Kaip teigia radijas, anot profsąjungos, per pirmą rugsėjo savaitę pareiškimus išeiti iš darbo įteikė penki gydytojai, o iš viso šiais metais iš ligoninės išėjo 68 darbuotojai.

Kaip LRT radijo laidai „Lietuvos diena“ sakė viena ligoninės darbuotojų, pagrindinė problema – gydytojų psichiatrų išėjimas iš darbovietės dėl per didelio krūvio, pacientų srauto.

Savo ruožtu SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas radijui patvirtino, kad ministerija rugsėjo 1 dieną gavo profesinės sąjungos skundą dėl padėties ligoninėje, tačiau pažymėjo, kad turimi duomenys nerodo, jog situacija ligoninėje būtų tragiška.

SAM duomenys rodo, kad RVPL darbuotojų kaita yra nemaža, tačiau ligoninės pateikta ataskaita rodo, kad per šiuos metus RVPL įdarbinta dvigubai daugiau gydytojų psichiatrų, nei jų išėjo.

Tuo metu profesinės sąjungos valdybos narė Aurelija Vaitkevičienė nurodė, kad darbuotojų kaita įstaigoje nėra normali, ligoninėje nėra darbų saugos specialisto, trūksta personalo vadovo.

Pasak jos, gydytojui psichiatrui tenka didelis krūvis, o ligoninės vadovybė masišką darbuotojų išėjimą iš ligoninės ignoruoja.

Per 2023 m. rugpjūčio mėnesį muitinė 2061 kartus neleido atlikti eksporto procedūrų, tai yra, kai prekių neleido išvežti iš Lietuvos, taip pat ir ES. Nuo šių metų pradžios iš viso apgręžti ir neišleisti 18245 krovininiai automobiliai.

Per 2023 m. rugpjūtį muitinė 778 kartus neleido atlikti tranzito procedūrų, nuo metų pradžios – buvo 8164 atvejai, kai Lietuvos muitinė neleido taikyti tranzito procedūrų dėl sankcijų įgyvendinimo.

Už nustatytų ribojamųjų priemonių nesilaikymą muitinė asmenų atžvilgiu per rugpjūčio mėn. pradėjo septynias administracinio nusižengimo teisenas. Nuo metų pradžios – 456 atvejai.

Teritorinės muitinės per rugpjūčio mėn. pradėjo keturiolika tyrimų dėl galimai sankcijomis nustatytų draudimų ir apribojimų pažeidimų. Nuo metų pradžios iš viso pradėti 165 tokie tyrimai.

Lietuvos muitinė nuo birželio mėnesio sugriežtino eksporto procedūrų kontrolę, kai pastebėjo tendencijas, kad eksporto atveju kroviniai, kurie deklaruojami, kad vyksta į Vidurinę Aziją ar Pietų Kaukazą, galimai gali vykti į Baltarusiją ar Rusiją. Nuo birželio 5 d. LR muitinė ir toliau reikalauja, kad eksportuotojai pateiktų patvirtinimus (importo deklaracijas), kad prekės pasiekė šalis, pavyzdžiui Vidurinės Azijos valstybes, į kurias buvo įformintas eksportas. Gauti 2735 patvirtinimai apie įformintas importo procedūras trečiose šalyse. Nuo liepos 17 d. Lietuvos muitinė taip pat reikalauja pateikti eksportuojamų prekių gamintojo deklaraciją.

Lietuvos muitinė ir toliau skiria ypatingą dėmesį riziką dėl galimo sankcijų apėjimo eksporto procedūroms. Nuo šiandien, 2023 m. rugsėjo 11 dienos, tikslinantis dėl eksporto procedūros įforminimo sąlygų, kai prekes šiai procedūrai deklaruoja kitos valstybės narės asmuo – pats arba naudodamasis atstovo muitinėje paslaugomis – Lietuvos muitinė reikalaus iš deklarantų pateikti daugiau muitinės deklaraciją papildančių dokumentų.

