Tiriamosios žurnalistikos centras „Correctiv“ neseniai paskelbė apie susitikimą, kuriame dalyvavo neonaciai, verslininkai, AfD ir Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) nariai, kurie aptarė slaptą planą, kaip reiktų priversti milijonus imigrantų išvykti iš Vokietijos.

Policijos duomenimis, šeštadienį demonstracijoje Berlyne prieš kraštutinius dešiniuosius ir jų ideologiją dalyvavo mažiausiai 120 tūkst. žmonių.

AFP korespondentas pranešė, kad parlamento pastatą, Reichstagą, apsupę žmonės susikibo už rankų, o tai simbolizavo, kad jie jį saugo nuo kraštutinių dešiniųjų.

Dauguma renginio metu skambėjusių skanduočių buvo nukreiptos prieš AfD, kuri itin griežtai pasisako prieš imigraciją.

Daugiau nei 1,3 tūkst. asociacijų, iniciatyvų ir institucijų ragino žmones dalyvauti demonstracijoje, kurios šūkis – „Mes esame ugniasienė“.

Šeštadienį ir kituose Vokietijos miestuose surengti protestai prieš kraštutinius dešiniuosius.

Demonstracijoje Berlyne dalyvavo ir politikai, įskaitant Socialdemokratų partijos (SPD) vadovę Saskią Esken, socialdemokratą sveikatos apsaugos ministrą Karlą Lauterbachą ir šeimos reikalų ministrę Lisą Paus iš Žaliųjų partijos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savo paramą renginio dalyviams išreiškė socialiniame tinkle „X“ (anksčiau „Twitter“), teigdamas, kad tai „stiprus ženklas už demokratiją ir mūsų konstituciją“.

Tuo metu AfD pasipiktino valdžios parama protestuotojams.

„Iki ko priėjome Vokietijoje, kad valdžia ragina protestuoti prieš dalį gyventojų?“ – partija parašė socialiniame tinkle „X“.

Nors po „Correctiv“ straipsnio AfD reitingai šiek tiek nusmuko, tačiau ji vis dar tebėra antra populiariausia partija po CDU.

„Europos ir Ispanijos žemės ūkio sektoriuje auga nusivylimas ir nerimas dėl sudėtingų sąlygų ir dusinančios biurokratijos, kurią sukelia Europos reglamentai“, – teigiama bendrame „Asaja“, UPA ir COAG profesinių sąjungų pareiškime.

Profesinės sąjungos nenurodė nei planuojamų protestų datų, nei kitų detalių.

Europoje vis labiau plinta ūkininkų nepasitenkinimas, o protestai vyko ar vyksta Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Nyderlanduose. Europos Sąjunga, prieš šiais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, suskubo spręsti susirūpinimą keliančius klausimus.

Pavyzdžiui, protestuojantys Prancūzijos ūkininkai iš visos šalies keliavo į Paryžių, kur bandė blokuoti kelius ir paralyžiuoti sostinę.

Ūkininkai piktinasi nepakankamomis pajamomis, sparčiai augančiomis elektros energijos ir degalų kainomis, biurokratizmu ir aplinkosaugos politika, kuri, jų teigimu, kenkia jų galimybėms konkuruoti su kitomis šalimis.

Ketvirtadienio vakarą keli šimtai žmonių susirinko Damų aikštėje Amsterdamo centre, kad išreikštų prieštaravimą rasinei diskriminacijai ir islamofobijai. G. Wildersas jau daug metų atakuoja islamą ir yra paraginęs uždrausti Koraną.

Šis mitingas iš pradžių buvo sušauktas kaip protestas už palestiniečių teises ir prieš Izraelio atakas Gazos Ruože.

Tuo metu Utrechte, anot žiniasklaidos, prie miesto rotušės susirinko apie 1 tūkst. žmonių. Jie skandavo „Jūs nesate vieni“ ir siekė pabrėžti, kad pagrindinės teisės taikomos visiems piliečiams.

