Grupę sudaro keturi garsūs Lietuvos vyrai, du aktoriai – Marius Jampolskis ir Ramūnas Rudokas – bei du atlikėjai – Deivydas Zvonkus ir Stanislavas Stavickis-Stano. Akivaizdu, kad grupės narių draugystė prisideda prie „Čilinam“ sėkmės.

Visi kartu jie dažniausiai perkuria senas dainas ir vėl prikelia jas naujam gyvenimui. Grupė giriasi, kad net kai kurias užmirštas lietuviškas dainas vėl pavertė hitais. „Mes dainuojame tai, ko neišdainuoja kiti. Žmogus parašo kūrinį ir matom, kad prastai. Mes perdainuojame jo kūrinį ir tada viskas gerai gaunasi“, – juokaudamas pasakojo M. Jampolskis. „Ką čia kurti. Viskas sukurta iki mūsų“, – jam pritardamas sakė R. Rudokas.

Grupė „Čilinam“ gyvuoja jau dešimt metų, bet pačioje pradžioje tikrai buvo dvejonių, ar apskritai verta kurti grupę. Visi nariai turėjo savo veiklas  ir nežinojo ar tai pavyks suderinti su kitomis atsakomybėmis ar poilsiu.

„Prieš dešimt metų Stano manęs paklausė, kai mes jau pradėjome galvoti trise, ar tikrai kuriamės. Stano sakė: „Ar tu nepavargsi, seni?“. Aš galvojau, ar gi čia taip sunku? Ir ką jūs manot, kas iki šiol vairuoja į gastroles?“ –  įžūlų Stano klausimą prisiminė R. Rudokas.

Laida „Šeškinės 20“ – šį trečiadienio vakarą, 20 val., per LNK.

Kaip baigsis nuolatinė D. Zvonkaus ir Stano kova? 

Šio vakaro svečiais ypatingai džiaugsis ir laidos vedėjas Andrius Žiurauskas. Pastarasis neslėps, kad šie du žmonės nė nenorėdami sugeba sukurti serialo vertą reginį.

„Dėl šių svečių sunku apsispręsti. Jeigu stebėtumėte juos socialiniuose tinkluose, jūs nesuprastumėte – ar tie žmonės vienas kitą įsimylėję, ar visiškai vienas kito nekenčia… Kaip bebūtų, tai – pats įdomiausias serialas, kurį aš stebiu: „Zvonkus prieš Stano ir Stano su Zvonkum“, – sakys A. Žiurauskas.

Laidos pradžioje atvirais prisipažinimais apie tai, kokioje stadijoje jų santykiai yra dabar, mielai dalinsis ir svečiai.

„Aš noriu prisipažinti. Labai myliu šį kompozitorių. Tas kompozitorius yra genialus, jo genialūs tekstai. Žinoma, aš kalbu apie Marijoną, o ne apie Zvonkų. Ačiū tau, Marijonai, kad esi“, – juoksis Stano, rodydamas į šalia D. Zvonkaus sėdintį komandos kapitoną Marijoną Mikutavičių.

Tai išgirdęs, ką atsakyti turės ir D. Zvonkus: „O aš noriu pristatyti genialų žmogų – Stano. Jis yra rekordininkas, parašęs daugiau knygų, nei yra jų perskaitęs.“

Jūs esate kaip dvi damos, kurios tarpusavyje nešneka jau 10 metų.

Tačiau D. Zvonkaus komandos kapitonas M. Mikutavičius išduos, kaip yra iš tiesų – anot jo, D. Zvonkaus ir Stano ryšys yra be galo artimas, o ir bendrauja iš tiesų jiedu kaip brolis su seserimi.

Palyginimų, kaip apibūdinti šių dviejų žmonių santykius, netrūks ir M. Katleriui. „Jūs esate kaip dvi damos, kurios tarpusavyje nešneka jau 10 metų“, – sakys jis.

Tačiau tarp D. Zvonkaus ir Stano prasidėjusi kova tuo dar nesibaigs. Jie žodžiais drąsiai „špilkuosis“ ir toliau. „Išsirinkau temą, kuria būtų galima apibūdinti Deivydo Zvonkaus kūrinio „Angelai“ tekstą. Tai – tragedija“, – tikins Stano.

Išgirdęs tokį bičiulio įžeidimą apie savo kuriamą muziką, D. Zvonkus taip pat neieškos žodžių kišenėje: „Kai tokie draugai, tai ir priešų nereikia“. O vėliau dar pridės, kad, tikriausiai, visi žino, jog iš tragedijų galima uždirbti daugiau, nei iš komedijų – na, išskyrus nebent humoristo M. Katlerio atvejį.

Žaidimas „galvOK“ – šeštadieniais 19.30 val. per TV3!

