Ukrainos delegacijos atstovas Oleksijus Arestovyčius naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvo padaryta pažangos siekiant atkurti paliaubas, dėl kurių buvo sutarta pernai liepą. Jas sužlugdė pastaruoju metu smarkiai suintensyvėję susirėmimai tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų Ukrainos rytuose.

Susitikime dalyvauja ir tarptautiniai stebėtojai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino atkurti paliaubas. Praėjusią savaitę po susitikimo su Prancūzijos prezidentu  Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) jis išreiškė viltį, kad derybos bus sėkmingos.

Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjus susirėmimams tarp ukrainiečių pajėgų ir prorusiškų separatistų, Rusija prie savo sienos su Ukraina sutelkė dešimtis tūkstančių karių, pakurstydama nuogąstavimus dėl didelio masto eskalacijos seniai vykstančiame konflikte.

Europos Sąjunga pirmadienį nurodė, kad prie Ukrainos sienos sutelkta daugiau kaip 150 tūkst. rusų karių.

Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą. Šis karas jau nusinešė per 13 tūkst. gyvybių, o kone 1,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Nuo šių metų pradžios per konfliktą jau žuvo 30 ukrainiečių karių, o per visus praėjusius metus – 50.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis niekada net nenorėjo nuoširdžiai įsitraukti į partijų derybas dėl šio dokumento. 

„LVŽS pirmininkas Karbauskis nebe pirmą sykį apie tai užsimena, atrodo, kad net iki pirmųjų susitarimo posėdžių jis tai yra išsakęs, tai, matyt, nuoširdaus noro dalyvauti iš jo pusės nebuvo. Karbauskis pats yra pasitraukęs iš Seimo, tai gal nori, kad ir jo partija iš visur pasitrauktų. Gal čia tokia mada“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kaip ELTA jau rašė, „valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis pareiškė, kad mato ne vieną priežastį, kodėl LVŽS frakcija Seime galėtų pasitraukti iš darbo grupės, rengiančios susitarimo dėl švietimo gaires. To, kad „valstiečiai“ galvoja apie atsitraukimą nuo derybų stalo, neatmeta ir LVŽS narys Eugenijus Jovaiša, nuo kurio nuomonės, R. Karbauskio teigimu, didžiąja dalimi ir priklausys tai, kokia bus „valstiečių“ pozicija.

Jei „valstiečiai“ nuspręstų apleisti šios darbo grupės gretas, tai būtų jau antras atvejis šios kadencijos Seime, kuomet LVŽS pasitraukia iš bendro darbo su kitomis parlamento politinėmis jėgomis. Kovo pabaigoje „valstiečiai“ apleido parlamento valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką, gretas.

„Valstiečių“ argumentai neįtikina

Tačiau TS–LKD frakcijos seniūnė sako, kad „valstiečių“ išsakomi argumentai, kodėl darbas rengiant susitarimo dėl švietimo gaires potencialiai yra nebeįmanomas, tiesiog neįtikina. Anot jos, visiškai normalu, kad ruošimosi nacionaliniam susitarimui procese išsakomos ir labai skirtingos nuomonės. Politikės teigimu, labai svarbu įvertinti tai, kokios svarbos yra šios darbo grupės tikslas, todėl, akcentuoja konservatorė, partijos turi apsišarvuoti kantrybe.

„Neabejotinai, bus ateita iki tų konkretesnių dalykų, bet kantrybė yra sveikas dalykas“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Opozicinės LSDP frakcijos seniūnas A. Sysas: R. Karbauskiui reikia galvoti apie darbus, o ne ieškoti pasiteisinimų

„Valstiečių“ mintys apie pasitraukimą iš dar vieno susitarimo nesužavėjo ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno Algirdo Syso. Parlamentaras mano, kad derybose daryti išvadas galima tuomet, kai yra parašomas galutinis dokumento tekstas. Tik tuomet, socialdemokrato nuomone, galima nuspręsti, ar galima dėti parašą po dokumentu.

„Aš manau, kad, jeigu sudaroma grupė ir galima padaryti darbą, reikia stengtis. Nežinau, koks bus rezultatas, bet kai tu iš viso nieko nedarai, tai, aišku, ir kažkokių pokyčių tikėtis negalima“, – teigė A. Sysas.