G. Wilderso Laisvės partija (PVV) trečiadienį vykusiuose parlamento rinkimuose iškovojo stebėtinai stiprią pergalę ir užsitikrino 37 iš 150 vietų žemuosiuose rūmuose.

Kaltinamasis buvo nuteistas mirties bausme už „valstybinio pastato padegimą, viešosios tvarkos trikdymą, susirinkimą ir sąmokslą įvykdyti nusikaltimą nacionaliniam saugumui, taip pat už buvimą Dievo priešu bei korupciją žemėje“ – tai vienas sunkiausių nusikaltimų pagal Irano įstatymus, pranešė „Mizan Online“.

Kitas Teherano teismas nuteisė penkis kitus asmenis laisvės atėmimo bausmėmis nuo penkerių iki dešimties metų už „susirinkimą ir sąmokslą vykdyti nusikaltimus nacionaliniam saugumui bei viešosios tvarkos trikdymą“.

Visi nuteistieji gali apskųsti nuosprendį, pridūrė svetainė.

Per protestus, kuriuos valdžios institucijos pavadino „riaušėmis“, žuvo dešimtys žmonių, daugiausia demonstrantų, taip pat saugumo darbuotojų.

Smerkia „gėdingas“ E. Macrono pastabas

Iranas sekmadienį sukritikavo neseniai įvykusį Prancūzijos prezidento susitikimą su šiitiškos respublikos priešininkais, o Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) komentarus po susitikimo pavadino „apgailėtinais ir gėdingais“.

Penktadienį E. Macronas susitiko su keturiomis žinomomis Irano moterimis disidentėmis, nesiliaujant jau kelias savaites Iraną drebinantiems protestams po Mahsos Amini mirties.

22 metų moteris mirė rugsėjo 16 dieną, praėjus kelioms dienoms po to, kai ją suėmė moralės policija už tariamą griežto Irane taikomo moterų aprangos kodo pažeidimą.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani (Naseras Kananis) sakė, kad šis susitikimas buvo „šiurkštus Prancūzijos tarptautinių įsipareigojimų kovojant su terorizmu ir smurtu pažeidimas“.

„Manome, kad Prancūzija palaiko šiuos grėsmingus reiškinius“, – pridūrė jis.

Susitikime dalyvavo JAV gyvenanti aktyvistė Masih Alinejad (Masih Alinedžad), kuri daugelį metų vadovauja kampanijai, skatinančiai Irano moteris nusiimti privalomus galvos apdangalus, ir Vašingtone įsikūrusios teisių gynimo grupės „Abdorrahman Boroumand Center“ viena iš įkūrėjų Ladan Boroumand (Ladan Borumand).

N. Kanani teigė, jog „keista, kad šalies, pasisakančios už laisvę, prezidentas pažemino save susitikdamas su ja“, turėdamas omenyje M. Alinejad.

Ministerijos atstovas apkaltino ją „bandant skleisti neapykantą ir vykdyti smurtinius bei teroristinius veiksmus Irane ir prieš Irano užsienio diplomatines misijas“.

Po susitikimo su moterimis Prancūzijos prezidentas kalbėjo apie savo „pagarbą ir susižavėjimą jų vykdomos revoliucijos kontekste“.

E. Macrono pareiškimai apie paramą šiai vadinamajai revoliucijai, kuriai vadovauja šie žmonės yra apgailėtini ir gėdingi.

„E. Macrono pareiškimai apie paramą šiai vadinamajai revoliucijai, kuriai vadovauja šie žmonės yra apgailėtini ir gėdingi“, – sakė N. Kanani.

Iranas taip pat užsipuolė Vokietiją dėl kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) „intervencinių ir provokacinių“ pastabų.

„Kokia gi jūs valdžia, kuri šaudo į savo piliečius? Kiekvienas, kuris taip elgiasi, turi tikėtis mūsų pasipriešinimo“, – šeštadienį savaitinėje vaizdo transliacijoje sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad jo šalis įsipareigojo laikytis žmogaus teisių ir jas ginti.