„Dažnai ta nuomonė klaidinga, kad viskas yra tobula. Kai tu prieini prie suvokimo, kad turi viską – šeimą, mylimą vyrą, nuostabius vaikus, pagaliau namus, o vis tiek tau širdyje neramu, tai jau kažkas negerai su galva. Aš buvau pervargusi, ir tas mano smulkmeniškumas, perfekcionizmas, mane tiek išmušė iš vėžių, nesugebėjau suderinti savo profesijos su buvimu mama“, – laidoje pasakos Katažina.

Moteris atvirai prabils ir apie tai, kas jai padėjo pagaliau atrasti pilnatvę ir išmokti džiaugtis tuo, ką turi. „Tai truko ne vieną ir ne dvi dienas, ne savaitę ir ne mėnesį. Kartą Deividas grįžta namo ir pamatęs mane sako – šiandien tu tokių gerų akių. Nežinau, kodėl man įstrigo šitie žodžiai. Tai buvo ženklas, kad jis pasiilgsta mano gerų akių ir ramybės. Todėl pradėjau dirbti su savimi. Kelias buvo ilgas, tačiau artimųjų pagalba, kunigų pagalba, bažnyčios pagalba, netgi psichoterapeutų pagalba... Taip pamažu atradau teisingą kelią“, – pasakos žinoma moteris.

Šiandien jų širdis džiugina praėjusią vasarą į akį kritę namai, kurie tapo gyvenimą pakeitusiu šeimos pirkiniu. Ilgai taupę pinigus per patį antrojo karantino įkarštį savo butą Zvonkai iškeitė į daug žemės aplink turinčią ramybės oazę.

„Čia labiau gal Deivido noras buvo, kad, kol maži vaikai, būtų smagu, jog jie turėtų nuosavą kiemą. Ir kai jis įgarsino šį norą, supratau, kad sutinku. Juk mes galime ir vieno kambario bute glaudžiai gyventi. Bet tam dirbame ir uždirbame, kad ne vėjais paleistume pinigus. Atsimenu, kol mes gyvenome bute, vis būdavo tokių momentų, kai einame į lauką, o devintas aukštas. Kol apsirengiame, vienam ožiukas, kitam dar kažkas. Arba tik išėjome – ir vėl grįžti reikia. Tada ir galvoji – gal šiandien neinam į lauką? O čia tu supranti, kad viskas vietoj“, – pasakos Katažina.

Kokios gimtadienio staigmenos labiausiai nudžiugino Katažiną? Ką jai padovanojo D. Zvonkus? Viešnagė Zvonkų namuose – jau šį antradienio vakarą, 20 val., per LNK, laidoje „Bus visko“.

Atlikėjams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus drauge su LRT ritmo grupe.

Komisijoje – muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, aktorė Kristinas Kazlauskaitė ir kompozitorius D. Zvonkus. Trys dainos iš šio pusfinalio keliaus tiesiai į finalą, vyksiantį jau gruodžio 23 dieną.

Pirmoji projekte skambėjo Monikos Linkytės atlikta Vytauto Kernagio daina „Išeinu“. „Esu nudžiugusi dėl šio projekto. Kai kurios dainos net konkurse neturėtų dalyvauti, jos tiesiog tokios yra. Yra štai tokių dainų, kurias Lietuvoje visi myli, kurios kalba iš širdies, taip jautriai, taip paprastai“, – kalbėjo  K. Kazlauskaitė. Aktorė pastebėjo, kad gražūs ir paprasti dainos žodžiai tinka ir vyrui, ir moteriai.

„Monika puikiai išspinduliavo visą jausmą“, – įvertino D. Zvonkus. Emocijų, klausydamas kūrinio patyrė ir R. Zilnys. „Kai kalbi apie šitą dainą apima jausmas, kad visi, kurie sėdi prie televizorių, nori, kad mes užsičiauptume ir leistume dar paklausyti šitos dainos“, – nutarė muzikos apžvalgininkas.

Romas Dambrauskas scenoje pasirodė su daina „Lietus Lietuvoj“. „Žodžiai gražūs, melodija be galo graži, ji labai kabina dūšią, aš manau, kad ją tikrai visi myli“, – apie dainą svarstė K. Kazlauskaitė. D. Zvonkaus teigimu, kūrinio atlikimas – neperkrautas, taurus. „Kiekvieną kartą ši daina – tarsi mažas stebuklas“, – mano D. Zvonkus.

(R.Dambrauskas - V.Radžiūno (LRT) nuotr.

R. Zilnio pastebėjimu, R. Dambrauskas yra Lietuvos scenos paradoksas, nes yra žinomas dėl lyriškų dainų, nors pats yra labai linksmas. „Ši daina turi vieną niuansą. Daugybė emigravusių žmonių man yra sakę, kad ji visai kitaip skamba, kai gyveni ne Lietuvoje. Ši daina sukelia ilgesį“, – sakė muzikos apžvalgininkas.

Grupė „El Fuelgo“ atliko kūrinį „Palaimink, Dieve, mus“. „Ką daryti, kai yra daina, kuri tiesiog privalo kelauti į finalą?“ – klausė R. Zilnys.  D. Zvonkaus teigimu, iš šio  pusfinalio sąrašo išrinkti blogo trejetuko – neįmanoma. „Tai – ne daina, o himnas, todėl neabejoju, kad žiūrovai balsuos už šią dainą“, – tikino jis. R. Kazlauskaitės pastebėjimu, daina labai stipri ir artima himnui.

