Per penktadienį Singapūre vykusią kasmetinio forumo „Šangri La dialogas“ atidarymo vakarienę abu gynybos vadovai pirmą kartą paspaudė vienas kitam rankas ir trumpai šnektelėjo, tačiau, Pentagono nusivylimui, esminių pokalbių nebuvo.

Šiais metais įtampa tarp Vašingtono ir Pekino išaugo dėl daugelio klausimų, įskaitant Taivaną, kurį Kinija laiko savo teritorija, ir numanomą Kinijos sekimo balioną, šiais metais praskridusį virš Jungtinių Valstijų ir numuštą amerikiečių karo lėktuvo.

JAV gynybos vadovo kelionė po Aziją, kurios metu jis lankėsi Japonijoje, taip pat aplankys Indiją, yra dalis aukščiausio rango JAV pareigūnų siekio stiprinti aljansus ir partnerystes regione, kad atsvertų Kinijos įtaką, tačiau buvo ir nedrąsių ženklų, kad abi šalys stengiasi pataisyti savo santykius.

„Jungtinės Valstijos mano, kad atviri ryšiai su Kinijos Liaudies Respublika yra labai svarbūs – ypač tarp mūsų gynybos ir karinių vadovų“, – aukščiausiojo lygio susitikime sakė L. Austinas.

„Kuo daugiau kalbėsimės, tuo labiau išvengsime nesusipratimų ir klaidingų vertinimų, galinčių sukelti krizę ar konfliktą“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos mano, kad atviri ryšiai su Kinijos Liaudies Respublika yra labai svarbūs.

Jungtinės Valstijos pasiūlė Li Shangfu su Pentagono vadovu susitikti renginio kuluaruose, tačiau Pekinas atsisakė, o jo atstovė spaudai pareiškė, kad „JAV aiškiai žino, kodėl šiuo metu kyla karinio bendravimo sunkumų“.

Kinijos delegacija greitai sureagavo į L. Austino pastabas, o kinų gynybos ministerijos atstovas spaudai vyresnysis pulkininkas Tangas Hefei (Tangas Hefėjus) pareiškė, kad Pentagono vadovas pateikė keletą klaidingų kaltinimų.

„Mes tam prieštaraujame“, – žurnalistams Singapūre sakė pulkininkas.

Kitas Kinijos delegacijos narys, vyresnysis pulkininkas Zhao Xiaozhuo (Džao Siaodžuo), teigė, kad Vašingtonas neturi teisės nurodinėti Kinijai, ką daryti.

„Tai, ką mes darome Kinijos kariuomenėje, yra pagrįsta pagrindiniais Kinijos saugumo interesais, kurie yra esminiai“, – nurodė jis.

Li Shangfu, kuris kalbą posėdyje sakys sekmadienį, 2018 metais JAV vyriausybė įvedė sankcijas už rusiškų ginklų pirkimą, tačiau Pentagonas teigia, kad tai netrukdo L. Austinui su juo turėti oficialių reikalų.

Pasak Zhao Xiaozhuo, sankcijų panaikinimas yra viena iš esminių derybų su JAV gynybos vadovu sąlygų.

Pats L. Austinas teigė esąs labai susirūpinęs dėl to, kad (Kinija) „nenori rimčiau įsitraukti į geresnių krizių valdymo mechanizmų tarp mūsų kariuomenių kūrimą“, ir išreiškė viltį, kad tai netrukus pasikeis.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) po dalyvavimo Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Japonijoje pirmą kartą lankosi šalia esančioje Pietų Korėjoje.

„Tikimasi, kad ES ir Pietų Korėja pareikš tvirtą bendrą paramą taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai“, – sakoma EVT pareiškime.

Be to, tikimasi, kad vadovai aptars nuolatinius Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimus, jos vykdomą branduolinę programą ir Seulo pastangas įtikinti Pchenjaną atsisakyti branduolinių ginklų, teigiama pareiškime.

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą EVT pirmininkas apsilankė prie Šiaurės Korėją ir Pietų Korėją skiriančios vadinamosios Demilitarizuotosios zonos (DMZ), kuri yra viena budriausiai saugomų sienų pasaulyje.