– Kodėl taip yra?

– Visų pirma, tai yra žmogaus pasirinkimo klausimas. Kuo mažiau pinigų turi, tuo daugiau jų nori turėti, kiekvienas papildomas euras didesnę naudą atneša ir žmonės nori dirbti. Bendra tendencija, kad išsivysčiusiose šalyse dirbama vis mažiau, praktiškai žiūrint 50 – 70 metų istoriją, tai beveik kiekvieną dešimtmetį mes dirbame vis mažiau. Dabar galbūt artėja tas lūžio metas, kuomet jau šalys galvoja pereiti prie keturių darbo dienų savaitės, nes prie penkių darbo dienų savaitės pereita ne taip jau seniai. Matome, kad yra šalių, tokių kaip Belgija, Portugalija, Jungtinė Karalystė, kurios eksperimentuoja nacionaliniu lygiu, galvodamos apie keturių darbo dienų savaitę. Tai galbūt tai bus dar didesnis postūmis ir galbūt po dešimtmečio dirbsime dar mažiau.

– Ar lietuviai dirba taip pat efektyviai kaip vokiečiai, skandinavai?

– Ne. Mes nedirbame taip efektyviai, nes mums reikia dar daug ką kurti nuo plyno lauko. Juk mūsų ir valstybė nėra tokia sena, mes buvome okupuoti, ir mums reikia daug ką kurti iš naujo. Vokietijoje, Skandinavijoje sistema veikia efektyviau, kaip laikrodis, todėl pas juos daugiau kyla filosofinių klausimų – ar gyventi, kad dirbtum, ar dirbti, kad gyventi? Jie dažnu atveju pasirenka mažiau dirbti, nes jie ir taip daug uždirba. Dalis žmonių dirba pakankamai nemažai, bet tos šalys suteikia daugiau lankstumo, yra žymiai daugiau žmonių, kurie dirba nepilną etatą. Danijoje oficialiai darbo valandų savaitė yra 37 val., tai žmonių, dirbančių daugiau nei 40 val., yra vos keliolika procentų. Didžioji dalis žmonių dirba nuo 35 iki 40 val.

– Kaip mums reikia pasiekti tą efektyvumą, kas jo turėtų siekti – dirbantysis ar darbdavys?

Tikiu, kad netolimoje ateityje priprasime turėti 3 laisvas dienas.

– Abu. Turi būti komanda. Čia dar vienas receptas, kaip mes galime to pasiekti. Tos kalbos, diskusijos apie keturių darbo dienų savaitę man labai patinka, jeigu darbuotojas gali per keturias dienas sukurti tiek pat pridėtinės vertės ar net daugiau, tai kodėl nepadaryti tų keturių darbo dienų? Tada ne tik darbdavys laimingas, bet ir darbuotojas žymiai laimingesnis, nes jis ilgiau pailsi, daugiau laiko gali skirti savo pomėgiams, šeimai. Būtent tie patys argumentai buvo naudojami, kuomet buvo įvedama praktiškai visame pasaulyje dviejų nedarbo dienų savaitgalis. Ir mes prie to pripratome. Tai aš tikiu, kad netolimoje ateityje priprasime turėti tris laisvas dienas. Bet aišku, tam reikia sustyguoti visą mūsų ekonomiką.

– Kaip manote, kiek tam reikėtų laiko?

– Priklausys nuo lyderiaujančių valstybių. Lietuva viena lauke tikrai ne karys, bet matant, kad pirmaujančios šalys kalba apie tai, manau, kad kelių dešimtmečių klausimas. 

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo slaugytojams suteikti teisę tam tikrais atvejais išrašyti receptus ir leisti išduoti nedarbingumo pažymėjimus, išrašyti siuntimus.

„Gydytojų specialistų trūkumas kitose šalyse parodė, kad reikia stiprinti šeimos gydytojų komandą. Nesame kažkokie pionieriai“, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Vertinu palankiai. Reikia įteisinti funkcijas, kurias atlieka slaugytojai. Jie tai jau daro“, – sakė Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.

