Milijoninė žala

Būdamas prokuroru jis rinko įkalčius prieš penkis asmenis, vėliau nuteistus dėl sunkių nusikaltimų. Dabar vieną jų apsiėmė ginti ne ką mažiau skandalingoje byloje.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas baigė ir Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kuriame kaltinimai vertimusi neteisėta komercine veikla pareikšti Nerijui Strumilai. Jis taip pat kaltinamas vadovavęs bendrovėms, kurios buvo naudotos neteisėtai veiklai nuslėpti. Kaltinimai yra pareikšti ir N.Strumilos vadovautai bendrovei kaip juridiniam asmeniui – Estijoje, Taline, registruotai "Nordrengo".

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad N.Strumila, būdamas Estijoje registruotų bendrovių "Nordrengo" vieninteliu akcininku, valdybos nariu ir direktoriumi bei "Motyve group" valdybos nariu ir direktoriumi, nuo 2012 m. pradžios iki 2014 m. birželio Lietuvos PVM mokėtojų registre neįregistravo šių bendrovių PVM mokėtojais, nors Vilniuje stambiu mastu vertėsi komercine veikla.

Nustatyta, kad beveik per dvejus su puse metų N.Strumila minėtų bendrovių vardu Gariūnų automobilių turguje, kitose naudotų automobilių pardavimo aikštelėse pats ir per kitus fizinius asmenis – Justiną Razą, Vygandą Bučelį ir Mindaugą Barisą net 530 fizinių ir 260 juridinių asmenų pardavė 899 transporto priemones – vidutiniškai po vieną kasdien, tačiau nesumokėjo PVM. Bylos duomenimis, parduota naudotų automobilių maždaug už 48,5 mln. litų (apie 14 mln. eurų), o nesumokėta PVM maždaug už 8,4 mln. litų (apie 2,5 mln. eurų).

Sukčiavimo schema buvo paprasta. Dažniausiai J.Raza dalyvaudavo naudotų automobilių aukcionuose internetu kitoje ES valstybėje, įsigydavo automobilius be PVM, registruodavo bendrovių "Nordrengo" ir "Motyve Group" vardu, o pardavus nupirktus automobilius Lietuvoje, nemokėjo privalomo PVM. Automobiliai buvo paskirstomi ir į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą. Beje, bendrovės "Nordrengo" vardu automobiliai būdavo parduodami ir Lietuvos didiesiems ūkiniams subjektams – banko išperkamosios nuomos bendrovėms, oficialiems išperkamosios nuomos centrams.

Apklausų Generalinėje prokuratūroje metu N.Strumila savo kaltės nepripažino teigdamas, kad tokia jo vykdyta veikla nėra kriminalinis nusikaltimas, o viso labo nusižengimas, kuris turi būti nagrinėjamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Kitaip sakant, pretenzijas jam ir jo vadovaujamai bendrovei turėtų reikšti ne prokurorai, o mokesčių inspektoriai.

Automobiliai buvo parduodami Gariūnuose, tačiau mokesčiai nemokami.

Bendras kaltę pripažino

Baudžiamoji byla taip pat dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla buvo iškelta ir N.Strumilo bendrininkui J.Razai. Procesas baigėsi dar praėjusių metų liepą pagreitinto tyrimo tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme baudžiamuoju įsakymu – J.Razas savo kaltę pripažino.

Teisme nustatyta, kad J.Razas nuo 2012 m. pradžios iki 2014 m. liepos, turėdamas tikslą perparduoti bendrovei "Nordrengo" priklausančius naudotus automobilius ir taip gauti pelno, veikdamas kaip fizinis asmuo neteisėtu būdu – neįsteigęs įmonės ir neįregistravęs individualios veiklos, iš viso pardavė naudotų automobilių maždaug už 438 tūkst. eurų. Parduodamas automobilius J.Razas jų kainą padidindavo vidutiniškai apie 180 eurų, nei jie buvo įsigyti "Nordrengo" vardu.

Tad jis gavo 5 tūkst. eurų pajamų, tačiau įstatymų numatyta tvarka neįregistravo prekybos naudotais automobiliais individualios veiklos, nepateikė metinių pajamų deklaracijų už trejus metus, kai buvo vykdoma veikla, nedeklaravo individualios veiklos pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo pajamų mokesčio,

Teismas J.Razą pripažino kaltu ir paskyrė bausmę – 75 MGL (2 824,5 euro) dydžio baudą. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, bauda trečdaliu sumažinta, o įskaičius į bausmę – veik dviejų parų sulaikymą, neatlikta bausmės dalimi pripažinta 46 MGL (1 732,36 eurų) dydžio bauda.

Teisėsaugai žinomas

Teisiamasis N.Strumila teisėsaugai žinomas jau nuo seniau. 2012 m. lapkričio viduryje tuometis Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas jam ir dar keliems fiziniams bei juridiniams asmenims priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, kai buvo gryninami pinigai už iš tikrųjų neatliktus darbus arba neparduotas prekes.

N.Strumilą teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais. Subendrinus paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir atsižvelgus, kad asmuo iki tol nebuvo teistas, jam buvo paskirta subendrinta 220 MGL (tuo metu 27,5 tūkst. litų) bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad N.Strumila nuo 2004 m. rugpjūčio iki 2006 m. gegužės klastojo savo bendrovės PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo teigiama, kad jam priklausanti bendrovė atliko darbus arba pardavė prekes kitoms bendrovėms. Gauti už tariamas paslaugas pinigai buvo išgryninami ir pasisavinami.

Vilniaus apskrities VMI buvo pateikusi civilinį ieškinį N.Strumilai dėl 83,5 tūkst. litų nesumokėtų mokesčių. Tačiau šis civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi teisiamasis žalą valstybei spėjo atlyginti.

Šiame teismo procese kalta buvo pripažinta ir N.Strumilos įmonė "Kempas", jai buvo paskirta 200 MGL (25 tūkst. litų) bauda.

Bene įdomiausias faktas šioje baudžiamojoje byloje – nė vienas nuteistasis juridinis ar fizinis asmuo taip ir nedrįso apskųsti pirmos instancijos apkaltinamojo nuosprendžio apeliaciniam teismui. Tai retas atvejis, kai paprastai nuteistieji mano, kad jiems paskirta ganėtinai švelni bausmė.

Atminties stoka

Dienraščio šaltinių teigimu, baudžiamąją bylą, kurioje 2012 m. paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis N.Strumilai, kuravo tuometis prokuroras D.Raulušaitis. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje kalbama apie N.Strumilos veikas nuo 2004 m. rugpjūčio iki 2006 m. gegužės.

2003–2004 m. D.Raulušaitis dirbo Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuo 2004 m. vasaros iki 2010 m. vasaros – Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus eiliniu prokuroru. Ar galėjo būti, kad N.Strumilos ir jo bendrų ikiteisminio tyrimo bylą kontroliavo dabar šį asmenį ir jo bendrovę naujame teismo procese ginantis buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas, dabar advokatas D.Raulušaitis?

"Šita pavardė man ką tai sako. Tačiau iš ankstesnio laikotarpio nieko nesako", – dienraščio paklaustas apie galimą ankstesnę pažintį su ginamuoju N.Strumila, teigė D.Raulušaitis.

Jis iš tikrųjų teistas. Neatsimenu šios istorijos. Bet ikiteisminį tyrimą organizavo prokuroras Gylys.

"Mūsų turimais duomenimis, tam tikru laikotarpiu iki tampant generalinio prokuroro pavaduotoju, t.y. 2010 m. vasaros, D.Raulušaitis vadovavo minėtam tyrimui. Atsakyti, koks tikslus vadovavimo tyrimui laikotarpis, negalime, nes byla perduota saugoti į archyvą", – tokį atsakymą į paklausimą, ar D.Raulušaitis vadovavo ikiteisminiam tyrimui, kuriame įtarimai, o vėliau ir kaltinimai buvo pareikšti jo dabartiniam klientui N.Strumilai, redakcija gavo iš Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės.

