Pirmoje koncerto dalyje nuskambėjo fatališkoji Piotro Čaikovskio „Penktoji simfonija“. Po pertraukos žiūrovus į salę sugrąžino teatro simfoninio orkestro atlikta ištrauka iš Giuseppes Verdžio operos „Aida“.

O tuomet salėje pradėjo skleistis nuostabiausia gražiausių arijų puokštė: Merūnas Vitulskis dainavo Makdufo ariją iš „Makbeto“, Kristianas Benediktas – Otelo ariją iš to paties pavadinimo operos, o iš Vokietijos atvykęs Algirdas Drevinskas persikūnijo į Alfredą iš „Traviatos“...

Koncerto pabaigoje publika sulaukė dramatiškosios „Nessun dorma“ iš „Turandot“, vylingosios „La donna è mobile“ iš „Rigoleto“ ir šventiniu taurių skambėjimu aidinčios „Brindisi“ iš „Traviatos“. Jas klausytojams dovanojo visi trys pirmąkart scenoje kartu stovėję lietuvių tenorai. Bisui lietuviškas tenorų trio atliko neapolietišką dainą „Funiculì, funiculà“.

„Dedikacijoje“ dainavę be atlygio, K. Benediktas, A. Drevinskas ir M. Vitulskis taip atidavė pagarbos duoklę pavasarį mirusiam savo mokytojui Virgilijui Noreikai. Koncerto klausytojai turėjo galimybę savo asmeninėmis aukomis prisidėti prie antkapinio paminklo didžiajam operos solistui sukūrimo.