„Aš dar dainuosiu“ – „Hiperbolės“ daina, kurią pristatė Tadas Juodsnukis. „Ši daina tinka, kai tave palieka mergina, ar vaikinas, kai palieka vyras ar žmona, kai neišrenka į Seimą, kai nelaimi „Eurovizijos“… Tai – optimizmo koncentratas, kad viskas bus gerai“, – įsitikinęs R. Zilnys.

K. Kazlauskaitės žodžiais, šios dainos ramiai klausyti tiesiog negali.

„Hiperbolės dainos dar tikrai nevirto kuždesiu“,  – kūrinio žodžius komentuodamas perfrazavo D. Zvonkus.

Dar viena „Dainuoju Lietuvą“ pusfinalyje skambanti daina – „Medžiai be lapų“, atliekama grupės „Poliarizuoti stiklai“ .

Pasirodo, ši daina slapta buvo įrašyta LRT pastate dar 1987 metais. R. Zilnys pastebėjo, kad grupės nariai ir po daugelio metų mėgaujasi buvimu scenoje.

„Daina pasmerkta būti amžinai populiari. Nors sukurta pieš trisdešimt metų, bet tinka ir šiandien“, – šypsojosi D. Zvonkus.

Olego Ditkovskio ir Nedos Malūnavičiūtės duetas atliko kūrinį „Aš mylėjau tave tau nežinant“.

„Išgirsti O. Ditkovskį, dainuojantį šį dainą, yra didelė dovana televizijos žiūrovams, man tai – viena gražiausių lietuviškų dainų, kai viskas giliai užkabina. Ji turi būti finale“, – žavėjosi R. Zilnys.

K. Kazlauskaitė pastebėjo, kad duetas – puikiai vienas kitą jaučia. D. Zvonkus pritarė komisijos kolegai: „Tai –  nuostabaus grožio romansas, kuris privalo skambėti finale.“

Dažniausiai Virgilijaus Noreikos atliekamas kūrinys „Švelnumas“ šį kartą suskambo Pauliaus Bagdanavičiaus lūpose. K. Kazlauskaitės žodžiais, tai – dar viena fantastiška daina, kurią norėtųsi, kad girdėtų visas pasaulis.

R. Zilnys svarstė, kodėl daugelis žmonių taip mėgsta projekte skambančius lietuviškus kūrinius. Muzikos apžvalgininko nuomone, šios dainos primena paprastus ir nuoširdžius dalykus, kurių esame pasiilgę. „O  iš šitos dainos ir dabar daugelis Lietuvos kūrėjų galėtų pasimokyti“, – kalbėjo jis.

Jurga Šeduikytė atliko kūrinį „Laisvė“. „Ši daina kieta kaip deimantas, gili kaip bedugnė, skaudi kaip ašmenys, labai jaudinanti“, – gyrė K. Kazlauskaitė. D. Zvonkaus nuomone, ši daina šventa kiekvienam lietuviui, todėl net nejauku ją komentuoti. „Todėl išreikšiu tik susižavėjimą šia Jurgos versija“, – kalbėjo kompozitorius. „Lieku ištikimas žodžiams, kad ši daina yra už vertinimo ribų. Ji labai labai ypatinga“, – žavėjosi R. Zilnys.

Gytis Paškevičius pasirodė su savo kūriniu „Tu vėjo paklausk“. „Visos dainos viena už kitą geresnės. Kiek teko girdėti šios dainos atlikimų,  kol kas niekas neperspjovė paties dainos autoriaus Gyčio“, – įvertino D. Zvonkus.

Erica Jenings ir Rafailas Karpis pristatė kūrinį „Tu ateik į pasimatymą“. „Labai mėgstu šią moterį, bet daina – nelabai. Ji turi savo vietą, visokių jų reikia, bet gal ne šitam konkurse“, – vertino K. Kazlauskaitė.

(E. Jenings ir R. Karpis - V.Radžiūno (LRT) nuotr.)

R. Zilnys svarstė, kaip Europa įvertintų, jei šį kūrinį išsirinktume Lietuvos šimtmečio daina. „O man Rafailas patiko. Daina sukurta, kai nei aš, nei Ramūnas dar nebuvome gimę, ir ji iki šiol skamba“, – prisiminė D. Zvonkus.

LRT TELEVIZIJOS muzikinio projekto dalyviai iš savo kūrybos arsenalo traukia vis žinomesnius kūrinius, o „Dainų dainos“ autoriaus titulą pelnyti nori vis daugiau kompozitorių. Antradienio vakarą prie vyresniųjų kompozitorių pirmą kartą konkurse prisijungė ir Kęstutis Antanėlis.

