-
Kuo naudinga daugiakalbystė
Mišrios lietuvių ir kitų tautybių asmenų šeimos pamažu tampa norma, o tokiose šeimose augantys vaikai nuo gimimo žino, kad kiekvienas daiktas gali būti vadinamas bent dviem skirtingais žodžiais. Kokie didžiausi daugiakalbystės privalumai ir ar mokytis bent dviejų kalbų vienu metu vaikams ne per sunku, sužinokite LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
Aštuonmetės Onos mama – Lietuvoje gyvenanti prancūzė Marielle, o tėtis – lietuvis Darius. Abu su trimis judviejų vaikais kalba savo gimtosiomis kalbomis, tad Ona laisvai bendrauja, skaito ir rašo lietuviškai ir prancūziškai, mokykloje mokosi anglų kalbos bei svajoja išmokti dar ir vokiečių kalbą.
„Savaime pasirinko tas kalbas. Aišku, yra tas momentas, kai vaikas pradeda kalbėti, tai tada kalbos maišosi visaip, bet labai greitai jis atsirenka, su kuo šnekėti. Be to, nebemaišo galūnių ir artikelių, tai gana greitai. Vyriausia dukra, kai metus gyvenome Paryžiuje, ėjo į prancūzišką mokyklėlę ir labai greitai pradėjo kalbėti prancūziškai“, – patirtimi dalinosi Onos mama Marielle Vitureau.
Moteris pripažįsta, kad buvo laikas, kai iš dukters girdėdavo priekaištų, esą jai per sunku, bet tai greitai baigėsi, vos Ona pakeliavo ir įsitikino, kad taip gali bendrauti su žymiai daugiau žmonių, negu mokėdama tik vieną kalbą. Šiandien nei Ona, nei jos tėvai daugiakalbystės trūkumų neįžvelgia.
Profesorė Ineta Dabašinskienė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo mokslinius daugiakalbių vaikų tyrimus.
„Mokslininkai išskiria ir tam tikras sritis, kuriose dvikalbiai arba daugiakalbiai vaikai yra pranašesni už vienakalbius – tai pirmiausia klasifikavimo, samprotavimo sritis, orientavimasis erdvėje, kūrybiškos veiklos, atmintis, dėmesio koncentracija. Ta prasme, daug įvairių kognityvinių tų sričių, kur matome, jeigu vaikas ugdomas dvikalbėje arba daugiakalbėje aplinkoje nuo ankstyvos vaikystės, jie rodo geresnius rezultatus“, – teigė I. Dabašinskienė.
Daugiau apie daugiakalbystę, jos naudą ir ją lydinčius mitus žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.
-
Aktorės A. Kiškytės trimetis sūnus kalba trimis kalbomis
Aktorė Agnė Kiškytė televizijos žiūrovams geriausiai pažįstama iš serialo „Naisių vasara”, kuriame šiemet pasirodė jau antrą sezoną. Seriale ji – Gabrielė, atvykėlė iš Australijos, norinti pasiimti žuvusios sesers dukrytę, kurią įsivaikino svetimi. Netikėtai pamilusi serialo herojų Pijų (aktorius Aurimas Žvinys ) Gabrielė pradeda blaškytis tarp Naisių kaimelio, naujos meilė ir tolimos Australijos, kurioje laukia sužadėtinis. „Taip ir blaškausi naujame sezone”, – šypsosi aktorė.
Agnė Kiškytė – Vilniaus Mažojo teatro aktorė. Į serialą ji pateko visai netyčia – tuo metu teatre dirbo su serialo režisieriumi Raimundu Banioniu. „Jie ieškojo naujos aktorės, pasiūlė man – sutikau, – pasakoja aktorė, – nors teatro ir kino specifikos visiškai skiriasi. Kine kameros, montažas, o teatre tu turi tik vieną šūvį.” 2011 metais Agnė baigė vaidybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jos kurso vadovas buvo režisierius Jonas Vaitkus. „Viskas priklauso nuo kurso vadovo ir asmeninės motyvacijos. Nors turėjau nuostabius dėstytojus, visa bėda – pačioje mokslo sistemoje ir studentų krepšeliuose. Žmonės patys į krepšelius pavirsta. Akademijoje galioja išlikimo taisyklės, didžioji dauguma aktorių baigę mokslus išeina į visišką nebūtį”, – pasakoja aktorė ir priduria, kad sistemą reikia keisti nuo pat šaknų.
Nors pati Agnė pripažįsta, kad gyvenant Lietuvoje labai lengva pradėti virti savo sultyse, savo vyro, grafikos dizainerio prancūzo į Prancūziją nenusekė. Atvirkščiai, tai jos vyras persikėlė gyventi pas savo meilę į Lietuvą. „Nenorėjau gyventi Prancūzijoje dėl savo karjeros – čia yra teatras, kurį myliu”, – sako aktorė ir juokdamasi priduria, kad Prancūzijoje jai nebent būtų pasiūlyti epizodiniai rytų europietės prostitutės vaidmenys. Poros trimetis sūnus, augdamas lietuvės ir prancūzo šeimoje, nuo pat mažens kalba trimis – lietuvių, anglų ir prancūzų – kalbomis.
Teatro aktorė, besifilmuodama televizijos seriale „Naisių vasara”, žavisi Naisių gyventojais ir jų gyvenimo būdu. „Kokia ten bendruomenė! – pasakoja, – suskaičiavę jie kaimo senolius, vaikus, vietinius pijokėlius, sprendžia visi kaip jiems pagelbėti, ką daryti, kad gyvenimą susitvarkytų.” Agnė džiaugiasi kaimo žmonių nuoširdumu ir tvirtina, kad skirtumas – didžiulis. „Mieste visi susvetimėję, savo bėdomis užsikasę, – sako, – kiekvienas sau...”
Serialo „Naisių vasara” kūrėjai ir LRT televizija kviečia visus dalyvauti specialiame fotografijų konkurse „Mano gimtinė”. Siųskite savo gimtinės, gyvenvietės ar sodybos nuotraukas elektroniniu paštu konkursas@lrt.lt įrašę specialų raktinį žodį. Jo ieškokite seriale „Naisių vasara” kiekvieną pirmadienį – ketvirtadienį, 17. 45 val. per LRT televiziją. Konkurso nugalėtojo laukia specialus LRT ir „Naisių vasaros” prizas! Konkurso taisykles rasite ČIA.