Spaudžiamas pademonstruoti lyderystę ir išsklaidyti abejones dėl savo ištvermės, 76 metų J. Bidenas per beveik tris valandas Hjustone Teksase vykusius debatus smarkiai puolė liberalus Bernie Sandersą (Bernį Sandersą) ir Elizabeth Warren (Elizabet Voren).

Ketvirtadienį toje pačioje scenoje pagaliau pasirodė svarbiausi pretendentai 2020 metų prezidento rinkimuose varžytis su dabartiniu prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Nors visi 10 demokratų, siekiančių partijos nominacijos, demonstravo ryžtą nušalinti D. Trumpą ir sutarė dėl būtinybės skubiai spęsti klimato kaitos klausimą, jų nuomonių skirtumus akivaizdžiai pademonstravo sveikatos apsaugos reformos klausimas, kurį jie visi vadino prioritetiniu.

J. Bidenas apkaltino aštuntą dešimtį, kaip ir jis, einančius senatorius B. Sandersą ir E. Warren laikantis nepasiekiamų svajonių be plano, kaip jas reiktų finansuoti.

„Aš išdėstau, kaip galiu už tai sumokėti, kaip galiu pasiekti, kad tai būtų padaryta, ir kodėl tai yra geriau“, – sakė buvęs viceprezidentas, kurio planas yra pagrįstas ankstesnio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pastangomis priimtu JAV sveikatos apsaugos sistemos reformos įstatymu, žinomu kaip „Obamacare“.

Kylanti rinkimų kampanijos žvaigždė E. Warren ir B. Sandersas, kuris dalyvavo ir 2016 metų rinkimų kampanijoje, aktyviai gynėsi.

„Žinau, kas sugedę, žinau, kaip tai pataisyti ir aš vadovausiu kovai, kad tai būtų padaryta“, – pažadėjo E. Warren, kuri padarė įspūdį rinkėjams išsamiomis politikos platformomis.

Dėl sveikatos apsaugos reformos ji žadėjo, kad kaštus pajus „tie, kas yra pačioje viršūnėje“.

B. Sandersas, kuris ragina atsisakyti privataus sveikatos draudimo, žadėjo „pagaliau užtikrinti, kad kiekvienam amerikiečiui sveikatos priežiūra būtų žmogaus teisė, o ne privilegija“.

Šių trijų pretendentų mūšiu prasidėjo debatų maratonas, per kurį varžovai pademonstravo savo nuomonių skirtumus dėl imigracijos, prekybos tarifų, baudžiamojo teisingumo reformos, karų Irake ir Afganistane. Mažiau populiarūs kandidatai varžėsi dėl prasilaužimo momentų.

Tačiau vis jie sutarė dėl vieno svarbaus dalyko: D. Trumpo išvarymo iš Baltųjų rūmų. Keli pretendentai tiesiai vadino prezidentą rasistu.

„Yra milžiniškos, milžiniškos galimybės, kai tik atsikratysime Donaldu Trumpu“, – prasidedant debatams sakė J. Bidenas.

Tuo metu D. Trumpas, ketvirtadienį kalbėdamas per vakarienę su respublikonų įstatymų leidėjais, taip pat nevyniojo žodžių į vatą ir pakartojo savo pamėgtus įžeidimus B. Sandersui, E. Warren ir J. Bidenui: „Išprotėjęs Bernie“, „Pokahonta“ ir „Apsnūdęs Joe“.

„Mūsų šalis eis į pragarą, jei vienas iš šių žmonių paklius čia“, – perspėjo D. Trumpas.

Po kelių vasaros žodinių klaidų, kurios sukėlė abejonių dėl J. Bideno amžiaus ir proto aštrumo, ne toks populiarus pretendentas Julianas Castro (Džulianas Kastras) išdrįso mesti iššūkį jam opiu klausimu: apkaltino jį pamiršus „tai, ką jis sakė vos prieš dvi minutes“. Dėl tokio smūgio žemiau juostos J. Castro sulaukė nepritarimo šūksnių.

Tačiau 26,8 proc. paramą turintis J. Bidenas Hjustone išvengė bet kokių apmaudžių klaidų.