LSDP frakcijos seniūno neįtikino ir R. Karbauskio mintys, kad konservatoriai „valstiečius“ neva siekia įtraukti į savo „užkulisinius žaidimus“, po kurių pačiai LVŽS tektų teisintis visuomenei, kad ji dalyvauja susitarimuose su valdančiaisiais ir kartu priima sprendimus. A. Sysas mano, kad R. Karbauskiui daugiau reikėtų galvoti ne apie pasiteisinimus, o apie konstruktyvią kritiką ir galimus nuveikti darbus.

„Nereikia teisintis, reikia dirbti. Nepriims, tai tuomet kitas reikalas, tada galima kritikuoti. O kai kritikuojama dar nieko nepadarius, tai čia nėra konstruktyvi opozicija“, – kategoriškai į „valstiečių“ pamąstymus atkirto socialdemokratas A. Sysas.

ELTA primena, kad LVŽS atstovas šiose derybose E. Jovaiša kalbėjo, kad apie sprendimą, ar trauktis iš šio susitarimo, jis mąstys po balandžio 23 d. numatyto partijų posėdžio, kuriame parlamentaras įvertins, ar derybose bandoma judėti sutarimo dėl konkrečių tikslų ir priemonių link.

Visgi „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis partijų galimybėmis susitarti dėl konkrečių tikslų abejoja dėl neva per didelių ideologinių skirtumų tarp politinių jėgų. LVŽS pirmininko skepticizmą tokių derybų atžvilgiu skatina ir tai, kad, jo nuomone, partijų Nacionalinis susitarimas dėl švietimo gali tapti konservatorių įrankiu, siekiant primesti savo pažiūras kitoms politinėms jėgoms.

„Neišnaudota dar viena galimybė rasti išeitį iš aklavietės JAV ir Rusijos santykiuose“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatintame pareiškime.

„Visa atsakomybė dėl to tenka Jungtinėms Valstijoms“, – priduriama pareiškime.

V. Putinas praėjusią savaitę pasiūlė J. Bidenui surengti virtualias derybas, kai Amerikos lyderis prilygino Rusijos prezidentą „žudikui“.

Rusijos lyderis sakė, kad „tiesiogiai transliuojama“ diskusija galėtų įvykti penktadienį arba pirmadienį.

Penktadienį J. Bidenas žurnalistams sakė, kad „kažkuriuo metu“ pasikalbės su V. Putinu.

Praėjusį trečiadienį duodamas interviu televizijai „ABC News“ J. Bidenas buvo paklaustas, ar galvoja, kad V. Putinas, daugelio kaltinamas įsakęs apnuodyti opozicijos veikėją Aleksejų Navalną, galėtų būti apibūdinamas kaip „žudikas“.

J. Bidenas atsakė: „Taip.“

Vėliau V. Putinas pasišaipė iš šio J. Bideno komentaro, cituodamas darželinukų posakį „kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako“, taip pat palinkėjo 78 metų Amerikos lyderiui „sveikatos“.

J. Bideno komentarai išprovokavo rimčiausią pastarųjų metų krizę dvišaliuose santykiuose. Maskva atšaukė savo ambasadorių iš Vašingtono „skubioms konsultacijoms“, žengdama beprecedentį žingsnį per abiejų šalių diplomatinių santykių pastarojo meto istoriją.

S. Cichanouskaja, pernai metusi A. Lukašenkai iššūkį per rugpjūtį vykusius prezidento rinkimus ir sulaukusi plačios visuomenės paramos, vaizdo pranešime nurodė, jog „šalį yra apėmusi krizė ir galime ją išspręsti tik pasitelkdami tarptautinį tarpininkavimą“.

Ji paragino baltarusius dalyvauti interneto balsavime dėl „derybų su tais režimo atstovais, kurie yra pasirengę galvoti apie ateitį ir priimti brandžius sprendimus, užuot tempę krizę iki visiškos katastrofos“.

S. Cichanouskajos teigimu, baltarusių balsai „padės sulaukti ryžtingų žingsnių“ iš tokių tarptautinių organizacijų kaip Jungtinės Tautos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), galinčių tarpininkauti derybose su A. Lukašenkos vyriausybe.

„Jos yra pasirengusios organizuoti platformą [deryboms] ir veikti kaip tarpininkės, taip pat versti režimą derėtis“, – pareiškė opozicijos lyderė vaizdo įraše, filmuotame Lietuvoje, kur ji pasitraukė spaudžiama baltarusių valdžios.