Ch. Michelis socialiniame tinkle „Twitter“ sakė: „Laisvės troškimas visada bus stipresnis. Šiaurės Korėjos branduolinis ginklavimasis kelia grėsmę taikai regione.“

U. von der Leyen Seule susitiko su Europos verslo bendruomene ir pažadėjo toliau stiprinti, anot jos, ypatingą ES ryšį su Pietų Korėja, plečiant bendradarbiavimą strateginėse srityse, įskaitant švarią energiją ir mokslinius tyrimus.

Lyderiai taip pat apsilankė Seulo nacionalinėse kapinėse, kur pagerbė Pietų Korėjos karo aukų atminimą.

Yoon Suk-yeolo biuras teigė, kad ES vadovų vizitas yra „galimybė sustiprinti praktinį bendradarbiavimą ekonomikos, sveikatos apsaugos, mokslo ir technologijų srityse, pagilinti bendradarbiavimą regioniniais ir pasauliniais klausimais“.

Ukrainos klausimas

Londono Karaliaus koledžo tarptautinių santykių profesorius Ramonas Pacheco Pardo (Ramonas Pačekas Pardas) tvirtino, kad aukščiausiojo lygio susitikime prioritetas bus reaguoti į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Pietų Korėja, devintoji pagal dydį pasaulyje ginklų eksportuotoja, yra siuntusi humanitarinę pagalbą Ukrainai ir pardavusi tankų bei haubicų Lenkijai – Kyjivo, kovojančio su Rusijos invazija, sąjungininkei.

Seulas nuo seno laikosi politikos netiekti ginklų aktyvių konfliktų zonoms, nors Yoon Suk-yeolas yra užsiminęs, kad tai gali pasikeisti.

Prezidento kanceliarija praėjusį mėnesį perspėjo, kad Seulo sprendimas, ar siųsti karinę pagalbą Kyjivui, priklausys nuo Rusijos veiksmų.

Jos teigimu, vienas didelis išpuolis prieš civilius gyventojus gali pakreipti pusiausvyrą.

Iki šiol Europa palankiai vertino, anot jos, Pietų Korėjos ryžtingą atsaką į invaziją, įskaitant netiesioginį ginklų tiekimą Ukrainai per trečiąsias šalis, naujienų agentūrai AFP sakė R. P. Pardo.

„Taigi, žvelgiant iš ES perspektyvos, aukščiausiojo lygio susitikime bus aptarti naujausi įvykiai, susiję su invazija, taip pat bus prašoma Seulo tiesiogiai suteikti letalios ginkluotės Ukrainai“, – teigė jis.

Sekmadienį Yoon Suk-yeolas G-7 susitikimo kuluaruose surengė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Praėjusią savaitę Yoon Suk-yeolas Seule susitiko su V. Zelenskio žmona Olena Zelenska.

Per susitikimą su V. Zelenskiu Hirošimoje Yoon Suk-yeolas Ukrainos prezidento prašymu  pažadėjo papildomą neletalinę pagalbą Ukrainai, įskaitant išminavimo įrangą ir greitosios pagalbos automobilius, pranešė Pietų Korėjos prezidento kanceliarija.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas (Vang Venbinas) sakė, kad susitikimas įvyko po pasiuntinio Li Hui diskusijų su Ukrainos diplomatijos vadovu ir kitais vyriausybės pareigūnais.

„Nėra panacėjos krizei išspręsti, – sakė Wang Wenbinas žurnalistams per kasdienę spaudos konferenciją. – Visos šalys turėtų sudaryti palankias sąlygas politiniam sprendimui ir stiprinti abipusį pasitikėjimą.“

Vizitas įvyko po ankstesnio V. Zelenskio ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) pokalbio telefonu.

Per dvi dienas trukusį vizitą Li Hui ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba aptarė būdus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją, sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

D. Kuleba informavo Li Hui, buvusį Kinijos ambasadorių Maskvoje, „apie stabilios ir teisingos taikos, grindžiamos pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, atkūrimo principus“.