D.Raulušaičio paprašius išsakyti nuomonę, kaip jis vertina situaciją, kai vienu metu vadovavo tyrimui dėl N.Strumilos sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų, o praėjusiais metais su juo sudarė sutartį teisme ginti ne tik jį, bet ir jo bendrovę kaip juridinį asmenį, advokatas iš pradžių teigė iš ankstesnių laikų nepamenantis ginamojo pavardės ir kad jis galėjo vadovauti ikiteisminiam tyrimui, kuriame N.Strumila greičiausiai buvo įtariamasis.

Pašnekovui kelis kartus pacitavus redakcijos gautą Generalinės prokuratūros atsakymą, kad ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai, o vėliau ir kaltinimai buvo pareikšti N.Strumilai, šis buvo nuteistas, kontroliavo būtent jis, buvęs prokuroras teigė nepamenantis tokio savo darbinio epizodo.

"Ką daryčiau, jei tokia versija pasitvirtintų? Nežinau, reikia aiškintis, ar ji teisinga", – dienraščio paklaustas, ar neprasilenkia su advokatūros moraliniais principais – vieną kartą kaltinti, kitąkart ginti, pareiškė D.Raulušaitis.

N.Strumila savo advokatu buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją D.Raulušaitį pasisamdė 2017 m. birželį, teisiamojo bendrovė "Nordrengo" – tų pačių metų rugsėjį. Advokatų praktikoje priimta, kad prieš imantis ginti fizinį ar juridinį asmenį, gynėjas paprastai sužino apie jo praeitį – tai gali padėti nagrinėjant baudžiamąją bylą.

"Pasikalbėjau su Strumila, bet jis nepamena tokio atvejo (kad D.Raulušaitis būtų vadovavęs tyrimui, kuriame kaltinimai buvo pareikšti, o vėliau ir nuteistas N.Strumila – aut. past.). Jis iš tikrųjų teistas. Neatsimenu šios istorijos. Bet ikiteisminį tyrimą organizavo prokuroras Gylys", – D.Raulušaitis teisinosi, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ne jo iniciatyva.

"Bet įtarimai jam pareikšti po to, kai aš jau nevadovavau ikiteisminiam tyrimui", – bandė aiškintis D.Raulušaitis

Paklaustas, gal kartais N.Strumila neatsitiktinai jį pasirinko advokatu, kaip vadovavusį tyrimui prieš kelerius metus pradėtame ikiteisminiame tyrime, D.Raulušaitis nukirto: "Nepamenu bylų, kad jis būtų buvęs kaltinamasis."

Neteisėtas spaudimas?

Generalinėje prokuratūroje atliekant ikiteisminį tyrimą dėl vadinamojo JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo Lietuvoje prokurorui darytas spaudimas jo nenutraukti, neseniai specialiai Seimo komisijai pareiškė prokurorų profsąjungos lyderis Julius Rėksnys.

"Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis įtikinėjo, kad negalima tos bylos nutraukti, siūlė eiti parūkyti 20 min. ir persigalvoti, siūlė bet kokį postą pasirinkti, į kurį bus paskirtas, siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą, nes tai nepatiks prezidentūrai", – neteisėtą poveikį politikams ir valstybės tarnautojams tiriančiai Seimo komisijai neseniai liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J.Rėksnys.

Jis tvirtino, kad jam tai pasakojęs tuomet minėtą ikiteisminį tyrimą atlikęs tuometis Generalinės prokuratūros prokuroras, dabar advokatas Mindaugas Dūda. J.Rėksnio manymu, tuos žodžius galima įrodyti, juolab kad juos girdėjo daugiau žmonių.

Prokurorų profsąjungos atstovo teigimu, M.Dūda minėjo, kad kai D.Raulušaitis įtikinėjo jį nenutraukti tyrimo, jam buvo duotas popieriaus lapas su pavardėmis, kam reikėtų pateikti įtarimus CŽV byloje.

Generalinė prokuratūra teigia, kad viešai išsakyti teiginiai apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimų yra nepagrįsti.

Tokius J.Rėksnio parodymus M.Dūda praėjusią savaitę Seimo komisijos posėdyje neigė.

Pasak Seimo laikinosios tyrimo komisijos, tiriančios neteisėtą įtaką ir poveikį politiniams procesams Lietuvoje, pirmininkės Agnės Širinskienės, anksčiau liudijusių prokurorų J.Rėksnio ir Gintaro Jasaičio parodymai dėl neskaidrumo bei valstybinių įstaigų bandymo daryti įtaką prokuratūros sistemoje, kuriuos paneigė M.Dūda, sudaro neįprastą situaciją.

"Kartais būna, kad žmonės pamiršta įvykius 2013 m. ir savo kai kuriuos komentarus, kurie yra tiesiog išsakyti, kada išeidamas iš prokuratūros ponas M.Dūda daug kalbėjo apie tai, kad skiriasi jo požiūriai ir į prokuratūros nepriklausomumą, ir į prokurorų savarankiškumą su tuomete vadovybe, bet, matyt, per tiek laiko pasimiršo", – po komisijos posėdžio sakė A.Širinskienė.

Šaltinis BNS, ELTA

„Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis įtikinėjo, kad negalima tos bylos nutraukti, siūlė eiti parūkyti 20 minučių ir persigalvoti, (...) siūlė bet kokį postą pasirinkti, į kurį bus paskirtas, siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą, nes tai nepatiks Prezidentūrai“, – neteisėtą poveikį politikams ir valstybės tarnautojams tiriančiai Seimo komisijai trečiadienį liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys.

Jis tvirtino, kad jam tai pasakojęs tuomet minėtą ikiteisminį tyrimą atlikęs tuometinis Generalinės prokuratūros prokuroras, dabar advokatas Mindaugas Dūda. J. Rėksnio manymu, tuos žodžius galima įrodyti, juoba, kad juos girdėjo daugiau žmonių.

Prokurorų profsąjungos atstovo teigimu, M. Dūda minėjo, kad kai D. Raulušaitis įtikinėjo jį nenutraukti tyrimo, jam buvo duotas popieriaus lapas su pavardėmis, kam reikėtų pateikti įtarimus CŽV byloje.

„Kai įtikinėjo jį tęsti tą tyrimą, jam buvo duotas lapas su šešioms ar dešimt, ar dvylika pavardžių, kuriems žmonėms turėto būti pateikti įtarimai. Kiek pamenu, sakė, kad ten buvo Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus pavardės, buvusių saugumo darbuotojų. Berods, M. Dūda užsiminė ir apie prezidentą Valdą Adamkų“, – pasakojo J. Rėksnys.

Anot jo, M. Dūda minėjo, kad pati vadinamojo CŽV kalėjimo byla buvo „tuščia“, „paremta spėlionėmis“, „be įrodymų“.

„Jis atsisakė tą daryti (pateikti įtarimus – BNS). Jis pasakė, kad jeigu jūs duosite man tokį nurodymą raštu, aš jį vykdysiu, bet jeigu jūs man tokio nurodymo neduosite raštu, tai sako, aš žinau, kas bus, aš liksiu kraštinis ir liksiu kaltas“, – Seimo komisijai pasakojo J. Rėksnys.

Kaip Dūda sakė, tyčiojosi, kaip galėjo.

Anot jo, buvęs kolega minėjo, kad dėl CŽV bylos sulaukęs ir persekiojimo, jo žmonai buvo pateikti įtarimai Krepšinio federacijos byloje.

„Kaip Dūda sakė, tyčiojosi, kaip galėjo“, – prisiminė J. Rėksnys.