Siuntimus slaugytojai galės išrašyti prevencinėms programoms ir profilaktiniams patikrinimams. Anot ministro, per kovido pandemiją toks modelis buvo išbandytas. Slaugytojai susitvarkė puikiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Išplėstinės praktikos slaugytojus ruošti pradėjome, jų jau yra. Tačiau teisės aktais išmaniajam slaugytojui tiek įgaliojimų dar nebuvo suteikta“, – pasakojo A. Dulkys.

„Dažnai iš pacientų girdime, kad, pvz., jei jiems reikia tik nedarbingumo, jie stengiasi susitarti, atidirbti, susikeisti. Gaila, kad sergantis žmogus dar bando spręsti tokią socialinę problemą. Dalis pacientų pigesnius vaistus, jei ir priklausytų kompensuojami, perka nekompensuojamus, nes per sudėtinga užsiregistruoti“, – spragas vardijo J. Latauskienė.

Slaugytojams siūloma suteikti teisę skirti ir vaistus lėtinėms ligoms gydyti. Dabar dėl vaistų pratęsimo, net ir esant aiškiai diagnozei, pacientas visada turi kreiptis į šeimos gydytoją.

„Tai labai reikalinga ir seniai apie tai kalbame. Pradžioje gal dalis pacientų nenorės. Be abejonės, reikia atsižvelgti“, – naujoves komentavo Centro poliklinikos direktorius Zdislavas Skvarciany.

Taip ir yra – dalis gyventojų kategoriški. Kai kurie nepasitiki slaugytojais.

Poliklinikos vadovas ramina – kokybė nesumažės, o sprendimas prisidės prie eilių mažinimo.

„Dauguma pacientų galbūt daugiau nieko nepastebės. Ateis į gydymo įstaigą, gaus paslaugas“, – sakė J. Latauskienė.

Tačiau yra ir kita medalio pusė – trūksta slaugytojų.

„Dabar kalbama, kad trūksta apie 3 tūkst. slaugytojų. Manau, šis skaičius yra gerokai sumažintas“, – kad šis skaičius daug didesnis, galvoja Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Kiekvienais metais skiriame po 10 mln. eurų papildomų būtent šeimos gydytojų komandoms.

„Pagal tendencijas, analitinius vertinimus, slaugytojų trūks daugiau, tačiau jų parengimas gali būti atliekamas greičiau nei gydytojų“, – akcentavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Neringa Čiakienė.

Kur dar atlyginimų klausimas.

„Daugiau darbo su pacientais pareikalaus daugiau laiko ir tai, tikimės, atsispindės darbo užmokestyje. Šiuo metu deklaruojamas slaugytojų darbo užmokesčio vidurkis – 1,7 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių“, – apie atlygio didinimo svarbą prakalbo Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volotkaitė.

Ministras žada – didesnis krūvis garantuos ir didesnį atlyginimą.

„Kiekvienais metais skiriame po 10 mln. eurų papildomų būtent šeimos gydytojų komandoms“, – sakė A. Dulkys.

Inicijuojamiems pokyčiams dar turės pritarti Seimas.

Ji papildė sąrašą teisėjų, paliekančių ir kritikuojančių teismų sistemą dėl sunkių darbo sąlygų.

„Prašau atleisti iš pareigų savo noru, išeinu. Pagrindinė priežastis yra darbo krūvis. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra didelė teisėjų kaita, ar tiksliau sakyti, nuolatinis trūkumas. Išeinantys teisėjai į kitus teismas palieka daug bylų“, – Teisėjų tarybos posėdyje penktadienį sakė R. Makelienė.

Aš pati nagrinėju šeimos bylas, jos linkusios ilgai tęstis, yra jautrios, daug dėmesio reikalaujančios – nuolatiniai prašymai, jų susidaro didelis kiekis, tiesiog nepakanka laiko, labai daug asmeninio laiko reikia skirti. Per dešimt metų šeimai nebepakenčiama situacija susidarė“, – pridūrė ji.