Pareiškime teigiama, kad D. Kuleba pakartojo savo vyriausybės poziciją, jog Ukraina nesutinka su jokiais pasiūlymais, kurie apimtų jos teritorijų praradimą ar konflikto įšaldymą.

Xi Jinpingo vyriausybė sako, kad yra neutrali ir nori tarpininkauti 15 mėnesių trunkančiame plataus masto kare, tačiau politiškai ir ekonomiškai yra artima Maskvai.

Kinija laiko Maskvą diplomatine ir karine partnere, siekiančia pasipriešinti Jungtinių Valstijų dominavimui pasaulio reikaluose. Pekinas atsisakė kritikuoti invaziją.

Vasarį Pekinas paskelbė siūlomą taikos planą, tačiau Ukrainos sąjungininkai iš esmės jį atmetė, sakydami, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas privalo išvesti savo pajėgas. Tuo metu V. Zelenskio 10 punktų taikos plane numatyta įsteigti tribunolą, kuris persekiotų už Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Li Hui taip pat lankysis Lenkijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau nepateikė išsamios informacijos apie jo darbotvarkę.

Politikos analitikai įžvelgia mažai vilties sudaryti taikos susitarimą, nes nei Ukraina, nei Rusija nėra pasirengusios nutraukti kovą.

Afrikos šalys taip pat imasi taikos iniciatyvos dėl karo Ukrainoje.

Apie tai pranešta praėjus dienai po to, kai dėl kruvinų susirėmimų kilo grėsmė sužlugdyti Europos Sąjungos vadovaujamas savaitgalį planuojamų taikos derybų tarp Kaukazo priešininkių pastangas.

Baku ir Jerevanas jau dešimtmečius ginčijasi dėl armėnų gyvenamo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono. Dėl jo jau vyko du karai.

Penktadienio rytą „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos, naudodamos bepiločius orlaivius, pažeidė paliaubas Sotko kryptimi (rytinė valstybės sienos dalis)“, sakoma armėnų gynybos ministerijos pranešime.

Jame teigiama, kad buvo sužeisti du Armėnijos ginkluotųjų pajėgų kariai, o vieno iš jų būklė yra kritinė.

Ketvirtadienį per susirėmimus pasienyje žuvo azerbaidžaniečių karys ir buvo sužeisti keturi armėnų kariai.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas (Ilchamas Alijevas) sekmadienį Briuselyje susitiks derybose, kurioms vadovaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Be to, ES pranešė, kad birželio 1-ąją Moldovoje vyksiančio Europos viršūnių susitikimo metu varžovių lyderiai susitarė kuluaruose kartu susitikti su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais.

N. Pašinianas ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną siekiu sužlugdyti derybas Briuselyje. Jis įspėjo, kad tikimybė, jog susitikime bus pasirašyta taikos sutartis su Azerbaidžanu, yra labai maža.

Premjeras teigė, kad susitarimo projektas „vis dar yra labai preliminarioje stadijoje ir dar per anksti kalbėti apie galimą pasirašymą“.

ES vadovaujama diplomatija pradėta po to, kai gegužės pradžioje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) į Vašingtoną deryboms pasikvietė Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrus.

Vakarai suaktyvino tarpininkavimą, nes Rusijos, istoriškai pagrindinės taikdarės tarp buvusių sovietinių respublikų, įtaka sumažėjo dėl jos invazijos į Ukrainą.

Armėnija, kuri tradiciškai pasikliauja Rusija kaip savo saugumo garantu, vis labiau nusivilia Maskva. Ji apkaltino Kremlių neatlikus savo taikos palaikymo vaidmens, kai Azerbaidžano aktyvistai užblokavo vienintelę Karabacho sausumos jungtį su Armėnija.

2020 metais ir XX a. dešimtajame dešimtmetyje abi šalys kariavo dėl ginčytinų teritorijų, daugiausia Kalnų Karabacho. Per du dėl šio regiono vykusius karus žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Tai bus aukščiausio rango Kinijos diplomatas, apsilankęs karo draskomoje šalyje nuo Maskvos invazijos pradžios praėjusiais metais.