Advokatei Dianai Dūdienei buvo pateikti įtarimai Lietuvos krepšinio federacijos byloje, susijusioje su pasirengimu Lietuvoje vykusiam Europos vyrų krepšinio čempionatui 2011 metais. Tačiau po kurio laiko byla teisininkei nutraukta, o prokurorei Aurelijai Gališanskytei skirta nuobauda už neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą.

Kvies M. Dūdą liudyti

D. Raulušaitis generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ėjo 2010 – 2015 metais.

Generalinė prokuratūra teigia, kad viešai išsakyti teiginiai apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimų yra nepagrįsti.

Seimo tyrimui vadovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė trečiadienį žurnalistams sakė, kad M. Dūda bus kviečiamas liudyti į kitą posėdį.

2014-ųjų gruodį JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie slaptus CŽV įkalinimo centrus. Ataskaitoje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose.

2014-aisiais po teismų sprendimų Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, 2015-aisiais prie jo prijungė atnaujintą tyrimą dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo. Tyrimas vyksta iki šiol, įtarimai niekam nepateikti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai gegužę paskelbė, kad CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti Lietuvoje veikė 2005–2006 metais. Dėl neteisėto kalinimo jame Lietuvos Vyriausybė įpareigota išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah (Abu Zubaida). Jis įtariamas prisidėjęs prie Rugsėjo 11-osios išpuolių ir šiuo metu yra kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.

Bylos būdavo paimamos

Trečiadienį J. Rėksnys taip pat teigė, kad kai kurios bylos būdavo vežamos į Prezidentūrą. Jis tvirtino, kad ten keliavo garsioji Garliavos pedofilijos byla.

„Aš žinojau iš tam tikrų žmonių, iš (prokurorės – BNS) Danutės Blažienės žinojau, kad bylos buvo vežiojamos į Prezidentūrą. Ta byla. (...) Tam tikros bylos gulėjo pas generalinį prokurorą seife po 8 – 9 mėnesius“, – pasakojo J. Rėksnys.

Pagrindinė problema valstybėje, kad prokurorai nebeturi stuburo, tai yra patogūs žmonės.

„Pagrindinė problema valstybėje, kad prokurorai nebeturi stuburo, tai yra patogūs žmonės“, – sakė jis.

Kitas Seimo komisijai liudijęs kitas prokuroras Gintaras Jasaitis teigė asmeniškai nesusidūręs su poveikiu jo sprendimams.

Jis sakė kartą vykęs į Prezidentūrą atsiimti bylos.

„Teko pas prezidentą Rolandą Paksą važiuoti atiminėti operatyvinio tyrimo bylą dėl „Alitos“ privatizavimo, kurią VSD pareigūnai buvo nuvežę. Buvo toks dalykas, kad vežiojo į Prezidentūrą bylas, bet vėlesniais laikais... Galiu pasakyti labai paprastai, jeigu prezidentas Valdas Adamkus norėdavo kokį nors procesą aptarti, jo tarnybos paskelbdavo, kad bus toks klausimas, sukviesdavo visus pareigūnus, pasišnekėdavome ir tada darydavo pareiškimus“, – sakė G. Jasaitis.

Jis savo ruožtu atkreipė dėmesį į nepotizmo apraiškas Generalinėje prokuratūroje, skiriant asmenis į pareigas. Anot G. Jasaičio, generalinio prokuroro dukters krikštatėvio paskyrimas Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru nėra vienintelis atvejis.

„2017 metais karjerą padaro vieno generalinio prokuroro pavaduotojo žmona atrankoje Generalinėje prokuratūroje, kurios balai buvo mažesni. Praėjus metams, kito generalinio prokuroro pavaduotojo žmona lygiai taip pat padaro karjerą, nebūdama pirmoji atrankoje. Vyksta vyriausiųjų prokurorų atrankos, kurie vieni dalyvauja. Kokia čia atranka, jeigu vienas dalyvauja?“ – vardijo prokuroras.

Kaip ydingas G. Jasaitis nurodė ir pareigūnų atrankas į Eurojustą, Europos prokuratūrą.

„Generalinis prokuroras sudaro komisiją atrankai atstovauti Eurojuste. Toje atrankoje dalyvauja generalinio prokuroro pavaduotojas, kurį iš esmės vertina jo pavaldiniai. Lygiai taip pat vykdoma atranka į Europos prokurorus, kai pavaldiniai vertina, kuris prokuroras turi ten būti atrinktas. (...) Kaip gali pavaldiniai savo vadovą vertinti balais?“ – stebėjosi pareigūnas.

Seimo laikinoji komisija padėtimi prokuratūroje susidomėjo po dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijų ir prokurorų interviu apie keliamas abejotinas bylas, politinę įtaką ir generalinio prokuroro Evaldo Pašilio veiklą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė straipsnius „Lietuvos ryte“ apie prokuratūros sistemą pavadino spaudimu teisėsaugai. Ji atkreipė dėmesį, kad vienas iš laikraščio savininkų Gedvydas Vainauskas yra teisiamųjų suole.

„Komitete buvo vienas iš kompetetingiausių žmonių, profesionaliai užduodavo klausimus, posėdžiuose dalyvaudavo pasiruošęs“, – BNS sakė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Konkretus žmogus, orientuotas į rezultatą. (...) Džiaugiuosi, kad tokie žmonės ateina į valdžią“, – teigė advokatas Darius Raulušaitis, su D.Petrošiumi susidūręs dirbdamas generalinio prokuroro pavaduotoju.

Įspėjo dėl slaptų pažymų

Į politiką D.Petrošius atėjo maždaug prieš penkerius metus, 2011 metais buvo išrinktas į Tauragės savivaldybės tarybą, o po metų tapo Seimo nariu. Prieš tai jis užsiėmė akademine veikla, verslu.

Praėjusios kadencijos Seime D.Petrošius vadovavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai. Pasak D.Raulušaičio, tai pirmas šios komisijos pirmininkas, kuris pradėjo rinkti duomenis apie Lietuvoje atliekamus kriminalinės žvalgybos mastus.

„Jam dirbant Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje, šios paskirtis buvo užtikrinti, kad žmogaus teisės nebūtų pažeidžiamos vykdant kriminalinę žvalgybą. Kiek man yra tekę susidurti, D.Petrošius gana puikiai tvarkėsi su tais dalykais. Jam vadovaujant komisijai kriminalinės žvalgybos subjektai, tai yra tos institucijos, kurios vykdo kriminalinę žvalgybą, ėmė teikti parlamentinei komisijai statistinę apibendrintą informaciją apie žvalgybos apimtis, kiek ten žmonių klausomasi, kitos priemonės vykdomos. Man atrodo, kad jis visai nemažai nuveikęs šioje srityje“, – BNS sakė D.Raulušaitis.

Pasak A.Paulausko, jis su D.Petrošiumi parengė ne vieną teisės akto projektą, kartu yra pirmininkavę laikinajai Seimo komisijai ir neteko suabejoti jo kompetencija.

Seime ir visuomenėje verdant ginčams dėl slaptų pažymų naudojimo, D.Petrošius ne kartą yra pabrėžęs jų daromą žalą.

„Pritariu pozicijai, kad kriminalinės žvalgybos gautą informaciją negalima viešinti, net jei yra informacija apie nusikalstamą veiką. Paviešinimas, pirmiausia, pakenks tyrimui. Žvalgybinė informacija – ne karšta bulvė, kurią būtina kuo greičiau švystelti kaimynui, oponentui arba sensacijos laukiančiai žiniasklaidai“, – yra sakęs politikas.

Anot jo, tik patikrinta ir patikima kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu parengta įslaptinta informacija apie asmens atžvilgiu atliekamus tyrimus dėl rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, turėtų būti teikiama į pareigas skiriančiam asmeniui.

„Žvalgybinė informacija įsuka valstybę į užburtą sąmokslo teorijų ratą“, – tvirtino D.Petrošius.

Operatyvinę arba kriminalinės žvalgybos veiklą jis yra nagrinėjęs ir savo teisės mokslo daktaro disertacijoje.