Kai kurie „žmogaus teises pavertė politinių žaidimų pagrindu“, – komentavo N. Kanani.

Pareiškime jis apkaltino Vokietiją „negerbiant kitų šalių suvereniteto ir tuo pat metu teikiant prieglobstį teroristinėms ir separatistinėms grupuotėms, priešiškoms Islamo Respublikai“.

Prie Berlyno Brandenburgo vartų susirinko jūra žmonių su geltonai-mėlynai nudažytais plakatais su užrašais „Stop Putinui“ ir „Stop karui“, o policija paskaičiavo, kad ši protesto akcija sostinėje pritraukė nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. dalyvių.

Frankfurte solidarizuotis su ukrainiečiais susirinko apie 11 tūkst. žmonių, o mitingai, pasak policijos, vyko „taikiai ir be incidentų“. Demonstrantai mojavo Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavomis, skandavo „Stoppt den Krieg“ („Sustabdykite karą“), pranešė įvykio vietoje buvęs žurnalistas.

Spalvingos eitynės taip pat vyko Štutgarte, Leipcige ir Hamburge, kuriose dalyvavo ir jauni, ir pagyvenę žmonės, taip pat ir šeimos su vaikais.

Scanpix nuotr.

Demonstracijas organizavo daugiau kaip 40 teisių gynimo organizacijų, bendruomenių, profesinių sąjungų ir religinių grupių. Anot organizatorių, visoje šalyje jos pritraukė apie 125 tūkst. žmonių.

Rašytiniame kreipimesi organizatoriai pasmerkė „vis žiauresnius“ išpuolius prieš civilius Ukrainoje ir gyrė rusų, protestuojančių prieš Kremliaus veiksmus, drąsą.

„Kartu raginame Vladimirą Putiną nedelsiant nutraukti išpuolius, pasitraukti iš Ukrainos ir atkurti jos teritorinį vientisumą“, – pažymima kreipimesi.

Teisės aktą pristatė fondo „Gyvybė ir šeima“ aktyvistė Kaja Godek, jam surinkus reikiamus 140 tūkst. parašų.

Jis numato, kad ateityje vieši susibūrimai negalėtų turėti tikslo „kvestionuoti santuoką kaip santykius tarp vyro ir moters“ ar „propaguoti santuokos sąvokos išplėtimą, kad šis apimtų tos pačios lyties asmenis“.

Negana to, demonstracijose taip pat nebūtų galima propaguoti homoseksualių šeimų įsivaikinimo ar „tam tikros seksualinės orientacijos, išskyrus heteroseksualumą“.

Įstatymu daugiausiai taikomasi į „Pride“ paradus ir kitas LGBT bendruomenės demonstracijas.

Pernykščius protestus prieš sugriežtintus abortų įstatymus organizavęs judėjimas „Moterų streikas“ paragino prie parlamento surengti prieš naująjį įstatymą nukreiptą demonstraciją.

Daugelis politikų iš Lenkijos konservatyvios valdančiosios partijos PiS viešai pasisako prieš LGBT bendruomenę. Beveik 100 šalies miestų ir regionų yra pasiskelbę zonomis „be LGBT ideologijos“.

Daugelis jų įsikūrę katalikiškuose šalies rytuose ir pietuose. Neseniai keli regionai atšaukė šį statusą, kai Europos Komisija (EK) sustabdė derybas dėl jiems skirto finansavimo.

Rinktis žmones į demonstracijas paragino buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, dabar vadovaujantis pagrindinei Lenkijos opozicijos partijai „Pilietinė platforma“ (PO), perspėjęs apie „Polexito“ – išstojimo iš ES – perspektyvą.

„Dešimtys tūkstančių žmonių Varšuvoje ir daugiau nei 100 miestų bei miestelių visoje Lenkijoje atėjo protestuoti prieš tai, ką ši vyriausybė daro mūsų tėvynei“, – sakė D. Tuskas didžiulei miniai sostinėje, užtvindytoje žvaigždėmis nusagstytomis mėlynomis ES vėliavomis.

D. Tuskas paprašė žmonių „ginti europinę Lenkiją“, minėtam teismo sprendimui sulaukus kritikos tiek Lenkijoje, tiek Bendrijoje.

Remiantis apklausomis, narystė Bendrijoje Lenkijoje išlieka labai populiari, tačiau Varšuvos ir Briuselio santykiai tapo įtempti nuo tada, kai 2015 metais į valdžią atėjo dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

Pagrindinis nesutarimų objektas yra PiS inicijuota plati teismų sistemos reforma, kuri, kaip baiminasi ES, gali pakenkti teismų nepriklausomumui ir demokratinėms laisvėms.

Naujausias posūkis šiame ilgai besitęsiančiame ginče buvo ketvirtadienio Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas. Vyriausybės oponentų teigimu, KT yra nelegitimi institucija, nes joje gausu PiS sąjungininkų.

Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Joje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija.

Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas.

„Aš čia, nes bijau, kad išeisime iš ES. Tai labai svarbu, ypač mano anūkei“, – naujienų agentūrai AFP sakė 64 metų Varšuvos gyventoja Elzbieta Morawska (Elžbieta Moravska).

„Britanija ką tik paliko ES, ir tai yra tragedija; jei Lenkija pasitrauks dabar, tai taip pat bus tragedija“, – Varšuvoje AFP sakė 20 metų Aleksander'as Winiarskis (Aleksandras Viniarskis), Anglijoje studijuojantis lenkas.

„Ši vyriausybė peržengė visas ribas – tai yra mafijos valstybė“, – AFP sakė 40-metė vienos Varšuvos žiniasklaidos bendrovės vadovė Beata, kuri atsisakė atskleisti savo pavardę.

Centrinėje Varšuvos aikštėje susirinkę protestuotojai mojavo savo mobiliųjų telefonų žibintuvėliais, sugiedojo šalies himną ir skandavo „Mes pasiliekame!“

„Polexitas“

Dar prieš teismui priimant sprendimą, Briuselis perspėjo, kad ta byla gali turėti „pasekmių“ išmokoms, kurias Lenkija turi gauti iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.

Tačiau ekspertai sako, kad Konstitucinio Tribunolo nutartis, kuri dar turi būti paskelbta oficialiai, kad įgytų teisinę galią, gali būti pirmas žingsnis link galimo šalies pasitraukimo iš ES.

„Ši nutartis absoliučiai nesuderinama su Europos Sąjungos teise ir turi būti paprasčiausiai ignoruojama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje“, – sakė Piotras Bogdanowiczius (Piotras Bogdavovičius) iš Varšuvos universiteto.

„Ant kortos iš tiesų pastatyta mūsų narystė ES“, – sakė jis radijui „TOKFM“.

Buvęs Lenkijos žmogaus teisių kontrolierius Adamas Bodnaras „TOKFM“ sakė, kad Konstitucinio Tribunolo nutartis numato „Polexitą“, neįvardijant to konkrečiu žodžiu.

Vis dėlto vyriausybė atmetė tokią perspektyvą.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) penktadienį patikino, kad jo šalis nori likti Europos Sąjungoje.

„Lenkijos ir Vidurio Europos šalių įstojimas į Europos Sąjungą yra vienas ryškiausių ankstesnio dešimtmečio įvykių. Tiek mums, tiek pačiai ES“, – sakė M. Morawieckis, turėdamas galvoje Bendrijos plėtrą į rytus 2004-aisiais.

„Lenkijos vieta yra ir bus Europos valstybių šeimoje“, – parašė premjeras socialiniame tinkle „Facebook“.

