Šeštadienį B. Johnsonas pradėjo telefonu įtikinėti savo kolegas iš ES palaikyti jo siūlymus dėl sklandaus Britanijos pasitraukimo iš bloko, Briuseliui be entuziazmo sureagavus į naujausius Londono planus.

Europos diplomatai paragino Londoną pateikti peržiūrėtą, perspektyvų siūlymą iki ateinančios savaitės pabaigos, kad iki spalio 17–18 dienomis vyksiančio svarbaus ES viršūnių susitikimo būtų spėta išspręsti visus politinius ginčus ir teisines kliūtis.

Per lemtingą Europos Vadovų Tarybos susitikimą bus nuspręsta, ar Britanija turėtų ruoštis pasirašyti sutartį, atidėti „Brexit“ ar išstoti iš bloko be sutarties ir susidurti su potencialiai katastrofiškais padariniais.

JK „Brexit“ sekretorius Stephenas Barclay (Stivenas Barklis) sekmadienį užsiminė, kad Londonas yra atviras kompromisui su ES dėl naujų B. Johnsono pasiūlymų, bet paragino Briuselį pademonstruoti „kūrybiškumą ir lankstumą“.

S. Barclay pakartojo, kad Dauningo gatvės planas yra „plati nusileidimo zona“ artėjant „intensyvioms deryboms“.

„Turime pradėti intensyviai derėtis... siekdami išsiaiškinti, kokia turėtų būti sutartis“, – britų transliuotojui BBC sakė „Brexit“ sekretorius.

„Pateikiame labai rimtų pasiūlymų, įskaitant kompromisą iš mūsų pusės, – teigė jis. – Dabar turime pamatyti kūrybiškumą ir lankstumą iš ES pusės, kad būtų galima pasiekti tą susitarimą“.

Suomijos ministras pirmininkas Antti Rinne (Antis Rinė), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, neseniai pareiškė sakęs B. Johnsonui, jog „svarbu per savaitę rasti sprendinį“ ir pridūrė, kad britų lyderis „pritarė tokiam grafikui“.

Dabar turime pamatyti kūrybiškumą ir lankstumą iš ES pusės, kad būtų galima pasiekti tą susitarimą.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškęs B. Johnsonui, kad „lieka svarbių klausimų apie Britanijos pasiūlymus“ ir kad prieš viršūnių susitikimą „reikia atlikti daug darbo“.

Britų premjeras taip pat turėtų paskambinti ir kitiems ES lyderiams, penktadienį nepasiekus jokios pažangos JK „Brexit“ derybininko Davido Frosto (Deivido Frosto) ir ES vyriausiojo derybininko Michelio Barnier (Mišelio Barnjė) pasitarime.

„Pasiekti susitarimą bus labai sunku, bet tai vis dar įmanoma“, – šeštadienį per prancūzų laikraščio „Le Monde“ organizuotą renginį sakė M. Barnier.

„Esame pasiruošę [„Brexit“] be sutarties, net jei to nenorime, – nurodė jis. – ES niekada nepasirinks [„Brexit“] be sutarties scenarijaus. Jeigu jis išsipildys, tai bus Britanijos pasirinkimas“.

JK norėjo, kad diskusijos tęstųsi ir savaitgalį, bet jos turi būti pratęstos pirmadienį.

Lemtinga savaitė

Trečiadienį B. Johnsono pateikti siūlymai „nesuteikia pagrindo sudaryti sutartį“, penktadienį pabrėžė Europos Komisijos (EK) atstovė.

Bendrija atsisako vadinti šiuo metu palaikomą dialogą derybomis, teikdama pirmenybę su B. Johnsono pirmtake Theresa May (Tereza Mei) suderintam „Brexit“ susitarimui, kurį triskart atmetė britų parlamentas.

Pagrindinis nesutarimo objektas yra vadinamoji „apsidraudžiamoji priemonė“ (anlg. backstop), kuri, pagal Th. May išsiderėtą „skyrybų sutartį“, reikalautų visos JK – ar bent Šiaurės Airijos – laikinai likti ES muitų sąjungoje.

