Pakeitimai numato, kad nuo 2023 metų birželio būtų atsisakoma neapmokestinamų kompensacijų tokiems darbuotojams.

Tačiau būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis – nuo šių metų lapkričio bazinio darbo užmokesčio kompensacija  sumažėtų nuo 50 proc. iki 30 proc.

Dabar kodeksas nustato, kad tokiems darbuotojams kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai dirbtą darbo laiką, o kompensacijos negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio, jos mokamos, kai neapmokamos komandiruotės išlaidos.

Kompensacijos neapmokestinamos gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčiais, todėl kai kurie darbdaviai piktnaudžiauja ir tokiu būdu iš esmės moka darbo užmokestį.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tikino, kad pataisomis siekiama išvengti piktnaudžiavimo.

„Teisėta mokėti kompensacijas vietoje darbo užmokesčio ir to negalima laikyti kaip piktnaudžiavimo. Todėl ir yra Vyriausybės pasiūlytos priemonės, kad apskritai kompensacijų mechanizmų būtų atsisakoma palaipsniui“, – kalbėjo M. Lingė.

Pasak jo, gaunant normalius atlyginimus būtų mokami mokesčiai, darbuotojai būtų labiau socialiai apsaugoti.

Tai yra landa, pro kurią mūsų biudžetas nesurenka dalies lėšų, žmonės negauna reikiamo darbo užmokesčio ir socialinių garantijų.

„O tos kompensacinės priemonės – ar kelionės, ar kitos, jos tikrai turi formas, kurias galima pilnai kompensuoti kitomis nuostatomis, jeigu yra patiriami papildomi poreikiai“, – tvirtino komiteto vadovas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad naudodamiesi išimtimi daug darbdavių piktnaudžiauja.

„Tai yra landa, pro kurią mūsų biudžetas nesurenka dalies lėšų, žmonės negauna reikiamo darbo užmokesčio ir socialinių garantijų, nes nuo tų pinigų (mokesčių – BNS) nemokama“, – teigė A. Sysas.

2020 metais beveik 5 tūkst. įmonių 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo 134,7 mln. eurų tokių kompensacijų. Daugiausiai (53,2 proc.) jų išmokama statybų sektoriuje (42,9 tūkst. darbuotojų išmokėta 71,4 mln. eurų), antroje vietoje – transporto sektorius (16 proc.). 

Tai numatančias Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti naują tikslinių atostogų rūšį – sveikatos gerinimo atostogas, įregistravo Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas.

Dokumento aiškinamajame rašte jis nurodo, kad darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pačiam pasirinkti, kokiu būdu jis gerins savo fizinę, dvasinę ar socialinę gerovę ir kokius poreikius tenkins: lankys sporto stovyklą, meditacijos užsiėmimus, lankysis pas stomatologą ar tiesiog skirs poilsio dieną namuose.

Parlamentaro nuomone, sveikatos gerinimo atostogos taip pat padėtų darbuotojams lengviau išgyventi tokius ūmius skausmus, kaip itin dideli menstruacijų skausmai, migrenos priepuoliai. 

Darbo kodekso pataisų projektas numato, kad „sveikatos gerinimo atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti“. Už sveikatos gerinimo atostogas darbuotojams būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Teisė pasinaudoti dalimi sveikatos gerinimo atostogų atsirastų darbuotojui, kuris nepertraukiamai dirba tris mėnesius. Siūloma įteisinti, kad teisė pasinaudoti visomis ar likusia nepanaudota per metus sukauptų sveikatos gerinimo atostogų dalimi prarandama praėjus kalendoriniams metams nuo darbo santykių pradžios.

Sveikatos gerinimo atostogų pakeisti pinigine kompensacija būtų draudžiama, už nepanaudotas sveikatos gerinimo atostogas kompensacija nemokama.

Blogėjanti gyventojų sveikata verčia ieškoti sprendimų

Sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje.

Darbo kodekso pataisas inicijavęs Seimo narys L. Jonauskas tikisi paskatinti Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savo sveikata.

„Sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. 2017 m. tikėtina gyvenimo trukmė gimstant buvo 75,8 metų, t. y. daugiau nei penkeriais metais trumpesnė nei ES vidurkis, kuris siekia 80,9 metų. Pandemija taip pat prisidėjo prie blogėjančios Lietuvos gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos. Sveikatos gerinimo atostogos galėtų paskatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata. Sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė“, todėl „sveikatos gerinimą“ nereikėtų susiaurinti iki „gydymo“. Darbdavys neturėtų kontroliuoti, kaip jo darbuotojas išnaudos sveikatos gerinimo atostogas – ar tiesiog ramiam pabuvimui namuose, meditacijos stovykloje, sporto treniruotėse, ar taisydamasis dantis, tačiau tokios atostogos tikrai yra reikalingos ir paskatins gyventojus labiau rūpintis savo sveikata“, – sako L. Jonauskas.