Teisėja sakė pati turinti du vaikus, jiems trūksta dėmesio.

I. Makelienė teigė tvirtai apsisprendusi palikti teisėjos pareigas, nes nemano, kad artimiausia metu situacija teismuose keisis.

Prašau atleisti iš pareigų savo noru, išeinu. Pagrindinė priežastis yra darbo krūvis.

„Krūvio problemos yra kompleksinės problemos, į laisvus etatus operatyviai nepaskiriami nauji teisėjai“, – dėstė teisėja.

Ji pabrėžė, kad savo pasitraukimo iš teisėjų nesieja su teisėjo alga, nes jos šeimą išlaiko sutuoktinis, o ji galėjo „sau leisti dirbti teisėja“.

„Situacija (teismuose – BNS) slegianti ir nemotyvuoja likti“, – pareiškė R. Makelienė.

Teisėjų tarybos nariai gyrė kolegę už ilgą patirtį teisme, kompetenciją ir darbštumą.

Tarybos narė, Utenos apylinkės teismo pirmininkė Irena Vapsvienė pakvietė R. Makelienę atvykti dirbti į mažesnį teismą nei Vilniaus – Molėtų rūmus, kur mažesnis krūvis.

„Jei teisėjo darbas patinka, yra alternatyvų galimybių, pagalvokit, gal vertėtų likti“, – įkalbinėjo kolegę I. Vapsvienė.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė svarstė, ar Lietuvoje artimiausiu metu nesusiklostys tokia situacija, kai teismuose neliks didžiosios dalies teisėjų.

R. Makelienė pripažino, kad buvo padavusi prašymą persikelti dirbti į Širvintų teismą, tačiau netikėtai gavo patrauklų pasiūlymą advokatūroje.

42 metų teisininkė 2002 metais M. Romerio universitete įgijo teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o po trejų metų – teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.

Vilniaus miesto apylinkės teisme ji dirbo nuo 2012 metų.

Šis teismas yra didžiausias šalyje.

Teismo atstovas Aurimas Žukauskas BNS sakė, kad šiuo metu trūksta 17 teisėjų (10 baudžiamąsias bylas nagrinėjančių ir septynių civilines bylas nagrinėjančių), 12 etatų yra laisvi, o penkios teisėjos yra vaiko priežiūros atostogose, atostogų laikotarpiu į jų vietą nauji teisėjai negali būti priimami.

„Teisme nustatytas 108 teisėjų skaičius, tačiau dėl ilgalaikių tikslinių atostogų bei teisėjų kaitos, faktiškai dirbusių teisėjų skaičius praėjusiais metais buvo ženkliai mažesnis. Teismo posėdžių sekretorių bei teisėjų padėjėjų kaita yra reikšmingas veiksnys, keliantis iššūkių sklandžiam teismo darbui užtikrinti. Šios grandies darbuotojų atsakomybės ribų, darbo krūvio ir darbo užmokesčio santykis, neproporcingas pragyvenimo sostinėje lygiui, lemia, kad kvalifikaciją, patirtį ir reikiamą išsilavinimą turintieji renkasi tarnybą kituose sektoriuose“, – rašoma 2021 metų teismo veiklos ataskaitoje.

2021 metais šį teismą paliko dešimt teisėjų.

„Per dieną teismas gauna iki 200 administracinių bylų, įskaitant gerokai padidėjusį prašymų priimti teismo įsakymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo skaičių“, – pranešime cituojama laikinoji teismo pirmininkė Rūta Miliuvienė.

Nuo rugsėjo teismas jau priėmė daugiau kaip 2,1 tūkst. teismo įsakymų dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo. Teismui šių dokumentų siuntimas paštu kainavo 8 tūkst. eurų.

