Per metus lietuviai išmeta apie 100 tūkst. tonų plastiko atliekų. Deja, Europoje perdirbama tik mažiau nei trečdalis plastiko atliekų, tad vis svarbiau tampa naudoti plastiko gaminius, kuriuos vėliau bus galima perdirbti arba jie jau pagaminti iš anksčiau panaudoto plastiko. Ypač daug plastiko atliekų susikaupia renginių metu.

Pasak  „Žalgiris Group“ maitinimo organizavimo vadovo Tado Štramaičio, vidutiniškai per vienerias Eurolygos rungtynes sunaudojama 7 000 vienkartinių bokalų, o nuo šio sezono pradžios jau sunaudota 188 100 bokalų. Vien pernai po renginių buvo išmestos 3,42 tonos plastiko.

Todėl, siekdama sumažinti taršą ir kurti tvaresnę ateitį, įmonė renginių metu pradės naudoti daugkartinius puodelius. Iniciatyva nuo kovo pabaigos jau įgyvendinama „Žalgiris Group“ valdomame Dariaus ir Girėno stadione, o nuo kito sezono bus vykdoma ir „Žalgirio“ arenoje. Skaičiuojama, kad įgyvendinus daugkartinių puodelių iniciatyvą, išmetamo plastiko kiekis sumažės iki 80 proc.

Siekdama sumažinti taršą ir kurti tvaresnę ateitį, įmonė renginių metu pradės naudoti daugkartinius puodelius.

 

Žalesnė ateitis – visų atsakomybė

Daugkartinio naudojimo indai tinka visoms gėrimų kategorijoms: tiek šaltiems, tiek karštiems, ir yra gaminami iš visiškai perdirbamo polipropileno plastiko (PP). Naujoji iniciatyva – aplinkai draugiškas, gamtos išteklius tausojantis sprendimas, skirtas masiniams renginiams – ženkliai prisideda prie „Žalgiris Group“  tvarumo tikslų.

„Mes esame matomi viešojoje erdvėje, todėl turime daugiau galimybių ir atsakomybių formuoti tvaraus vartojimo kultūrą Lietuvoje. Tikime, kad įgyvendinant tvarias iniciatyvas mus dažniau rinksis tie atlikėjai, renginių organizatoriai ir žiūrovai, kuriems taip pat svarbios išteklių tausojimo, tvarumo ir plastiko mažinimo temos. O tie, kam šie klausimai – nauji, gaus progą išbandyti ir galbūt pritaikyti renginiuose matytą praktiką savo buityje. Planetos išsaugojimas ne tik verslo, bet ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė“, – sakė T. Štramaitis.

Prieš iniciatyvą įgyvendinant dideliu mastu, ji buvo išbandyta Eurolygos ketverto finalo metu. „Per finalo ketvertą daugkartinius puodelius išbandėme su savo tiksline auditorija. Iniciatyva buvo priimta labai pozityviai, ją teigiamai įvertino ir renginio organizatoriai, ir klientai, todėl esame pasiruošę ją įdiegti visur“, – apie projekto plėtrą kalbėjo „Žalgiris Group“ maitinimo organizavimo vadovas.

Vien pernai po renginių buvo išmestos 3,42 tonos plastiko.

 

Papildomi resursai iššūkiams įveikti

Įgyvendinant tokio dydžio naujoves neišvengiamai kyla ir iššūkių, kuriuos įmonė jau numatė ir pasiruošė įveikti. Daugkartinių puodelių gamyba užtrunka gerokai ilgiau nei vienkartinių, todėl gali atsirasti nesklandumų užtikrinant pakankamą jų kiekį. Taip pat pačių indų surinkimas bei plovimas reikalauja papildomo laiko ir išteklių, kurių nereikėdavo, naudojant vienkartinius indus.

„Be gamybos ir tiekimo iššūkių numatėme, kad stadiono svečiai puodelius po renginių gali išsinešti su savimi arba išmesti į tam skirtas vietas. Norint kuo lengviau susitvarkyti su šiais iššūkiais, svarbus stadiono svečių švietimas dėl žaliosios politikos. Dėsime visas pastangas, kad svečiai indus paliktų jų surinkimo vietose, kurios bus stadione, arba grąžintų atgal į barus“, – sakė T. Štramaitis.

Ši iniciatyva prisideda prie kitų įgyvendintų „Žalgiris Group“ valdomų objektų sprendimų spręsti taršos krizę bei skatinti tvarumą sporto ir pramogų industrijoje. Prieš keletą metų ant „Žalgirio“ arenos stogo sumontuota 500 kW saulės elektrinė, kuri gamina net trečdalį energijos pastato poreikiams. Praėjusiais metais, siekiant paskatinti bioįvairovei itin svarbių bičių klestėjimą, ant „Žalgirio“ arenos baseino stogo taip pat buvo įkurtas bitynas, o bičių šeimos apgyvendintos Kauno modernizmą vaizduojančiuose aviliuose.

Apie „Žalgiris Group“

„Žalgiris Group“ – profesionali sporto infrastruktūros organizacija, vienijanti tokias Kauno „Žalgirio“ ir „Žalgirio“ arenos struktūroje veikiančias įmones ir prekės ženklus kaip „Žalgirio“ arenos baseinas, Dariaus ir Girėno stadionas, Kauno ledo rūmai. Organizacija fokusuojasi į renginių bei koncertų organizavimą, modernų objektų valdymą, inovacijas bei komercinės veiklos plėtrą.

Naujas šeimininkas

Miestas oficialiai pristatė stadiono ir halės koncesininką – bendrovę „Kauno arena“. Tiesa, organizacija įkūrė naują įmonę „Kauno stadionas“, kuriai ir bus patikėta minėtų objektų priežiūra ir renginių organizavimas.

„Reikia tik pasidžiaugti, kad po tiek metų stadionas atgimė. Kaunui ir visai Lietuvai džiugi diena, nes mes turime stadioną“, – spaudos konferencijos metu naujus stadiono ir halės šeimininkus pasveikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, palinkėjęs, kad šiuose objektuose netrūktų veiksmo.

Kaunui ir visai Lietuvai džiugi diena, nes mes turime stadioną.