Pasak jo, panašias atostogas darbuotojams dažnai suteikia verslo sektorius.

„Verslo sektorius yra lankstesnis ir jis dažnai eksperimentuoja su tuo, kaip motyvuoti darbuotojus ir padaryti jų darbą daug efektyvesnį. Pailsėję, nepervargę, kūrybingi ir motyvuoti darbuotojai yra vertybė, todėl darbdavys rūpinasi jų emocine ir fizine gerove. Kai kuriose Lietuvoje veikiančiose verslo, IT įmonėse dažnai darbuotojai gali pasiimti apmokamas „dienas sau“. Tokios „dienos sau“ galėtų būti prieinamos visiems, kaip motyvacija rūpintis savo sveikata“, –  teigia L. Jonauskas.

L. Jonauskas / D. Labučio nuotr.

Parlamentaro nuomone, Lietuvos gyventojai atostogauja per mažai, o dėl to gresia perdegimas, fiziniai negalavimai ir psichinės ligos.

„Profesinės sąjungos dažnai kalba, kad Lietuvos darbuotojai dirba per daug. Anksčiau turėjome  28 dienų atostogas, tačiau pakeitus Darbo kodeksą, liko įtvirtintos 20 darbo dienų atostogos. Tai – vienos trumpiausių atostogų Europos Sąjungoje, kurias dažnai neišnaudojamos tikram poilsiui. Lietuvos gyventojai jas naudoja dantų tvarkymui ar kitokiam sveikatinimui, todėl būtų logiška įteisinti atskiras – sveikatos gerinimo atostogas“, – sako L. Jonauskas.

Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.

Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Aurelijus Veryga, Deividas Labanavičius, Jonas Jarutis, Asta Kubilienė, Robertas Šarknickas ir Stasys Tumėnas.

Projektu siūloma nustatyti, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę) būtų suteikiama darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, vieną arba du vaikus iki šešiolikos metų; dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę) darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki šešiolikos metų.

Pagal galiojantį  Darbo kodeksą, „tėvadienis“ ar „mamadienis“ yra numatytas tik du ar daugiau vaikų auginantiems tėvams. Be to, nustatyta vienam iš vaikų amžiaus riba – 12 metų, o 18 metų riba taikoma tik neįgalius vaikus auginantiems tėvams.

„Tėvai, auginantys vieną vaiką, galimybės pasinaudoti šia lengvata neturi iš viso. Net ir tuo atveju, jei šeimoje auga du vaikai, antras vaikas netenka teisės į papildomą tėvų poilsio dieną, skirtą praleisti kartu, kai jo vyresniajam broliui ar seseriai sukanka 12 metų. Tokia takoskyra itin ydinga tais atvejais, kai yra didelis amžiaus skirtumas tarp dviejų vaikų. Tai sudaro sunkumų mamoms ar tėvams, kurie augina vieną vaiką vieni“, – sako projekto autoriai.

Jų teigimu, priėmus siūlomas Darbo kodekso pataisas, tėvai galėtų gauti papildomą poilsio dieną per mėnesį ir tuomet, kai vienas iš vaikų jau yra sulaukęs 16 metų, – papildoma tėvų poilsio diena galėtų naudotis vienas jaunesnis vaikas, iki jam sukaks 16 metų.

Projektą parengę Seimo „valstiečiai“ sako, kad sudarymas galimybės tėvams praleisti daugiau laiko su vyresniais nepilnamečiais būtų prevencinė priemonė, siekiant išvengti narkotikų ar alkoholio ankstyvo vartojimo.

Jų teigimu, papildoma laisva diena padėtų palengvinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą ne tik auginančioms vieną arba du vaikus iki šešiolikos metų šeimoms, bet ir vienišiems tėvams, auginantiems vieną arba du vaikus iki šešiolikos metų.

Darbo kodekso pataisų iniciatoriai tikisi, kad papildomų garantijų suteikimas tėvams paskatins ir vaikų gimstamumą, nes valstybėje stebimas tendencingai mažėjantis vaikų gimstamumas liudija „apie neteisingai formuojamą ir vykdomą valstybės politiką“.

Siūloma, kad šeimoms palankesnės Darbo kodekso pataisos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.