S. Cihanouskaja ir jos šalininkai atsisako pripažinti prezidento rinkimų, po kurių A. Lukašenka užsitikrino šeštąją kadenciją, oficialiai surinkęs 80 proc. balsų, rezultatus, teigdami, kad jie buvo suklastoti.

Ginčijamas A. Lukašenkos perrinkimas išprovokavo beprecedenčius kelių mėnesių trukmės masinius protestus, o jo vyriausybė griebėsi plataus masto susidorojimo su disidentais kampanijos. Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, nuo demonstracijų pradžios buvo sulaikyta daugiau nei 30 tūkst. žmonių, dar tūkstančiai buvo sumušti.

Vakarų valstybės pasmerkė rinkimų procesą ir žiaurų protestų malšinimą. JAV ir ES pareiškė, kad tas balsavimas nebuvo nei sąžiningas, nei laisvas, taip pat paragino A. Lukašenką susėsti derybų su opozicija. Autokratas prezidentas atmetė tokį reikalavimą ir vietoje to paskelbė apie konstitucinės reformos pradžią. Jis taip pat pasiuntė užuominų, kad galėtų pasitraukti iš pareigų, kai bus baigta ši pertvarka.

S. Cichanouskaja ketvirtadienį perspėjo, kad antivyriausybiniai protestai tęsis.

„Yra daugybė scenarijų, kaip klostysis įvykiai Baltarusijoje; visi jie – net ir baisūs, ilgi ir aršūs – neišvengiamai nuves iki derybų“, – pabrėžė ji.

Ketvirtadienį prasidėjusį internetinį balsavimą padėjo surengti nepriklausoma platforma „Holos“ (Balsas), pernai paleista Baltarusijoje, siekiant stebėti rugpjūčio 9 dieną vykusius prezidento rinkimus. Ketvirtadienio popietę „Holos“ svetainėje buvo paskelbta, kad už opozicijos ir valdžios derybas balsavo per 200 tūkst. žmonių.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikisi, kad dauguma visų frakcijų narių nuoširdžiai įsitrauks į derybas.

„Kai man teko būti pirmame susitikime, tai tikrai pakankamai konstruktyviai kalbėjo minėtų partijų (LVŽS ir Darbo partijos – ELTA) atstovai“, – teigė Seimo pirmininkės pavaduotoja.

ELTA primena, kad Partijų susitarimo dėl švietimo pasirašymo galimybę skeptiškai įvertino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis ir Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis.

Kol kas neigiamo įspūdžio iš „valstiečių“ atstovų Seime nebuvo galima susidaryti. Tai gal jie patys dar nėra sutarę.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienės teigimu, net jeigu kai kurie parlamentarai nesutiktų pasirašyti Nacionalinio susitarimo, Seimo frakcijose vis tiek atsiras narių, kurie norės kalbėtis ir ieškoti bendrų švietimo problemų sprendimo būdų.

Konservatorės nuomone, iš „valstiečių“ Nacionalinį susitarimą kritikuoja tik R. Karbauskis, kuris nebėra Seimo narys.

„Seime nebesančio LVŽS pirmininko lūpomis komentuojama, kad nebus to susitarimo. Ar jis čia už visą bendruomenę kalba, ar už frakciją? Kol kas neigiamo įspūdžio iš „valstiečių“ atstovų Seime nebuvo galima susidaryti. Tai gal jie patys dar nėra sutarę“,– R. Karbauskio abejones dėl susitarimo pasirašymo vertino TS–LKD frakcijos seniūnė.

A. Žukauskas: opozicija turės susitaikyti, kad kažkas bus daroma ir be Nacionalinio susitarimo

Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko teigimu, Vyriausybė sieks savo tikslų, net jeigu visoms partijoms nepavyktų susitarti dėl tam tikrų švietimo kokybės gerinimo priemonių.

„Jeigu dėl kažko nepavyktų susitarti, kažkas neatsirastų susitarime, tai nereiškia, kad Vyriausybės programa nebus vykdoma“,– Eltai tvirtino Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.

Tačiau Nacionalinis susitarimas, jo teigimu, turi apimti visas Seime esančias partijas. Jeigu dokumente nebus įvardijama daug konkrečių priemonių, tai, anot A. Žukausko, nėra problema, nes ši ir kiekviena būsima Vyriausybė galės įgyvendinti visas priemones, kurios tiesiog neprieštaraus pasiekto susitarimo turiniui.