Šviniaus šešėlis

Tokios informacijos padarinius kandidatui į teisingumo ministrus teko patirti asmeniškai.

Lietuvos socialdemokratų partijai įvardijus D.Petrošių kaip siūlomą kandidatą į teisingumo ministrus Seimo narys Povilas Urbšys pareiškė, kad D.Petrošiaus šeima gali būti susijusi su prieštaringai vertinamu tauragiškiu verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius.

P.Urbšys teigė, kad prieš kelerius metus po Šviniaus ir tuometinio Tauragės vicemero konflikto pastarasis sulaukė grasinimų, jog po savaitės nebeliks šiame poste – išties po savaitės pasikeitė dauguma, o tą vicemerą pakeitė D.Petrošius tėvas Pranas Petrošius.

„2009 metais buvo taikomas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, ir ten buvo apibrėžti asmenys, su kuriais jis (Švinius) negali susitikinėti, tarp tų asmenų buvo ir Prano Petrošiaus pavardė. Apygardos teisme pavyko sumažinti tą sąrašą, bet pats faktas, kad pareigūnai, dirbantys su organizuotu nusikalstamumu įrašė tą  pavardę, yra iškalbingas“, – BNS tvirtino P.Urbšys.

Šias kalbas D.Petrošius pavadino kliedesiais.

Jis sakė žinojęs, kad prieš jį bus pradėta „informacinė ataka“, todėl iš pradžių tai buvo viena iš priežasčių atsisakyti ministro portfelio.

Kita vertus, jis teigė, kad dabar būsiąs patikrintas specialiųjų tarnybų ir įtarimai bus išsklaidyti visiems laikams.

Į Seimą – su mėlyne paaky

D.Petrošius prisipažino pirmojo siūlymo kandidatuoti į ministrus atsisakęs dėl šeimos. Jį pažįstantys žmonės, kalbėdami apie šį politiką, būtinai pamini, kad tai šeimos žmogus.

Su žmona Jūrate penktokę dukrą auginantis politikas BNS sakė, kad ministro pareigos kardinaliai pakeis šeimos gyvenimą. Ji iš Tauragės turės kraustytis į Vilnių.

„Kai būni Seimo narys, ypač vienmandatininkas, daug laiko praleidi Tauragėje, dažnai mataisi su šeima. Ministro darbo geografija skiriasi. Tai nėra lengvas sprendimas. Be to, šeimai taip pat reikia atlaikyti tą purvą, kuris yra metamas“, – sakė D.Petrošius.

Jis Tauragėje paliks ir turimą verslą. Nors politikas deklaruoja turįs trijų įmonių akcijų, jo teigimu, dirbanti tėra viena, dviejų bendrovių veikla sustabdyta. D.Petrošiaus teigimu, ji užsiima patalpų nuoma.

Kandidatas į teisingumo ministrus nurodo mėgstantis sportuoti, medžiojantis. Į Seimą jis yra atėjęs su mėlyne paaky.

„Mėlynę gavau per pačią saugiausią sporto šaką – krepšinį. Dvi traumas esu turėjęs ir abi per krepšinį“, – prisiminė jis.

D.Petrošių domina senoviniai automobiliai, yra įsigijęs 1973 metų gamybos „Mercedes“.

„Keturračiai motociklai dar domina, turiu pažymėjimą, – pomėgius vardija politikas. – Viskas yra įdomu šiame pasaulyje, tik reikia rasti tam laiko.“

Labiausiai pokyčių reikia Kalėjimų departamentui

Jeigu bus paskirtas teisingumo ministras D.Petrošius revoliucijų nežada.

Pasak jo, reikės baigti pradėtą teismų reformą, kai jungiami mažesnieji apylinkių teismai.

Kandidatas svarstė, kad jam gali tekti kurti tarėjų institutą teismuose, jeigu Seimas dėl to priims sprendimą. Anot jo, Teisingumo ministerija negalės likti nuošaly ir pertvarkant rinkimų sistemą.

„Tačiau manau, kad pagrindiniai iššūkiai bus susiję su Kalėjimų departamentu. Sistema sena, infrastruktūra sena, ir čia yra pagrindiniai iššūkiai“, – BNS sakė D.Petrošius.

Jis pabrėžė, kad būtina didinti šio sektoriaus pareigūnų uždarbį, dabar jis vienas mažiausių šalyje.

Tarp galimų darbų kandidatas į ministrus nurodė ir būtinybę sutvarkyti įvairias elektronines duomenų bazes.

Generalinio prokuroro pareigas 2015-ųjų antrąjį pusmetį ėjęs Darius Raulušaitis tapo advokatų kontoros „Sorainen“ patarėju.

2015-aisiais pusmetį laikinai vadovavęs Generalinei prokuratūrai ir prieš tai penkerius metus ėjęs generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas D.Raulušaitis advokatų kontoroje konsultuos klientus finansinių, ekonominių, mokesčių ir kitų nusikaltimų bylose bei susijusiuose tyrimuose.

„Sorainen“ Plėtros ir rinkodaros vadovė Vaida Zykutė BNS antradienį sakė, kad D.Raulušaitis praėjusią savaitę išlaikė advokatūros egzaminą ir artimiausiu metu taps advokatu.

D.Raulušaitis turi teisės magistro laipsnį ir yra baigęs Lietuvos teisės akademiją (dabartinį Mykolo Romerio universitetą) ir Vilniaus universitetą.

17 metų prokuratūros sistemoje dirbęs D.Raulušaitis ją paliko praėjusių metų pabaigoje, netrukus po naujo generalinio prokuroro Evaldo Pašilio paskyrimo. Jis teigė, kad sprendimą palikti prokuratūrą brandino jau kurį laiką ir tam įtakos neturėjo E.Pašilio paskyrimas.

Po 17 darbo metų Generalinėje prokuratūroje ir daugiau nei pusmečio šios įstaigos vadovo poste Darius Raulušaitis nutarė tapti advokatu. Kasdien mokosi ir ruošiasi šią savaitę vyksiančiam kvalifikaciniam advokato egzaminui. Tačiau tiltų į Generalinę prokuratūrą nedegina ir neatmeta galimybės kada nors sugrįžti atgal.

Jau beveik mėnesis, kai generalinio prokuroro poste dirba buvęs Ukmergės apylinkės teismo vadovas ir teisėjas Evaldas Pašilis, tačiau kol kas – be pavaduotojų. Ir politiniuose kuluaruose, ir prokurorų bendruomenėje kalbama, jog D. Raulušaitis daugelio kolegų nuostabai tarnybą Generalinėje prokuratūroje paliko dėl to, kad jam nebuvo pasiūlyta tapti naujojo jos vadovo pavaduotoju.

Bet pats D. Raulušaitis patikino, jog nusprendė palikti tarnybą, nes norėjo savo, kaip teisininko, jėgas išbandyti kitoje srityje.

„Naujas generalinis prokuroras man nesiūlė tapti jo pavaduotoju, bet, kaip ir priklauso pagal įstatymą, buvau sulaukęs jo pasiūlymo dirbti Generalinėje prokuratūroje eiliniu prokuroru. Atsisakiau, nes, dar dirbdamas buvusio generalinio prokuroro Dariaus Valio pavaduotoju, planavau išeiti. Tik teko užtrukti ir atlikti pareigą, kurios tuo metu iš manęs pareikalavo susidariusi situacija“, – bendraudamas su LRT.lt atviravo D. Raulušaitis, kuris Generalinei prokuratūrai laikinai vadovavo vienas, be pavaduotojų, neturėdamas teisės nei išeiti atostogų, nei susirgti.

– Kaip pailsėjęs po įtempto pusmečio Generalinės prokuratūros vadovo poste dabar vertinate visą prokuratūros sistemą – ar daug palikote sopulių ir spręstinų problemų?