„Sutartį pasirašėme elektroniniu būdu, kuri įsigalios jau šią savaitę. Džiaugiamės koncesijos procedūra, kuri užtruko mažiau nei per 10 mėnesių nuo paskelbimo. Miestas užsitikrino, kad per metus koncesininkas sumokės 324 tūkst. eurų. Taip objektų operatorius įsipareigoja investuoti 2,5 mln. eurų į inventorių. Svarbus susiderėtas dalykas – visi lankytojai, įsigiję bilietą į stadione vyksiančius renginius, galės iki renginio vietos nemokamai atvažiuoti viešuoju transportu“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Jis teigė, kad koncesijos konkurse dalyvavo trys dalyviai, tačiau „Kauno arena“ pateikė miestui naudingiausią ir patraukliausią pasiūlymą, kitus konkurentus aplenkusį ženkliomis sumomis. „Buvo renkama pagal kelis kriterijus: kiek miestui bus mokama, kokia skola ir pan. „Kauno arenos“ pasiūlymas buvo bent kelis kartus geresnis nei kitų dalyvių“, – pridūrė T. Metelionis.

Koncesijos sutartis pasirašyta 15 metų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Plečia organizaciją

„Kauno arena“ dabar valdo svarbiausius miesto sporto objektus: „Žalgirio“ areną, šalia esantį baseiną ir Ledo rūmus, tad dabar teks rūpintis Dariaus ir Girėno stadionu bei sporto hale.

Tiesa, ledo rūmų ir baseino koncesijos sutartis eina į pabaigą, tačiau „Kauno arenos“ atstovai neatmeta galimybės vėl dalyvauti konkurse.

„Sujungėme visas organizacijos jėgas ir patirtį, kad galėtume laimėti konkursą. Dabar atsidaro dar svarbesnis etapas – įveiklinti stadioną, rengiant sporto renginius ir koncertus. Tikimės, kad lankytojų patirtis bus kuo geriausia ir mums pavyks padaryti taip, kaip „Žalgirio“ arenoje, kuri yra lankomiausia regione“, – kalbėjo bendrovės „Kauno arena“ direktorė Radvilė Krušinskienė.

Ji teigė, kad pradėjus valdyti stadioną ir halę, planuojama įdarbinti apie dešimt naujų darbuotojų, kurie rūpintųsi būtent šių objektų veikla. Tačiau organizacija galės padėti spręsti kylančius teisinius ar kitokius klausimus.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Renginių gausa

Kol Dariaus ir Girėno stadionas bei halė neturėjo valdytojo, jais rūpinosi miestui priklausanti sporto mokykla „Startas“. Jau tada buvo surengta gausybė renginių, tad objektus perėmus koncesininkui, jų turėtų tik dar padaugėti.

„Stadionas ir halė buvo labai laukiami objektai, tad kai tik juos rekonstravome, pamatėme didelį susidomėjimą. Kol šiuos objektus valdė „Startas“, įvyko apie 30 renginių stadione ir apie 100 – halėje. Ne mažiau nei 65 proc. užimtumo buvo panaudota neformaliam vaikų ugdymui“, – nurodė T. Metelionis.

Pagal koncesijos sutartį, naujasis valdytojas įsipareigoja, kad kasmet stadione privalės įvykti bent penkiolika didesnio masto renginių. Iš jų – ne mažiau kaip dešimt sporto, įtrauktų į federacijų renginių kalendorius.

„Stadione didžiąją dalį renginių sudarys sporto renginiai. Vien šį sezoną čia numatyta apie penkiolika Kauno „Žalgirio“ futbolo namų rungtynių. Esame nusimatę bent du didelius koncertus, kuriuose tikimės sulaukti gausybės žmonių. Halėje didžiąją dalį renginių sudarys sporto renginiai, vaikų neformalaus ugdymo renginiai. Taip pat bendradarbiaujame su sporto organizacijomis. Naujovė – turėsime internete halės rezervacijos sistemą, tad kiekvienas norintis galės rezervuoti erdves. Be didžiųjų objektų turime ir penkis lauko teniso kortus, tad kviesime ir ten pažaisti“, – kalbėjo „Kauno stadiono“ vadovas Saulius Balnanosis.

Jis pažymėjo, kad bus ieškoma būdų, kaip erdves geriau išnaudoti žiemos metu, kuomet nevyksta futbolo varžybos. Pasak S. Balnanosio, nors stadiono danga yra šildoma ir futbolo sezonas gali tęstis ilgiau, visgi, neplanuojama jos šildyti ištisus metus, tad neatmetama, kad bus siekiama pritraukti kitų veiklų. Halės erdves taip pat planuojama išnaudoti konferencijoms.

Pasak naujųjų stadiono valdytojų, deramasi ir su Lietuvos futbolo federacija, kuri buvo išreiškusi norą į Kauną perkelti savo būstinę, tačiau dar deramasi ir konkretaus rezultato nėra.

– Ties Kaunu jau sutvarkyta „Via Baltica“, dabar tvarkoma arčiau Lenkijos esanti atkarpa, statomas Kauno pietrytinis aplinkkelis, A1 kelyje – tiltas per Nerį. Jūsų nuomone, kiek tokie objektai svarbūs Kaunui ir Lietuvai? Kaip tai prisidės prie karinio mobilumo?

– „Via Baltica“ traktuočiau gerokai plačiau. Niekas neginčija – Kaunas tampa labai svarbiu mazgu. Pirmiausia dėl puikios geografinės padėties. „Via Baltica“ darbai, kurie įsibėgėjo kaip reikiant, pirmiausia skirti mūsų ekonomikos gyvybingumui. Juo eis logistikos srovės ir prekių srautai. Tie keliai padės sumažinti avarijų skaičių, sumažins transporto srautą senamiestyje ir visame mieste. Didžiagabaritė sunkiasvorė karinė technika nepaliaujamu srautu važiuos tuo metu, kai dislokuosime papildomą karinę įrangą, rengdamiesi priimti Vokietijos brigadą. Visa tai tikrai turės reikšmingos įtakos tam, kad būtų kuo mažiau trukdoma žmonėms. Labai tikiuosi, kad darbai, kurie yra numatyti, judės pagal planą ir „Via Baltica“ taps labai reikšmingu mūsų projektu.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Kaunas taps „Rail Baltica“ centru ir pagrindiniu europinės vėžės mazgu. Kuo svarbu šis objektas? Ar jis galės prisidėti pritraukiant į Lietuvą daugiau turistų, investicijų?

– Tai viskas kompleksas. „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ papildys vienas kitą. „Rail Baltica“ bus galima gabenti dalį jau minėtos karinės technikos, kad nebūtų apkrauti mūsų keliai. „Rail Baltica“ padidins mūsų šalies patrauklumą turistams. Geras susisiekimas bus ne tik su kaimyninių valstybių sostinėmis Varšuva, Ryga, Talinu, bet ir su mūsų pačių miestais, pavyzdžiui, Panevėžiu. Geležinkeliai svarbūs ir tuo, kad skatina atitinkamas investicijas į šalia esančius logistikos centrus, į regionus. Kaunui „Rail Baltica“ atveria dar daugiau galimybių. Politinė valia įgyvendinti šį projektą yra, ES finansai tam irgi yra. Viskas – mūsų rankose.