78 metų B. Sandersas, vyriausias pretendentas, turi 17,3 proc., o 70 metų E. Warren – 16,8 proc. paramą.

Didžiausi nuo 2016 metų prezidento rinkimų kampanijos Amerikos politiniai debatai, kuriais siekta visai šaliai pristatyti partijos kandidatus prasidedant 2020-ųjų rinkimų lenktynėms, buvo surengti Majamyje ir vyko du vakarus iš eilės.

Ketvirtadienį, antrą debatų vakarą, susirėmė dešimt pretendentų, įskaitant partijos sunkiasvorius. Malonybių greitai neliko visiems dalyviams užsipuolus prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

Buvęs viceprezidentas J. Bidenas piktinosi „siaubinga“ D. Trumpo politika, padidinusia pajamų nelygybę, o jo pagrindinis varžovas dėl partijos kandidato į prezidentus statuso senatorius Bernie Sandersas (Bernis Sandersas) tiesiogiai užsipuolė „apsimetėlį“ prezidentą, kurį pavadino „patologiniu melagiu ir rasistu“.

Tačiau 76 metų J. Bidenas, į debatų sceną užlipęs pirmą kartą po septynerių metų pertraukos, sulaukė netikėto ankstyvo puolimo: mažiau galimybių tapti partijos kandidatu turintis pretendentas, 38 metų Atstovų Rūmų narys Ericas Swalwellas (Erikas Svalvelas) paragino buvusį viceprezidentą „perduoti deglą“ partijos naujos kartos lyderiams.

„Vis dar laikau tą deglą“, – atkirto J. Bidenas.

Tarp kitų pretendentų, metusių iššūkį favoritui, buvo senatorė, vienintelė varžybose dalyvaujanti juodaodė moteris Kamala Harris (Kamala Haris), kuri užgauliais pavadino J. Bideno pastarojo meto komentarus dėl darbo su segregaciją remiančiais demokratų senatoriais, kai tas darbas nėra susijęs su rasiniais klausimais.

Auditorijai nuščiuvus J. Bidenas tvirtino, kad „negiria rasistų“, ir neigė, kad 8-ajame dešimtmetyje nepritarė iniciatyvoms vaikus iš daugiausia juodaodžių bendruomenių autobusais vežioti į geresnes mokyklas turtingesniuose rajonuose.

„Kartą Kalifornijoje gyveno maža mergaitė“, dalyvavusi mokyklų integravime, kuriuo buvo naikinama segregacija, kalbėjo K. Harris.

„Ir ji kasdien autobusu važinėdavo į mokyklą, – sakė senatorė per vieną įtaigiausių vakaro akimirkų. – Ta maža mergaitė buvau aš.“

„Valstybės remiami nusikaltimai“

J. Bidenas diskutavo su devyniais varžovais, kurių kiekvienas troško prisistatyti visai šaliai.

Kadangi ateinančiuose rinkimuose susiremti su D. Trumpu nori labai daug demokratų, rengiant pirmuosius svarbius debatus partijai teko pagrindinių 20 pretendentų grupę išskirstyti į dvi dalis. Debatai vyko du vakarus iš eilės Floridoje, kuri tikriausiai bus svarbi valstija 2020 metų rinkimams.

Trečiadienį per pirmosios pretendentų grupės debatus senatorė Elizabeth Warren (Elizabet Voren) įtvirtino savo, kaip vienos svarbiausių pretendenčių, statusą.

Ketvirtadienio debatuose dalyvavo keturi iš penkių pretendentų, turinčių didžiausią paramą šalyje, įskaitant J. Bideno pagrindinį varžovą B. Sandersą, 77 metų senatorių, kurio didelių išlaidų politika, tokia kaip visiems prieinama sveikatos priežiūra, pastaraisiais metais pastūmėjo partiją kairėn.

Tarp pagrindinių pretendentų taip pat yra K. Harris ir homoseksualumo neslepiantis Saut Bendo Indianoje meras 37 metų Pete'as Buttigiegas (Pitas Butidžedžas). Pastarasis išgarsėjo anksčiau šiais metais, bet atrodo, kad jo populiarumo augimas sustojo.