Šio mechanizmo tikslas yra išsaugojant ES bendrosios rinkos vientisumą garantuoti, kad tarp JK teritorijos Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos neatsirastų reali siena. Būgštaujama, kad priešingu atveju galėtų iškilti grėsmė sunkiai pasiektam Didžiojo penktadienio taikos susitarimui.

Londono pateikta alternatyva yra tokia: pasitelkti dar neišbandytas technologijas, turinčias pašalinti poreikį atlikti beveik visas patikras pasienyje; taip pat Šiaurės Airijoje taikyti prekėms ES standartus, siekiant palengvinti dvišalę prekybą.

Tokį planą dėl sienos Bendrija laiko nepriimtinu, įžvelgusi jame nevaldomos kontrabandos pavojų – ypač turint galvoje faktą, kad B. Johnsonas ketina nebesivadovauti ES normomis darbo, aplinkosaugos ir mokesčių srityse, siekdamas sukurti prie Europos slenksčio mažiau reguliuojamą ekonomiką.

B. Johnsonas šeštadienį pavadino savo pasiūlymą „praktiniu kompromisu“ ir plačia „nusileidimo zona“ – taigi, ES turi pagrindo manyti, kad Londonas dar gali nusileisti dėl priemonių, kuriuos Briuselis laiko nepriimtinomis.

Tačiau remiantis dviem britų bulvarinių leidinių – „Sunday Express“ ir „The Sun on Sunday“ – paskelbtais identiškais straipsniais, britų premjeras paragino bloką pademonstruoti „pasirengimą pasiekti susitarimą, kuriam galėtų pritarti JK parlamentas“.

„Jie neturėtų puoselėti jokių iliuzijų ar nesusipratimų“, – sakė vyriausybės vadovas.

„Daugiau nebebus jokių dvejonių ar atidėliojimų. Spalio 31 dieną įvykdysime „Brexit“, – pažymėjo jis.

Anot Airijos ministro pirmininko Leo Varadkaro (Lio Varadkaro), nors Londono dabartiniai siūlymai kol kas „nesuteikia pagrindo išsamesnėms deryboms“, dar yra „daug laiko“ pateikti alternatyvų. Airių transliuotojo RTE žiniomis, L. Varadkaras ateinančią savaitę norėtų susitikti su B. Johnsonu.

Potencialūs pirmalaikiai rinkimai

ES taip pat nepritaria siūlymui iš esmės suteikti Šiaurės Airijos asamblėjai teisę vetuoti muitų taisykles po „Brexit“.

Jei B. Johnsonas nepakeis šios nuostatos, būtų sunku įsivaizduoti, kad Bendrija leistų dialogui pereiti į formalių derybų etapą.

Tačiau jeigu premjeras nusileis šiame ginče, jis rizikuotų netekti JK parlamento trapios paramos galimam „skyrybų sutarties“ prastūmimui, kuris priklausytų nuo 10 įstatymų leidėjų iš Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) ir griežtų „Brexit“ šalininkų B. Johnsono Konservatorių partijoje.

Kitu atveju B. Johnsonui veikiausiai tektų išbandyti savo jėgas pirmalaikiuose rinkimuose, bet jie galėtų būti sušaukti tik po dienos, kurią jis ketina išvesti savo šalį iš ES.

Šiuo klausimu premjeras taip pat susidūrė su iššūkiu, nes JK parlamentas yra priėmęs įstatymą, įpareigojantį jį iki spalio 19-osios paprašyti bloko atidėti „Brexit“, jei iki tol nepavyks suderinti sutarties.

Susitarimas buvo pasirašytas Baltarusijos sostinėje Minske, manoma, kad tai yra didelis Ukrainos ir prezidento Volodymyro Zelenskio žingsnis pirmyn, siekiant užbaigti karą Rytų Ukrainoje, rašo „Deutsche Welle“.