„Iš tikrųjų reikia pagalvoti apie Lietuvos gyventojus, ar jiems bus patogu ir priimtina suspausti savo apsipirkimo laiką į šešias dienas, nes jei jie neitų sekmadieniais, tai sekmadieniais prekybininkai tiesiog nedirbtų. O tai, kad jie dirba, rodo, kad Lietuvos vartotojas nori ten lankytis sekmadieniais. Tai apribotų vartotojų pasirinkimo galimybę“, – sakė portalo žurnalistų kalbinta Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė.

Pašnekovė akcentavo, kad mažmeninės prekybos įmonių sektoriuje dirba apie 110 tūkst. darbuotojų. Tad vienu septintadaliu sutrumpinus visų parduotuvių darbo laiką esą natūralu, kad tiek darbuotojų nereikėtų.

„Ir jei darbuotojai dabar gali galvoti, kad: „O, gerai, aš gausiu laisvą sekmadienį – išeiginę dieną“, tai lygiai taip pat gali reikšti, kad jie gali netekti darbo, nes vienu septintadaliu sutrumpinus darbo laiką, tiek darbuotojų tiesiog nereikės“, – teigė R. Vainienė.

Vienu septintadaliu sutrumpinus darbo laiką, tiek darbuotojų tiesiog nereikės.

LPĮA vadovė pridūrė, kad nors atliktos apklausos duomenys ir rodo, kad sekmadieniais darbuotojai norėtų nedirbti, tačiau esą kai suprantama, kad tokiu atveju jie negautų priedo, kuris mokamas už darbą sekmadieniais ir švenčių dienomis, dirbti jie nori.

„Tokių asmenų, kurie nori dirbti sekmadieniais, pas prekybininkus yra, nes mokama daugiau. Galbūt, pavyzdžiui, tai yra asmenys, kurie prižiūri vaikus, vyresnio amžiaus žmonės ar studentai, nes prekybos sektoriuje dirba daug jaunimo. Jiems yra patogu dirbti tuo metu, kai nevyksta paskaitos, taip prisiduriant prie pragyvenimo. Tokių asmenų prekyboje yra nemažai. Kai kurie būtent ir renkasi šitą profesiją, eina į šitą darbą dėl to, kad yra galimybė pasirinkti lankstesnį grafiką ir dirbti tada, kada žmogui patogu“, – teigė pašnekovė.

Pasak R. Vainienės, jei Seimo narių grupės nario Remigijaus Žemaitaičio pasiūlymui uždrausti mažmeninėms prekybos įmonėms dirbti teikiant prekybos paslaugas kiekvieną sekmadienį ir švenčių dienomis būtų pritarta, tai paveiktų Lietuvos ekonomiką – smuktų Bendrasis vidaus produktas (BVP). Jos teigimu, gal žmonės prekes pirktų ir kitu laiku, tačiau esą nėra garantijos, kad apimtys išliktų tokios pačios. Taip pat tikėtina, kad išaugtų bedarbystė. O atsižvelgiant ir į pandemijos situaciją šalyje, akcentavo pašnekovė, pirkėjų srauto išsiskaidymas per ilgesnį laiką epidemiologiškai yra saugesnis nei srauto sukoncentravimas į ribotą laiką.

Redakcijos archyvo nuotr.

„Tai būtų meškos paslauga vartotojui, darbuotojui ir ekonomikai bei pasitarnavimas blogėjančiai epidemiologijai, nes situacija dėl bedarbystės ir (lėtesnio, – „Kauno diena“) ekonomikos augimo taps grėsmingesne. Tokios prabangos tokiems reikalavimais tikrai negalima sau leisti“, – įsitikinusi R. Vainienė.

LPĮA vadovės teigimu, kitų šalių patirtis rodo, kad reguliavimai, kurie buvo įvesti, yra mažinami, o ne didinami, o Lietuvoje, nuostabos neslėpė ji, – atvirkščiai.

Primename, kad R. Žemaitaitis dar 2018 metų kovo mėnesį teikė šiek tiek švelnesnį variantą, siūlydamas uždrausti mažmeninėms prekybos įmonėms teikti prekybos paslaugas ne kiekvieną sekmadienį, o „kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis“.

Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse mažmeninės prekybos įmonėms nėra numatyta galimybė nedirbti paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis.

Už  Darbo kodekso pataisas, kurias patobulino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vadovaujamas parlamentarės Rimantės Šalaševičiūtės, antradienį po svarstymo balsavo 59 Seimo nariai, vienas buvo prieš, susilaikė 16 parlamentarų.

Šių metų birželį Darbo kodekso pataisas Seimui pateikusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušra Papirtienė kvietė palaikyti projektą, nes jam yra pritarusi ir Trišalė taryba.

Tuo tarpu Seimo narys Vytautas Bakas ragino nesikišti į profesinių sąjungų veiklą, nes tai prieštarautų tarptautinei teisei ir Konstitucijai. „Nevalstybinkime profesinių sąjungų“, – piktinosi V. Bakas.

Pagal Seimui teikiamas patobulintas Darbo kodekso pataisas, nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turi turėti juridinio asmens statusą; veikti kaip profesinių sąjungų organizacija nepertraukiamai bent trejus metus; būti nepriklausoma ir turėti savarankišką organizacinę struktūrą.

Tokia organizacija, pagal siūlomą projektą, turi turėti ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį; taip pat jungti ne mažiau kaip 7 skirtingas šakos ir (ar) teritoriniu lygiu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas, kurių padaliniai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos apskričių teritorijų.

Jei Seimas pritartų, į tokį statusą galėtų pretenduoti profsąjungos, dėl kurių nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio; joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais; jos neturi mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Taip pat keliamas reikalavimas, kad nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turėtų jungti ne mažiau kaip 15 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių ir priklausyti Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės organizacijoms arba kitoms tarptautinėms organizacijoms.

Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.

Šiuo metu Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nenustatyta jokių profesinių sąjungų, veikiančių nacionaliniu lygmeniu, reprezentatyvumo kriterijų.

Už tokias Darbo kodekso pataisas ketvirtadienį balsavo 113 Seimo narių.

Pataisos numato, kad darbdaviai turės darbuotojo prašymu leisti jam kurį laiką dirbti nuotoliniu būdu, jeigu jis pateiks medikų išvadą apie jo sveikatos būklę.

Be to, darbdaviai darbo sutartyje turės nurodyti nustatytą darbo užmokestį per mėnesį arba už darbo valandą.   

Pataisos taip pat nustatė naujus reikalavimus laikinojo įdarbinimo įmonėms. Jie įsigalios nuo rugpjūčio.

Pavyzdžiui, tokį statusą norinčios gauti įmonės už nelegalų darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus galėtų būti baustos ne daugiau nei kartą. 

Dėl kriterijų tokioms įmonėms sąrašo yra susitarę socialiniai partneriai ir Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija.

Darbo inspekcijos duomenimis, dabar yra 209 laikinojo įdarbinimo įmonės, iš jų 13 tokį statusą turi tik karantino metu. 

Pataisos parengtos atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos, socialinių partnerių ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) siūlymus. Nors POLA geresnės teisinės apsaugos siekia konkrečiai onkologiniams ligoniams, rengiant pataisas nuspręsta jų neišskirti ir siūlyti palankesnes nuostatas su įvairiomis sveikatos problemomis susiduriantiems asmenims. Darbuotojams Darbo kodekso nuostatos dėl sveikatos būklės būtų taikomos, kai jie darbdaviui pateiktų gydytojo pažymą.

Susidūrusiems su sunkiomis sveikatos problemomis

Didesnė išeitinė išmoka. Pataisomis siūloma nustatyti, kad kai darbuotojas dėl savo sveikatos nebegali eiti pareigų ar nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas, kurios atitiktų jo sveikatą, jam mokama tokia išeitinė išmoka:

•    jeigu darbo santykiai truko trumpiau nei metus – 1 mėnesio  vidutinio darbo užmokesčio (šiuo metu – pusės mėnesio);

•    jeigu darbo santykiai truko ilgiau nei metus – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (šiuo metu – mėnesio);

Atostogos ir darbas nuotoliniu būdu dėl sveikatos būklės. Sveikatos problemų turintys asmenys, savo ligą pagrįsdami pažyma iš sveikatos priežiūros įstaigos, galėtų ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Tokiu atveju darbdavys taip pat privalėtų tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines ar nemokamas atostogas.

Diskriminacija dėl sveikatos būklės. Siūloma nustatyti, kad žmogaus negalima diskriminuoti dėl sveikatos būklės. Darbdavys privalėtų žmonėms, turintiems sveikatos problemų, kaip ir visiems kitiems darbuotojams:

•    taikyti vienodus priėmimo į darbą kriterijus ir sąlygas;

•    sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją;

•    taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus;

•    už tokį patį darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;

•    imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo, diskriminacijos, persekiojimo, būtų apsaugotas, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos. 

Nauja galimybė daugiau nei 80 proc. Lietuvos įmonių

Pameistrystė. Statistikos departamento duomenimis, apie 82 procentai įmonių Lietuvoje yra labai mažos, tai reiškia – iki 9 darbuotojų. Šiuo metu tokio dydžio įmonės negali darbuotojų įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį – Darbo kodekse nustatyta, kad galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti dešimtadalio visų galiojančių darbo sutarčių. Tai reiškia, kad 1 pameistrystės sutartį sudaryti gali tik tokia įmonė, kuri jau turi bent 10 darbuotojų.

Pameistrystė, kai į darbą priimamas asmuo, siekiantis darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją, kompetencijų ar profesinių įgūdžių, nėra labai populiari, tačiau tokių sutarčių daugėja – 2017 m. antrąjį pusmetį tokių sutarčių sudaryta 155, 2019 metų pirmąjį pusmetį – jau 321.

Darbo kodekso pataisomis siūloma nustatyti, kad jeigu darbdavys turi iki 10 darbuotojų, jis gali sudaryti vieną pameistrystės sutartį. Toks pakeitimas sudarytų galimybes pameistrystei daugiau nei 80 procentų visų Lietuvos įmonių.

Projektinio darbo sutartis. Kai darbuotojas įdarbintas konkrečiam projektui įgyvendinti, administruoti ar pan., jo darbas pagal šiuo metu galiojantį  Darbo kodeksą negali trukti ilgiau nei 2 metus – nepriklausomai nuo to,  ar jis dirba pagal projektinio darbo sutartį arba pagal susitarimą dėl projektinio darbo. Pastarasis susitarimas galioja, kai žmogus įmonėje jau dirba, bet prisiima ir projekto vykdymą.

Tačiau praktikoje pastebėta, kad projektai paprastai trunka ilgiau nei 2 metus, todėl tokiam laikotarpiui įdarbinti darbuotoją nepakanka. Siūlymas Darbo kodekso pataisose – projektinio darbo sutartis, atsižvelgiant į projekto trukmę, galės būti iki 5 metų.

Darbo sutarties nutraukti neįmanoma, nors darbdavio jau nebėra

Pareigybės, dėl kurių rengiamas konkursas. Kai ketinama priimti darbuotoją į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas arba kai jam keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas.

Tokie konkursai, pavyzdžiui, vykdomi valstybės ar savivaldybių įmonėse. Pareigybių sąrašą, dėl kurių organizuojami konkursai, ir organizavimo tvarką tokiu atveju nustato Vyriausybė. Tačiau yra įstaigų, kuriose pareigybių konkursų specifiką nustato specialūs įstatymai, pavyzdžiui, Muziejų įstatymas, Kultūros centrų įstatymas ir panašiai. Tiesa, šie įstatymai dažniausiai reglamentuoja įstaigų vadovų konkursus, o kitų pareigybių konkursai lieka nereglamentuoti. Darbo kodekso pataisomis siūloma, kad tokiu atveju kitų pareigybių konkursų organizavimo tvarką reglamentuotų Vyriausybė.

Taip pat siūloma numatyti galimybę sudaryti terminuotą darbo sutartį iki konkurso. Tai išspręstų problemą, kai reikalingas darbuotojas į pareigybę, kuriai turi būti organizuojamas konkursas, o nuo konkurso paskelbimo iki darbuotojo priėmimo į darbą praeitų 2–3 mėnesiai.

Darbo sutarties nutraukimas likvidavus ar perdavus verslą. Kai darbdavys likviduojamas, siūloma leisti nutraukti darbo sutartį ir su nėščiomis moterimis bei tėvais, turinčiais vaikų iki 3 metų, nes nebelieka vienos iš šalių – darbdavio.

Kai verslas perduodamas, draudžiama ne tik keisti darbuotojų darbo sąlygas, bet ir atleisti besilaukiančias darbuotojas ir turinčius vaikų iki 3 metų. Dėl to šiuo metu galimos situacijos, kai nors darbuotojai ir nesutinka tęsti darbo santykių, darbdavys negali jų atleisti. Pataisomis siūloma atvejais, kai darbuotojas, turintis vaikų iki 3 metų, nesutinka toliau dirbti perdavus verslą (nors darbo sąlygos ir nesikeičia), leisti darbdaviui jį atleisti.

Darbo ginčių nagrinėjimas. Pataisomis siūloma numatyti, kad darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą, šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos tokiais atvejais:

•    kai reikalavimas jau buvo išnagrinėtas;

•    ieškovas atsisakė reikalavimų;

•    nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė. Į Darbo kodeksą iš tvarkos aprašo „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ siūlomas perkelti sąrašas kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė.

Laikinojo įdarbinimo įmonės laikinai įdarbina darbuotojus, atrinktus pagal užsakovo keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, įmonei susidūrus su didesniu sandėlio darbuotojų poreikiu Kalėdų laikotarpiu, ji kreipiasi į laikinojo įdarbinimo įmonę, o ši pasiūlo laikinųjų darbuotojų.

Siūlomoms Darbo kodekso pataisoms dar turės pritarti Seimas.

Verslas siekia dėl atlyginimų su valdžia prie derybų stalo sėsti, jau įsigaliojus kodeksui, tuo metu profsąjungos norėtų, kad jis pradėtų galioti dar po pusmečio, o visos pataisos, susijusios su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, būtų apsvarstytos Trišalėje taryboje ir priimtos vienu metu.

Premjeras Saulius Skvernelis ne kartą viešai yra pareiškęs, jog kodeksas turi įsigalioti nuo liepos pradžios. Jis taip pat yra išsakęs viltį, jog Seime nebus keičiamos Trišalėje taryboje suderintos nuostatos, o visi nauji pasiūlymai be svarstymo bus adresuojami tarybai.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas BNS anksčiau yra teigęs, kad valdančiųjų susitarimas dėl pataisų, kurioms nėra pritarusi Trišalė taryba, nesvarstymo Seime esąs teisingas. Tačiau, pasak jo, taryba yra pritarusi nedidelei daliai prezidentės veto iškeltų klausimų, nes kitiems klausimams nepritarė darbdaviai.

Logistika labai paprasta – Darbo kodeksas. Po to sėdam dėl atlyginimų.

„Ilga diskusija“

Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdemokratai praėjusią savaitę sutarė, kad kodekso pataisoms bus pritarta.

Naujasis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad socialdemokratai dėl galutinio balsavimo dar tarsis partijos suvažiavime. Interviu LRT laidai „Savaitė“ sekmadienį G. Paluckas pareiškė, jog „dėl Darbo kodekso tikrai nėra sutarta“.

„Jūs puikiai žinote, kad Trišalėje taryboje buvo susitarta, jeigu tai galima pasakyti, dėl 39 nuostatų, tuo metu 17 yra iškritusios. Pateikimas, aš tikiu, įvyks, nes frakcijos tikrai buvo susitarusios, bet iki priėmimo dar bus ilga diskusija“, – aiškino G. Paluckas.

Kai kurie „valstiečiai“ sako, kad su darbdaviais ir investuotojais nepavykus pasirašyti trišalio susitarimo dėl atlyginimų didinimo ir kitų savanoriškų socialinių įsipareigojimų, naujasis Darbo kodeksas  gali nesulaukti paramos Seime.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad nepavykus susitarti dėl trišalio susitarimo, jis asmeniškai balsuotų prieš naują Darbo kodeksą. Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas taip pat tikisi geranoriško darbdavių  požiūrio dėl siūlomo trišalio susitarimo.

T. Tomilinas su verslo atstovais susitarimą dėl atlyginimų aptarė praėjusią savaitę ir BNS tvirtino, kad verslas pažadėjo pradėti konsultacijas su savo nariais dėl susitarimo pasirašymo.

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus BNS pareiškė, kad Seimas visų pirma turi leisti Darbo kodeksui įsigalioti. „Darbo kodeksas įsigalioja ir galime sėsti tartis dėl atlyginimų“, – teigė jis.

Visos kadencijos klausimas?

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas laikosi panašios pozicijos:  „Logistika labai paprasta – Darbo kodeksas. Po to sėdam dėl atlyginimų. Nes tai ne vienos dienos, o matyt apskritai visos kadencijos klausimas“.

Jis taip pat pabrėžė, kad abiems pusėms – valdžiai ir darbdaviams – reikia greičiau identifikuoti priežastis, kodėl atlyginimai neauga tiek, kiek norėtųsi, ir tada tas priežastis naikinti.  

Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė BNS prisiminė anksčiau svarstytą galimybę pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriame būtų aiškūs įsipareigojimai iš visų pusių.

Pateikimas, aš tikiu, įvyks, nes frakcijos tikrai buvo susitarusios, bet iki priėmimo dar bus ilga diskusija.

„Dar Butkevičiaus (socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus – BNS) Vyriausybei būnant valdžioje, siūlėme inicijuoti nacionalinį susitarimą, kuriuo, mainais į mokesčių mažinimą, pareikalauti iš darbdavių didinti atlyginimus. Dabar jie (susitarimo dėl atlyginimo iniciatoriai – BNS) neturi pagrindo – nėra už ką... Už Darbo kodeksą? Kurį apipešiojo ir neaišku, kaip jis atrodys po priėmimo. Niekas nieko nepasižadės“, – teigė R. Skyrienė.

Sutarta ne dėl visko

Darbuotojų, darbdavių  ir Vyriausybės atstovai Trišalėje taryboje kovo viduryje baigė diskusijas dėl didžiausius ginčus kėlusių naujojo kodekso nuostatų, nors ne dėl visų jų pasiekti sutarimai. Sutarimo nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų  atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės sutarties ir interesų konfliktų.

Vis dėlto Trišalėje taryboje pavyko rasti sutarimus dėl dviejų ypač svarbių klausimų: atostogų ilgumo ir darbo laiko apskaitos. Per metus galės atostogauti 20 darbo dienų, o papildomos ir pailgintos atostogos bus reguliuojamos Vyriausybės nutarimais. Sutarta, kad kasmetinių atostogų dienos, sukauptos iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo (liepos 1 dienos) bus perskaičiuojamos darbo dienomis, įvedant koeficientus, kurie priklausys nuo sutartos kasmetinių atostogų trukmės.

Taip pat sutarta darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius. Dirbantiems pagal suminę darbo  laiko apskaitą taikomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis, o maksimalus darbo laikas – ne daugiau kaip 52 val. per savaitę, neįskaitant papildomo darbo ir šio apribojimo netaikant budėjimui.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pusmečiui atidėjo socialinio modelio, kurio viena pagrindinių dalių yra naujasis Darbo kodeksas, galiojimą.

Artėjant naujojo socialinio modelio svarstymui Seime, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas pripažino, kad šiuo metu dalis darbdavių nesilaiko Darbo kodekso. Valdas Sutkus sako, kad darbo jėgos apmokestinimas yra per didelis.

„Kaina yra nemokama tada, kai yra ekonomiškai nelogiška arba nepakeliama. Mes negalime mokėti tokios kainos, kuri mums yra nepakeliama, bet mes mielai susimokame, kas yra protinga, pagrįsta ir racionalu“, - spaudos konferencijoje antradienį teigė V.Sutkus, atsakydamas į klausimą dėl išeitinių kompensacijų.

V.Sutkaus žodžiais, darbdavys dabartinio teisinio reguliavimo yra spaudžiamas eiti į šešėlį.

„Paprastai tariant, jeigu darbuotojui moki minimalų atlyginimą, o visa kita - vokelyje, kai reikia žmogų atleisti, už 4 ar 6 mėnesius darbdavys sumoka minimalų atlyginimą, popierinį, o vokelių, žinoma, nebemoka. Tokiu būdu jis atpigina darbuotojo atleidimą. Tai iš tikrųjų yra objektyvi realybė“, - sakė V.Sutkus.

Jo teigimu, dabar griežtas Darbo kodeksas neveikia ir skatina šešėlinę ekonomiką: „Kad tas nelankstus Darbo kodeksas neveikia, tai ir ačiū Dievui“.

V.Sutkaus žodžiais, šiuo metu dėl naujojo socialinio modelio vykstanti politinė kova yra dirbtinė, tačiau jį džiugina Vyriausybės iniciatyva spręsti klausimus iš esmės.

Verslo konfederacija palaiko darbo santykių liberalizavimą, naujojo Darbo kodekso nuostatos gina ir darbuotojų teises.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ narių nuomone, sustabarėjęs darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų, o pažangus darbo kodeksas leistų ne tik pritraukti daugiau investicijų ir sukurti iki 90 tūkst. naujų darbo vietų, bet ir gerokai palengvintų jaunimo, vaikus auginančių tėvų ir darbo netekusių žmonių padėtį, nes įtraukia virš pusšimčio papildomų teisių darbuotojams.  

Pagal darbo santykių lankstumą - 106 vietoje

„Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, darbo santykių reformai šį rudenį turi būti skiriamas didžiausias politinės valdžios dėmesys, nes trauktis nebėra kur.

„Lietuva yra maža valstybė, kuriai išlaikyti konkurencingumą globalioje ekonomikoje yra itin sunku. Jei negalėsime pasiūlyti lanksčios ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, tapsime investicijų užribiu. Šiuo metu pagal darbo santykių lankstumą Lietuva jau velkasi pasaulio uodegoje – užimame 106 vietą iš 144. Tai reiškia, kad investuotojams, kurie šiandien siūlo didžiausius atlyginimus ir pažangiausias darbo sąlygas, lietuviai sako „ne“ ir siūlo rinktis iš 105 investicijoms patrauklesnių valstybių“, – teigė R. Skyrienė.

R. Skyrienės nuomone, diskusijose dėl naujo socialinio modelio yra daugiau spekuliacijų emocijomis, nei objektyvių faktų ir skaičių.

„Pažangus darbo santykių reguliavimas leistų sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų ir sumažinti nedarbo lygį. Po reformos Estijoje nedarbo lygis smuko iki 7,4 proc., Lietuvoje vis dar turime virš 10 procentų. Jaunimo nedarbas labai aukštas – kas ketvirtas neranda darbo. Niekas nekalba ir apie tai, kad 6 iš 10 žmonių mieliau gautų didesnius atlyginimus, o ne realybėje neveikiančias socialines garantijas. Net 7 iš 10 labai svarbi galimybė dirbti lanksčiu grafiku, o jos šiandien teisiškai nėra“, – vardijo R. Skyrienė. 

Garantijos darbuotojams grįžta bumerangu

„Investors‘ Forum“ darbo santykių grupės narys Rimantas Stanevičius pabrėžia, kad galiojantis darbo kodeksas yra stalčiuje dulkantis dokumentas, praktiškai neveikiantis realybėje.

„Dabar garantuojamos išeitinės išmokos skamba labai gražiai, tačiau jas gauna vos 1 proc. atleidžiamųjų, visi kiti išeina „savo noru“. Apmokėjimas už viršvalandžius taip pat beveik neegzistuoja. Privačiame sektoriuje tokie darbo santykiai nekuria pridėtinės vertės nei darbuotojui, nei darbdaviui. Naujo kodekso tikslas – sukurti subalansuotas garantijas, kurios būtų mažesnės, tačiau užtikrintai veiktų“, – sakė R. Stanevičius.

Pasak R. Stanevičiaus, griežta apsauga ir nelankstumas atsisuka prieš labiausiai saugomus darbuotojus, nes verslas vengia juos samdyti. Tai – auginantys mažamečius vaikus, darbo netekę vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas, neturintis pakankamai patirties. Dėl sustabarėjusių garantijų, ypatingai nuo atleidimo iš darbo, samdyti šiuos žmones verslui tampa pernelyg rizikinga. 

„Net 6 iš 10 įmonių lengviau samdytų žmones, jeigu nebūtų taip sudėtinga pasikeitus situacijai darbo sutartį nutraukti. Tai aktualu ne tik investuotojams, bet ir SVV – šios įmonės privalo veikti lanksčiai, joms sunkiau prognozuoti gamybos apimtis ar tikslius darbo grafikus. Didesnė darbo formų įvairovė leistų lengviau samdyti žmones ir mažintų šešėlinės ekonomikos mastą, nes daugiau darbo sutarčių būtų sudaromos legaliai“, ¬– pabrėžė jis.

Naujasis darbo kodekso projektas numato virš pusės šimto papildomų teisių darbuotojams. Tai – garantijos auginantiems vaikus, norintiems dirbti lanksčiu grafiku ar kelti kvalifikaciją neprarandant pajamų šaltinio. Svarbiausia, kad dauguma šių garantijų yra taikomos viso darbo santykių ciklo metu, tuo tarpu dabartinės kodekso garantijos daugiausia taikomos atleidimo iš darbo atveju. 

Tikslas – integruota sistema

„Investors’ Forum“ mokesčių darbo grupės vadovo Kęstučio Lisausko teigimu, svarbi naujojo socialinio modelio dalis – pokyčiai socialinės apsaugos sistemoje. Tai yra siūlymai ilginti pensinį amžių, indeksuoti pensijas, didinti socialinio draudimo sistemos aprėptį.

„Siūlymas ilginti pensinį amžių yra logiškas – tai priemonė, leidžianti spręsti darbo jėgos trūkumo problemą ir mažinti socialinio draudimo sistemos kaštus. Ji socialiai teisinga, nes nuo dirbančiųjų pečių nuima neproporcingai didėjančią pensininkų išlaikymo naštą. Tuo tarpu periodinis pensijų indeksavimas ir bazinės pensijos finansavimo perkėlimas į valstybės biudžetą leis išvengti įprasto politikų manipuliavimo pensijomis. Žmogus matys, kad kuo daugiau mokesčių jis sumoka, tuo didesnė yra jo pensija“, – teigė jis.

Pasak K. Lisausko, siūlymas mažinti darbdavio įmoką ir nustatyti „Sodros“ įmokų lubas pajamoms taip pat duos teigiamą impulsą naujų darbo vietų kūrimui ir atlyginimų augimui.

„Mūsų nuomone, lubos darbo pajamoms turėtų laipsniškai mažėti per ateinančius 5–10 metų, o lubos, taikomos kitoms mokėtojų grupėms, turėtų laipsniškai didėti. Tai didintų Sodros biudžeto pajamas ir socialinį teisingumą“, – kalbėjo K. Lisauskas. „Viena didžiausių išliekančių problemų yra dviejų dalių – darbuotojo ir darbdavio – „Sodros“ įmokos. Šių įmokų atskyrimas yra pagrindinė „vokelių“ egzistavimo priežastis. Darbuotojas nesuvokia, kad „darbdavio įmoka“ yra jo naudai ir lengvai jos atsisako, o nesąžiningiems darbdaviams ši situacija – labai palanki“, – pabrėžė mokesčių darbo grupės vadovas.