Visi pretendentai negailestingai kritikavo D. Trumpą dėl jo imigracijos politikos. Senatorė Kirsten Gillibrand (Kirsten Džilibrand) sakė, kad prezidentas atskirdamas migrantų vaikus „sudraskė mūsų moralinę struktūrą“.

Netikėta pretendentė rašytoja Marianne Williamson (Marian Viljamson), kuri debatų scenoje daugiausia buvo nuošalyje, prezidento imigracijos politiką pavadino „grobimu ir vaikų išnaudojimu“.

„Tai valstybės remiami nusikaltimai“, – sakė ji.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad šiuo metu aiškiu favoritu laikomą J. Bideną remia 32 proc. amerikiečių, B. Sandersą – 17 proc., K. Harris – 7 proc., o P. Buttigiegą – 6,6 proc. respondentų.

Kadangi partijoje yra daug pretendentų, siekiančių pakeisti poste respublikoną Donaldą Trumpą, ketvirtadienį numatyti dar vieni debatai. Debatuose dalyvaus 20 kandidatų į prezidentus iš 23. Favoritas šiuo metu yra buvęs viceprezidentas Joe Bidenas.

Antrasis demokratų diskusijų ratas numatytas liepos 30 ir 31 dienomis. Vadinamieji pirminiai demokratų kandidato į JAV prezidentus rinkimai prasidės 2020 metų vasario pradžioje balsavimu Ajovos valstijoje. Galiausiai demokratai savo kandidatą formaliai nominuos partijos suvažiavime liepos 13-16 dienomis.

Respublikonų suvažiavimas partijos kandidatui nominuoti numatytas rugpjūčio gale. Neabejojama, kad vėl bus iškelta D. Trumpo kandidatūra.

JAV prezidento rinkimai vyks 2020 metų lapkričio 3 dieną.

Valdančiajai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP) priklausantis Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas) – R. T. Erdogano lojalistas ir buvęs premjeras – akis į akį diskutavo su pagrindiniu opozicijos kandidatu iš Respublikos liaudies partijos (CHP) Ekremu Imamoglu (Ekremu Imamohlu), likus savaitei iki birželio 23 dieną numatytų pakartotinių rinkimų.

Pralaimėjimas Stambule – šalies ekonominiame centre ir didžiausiame mieste – per kovo 31 dieną vykusius vietos rinkimus buvo šokiruojanti nesėkmė valdančiajai partijai. AKP ir jos pirmtakės šį miestą valdė 25 metus.

E. Imamoglu, buvęs rajono meras, laimėjo surinkęs apie 13 tūkst. balsų daugiau nei B. Yildirimas.

Vis tik Turkijos vyriausioji rinkimų komisija nurodė pakartoti rinkimus Stambule, AKP pateikus skundą dėl numanomų pažeidimų ir įtartinų balsalapių.

Per debatus B. Yildirimas pareiškė, kad iš jo buvo „pavogta balsų“.

E. Imamoglu savo ruožtu tvirtino esąs „išrinktasis meras“ ir pabrėžė: „Vyksta demokratinė kova už 16 mln. žmonių teises, kurios buvo atimtos.“

Šie debatai buvo pirmieji nuo 2002 metų spalio, kai R. T. Erdoganas ir tuometis CHP lyderis Denizas Baykalas (Denizas Baikalas) dalyvavo panašiame renginyje, surengtame prieš tų pačių metų lapkritį vykusius visuotinius rinkimus.

Ta diskusija tęsėsi beveik tris valandas ir buvo transliuojama tiesiogiai per pagrindines naujienų televizijas.

Savaitgalį E. Imamoglu užsipuolė AKP ir pareiškė, jog ši politinė jėga yra valdžioje jau 25 metus, todėl B. Yildirimas „neturi teisės“ dalinti pažadų rinkėjams.

Tuo metu valdančiųjų kandidatas atkreipė dėmesį į savo ankstesnę politinę patirti, įgytą transporto ministro ir premjero postuose. Jis taip pat priminė apie Stambule įgyvendintus svarbius transporto projektus, tokius kaip metropoliteno tunelis „Marmaray“, nuo 2013 metų jungiantis abu Bosforo sąsiaurio krantus.