Be jo, vyresniesiams kompozitoriams atstovavo Ovidijus Vyšniauskas, Viktoras Prapras, Algimantas Raudonikis ir Robertas Stanionis. Tarp jaunesniųjų kompozitorių  – Stano, Deividas Zvonkus, Laura Remeikienė, Andrius Borisevičius ir Edgaras Lubys.

Kęstučio Antanėlio operos „Peras Giuntas“ ištrauką „Mama“ atliko LEU choras ir Gražvydas Sidiniauskas. Šios operos premjera įvyko 1997 metais.„Labai džiaugiuosi, kad mūsų tarp atsirado toks „sunkiasvoris“ kompozitorius“, – kalbėjo Stano. Jis taip pat pasidžiaugė atlikėjo G. Sidiniausko pasirodymu. „Klausiau ir – tiek daug jausmų, tiek daug spalvų“, – žavėjosi L. Remeikienė. „Tokiai muzikai ši scena kiek mažoka“, – įvertino A. Borisevičius. „Jaučiu, kad Kęstučio kūrinys mus visus įvedė į tam tikrą rimtį, pajutau, kad esu konkurse, ne pramoginėje laidoje“, – sakė E. Lubys.

Merginų grupė „Pop ladies“ scenoje pristatė D. Zvonkaus kūrinį „Ruduo“. „Nuotaika tikrai labai rudeninė“,  – kalbėjo A. Raudonikis. „Kūrinys nepasirodė rudeniniu, tai – roko baladė. Labai įdomus pasirinkimas“, – nutarė R. Stanionis.

O. Vyšniauskas atliko dainą „Kur bėga Šešupė“ pagal Maironio eiles. D. Zvonkaus teigimu, toks kūrinys gali gimti tik iš širdies. A. Borisevičiau manymu, kur dainas apie „Lietuvą“ – rizikinga, tačiau autoriui puikiai pavyko. 

Evelina Sašenko pasirodė su E. Lubio kūriniu „Po rudenine saule“. „Daina gerąja prasme tradiciška, tačiau stipri“, – sakė K. Antanėlis. Jis daug liaupsių turėjo atlikėjai. Prie komplimentų prisidėjo ir R. Stanionis.

Mečislovas Subelis, Edmundas Seilius ir Viktoras Malinauskas sudainavo A. Raudonikio dainą „Mylimos akys“. „Maestro reikėtų siųsti į „Euroviziją“, jis turi daug parako“, – šypsojosi D. Zvonkus. „Mane šitas tercetas sužavėjo, daina pakilo į kitą lygį“, – gyrė L. Remeikienė. 

Stano dainą „Aš pasirašau“ pristatė grupė „69 danguje“. „Žodžių paprastumas nesupaprastino dainos. Daina nuotaikinga ir aiški“, – įvertino K. Antanėlis.  R. Stanionio manymu, daina turi visus šlagerio bruožus.

E. Sipavičius atliko legendinį R. Stanionio kūrinį „Antilopė“. Stano pagyrė kompozitoriaus kūrybą. D. Zvonkaus teigimu, jis šią dainą mėgo vaikystėje, mėgsta dabar ir tiki, kad mėgs senatvėje. L. Remeikienė paantrino, kad tai jai – mėgstamiausia šio kompozitoriaus daina. E. Lubio pasakojimu, šį kūrinį nuolat niūniuodavo jo mama. „Pakvipo labai geru skoniu, ačiū, – sakė jis.

Olegas Ditkovskis ir Neda Malūnavičiūtė scenoje pasirodė su A. Borisevičiaus kūriniu „Jeigu tu gali“. „Neįtikėtinai gerai parašytas kūrinys ir nė kiek ne kūdžiau atliktas. Aukščiausia klasė“, – žavėjosi K. Antanėlis. V. Prapras tikino taip pat esantis sužavėtas. 

V. Prapro kūrinį „Lietuvaitė“ patikėta atlikti ansambliui „Sare roma“. „Daina yra šimtaprocentinis šlageris, o Viktoras – šimtaprocentinis šlageristas“, – juokavo D. Zvonkus.

Choras „Chameleonas“ sudainavo L. Remeikienės kūrinį „Paukštelis ir žuvytė“. „Norėčiau į šio choro koncertą, mačiau du pasirodymus ir man labai patiko“, – gyrė O. Vyšniauskas. „Geras, teatrališkas reginys. Padaryta paprastai ir įtikinamai“, – komplimentų negailėjo ir K. Antanėlis.

Susumavus komisijos bei žiūrovų balsus šeštadienio vakarą paaiškėjo, kad toliau dėl „Dainų dainos“ titulo kovos Deivydo Zvonkaus, Gražinos Savinienės ir Algimanto Raudonikio kūriniai. Daugiausiai LRT TELEVIZIJOS žiūrovų simpatijų sulaukė daina „Per vėlai“, kurią kompozitorius patikėjo pirmą kartą ją atlikusiam dainininkui.

Bendri balai:

„Per vėlai“ – 19

„Lietuva“ – 18

„Svaja“ – 17

„Neleisiu tau“ – 15

„Berželis ir liepa“ – 13

„Žemyn“ – 13

„Meilės debesy“ – 12

„Rožė“ – 11

Žiūrovų balsai:

„Per vėlai“ – 2978

„Svaja“ – 2954

„Lietuva“ – 2781

„Neleisiu Tau“ – 2582

„Berželis ir liepa“ – 2039

„Žemyn“ – 1555

„Meilės debesy“ – 1302

„Rožė“ – 555

Komisijos balai:

„Lietuva“ – 30

„Per vėlai“ – 29

„Svaja“ – 28

„Rožė“ – 28

„Meilės debesy“ – 28

„Neleisiu tau“ – 28

„Žemyn“ – 28

„Berželis ir liepa“ – 27

Jaunesniųjų kompozitorių gretose – projekto senbūviai Stanislovas Stavickis-Stano, D. Zvonkus, Gintarė Karaliūnaitė ir debiutantė – Vilija Matačiūnaitė.

Vyresniųjų kompozitorių ketverte – A. Raudonikis, Vytautas Šiškauskas, G. Savinienė ir Ovidijus Vyšniauskas.

Pirmajame muzikiniame susitikime vyresniųjų kompozitorių kartai atstovavo V. Šiškausko nauja daina „Berželis ir liepa“, kurią atliko pats autorius. „Man labai patinka ir yra artimos V. Šiškausko melodijos. Patiko ir ši“, – komentavo Vilija Matačiūnaitė. Su premjera dainos autorių sveikino ir kiti jaunesniosios kompozitorių kartos atstovai – G. Karaliūnaitė bei Stano.

Jaunesniesiems kompozitoriams atstovavo D. Zvonkaus kūrinys „Per vėlai“, sudainuotas Romo Dambrausko, kurio atlikimą gyrė ir pats dainos autorius, ir kompozitoriai A. Raudonikis bei G. Savinienė. „Labai graži lyrinė daina ir puikus atlikėjas, kuriam ši daina tikrai tinka. Man labai patiko, norėtųsi dar vieno posmelio“, – sakė G. Savinienė.

Antrojoje kovoje susitiko A. Raudonikio daina „Svaja“ ir G. Karaliūnaitės „Rožė“. Pirmąją melodiją atliko Edmundas Seilius su Baltijos gitarų kvartetu. „Nuo pat pirmojo sezono pradžios laukiau būtent tokių A. Raudonikio dainų. Bravo, nuostabus kūrinys“, – pagyrų negailėjo D. Zvonkus. „Mes su D. Zvonkumi diskutavom, kodėl maestro ligšiol neištraukė šio savo kozirio. Puiki daina“, – antrino Stano.

G. Karaliūnaitė savo kūrinį atliko kartu su dainininkėmis Evelina Sašenko ir Asta Pilypaite. „Iš pradžių man nepatiko šios dainos tekstas, jis man atrodė nepakankamai modernus, galbūt dėl to, kad jį sukūriau ne pati. Publika šią dainą mylėjo, o aš – ne. Tačiau šiandien man ji nuskambėjo visiškai kitaip“, – pripažino dainos autorė G. Karaliūnaitė. Tačiau komisijos ji pernelyg nesužavėjo. „Daina gana konservatyvi, iš jaunimo norėtųsi įdomesnių sprendimų“, – vertino G. Savinienė.

Kompozitorės G. Savinienės sukurtą dainą „Lietuva“ trečiajame muzikiniame susitikime atliko choras „Liepaitės“. „Vos perskaičiusi J. Marcinkevičiaus eiles, galvoje išgirdau melodiją. Taip gimė ši daina“, – apie kūrybos procesą pasakojo autorė.

„Be galo graži daina, tiesiog tobula. Kažkada jos nemėgau, nes ji buvo privaloma muzikos pamokose. O šiandien dėkoju jums už šią dainą“, – gyrė Stano.

„Labai mėgstu chorinę muziką. Patriotinės dainos turi užburiančią aurą. O ši daina jau tapo himnu“, – komplimentus žarstė D. Zvonkus.

Savo kūrybos dainą „Meilės debesy“ atlikusi Vilija Matačiūnaitė sulaukė A. Raudonikio kritikos: „Man šiame pasirodyme šokio buvo daugiau nei dainavimo“. Su juo nesutiko O. Vyšniauskas. „Vos išgirdus Vilijos balsą, man pasidaro gera“, – sakė dainininkas ir skyrė maksimalų balą.

Ketvirtajame susitikime susigrūmė O. Vyšniausko daina „Neleisiu tau“, kurią atliko pats autorius ir Stano kūrinys „Žemyn“, sudainuotas Linos Rastokaitės.

„Kūrinys man pasirodė „patriarchatinis“. Nepaisant to, kad kai kada žodžiai man badė ausis, melodija labai graži“, – O. Vyšniausko kūrinį komentavo D. Zvonkus. „O man ši daina nepasirodė „patriarchatinė“. Ji tiesiog stipri. Man labai patiko jos klausytis“, – sakė V. Matačiūnaitė.