„Nuo gegužės 15 dienos Kinijos vyriausybės specialusis atstovas Eurazijos reikalams, ambasadorius Li Hui, lankysis Ukrainoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijoje, kur bendraus su visomis šalimis dėl politinio Ukrainos krizės sureguliavimo“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Anot jo, Li Hui kelionė rodo Kinijos įsipareigojimą skatinti taiką ir derybas.

Tai rodo, kad Kinija tvirtai stovi taikos pusėje.

„Tai rodo, kad Kinija tvirtai stovi taikos pusėje“, – sakė Wang Wenbinas.

„Kinija yra pasirengusi ir toliau konstruktyviai prisidėti, siekiant didesnio tarptautinio sutarimo dėl ugnies nutraukimo, karo užbaigimo, taikos derybų pradžios ir situacijos eskalavimo vengimo“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais mėnesiais Pekinas stengėsi tapti tarpininku, kuriam tektų pagrindinis vaidmuo sprendžiant pasaulio krizes – nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų.

Nors Kinija teigia esanti neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu, ji buvo kritikuojama už tai, kad atsisakė pasmerkti Maskvą dėl invazijos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) praėjusį mėnesį kalbėjosi telefonu su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Tada Pekinas paskelbė, kad Li Hui, kuris 2009–2019 metais buvo Kinijos ambasadorius Rusijoje, vadovaus delegacijai, vyksiančiai į Ukrainą.

Tačiau Li Hui pasirinkimas specialiuoju pasiuntiniu sukėlė abejonių.

Prieš pat jam kaip ambasadoriui išvykstant iš Maskvos, prezidentas Vladimiras Putinas apdovanojo jį Draugystės ordinu.

Xi Jinpingo pokalbis telefonu su V. Zelenskiu, kurį Ukrainos prezidentas pavadino ilgu ir prasmingu, įvyko po to, kai Pekinas vasarį paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuriame paragino palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

Vakarų šalys neigiamai įvertino dokumentą dėl jo neaiškių formuluočių, tačiau tai paskatino V. Zelenskį pasakyti, kad jis būtų atviras deryboms su Xi Jinpingu.

Dokumento pirmajame punkte teigiama, kad „visų šalių suverenitetas, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas turi būti veiksmingai ginami“.

Tačiau Kinija nuolat atsisakydavo paaiškinti, kaip tai susiję su konkrečiomis karo Ukrainoje aplinkybėmis.

„Artėjame prie susitarimo dėl grūdų sandorio pratęsimo“, – pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras (Chulusis Akaras).

H. Akaras kalbėjo apie šią savaitę Stambule vykstančias Turkijos, Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų pareigūnų derybas.

Susitarimo galiojimas baigiasi kitą trečiadienį.

Tikimasi papildomų diskusijų internetu, kiek anksčiau sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas Oleksandras Kubrakovas. Po ketvirtadienio derybų išplatintame pareiškime jis tvirtino, kad susitarimas dėl grūdų „turėtų būti pratęstas ilgesniam laikui ir išplėstas“.

Tai suteiks nuspėjamumo ir pasitikėjimo tiek pasaulio, tiek Ukrainos rinkoms.

„Tai suteiks nuspėjamumo ir pasitikėjimo tiek pasaulio, tiek Ukrainos rinkoms“, – teigė O. Kubrakovas. Ankstesni pratęsimai truko 120 ir 60 dienų.

Tačiau Rusija nepritaria tiek susitarimo išplėtimui, tiek jo neribotam pratęsimui, po derybų sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Veršininas. Maskva svarsto JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) pasiūlymus, o S. Veršininas teigė, kad darbas ir bendravimas tęsiasi.

Jei iki gegužės 18 dienos nebus pasiektas sutarimas, susitarimas nustos galioti, sakė Rusijos diplomatas.

Ukraina ir Rusija yra pagrindinės kviečių, miežių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų maisto produktų, nuo kurių priklauso besivystančios šalys, tiekėjos pasaulyje. 2022 metų liepą Maskva ir Kyjivas pasirašė susitarimą su JT ir Turkija, kuriame išdėstytas procesas, pagal kurį po Rusijos invazijos į kaimyninę šalį atnaujinamas krovinių gabenimas iš trijų Ukrainos Juodosios jūros uostų.

Nuo to laiko jis buvo atnaujintas du kartus, vėliausią kartą – kovą. JT duomenimis, pagal susitarimą, kuriuo nustatytas saugus laivybos koridorius iš Ukrainos uostų į Turkiją, iš šalies išvežta daugiau kaip 30 mln. tonų grūdų ir maisto produktų.

Rusija ne kartą skundėsi, kad atskiras susitarimas su JT dėl kliūčių jos trąšų gabenimui pašalinimo, kuris buvo įtrauktas į liepos mėnesio paketą, nedavė rezultatų.

JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) ketvirtadienį JT būstinėje Niujorke žurnalistams teigė, kad kontaktai bus tęsiami šiuo, jo žodžiais tariant, subtiliu etapu.

JT pareigūnai „stengiasi padaryti viską, kas įmanoma, kad ši labai svarbi iniciatyva tęstųsi ir kad taip pat būtų padaryta pažanga mūsų pastangose palengvinti rusiškų grūdų ir trąšų tiekimą“, sakė jis.

Kaip teigiama organizacijos pareiškime, ketvirtadienio posėdyje aptarti pasiūlymai, tarp kurių – atnaujinti amoniako vamzdyno iš Toljačio Rusijoje į Odesą Ukrainoje eksploatavimą, ilgiau pratęsti susitarimo galiojimą ir užtikrinti Stambule įsikūrusio Jungtinio koordinavimo centro, prižiūrinčio kasdienį susitarimo įgyvendinimą, veiklą.

S. Veršininas ketvirtadienį pakartojo, kad Maskva pirmiausia gina „Rusijos nacionalinius interesus, jos žemės ūkio gamintojus, trąšų gamintojus“.

„Iniciatyva, kuri duoda vienpusę naudą, vargu ar gali būti visų pripažinta ir patvirtinta“, – teigė jis.

Po derybų Turkijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad šalys parodė konstruktyvų požiūrį.

„Manome, kad toks smurtas kenkia Armėnijos ir Azerbaidžano padarytai pažangai siekiant ilgalaikės ir garbingos taikos“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Jis paragino abiejų šalių vadovus, kurie sekmadienį Briuselyje susitiks Europos Sąjungos vadovaujamose derybose, susitarti atitolinti savo pajėgas palei sieną, kaip anksčiau šį mėnesį Vašingtone vykusiose derybose su jų užsienio reikalų ministrais pasiūlė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Manome, kad ir toliau yra tvirtas kelias į priekį. Tikime, kad yra taikus sprendimas“, – sakė V. Patelis.

„Valstybių vadovai pabrėžė Kirgizijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo ir Rusijos karinių objektų plėtros jos teritorijoje svarbą“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Kirgizijoje – daugiausia musulmoniškoje šalyje, kurioje gyvena beveik 7 mln. žmonių – veikia Rusijos karinė bazė, kurioje įrengtas aerodromas, karinio laivyno objektas prie Isyk Kulio ežero ir dar keli objektai.

Prezidentas Sadyras Žaparovas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu Maskvoje susitiko pirmadienį – Pergalės dienos, kuomet Rusija švenčia pergalę Antrajame pasauliniame kare ir Raudonojoje aikštėje rengia karinį paradą, išvakarėse.

S. Žaparovas bus vienas iš keleto užsienio lyderių, kurie šiemet dalyvaus parade.

Rusiją ir Kirgiziją – buvusią sovietinę respubliką – sieja Maskvos vadovaujamas karinis aljansas, vadinamoji Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO).

Kremliaus paskelbtame pranešime taip pat nurodoma, kad dvi šalys taip pat tikisi „stiprinti karinį ir techninį bendradarbiavimą“ ir dvišalius ekonominius bei kultūrinius santykius, siekdamos „naujo integracijos lygmens“.

Stiprinti karinius ryšius dviejų šalių lyderiai sutarė tuo metu, kai jau antrus metus tęsiasi Maskvos invazija į Ukrainą, o Vakarai svarsto naujas sankcijas Rusijai.