Tikriausiai Vyriausybė yra labai geros nuomonės apie Kauno gebėjimus pačiam įgyvendinti šiuos projektus.

– Kitas kelias, kuriuo galima pasiekti Kauną – Nemunas. Jau sutvarkytas Nemuno žemupio kelias, tvarkomas aukštupys, tačiau tebėra rimta kliūtis – Kauno hidroelektrinė. Jūsų nuomone, ar turėtų būti įrengtas šliuzas?

– Pirmiausia pakalbėkime apie patį Nemuną. Anksčiau nebuvo labai realistiška kalbėti apie laivybą visoje Nemuno upėje. Šiandien atrodo jau kitaip. Matome, kad esame pajėgūs užtikrinti laivybą žemupyje. Pats tai išbandžiau plaukdamas kateriu į Nidą. Ir aukštupyje vyksta darbai. Kai kurie ruožai ir ten atveriami laivybai, bet kai kur gylis dar nepakankamas, kad būtų galima organizuoti laivybą platesniu mastu. Reikia sujungti valstybės ir savivaldybių išteklius. Kartą atlikus gilinimo darbus, negalima ramiai miegoti, būtina nuolatinė priežiūra.

Apie šliuzus kalbėti reikėtų atskirai. Šliuzų projektas yra įdomus, bet jis įgyvendinamas Kauno HES’e, kuris savaime kaip energetinis projektas yra strateginis. Be to, per jį eis ir „Rail Baltica“ linija. Šioje vietoje geriausia taikyti naudos ir kaštų analizę. Laivybos požiūriu tai būtų įdomu, patrauklu, bet turime išanalizuoti, koks būtų šio projekto atsiperkamumas.

Pozicija: G. Nausėda mano, kad nauji mokesčiai turi būti paskutinis pasirinkimas, išnaudojus visas kitas galimybes. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Kaunas pradėjo visai Lietuvai strateginę reikšmę turinčio vadinamojo Kėdainių tilto statybą, ruošiasi startuoti su M. K. Čiurlionio koncertų centro statybomis, mieste kyla nauji baseinai, Lengvosios atletikos maniežas, įsibėgėja ir minėtos šliuzo per Kauno hidroelektrinę idėjos pirminis įgyvendinimo etapas. Prezidente, kaip vertinate, kad tokio masto ir svarbos objektai nesulaukia Vyriausybės susidomėjimo ir bent kiek apčiuopiamesnio prisidėjimo?

– Tikriausiai Vyriausybė yra labai geros nuomonės apie Kauno gebėjimus pačiam įgyvendinti šiuos projektus (juokiasi). Jeigu apie tai, ką Kaunas nuveikė pastaruoju metu, kiek įvairių dalykų įgyvendino, kalbėtume rimtai, – net galva šiek tiek svaigsta. Kaunui ypač svarbūs yra kultūriniai objektai, galintys paversti jį savotišku kultūrinio turizmo miestu. Pavyzdžiui, Kauno tarpukario modernizmo įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą atveria miestui labai plačius horizontus. Ir visus kitus dalykus tikslinga daryti, jeigu tai didina Kauno kaip ekonomikos ir kultūrinio centro patrauklumą. Jeigu norime sulaikyti užsienio turistą valstybėje, nepakanka parodyti tik sostinę arba tik vieną kitą miestą. Tai pasakytina ir apie valstybių vadovus – štai netrukus Lietuvoje lankysis Maltos prezidentas. Žinau, kad jis yra numatęs vizitą ne tik Vilniuje, bet atvyks ir į Kauną. Karališkosios Belgijos poros vizito antroji diena taip pat buvo skirta Kaunui. Turime daug galimybių parodyti šalies grožį.

Matydamas, kaip sėkmingai Kaunas įgyvendino ankstesnius savo projektus, kaip sėkmingai vystosi Kauno laisvoji ekonominė zona, tikiu, kad visi projektai bus baigti per šios ar kitos Vyriausybės kadenciją. Tikiuosi sklandaus bendradarbiavimo. Beje, M. K. Čiurlionio koncertų centro atidarymas būtų puiki dovana kompozitoriui jo jubiliejaus proga. Visi laukiame 2025-ųjų, kai švęsime 150-ąsias šio genijaus gimimo metines.

– Viena šiandienos aktualijų – Vilniaus stadiono statybos. Kauno jau pastatytas. Gal teko lankytis Dariaus ir Girėno stadione? Kokie įspūdžiai?

– Lankiausi ir prisimenu, kokia proga. Mūsų futbolo rinktinė tąkart pralaimėjo Serbijai 1:3, bet įmušė labai gražų įvartį. Stadionas paliko gerą įspūdį. Vilniui tikrai reikėtų susiimti, nes šis klausimas jau tampa šiek tiek desperatiškas ir savotiška gėda. Matau pavojų, kad iš didelio noro gali būti padaryta didelių klaidų. Pastangos „baikime kiek galima greičiau“ gali virsti nauju pinigų švaistymu. To turime išvengti. Jau kalbėjau ir dar kalbėsiu su Viešųjų pirkimų tarnyba, finansinio saugumo tarnybomis. Nereikia auksinio stadiono. Tikiu, kad Vilnius pastatys savo stadioną, bet ne bet kokia kaina.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Gal laikas Kauno stadionui suteikti nacionalinio statusą?

– Svarbiausia, ne kaip pavadinsime, o koks stadionas bus de facto. Šiuo metu Kauno stadionas de facto yra nacionalinis.

– Kaune praūžė Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, kuriame Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius iškovojo bronzos medalius. Kaip manote, ar yra galimybė suteikti A. Reed Lietuvos pilietybę?

– Situacija iš esmės pasikeitė. Ilgą laiką laukėme patvirtinimo apie A. Reed nuopelnus Lietuvai. Šiuos patvirtinimus gavome. Čempionatą žiūrėjau ne arenoje – per televizorių. Mačiau ir mūsų poros nuostabų pasirodymą. Padarė labai malonų įspūdį. Manau, kad netrukus turėsime galimybę priimti sprendimą šiuo klausimu.

– Ką apskritai manote apie pilietybės dalybas?