Jeigu dėl kažko nepavyktų susitarti, kažkas neatsirastų susitarime, tai nereiškia, kad Vyriausybės programa nebus vykdoma.

„Tai bus dokumentas, dėl kurio visi sutaria. Opozicija, kol ji nėra valdžioje, turės susitaikyti, kad Vyriausybė kažką daro ir be to susitarimo. Kai į valdžią ateis kita politinė jėga, ji irgi kažką darys, bet tie veiksmai neturėtų kirstis su Nacionaliniu susitarimu“,– sakė Laisvės frakcijos Seimo narys.

Jis akcentavo, kad tikisi, jog frakcijoms teikiant siūlymus Nacionaliniam susitarimui, jie bus grindžiami mokslo principais ir analizėmis.

„Mūsų siūlomos priemonės yra ne vaizduotės padarinys, jos yra identifikuotos apklausiant suinteresuotus asmenis. Tai yra objektyvūs dalykai. Norėtųsi remtis daugiau moksliniais, analitiniais metodais, o ne „pageidavimų koncerto“ surašymu“, – sakė Laisvės frakcijos narys A. Žukauskas.

A. Sysas: mūsų niekaip neriboja kitų opozicinių frakcijų veiksmai

Socialdemokratų (LSDP) frakcijos Seime seniūno Algirdo Syso teigimu, galima susitarti, kad švietimo kokybę reikia gerinti, tačiau Nacionalinio susitarimo pasirašymo sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks susitarti dėl konkrečių priemonių, kurios užtikrintų švietimo finansavimo didinimą, švietimo kokybės gerinimą.

„Jeigu bus bandoma remtis tik gražiais žodžiais ir gerais norais, tai vargu ar tai bus galima pasiekti“,– sakė A. Sysas.

Jeigu bus bandoma remtis tik gražiais žodžiais ir gerais norais, tai vargu ar tai bus galima pasiekti.

„Viskas remsis į konkrečius darbus. Manau, nėra nė vieno nario Seime, kuris nenorėtų, kad švietimo lygis būtų geresnis, kad galimybės visiems vaikams būtų vienodos, bet kai reikia priimti konkrečius sprendimus, tai suveikia kažkokios antgamtinės jėgos“,– Eltai teigė LSDP frakcijos seniūnas.

Tačiau jis, priešingai, nei kai kurie opozicinių LVŽS ar Darbo partijų atstovai, nėra linkęs iš karto atmesti šio dokumento pasirašymo galimybės. Socialdemokrato nuomone, reikėtų palaukti galutinio dokumento varianto ir tuomet vertinti, ar jį reikėtų pasirašyti.

„Jeigu kažkas nepasirašo, mūsų tai niekaip neriboja. Jeigu tai yra dokumentas, kuris atitinka mūsų rinkimų programą, siekius ir tikslus, kodėl galim nepasirašyti?“,– teigė A. Sysas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pavasario pradžioje inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, skirtą Nacionaliniams susitarimui dėl švietimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.

Pirmasis virtualus JAV ir Izraelio strateginės konsultacijos grupės susitikimas buvo vadovaujamas abiejų šalių nacionalinio saugumo patarėjų – Jake'o Sullivano (Džeiko Salivano) ir Meiro Ben Shabbato (Meiro Ben Šabato). Šis susitikimas žymėjo J. Bideno administracijos intensyvinamas pastangas įtraukti Izraelį į diskusijas dėl JAV prezidento planų Irano klausimu.

Prieš ketvirtadienio susitikimą įvyko mažiausiai du ilgi J. Sullivano pokalbiai telefonu su M. Ben Shabbatu.

Nacionalinio saugumo tarybos atstovė spaudai Emily Horne (Emili Horn) savo pareiškime rašo, kad „abi pusės pasidalijo idėjomis aktualiais regiono saugumo klausimais, įskaitant Irano [branduolinio susitarimo] klausimą, taip pat išreiškė norą bendradarbiauti, siekiant įveikti iššūkius ir pavojus, su kuriais susiduria regionas.“

Izraelio atstovai kol kas nepateikė komentarų dėl ketvirtadienį vykusio susitikimo.

Anksčiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entoni Blinkenas), pirmąkart kalbėdamas Kongrese nuo darbo šiame poste pradžios, pabrėžė prezidento J. Bideno pasiryžimą konsultuotis su Izraeliu ir kitomis Persijos įlankos šalimis „dėl bet kokių mūsų veiksmų ateityje, kurie  galėtų būti susiję su [susitarimo su Iranu atnaujinimu].“

„Turėtume angažuotis su jais, kadangi tai paveikia juos kylant [pradedant spręsti problemas], o ne leidžiantis“, – trečiadienį Atstovų Rūmų užsienio reikalų komitetui sakė A. Blinkenas. „Ir esame pasiryžę tai daryti“, – pridėjo jis.

Prezidentas J. Bidenas bando išvengti įtampos, kurią patyrė tuometinis prezidentas Barrackas Obama (Barakas Obama) prieš pasirašant Irano branduolinį susitarimą. Nors šia sutartimi Teheranas įsipareigojo likviduoti turimas prisodrinto urano atsargas, leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) vykdyti stebėseną šalyje ir sutiko su kitais reikalavimais mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) griežtai kritikavo šį susitarimą ir savo kalboje JAV Kongresui netgi vadino jį „atsisveikinimu su ginklavimosi kontrole“.

J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris laikė Netanyahu vienu iš artimiausių savo partnerių, išvedė JAV iš susitarimo su Iranu 2018-ųjų gegužę.

J. Bidenas praėjusį mėnesį paskelbė, kad jo administracija yra pasiruošusi derėtis su Iranu ir pasaulio lyderėmis dėl sugrįžimo į 2015 metais pasirašytą susitarimą. Šis pareiškimas žymi aiškų D. Trumpo „maksimalaus spaudimo“ strategijos“ šiitiškos respublikos atžvilgiu atsisakymą.

Baltųjų rūmų atstovai sakė, kad JAV yra pasiruošusi sugrįžti į branduolinį susitarimą iškart, kai Teheranas parodys, kad „griežtai laikosi“ susitarimo sąlygų.

Tačiau Iranas laikosi pozicijos, kad prieš pradedant derybas turėtų būti panaikintos sankcijos, kurias šaliai atnaujino D. Trumpas.

Neseniai B. Netanyahu užsiminė, kad Izraelis gali griebtis karinių veiksmų prieš Iraną.

„Nededame vilčių į susitarimus su tokia ekstremistų valdžia, kokia jūs esate“, – sakė jis kalboje, skirtoje Iranui.

„Ar su susitarimais, ar be – mes darysime viską, kad jūs neapsiginkluotumėte branduoliniais ginklais“, – pridūrė Izraelio lyderis.

Aukščiausieji Izraelio pareigūnai, tarp jų ir gynybos ministras Benny Gantzas (Benis Gancas), taip pat teigė, kad Izraelis ruošia planą nenumatytiems atvejams. Žydų valstybė nusiteikusi smogti Iranui, jei šis dar labiau aktyvintų savo branduolinę veiklą.

Izraelis Iraną laiko didžiausia savo strategine grėsme dėl Teherano branduolinės programos, ginkluotų grupuočių palaikymo Libane ir palestiniečių teritorijose, taip pat dėl griežtos Irano lyderių retorikos, kurioje dažnai pranašaujamas artėjantis Izraelio žlugimas. Kelios dienos iki J. Bideno inauguracijos Izraelio kariuomenės vadas, generolas leitenantas Avivas Kochavi (Avivas Kochavis) sakė, kad privalu turėti parengtų karinių planų.

Po ketvirtadienio susitikimo Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) pabrėžė, kad Izraelis bus reguliariai informuojamas „jei bus einama šiuo diplomatiniu keliu“. Paklausta apie oficialus Izraelio pareiškimus, J. Psaki nesureikšmino susirūpinimo, kad JAV gali būti įtraukta į karinį konfliktą.

„Manome, kad geriausias kelias pirmyn yra [grįstas] diplomatija, todėl bendradarbiaujame su savo partneriais Europoje, aiškindamiesi, kas įmanoma šiame fronte“, – sakė J. Psaki.

A. Blinkenas ir J. Sullivanas kovo 18-ąją Ankoridže susitiks su įtakingu kinų pareigūnu Yang Jiechi (Jang Dzieči) ir užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I).

Šis jų susitikimas įvyks A. Blinkenui grįžus iš derybų su JAV sąjungininkėmis Japonija ir Pietų Korėja, informavo Valstybės departamentas.

Kaip kiek anksčiau pranešė Valstybės departamentas, šiose Azijos šalyse A. Blinkenas lankysis drauge su gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu).