R. T. Erdoganas anksčiau sekmadienį, regis, nesureikšmino artėjančio balsavimo svarbos valdančiajai partijai. Jis pabrėžė, kad AKP jau ir taip kontroliuoja 25 iš 39 Stambulo rajonų savivaldybes.

„Per rinkimus, vyksiančius po savaitės, bus terenkamas meras“, – pareiškė Turkijos prezidentas, apibūdinęs šiuos rinkimus kaip „paprastą parduotuvės lango keitimą“. Jis taip pat griežtai sukritikavo užsienio žiniasklaidos didžiulį susidomėjimą balsavimu.

Naujienų agentūra BNS ketvirtadienį gavo VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės raštą dėl balandžio 8 dieną rengtų debatų, kuriuose dalyvavo Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda ir Saulius Skvernelis.

Organizatoriai kandidatus atrinko, įvertinę visų šių metų sociologinių apklausų rezultatus. Siekiant išsamesnių diskusijų, į vieną debatų dalį pakviesti kandidatai, peržengę 15 proc. paramos ribą. Kiti kandidatai buvo kviečiami į atskirus debatus.

„VRK nuomone, nurodytas kriterijus yra objektyvus kandidatų atrankos į debatų laidą kriterijus, o minėti kandidatai atstovauja ne vienai politinei jėgai, skleidžia įvairaus spektro politines pažiūras, todėl yra pakankami teigti, kad debatų renginio organizatoriai nesiekė ignoruoti ar proteguoti konkrečios ideologijos, partijos ar kandidatų“, – teigiama rašte.

Manytina, kad kiekvienas kandidatas, atitikęs atrankos kriterijų, turėjo lygias teises būti pakviestas į debatus.

„Manytina, kad kiekvienas kandidatas, atitikęs atrankos kriterijų, turėjo lygias teises būti pakviestas į debatus“, – pridūrė VRK vadovė.

VRK pabrėžė, kad savo iniciatyva ir lėšomis debatus rengiančiai žiniasklaidai ji nenustato taisyklių, nederina kandidatų sąrašo, o nesant galimybės užtikrinti kokybiškų debatų su visais kandidatais, žiniasklaida gali kandidatus pasirinkti pagal objektyvius kriterijus. 

VRK šią poziciją pateikė, gavusi kandidato Arvydo Juozaičio skundą. A. Juozaitis teigė, kad kandidatų skirstymas pagal apklausų rezultatus yra netinkamas.

Balandžio 8 dienos debatus organizavo naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Valdančiųjų „valstiečių“ remiamas premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad šiuo metu susitikti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu reikalo nemato, tačiau, jei to reikalautų Lietuvos saugumo interesai, pabrėžia jis, vizito į Rusiją važiuotų.

„Šiuo metu nematau tam (vizitui. - ELTA) poreikio, tačiau, jei tam atsirastų situacijos, kad Lietuvos interesams įgyvendinti tai būtų būtina padaryti - ar tai būtų susiję su mūsų saugumu, ar su kitais mūsų gyvenimui svarbiomis sritimis - jeigu tą reikėtų, aš padaryčiau, nematau problemos. Dar daugiau, nuvažiavęs kelčiau tuos pačius klausimus, kas yra keliama kitų lyderių dėl Ukrainos ir agresijos kaimynų atžvilgiu“, - LRT radijo prezidentiniuose debatuose kalbėjo S. Skvernelis.

Konservatorių į šalies vadovus keliama Ingrida Šimonytė buvo kiek atsargesnė. Jos teigimu, su Rusijos vadovu susitiktų tik tuo atveju, jei iš esmės pasikeistų autoritarinis Kremliaus režimas.

„Per 10 metų įvairių pokyčių gali atsitikti ir manau, kad šiandien mes turime galvoti apie ateities Rusiją ir ruošti ateities Rusijai. Tačiau, jeigu mes kalbame apie dabarties laikotarpį, kad nuvažiuotume į Kremlių ir pasakytume ponui Putinui apie Ukrainą ir Sakartvelą ir gautume visiškai prognozuojamą atsakymą iš pono Putino - nematau jokios pridėtinės vertės“, - sakė I. Šimonytė, pabrėždama, kad prie dabartinių aplinkybių jos, kaip prezidentės, vizitas į Rusiją yra net nesvarstytinas klausimas.