– Kalbant apie pilietybės dalybas – nepatinka šis žodis, geriau pilietybės suteikimą, – tikriausiai esu vienas labiausiai rezervuotų prezidentų. Išskirtinėmis progomis pilietybių esu suteikęs tik kelis kartus. Kiekvieną kartą labai nuodugniai įvertinu žmogaus nuopelnus, jo pasišventimą Lietuvai. Kaip vieną iš pavyzdžių galiu paminėti garsųjį aktorių ir režisierių Deksterį Flečerį. Kelias pilietybes man teks ir atimti. Viena jau yra atimta. Kitos atėmimas – poniai Ilzei Liepai – jau artėja prie finalo. Sprendimas, man atrodo, yra visiškai aiškus. Jeigu nuodugnus monitoringas parodys, kad yra ir daugiau žmonių, kurie nenusipelno Lietuvos pilietybės, mano ranka nesvyruos. Svarbiausia, kad pasimokytume iš praeities klaidų, kai pilietybės tarsi riestainiai buvo dalijamos į kairę ir į dešinę už kažkokius nuopelnus ne valstybei, o konkretiems asmenims.

– Šią kadenciją netrūko įtampų tarp Prezidentūros ir valdančiosios daugumos, ypač konservatorių. Šiandien (ketvirtadienį, aut. past.) ir praėjusią savaitę susitikote su užsienio reikalų ministru, konservatorių lyderiu Gabrieliu Landsbergiu. Ar tai leidžia tikėtis konstruktyvesnio bendradarbiavimo?

– Reikalai juda. Gal tik kai kam susidaro klaidingas įspūdis, kad mes nesutariame, kad turime tik vieną pavardę, kad pokalbiai vyksta tik dėl mūsų ambasadoriaus Lenkijoje. Iš tikrųjų svarstome praktiškai visą 2024-ųjų rotaciją – keliolikos žmonių sąrašą. Ne taip paprasta priimti sprendimą. Jeigu sutarsime dėl viso sąrašo, galėsime padėti tašką ir prie šio klausimo nebegrįžti iki dabartinio parlamento kadencijos pabaigos. Šiandien (ketvirtadienį, aut. past.) žengėme dar vieną žingsnį į priekį. Galbūt trečio susitikimo ir pakaks.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Jūsų ir G. Landsbergio pozicijos Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atžvilgiu skiriasi, dėl to su G. Landsbergiu ne kartą buvote sukryžiavę žodines ietis. Kokią matote išeitį iš susidariusios situacijos?

– Tyrimas iš dalies atliktas, mūsų nuomone, ne iki galo. Tai yra rimtas kaltinimas mobingu. Išvados turi nekelti jokių abejonių. Ambasadorius E. Bajarūnas sako, kad mobingas buvo taikomas jo atžvilgiu. Nesinorėtų, kad viskas taip ir liktų, kai neaišku, kas kieno atžvilgiu vykdė mobingą. Šiuos kaltinimus priimu rimtai, tikiuosi, kad artimiausiu metu turėsime galutines išvadas.

M. K. Čiurlionio koncertų centro atidarymas būtų puiki dovana jo jubiliejaus proga.

– Prezidente, kokiomis aplinkybėmis būtų galima svarstyti bankų solidarumo mokesčio pratęsimą ir kitąmet?

– Nenorėčiau, kad iš viso konteksto išpeštume vieną ar kitą mokestį. Mūsų gynybos reikalai tikrai nusipelno nuodugnaus ir kompleksiško dėmesio. Finansavimo klausimas, žinoma, yra vienas esminių. Greta jo klausimas, ar mes prasmingai šias išlaidas naudojame. Mano priesakas yra, kad valstybės išlaidas, kurios yra milžiniškos, ypač saugumui, būtina naudoti racionaliai. Tam turi būti skiriamas maksimalus dėmesys.

– Kuri priemonių kombinacija, siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai finansuoti, Jums, kaip ekonomistui, atrodo tinkamiausia?

– Naujiems projektams, pavyzdžiui, Vokietijos brigados dislokavimo socialinės infrastruktūros reikmėms, kariuomenės modernizavimui, reikės naudoti mišrų finansavimo metodą. Pirmiausia išnaudoti skolinimosi galimybes, kurių dar turime nemažai. Skolinimasis yra tikslingas vienkartiniams projektams, kuriems nereikia nuolat veikiančio mokesčio, reguliariai papildančio valstybės biudžetą. Nauji mokesčiai turi būti paskutinis pasirinkimas, išnaudojus visas kitas galimybes. Net ir svarstant mokesčių alternatyvą esu prieš mokesčius visiems gyventojams. Pirmiausia turėtume kalbėti apie verslo mokesčius, bet tik išnaudoję kitas galimybes.

– Visoje ES verda diskusijos dėl gynybos pramonės stiprinimo. Lietuvos verslo atstovai teigia, kad yra pajėgūs įsijungti į šį procesą, tačiau norėtų didesnio šalies kariuomenės įsitraukimo, pavyzdžiui, perkant Lietuvos gamintojų produktus bandymams, o pagal jų rezultatus vėliau būtų galima formuoti didesnius užsakymus. Ar pritartumėte tokiai vizijai? Kokiomis dar priemonėmis būtų galima stiprinti pramonės ir krašto apsaugos sinergiją?

– Pirma, esame aiškiai sutarę, kad nacionalinės gynybos pramonės stiprinimas yra prioritetas. Šioje vietoje pageidaučiau glaudesnio  gynybos pramonės, įmonių, kurie tokius produktus gali gaminti, ir kariuomenės bendradarbiavimo. Tikrai neturėtume nekreipti dėmesio į lietuviškus gaminius ir pirkti tik tai, kas importuojama. Tai neprotinga. Visų pirma dėl to, kad mūsų kūrėjai gali sukurti, o gamintojai – pagaminti tokį pat gerą ar net geresnį produktą. Antra, turėdami savo gamintojus tampame saugesni ir atsparesni, nes jeigu atsitiktų kažkas nenumatyta, viską turėtume vietoje ir netrūkinėtų tiekimo grandinės. Esame pajėgūs pasigaminti tam tikrus dalykus ir tam turėtume teikti prioritetą. Pasikalbėjus su dronų gamintojais kilo minčių, kad į šį pokalbį reikia įtraukti kariuomenės vadą ir Krašto apsaugos ministrą. Tą ketinu netrukus padaryti.

