būna higieninės, profilaktinės bei gydomosios. Pirmosios turi pagrindines sudedamąsias dalis, bet nestabdo ėduonies plitimo, negydo dantenų uždegimo. Tokios pastos labiausiai tinka tiems, kurie nešioja protezus. Profilaktinės dantų pastos savo sudėtyje turi ir veikliųjų medžiagų. Tai dantų pastos, saugančios nuo uždegimo, mažinančios dantų jautrumą, balinančios, neleidžiančios susidaryti akmenims. Į šias pastas įeina dantis nuo ėduonies saugantis fluoras. Kuo jo kiekis pastoje didesnis, tuo ši geriau saugo dantis nuo ėduonies. Tačiau derėtų atminti ir tai, kad pastos su fluoru nereikėtų rinktis vaikų iki maždaug 2-3 metų amžiaus dantų priežiūrai, mat mažyliai nemoka išspjauti burnos turinio ir pastos neretai paragauja. Tuo tarpu gydomąsias dantų pastas geriausia naudoti tik pasitarus su gydytoju“, – atkreipia dėmesį vaistininkas.

Į klausimą, ar balinamosios pastos išties veikia taip, kaip reklamose, pašnekovas neslepia, jog šios rūšies dantų pasta, kaip ir kiekviena kita, nuvalo tik dalį ant dantų paviršiaus nusėdusių pigmentinių medžiagų. Dantys pašviesėja maždaug pustoniu, ypatingai didelio stebuklo tikrai neįvyksta. Dantų spalvą pakeisti galima tik atliekant specialias balinamąsias procedūras odontologo kabinete. „Beje, atsargiau balinamąsias dantų pastas turėtų naudoti tie, kurių dantys labai jautrūs. Tokiu atveju reikalinga pasta su dideliu fluoro kiekiu, o ne balinamoji. Pastaroji dantų jautrumą tik padidins“, – pastebi „Camelia“ vaistininkas. R. Blynas priduria, kad pravartu dantų pastą kartas nuo karto ir pakeisti kita, mat dantys ir dantenos pripranta prie veikliųjų medžiagų ir pasta nebėra tiek efektyvi, kiek galėtų būti.

Dantų spalvą pakeisti galima tik atliekant specialias balinamąsias procedūras odontologo kabinete.

Kuo minkštesnis, tuo geriau?

Renkantis dantų pastą, R. Blyno teigimu, reikėtų nepamiršti, kad pagrindinė individualios burnos higienos priemonė visgi yra dantų šepetėlis. Būtent juo nuo dantų mechaniškai pašaliname dantų ir dantenų ligas sukeliančias bakterines apnašas. „Kokį šepetėlį pasirinkti? Labai svarbu, kad jo šereliai būtų minkšti, mat tuomet bus mažiau pažeidžiamos dantenos. Jei dantys itin jautrūs, jei žmogų vargina kraujuojančios, skausmingos dantenos, tuomet reikėtų rinktis šepetėlius su ultra minkštais šereliais,“ – tvirtina pašnekovas. Anot jo, paskutiniuoju metu vis labiau populiarėja vieno danties šepetėliai – tokie geriau išvalo tarpdančius, su jais patogiau prižiūrėti kabes. Nemažai žmonių naudojasi elektriniais dantų šepetėliais, savo pirkėją atranda ir ultragarsiniai šepetėliai.

„Žmonės, būna, pasiteirauja, o kuo ypatingi dantų šepetėliai su aukso ar sidabro dalelėmis? Naudojant tokius šepetėlius, praėjus kelioms valandoms po dantų valymo ant šerelių aptinkama mažiau bakterijų. Tai labai svarbu, kalbant apie tinkamą burnos higieną“, – teigia R. Blynas.

Vaistininkas pastebi, jog dantų šepetėlį, siekiant, kad jis dantis nuvalytų kuo efektyviau,  reikėtų keisti maždaug kas 2-3 mėnesius, nes per tiek laiko šereliai „sugula“ į šonus. Deja, dauguma lietuvių dantų šepetėlius keičia per retai.

Saldumynams – raudona šviesa

Burnos sveikatą, anot vaistininko, palaikyti padeda ne tik tinkama dantų pasta, šepetėlis, tarpdančių siūlas bei burnos skalavimo skystis, bet  ir tinkama, racionali mityba.

„Praktika rodo, kad dauguma žmonių, ypač vaikų, valgo per daug saldumynų. O šie labai patinka ir burnoje gyvenančioms bakterijoms. Pastarosios cukrų skaido ir danties paviršiuje išskiria rūgščių. Tai paskatina emalio tirpimą, sudaro palankias sąlygos vystytis dantų ėduoniui“, – pastebi R. Blynas. Anot jo, visavertė mityba ne tik padeda išvengti burnos problemų, bet ir apskritai stiprina visą organizmą, tad tikrai verta atkreipti dėmesį į tai, kas lėkštėje.

Vietoj dantų pastos – kapsulė

Augustės Andrianovaitės verslo idėja unikali: į žmogaus burną patekusiai kapsulei ėmus tirpti, valosi burnos ertmė ir dantys – naikinamos nuodingos bakterijos, o likusios nekenksmingos medžiagos tiesiog nuryjamos. Norint užtikrinti burnos higieną, nereikia nei dantų šepetuko, nei pastos, nei vandens ar kitų priemonių.

„Ši idėja – inovatyvi, naudinga ir praktiška. Mano žiniomis, anksčiau tokių produktų sukurta nebuvo. O jei ir pasitaikė, jie nebuvo sėkmingi. Svarstydami, kas naudotų tirpstančias kapsules, su komanda priėjome prie išvados, kad produktas būtų naudingas 16–50 metų žmonėms, daugiausia jaunimui, kuris ypač rūpinasi savo išvaizda, studentams, kurie dažnai pristinga laiko, ir verslininkams, kurių dienotvarkė įtempta. Jis aktualus ir keliautojams, nes neužima daug vietos. Šitaip išsivalyti dantis būtų galima bet kur“, – sako A. Andrianovaitė.

Jis tarsi saldainis – įsidedate į burną, ir visą darbą už jus padaro kapsulė.

Prieš pristatydama verslo idėją, programos „Junior Achievement“ dalyvė ją labai gerai apgalvojo. Produktas būtų gaminamas iš organinių medžiagų, todėl tiktų net žmonėms, kurių dantys jautresni, kurie yra alergiški ar turi kitokių rimtesnių problemų. Pirkėjus viliotų įvairus kapsulių skonis. „Šis produktas kur kas pranašesnis už dantų pastą, nes juo galima patogiau naudotis. Jis tarsi saldainis – įsidedate į burną, ir visą darbą už jus padaro kapsulė“, – paaiškina A. Andrianovaitė.

Ji apskaičiavo, kad verslas būtų sėkmingas, jei 15 vnt. tokių kapsulių kainuotų 6 eurus. Pradedant verslą reikėtų pasirūpinti biuro ir gamybos, taip pat nedidelės parduotuvės patalpomis.

Idėja rodo tendenciją

SEB banko valdybos nario, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovo Vaido Žagūnio teigimu, originali gimnazistės idėja rodo Lietuvos jaunimui būdingas tendencijas. Į verslą jaunuoliai žvelgia kūrybiškai ir originaliai, daug verslaus jaunimo savo idėjas sieja su prekyba.

„Augustės pasiūlyta verslo idėja rodo, kad genialumas slypi paprastume. Jai sukūrus šį inovatyvų produktą, jis galėtų sulaukti tarptautinės sėkmės. Kurti ir vystyti nuosavą verslą prekybos srityje šiandien nori beveik kas penktas jaunuolis, todėl merginos mintis rodo aiškią tendenciją. Imtis prekybos verslo jaunuolius įkvepia sėkmingi elektroninės prekybos įmonių pavyzdžiai, visuomenėje juntamas inovacijų poreikis“, – sako V. Žagūnis.

SEB banko finansinio raštingumo tyrimas rodo, kad kurti nuosavą verslą Lietuvoje planuoja 30 proc. 18–25 metų jaunuolių, 3 proc. nurodė jį jau pradėję, 39 proc. respondentų tikino dvejojantys, o 28 proc. tokia galimybė nedomina.