Savo ruožtu, socialdemokratų vėliavą Prezidento rinkimuose nešantis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis yra lanksčiausias. Pasak jo, Lietuva turi išsivaduoti iš griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu.

„Jeigu mes ir toliau tęsime tą politiką, kad vienu atveju veto Baltarusijai, kitu atveju absoliutus nebendravimas su Rusija. Tai mes tik sunkinsime Lietuvos žmonių ekonominę padėtį (...) yra daug klausimų, kuriuos reikia išspręsti - Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo klausimai, kiek daug yra praktinių dalykų, kuriuos reikia spręsti“, - LRT radijuje kalbėjo eurokomisaras.

V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad Lietuvai reikia sekti ES bendrąja politika ir išsivaduoti iš vieno klausimo.

„Reikia Lietuvai išsivaduoti iš vieno klausimo politikos“, - apibendrino jis.

„Džiaugiuosi, kad Valentinas Mazuronis praleido laimingą naktį. Vis dėlto mano žmona namo parduoti nesutiko“, – sakė S. Skvernelis

Jo komentarą BNS perdavė štabo komunikacijos vadovas Skirmantas Malinauskas.

S. Skvernelis „pažadėjo“ V. Mazuroniui parduoti savo namą už deklaruotą vertę per ketvirtadienį vykusius prezidento rinkimų debatus.

„Gerbiamas premjere, už tą deklaruotą jūsų vertę rytoj perku jūsų namą. Parduokit“, – pareiškė V. Mazuronis.

„Sutarėm! Pirkite!“, – atsakė S. Skvernelis.

Vėliau jis pridūrė, kad dar reikės atsiklausti žmonos bei pavadino oponento replikas demagogija.

Premjeras yra deklaravęs, kad jo namas su sklypu yra vertas 130 tūkst. eurų.

„Ne, LRT televizijos debatuose nedalyvausiu. Kadangi aš viską pasakiau. Be to, jie dar pagrasino teismu, tai čia moralės ribos peržengtos. Tai - politinės korupcijos židinys, ir jis besitęsia“, - Eltai sakė A. Juozaitis.

A. Juozaitis teigia, kad jis nesijaučia pralaimėsiantis rinkimus. Priešingai, jis rodo visuomenei LRT transliuotojo nešališkumą.

„Priešingai, aš einu į rinkimų sėkmę. Volodymyras Zelenskis laimėjo irgi per daug nediskutuodamas su Petro Porošenka (...) Tiesiog žmonės pajunta, jog peržengta padorumo riba, aš tą ribą parodžiau, ir tai, manau, nepralaimėjimas“, - sakė jis.

LRT pareiškus, kad svarsto dėl A. Juozaičio kaltinimų kreiptis į teismą, kandidatas teigia, jog įrodymų savo pozicijai įrodyti teisme jis tikrai ras.

Volodymyras Zelenskis laimėjo irgi per daug nediskutuodamas su Petro Porošenka.

„Tų klaidų yra būtent keturios, nes yra tiesiog formuojama sąmoningai. Kad ir, pavyzdžiui, mano žmonos ir mano santykių pateikimas, tai daugiau nei viena klaida, tai dviguba klaida. Tai kenkia kandidato portretui, ir tai formuojama sąmoningai (...) Prieš debatus, praėjusį sekmadienį, rodė reportažą, kaip trys kandidatai, kaip ši šventoji trejybė įsivaizduoja, ką jie darys atsidūrę Prezidentūroje. Tai tik jie trys, ir tai rodoma per „Panoramą“. Tai yra tiesioginė reklama ir nusižengimas rinkimų įstatymams, o jie ramiu veidu sako, kad tai informacija“, - sakė A. Juozaitis.

„Parodyti ir pasakyti teisėsaugos organams teisme, kiek yra formuojamas prieš tai Gitano Nausėdos kultas, dabar - Ingridos Šimonytės, tai ten galima bus įrodinėti valandomis“, - teigė kandidatas.