Tikiuosi, kad gynybos pramonė stos į vėžes. Kol kas nesame pajėgūs įgyvendinti net ir savo pažadų Ukrainai. Iš pradžių mestelėjome pažadą, kad suteiksime milijoną vienetų amunicijos, ir tik tada pradėjome galvoti, kaip tai padarysime. Aiškiai matome, kad nespėjame. Kol kas įgyvendinome tik nedidelę dalį to, ką žadėjome. Ką tada kalbėti apie mūsų pačių reikmes? Tuo pačiu turime rūpintis ir savo reikmėmis. Turime padaryti proveržį, nes laikas mūsų nelauks.

Bendra tarybos sprendime įvardijama koncesijos vertė – 39,3 mln. eurų. Tiek stadioną ir halę valdysianti „Kauno arena“ planuoja gauti pajamų per visą sutarties galiojimo terminą.

Iš šių pajamų bendrovė savivaldybei sumokės 6 mln. eurų, BNS nurodė savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

„Kauno arenos“ specialiai stadiono ir halės koncesijai įsteigta bendrovė įsipareigos savivaldybei mokėti 324 tūkst. eurų per metus, šią sumą kasmet indeksuojant infliacijos dydžiu.

Be to, už maždaug 1,9 mln. eurų ji turės įsigyti papildomos įrangos ir baldų. Bendra koncesininko investicijų suma sieks virš 2,5 mln. eurų, numatoma tarybos sprendime.

Koncesininkui už simbolinį 1 euro per metus mokestį taip pat numatyta išnuomoti dalį miestui priklausančio sklypo Perkūno alėjoje numeris 5.

Sprendimą tarybai pristatęs savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Mockus nurodė, kad projektui pritarė visi trys ją svarstę komitetai.

Konservatorius tarybos narys Vidas Lendraitis kėlė abejones, ar dėl koncesijos sutarties sudarymo nereikėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą, sakydamas, kad taip jau „trečias stambus objektas pereina į „Kauno arenos“ rankas“.

„Dar dvi sutartys dėl Ledo rūmų ir baseino šiais metais baigiasi. Antra, organizuotas tarptautinis viešas konkursas. Nenumatyta, kad dėl kitų objektų valdymo galima leisti nedalyvauti konkurse“, – teigė A. Mockus.

Konkurso laimėtoja pasirinkta pagal didžiausią pasiūlytą metinį mokestį miestui, mažiausią vidutinę svertinę kapitalo kainą (7 proc.) ir mažiausią investicijų kainą.

Kaip pažymėjo T. Metelionis, 15 metų yra maksimali numatoma koncesijos trukmė, kurią sutartimi sieks įtvirtinti Kauno savivaldybė – ją pasirašyti ketinama per artimiausias kelias savaites.

„Kadangi taryba pritarė, informuosime koncesininką, kad jis turi pateikti sutarties užtikrinimą. Jį pateikus, bus galima sudaryti sutartį. Turbūt, tai užtruks apie porą savaičių“, – sakė T. Metelionis.

Savivaldybė praėjusią savaitę skelbė, kad stadione kasmet privalės įvykti bent 15 didesnių renginių, iš jų bent 10 – sporto renginių, įtrauktų į federacijų renginių kalendorių.

Dėl savivaldybės su Europos Sąjungos parama rekonstruojant Sporto halę prisiimtų įsipareigojimų valdytoja turės bent penkerius metus 76 proc. halės darbo laiko skirti neformaliojo švietimo ir ugdymo paslaugoms bei nekomercinei veiklai.

Kol vyko koncesininko paieškos, stadioną bei sporto halę prižiūrėjo Kauno sporto mokykla „Startas“.

Rekonstruotas Dariaus ir Girėno stadionas atidarytas 2022 metų spalį. Galutinė stadiono kaina siekia apie 43 mln. eurų, tai – apie 10 mln. eurų brangiau lyginant su pradiniu pasiūlymu.

Stadiono rekonstrukciją 2018 metais pradėjo Turkijos bendrovė „Kayi Construction“, tačiau 2020 metų pradžioje dėl įsipareigojimų nevykdymo nutraukus sutartį, darbus perėmė Kauno bendrovė „Autokausta“.

Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidėjo iki 15 tūkst., per koncertus stadione gali tilpti iki 30 tūkst. žmonių.

Kauno sporto halė po trejus metus trukusios 9,7 mln. eurų vertės rekonstrukcijos atidaryta 2022 metų rugsėjį. 1939-aisiais pastatyta sporto halė, kurioje tais pačiais metais surengtas trečiasis Europos vyrų krepšinio čempionatas, pripažinta nacionaline kultūros vertybe.

„Kauno arena“ yra laimėjusi Ledo rūmų Kaune nuomos konkursą, taip pat valdo Nemuno saloje įsikūrusią „Žalgirio“ areną su šalia 2022 metais atidarytu 50 metrų ilgio baseinu.

Pagaliau rastas valdytojas

Miestas koncesininko šiems sporto ir kultūros objektas ieškojo daugiau kaip metus. Buvo skelbti keli koncesijos konkursai, tačiau valdytojas taip ir nebuvo išrinktas.

Dabar skelbiama, kad vasario 13 d. Kauno taryba svarstys, ar pritarti, jog stadiono koncesininku taptų bendrovė „Kauno arena“, kuri jau valdo „Žalgirio“ areną bei šalia pastatytą baseiną. Taip pat „Kauno arena“ koncesijos pagrindu valdo ir Kauno ledo rūmus. Tad, jei taryba pritars, vienose rankose bus valdomi svarbiausi miesto sporto infrastruktūros objektai.

Kaip aiškino savivaldybės atstovai, konkurso laimėtojas rinktas pagal tris kriterijus: didžiausią dalyvio siūlomą mokėti metinį mokestį miestui bei mažiausią pasiūlytą vidutinę metinę svertinę kapitalo kainą, taip pat mažiausią pasiūlytą reikalaujamų atlikti investicijų kainą.

Reikia pastebėti, kad, šiuo atveju, miestas ne mokės už stadiono valdymą, bet priešingai – gaus pajamas į biudžetą.

Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą esą pateikė bendrovė „Kauno arena“. Jis įvertintas 99,72 balais iš 100 galimų. Antrojo dalyvio pasiūlymas siekė 57,45 balus, o trečiojo – atmestas dėl neatitikimo konkurso sąlygų reikalavimams.

„Savivaldybė, perduodama valdyti sporto infrastruktūros objektus privatiems subjektams, nustatyta tvarka atlieka konkurencingas procedūras. Šis kartas – ne išimtis. Stadiono ir Halės koncesininko paieška užtruko, tačiau dabar galime patvirtinti, kad turime miestui ekonomiškai geriausią pasiūlymą. Jeigu taryba pritars, pasirašyta koncesijos sutartis su valdytoju galios 15 metų“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius ir koncesijos konkurso komisijos pirmininkas Tadas Metelionis.

Valdytojo įsipareigojimai

Jei taryba pritars stadiono ir Halės koncesijos sutarties pasirašymui su „Kauno arena“, naujojo valdytojo lauks ir tam tikri įsipareigojimai.

Naujasis koncesininkas įsipareigos savivaldybei mokėti 324 tūkst. eurų per metus, šį mokestį kasmet indeksuojant dėl infliacijos. Taip pat jis per pirmus 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo turės pasirūpinti papildomos naujos įrangos ir baldų įsigijimu, kurie kainuos apie 1,9 mln. eurų. Bendra koncesininko investicijų suma iš viso sieks daugiau nei 2,5 mln. eurų.

Be to, naujasis valdytojas įsipareigoja, kad kasmet stadione privalės įvykti bent penkiolika didesnio masto renginių. Iš jų – ne mažiau kaip dešimt sporto, įtrauktų į federacijų renginių kalendorius.

Dėl savivaldybės gautos ES paramos rekonstruojant Sporto halę, valdytojas turės užtikrinti ir miesto prisiimtą įsipareigojimą – ne mažiau kaip 5 metus 76 proc. halės darbo laiko skirti neformaliojo švietimo ir ugdymo paslaugoms bei nekomercinėms veikloms vykdyti.

„Reikia pastebėti, kad, šiuo atveju, miestas ne mokės už stadiono valdymą, bet priešingai – gaus pajamas į biudžetą“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Žiūrovų gausa

Primename, kad iš pagrindų rekonstruotas Dariaus ir Girėno stadionas atidarytas 2022-ųjų rudenį. Čia jau vyko ne vienerios futbolo varžybos, surengti ir daugiatūkstantinę žmonių minią surinkę koncertai. Stadione įrengta šildoma danga, atnaujintos tribūnos. Kauno sporto halė taip pat jau rekonstruota ir pilnai veikia.

Skaičiuojama, kad per pirmuosius metus po atnaujinimo Dariaus ir Girėno stadione apsilankė gerokai per 100 tūkst. žmonių. Daugiausia – beveik 40 tūkst. žiūrovų – surinko SEL koncertas. Dar apie 35 tūkst. aistruolių fiksuota trejose Lietuvos vyrų futbolo rinktinės rungtynėse. 15 tūkst. vietų tribūnas žiūrovai užpildė ir iškilmingame stadiono atidarymo renginyje.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Per metus po atidarymo stadione iš viso sužaistos 24 įvairios rungtynės. Naujos erdvės tapo namais ir miesto reprezentacinei komandai – FK „Kauno Žalgiriui“. Naujas stadiono dangas bei infrastruktūrą spėjo išmėginti ir Lietuvos lengvaatlečiai, taip pat surengti miesto vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionatai.

Nuo metų pradžios veiksmo netrūko ir Sporto halėje: Eurolygos jaunimo turnyras, salės futbolo, badmintono, tinklinio, įvairių kovos menų, golfo, gimnastikos, penkiakovės varžybos ir keli pramoginiai renginiai. Iš viso jų suskaičiuojama per 40.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Galimybę savo akimis išvysti unikalų vieno talentingiausių ir sėkmingiausių šiandienos dainininkų pasirodymą turės virš 90 tkst. žmonių iš viso pasaulio, tarp kurių daugiausiai – Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų. Toks didžiulis susidomėjimas maloniai nustebino koncerto organizatorius, Kauno miesto savivaldybę ir patį atlikėją.

„E. Sheerano koncertus Baltijos šalyse organizuojame jau trečią kartą ir kaskart džiugina vis didėjanti publikos meilė jam. Kai 2019 m.  Rygoje vykusiame E. Sheerano koncerte apsilankė apie 50 000 žmonių, tai buvo visų laikų užsienio atlikėjų koncertų lankomumo rekordas Latvijoje. O dabar štai – naujas rekordas, šįkart – jau visose Baltijos šalyse“, – sakė britų superžvaigždės koncertus Kaune organizuojančios agentūros įkūrėjas Gints Putnins.

S. Kwiecinski nuotr. 

Tarp pirkusiųjų bilietus – E.Sheerano fanai iš daugiau nei 60-ies valstybių.

„Piletilevi Group AS“, kuriai priklauso bilietų platinimo platforma „Bilietai.lt“ bei bilietų platinimo platformos Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkjoje, generalinio direktoriaus Sveno Nuutmanno teigimu, tokio didelio susidomėjimo renginiu dar nėra buvę: „Bilietai į 2024 m. rugpjūčio 3 d. Kaune vyksiantį E. Sheerano koncertą buvo išpirkti taip greitai, kaip nėra nutikę per 26-erius „Piletilevi Group“ veiklos Baltijos šalyse metus. Tarp pirkusiųjų bilietus – E. Sheerano fanai iš daugiau nei 60-ies valstybių.“

Pasak Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio, Kaunas džiaugiasi, kad mieste vyksta sėkmingi renginiai, ypač tokiuose objektuose, kaip neseniai renovuotas Dariaus ir Girėno stadionas.

„Geriausias tokios sėkmės liudijimas – jau įvykę ir būsimi įvykiai, tokie kaip 2024 m. rugpjūčio mėn. vyksiantys du E. Sheerano koncertai. Tikimės, kad koncerto lankytojai ne tik mėgausis nuostabia dainininko atliekama muzika, bet pasimėgaus ir pačiu miestu, kuris turi tiek daug ką pasiūlyti – praėjusių metų Europos kultūros sostinę, kurios modernizmo architektūra neseniai įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą! Mes, kaip miestas, norime savo svečiams suteikti geriausią patirtį, taip pat tikimės pasimokyti iš tokių progų, kad artimiausioje ateityje būtų dar daugiau renginių“, – kalbėjo miesto meras.