Besiruošdami rinkimams, Ukraina ir separatistų lyderiai paskelbė kitą savaitę atitrauksiantys pajėgas iš dviejų pozicijų Donecko ir Luhansko regionuose.

Pats V. Zelenskis reporteriams Kijeve sakė, kad Ukraina rengs vietos rinkimus šalies rytuose tik tada, kai atgaus savo sienų su Rusija kontrolę. Prezidentas ne kartą sulaukė kritikos, esą Ukraina nusileidžia Maskvai ir vykdo Rusijos nuraminimo politiką.

„Nebus jokių rinkimų šalia ginklų vamzdžių. Nebus jokių rinkimų, kol ten vis dar yra kariai“, – sakė V. Zelenskis.

Ukraina ir separatistų lyderiai sutiko, kad rinkimai būtų laikomi teisėtais tik tuo atveju, jei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atsiųsti stebėtojai patvirtins, jog jie buvo vykdomi laisvai ir nevaržomai.

Prorusiški separatistai siekia gauti specialųjį autonomijos statusą Donbaso regionui Rytų Ukrainoje, dalį kurio jie užgrobė 2014 m.

Pasak Maskvos palaikomų separatistų, jei ESBO nuspręs, kad rinkimai buvo vykdomi laikantis tarptautinių normų, Donbaso regionui turi būti suteiktas ilgalaikis specialusis statusas.

Tikimasi, kad susitarimas dėl vietos rinkimų leis surengti Normandijos formato viršūnių susitikimą, kuriame dalyvautų V. Zelenskis, Vladimiras Putinas, Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas. Anksčiau Rusija atsisakė dalyvauti viršūnių susitikime, nebent Ukraina sutiktų surengti vietos rinkimus Donbase.

Po susitarimo pasirašymo V. Zelenskis patvirtino, kad dabar niekas netrukdo surengti viršūnių susitikimą, kurio data bus paskelbta jau greitai. Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas E. Macronas sakė besitikintis, kad viršūnių susitikimas įvyks jau artimiausiu metu.

Antradienį Ukrainos žiniasklaida taip pat skelbė apie šimtus Ukrainos nacionalistų, protestuojančių Kijevo Maidano aikštėje, simbolizuojančioje Ukrainos pasipriešinimą Rusijos įtakai, prieš susitarimą su prorusiškais separatistais.

Tai reikštų, kad atnaujinamos labai lauktos derybos, kurios nutrūko vasario mėnesį žlugus JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimui.

Abi šalys susitarė dėl „preliminaraus kontakto“ spalio 4 dieną ir darbinių derybų spalio 5-ąją, sakoma Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministrės Choe Son Hui (Čvė Son Hui) pareiškime, kurį paskelbė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

„Tikiuosi, kad darbinio lygio derybos paspartins pozityvią KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) ir JAV santykių plėtrą“, – pridūrė ji.

Derybų vietos užsienio reikalų viceministrė nenurodė.

JAV Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus vėliau patvirtino, kad šios derybos įvyks "per ateinančią savaitę".

Pchenjano ir Vašingtono derybos yra patekusios į aklavietę nuo vasario, kai žlugo Vietname surengtas antrasis JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) susitikimas. Jis buvo nutrauktas lyderiams nesutarus, ko pinigų stokojanti Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą. 

Birželio pabaigoje JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai surengė trumpą susitikimą Korėjos pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotojoje zonoje ir sutarė atnaujinti darbinio lygio derybas denuklearizacijos klausimu. Tačiau Šiaurės Korėjai supykus dėl JAV atsisakymo atšaukti bendras karines pratybas su Pietų Korėja procesas įstrigo.

Įtampa pastebimai atslūgo, kai D. Trumpas praėjusį mėnesį atleido iš pareigų griežtos pozicijos Pchenjano atžvilgiu besilaikiusį savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną (Džoną Boltoną). Šiaurės Korėja nekart yra jį pavadinusi „karo kurstytoju“. 

Šiaurės Korėjos vyriausias derybininkas teigiamai reagavo į D. Trumpo pareiškimą, kad abi šalys turėtų išmėginti „naują požiūrį“ į dialogą. 