Paklaustas, ar jo pasišalinimas iš debatų susijęs su jo rinkime strategija, A. Juozaitis to neslėpė. Pasak jo, likus tiek dienų iki rinkimų, kiekvienas žingsnis susijęs su rinkimine taktika. Kita vertus, A. Juozaitis teigia parodantis visuomenei savo nesitaikstymą su neteisingumu bei korupcija.

„Dabar yra viskas rinkiminė strategija, kuomet liko keturiolika dienų, čia kiekvienas žingsnis su tuo susijęs (...) Čia yra kovos forma, nes, kuomet pažeidžiamos taisyklės, negalimas joks varžymasis, o čia yra taisyklių pažeidimas. Aš 13 metų vadovavau Kilnaus sportinio elgesio olimpiniam komitetui. Man taisyklių laikymosi būtinybė yra bet kurio varžymosi ir bet kurios kovos sąlyga (...) Taip pažeidžiamos taisyklės, pagal olimpinius principus, tai, ką daro LRT, jie net nebūtų olimpinėse atrankinėse žaidynėse įleisti“, - sakė A. Juozaitis.

Kaip ELTA skelbė, penktadienį išplatintame LRT pranešime teigiama, kad A. Juozaitis debatuose klaidinamai kalbėjo, esą LRT eteryje transliuotame pasakojime apie jį buvo padarytos 4 faktinės klaidos. Anksčiau viešoje erdvėje A. Juozaitis reikalavo paneigti dvi žinias. Viena jų - teiginys, kad „... Lietuva pasikvietė Vokietijos kraštinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją“, yra tiesa, todėl negali būti paneigtas.

LRT tvirtina, kad pasakojime apie A. Juozaitį buvo padaryta viena klaida. LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ kandidato portrete ištransliuota pasenusi informacija, kad jo įkurtas judėjimas „Lietuva yra čia“ visuomeninio rinkimų komiteto pavidalu bandys patekti į Europos Parlamentą, kai iš tiesų anksčiau A. Juozaitis pranešė, jog „Lietuva yra čia“ traukiasi iš rinkimų į Europos Parlamentą. Kartu pabrėžiama, kad dar transliacijos dieną (balandžio 23 d.) ši klaida pastebėta ir ištaisyta.

„Dėl šios klaidos labai atsiprašome pono A. Juozaičio ir užtikriname, kad artimiausioje - pirmadienio - „Ryto garsų“ laidoje ištransliuosime paneigimą“, - rašoma LRT pranešime.

LRT atkreipia dėmesį, kad A. Juozaičio judėjimas buvo registruotas Vyriausiosios rinkimų komisijos kaip visuomeninis rinkimų komitetas Europos Parlamento rinkimuose. Pateikta informacija LRT eteryje neatitinka Baudžiamojo kodekso šmeižimo apibrėžimo, kuriuo aiškinama, kad tai informacija, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį, turint galvoje, kad A. Juozaičio judėjimas iš tiesų planavo dalyvauti EP rinkimuose.

LRT nesutinka ir su A. Juozaičio kaltinimais, esą nacionalinis transliuotojas jam skiria kur kas mažiau dėmesio nei vienam iš prezidento rinkimų lyderių - ekonomistui Gitanui Nausėdai.

„Taip pat A. Juozaitis debatuose pareiškė, kad „mes vieną dieną, vieną valandą tą pačią paskelbėme su A. Nausėda, kad kandidatuosime. Rugsėjo 17 d. jį nacionalinis transliuotojas, ne privatus, rodė dvigubai ilgiau, kaip tautinę šventę, su pasibučiavimais, su viskuo“.

Šis teiginys neatitinka tikrovės. LRT suskaičiavo, kad reportažą apie A. Juozaičio pranešimą kandidatuoti į prezidentus „Panoramoje“ rodė ne tik rugsėjo 17 d., bet ir rugsėjo 14 d. Pirmojo reportažo trukmė - 3 minutės 45 sekundės, antrojo - 2 minutės 33 sekundės. Suskaičiavome A. Juozaičio interviu abiejuose reportažuose trukmę - 1 minutė 10 sekundžių. Tuo metu G. Nausėda reportaže kalbėjo 1 minutę 7 sekundes.

A. Juozaitis taip pat buvo kviestas dalyvauti „Dienos temoje“ - ir rugsėjo 14 d., ir rugsėjo 17 d. kvietėme jį į „Dienos temą“, tačiau laiko atvykti jis nerado.

„LRT debatuose pagal su VRK suderintas taisykles visi gauna vienodai laiko“, - rašoma LRT pranešime spaudai.

Kaip ELTA jau skelbė, ketvirtadienį LRT vykusiuose kandidatų į prezidentus debatuose A. Juozaitis tiesioginės transliacijos metu demonstratyviai pasitraukė iš vykusios prezidento posto siekiančių kandidatų diskusijos teisėsaugos tematika. Pasak jo, pagrindinė to priežastis - LRT korupcija. Filosofas skundėsi, kad ne visiems kandidatams skiriamas vienodas dėmesys eteryje.

„Atleiskite, aš pasakysiu paskutinę kalbą šiuose debatuose ir pabaigsiu (...). Visiškai nelygios sąlygos, dabar baigsis šie debatai, ir vėl bus aštuoni balai Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai, o visiems kitiems - po nulį. Ir tai daroma jau metai laiko. Paskui sako reitingai. Dažninis kartotinis laikas - ir už rodomą beždžionę žmonės balsuos“, - užsidegęs tiesioginiame eteryje kalbėjo A. Juozaitis.

Jis priekaištavo, kad nacionalinis transliuotojas jam skiria kur kas mažiau dėmesio nei vienam iš prezidentinių reitingų lyderių - ekonomistui G. Nausėdai.

„Klausimas yra toks, mes vieną dieną, tą pačią valandą su G. Nausėda paskelbėme, kad kandidatuosime, rugsėjo 17 d. Jį nacionalinis transliuotojas rodė dvigubai ilgiau - kaip tautinę šventę su pasibučiavimais, su viskuo. (...) Jūs dabar korupcijos klausimą keliate, tai yra ne tik papirkimas, tai ir gadinimas. Jūs gadinate žmonių nuotaiką, man trūko kantrybė“, - piktinosi A. Juozaitis ir išėjo iš LRT salės, kurioje vyko tiesioginė transliacija.

„Kandidatas Arvydas Juozaitis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir padarė žalą LRT reputacijai, kurią LRT visada gins, jei reikia, ir teisinėmis priemonėmis“, – teigiama LRT pranešime.

„Kandidatas Lietuvos televiziją įvardino korupcijos židiniu, todėl LRT svarsto galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo dalykinę reputaciją“, – rašoma jame.

A. Juozaitis per ketvirtadienį vykusius kandidatų į prezidentus debatus pavadino LRT „korupcijos židiniu“, o po keliasdešimties minučių paliko renginį, apkaltinęs visuomeninį transliuotoją ir kitas žiniasklaidos priemones sudarant nevienodas sąlygas kandidatams.

Suskaičiavome A. Juozaičio interviu abiejuose reportažuose trukmę – 1 min. 10 sekundžių. Tuo tarpu A. Nausėda reportaže kalbėjo – 1 min. 7 sekundes.

Anot LRT, A. Juozaitis debatuose klaidinančiai teigė, kad televizijoje transliuotame pasakojime apie jį buvo padarytos keturios faktinės klaidos, nes iš tiesų buvo padaryta viena klaida paskelbus, jog kandidato judėjimas bandys patekti į Europos Parlamentą.

Filosofas taip pat kaltino LRT skyrus nevienodai eterio laiko pranešti apie jo ir ekonomisto Gitano Nausėdos sprendimą kandidatuoti į prezidentus, abiems pretendentams apie tai paskelbus tą pačią dieną. Tačiau visuomeninis transliuotojas teigia, kad šis teiginys neatitinka tikrovės.

„LRT suskaičiavo, kad reportažą apie A. Juozaičio pranešimą kandidatuoti į prezidentus „Panoramoje“ rodė ne tik rugsėjo 17 dieną, bet ir rugsėjo 14 dieną. Pirmojo reportažo trukmė – 3 min. 45 sekundės, antrojo – 2 min. 33 sekundės. Suskaičiavome A. Juozaičio interviu abiejuose reportažuose trukmę – 1 min. 10 sekundžių. Tuo tarpu A. Nausėda reportaže kalbėjo – 1 min. 7 sekundes“, – nurodė visuomeninis transliuotojas.

Gegužės 12 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose varžosi devyni kandidatai.

Jie taip pat sutinka, kad tokiu būdu A. Juozaitis atgaivina savo, kaip maištininko, įvaizdį, kurio viešojoje erdvėje buvo nematyti nuo Sąjūdžio laikų. Tik abejoja, ar tai padės. Esą politinių balų susirinkti jau per vėlu.

Pasak politologo Lauro Bielinio, A. Juozaitį, kaip maištininką, vėl gali pamatyti tik tie, kurie jį apskristai atsimena. Likę, sako L. Bielinis, yra jau seniai pasirinkę kitus kandidatus.

„Čia yra desperacija, kada nežinai, ką daryti, kai situacija nejuda iš vietos. Tada tenka žengti tokius žingsnius, kurie yra pavėluoti ir mažai ką padėsiantys. Manau, žmogus blaivus ir puikiai supranta, kad jam lyderių pavyti nepasiseks“, - sako L. Bielinis.

Kaip numanomos nesėkmės priežastis jis nurodo, kad A. Juozaitis savo kampaniją pradėjo per vėlai - viešai jis buvo matomas tik keletą mėnesių, ir jau tada buvo aišku, kad šansų nėra.

Manau, žmogus blaivus ir puikiai supranta, kad jam lyderių pavyti nepasiseks.

Komentuodamas kandidato priekaištus LRT, L. Bielinis teigia, kad pareiškimus apie žiniasklaidą rinkimų laikotarpiu reikėtų vertinti kritiškai - esą dažniausiai tai yra rinkimų kampanijos dalis.

Tuo metu žurnalistas ir politologas Česlovas Iškauskas sako, kad teiginiai dėl LRT turi pagrindo. Jo teigimu, juntama, kad į pirmaujančius kandidatus dėmesio yra atkreipiama daugiau nei kitus. Visgi, pasak žurnalisto, išeiti iš studijos nėra tinkamas poelgis. Tokiu būdu A. Juozaitis reprezentuoja save, kaip nenuspėjamą ir maištingą politiką, kokį įvaizdį turėjo Sąjūdžio laikais.

„Puikiai prisimename „Istorinę klaidą“, plytą rankose. Štai tokie iššaukiantys poelgiai nelabai dera politikui. Jis kelis dešimtmečius buvo politinėje užmarštyje, dabar vėl iškilo, norėdamas pasireikšti. Tačiau visi tie politiniai genai niekur neišnyksta“, - sakė Č. Iškauskas.

Pasak pašnekovo, tinkamesnis protesto būdas A. Juozaičiui būtų likti studijoje ir argumentuotai įrodyti savo tiesą.

„Išėjimas iš studijos atrodo kaip rankų nuleidimas tikintis, kad jo rinkėjai pasigailės per rinkimus. Manau, tam tikra prasme jis prašovė“, - teigė politologas.

ELTA jau rašė, kad ketvirtadienį A. Juozaitis kreipėsi į LRT vadovybę, reikalaudamas paneigti LRT išplatintas tikrovės neatitinkančias žinias apie jį.

A. Juozaitis teigia, kad tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios buvo paskleistos antradienio Lietuvos radijo programoje „Ryto garsai“. Šioje laidoje buvo paskelbtas epizodas, pavadintas kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Arvydo Juozaičio „portretu“ arba „pasakojimu apie kandidatą“. Pasak A. Juozaičio, esą ši informacija parengta šališkai, su parinktais teiginiais bei faktais, kurie neatitinka tikrovės, ir net yra žinomai melagingi.

Kandidatas į prezidentus iš LRT vadovybės pareikalavo, kad, likus ne vėliau kaip 5 dienoms iki rinkimų, jam būtų suteikta atsakomosios nuomonės pateikimo teisė laidoje „Ryto garsai“ dėl melagingų duomenų apie jį paskleidimo bei dėl jį kompromituojančios medžiagos platinimo.