S. Kwiecinski nuotr. 

Tokio masto renginių svarbą miestui pabrėžia ir „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas: „Kitų metų rugpjūtį Kauno Dariaus ir Girėno stadione įvyksiantys du E. Sheerano koncertai dar kartą įrodo, kad Kauno miesto požiūris ir tinkamos investicijos į sporto ir kultūros infrastruktūrą atsiperka su kaupu. Neseniai stadione įvykęs Lietuvos popmuzikos atlikėjo SEL koncertas ir Lietuvos futbolo rinktinės rungtynės prieš pilnas tribūnas – puikūs to pavyzdžiai. Reikėtų suprasti, kad daugiatūkstantinės minios renginyje yra ne tik puikus reginys akims, bet ir realus postūmis vietos ekonomikai. Iš kitų miestų ar šalių atvykę sirgaliai užpildo viešbučius, vietos restoranai pilni, o besimėgaujančiųjų eilės nusidriekia iki pat jų durų. O dar ir vietinės pervežimo paslaugos, „Airbnb" būstų nuoma ir kitos paslaugos, kurios skatina ekonomiką ir suteikia gyvybės miesto gyvenimui.“

E. Sheerano koncertų Kaune populiarumu džiaugiasi ir jo koncertinį turą „+ – = ÷ x Tour“ („The Mathematics Tour“) rengiančios „FKP Scorpio“ įkūrėjas bei generalinis direktorius Folkertas Koopmansas: „Pardavęs daugiausiai bilietų iš visų kada nors Baltijos šalyse koncertavusių atlikėjų, E. Sheeranas pasiekė dar vieną rekordą. Didžiuojamės ir džiaugiamės, nebūtume galėję to pasiekti be vietos partnerių pagalbos“.  

Kuria pridėtinę vertę miestui

„Nuo pat pradžių sakėme, kad iš pagrindų atstatytas stadionas, naujai prikelta senutė Sporto halė pasitarnaus ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai. Tą ir matome dabar. Stogu dengtos tribūnos futbolo aistruoliams suteikė komfortą. Esant geram palaikymui, daugiau motyvacijos atranda ir patys futbolininkai. Paskutinį kartą gal prieš 30 metų buvo susirinkę beveik 15 tūkstančių žiūrovų į vyrų futbolo rinktinės rungtynes Vilniuje.

Negalime nepastebėti ir legendinės Sporto halės. Šalia neformalaus ugdymo čia vyksta ir sporto, kultūros renginiai. Netrukus šį kompleksą Žaliakalnyje papildys ir naujas lengvosios atletikos maniežas. Kaunas toliau stiprina sporto sostinės vardą“, – neabejoja Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Skaičiuojama, kad per metus atnaujintame Dariaus ir Girėno stadione apsilankė per 100 tūkst. žmonių. Daugiausia – beveik 40 tūkst. žiūrovų – rugpjūtį surinko SEL koncertas. Dar apie 35 tūkst. aistruolių fiksuota trejose Lietuvos vyrų futbolo rinktinės rungtynėse. 15 tūkst. vietų tribūnas žiūrovai užpildė ir iškilmingame stadiono atidarymo renginyje.

Tai miestui kuria pridėtinę vertę.

„Tai miestui kuria pridėtinę vertę. Pajėgius užsienio futbolo klubus ir rinktines dažniausiai lydi gausus fanų palaikymas. Vasarą Kauno gatvėmis vaikštinėjo per tūkstantį lenkų, o dar praėjusį mėnesį matėme panašiai tiek vengrų. Tai garantuoja užimtumą viešbučiams, maitinimo įstaigoms ir kitam verslui. Atrinkus stadioną bei halę valdysiantį koncesininką, turėtų daugėti ir didelio masto koncertų“, – viliasi Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Oficialiai paskelbta, kad kitų metų rugpjūtį Dariaus ir Girėno stadioną sudrebins pasaulinio lygio žvaigždės Ed Sheeran koncertas. Kiek daugiau nei per parą visi bilietai į britų dainininko pasirodymą buvo išpirkti, todėl atlikėjas pranešė po dienos čia surengsiantis ir antrą koncertą.

Nuo treniruočių iki čempionatų

Po kapitalinio atnaujinimo Dariaus ir Girėno stadionas tapo Lietuvos futbolo namais. Šįmet čia tarsi ant sparnų žaidė šalies vyrų rinktinė, pasiekusi kovingas lygiąsias su bulgarais, juodkalniečiais ir vengrais, o nusileidusi tik serbams.

Per metus stadione iš viso sužaistos 24 įvairios rungtynės. Naujos erdvės tapo namais ir miesto reprezentacinei futbolo komandai – FK „Kauno Žalgiriui“. Vasarą tarptautinį mačą UEFA Europos konferencijų lygoje čia sužaidė ir Kauno rajono „Hegelmann“.

Paskutinį šių metų rugsėjo savaitgalį stadiono veją išbandė Lietuvos ir viso pasaulio futbolo legendos, o antros pagal pajėgumą šalies lygos „išsišokėliai“ Vilniaus rajono „Transinvest“ pateikė sensaciją – LFF taurės finale nugalėjo favoritais laikytus Šiaulių futbolininkus, pretenduojančius į A lygos apdovanojimus.

Naujas stadiono dangas bei infrastruktūrą spėjo išbandyti ir Lietuvos lengvaatlečiai, taip pat surengti miesto vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusių čempionatai.

Nuo metų pradžios veiksmo netrūko ir Sporto halėje – įvyko jau per 40 renginių: Eurolygos jaunimo turnyras, salės futbolo, badmintono, tinklinio, įvairių kovos menų, golfo, gimnastikos, penkiakovės varžybos ir keli pramoginiai.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Po atnaujinimo tiek stadionas, tiek ir halė taip pat naudojami Kauno miesto sporto mokyklų ir kitų neformaliojo ugdymo įstaigų, taip pat privačių sporto klubų treniruotėms.

Organizatorių pranešime spaudai teigiama, kad susidomėjimas buvo toks didelis, kad norintieji įsigyti bilietus turėjo laukti virtualioje eilėje, kas yra įprasta pasaulinė didžiųjų renginių bilietų pardavimo praktika, tačiau gana retas reiškinys Baltijos šalių renginių rinkoje. Toks didžiulis susidomėjimas tikrai ne eilinis, visi bilietai buvo išparduoti rekordišku greičiu – joks kitas atlikėjas Baltijos šalyse to padaryti nesugebėjo. Tai akivaizdžiai įrodo, kad ir mūsų regione pasaulinio garso atlikėjų koncertų paklausa vis dažniau viršija pasiūlą.

E. Sheerano šou rugpjūčio mėnesį Kaune, vyks kaip jo rekordinio turo „+ - = ÷ x Tour“ („The Mathematics Tour“) dalis su unikalia kvapą gniaužiančią 360 laipsnių scena.

Koncertas žada tapti magišku muzikos vakaru, kuriame E. Sheeranas atliks savo hitus, užkariavusius topų viršūnes, ir sielą virpinančias balades, pavergusias milijonų žmonių širdis visame pasaulyje. Jo unikalus popmuzikos ir akustinių melodijų derinys kartu su nuoširdžiais dainų tekstais ir toliau sulaukia atgarsio tarp įvairaus amžiaus ir išsilavinimo gerbėjų.