D. Trumpas kritikavo J. Boltono siūlymą denuklearizuoti Šiaurės Korėją pagal „Libijos modelį“, turint omeny branduolinio arsenalo likvidavimo sutartį, kurį pasirašė šios Afrikos valstybės buvęs diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis), nužudytas per sukilimą 2011 metais.

Toks komentaras įsiutino Pchenjaną, o D. Trumpas pareiškė, kad jis „labai brangiai mums atsiėjo“.

Nepaisant įstrigusių derybų Pchenjanas toliau žarstė pagyrimus D. Trumpui ir vadino jį „drąsiu“ bei „išmintingu“ lyderiu.  

Rastas konsensusas?

Analitikai sako, kad J. Boltono atleidimas iš Baltųjų rūmų veikiausiai padėjo įtikinti Pchenjaną sugrįžti prie derybų stalo.

Pietų Korėjos prezidentūra sveikino dialogo tarp JAV ir Šiaurės Korėjos atnaujinimą. 

„Tikimės, kad būsimos derybos atvers kelią įgyvendinti konkrečius žingsnius siekiant ilgalaikės taikos ir denuklearizacijos Korėjos pusiasalyje“, – sakė prezidentūros atstovė spaudai Ko Min-jung (Ko Mindžung).    

Pranešimas apie naujas derybas gali liudyti, kad abiem pusėms pavyko kuluaruose sumažinti nesutarimus, sakė Seule įsikūrusio universiteto „Dongguk“ Šiaurės Korėjos studijų profesorius Koh Yu-hwanas (Ko Juhvanas).

„Šiaurės Korėjas mainais į denuklearizacijos žingsnius reikalavo saugumo garantijų ir ragino JAV pasiūlyti „naują kalkuliaciją“, – sakė jis. 

„Abiem pusėms galbūt pavyko rasti konsensusą šiuo klausimu“, – pridūrė Koh Yu-hwanas. 

„Kiekvienas Lietuvos pilietis mums yra svarbus. Todėl ir stengiamės derėtis ir bendradarbiauti su kuo daugiau šalių dėl apsikeitimo kaliniais“, – BNS sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu Peru įkalinimo bausmę atlieka apie 30 Lietuvos piliečių, o du iš jų šiemet prašė likusią bausmės dalį atlikti Lietuvoje.

Trečiadienį Vyriausybėje pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui suteikti įgaliojimus viceministrei Irmai Gudžiūnaitei derėtis dėl šių kalinių perdavimo.

Vyriausybės nutarimą dekretu dar turės patvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda.

Kaip BNS informavo Teisingumo ministerija, tokios sutartys, kokios bus siekiama ir su Peru, yra sudarytos su Baltarusija, Rusija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Norvegija, Lenkija ir Brazilija, su pastarąja sutartis dar neįsigaliojo.

Pernai į Lietuvą perkelti 69 nuteistieji. Pastaraisiais metais daugiausia lietuvių kalinių perduodama iš Vokietijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės.

Taip pat Lietuva pernai perdavė septynis nuteistuosius Latvijai ir vieną – Azerbaidžanui.

Lietuvoje įkalinimo bausmę šiuo metu atlieka 127 užsienio piliečiai: 45 suimtieji ir 82 nuteistieji, daugiausia – Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Ukrainos piliečių.

„Tikrai nekalbame apie apsimetinėjimą, kad deramės“, – sakė M. Barnier Europos Parlamento rūmuose Strasbūre.

„Šiose išskirtinėse ir sudėtingose derybose... esame atsakingi vykdyti šį procesą ryžtingai ir nuoširdžiai“, – pridūrė jis.

„Brexit“ be susitarimo scenarijus

Tikimybė, kad Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą be susitarimo, „tebėra labai reali“, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

„Brexit“ scenarijaus „be susitarimo rizika tebėra labai reali. Tai gali būti Jungtinės Karalystės pasirinkimas, bet tai niekada nebuvo Europos Sąjungos pasirinkimas“, pareiškė jis europarlamentarams Strasbūre.