Anot pirmininkės, pagal įstatymą sprendimus dėl vietinės rinkliavos priteisimo ar nepriteisimo teisėjai turi priimti per vieną darbo dieną, todėl sudėtingesnių bylų ginčuose su Konkurencijos taryba, Valstybine energetikos reguliavimo taryba, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Muitinės departamentu ir kitose, kurių irgi pastaruoju metu gaunama daugiau, nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme užsitęs ilgiau.

Per dieną teismas gauna iki 200 administracinių bylų, įskaitant gerokai padidėjusį prašymų priimti teismo įsakymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo skaičių.

„Pareiškėjams teismo posėdžio ir sprendimo gali tekti laukti ir ilgiau nei vienus metus“, – sakė R. Miliuvienė.

Taip pat gali tekti ilgiau laukti ir sprendimo paskelbimo jau išnagrinėtoje byloje. Paprastai išnagrinėjus bylą sprendimas skelbiamas per 20 darbo dienų, tačiau pastaruoju metu dėl didelio darbo krūvio šis terminas gali būti pratęstas.

Ragina inicijuoti pakeitimus

Pasak laikinosios teismo pirmininkės, teismas siekia, kad bylų nagrinėjimas būtų kuo sklandesnis ir greitesnis ir būtų skatinamas teismo procesas sudėtinguose ar svarbiuose visuomenei ginčuose, todėl kreipėsi į Vilniaus atliekų sistemos administratorių (VASA) ir Vilniaus miesto savivaldybę, kad būtų kuo skubiau inicijuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų pakeitimai dėl minimalios racionalios išieškotinos vietinės rinkliavos sumos.

Pasak teismo, pasitaiko atvejų, kai prašoma iš asmens priteisti ir trijų eurų skolą už nesumokėtą rinkliavą, o teismo dokumentų siuntimas skolininkui kainuoja iki 15–20 eurų. Šias pašto išlaidas apmoka teismas.

Taip pat pasitaiko, kai vietinės rinkliavos skolą siekiama išieškoti iš jau mirusio asmens, išregistruotų ir likviduotų ir ar jau bankrutavusių įmonių bei asmenų. Tokiais atvejais teismo sprendimai negali būti priimti, tačiau teismo darbuotojai visais atvejais turi patikrinti duomenis registruose, taip gaištamas darbo laikas, kuris galėtų būti skiriamas kitoms administracinėms byloms, pranešė teismas.

Teismas dėl vietinės rinkliavos priteisimo klausimų kreipėsi ir į savivaldybių asociaciją. Prašoma suvienodinti savivaldybėse taikomą skirtingą praktiką dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tvarkos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, turinčių nuosavybės teise ar valdančių nekilnojamąjį turtą Vilniaus regione, prašo prisijungti prie Teismų elektroninių paslaugų portalo (e.teismas.lt) ir pasitikrinti, ar jie nėra paduoti į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo.

Trūksta personalo

Anot teismo, lėtesnį bylų nagrinėjimą taip pat lemia ir teismo personalo trūkumas. Šiuo metu teisme trūksta maždaug trečdalio teisėjų padėjėjų, tačiau dėl menko teismų sistemos finansavimo ir nekonkurencingo atlyginimo surasti naujų darbuotojų yra labai sunku, todėl tiek teisėjams, tiek ir kitam teismo personalui tenka didesnis darbo krūvis.

Šiemet teismas jau išnagrinėjo 7,2 tūkst. bylų, dar laukia 2,4 tūkst. neišnagrinėtų bylų.

Paprastai per metus Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėja apie 5 tūkst. bylų.

Pažymima, kad nemaža dalis administracinių bylų laukia savo nagrinėjimo eilės jau metus ar nuo šių metų pradžios, kai teismas gaudavo itin daug prieglobsčio bylų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas yra specializuotas teismas, kuris nagrinėja administracinius ginčus tarp įvairių ūkio subjektų ir valstybės, valstybės bei savivaldybės institucijų, įstaigų ar organizacijų.