– Be abejo, tokioje didelėje sistemoje yra taisytinų dalykų, tobulintinų sričių. Bet, jei būčiau matęs, kad yra neatidėliotinų problemų, tai būčiau ėmęsis jas spręsti. Mano galva, visa prokuratūros sistema dirbo ir dirba pakankamai gerai. Yra daug kvalifikuotų ir patyrusių prokurorų. Su tokiu kolektyvu, manau, galima nuveikti tikrai labai daug.

– Ne tik politikai, bet ir patyrę teisininkai kalbėjo, kad generalinio prokuroro buvo ieškota taip ilgai dėl to, jog visa prokuratūros sistema priešinosi naujo vadovo paskyrimui „iš pašalies“, nes norėta šiame poste matyti kokį nors pareigūną, dirbusį būtent prokuratūros sistemoje?

– Nežinau nė vieno žmogaus iš prokurorų bendruomenės, kuris kokiu nors aiškiai suvokiamu būdu būtų priešinęsis naujo Generalinės prokuratūros vadovo paskyrimui.

Aš pats maniau, jog būtų buvę gerai, jei naujasis prokuratūros vadovas būtų rastas tarp prokurorų. Esu tikras, kad prokuratūros sistemoje yra nemažai užaugusių, savo darbui atsidavusių prokurorų, kurie dėl savo dalykinių bei asmeninių savybių galėtų užimti generalinio prokuroro postą.

Kita vertus, pabendravęs su E. Pašiliu, supratau, jog prokuratūros sistema nenukentėjo, kad į jos vadovo pareigas buvo paskirtas būtent jis. Manau, jam pavyks puikiai susitvarkyti su savo pareigomis, nes jis jau – vienas iš prokurorų. 

– Kokia atmosfera buvo Generalinėje prokuratūroje ir ar nestrigo darbai, kai taip ilgai buvo ieškoma naujo vadovo?

– Pasakysiu atvirai: prokurorui, tiriančiam bylas, visai nesvarbu, ar yra tas generalinis prokuroras, ar ne ir kas – jis. Kol nebuvo generalinio prokuroro, rūpesčių daugiau turėjau aš ir galbūt aukščiausi šalies vadovai, nes neįmanoma buvo priiminėti jokių strateginių sprendimų. Sunku buvo apsispręsti imtis tų darbų ne dėl tingėjimo ar kitų priežasčių, o tiesiog dėl profesinės etikos, mandagumo, nes galbūt po mėnesio atėjęs naujas vadovas turės visai kitokią nuomonę.

– Kai, prieš palikdamas Generalinę prokuratūrą, pratęsėte keliasdešimties prokurorų kadenciją, Jūsų adresu lėkė kritikos strėlės – esą nereikėjo to daryti, nes prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra sakiusi, jog prokuratūros sistemai būtina kuo dažnesnė rotacija.

– Tai – vienas iš sprendimų, kurio tikrai nebūčiau padaręs, jei būčiau žinojęs, kad netrukus bus paskirtas naujas generalinis prokuroras. Bet tokios informacijos tada tikrai neturėjau. Tuo metu E. Pašilis dar net nebuvo sulaukęs iš prezidentūros pasiūlymo imtis Generalinės prokuratūros vadovo posto. Kita vertus, esu tikras, jog mano sprendimas pratęsti prokurorams kadencijas – visiškai teisingas ir teisėtas. Nesvarbu, kas ko nenorėtų, bet tų kadencijų skaičiavimas – viso labo matematika. O, be to, visi prokuratūros teisininkai pateikė išvadas, jog kadencijos kai kuriems prokurorams po kelis mėnesius turi būti pratęstos. Tą aš ir padariau. 

– Kaip Jums atrodo, kodėl taip ilgai užtruko generalinio prokuroro pavaduotojų paieškos ir E. Pašilis, kaip ir Jūs, iki šiol dirba vienas?

– Kodėl užsitęsė, nežinau, tačiau, prisimindamas savo patirtį, kai teko dirbti su D. Valiu, galėčiau pastebėti, jog nebuvo lengva surasti jam pavaduotoją. Ne kiekvienas prokuroras nori stačia galva nerti į šias pareigas. Nei labai lengva, nei labai didelė garbė dirbti generalinio prokuroro pavaduotoju. Ko gero, ir dabar visi apie tai pagalvoja, pasvarsto.

– Viena skandalingiausių bylų, kuri buvo pradėta tirti Jums dirbant Generalinėje prokuratūroje, buvo Garliavos istorija. Ne kartą buvo kalbėta, jog Generalinė prokuratūra esą nieko nedaro, kad iš JAV į Lietuvą būtų pargabenta šios istorijos dalyvė, buvusi Seimo narė Neringa Venckienė. Kaip yra iš tikrųjų?

– Man būtų neetiška komentuoti bylas, kurias tiria mano buvę kolegos. Galiu pasakyti tik tiek, kad dėl šios bylos buvo padaryta daugiau, nei įmanoma.

Darbą prokuratūroje baigdamas laikinasis generalinis prokuroras Darius Raulušaitis prailgino kadencijos laiką 34 vyriausiesiems prokurorams ir jų pavaduotojams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Gruodžio 9 dieną D.Raulušaitis pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė 2013 metų kovo mėnesio tuometinio generalinio prokuroro Dariaus Valio įsakymą ir daugiau nei trims dešimtis prokurorų pratęsė kadencijas iki 2017 metų gegužės - rugsėjo.

Pagal anksčiau galiojusį D.Valio įsakymą 55 vyriausiųjų prokurorų kadencijos turėjo baigtis 2016 metų gruodžio 31 dieną. Pagal naująjį D.Raulušaičio įsakymą baigiančiųjų kadencijas kitų metų pabaigoje bus 21 prokuroras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė lapkritį susitikime su Seimo valdyba yra sakiusi, jog 2016 turėjo baigtis net 55 vyriausių prokurorų ar jų pavaduotojų kadencijos ir turi prasidėti rotacijos procesas, o tai esanti viena priežasčių, kodėl negali būti vilkinamas Generalinės prokuratūros vadovo paskyrimas.

Naujasis generalinės prokuratūros vadovas Evaldas Pašilis trečiadienį spaudos konferencijoje sakė nieko negalįs pasakyti apie D.Raulušaičio įsakymą ir nežinąs, kodėl buvo pratęstos kelių dešimčių vyriausių prokurorų kadencijos.

Kalbėdamas apie būsimą prokuratūros atsinaujinimą jis minėjo skaičius, kurie grįsti dar senuoju ir jau neaktualiu D.Valio įsakymu.

„Berods, dabar 50 žmonių baigiasi kadencijos, ir tai yra natūralus būdas atsinaujinimo, tai yra neišvengiama kiekvienoje sistemoje. Aš esu už tai, kad kaip žmogus bedirbtų gerai, kitas atėjęs žmogus žino, kaip geriau tą dalyką padaryti. (...) Turėtų būti atsinaujinimas“, - teigė E.Pašilis.

D.Raulušaičio įsakymas, pratęsęs kadencijas kelioms dešimtims prokurorų, priimtas atsižvelgiant į pačių prokurorų prašymus. Įsakyme minimi Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Anatolijaus Koržovo, specializuotų skyrių vyriausiųjų prokurorų Martyno Jovaišos, Ritos Aliukonienės, Marijaus Valantiejaus, Aleksandro Bukelio, Sonatos Galentienės prašymą, taip pat Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojų Eugenijaus Papučkos ir Juliaus Rėksnio prašymai.

Aiškindama šį laikinojo generalinio prokuroro D.Raulušaičio sprendimą, Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė BNS sakė, kad prokurorų kadencijų klausimas buvo susijęs su 2011 - 2012 metų įvykdyta prokuratūros reforma.