Pirmadienį J.-C. Junckeris Liuksemburge buvo susitikęs su JK premjeru Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu).

„Mes visi norime susitarimo, tačiau iki šiol iš britų vyriausybės nesulaukėme nieko patikimo“, - penktadienį Helsinkyje sakė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney‘us.

Jis turėjo omenyje galimas alternatyvas vadinamajam „backstop“ mechanizmui, kad būtų išvengta pasienio kontrolės tarp Airijos ir Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos.

Ministras pareiškė tikįs, kad prieš spalio pabaigoje planuojamą Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES Londonas dar pateiks kokį nors pasiūlymą.

„Tačiau tai turi būti patikima“, - pabrėžė jis. Didžioji Britanija esą negali tiesiog laikytis pozicijos, kad iš „Brexito“ sutarties su ES būtų išbraukta apsidraudžiamoji priemonė („backstop“).

B. Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad nori suintensyvinti pokalbius su ES dėl „Brexito“. Jis pasirengęs, esant reikalui, spalio 31-ąją išvesti šalį iš ES ir be sutarties.

Žada kelti po 10 procentų

Po švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus susitikimo su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininku Andriumi Navicku ministras žadėjo, kad bus siekiama pedagogų atlyginimus kasmet kelti po 10 procentų, kad 2025 metais jie būtų ne mažesni kaip 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. O aukštųjų mokyklų dėstytojų – ne mažesni kaip 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

„Jau dėl kai kurių dalykų esame sutarę, tai yra ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogams jau nuo kitų metų (didės atlyginimai. – ELTA), dėl to yra sutarta Vyriausybėje. Dėl kitų vyksta derybos. Tai labiau susiję su nacionaline viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio strategija. Mūsų pasiūlymai yra tokie, kad nuo kitų metų didinti valandinį koeficientą visiems mokytojams šiek tiek ženkliau, kaip ir minėjau, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, nes jiems šiuo metu yra atsilikimas“, – sakė A. Monkevičius.

A.Navickas sako, kad pedagogai pageidauja raštiško ministerijos ir Vyriausybės įsipareigojimo kelti atlyginimus.

„Mes norėtumėm, kad tai atsirastų kolektyvinėje sutartyje su parašais, tiek ministro, tiek mūsų. Kad būtumėm ramūs dėl to konkretaus veiksmų plano ir matytumėm kiekvienais metais, kiek didėtų, koks tai būtų santykis, kokia proporcija. Ir tada mus tai tenkintų“, – sakė A. Navickas.

Dėl to vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis. O jeigu dirba visu etatu, jis bus nuo rugsėjo mėnesio 8-9 procentais didesnis.

Pedagogų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių, pasak ministro, nuo rugsėjo viršys 1200 eurų, tačiau visu etatu dirba mažiau nei ketvirtadalis mokytojų, apie trečdalis mokytojų dirba tik puse etato.

„Dėl to vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis. O jeigu dirba visu etatu, jis bus nuo rugsėjo mėnesio 8-9 procentais didesnis“, – sako A. Monkevičius.

Pasak A. Navicko, mokytojai nori, kad jų atlyginimai augtų sparčiau.

„Labai džiuginantys pasiūlymai, bet konkrečiai dėl mokytojų, visgi jeigu bus taip sprendžiamas algų didinimo klausimas, tai manome, kad santykinis dydis bendrai nepasikeistų. Tai mes norime, kad tie dalykai būtų daromi sparčiau, kad keistųsi santykis tarp vidutinio darbo užmokesčio ir mokytojų, ta proporcija augtų“ – sakė A. Navickas.

A.Monkevičiaus teigimu, savivaldybės turi rimtai galvoti apie mokyklų tinklo pertvarką, mažų mokyklų nenaikinant, tačiau sujungiant jų administravimą.

Jis taip pat pabrėžia, kad ministerijos pataisyta pedagogų etatinio apmokėjimo tvarka prasilenkia su realybe, todėl prasidėjus naujiems mokslo metams gali vėl kilti nesutarimų.