Per Teisėjų tarybos posėdį praeitą penktadienį nuspręsta į LVAT perkelti tris teisėjus iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir dar tris teisėjus – iš Lietuvos apeliacinio teismo.

„Praktiškai šiuo metu nebeįmanoma tinkamai organizuoti teismo darbą ir užtikrinti, kad pačios turbūt svarbiausios valstybei bylos būtų nagrinėjamos pakankamai operatyviai šiomis sąlygomis“, – per posėdį sakė Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.

Teisėjų kandidatūros turėtų būti pateiktos iki trečiadienio.

Kai kurie Teisėjų tarybos nariai tokia siūlymui nepritarė, nes Apeliacinio teismo teisėjų korpusas taip pat pilnai neužpildytas, šiame teisme irgi nagrinėjamos svarbios bylos.

Prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimas Jūratė Šovienė teisėjus ragina ieškoti tvarių sisteminių sprendimų, optimizuoti bendrąją teismų sistemą, o sutaupytas lėšas skirti teisėjų ir teisėjų padėjėjų atlyginimams. Ji atkreipė dėmesį, kad vis dar stipriai skiriasi teisėjų krūviai teismuose.

LVAT šiuo metu dirba 20 teisėjų. Bylas čia nagrinėja trijų, o kartais ir penkių teisėjų kolegijos, LVAT nutartys yra galutinės ir neskundžiamos.

Pranešama, kad monarchės asmeninis sekretorius seras Edwardas Youngas sulaukė didelės kritikos. Jis esą Elžbietos II darbo kalendorių beatodairiškai užpildė susitikimais, kurie nėra tiesiogiai susiję su jos, kaip šalies vadovės, vaidmeniu. Dabar norima parengti ateinančių 12 mėnesių svarbiausių susitikimų sąrašą.

Pasak „The Sunday Telegraph“, jau nuspręsta, kad svarbiausiuose susitikimuose turės visad dalyvauti ir princas Charlesas arba princas Williamas, kad, sunegalavus karalienei, renginys neliktų be karališkosios šeimos atstovų.

Karalienė Elžbieta II šią savaitę vieną naktį praleido ligoninėje, kur jai buvo atliekami tyrimai po to, kai ji dėl medicininių priežasčių buvo priversta atšaukti šią savaitę turėjusį įvykti vizitą į Šiaurės Airiją.

– Nuo ko pavargote?

– Nuo darbo. Darbas yra sunkus. Mes, aišku, norime dirbti, mes atėjome dirbti. Tačiau, deja, sąlygos, kuriomis dirba rezidentai, šiuo metu neatspindi to, ko mes siekiame ir ko norėtume visiems kolegoms.

– Tikriausiai dalis nuomonių būna tokia, kad jūs dar studentai, rezidentai, dar ne gydytojai, ko jūs dabar norite? Jūs gal paaiškinkite, kad gydytojai rezidentai yra tie žmonės, kurie jau šešerius metus studijavo mediciną ir kurie jau šeimas ir vaikus turi, kuriuos reikia išlaikyti.

Mes jau žiūrime į kolegas, jie jau būna ir būstą nusipirkę, ir mašiną turi, o mes tik pradedame dirbti.

– Taip, gydytojai rezidentai tikrai yra pabaigę šešerių metų magistrantūros studijas. Mes jau žiūrime į kolegas, jie jau būna ir būstą nusipirkę, ir mašiną turi, o mes tik pradedame dirbti. Aišku, nereikia tikėtis kosminės algos pirmame darbe. Bet vis dėlto, rezidentūros studijos gali trukti nuo trejų iki septynerių metų. Sutariama, kad tos rezidentūros studijos turi būti truputį prailginamos kai kuriose programose, kadangi nespėjame įgyti visų reikalingų įgūdžių. Tačiau taip, esame suaugę žmonės nuo 24–25 metų ir norisi dirbti ir už mūsų daromą darbą adekvačiai uždirbti.