Bendrame JAV ir Saudo Arabijos pareiškime palankiai vertinama „parengiamųjų derybų pradžia“ ir raginama teikti nuolatinę pasaulinę paramą kovoms numalšinti.

„Saudo Arabijos Karalystė ir Jungtinės Valstijos ragina abi šalis atsižvelgti į Sudano tautos ir jos žmonių interesus ir aktyviai dalyvauti derybose dėl ugnies nutraukimo ir konflikto užbaigimo“, – sakoma pareiškime.

Šimtai žmonių žuvo per beveik tris savaites trukusius susirėmimus tarp pajėgų, susijusių su faktiniu Sudano vadovu Abdel Fattahu al Burhanu (Abdel Fatahu Burhanu), kuris vadovauja reguliariajai kariuomenei, ir jo buvusiu pavaduotoju Mohamedu Hamdanu Daglu, kuris vadovauja sukarintoms RSF pajėgoms.

Sudane vykstantis smurtas yra tragedija.

Nuo balandžio 15 dienos, kai prasidėjo susirėmimai, buvo ne kartą pasiekta paliaubos, tačiau nė vienerių iš jų nebuvo laikomasi.

Kariuomenė patvirtino, kad vėlai penktadienį išsiuntė pasiuntinius į Saudo Arabiją aptarti pratęsiamų paliaubų detalių su sukarintais priešininkais.

A. F. al Burhanas parėmė trečiadienį Pietų Sudano paskelbtas septynių dienų paliaubas, tačiau penktadienio pradžioje RSF pareiškė, kad trims dienoms pratęsia ankstesnes paliaubas, sudarytas tarpininkaujant JAV ir Saudo Arabijai.

JAV ir Saudo Arabijos pareiškime pažymima, kad prie šio savaitgalio derybų prisidėjo kitos šalys ir organizacijos, įskaitant Jungtinę Karalystę, Jungtinius Arabų Emyratus, Arabų Lygą, Afrikos Sąjungą ir kitas grupes.

Chartume liudininkai pranešė, kad penktadienį tęsėsi antskrydžiai ir sprogimai, be kita ko, netoli oro uosto.

Kovos vyko nepaisant JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) grasinimų taikyti sankcijas asmenims, atsakingiems už „grėsmę taikai, saugumui ir stabilumui Sudane“ ir „kenkimą pereinamajam demokratiniam laikotarpiui Sudane“.

Šiaurės Afrikos šalis ištisus dešimtmečius kentėjo nuo sankcijų valdant autokratui Omarui al Bashirui (Omarui Baširui), kuris 2019 metais buvo nušalintas per rūmų perversmą po masinių gatvės protestų.

„Sudane vykstantis smurtas yra tragedija ir Sudano žmonių aiškaus reikalavimo turėti civilinę vyriausybę ir pereiti prie demokratijos išdavystė. Tai turi baigtis“, – sakė J. Bidenas.

Pareiškimas pasirodė kitą dieną po Kinijos ir Ukrainos lyderių pokalbio telefonu – pirmo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš daugiau kaip metus.

„Mes pasirengę sveikinti viską, kas gali priartinti konflikto Ukrainoje pabaigą ir Rusijos tikslų pasiekimą“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Kalbant apie patį bendravimo faktą, tai yra suverenus šių šalių reikalas“, – teigė D. Peskovas.

Jis taip pat sakė, kad artimiausiu metu neplanuojama jokių naujų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) kontaktų.

Pranešama, kad trečiadienį vykusioje vienos valandos trukmės Kinijos ir Ukrainos vadovų diskusijoje Xi Jinpingas pasisakė už taikos derybas.

Kovą Xi Jinpingas atvyko į Maskvą į aukščiausiojo lygio susitikimą su V. Putinu ir abu lyderiai susitarė stiprinti partnerystę.

Kyjivas laikosi pozicijos, kad jis nedalyvaus jokiose taikos derybose, kol pernai vasarį plataus masto invaziją pradėjusi Rusija nepasitrauks iš visos Ukrainos teritorijos.