„Tuo metu buvo įsteigtos atitinkamos pareigybės ir į jas paskirti prokurorai. Tačiau tam tikras atvejais susidarė dviprasmės situacijos, kėlusios klausimų, nuo kada turėtų būti skaičiuojama kadencijos pradžia. Po ilgų diskusijų ir teisinių ginčų, buvo priimtas galutinis sprendimas, kaip turėtų būti skaičiuojami kadencijų terminai“, - BNS ketvirtadienį sakė E.Martinonienė.

Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas J.Rėksnys BNS sakė, kad jo Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigos atsirado po prokuratūros reorganizacijos 2012 metų rugsėjo 11 dieną.

„Vadinasi, nuo to laiko ir turėtų būti skaičiuojama kadencija, bet mes negalėjom to dalyko skųsti, kol nebuvo administracinio akto“, - BNS sakė prokuroras J.Rėksnys.

Anot jo, profsąjungai parėmus ir pasikonsultavus su advokatais keliems prokurorams Generalinei prokuratūrai pavyko įrodyti, kad jų kadencijos buvo paskaičiuotos netiksliai ir turi baigtis vėliau nei numatyta D.Valio įsakyme.

Tuomet profesinės sąjungos vadovas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl kadencijų nustatymo kitiems prokurorams. Vadovybė pasiūlė prokurorams parašyti prašymus.

Prokurorų profesinės sąjungos vadovas J.Rėksnys teigė, jog nenustačius penkerių metų kadencijų nuo įstaigos reorganizacijos pradžios, prokurorai būtų kreipęsi į teismus.

„Nebuvo išmoktos darbo santykių teisinės pamokos“, - apie ankstenę prokuratūros vadovybę kalbėjo J.Rėksnys.

„Jis (D.Valys-BNS) labai bijojo teismų, nes pridarydavo visokių nesąmonių, o per teismus visi išlošdavo, nes, kaip sakau, teisės neišmanė“, - BNS teigė J.Rėksnys.

Prokuratūros sistemoje dirba apie 730 prokurorų.

Generalinei prokuratūrai metus laikinai vadovavęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis palieka prokuratūrą, BNS patvirtino prokuratūros Komunikacijos skyriaus vadovė Elena Martinonienė

„Taip, galiu patvirtinti, šiandien, nuo 24 val. jis nebedirba prokuratūroje“, - BNS sakė E.Martinonienė.

Ji teigia, jog pareigas paliekantis D.Raulušaitis nurodė norintis pokyčių bei užsiminė apie planus tęsti karjerą teisinėje sistemoje.

Su D.Raulušaičiu BNS nepavyko susisiekti.

Pareigas paliekantis generalinio prokuroro pavaduotojas kolegoms antradienį išplatino laišką, kuriame dėkoja už kartu praleistus metus, „palaikymą ir kritiką“.

„Esu dėkingas kiekvienam, kuris manim tikėjo ir pasitikėjo. Man visada tai buvo be galo svarbu ir už tai aš Jums būsiu amžinai dėkingas. Dėkoju ir tiems, kurie kritikavo – Jūs padėjot pamatyti įvairių sumanymų ir procesų kitas puses. Dažnai tai saugojo nuo klaidų“, - atsisveikindamas į kolegas kreipėsi D.Raulušaitis.

Jis dėkojo ir tiems, su kuriais teigia nespėjęs pabendrauti akis į akį, tačiau sako jautęs jų buvimą ir naudojęsis jų „tyliai nuveiktų darbų rezultatais“.

Norėtų verstis teisine praktika

Postą paliekantis D. Raulušaitis sako, jog sprendimą palikti prokuratūrą brandino jau kurį laiką. Buvęs laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas sako, jog norėtų verstis teisine praktika.

„Kol kas labai konkrečių planų neturiu, pirmiausia noriu kurį laiką gerai pailsėti, o toliau galvoju, kad versiuos teisine praktika, konkrečia praktika, o kur - kol kas negaliu pasakyti. Norėčiau užsiimti ne administratoriaus, ne vadovo, o konkrečia teisine praktika“, - BNS sakė 17 metų prokuratūros sistemoje dirbęs 40-metis D.Raulušaitis. 

Jis teigė kol kas neturintis konkrečių darbo pasiūlymų.

D.Raulušaitis sakė, jog sprendimas palikti Generalinę prokuratūrą nebuvo staigus, jį prokuroras brandino ilgesnį laiką.

„Ne, tai nebuvo staigus sprendimas, apie tai pradėjau galvoti, dar baigiant kadenciją Valiui (birželį iš pareigų atleistas generalinis prokuroras Darius Valys - BNS). Turėjau daug laiko tą subrandinti, apgalvoti“, - kalbėjo D.Raulušaitis.

Anot jo, naujo generalinio prokuroro Evaldo Pašilio paskyrimas jo sprendimui įtakos neturėjo: „Nesieju to su naujo generalinio prokuroro asmeniu. Buvau apsisprendęs sau jau anksčiau“.

Prokuroras teigė iki šiol dirbęs tik prokuratūros sistemoje ir nesivertęs jokia kita teisine praktika.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vadovė Elena Martinonienė BNS antradienį patvirtino, kad D.Raulušaitis nuo trečiadienio nebedirbs prokuratūroje.

D.Raulušaičio kaip generalinio prokuroro pavaduotojo įgaliojimai nutrūko, antradienį prisiekus naujam generaliniui prokurorui E.Pašiliui.

Nesančio generalinio prokuroro pavaduotojas, laikinai vadovaujantis vienai svarbiausių šalies teisėsaugos institucijų, Darius Raulušaitis neturi teisės nei atostogauti, nei susirgti, nes jis neturi nė vieno pavaduotojo.

Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui iki jo kadencijos pabaigos 2016 m. rudenį nebeteiks naujo pretendento generalinio prokuroro postui užimti, tai D. Raulušaitis ir toliau apie atostogas galės tik pasvajoti ir, žinoma, melstis, kad nesusirgtų. Jei jį ištiktų kokios nors sveikatos problemos, šios institucijos darbas būtų paralyžiuotas.

„Tikiuosi, kad prezidentė pakeis savo nuomonę, nes man vienam vadovaujant prokuratūrai, situacija pakankamai sudėtinga“, – pavargusiu balsu kalbėjo D. Raulušaitis apie savo, kaip laikinojo generalinio prokuroro, tolimesnį darbą.

– Kokios nuotaikos Generalinėje prokuratūroje po to, kai Seimas nepritarė jau antram prezidentės kandidatui prokuratūros vadovo postui užimti?

– Dar su kolegomis apie tai nekalbėjau, bet mano nuotaika – nekokia. Nežinau, ką apie tai, kad ir Edita Dambrauskienė nesulaukė Seimo narių pritarimo, galvoja kiti prokuratūros pareigūnai, tačiau aš tikėjausi kitokio parlamentarų sprendimo ir savo ateitį planavau visai kitaip. Dabar esu priverstas viską susiplanuoti iš naujo.

– Jūsų situacija komplikuota dar ir dėl to, kad Jūs neturite nė vieno pavaduotojo.

– Būtent. Generalinio prokuroro pareigas ir viską, kas su jomis susiję, galiu atlikti tik aš vienas. Jeigu, neduok Dieve, atsitiktų taip, kad aš nebegalėčiau dieną ar dvi dienas išeiti į tarnybą, tai už mane niekas būtinų darbų ir negalėtų atlikti.

– Kitaip tariant, teisę, kaip generalinis prokuroras, pasirašyti dokumentus turite tik Jūs?

– Kai kurie administraciniai darbai gal ir galėtų palaukti, bet sprendimų, kuriuos gali priimti tik generalinis prokuroras, be manęs niekas kitas negalėtų priimti.

– Ar Jūs galite pats save išsileisti atostogų?

– Ne (juokiasi). Bet labiau nerimauju dėl to, kas atsitiktų, jei susirgčiau.