M. Morawieckis nesureikšmino Konstitucinio Tribunolo nutarties. Anot jo, konstitucinės teisės viršenybės kitų teisės šaltinių atžvilgiu principą yra konstatavę teismai kitose valstybėse narėse.

„Turime tokias pat teises, kaip kitos šalys. Norime, kad šios teisės būtų gerbiamos. Nesame nekviesti svečiai Europos Sąjungoje. Ir dėl to nesutinkame, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su antrarūše šalimi“, – sakė premjeras.

Šalies Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šeštadienį protestavo beveik 215 tūkst. žmonių.

Protestai vyko daugiausiai taikiai, bet 11 žmonių buvo suimta.

Prancūzijos pietuose, Provanso Ekse, demonstracijos dalyviai skandavo „laisvė“, o Lione vienas protestuotojas prieš kamerą rodė plakatą su užrašu „išgelbėkime savo vaikus nuo „Pfizer“.

Valdžia prognozavo, kad visoje šalyje į demonstracijas susirinks apie 250 tūkst. žmonių – dvigubai daugiau nei liepos viduryje.

Praėjusį savaitgalį 273 tūkst. Prancūzijos gyventojų išėjo į gatves išreikšti nepasitenkinimo privalomais skiepais medicinos darbuotojams ir griežtesniais reikalavimais norint patekti į įvairias institucijas.

Prancūzijoje žmonės privalo turėti imuniteto pasą eidami į restoranus ar kino teatrus, keliaudami tarpmiestiniais traukiniais, o kai kuriais atvejais ir norėdami patekti į prekybos centrus.

Imuniteto pasas įrodo, kad žmogus paskiepytas arba pasveiko nuo COVID-19, arba turi neigiamą testą. Nuo spalio vidurio koronaviruso tyrimai taps mokami, todėl valdžią kritikuojantys žmonės skundžiasi, kad tokiu būdu jie yra verčiami skiepytis.

Politologas Jeanas Yvesas Camus naujienų agentūrai dpa sakė, kad demonstracijos pritraukia įvairių pažiūrų gyventojus. Tarp jų yra kraštutinės dešinės rėmėjai, asmenys tikintys sąmokslo teorijomis ir „geltonųjų liemenių“ judėjimo atstovai, kurie seniau susibūrė protestuoti prieš augančias degalų kainas.

Pranešama apie susirėmimus tarp protestuotojų ir policijos. Tyrgarteno parke pareigūnai panaudojo vandens patranką. Anot policijos atstovo, per demonstracijas buvo sulaikyta apie 500 žmonių.

Virš įvairių miesto vietų ratus suko sraigtasparniai, nes „Lateral Thinking“ nariai išsibarstė po visą sostinę. Remiantis policijos pateikta informacija, būta daugybės bandymų prasiveržti pro užtvaras. „Atskirais atvejais teko panaudoti jėgą“, – teigė policijos atstovė.

Sekmadienio rytą prie sostinės vakaruose esančio Olimpinio skvero susirinko keli šimtai žmonių. Ten buvo dislokuota daugiau kaip 2 200 policijos pareigūnų. Taip pat pranešta apie didesnio masto protestus prie Pergalės kolonos.

EPA-ELTOS nuotr.

„Lateral Thinking“ iš pradžių planavo Tyrgartene surengti didžiulį protestą, kuriame turėjo dalyvauti apie 22 500 žmonių. Tačiau Berlyno policija uždraudė šio ir dar kelių kitų protestų organizavimą dėl nerimo, kad juose nebus laikomasi higienos taisyklių.

Tačiau policijos atstovas naujienų agentūrai dpa sakė, kad, nepaisydami draudimo, įvairiose miesto vietose vis vien būriavosi žmonės ir skyrėsi besirenkančių grupių „agresijos potencialas“. Atstovas taip pat nurodė, kad buvo sužeista policijos pareigūnų, tačiau nepateikė daugiau detalių. Socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat pasirodė pranešimų, kad policija prieš protestuotojus panaudojo dirgiklius ir lazdas.