Šios pirmos jų užsienio kelionės tikslas bus stiprinti aljansus augant Kinijos ambicijoms. Kelionė „patvirtins Jungtinių Valstijų įsipareigojimą stiprinti mūsų aljansus“, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

„Informacija apie priemones, kurių gali imtis profesinė sąjunga, nuolat skelbiama „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos uždaroje socialinio tinklo grupėje, skirtoje tik profesinės sąjungos nariams. Šioje grupėje teikiame aktualiausią informaciją, vykdome apklausas, teiraujamės nuomonių apie įvairias profesinės sąjungos planuojamas veiklas. Šiuo metu mes vis dar deramės dėl kolektyvinės sutarties. Mūsų profesinė sąjunga niekada nesiimdavo kraštutinių priemonių, kol neišnaudodavome visų galimybių susitarti. Tai gali turėti įtakos šiuo metu vykstančioms deryboms. Tačiau mes tikimės sėkmingai užbaigti derybas ir pasirašyti kolektyvinę sutartį, taip žengdami į kitą bendradarbiavimo etapą“, – sakė „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė.

Profesinės sąjungos pirmininkei pritaria ir bendrovės „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas: „Nuolat susitinkame su profesinės sąjungos atstovais, bendraujame ir palaikome ryšį. Kilusios kalbos apie galimus streikus nustebino. Situacija įmonėje stabili, turėjome finansiškai sėkmingus metus, kurių rezultatais pasidalinome ir su darbuotojais, skyrėme premijas. Manau, tik abipusio dialogo su profsąjunga keliu galime konstruktyviai dirbti ir užtikrinti geriausias sąlygas mūsų darbuotojams“, – sakė bendrovės vadovas.

Vidutinis darbininkų darbo užmokestis įmonėje praėjusiais metais kilo 6 procentais, administracijos darbuotojų 1 procentu. Metų pabaigoje, įmonės iniciatyva, darbuotojams buvo išmokėta vieną mėnesinį atlyginimą siekianti premija.

„Metai dėl pandemijos visiems buvo nelengvi, ypač psichologiškai. Tad norėjome juos užbaigti taip padėkodami visiems už darbą ir susitelkimą. Matant bendrą ekonominę situaciją pandemijos metu darome viską, kad užtikrintume gamyklos veiklos tęstinumą ir darbuotojų gerovę“, – minėjo R. Miliauskas.

2020 metais vidutinis atlyginimas bendrovėje siekė 2105 eurus. Tuo metu šalies vidurkis siekė 1454 eurus. Papildomai „Achemos“ darbuotojams taikomas patrauklus socialinis paketas: savanoriškasis sveikatos draudimas, darbuotojai sveikinami jubiliejaus proga ir už ilgametį darbo stažą įmonėje, mokamos išmokos artimųjų netekties atveju, suteikiamos papildomos atostogos. Bendrovė remia Veteranų ir kitų klubų veiklą, dalinai finansuoja darbuotojų vaikų poilsį stovyklose. Darbuotojai naudojasi nemokamomis „Achemos“ poliklinikos, kurią išlaiko bendrovė, paslaugomis, gauna papildomą 1000 eurų viršijantį sveikatos draudimą ir kitas naudas.

Pandemijos metu „Achema“ daug dėmesio skiria darbuotojų sveikatos užtikrinimui. Be visų privalomų saugos priemonių įmonės iniciatyva testuojami darbuotojai – iki šiol testuota apie 1200 darbuotojų. Anot įmonės vadovo, kovai su pandemija iki šiol skirta apie 300 tūkst. eurų.

Bendrovė „Achema“ išlieka didžiausia darbdave Jonavos rajone. Įmonėje dirba 1323 darbuotojai. Su bendrove per teikiamas prekes ir paslaugas susiję apie 2000 kitų Lietuvos įmonių.

„TATENA inspektorių darbas turi būti tęsiamas... Jis neturėtų atsidurti ant derybų stalo kaip derybų koziris“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) per spaudos konferenciją, surengtą prasidedant agentūros Valdytojų tarybos ketvirčio susitikimui.  

Vasario 23 dieną Iranas nutraukė dalį tarptautinių inspektorių patikrinimų šalies branduoliniuose objektuose, reaguodamas į JAV atsisakymą atšaukti buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šiitiškai respublikai įvestas sankcijas. 