– Jeigu Jus ištiktų kokia nors liga ir Jūs atsidurtumėte ligoninėje, tai, ko gero, negalėtumėte gauti nedarbingumo lapelio, nes sirgdamas negalėtumėte pasirašyti tam reikalingų dokumentų?

– Ko gero, taip. Tačiau tokiu atveju kiltų kur kas didesnių problemų nei mano nedarbingumo lapelis.

– Kolegos liktų be atlyginimų?

– Ne, nes finansinius pavedimus atlieka prokuratūros kancleris. Tačiau, jei negalėčiau pasirašyti daugybės įsakymų – dėl prokurorų atostogų, paskyrimų, dėl procesų atnaujinimo bei daugelio kitų, prokuratūros darbas pradėtų smarkiai „buksuoti“.

– Ar Jūs pats neturite teisės pasiskirti bent laikiną pavaduotoją?

– Nesu tikras. Reikėtų paanalizuoti teisinius dokumentus. Įstatymuose nurodyta, kad generalinio prokuroro pavaduotojus skiria prezidentas generalinio prokuroro teikimu. O aš nesu generalinis prokuroras. Aš – generalinio prokuroro pavaduotojas, laikinai einantis jo pareigas.

– Kai baigėsi Dariaus Valio kadencija, politiniuose kuluaruose buvo kalbama, kad esą ir kolegos prokurorai, ir kai kurie politikai siūlę prezidentei teikti Jūsų kandidatūrą į generalinio prokuroro postą, bet atseit ji atsisakiusi.

– Manau, kad tokios kalbos – labiau gandai nei tikrovė. Aš norėčiau sugrįžti prie teisininko darbo, nes tai, ką darau dabar, – administracinis darbas. Kur ir kaip norėčiau save realizuoti, kaip teisininkas, – kita tema ir apie tai šiuo metu nenorėčiau kalbėti.

– Seimo opozicijos lyderis, buvęs konservatorių vadovas Andrius Kubilius po to, kai E. Dambrauskienė nesulaukė parlamentarų pritarimo, pareiškė, jog tokiam Seimo sprendimui turėjo įtakos prokuratūros sistema, kuri esą sugeba daryti įtaką ir politikams. Ką apie tai galvojate?

– Neturiu žinių, kad tokį Seimo sprendimą būtų nulėmusi prokurorų bendruomenė. Nemanau, kad taip paprasta padaryti įtaką parlamentarams. Nebent būta kažkokių užkulisinių susitarimų.

– Gal bandysite su prezidente pasikalbėti, kad vis dėlto iki Seimo kadencijos pabaigos ji teiktų kandidatą generalinio prokuroro postui užimti?

– Esu kareivis. Nebent prezidentė mane pasikviestų pasikalbėti. Šiuo metu bandau situaciją Generalinėje prokuratūroje suvaldyti taip, kaip manau, kad būtų geriausia, o kaip mano darbą vertina šalies vadovė arba parlamentas, ne man spręsti.

– Kaip Jums atrodo, ar naujasis Generalinis prokuratūros vadovas turėtų ateiti, kaip politikai sako, „iš šios sistemos“, ar jo reikėtų ieškoti kitur?

– Mano galva, nereikėtų tokių ribų brėžti – „iš sistemos“ ar „ne iš sistemos“. Vadinamas sistemos žmogus greičiau susigaudytų esamoje situacijoje ir greičiau pradėtų dirbti pilna koja, o ne sistemos žmogus turėtų galbūt kitų privalumų – aiškiau matytų prokuratūros darbo trūkumus bei ydas. Bet, ko gero, ne tokiais kriterijais reikėtų vadovautis, ieškant naujo prokuratūros vadovo. Esu tikras, kad ir tarp prokurorų, ir tarp kitų teisininkų yra puikių savo srities žinovų bei padorių žmonių.

Situacija Generalinėje prokuratūroje – nenormali

Seimo narys, patyręs teisininkas, konservatorius Stasys Šedbaras esamą situaciją Generalinėje prokuratūroje pavadino nenormalia: „D. Raulušaitis vadovauti šiai institucijai patirties jau turi, dalykiškai jis sugebės ir toliau dirbti, bet vadybine prasme situacija tikrai – nenormali“.

Pasak S. Šedbaro, šiuo metu neturintis nė vieno pavaduotojo D. Raulušaitis negali tikėtis, kad jam kažkas padės, nes nėra kam paskirti jam bent vieną pavaduotoją.

„D. Raulušaitis tik eina generalinio prokuroro pareigas, todėl kažin ar jis turi teisę siūlyti skirti pavaduotojus. Gal formaliai ir galėtų, bet, kol teisininkai neišsiaiškins susidariusios Generalinėje prokuratūroje situacijos, jo gyvenimas iš tikrųjų išliks smarkiai suvaržytas“, – kalbėjo S. Šedbaras.

Svarstydamas, ar neatsitiks taip, kad Generalinė prokuratūra dirbs be tikrojo vadovo iki 2017 m. pradžios, parlamentaras atkreipė dėmesį ir į tai, kad realiai naujos kadencijos Seimas darbą pradės tik 2017 m. kovo mėnesį: „Naujas pralamentas 2016 m. lapkritį, iš karto po rinkimų, turės pritarti naujos vyriausybės formavimui ir skubiai imtis šalies biudžeto. Sunku tikėtis, kad svarstytų ir naujo prokuroro skyrimą. Nebent būtų sukviestas neeilinis Seimo posėdis.“

S. Šedbaras teigė suprantąs prezidentės D. Grybauskaitės nuostatą nebeteikti šios kadencijos Seimui trečio kandidato į generalinio prokuroro postą: „Ji, ko gero, turi moralinę teisę laukti naujos sudėties parlamento“.

Buvęs generalinis prokuroras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas „darbietis“ Artūras Paulauskas kėlė klausimą, ar neiškils legitimumo problema, jei D. Raulušaitis iki 2016 m. pabaigos arba net 2017 m. pradžios laikinai vadovaus Generalinei prokuratūrai: „Juk pagal įstatymus generalinio prokuroro kandidatūrai turi pritarti ir prezidentas, ir Seimas, o D. Raulušaitis – tik laikinasis prokuratūros vadovas. Tai negi jis metus ar ilgiau gali vadovauti prokuratūrai, turėdamas laikinus įgaliojimus?“

A. Paulauskas teigė manąs, kad susidariusią situaciją Generalinėje prokuratūroje turėtų kuo skubiau išaiškinti konstitucinės teisės žinovai. Gal vis dėlto prezidentė arba pats D. Raulušaitis gali paskirti bent vieną laikinojo generalinio prokuroro pavaduotoją?

„Bet aš vis dėlto tikiuosi, kad D. Grybauskaitė pakeis savo nuostatą neteikti šios kadencijos Seimui trečio pretendento Generalinės prokuratūros vadovo postui užimti. Būtų gerai, kad suspėtume paskirti naują prokurorą“, – svarstė A. Paulauskas.

Parlamentarai antradienį per slaptą balsavimą nepritarė, kad Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkė 46 metų Edita Dambrauskienė būtų paskirta generaline prokurore.

Už jos kandidatūrą buvo 50 Seimo narių, prieš buvo 49, susilaikė 19.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė skelbdama balsavimo rezultatus pareiškė, kad frakcijų seniūnai nevaldo situacijos, nes trys frakcijos - konservatoriai, socialdemokratai bei Liberalų sąjūdis - žadėjo savo balsus „už“, o balsadėžėje jų rasta tik pusšimtis.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, frakcijų vadovai, kurie sakėte, kad balsuosite už, nevaldote situacijos“, - sakė L.Graužinienė.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis po balsavimo replikavo, kad Seimas taip parodė nepasitikėjimą ne kandidate į prokuratūros vadoves, o prezidente.