Organizatoriai žada, kad bilietus įsigijusių gerbėjų laukia nepamirštamas vakaras, nes gyvi E. Sheerano pasirodymai išsiskiria energija, emocijomis ir intymiu ryšiu su publika.

Išparduotas E. Sheerano koncertas Kaune primena apie neblėstančią muzikos galią suvienyti žmones, sukurti brangius prisiminimus ir įkvėpti viltį. Tai neįtikėtino ryšio tarp atlikėjo ir jo klausytojų, ryšio, kuris peržengia sienas, kalbas ir ribas, šventė.

– Kas nutiko, kodėl žmonės negali nusipirkti bilietų į E. Sheerano koncertą?

– Nieko nenutiko. Tiesiog žmonės turi laukti eilėje todėl, kad šis koncertas sudomino be galo didelį žmonių kiekį. Tiesa, yra ir kitų vietų, per kur galima bilietus į šį koncertą įsigyti paprasčiau, ten eilės kiek mažesnės. Tai tie patys koncertų organizatoriai. Tik jų skyriai Latvijoje ir Estijoje – šiose šalyse eilės ne tokios didelės kaip Lietuvoje.  Todėl žmonės gali per ten bandyti įsigyti bilietus.

– Ar visada taip sunku įsigyti bilietus į pasaulinio lygio žvaigždės koncertą​ ?

– Taip yra visame pasaulyje – kai organizuojamas didelis renginys, keliantis didžiulį susidomėjimą. Tiesiog neatlaiko pasaulinio lygio serveriai. Nes vienu metu bando įsigyti bilietus dešimtys tūkstančių žmonių.

– Lietuvoje žmonės jau panikuoja, kad bilietų gali nebelikti dar šiandien? Ar taip gali nutikti?

– Gali visko būti. Nors mūsų pačių praktikoje to dar nėra buvę. Gali būti, kad Baltijos šalyse kažkada yra taip buvę. Bet, greičiausiai, taip galėjo nutikti, kai koncertas vyko arenoje, o ne stadione.

– Gal jau žinote, kiek bilietų buvo išparduota per pirmąsias dvi valandas?

– Išpirkta jau daugiau nei 2/3 visų bilietų.

Tiesiog neatlaiko pasaulinio lygio serveriai.

– Ar bilietai perkami tik iš Lietuvos?

– Iš viso pasaulio. Juk E. Sheeranas – pasaulinio lygio žvaigždė. Mes jo koncertą organizavome 2019 m. Rygoje. Tai buvo koncertas po atviru dangumi. Į jį pirko bilietus žmonės iš 55 šalių. Žinoma, daugiausiai – iš Baltijos šalių.

– Kokioje erdvėje vyko E. Sheerano koncertas 2019 m. Rygoje?

– Tuomet koncertas vyko parke. Tinkamą koncertams stadioną visose Baltijos šalyse turi Kaunas. Tik todėl ten ir bus E. Sheerano koncertas.

– Kaip elgtis žmonėms, kurie bet kokia nori kaina patekti į šį koncertą?

– Vienintelis patarimas – kantriai bandyti įsigyti bilietą. Bilietų platintojai daro viską, ką gali. Bet vis tiek tenka laukti eilėje. 

Kaip praneša organizatoriai, koncertas Kaune – išskirtinis įvykis: 2024-ųjų vasarą tai bus vienintelis E. Sheerano gastrolių turo pasirodymas Baltijos šalyse. Jau dabar žinoma, kad kaip ypatingas svečias E. Sheerano koncerte Kaune pasirodys ir britų dainininkas Calumas Scottas, tačiau labai tikėtina, jog jis nebus vienintelis svečias scenoje.

Renginio organizatoriai įspėja, kad siekiant išvengti bilietų perpardavimo ir galimo sukčiavimo atvejų, parduodami bilietai bus personalizuoti ir prieinami tik skaitmeniniu formatu, įsigyti popierinio bilieto varianto galimybės nebus. „Perkant bilietus raginame įsitikinti, kad teisingai suvedėte savo asmens duomenis – prie įėjimo į koncertą bus tikrinami ne tik bilietai, bet ir asmens dokumentai. Vienas asmuo galės įsigyti ne daugiau kaip šešis bilietus, visi, nusipirkę bilietus, jų sulauks artėjant renginiui, “ – sakė E. Sheerano koncerto organizatoriai.

Kaip praneša organizatoriai, žiūrovų lauks ypatinga apvali scena, suteikianti progą visiems fanams išvysti atlikėją „akis į akį“, virš kurios bus įrengtas didžiulis 360 laipsnių ir 6 dvipusiai, gitaros plektro formos ekranai, transliuosiantys gyvą vaizdą. Įspūdį sustiprins ir pirotechnikos efektai. 

„Matematikos turo“ idėja paprasta: parodyti tai, ką E.Sheeranas sukūrė per pastaruosius 12–13 metų. Koncerte Kaune dainininko gerbėjai išgirs visus geriausius jo sėkmingos muzikinės karjeros metu sukurtus hitus: „Shivers“, „The A Team“, „Castle on the Hill“, „Thinking Out Loud“, „Photograph“, „Perfect“, „Shape of You“, „Bad Habits“, „Sing“, „You Need Me“, „I Don't Need You“, „Eyes Closed“, „Overpass Graffiti“, „Galway Girl“ ir kt.

Organizatorių nuotr. 

E. Sheerano, žiniasklaidoje dažnai vadinamo „Britų muzikos ikona“, indėlis į pasaulinę pop muziką – itin svarus: 7 studijiniai ir 17 EP albumų, 65 singlai, 150 milijonų parduotų įrašų – nenuostabu, jog jis yra vienas komerciškai sėkmingiausių muzikantų istorijoje. E. Sheerano apdovanojimų ir laimėjimų sąraše – gausybė įrašų: jis net 185 kartus laimėjo Grammy, Brit, BBC, MTV, Ivor Novello, AMA ir kt. apdovanojimus, o nominuotas buvo net 467 kartus. Visi keturi pasaulinių E. Sheerano koncertų turai vienas po kito mušė populiarumo rekordus: ankstesnio jo turo „Divide“ koncertuose apsilankė 9 milijonai gerbėjų, o suma už parduotus bilietus pasiekė beveik 1 milijardą JAV dolerių. Spėjama, jog „The Mathematics Tour“ rezultatai bus dar geresni.