Net 19 proc. respondentų, norintys pradėti verslą, planuoja rinktis didmeninę ar mažmeninę prekybą, 15 proc. – pramogų ir meno sritį. Trečioje vietoje yra IT sektorius, kurį ketina rinktis 9 proc. apklaustųjų. Mažiausiai verslius šalies jaunuolius domina statybų ir finansų bei draudimo sektoriai, kuriuos paminėjo po 3 proc. apklaustųjų.

Pirmenybė inovacijoms

Iš viso SEB banko remiamos jaunimo verslumo ugdymo programos „Junior Achievement“ dalyviai pateikė kelias dešimtis unikalių verslo idėjų. Tarp jų – telefonu atrakinamos spintelės mokyklose, išmanusis telefonas regos negalią turintiems asmenims, automatiškai atsirakinančios durų spynos, automatinis šiukšlių rūšiavimo aparatas, sveiką gyvenimo būdą prižiūrinti mobilioji programėlė, interneto ryšį skleidžiančios apyrankės ir kitos.

„Jaunuolių pristatytos idėjos parodė, kad šiuolaikinis jaunimas pirmenybę teikia inovacijoms. Jaunimo gyvenimas nebėra įsivaizduojamas be interneto ryšio, išmaniųjų telefonų ir mobiliųjų programėlių. Tokias inovacijas verslus jaunimas geba integruoti ir pritaikyti iš esmės visose gyvenimo srityse“, – sako V. Žagūnis.

Bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ SEB bankas pasirašė liepos 3 dieną. Dvejus metus bankas teiks finansinę ir ekspertinę paramą, skirtą vyresniųjų klasių Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo ir verslumo ugdymo programoms įgyvendinti.

SEB banko finansinio raštingumo tyrimas atliktas 2017 metų liepos mėnesį. Apklausoje dalyvavo 1 727 respondentai – 18–25 metų SEB banko klientai.

Dėti fluorą ant danties paviršiaus tam, kad jis sustiprėtų ir būtų atsparus dantų ėduoniui, – būtina, o odontologai net nediskutuoja apie dantų pastą be fluoro, tvirtina odontologė Vilma Bruknienė.

LRT radijo klausytoja Dana iš Kauno domisi, ar fluoras, kurio yra dantų pastoje, nekenkia sveikatai.

„Neseniai girdėjau, kad vaikams dantukus reikia valyti su pasta, turinčia fluoro, tačiau žurnale skaičiau, kad paskutiniai amerikiečių mokslininkų tyrimai rodo, jog fluoras yra nuodingas ir pastoje jis kenksmingas. Tai kaip yra iš tikrųjų?“ – nerimauja klausytoja.

Vaikų odontologė V. Bruknienė sako, kad fluoro baimė atėjusi iš tų pasaulio šalių, kuriose fluoruojamas geriamasis vanduo. „Žmonės, pasiskaitę tokios informacijos apie sisteminį fluoro naudojimą ir jo galimus pavojus žmogaus sveikatai, dažnai pradeda baimintis“, – mano odontologė.

Tačiau Europoje vanduo nėra fluoruojamas ir niekas nesiūlo nei fluoro gerti, nei valgyti, pažymi ji.

Odontologės teigimu, dėti fluorą ant danties paviršiaus tam, kad jis sustiprėtų ir būtų atsparus dantų ėduoniui, – būtina. Tai privalu visiems žmonėms nuo mažo iki senyvo amžiaus, nepriklausomai nuo to, ar dantys sveiki, ar sugedę.

„Odontologai net nediskutuoja apie dantų pastas be fluoro“, – tvirtina V. Bruknienė.

Dantis reikia valyti ne trumpiau nei dvi minutes ne tik todėl, kad kokybiškai pašalintume visas apnašas, bet ir tam, kad fluoras turėtų tinkamą sąlytį su danties paviršiumi.

Kai tam tikrą laiką išlaikome dantų pastą, kuri yra fluoro šaltinis, ant dantų susidaro netirpūs dariniai su kalciu, kurie tarnauja kaip fluoro rezervuaras.

„Fluoras stiprina danties paviršių, o kai valgome ir burnoje susidaro rūgštinė aplinka, turime savotišką fluoro rezervų apsaugą tam tikram laikui, net jei tuo metu ir nevalome dantų“, – teigia odontologė.