„Galvojame, kad gali kilti nemažai įtampų dėl etatinio modelio taikymo, nes jis faktiškai neatitinka tikrovės ir pats modelis nesutampa su faktiškai dirbamu mokytojo darbu mokykloje. Su ministru šiandien sutarėme, kad stebėsime tą situaciją, jeigu reikės, kartu važiuosime į tas mokyklas, aiškinsimės priežastis ir ieškosime sprendimo būdų. (...) Aš manau, tikrai gali būti (nesutarimų. – ELTA), nes tie pasikeitimai... mokytojai dabar galbūt yra drąsesni, laisvesni ir galbūt nepuls pasirašinėti po abstrakčiomis darbo sutarčių pasikeitimo sąlygomis. Yra mokytojų, kurie nepakeitę darbo sąlygų nuo praėjusių metų – yra toks nonsensas. Ir norėtųsi, kad tie dalykai spręstųsi“, – sakė A. Navickas.

Ministras A. Monkevičius žada ministerijos paramą mokykloms konkrečiai taikant naują etatinio darbo apmokėjimo modelį ir diskutuojant su pedagogais, jeigu bus poreikis, modelį tobulinti.

„Aštrus“ klausimas

Mokytojų algų kėlimą su pernai streikavusia A. Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS) švietimo ministras A.Monkevičius ketina aptarti trečiadienį.

„Mokytojų valandinio įkainio didinimas – dabar matom, kad čia galime rasti tam tikrą konsensusą ir didinti dalimis: tarkime, nuo sausio penki procentai, tada nuo rugsėjo“, – žurnalistams pasibaigus susitikimui su profsąjungos atstovais pirmadienį sakė ministras.

Pasak A. Monkevičiaus, „aštrus“ klausimas yra dėl mokytojų metinių darbo valandų apskaičiavimo.

„Kad mokytojai nejaustų, jog dirba viršvalandžius. Tai reikia aptarti ir aiškiau reglamentuoti, kad tai neliktų spręsti tik mokyklai. Sutarėme prie to klausimo grįžti trečiadienį“, – teigė A. Monkevičius.

Kad mokytojai nejaustų, jog dirba viršvalandžius. Tai reikia aptarti ir aiškiau reglamentuoti, kad tai neliktų spręsti tik mokyklai. Sutarėme prie to klausimo grįžti trečiadienį.

Jis teigia, kad dar vienas klausimas, dėl kurio deramasi, yra kontaktinių valandų apskaičiavimas.

„Iš karto prie 21 valandos pereiti sudėtinga. Siūloma peržiūrėti ir gal atsitraukti viena valanda. Bet tai irgi kainuoja, buvo čia vertinimų, kad vien tik tiesioginiam darbui reiktų 15 mln. eurų ir tiek pat pasirengimui, tai iš viso apie 30 mln. eurų“, – sakė švietimo ministras.

Anot A. Monkevičiaus, etatinio apmokėjimo modelio neįmanoma „šlifuoti“ iki tiek, kad jis tiktų kiekvienam, todėl ir būna tokių atvejų, kai maksimalų krūvį turintis mokytojas dirba ne visu etatu.

„Manau, kad mokyklos vadovas, įvertinęs visas aplinkybes, gali susitarti su mokytoju, kad būtų realūs darbai ir teisingas apmokėjimas, bet visur yra įvairovė ir numatyti tos įvairovės apmokėjimą neįmanoma“, – sakė A. Monkevičius.

„Mokyklų vadovai kartais nori nueiti lengviausiu keliu ir sako, kad nėra pinigų, bet mano tikslas yra šiemet matyti kiekvieną mokyklą“, – pridūrė jis.

Tuo metu LŠDPS vadovas A. Navickas teigia, kad ministerijos vadovybė nuo problemų nebėga, taip pat gauta „naujų pasiūlymų“.