R. Grossi JT inspektorių veiklos apribojimą pavadino „didžiuliu praradimu“. Visgi paklaustas, ar TATENA dar gali patikinti tarptautinę bendriją, jog Irano branduolinė programa vykdoma išimtinai taikiais tikslais, jis atsakė: „Kol kas viskas tvarkoje“.  

R. Grossi sakė, kad TATENA toliau turės priemonių patikrinti Irano prisodrinto urano kiekį.  

Vasario 21-ąją R. Grossi po dvi dienas Teherane vykusių derybų su šiitiškos respublikos pareigūnais paskelbė, kad Iranas ir TATENA pasiekė laikiną susitarimą, sušvelninsiantį sprendimo apriboti branduolinių objektų patikrą poveikį. 

Irano branduoliniuose objektuose TATENA įrengtos stebėjimo įrangos įrašai bus tris mėnesius saugomi Teherano ir perduoti agentūrai, jei Jungtinės Valstijos atšauks sankcijas.  

Europos šalys svarsto galimybę šią savaitę vyksiančiame susitikime pristatyti rezoliuciją, smerkiančią Irano sprendimą sustabdyti dalį patikrinimų.   

Iranas pareiškė, kad jei tokia rezoliucija bus paskelbta, jis bus priverstas pasitraukti iš laikino susitarimo su TATENA.

R. Grossi atsisakė kalbėti apie tokios rezoliucijos naudą.  

„Raginu visus konstruktyviai diskutuoti ir užtikrinti agentūros veiklos tęstinumą“, – sakė jis. 

Galvijų vagių ir dėl išpirkos žmones grobiančių gaujų nariai penktadienį įsiveržė į valstybinę vidurinę mergaičių mokyklą atokiame Džangebės kaime ir iš bendrabučio pagrobė mergaičių.

Tai trečias mokyklų užpuolimas Nigerijoje per mažiau nei tris mėnesius. Ši išpuolių virtinė atgaivino skausmingus prisiminimus apie džihadistų įvykdytą šimtų mokinių pagrobimą iš mergaičių mokyklos Čiboke 2014 metais.

Po naujausio pagrobimo vyriausybė iškart pradėjo derėtis su pagrobėjais, kurie tame rajone vadinami banditais, naujienų agentūrai AFP sakė du šaltiniai, nenorėję skelbti savo pavardžių.

Tai opi situacija, reikia kantrybės ir takto, nes kalbama apie šimtų mergaičių gyvybes.

„Tęsiasi derybos su mergaites laikančiais banditais, ir tikimės netrukus pasiekti persilaužimą“, – sakė vienas vyriausybės pareigūnas. – Tai opi situacija, reikia kantrybės ir takto, nes kalbama apie šimtų mergaičių gyvybes.“

Antras šaltinis sakė, kad mergaičių buvimo vieta nustatyta, bet karinės operacijos galimybė nesvarstoma norint išvengti „pavojaus įkaičių gyvybėms“.

Neseniai kai kurie banditai atsisakė smurto, sudėjo ginklus ir pasinaudojo valdžios amnestijos pasiūlymu. Vienas šaltinis sakė, jog bandoma užmegzti kontaktus su „atgailaujančiais banditais“, kad šie susisiektų su savo buvusiais kovos draugais dėl mergaičių paleidimo.

Scanpix nuotr.

„Derybos toli pasistūmėjo, liko kelios kliūtys, o kai jos bus įveiktos, mergaitės bus paleistos. To labai tikimės“, – pridūrė šaltinis.

Sekmadienį Nigerijos centrinės vyriausybės delegacija susitiko su Zamfaros valstijos gubernatoriumi Bello Matawalle (Belu Matavale) ir perdavė prezidento Muhammadu Buhari (Muhamadaus Buhario) patikinimą, kad pagrobtos mergaitės sugrįš į savo šeimas.

Aviacijos ministras Hadi Sirika (Hadis Sirika) sakė, jog svarbiausias dalykas yra „saugus šių vaikų sugrįžimas“, o „kaltinimų žaidimai“ nereikalingi.

Nigerijos šiaurės vakarų ir centriniuose regionuose padaugėjo gerai ginkluotų nusikaltėlių gaujų išpuolių kaimuose, žmogžudysčių ir pagrobimų apiplėšus ir padegus namus.

Šeštadienį po dešimt dienų nelaisvės buvo paleisti 42 žmonės – 27 moksleiviai berniukai, trys mokytojai ir 12 jų šeimų narių – pagrobti Kagaroje centrinėje Nigerio valstijoje.