– Jūs jau užsiminėte apie keletą problemų, kalbėdama apie situaciją Santarose, kad nesijaučiate lygiagretūs su kolegomis medikais, jūsų darbo krūvis labai dažnai neatitinka to, kuris yra surašytas grafike. Jaučiate netiesioginį spaudimą dirbti daugiau ir nemokamai, spintelių trūkumas. Tai kurios problemos yra pačios aštriausios ir pačios opiausios gydytojams rezidentams?

– Iš tikrųjų norėčiau pradėti nuo to, kad mes esame tokie politiniai įkaitai. Problema iškilo prieš dešimt–penkiolika metų, kai buvo priimtas sprendimas, kad gydytojų trūksta Lietuvoje, jų reikia rengti daugiau. Universitetai padidino priėmimus į medicinos studijas. Reikia suprasti, kad aš savo sprendimą tapti gydytoja priėmiau prieš dešimt metų. Tuo metu buvo sakoma, kad gydytojų poreikis yra didžiulis, jūs visi eisite dirbti, turėsite darbą. Dabar turime tokią situaciją, kad rezidentų skaičius išaugo apytiksliai apie 30 proc. per pastaruosius dešimt metų. Mes vis dar visi mokėmės tose pačiose rezidentūros bazėse. Tai jeigu kalbame apie VU – yra Santaros klinikos, jeigu apie LSMU – Kauno klinikos ir taip pat dalis išeina į kitas miesto ligonines.

Bet šiuo metu VU mokosi 840 rezidentų. Skaičiai yra kosminiai. Kadangi rezidentūros bazių tinklas nebuvo išplėstas, teorinių rezidentūros bazių kaip ir yra, bet dėl tų pačių žmogiškųjų kriterijų mes nesame linkę važiuoti į Klaipėdą, Šiaulius. Kadangi tuomet turime nuomotis būstą, kažkas turi mums padengti kuro išlaidas.

– Tai jums nebus tiesiog kur atlikti praktikos, kai tokie rezidentų skaičiai? Kur problema?

52 proc. vertina savo įgūdžius nuo vieno iki penkių. Kas antras rezidentas vertina savo praktinius įgūdžius kaip nepakankamus.

– Taip, šiemet pasirodė valstybės kontrolės atliktas auditas, ar užtikrinama studijų kokybė ir būtent buvo daug dėmesio skiriama rezidentūros studijoms. Rezidentai bendrai – Vilniaus ir Kauno – vertina savo praktinius įgūdžius dešimtbalėje sistemoje. Kur vienas – aš nieko nemoku, nieko nesugebu, dešimt – puikiai viską moku. 52 proc. vertina savo įgūdžius nuo vieno iki penkių. Kas antras rezidentas vertina savo praktinius įgūdžius kaip nepakankamus.

– O rezidentams tenka ir nemažai praktinės dalies. Tarkime, Santaros klinikose didžioji dalis rezidentų ėjo gelbėti kovidinių pacientų.

– Tai ne tik kovidinių. Nuo pirmų rezidentūros metų, pirmo mėnesio, mes budime Santaros klinikose, kaip ir dauguma kitų gydymo įstaigų – savaitgaliais, darbo dienų naktimis.

– Koks jūs darbo krūvis kalbant apie studijas ir apie darbą? Kiek valandų per dieną jūs dirbate, studijuojate ir kiek liek poilsiui?

– Teoriškai Rezidentūros studijų reglamentas apibrėžia, kad mes dirbame 38 valandas per savaitę, iš jų 25 proc. turėtų būti skiriama teorinėms studijoms. Praktika rodo kitaip – mes dirbame 38 valandas per savaitę plius savo papildomu laiku skiriame laiką studijoms. Aišku, kadangi mūsų pajamos nėra tenkinančios, tai turbūt visi rezidentai dirba kažkur dar papildomai, kaip medicinos gydytojai važiuoja po regionines ligonines tuo pačiu tikslu – ne tik uždirbti pinigų, bet ir įgyti praktinių įgūdžių.

Plačiau – vaizdo įraše: