Paprastai būdavo taip, kad pavasarį atsisakant žieminiam dyzelinui reikalingų priemaišų ir besibaigiant šildymo sezonui iki benzino kainų atpigdavo dyzelinas.

Šiemet atvirkščiai – dyzelinas nepigo, o benzino kainos šoko aukštyn. Kai kur litras benzino jau kainuoja daugiau nei dyzelino.

Pasak kai kurių ekspertų, karas išties lemia tai, kad brangsta būtent benzinas.

„Dyzelis pradėjo pigti dėl to, kad jau baigėsi šildymo sezonas, kai būna labai didelis vartojimas. O su benzinu įvyko tokia situacija, ukrainiečiams pasprogdinus keletą Rusijoje esančių naftos perdirbimo įmonių, rinkoje atsirado benzino trūkumas“, – kalbėjo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Tačiau kiti ekonomistai mato kitas benzino brangimo priežastis.

„Jeigu turime dyzelinių transporto priemonių skaičiaus mažėjimą, o benzininių transporto priemonių skaičius po truputį bus augantis, tai bus didesnė paklausa benzinui. Gali būti, kad ji benzino kainą šiek tiek didins“, – prognozavo ekonomistas Algirdas Bartkus.

Brangstant naftai, brangti turėtų ir dyzelinas, tačiau, pasak ekonomisto, šiuo metu Europoje matomas jo perteklius, atkeliavęs iš Indijos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jei „Mažeikių nafta“ sumoka daugiau už žaliavą tiekėjams, tai jie linkę kelti kainą. Dyzeliui jie negali kelti kainos, nes šiuo metu egzistuoja perteklinė pasiūla Europos rinkoje“, – sakė ekonomistas A. Bartkus.

Dyzelinui neleidžia brangti ir smukę pervežimai.

„Labai didelės įtakos turi transporto sektoriaus problemos, nes žiūrint į tai, kaip krenta sunkiųjų transporto priemonių registravimas, kaip krenta priekabų ir puspriekabių registracija, todėl ir nepabrango, nes dyzelino pardavimai ir realizacija labai sparčiai mažėja“, – aiškino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Nusimato atostogų sezonas. Pakyla degalų paklausa. Keliaujame, skraidome lėktuvais... Bus įdomu pasižiūrėti.

Tačiau pasak A. Izgorodino, reikia džiaugtis, nes benzinas galėjo būti ir dar brangesnis.

„Jei pažiūrėtume statistiką, kiek nuo metų pradžios pakilo naftos kaina, ir kiek pakilo benzinas, tai skirtumas pakankamai didelis benzino kainos naudai. Naftos kaina nuo šių metų pradžios pakilo lygiai 17 procentų, benzino kaina nuo metų pradžios pakilo beveik dešimtadaliu“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Į tai reaguoja ir vairuotojai. Lietuvoje šiemet trimis procentais sumažėjo degalų pardavimai, greičiausiai dėl infliacijos žmonės ir važiuoja mažiau. Tačiau šylant orams tai turėtų keistis.

„Nusimato atostogų sezonas. Pakyla degalų paklausa. Keliaujame, skraidome lėktuvais... Bus įdomu pasižiūrėti“, – sakė A. Vizickas.

Degalai, o labiausiai benzinas dar turėtų brangti.

„Manau, kad iki birželio mėnesio benzino kaina tikriausiai dar kils, nes rinkose birželio mėnesį jau ruošiamasi karpyti palūkanas. Taip pat matome Kinijos atsigavimą po stagnacijos“, – teigė A. Izgorodinas.

Ekonomistai sako, kad visame pasaulyje šiuo metu kyla ne tik naftos, bet ir beveik visų kitų žaliavų kainos.

 – Ar numatoma, kad degalų kainos gali dar kilti? Kokios priežastys tai lemtų?

– Gera žinia – pinga dyzelinas. Bet jeigu kalbame apie žaliavinės naftos kainų tendencijas, tai ten labai daug nežinomųjų, kintamųjų. Šalia tos geopolitinės įtampos atsiranda ir ekonomikos perspektyvos. Jeigu JAV ekonomika atrodo atsigaunanti ir net šiek tiek auganti, tai  Europa –  pakankamai sudėtingoje situacijoje. Nežiūrint į tuos geopolitinius įvykius, kurie kelia degalų kainą, turime tokį aštrų dalyką – Raudonosios jūros judėjimą. Jis – apribotas. Laivai siunčiami aplink Afriką, Rusiją. Čia labai stiprus veiksnys. Visgi, nafta ieško tos pusiausvyros, balanso variantų. Sudėtinga kalbėti ir nuspėti, manau, dabartinis lygmuo, kurį mes matome – visai teisingas. Jau gegužės mėnesį prasideda atostogų sezonas, tai paprastai padidina paklausą ir tada tai atitinkamai atsiliepia į kainas. jos kyla. 

– Bet švieslentėse daugmaž kainos išsilaiko vienodos. Kas lemia, kad kaina nekyla?

– Čia turime dvi kryptis. Viena kryptis – šiek tiek pabrango benzinas. Nežymiai, keliais centais. Kita – dyzelinas atpigo. Jeigu mes kalbame apie benziną, tai įtaka daro kylanti naftos kaina. Dyzelino kainai įtaka daro besibaigiantis šaltasis sezonas. Dyzelino paklausa padidėjusi, visgi, jo likutis liko nepanaudotas. Atitinkamai ir kaina mažėja, nes jo lengviau gaut.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste? Latvijos, Estijos, Lenkijos.

– Džiugi žinia – atrodome patraukliai. Čia turbūt dėka tų mažųjų degalinių, kurios iš tikrųjų užkuria pirtį dideliems degalinių tinklams. Jos palaiko žemesnę kainą. Latvijoje, Estijoje – to nematome. Atitinkamai ten aukštesnė kaina. Preteksto užsipilti Lenkijoje – nebeliko. Kainos susilygino, o kai kur kaina aukštesnė keliais centais. 

– Kaip degalinių švieslentės atrodė pernai?

– Buvom priartėję prie dviejų eurų už litrą. 

– Būna kainos pasikeičia kelis kartus per dieną. Ką vartotojams reikėtų žinoti? Kaip medžioti mažiausias kainas? 

– Matome, kad mažieji operatoriai bando pritraukti vartotojus. Jie daro mažesnes kainas. Kalbant apie kokybę – tai reklaminis triukas norint pagrįsti aukštesnę kainą. Po kol kas nematom, kad mažieji tinklai degalus pilasi iš kažkur kitur nei visi. Iš tos pačios „Mažeikių naftos“. Jau dabar „Orlen Lietuva“. Kitas momentas – didieji bando žaisti, privilioti vartotojus įvairiomis programėlėmis, nuolaidomis savaitgaliais. Tą atitinkamai reikia sekti, gaudyti, nes patikimo šaltinio mes neturime. Bandome suorganizuoti tą viešumą, kad kainos būtų skelbiamos internete, bet kol kas palaikymo tam negauname.

Skelbiama, kad vasario 26-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,622 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,493 Eur/l. Benzino vidutinė kaina praėjusią savaitę sumažėjo 0,5 proc., o dyzelino – 1,0 procento.

Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse per savaitę mažėjo 0,3–1,1 proc., išskyrus Estiją ir Lenkiją, kur vidutinės kainos padidėjo atitinkamai 4,6 proc. ir 0,1 procento. Benzino vidutinė kaina Lenkijoje siekia 1,509 Eur/l ir yra 0,016 Eur/l didesnė nei mūsų šalyje. Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinės kainos atitinkamai yra 1,688 Eur/l ir 1,650 Eur/l.

Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse mažėjo 0,8–1,7 proc., išskyrus Estiją ir Lenkiją, kur vidutinės kainos padidėjo 0,1 procento. Estijoje ir Latvijoje vidutinė dyzelino kaina šiuo metu yra atitinkamai 1,613 Eur/l ir 1,667 Eur/l. Estijoje dyzelinas antrą savaitę iš eilės kainuoja mažiau negu Lietuvoje, tačiau kainų skirtumas sumažėjo nuo 0,027 Eur/l iki 0,009 Eur/l. Latvijoje pastarąjį kartą dyzelino vidutinė kaina buvo mažesnė negu Lietuvoje 2022-ųjų pabaigoje.

Vidutinės benzino kainos šiuo metu tik Lietuvoje ir Estijoje yra atitinkamai 1,7 proc. ir 2,3 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Kitose trijose valstybėse vidutinės benzino kainos yra 0,4– 5,8 proc. didesnės.

Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėnesių visose lyginamose valstybėse padidėjo 0,7–3,1 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina sumažėjo 4,9 procento.

LEA primena, kad per šių metų sausį benzino didmeninės kainos padidėjo 0,05 Eur/l, dyzelino – padidėjo 0,12 Eur/l. Vasario 1–28 dienomis degalų didmeninės kainos taip pat didėjo – benzinas pabrango 0,04 Eur/l, o dyzelino kaina padidėjo 0,01 Eur/l/.

Sklebiama, kad vasario 19-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,638 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,501 Eur/l. Benzino vidutinė kaina praėjusią savaitę padidėjo 1,5 proc., o dyzelino – 1,4 procento. Benzinas mūsų šalyje brangsta jau penktą savaitę iš eilės, o dyzelino vidutinė kaina didėjo jau septintą savaitę.

Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo 0,3–1,5 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina sumažėjo 2,2 procento. Benzino vidutinė kaina Lenkijoje siekia 1,508 Eur/l ir yra 0,007 Eur/l didesnė nei mūsų šalyje. Palyginimui, Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinės kainos atitinkamai yra 1,613 Eur/l ir 1,669 Eur/l.

Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse didėjo 1,4 proc., išskyrus Estiją ir Vokietiją, kur vidutinės kainos sumažėjo atitinkamai 1 proc. ir 0,2 procento. Estijoje ir Latvijoje vidutinė dyzelino kaina šiuo metu yra atitinkamai 1,611 Eur/l ir 1,697 Eur/l. Estijoje dyzelinas pirmą kartą nuo 2022 m. vidurio kainuoja mažiau negu Lietuvoje (skirtumas – 0,027 Eur/l). Latvijoje pastarąjį kartą dyzelino vidutinė kaina buvo mažesnė negu Lietuvoje 2022 m. pabaigoje.

Vidutinės benzino kainos šiuo metu tik Lietuvoje ir Estijoje yra atitinkamai 1,3 proc. ir 6,6 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Kitose trijose valstybėse vidutinės benzino kainos yra 0,7– 6 proc. didesnės.

Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėn. visose lyginamose valstybėse padidėjo 0,4–1,2 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina sumažėjo 5,1 procento.

LEA primena, kad per 2024 m. sausio mėn. benzino didmeninės kainos padidėjo 0,05 Eur/l, dyzelino – padidėjo 0,12 Eur/l. Vasario 1–21 d. degalų didmeninės kainos taip pat didėjo – benzinas pabrango 0,03 Eur/l, o dyzelino kaina padidėjo 0,02 Eur/l.

LEA duomenimis, sausio 29-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,539 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,437 Eur/l. Benzino vidutinė kaina praėjusią savaitę, sausio 29 d. palyginti su 22 d., padidėjo 0,4 proc., arba 0,005 Eur/l, o dyzelino – 1,1 proc., arba 0,017 Eur/l.

Benzino vidutinė kaina Lenkijoje siekia 1,454 Eur/l ir yra 0,017 Eur/l didesnė nei mūsų šalyje. Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinės kainos atitinkamai yra 1,669 Eur/l ir 1,625 Eur/l.

Per vieną savaitę benzino vidutinės kainos lyginamose Baltijos valstybėse ir kaimynėse šalyse didėjo 0,4–1,3 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina nepasikeitė.

Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse didėjo 0,5–1,3 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina nepasikeitė. Dyzelino kaina Lietuvoje yra 0,049 Eur/l didesnė už vidutinę dyzelino kainą Lenkijoje. Estijoje ir Latvijoje vidutinė dyzelino kaina šiuo metu yra atitinkamai 1,569 Eur/l ir 1,625 Eur/l.

Vidutinės benzino kainos šiuo metu visose lyginamose valstybėse yra 1,9–6,2 proc. mažesnės nei buvo prieš 12 mėnesių, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina yra 2,4 proc. didesnė. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėn. visose lyginamose valstybėse sumažėjo 6,8–12,9 procento. Per šį laikotarpį degalai daugiausiai atpigo Estijoje: vidutinė benzino kaina sumažėjo 6,2 proc., dyzelino – sumažėjo 12,9 procento.

LEA primena, kad per 2023 m. gruodžio mėnesį degalų didmeninės kainos mažėjo: benzinas atpigo 0,02 Eur/l, dyzelinas – 0,05 Eur/l.

Per 2024 m. sausio mėn. benzino didmeninės kainos padidėjo 0,05 Eur/l, dyzelino – padidėjo 0,12 Eur/l.

Sausio 15 dieną dyzelino litras Lietuvoje ir toliau kainavo vidutiniškai 1,51 euro, o benzino – 1,42 euro, kai prieš savaitę (sausio 8 dieną) vidutinė jo kaina siekė 1,43 euro.

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje išlieka mažiausios Baltijos šalyse, benzinas nuo spalio pradžios išlieka pigesnis už dyzeliną bei kainuoja pigiau nei Lenkijoje, pastebi LEA.

Tuo metu Latvijoje tiek benzino, tiek dyzelino kaina per savaitę padidėjo 2 centais – abiejų rūšių degalai šioje šalyje vidutiniškai kainavo 1,6 euro. Tuo metu Estijoje benzino ir dyzelino kainos nesikeitė bei siekė atitinkamai 1,66 ir 1,56 euro.

Lenkijoje degalai atpigo centu, benzinas – iki 1,43 euro, dyzelinas – iki 1,47 euro. Vokietijoje benzino kaina mažėjo vienu centais iki 1,79 euro už litrą, dyzelino kaina nesikeitė ir liko 1,71 euro.

Sausio 1–17 dienomis, palyginti su gruodžiu, didmeninė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 2 centais už litrą, dyzelino kuro kaina padidėjo 7 centais.

Tokio pigaus benzino šiemet dar nebuvo. Dyzelinas vasarą buvo pigesnis nei dabar, tačiau praėjusią žiemą už jį mokėjome beveik 20 centų daugiau nei šiuo metu.

Dabartines degalų kainas vilniečiai vertina įvairiai.

„Nežinau, turbūt, kad mažesnės nei prieš tai“, – sakė vilnietis.

„Galėtų būti šiek tiek mažesnės, bet, kur dingsi? Taip, buvo ir brangiau. Tačiau atsimenu, kad buvo ir pigiau“, – teigė vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kazachstane degalų kainos mažesnės net tris kartus, tačiau čia žmonės uždirba daugiau“, – kalbėjo vaikinas.

„Vyksta tam tikras pigimas. Švieslentėse galima atrasti labai didelių skirtumų. Kai kurie degalinių tinklai sakys, kad jie užsipirko, išpardavinėja dar. Kiti jau greitai sureagavo į rinką“, – sakė „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Tačiau kiti metai atneša prastų žinių. Pasak lietuviškų degalinių sąjungos vadovo, nors kaimynėse šalyse mokesčiai degalams nebuvo didinami, deja, akcizai Lietuvoje nuo sausio kyla.

„Nežiūrint į kitų šalių patirtį, Lietuva pernai nepadarė jokių žingsnių degalų kainų mažinimui. Lietuva priėmė dar ir kitus žingsnius kaip akcizo įstatymo koregavimą, todėl nuo kitų metų pabrangs dauguma naftos produktų iki 5 centų už litrą“, – teigė lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys.

„Po Naujųjų metų keisis akcizai. Kai keičiasi akcizai, tai puiki proga apvalinti sumą į didesnį pusę“, – sakė A. Vizickas.

Nieko gero ir pasaulinėje naftos rinkoje. Prie didėjančio akcizo gali prisidėti ir brangstanti nafta. Naftą išgaunančių šalių organizacija „OPEC“ drastiškai mažina gavybą.

„OPEC“ funkcionuoja tik ant to, kad jo nariai linkę vienas kitą apgauti. Susitaria elgtis vienaip, o elgiasi kitaip. Galime tikėtis, kad, jei vienas ar kitas kraštas mažins naftos gavybą, kiti gali elgtis priešingai ir kaip tiktą naftos gavybą padidinti“, – sakė ekonomistas Algirdas Bartkus.

Po Naujųjų metų keisis akcizai. Kai keičiasi akcizai, tai puiki proga apvalinti sumą į didesnį pusę.

Tačiau greičiausiai „OPEC“ pasiūla mažės, tad itin svarbu, kaip elgsis kitos naftą išgaunančios valstybės.

„Jei jie nieko nedarys arba pradės mažinti gavybą, tai kainos neišvengiamai augs“, – teigė A. Bartkus.

Todėl, pasak A. Bartkaus, ar sausis ir vasaris bus brangių degalų mėnesiai, labiausiai priklauso ne nuo „OPEC“ šalių.

„Jeigu bus koks sprendimas iš JAV, iš britų naftos bendrovių, tai ta naftos gavyba nesumažės pasaulio mastu. Todėl ir kainos neaugs“, – kalbėjo A. Bartkus.

Tačiau kiti ekonomistai baiminasi ne žiemos, o pavasario. Esą tuomet naftos kainos gali šokti kur kas labiau. Įtakos tam turės atsigaunančios Vakarų ekonomikos ir mažėsiančios palūkanos.

„Jei Centrinis Bankas kitais metais mažins taip radikaliai palūkanas, tai kitų metų antras pusmetis bus labai stiprus Vakarų pasaulyje. Tai bus tikrai didelė paskata naftos kainai kilti“, – sakė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Dabar naftos kainas kol kas prilaiko ir buksuojanti Kinijos ekonomika. Kuo Kinijai blogiau, tuo jai mažiau reikia naftos. Tačiau, pasak A. Izgorodino, tai naudinga tik dabar, o po pusmečio lazda gali atsisukti kitu galu.

„Labai tikėtina, kad ekonomikos lėtėjimas paskatins Kiniją imtis didesnio ekonomikos skatinimo kitų metų pirmą pusmetį. Visi rodikliai rodo, kad kitų metų antrą pusmetį bus aukštesnės naftos kainos“, – sakė A. Izgorodinas.

Tačiau ekonomistai pabrėžė, kad sunku prognozuoti. Ir šiemet būta svarstymų, kad nafta labai išbrangs, tačiau švieslentės šiais metais labiau džiugino nei liūdino.

Per vieną savaitę benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse sumažėjo 0,4–1,3 proc.

Benzino vidutinė kaina Lenkijoje siekia 1,46 Eur/l – kaip ir praėjusią savaitę ji yra 0,02 Eur/l didesnė nei mūsų šalyje. Palyginimui, Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinės kainos atitinkamai yra 1,62 Eur/l ir 1,58 Eur/l.

Dyzelino vidutinės kainos per savaitę visose lyginamose valstybėse sumažėjo 0,5–1,8 proc.

Gruodžio 18-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,49 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,44 Eur/l.

Gruodžio 18-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,49 Eur/l – tai 0,01 Eur/l mažiau už vidutinę dyzelino kainą Lenkijoje. Estijoje ir Latvijoje vidutinė dyzelino kaina šiuo metu yra atitinkamai 1,52 Eur/l ir 1,58 Eur/l.

Vidutinės benzino kainos šiuo metu Baltijos valstybėse yra 1,6–4,7 proc. mažesnės nei buvo prieš 12 mėnesių, o Lenkijoje ir Vokietijoje kainos didesnės – atitinkamai 5 proc. ir 1,6 proc..

Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėnesių visose lyginamose valstybėse sumažėjo 4,3–10,7 proc. Per šį laikotarpį benzinas daugiausiai atpigo Estijoje – 4,7 proc., o dyzelinas – Lietuvoje, 10,7 proc.

Gruodžio 1–20 d. degalų didmeninės kainos taip pat sumažėjo: tiek benzinas, tiek ir dyzelinas atpigo po 0,02 Eur/l.

LEA primena, kad per lapkričio mėnesį degalų didmeninės kainos sumažėjo: benzinas atpigo 0,11 Eur/l, dyzelinas – 0,02 Eur/l.

Lapkričio 6-ąją dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,545 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,533 Eur/l. Nuo spalio pradžios Lietuvoje benzinas išlieka pigesnis už dyzeliną – kainų skirtumas šiuo metu sudaro apie 0,01 Eur/l.

Per vieną savaitę benzino vidutinės kainos Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 0,8 proc. ir 0,1 proc., Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,9–1,9 procento.

Benzino vidutinė kaina Lenkijoje siekia 1,47 Eur/l ir yra apie 0,05 Eur/l mažesnė nei mūsų šalyje. Palyginimui, Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinė kaina yra atitinkamai 1,74 Eur/l ir 1,70 Eur/l.

Dyzelino vidutinės kainos vidutinės kainos taip pat sumažėjo Lietuvoje ir Latvijoje – atitinkamai 0,7 proc. ir 0,2 proc., o padidėjo Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 1,1–3,7 procento.

Dyzelinas Lietuvoje lapkričio 6-ąją vidutiniškai kainavo 1,55 Eur/l – tai 0,09–0,18 Eur/l mažiau už vidutines dyzelino kainas Estijoje ir Latvijoje. Lenkijoje vidutinė dyzelino kaina šiuo metu yra 1,49 Eur/l.

Benzino vidutinės kainos šiuo metu visose lyginamose valstybėse yra 6,0–9,6 proc. mažesnės nei buvo prieš metus, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina yra 3,9 proc. didesnė nei prieš 12 mėnesių. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius metus visose lyginamose valstybėse sumažėjo 11,9–18,4 proc. Per šį laikotarpį degalai daugiausiai atpigo Lietuvoje: benzino vidutinė kaina sumažėjo 9,6 proc., arba 0,16 Eur/l, dyzelino – 18,4 proc., arba 0,35 Eur/l.

Primename, kad per spalį didmeninė benzino kaina sumažėjo 0,07 Eur/l, dyzelino – 0,10 Eur/l. Lapkričio pradžioje, 1–8 d., degalų didmeninės kainos taip pat mažėjo: benzinas atpigo 0,04 Eur/l, dyzelinas – 0,05 Eur/l.

Agentūros teigimu, benzino ir dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje sumažėjo pirmą kartą per tris mėnesius nuo liepos vidurio.

Spalio 2–9 dienomis benzino litras kainavo 1,58 euro, dyzelinio kuro – 1,59 euro.

Benzino kaina Latvijoje sumažėjo vienu centu – ji siekė 1,75 euro, o dyzelinio kuro kaina šioje šalyje padidėjo vienu centu iki 1,75 euro. Estijoje benzino ir dyzelino kaina sumažėjo trimis centais – atitinkamai iki 1,79 ir 1,69 euro.

Lenkijoje benzino kaina padidėjo vienu centu ir siekė 1,32 euro, dyzelinio kuro – dviem centais iki 1,33 euro.

Vokietijoje benzino kaina sumažėjo keturiais centais iki 1,88 euro, dyzelino – penkiais centais iki 1,81 euro.