2001-aisiais sukurta daina „Žemyn“, šį kartą atliekama L. Rastokaitės, nuskambėjo visiškai kitaip. „Man patinka Stano kūryba. Jis turi išskirtinį bruožą – jausmingumą. Stano, tu – puikus kompozitorius“, –savo simpatijas atskleidė dainą atlikusi aktorė. Jai pritarė ir G. Savinienė: „Labai gražiai pateiktas šios dainos motyvas, styginiai instrumentai tinka šiai dainai. Kūrinys – labai vykęs, Stano mane labai nustebino.“ Tuo metu A. Raudonikis su šia nuomone nesutiko: „Atlikimas – puikus, bet mano simpatijų ši daina nepelnė“.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje apie savo sugrįžimą į sceną paskelbusi grupė „Bavarija“ parodė, kaip atlikėjai turi bendrauti su žiniasklaida. Grupės nariai iš kišenės vieną po kitos traukė staigmenas, o jų improvizuoti pokštai vertė kvatotis iki ašarų. Akivaizdu, kad „Bavarijos” nariai pasiilgę ne tik scenos, bet ir vienas kito. Grupė sugrįžta, įkalbėta M.A.M.A. apdovanojimų organizatorių.

„Buvome tikrai vienas nuo kito pavargę”, – neslepia J.Liesis, pastaraisiais metais atitrūkęs nuo pramogų verslo blizgučių ir tapęs „solidžiu kriminalistu”. Tačiau šlovinga praeitis ir nepamirštami šėliojimai su „Bavarija” neleidžia nurimti jo sielai ir Juozas žada, kad žiniasklaida dar turės ką parašyti po muzikos apdovanojimų M.A.M.A.2014 pratęsimo naktiniame klube.

„Ne dėl to „Bavariją” kviesdavo į koncertus, kad žmonės pasiklausytų muzikos, bet kad būtų ką rašyti apie „afterparty“. Be abejo, mes ir po M.A.M.A. apdovanojimų jūsų nenuvilsime“, – juokavo J.Liesis.

Palaikydamas keitimosi keistomis dovanomis su „bavarais“ tradicijas, J.Liesis bičiuliui Deivydui Zvonkui įteikė sintezatorių, pagamintą prieš bemaž 20 metų. Šis draugui atsilygino vardiniais marškinėliais su užrašu „Liesis ieško žmonos“. Vilius gavo dovanų istorijoje dulkėjusią savo fotosesijos nuotrauką ir seną, neveikiantį mikrofoną. Dainininkas patikino, kad šis jam pravers M.A.M.A.2014 apdovanojimuose, kurie vyks sausio 30 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Šios scenos „bavarai“ dar nėra išbandę. Tačiau jie nuolat koncertuodavo daugiatūkstantinei miniai miestų šventėse, stadionuose, Vilniaus sporto rūmuose ar Kauno sporto halėje.

„2000-aisiais dar buvo tokia situacija, kad kai kuriuose miestuose tekdavo koncertuoti su mediniais mikrofonais. Arba atvažiavę į koncertą gaudavome du mikrofonus trims“, - juokėsi D.Zvonkus.

Nepaisant to, „bavarams“ scenoje visada būdavo linksma ir jie tikrai valdė publiką. „Nepamiršiu koncerto Utenoje, kai Juozas prašė minios šaukti mūsų vardus. „Vilius!“ – rėkė jis, ir minia kartojo. „Deivydas!“ – minia kartojo. Tada Juozas, girdžiu, šaukia: „Grietinė!” ir visi choru atsako: „Grietinė!” Įsivaizduokite, kaip man reikėjo toliau dainuoti. Aš parklupau iš juoko“, – kvatojo V.Tarasovas.

J.Liesis papasakojo, kad Grietinė turėjo būti mergaitiškas vardas. „Važiuodami į tą koncertą iki ašarų prisifantazavome, kaip pavadintume dvynius, jei mums tokie gimtų. Vilius pasakė, kad vadintų juos Penicilinu ir Aspirinu. Zvonkus nutarė, kad jei susilauktų berniuko ir mergaitės, tai būtų Asfaltas ir Plyta, o aš sakiau, kad pavadinčiau Pienu ir Grietine. Būdamas scenoje prisiminiau šį šventą vardą, bet po to, kai minia jį skandavo, atsisukęs į draugus jų nebepamačiau. Vilius buvo pabėgęs išsijuokti už užuolaidų“, – prisiminė J.Liesis.

„Bavarija“ yra palikusi ypač ryškų pėdsaką Lietuvos popmuzikos puslapyje, susižėrusi ne vieną reikšmingą apdovanojimą, o jų singlai ir albumai tapdavo ne tik auksiniais, bet ir keliskart platininiais. 2003 metų gruodį išleistas albumas „Labai labai" jau pirmą platinimo dieną tapo beveik „platininiu" – jo buvo parduota 17 tūkstančių. Tačiau net ir svaiginantys praeities laimėjimai nepaskatino J.Liesio pritarti „Bavarijos“ sugrįžimui į sceną. Dar rugpjūčio mėnesį jis nė už ką nebūtų sutikęs vėl koncertuoti.

„Grupėje visais laikais buvau inkaras, stabdis. Pastaruoju metu skeptiški vertinau „Bavarijos“ sugrįžimą, nes praeity žavėdavome merginas savo neblėstančia jaunyste, o dabar merginos tapo moterimis. Galvojau, jeigu „Bavarija“ galėtų vėl pasirodyti, tai ne daugiau nei savo vaikams. Ir tai yra dalykas, dėl kurio šis pasirodymas vis dėlto įvyks, kad vaikai galėtų pasakyti – tėvas yra pašėlęs „bachūras“, – sakė Juozas.

V.Tarasovas pasakojo iki šiol girdintis, kaip gatvėje vaikai dainuoja jų dainas. J.Liesis nusikvatojo, kad jau sulaukė pasiūlymo koncertuoti vaikų darželyje. Įsilinksminusi grupė nutarė, kad verta pagalvoti ir apie turą per darželius.

Tačiau atmetus pokštus, „bavarai“ jau iš tiesų sulaukė didelio renginių organizatorių susidomėjimo ir viliojančių pasiūlymų. Bet pirmiausia jie išbandys savo jėgas M.A.M.A. iškilmėse. „Laukia rimtas renginys. Mes čia šmaikštuoliai, baisiai daug juokaujame, bet iš tiesų rimtai ruošiamės: apdovanojimuose pasirodysime ne vieni, imsime skudučių orkestrą ir medūzų chorą“, – žadėjo J.Liesis.

Vyrai juokėsi, kad pritariančiomis vokalistėmis galėtų įdarbinti savo žmonas. „Mano žmonos pačios subūrė grupę“, – naują juoko bangą sukėlė D.Zvonkus.

Vilniuje šiuo metu gyvena du iš trijų „bavarų“, jie visi tarpusavyje susitinka vos kartą metuose, tačiau klaipėdietiškas savo šaknis vėl labai aiškiai pajuto savo spaudos konferencijos metu. Ji buvo surengta simboliškoje vietoje – Vilniaus kavinėje „Klaipėdos senamiestis“, o užkandžiams buvo patiekta iš pajūrio atvežta rūkyta žuvis.

Žinomiausias kompozitorius Lietuvoje Deivydas Zvonkus ir viena populiariausių dainininkių grupių „Pop Ladies“ specialiai konkursui „Mis Lietuva 2014“ ruošia ypatingą dainą. Grupės lyderė Natalija Bunkė tikina, kad dainoje panašumų į save ras ne tik karūnos siekiančios merginos, bet ir daugelis klausytojų bei žiūrovų.

„Mes su grupės merginomis paprašėme Zvonkaus, kad jis sukurtų dainą apie grožį, merginas, apie tai, kas ryškiausia grožio konkursuose ir apskritai grožio pasaulyje. Manau, kad naujoji mūsų daina puikiai atspindės „Mis Lietuva 2014“ konkurse tvyrančią atmosferą,“ – apie būsimą dainos premjerą pasakoja N. Bunkė.

„Daugeliui gali pasirodyti, kad dalyvės tiesiog gražiai pasipuošia, nužingsniuoja podiumu ir gražiausia yra karūnuojama. Tačiau viskas yra kur kas sudėtingiau – jos visos labai jaudinasi, stipriai ruošiasi ir repetuoja savo pasirodymus. Viskas tikrai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio,“ – apie gražiausios lietuvaitės rinkimus pasakoja N. Bunkė.

Dainininkė teigia, kad, jos nuomone, „Mis Lietuva 2014“ dalyvės turėtų joms suteiktą šansą išnaudoti labiau. „Iki šiol įsimintiniausia grožio konkurso dalyvė man yra Jurgita Jurkutė. Ji Lietuvoje žinoma ne tik, kaip graži, bet ir kaip protinga, išmintinga, savimi pasitikinti ir turinti tvirtas moralines vertybes moteris. Savo gautą titulą ji išnaudojo labai tinkama linkme. Linkėčiau visoms finalininkėms sekti Jurgitos pavyzdžiu ir dėvint grožio karūną, tinkamai atstovauti Lietuvai,“ – patarimais dalinasi N. Bunkė.

Be Natalijos Bunkės ir grupės „Pop Ladies“ grožio šventėje taip pat koncertuos Linas Adomaitis, „Electronic I“, „Pinup Girls“, „4 Roses“, Jurgis Bruzga, Kristina Ivanova su grupe „Magnit“, „Rollikai“, grupė „ŠarkA“ ir kiti populiariausi atlikėjai.

Konkurso finale merginos kovos ne tik dėl gražiausios lietuvaitės titulo – nugalėtoja laimės unikalią galimybę atstovauti Lietuvai pasauliniuose grožio konkursuose: „Mis Pasaulis 2014“ („Miss World 2014“) ir „Mis Visata 2014“ „Miss Universe“.

Šiemet „Eurovizijoje“ nugalėjęs transvestitas Lietuvoje labiau patiko ekspertams nei gyventojams. Paaiškėjus, kad Lietuva konkurso finale 10 balų skyrė Austrijos atstovui, daugeliui kilo abejonių, ar nebus ekstravagantiškasis dainininkas į lentelės viršų kilstelėtas balsavusių ekspertų rankomis.

Sukėlė diskusijų

Lietuvos sprendimas „Eurovizijos“ finale Austrijai atstovavusiam transvestitui Conchitai Wurst skirti 10 balų sulaukė audringos reakcijos. Vieni tikino, jog nugalėjusios šalies daina buvo geriausia, todėl buvo titulo verta, kiti kaltino konkursą, kad šis peržengė visas padorumo ribas.

Ne vienam kilo klausimų, ar išties telefono skambučiais galėję balsuoti lietuviai vieningai palaikė atlikėją, o galbūt pusę galutinių balsų sudariusi Lietuvos muzikos profesionalų nuomonė visiškai pakeitė rezultatus.

Vienas iš komisijos narių – klaipėdietis Deividas Zvonkus tikino, kad diskusijų Austrijos atstovas sukėlė ir tarp komisijos narių, tačiau susumavus jų vertinimus rezultatas buvo aiškus.

Manė, kad nelaimės

Pašnekovas pripažino, kad ir pats favorite laikė Conchitą Wurst, tačiau dvejojo, ar pastaroji taps nugalėtoja.

„Stiprus buvo ir Olandijos pasirodymas, tačiau aš savo balsą atidaviau Austrijos atlikėjai, o gal reikėtų sakyti, jog atlikėjui“, – šypsojosi žinomas klaipėdietis.

Pašnekovas patikino, kad pirmąsias tris vietas pasidalijusios šalys buvo kone lygiavertės, kurios akivaizdžiai atitrūko nuo kitų šalių.

„Sąžiningai maniau, kad susumavus žmonių balsus Conchita nelaimės. Kiek žinau, pagal žiūrovų balsus Conchita Wurst buvo maždaug per vidurį“, – pripažino muzikantas.

Skyrė 5-ąją vietą

D.Zvonkus pastebėjo, jog Austrijos atstovė nepavergė Europos ar Lietuvos klausytojų širdžių vien vokaliniais sugebėjimais. Jo teigimu, nemažai lėmė ir sensacingas atlikėjos įvaizdis.

Komisijos narys D.Zvonkus patvirtino, kad telefonų skambučiais balsavę lietuviai nebūtų tiek daug balų skyrę Austrijos atstovei, tačiau vieną didžiausių balų, atitekusių Conchitai, nulėmė komisijos narių simpatijos.

„Beveik niekada idealiai nesutampa komisijos ir žiūrovų balsai“, – nukirto „Eurovizijos“ Lietuvoje vyriausiasis prodiuseris Audrius Giržadas.

Šiuo metu dar nėra žinoma, kiek lietuvių sekmadienio vakarą palaikė vieną ar kitą konkurso dalyvį, tačiau jaučiamas aiškus gyventojų ir komisijos nuomonių nesutapimas.

Žiūrovai Austrijos atstovei skyrė tik 5 vietą, o komisija – pirmąją. Daugiausia – 12 balų gyventojai būtų skyrę Olandijai.

2-ąją vietą lietuviai būtų atidavę Ukrainos atstovei, tačiau komisija jai skyrė tik 15-ąją, todėl šiai šaliai iš Lietuvos skriejo tik mažieji balai.

3-ioje pozicijoje lietuviai norėjo matyti Baltarusijos atstovę, tačiau vėl koją pakišo komisijos balsai, todėl šiai šaliai taip pat buvo skirti mažieji balai.

4-ąją vietą gyventojai būtų skyrę Lenkijai, tačiau ši nesulaukė simpatijų iš Lietuvos komisijos ir negavo net mažųjų balų.
 

LNK eteryje antrus metus iš eilės bus rodomas projektas "Lietuvos balsas". Pernai bendradarbiavę su Erica bei Jurgiu Didžiuliais, Egidijumi Sipavičiumi, Violeta Tarasoviene bei Merūnu Vitulskiu, šiemet organizatoriai nutarė mokytojus pakeisti. Anksčiau jau buvo paskelbta, kad populiaraus muzkinio projekto mokytojais tapo Donatas Montvydas bei Inga ir Arūnas Valinskai.

Delfi.lt skelbia, kad prie projekto mokytojų šiemet prisijungs ir kompozitoriaus Deivido Zvonkaus mylimoji Katažina Nemycko.

„Tokio kvietimo nesitikėjau, gyvenime nebūčiau pagalvojusi, kad tapsiu tokio muzikinio projekto dalyvių mokytoja, - kalbėjo atlikėja.