„Gavom naujų geresnių pasiūlymų ir dėl valandinio įkainio didinimo, tai mes paprašėme pertraukos iki trečiadienio ir tada pabandyti dėl kai kurių dalykų susitarti“, – teigė A. Navickas.

Jis įsitikinęs, kad kitus sprendimus reikia rasti kuo greičiau – per rugsėjo mėnesį. Vienas svarbiausių klausimų, anot A. Navicko, metinių darbo valandų apskaičiavimas.

„Kad nereiktų mokytojams dirbti dvigubai. Tas bendras metinis valandų skaičius išauga (dirbant per mokinių atostogas – BNS), todėl tai yra nesąžininga“, – sakė LŠDPS vadovas.

Anksčiau pirmadienį švietimo ministras A. Monkevičius teigė, kad ruošiamasi kelti mokytojų algas kasmet maždaug dešimtadaliu, o profsąjungos atstovai ir mokytojai teigia pasigedę iš ministerijos vadovybės konkretumo.

Švietimo ministerija praėjusią savaitę pranešė papildomai mokytojų algoms šiemet skirsianti 14 mln. eurų. Taip pat teigiama, kad darbo krūvis ir algos bus skaičiuojamos pagal patobulintą etatinio darbo užmokesčio modelį.

„Jeigu yra platesnio formato poreikis, žinoma, mes prisijungsime. Tuo pačiu metu visiškai palaikome Normandijos formatą“, – BNS Vilniuje penktadienį sakė K. Volkeris.

Taip jis komentavo naujojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio siūlymą į Normandijos derybų grupę, susidedančią iš Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos, įtraukti JAV ir Jungtinės Karalystės atstovus.

„Kaip visuomet sakiau, šių susitikimų problema yra ne formatas, o Rusijos politinė valia įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Minsko susitarimus“, – kalbėjo JAV pasiuntinys.

„Kad ir ką galite padaryti, kad būtų sudarytos sąlygos realiai taikai ir kad Rusija vykdytų Minsko susitarimus, esame pasirengę prisijungti ir padėti“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) neseniai pranešė, kad tikisi artimiausiomis savaitėmis sušaukti Normandijos ketvertą naujam derybų dėl taikos Ukrainoje raundui.

Susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis taip pat pareiškė, kad Ukrainoje išrinkus V. Zelenskį, atsirado realios galimybės pasiekti taiką šioje šalyje.

K. Volkeris teigė su tuo sutinkantis, tačiau pabrėžė, kad pagrindinės problemos dėl konflikto Ukrainoje yra susijusios su Rusija.

„V. Zelenskis neabejotinai turi palaikymą, jis turi mandatą parlamente, jis turi valią tai padaryti, bet problema visada buvo Rusija. Tikiuosi, kad tai yra nauja galimybė, kur Rusija pakeis savo elgesį“, – sakė Vašingtono atstovas.

Rusija 2014 metų kovą aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir netrukus pradėjo remti separatistus rytinėje šalies dalyje. Konfliktas nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių, rodo Jungtinių Tautų duomenys.

Šie neramumai prasidėjo, kai po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.

Proveržis pasiektas dvi pastarąsias dienas Katare vykusiose JAV ir Talibano derybose. Šioje Persijos įlankos valstybėje Talibanas turi politinį biurą.

Jungtinės Valstijos kol kas nepatvirtino informacijos apie pasiektą proveržį, taip pat nepateikė jokių detalių, dėl ko buvo sutarta. Visgi JAV pasiuntinys pranešė apie „puikią pažangą“ derybose. Apie išspręstus nuomonių skirtumus pranešęs Talibano atstovas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes nėra įgaliotas teikti informaciją apie derybų detales.  

Abiejų pusių techninės komandos antradienį tęsia diskusijas Dohoje.

Vašingtono taikos pasiuntinys Zalmay Khalilzadas (Zalmajus Chalilzadas), kuriam pavesta rasti taikų jau beveik 18 metų trunkančio karinio konflikto – ilgiausio karo Amerikos istorijoje – sprendinį, svarbiausiais derybų prioritetais įvardijo visų Afganistano visuomenės grupių dialogą ir ilgalaikį ugnies nutraukimą.  