„Manau, ne kandidato problema, bet problema yra pačios prezidentės, jos vadovavimo būdo. Matome, kad šiandien išreikštas nepasitikėjimas ne kandidatei į prokurorus, bet išreikštas nepasitikėjimas prezidente“, - pareiškė jis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Gylys tvirtino, kad kitą kartą valstybės vadovė turėtų pateikti du ar tris kandidatus vadovauti Generalinei prokuratūrai.

„Noriu tik pranešti viena - kad Kaišiadoryse resursas išsemtas“, - replikavo socialdemokratas Bronius Bradauskas, kurio rinkimų apygardoje prezidentė rado kandidatę.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.

„Kaip matematikoj rašome „du“, o mintyse sakome „penki“, - slapto balsavimo rezultatus įvertino parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Jis pranešė, kad rugsėjo pradžioje per susitikimą su Seimo valdyba prezidentė Dalia Grybauskaitė informavo parlamentarus, kad atmetus antrą kandidatą į generalinius prokurorus naujos kandidatūros šiam Seimui ji nebeteiks.

„Prezidentė, atėjusi į valdybą, pasakė, kad ji teiks paskutinį kartą bent šioje kadencijoje. Sakė, kad daugiau neteiks, gyvensime su laikinuoju“, - žurnalistams sakė A.Sysas.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius tvirtino, kad dalis parlamentarų savo balsavimu už kažką keršijo D.Grybauskaitei.

„Prezidentė siūlė kandidatę, kuri nepriklausė prokuratūros sistemai, gana kvalifikuotą kandidatę, niekas neturėjo priekaištų jos kvalifikacijai, bet sistema nuo pat pradžių labai aiškiai demonstravo rezistenciją, kad nenori tokios kandidatės. Matome valdančiųjų koalicijos, bent jau nemažos dalies, norą už kažką keršyti prezidentei, todėl kenčia ir prokuratūra, ir visa Lietuva“, - teigė jis.

Anot jo, „valdantieji nesugeba perlipti per save ir objektyviai vertinti prezidentės siūlomo kandidato“.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis tvirtino, kad per slaptą balsavimą veidmainiavo didžiosios frakcijos.

„Matant visą aritmetiką turbūt reikia labai aiškiai pasakyti - jeigu Liberalų sąjūdžio frakciją sudaro tik 11 narių, iš jų dar du šiandien nebuvo posėdyje ir tik devyni dalyvavo balsavime, kaip bedėliosime, iš esmės viskas krypsta į didžiąsias dvi frakcijas, tai yra Socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos. Vien tik jų sudėjus balsus turėtume apie 70 Seimo narių. Akivaizdu, kad vyko kažkokie užkulisiniai žaidimai“, - skaičiavo E.Masiulis.

Pasak jo, didžiausia atsakomybė dėl balsavimo rezultatų tenka valdančiajai daugumai, „pirmiausia socialdemokratams, kurie labai tvirtai ir prezidentei žadėjo, ir čia, Seimo salėje, sakė, kad palaikymas bus“.

„Situacija tampa iš tikrųjų tragikomiška, aš sunkiai įsivaizduoju, kas galėtų būti teikiamas trečią kartą kandidatu į generalinius prokurorus po tokių dviejų balsavimų. (...) Dabar jeigu Barackas Obama būtų teikiamas į Lietuvos generalinius prokurorus, jis nepraeitų Seime“, - kalbėjo liberalas.

Jo teigimu, dėl politikų žaidimų kenčia prokuratūra, ji priversta dirbti su laikinuoju vadovu, taip pat kenčia „valstybės stabilumas ir valstybės institucijų tarpusavio supratimas“.

Generalinė prokuratūra be nuolatinio vadovo liko birželio viduryje, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija. Šalies vadovė į generalinius prokurorus anksčiau siūlė Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį, bet Seimas šiai kandidatūrai nepritarė. Prokuratūrai dabar laikinai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

E.Dambrauskienė neigė politikų nuogąstavimus, kad gali būti „kišeninė“ prokurorė. Kandidatės teigimu, visiems, kas su ja dirbo ir pažįsta, nekyla abejonių dėl jos nepriklausomumo.

Savo gyvenimo aprašyme, skyrelyje „Asmeninės savybės“, ji yra nurodė esanti komunikabili, sąžininga, savarankiška, atsakinga, mėgstanti kolektyvinį darbą.

E.Dambrauskienė 1992 metais baigė Šiaulių pedagoginį institutą, kur įgijo matematikos ir skaičiavimo technikos mokytojos specialybę, tačiau pedagogės darbo nedirbo. 1992-1994 metais jis dirbo bendrovėje „Verpstas“ mezgimo cecho gamybinio mokymo instruktore, nuo 1994 metų spalio iki 1995 metų sausio įmonėje „Senasis dvaras“ ėjo buhalterės pareigas, 1995-1998 metais dirbo Šiaulių apygardos teisme vyr. inspektore, raštinės vedėjos pavaduotoja, 1998-2002 metais Šiaulių vyriausiajame policijos komisariate dirbo stažuotoja ir tardytoja.

2002 metais Vilniaus universiteto Teisės fakultete E.Dambrauskienė įgijo teisininkės kvalifikaciją. 2002-2005 metais ji dirbo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurore, 2005 metais įkūrė savo advokatės kontorą ir iki 2007 metų čia dirbo. Nuo 2008-ųjų iki 2011-ųjų ji buvo Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja, o nuo 2011 metų pabaigos vadovauja Kaišiadorių apylinkės teismui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkę E.Dambrauskienę vadovauti Generalinei prokuratūrai pasiūlė prezidentė D.Grybauskaitė. Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Generalinė prokuratūra be nuolatinio vadovo liko birželio viduryje, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija. Šalies vadovė į generalinius prokurorus pasiūlė Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį, bet Seimas kandidatūrai nepritarė. Prokuratūrai dabar laikinai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Seime pristačius E.Dambrauskienės kandidatūrą, grupė parlamentarų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu išaiškinti žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, jog 2011 metais E.Dambrauskienės vadovaujama komisija Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikė galbūt suklastotą dokumentą, turėjusį reikšmės sprendžiant dėl asmenų traukimo drausminėn atsakomybėn.

E.Dambrauskienė neigė klastojusi dokumentą. Ji pabrėžė, kad tuo metu buvo neseniai pradėjusi dirbti Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininke ir vienintelė nešališkai galėjo nagrinėti gautą skundą.

Grupė Seimo narių prašo laikinojo Generalinės prokuratūros vadovo Dariaus Raulušaičio aiškintis žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie kandidatę į generalines prokurores teisėją Editą Dambrauskienę.

Parlamentarai siūlo tirti pranešimą, jog 2011 metais Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės E.Dambrauskienės vadovaujama komisija pateikė Teisėjų etikos ir drausmės komisijai galbūt suklastotą dokumentą, turėjusį teisinės reikšmės sprendžiant, ar patraukti drausminėn atsakomybėn galimai nusižengusius asmenis, Seimo narių grupės vardu praneša parlamentaras Povilas Urbšys.

„Akcentuojant pastarąjį momentą, galimai suklastoto dokumento teisinių padarinių klausimas yra akivaizdus, todėl ir keltinas galimas dokumento klastojimo klausimas. Be to, atitinkamas elgesys turi ir piktnaudžiavimo požymių. Šie klausimai turi būti keliami dėl visų nurodytų teisėjų elgesio, kuris susijęs su straipsnyje minėtų patikrinimo išvadų parengimu ir jo atidavimu Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, tiek ir dėl atitinkamų valstybės tarnautojų“, – rašoma grupės Seimo narių kreipimesi.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkę E.Dambrauskienę  į generalines prokurores siūlo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu. Jos kandidatūra Seimui buvo pateikta šią savaitę.

Generalinė prokuratūra be nuolatinio vadovo liko birželio viduryje, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija. Šalies vadovė į generalinius prokurorus pasiūlė Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį, bet Seimas kandidatūrai nepritarė. Prokuratūrai dabar laikinai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis.