„Kiekvieną pavasarį pasienio su Kaliningrado sritimi gyventojai nerimastingai laukdavo momento, kai poligonuose padegama pernykštė žolė... Šiais metais vaizdai apokaliptiniai. Kai per konsulatą signalizuodavom ruZijos valdžiai apeliuodami į aplinkosaugos, žmonių saugumo principus, visada buvo demonstruojamas toks nesupratimas, ko mes čia nervinamės, arba nuduodavo, kad tai nėra tyčinis jų veiksmas, atseit, tuoj tuoj kaltus surasim ir nubausim, gaisrininkams pranešim ir t.t.“, – apie problemos ignoravimą iš Rusijos pusės užsiminė E.Pilypaitis, įraše feisbuke šios valstybės pavadinimą specialiai parašęs mažąja raide ir raidę „s“ pakeitęs okupantų tankus Ukrainoje ženklinančia „Z“.

„Švelniai tariant, man visada atrodydavo, kad jie tyčiojasi, nes žino, kad mes jiems jokių priemonių nepritaikysim. Šiųmetis vaizdas man patvirtina ne tik ankstesnes nuovokas, bet ir dar kartą iliustruoja, kaip jiems giliai dzin į aplinkosaugą, ekologiją, kažkokią pasaulio tvarką. Netapatu, bet kažkuo atsiduoda į ruZkių driskių armijos veiksmus Ukrainoje – degint, šaudyt, bombint kur papuola“, – rašė E.Pilpypaitis.

„Kitaip, kaip dvasios ubagais, šių menkystų pavadinti negaliu“, – pridūrė meras. 

Apžiūrėtas 250 arų išdegintas plotas, ugniagesiai pradėjo tyrimą, aplinkosaugininkai bendradarbiauja dėl aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo.

„Džiaugiamės bendradarbiavimu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (PAGD) pareigūnais siekiant bendro tikslo – švaresnės oro aplinkos ir kuo mažiau įsiplieskiančių gaisrų, kurie gali skaudžiai pakenkti ne tik išdeginto žolės ploto augmenijai, gyvūnams, bet ir pasiekti platesnes miško teritorijas, ar sukelti pavojų žmonėms ir jų turtui“, – sakė Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas Edgaras Skrebė.

Penktadienį Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimus su ugniagesiais Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus r. Reido metu nustatyta teritorija, kurioje neseniai išdeginta apie 250 arų žolės. PAGD pradėjo tyrimą, aplinkosaugininkai bendradarbiauja dėl aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo.

Kitą dieną Trakų aplinkosaugininkai vykdė patikrinimą su PAGD pareigūnais Trakų rajone išžvalgius aplinkines teritorijas pažeidimų nenustatyta.

„Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad ypač pavojinga deginti pernykštę žolę miškuose, durpynuose ar kitose atvirosiose teritorijose, nes tai palankiausia aplinka gaisrams plisti. O nesilaikantiems nustatytų reikalavimų gresia ne tik baudos, bet žalos aplinkai atlyginimas“, – pabrėžė E. Skrebė.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad sausos žolės, lapų, šiaudų ir pan. deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Be to, priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Aplinkosaugininkai informuoja – pastebėjus deginamą žolę, nedelsiant praneškite pagalbos tarnyboms telefonu 112.

„Nors ir nuolat primename, kad gyventojai elgtųsi atsakingai, bet ugniagesiams vis dar tenka kiekvieną parą gesinti degančios pernykštės žolės gaisrus, kurių metu pleška pastatai, pamiškės ir miškai. Iš tiesų, gyventojai nepakantūs miškų kirtimams, bet tokių gaisrų metu ugnis gali „iškirsti“ šimtus medžių. Todėl labai norėtųsi, kad žmonės jaustųsi atsakingi, nes šie gaisrai reikalauja didelių fizinių ir materialinių sąnaudų“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.

Pasak departamento Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Jūrio Targonsko, šių reidų metu ypatingas dėmesys bus kreipiamas į pamiškėse bei miškuose gyventojų vykdomas veiklas. Taip pat bus tikrinama, kaip laikomasi karantino taisyklių.

„Šie reidai rengiami savaitgalį, nes tuo metu išauga tokių gaisrų skaičius. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų maršrutai bus derinami su Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių atstovais“, – sakė jis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki penktadienio atvirosiose teritorijose jau buvo kilęs 1231 gaisras.

Šių gaisrų metu išdegė 776 ha pievų, ražienų, durpynų, miško ir miško paklotės. Tai sudaro per 35 proc. visų šalyje kilusių gaisrų.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savaitgalį Lietuvoje vyraus vidutinis, vietomis – didelis gaisrų pavojus.

Kelias dienas pašvietus saulei darbo ėmėsi žolės degintojai ir Kauno rajone bei mieste.

Pirmadienį prieš 11 val. Ringaudų kaime, Jarų gatvėje gautas pranešimas, kad dega žolė. Dešmties arų plote degė pieva. Atskirais židiniais išdegė apie dešimt arų žolės, tiesa, šios nelaimės priežastimi paros įvykių suvestinėje nurodoma ne "žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas", o "kitos priežastys".

Tačiau dėl pirmosios priežasties žolė vakar liepsnojo Kauno rajone esančiame Užliedžių kaime. Apie 13 val. gautas pranešimas, kad dega žolė. Nevėžio upės pakrantėje degė 12 arų žolės atskirais židiniais.

Kauno regiono Kaišiadorių rajono Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, Stasiūnų kaimo Ateities gatvėje vakar išdegė net trys hektarai žolės.

Kauno mieste, ties Baltų pr. 117 namu, apie 14 val. degė pieva 20 arų plote.

Kauno rajono Domeikavos seniūnijos, Domeikavos kaimo Neries gatvėje 40 arų plote degė sausa žolė ir krūmynai.

Apie 15 val. taip pat pranešta apie gaisrą Kauno rajone, Patamulšėlio kaime. Čia  10 arų plote degė žolė (užsidegė nuo deginamų šiukšlių statinėje). Po keturių valandų šiame kaime vėl degė sausa žolė, krūmynai ir šiukšlių krūva. Išdegė apie 1 aras sausos žolės, apdegė krūmynai ir įvairios šiukšlės.

Dėl žolės gaisrų gamta patiria milžiniškų nuostolių. Degančiose pievose žūsta ne tik besiskleidžiantys pavasariniai daigeliai, bet ir dauguma toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smarkiai išretėja pirmoji kiškiukų vada. Dėl ugnies poveikio skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, iki 30 proc. dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais, teršiančiais aplinkos orą. Liepsnos persimeta į durpynus ar durpingas pievas, miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai.

Aplinkosaugininkai primena, kad galioja griežti Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Kategoriškai draudžiama deginti nenupjautą žolę, javus (pasitaiko ir tokių atvejų), nendres.

Bausmės padegėjams

Pažeidėjams gresia administracinė atsakomybė. Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus gali būti skirta nuo 28 iki 231 Eur bauda piliečiams ir nuo 57 iki 289 Eur – pareigūnams.

Už ražienų, tai pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skirta nuo 57 iki 289 Eur bauda piliečiams ir nuo 115 iki 347 Eur – pareigūnams.

Jeigu žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gali būti skirta nuo 28 iki 173 Eur bauda.

Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis.Aplinkos ministerija kviečia visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.