Z. Khalilizadas, jau išvykęs į Naująjį Delį, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad derybose buvo pasiekta didelė pažanga.

Tačiau derybose Katare nebuvo Kabulo vyriausybės atstovų. Talibanas atsisako vesti tiesiogines derybas su vyriausybės atstovais, nes laiko prezidento Ashrafo Ghani (Ašrafo Ganio) administraciją JAV marionete. 

Nuo tada, kai Z. Khalilizadas prieš beveik metus buvo paskirtas taikos pasiuntiniu, talibai toliau beveik kasdien rengia kruvinas atakas, nors buvo surengti jau keli taikos derybų raundai.

Šiuo metu talibai kontroliuoja maždaug pusę Afganistano teritorijos, o jų pozicijos yra stipriausios nuo 2001 metų, kai per JAV vadovautą invaziją buvo nuversta tarptautinio teroristų tinklo „al Qaida“ lyderiui Osamai bin Ladenui prieglobstį suteikusi šio judėjimo vyriausybė.

Dabar Talibanas ir JAV, panašu, artėja prie susitarimo, pagal kurį amerikiečių kontingentas bus išvestas iš šalies mainais į garantijas, kad Afganistanas netaps saugiu prieglobsčiu kitoms teroristų grupuotėms. 

Z. Khalilzadas sakė, jog viliasi iki rugsėjo 1-osios sudaryti galutinį susitarimą, kuris atvertų kelią JAV ir NATO karių išvedimui. Šiuo metu Afganistane yra kiek daugiau nei 20 tūkst. JAV bei NATO karių. Amerikiečių kontingentą sudaro apie 14 tūkst. karių. 

JAV ir NATO oficialiai baigė savo kovinę misiją 2014-aisiais, tačiau Amerikos bei jos sąjungininkų kariai toliau apmoko Afganistano karius ir padeda kurti šalies armiją. Be to, JAV pajėgos talkina šalies kariams vykdant antskrydžius bei reidus prieš Talibaną ir džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ padalinį Afganistane. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dažnai reiškia nepasitenkinimą, kad amerikiečių kontingentas vis dar yra Afganistane, ir nekantrauja greičiau grąžinti karius namo.

„Stumdymasis dėl eurokomisaro kandidatūros, Seimo nesusikalbėjimas su Vyriausybe ir jos vadovu šiuo klausimu ne tik stabdo, bet ir diskredituoja naujo Europos Komisijos nario parinkimo procesą, menkina mūsų derybines galimybes, kurias šiuo metu išnaudoja kitos šalys“, – sako šalies vadovas.

Prezidento nuomone, neatidėliojant būtina imtis suderintų ir aktyvių diplomatinių veiksmų, kad Lietuva gautų labiausiai šalies ir visos Europos Sąjungos interesus atitinkantį eurokomisaro postą.

Pasak šalies vadovo, jis yra pasirengęs artimiausiomis dienomis suderinti kandidatūrą su Vyriausybe ir teikti ją Seimui tvirtinti.

Taip pat svarbu, kad Lietuvos kandidatas į Europos Komisijos narius turėtų aukštą dalykinę ir profesinę reputaciją, tinkamą valstybinės ir politinės veiklos patirtį.

„Taip pat svarbu, kad Lietuvos kandidatas į Europos Komisijos narius turėtų aukštą dalykinę ir profesinę reputaciją, tinkamą valstybinės ir politinės veiklos patirtį“, – pridūrė prezidentas.

Šalies vadovas atstovauja Lietuvai Europos Sąjungos Vadovų Taryboje, kuri siūlo Europos Parlamentui kandidatų į eurokomisarus sąrašą, o vėliau oficialiai paskiria naujos sudėties Europos Komisiją ir taip užbaigia jos formavimo procesą. Prezidentas pabrėžia dėl to jaučiantis pareigą tiesiogiai dalyvauti deleguojant Europos Komisijos narį iš Lietuvos.