„Prezidentas Zelenskis labai aiškiai atsakė, kad dabar ne laikas deryboms. Ukraina derėsis, kai galės tai daryti, t. y. kai iš esmės atstatys savo jėgos pozicijas“, – pareiškė Eliziejaus rūmai po to, kai Ukrainos lyderis vaizdo ryšiu kreipėsi į G-7 viršūnių susitikimo dalyvius.

Prašo G-7 apriboti rusiškos naftos kainą

Ukrainos prezidentas paprašė G-7 šalių dar labiau spausti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą ir nustatyti kainos „lubas“ Maskvos eksportuojamai naftai.

„Mums svarbi G-7 šalių nuosekli pozicija dėl sankcijų. Jos turi būti toliau stiprinamos, apribojant agresorės eksportuojamos naftos kainas“, – po to, kai vaizdo ryšiu kreipėsi į G-7 viršūnių susitikimą Vokietijoje savo „Telegram“ kanale parašė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad „Ukraina jaučia G-7 šalių paramą“.

„Ačiū už mūsų šaliai teikiamą gynybos ir finansinę pagalbą... kovoje su Rusijos invazija“, – sakė jis.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas žurnalistams teigė, kad derybos dėl to, kaip apriboti pinigų srautus, kuriuos rusai gali gauti už naftos eksportą, stumiasi į priekį.

Jungtinės Valstijos ir Kanada, kurios yra daug mažiau priklausomos nuo energijos iš Rusijos nei Europa, uždraudė visą rusiškos naftos importą.

Ministerija nenurodė, ar laivas gabena kviečius.

„Susitikimas Maskvoje davė pirmą konkretų rezultatą“, – skelbiama Turkijos ministerijos pranešime.

„Praėjus vos kelioms valandoms po ilgai trukusio susitikimo pabaigos, kelias dienas laukęs Turkijos sausų krovinių laivas išplaukė iš Ukrainos uosto“, – nurodoma jame.

Pareiškime priduriama, kad „Azov Concord“ tapo pirmuoju užsienio laivu, išplaukusiu iš Mariupolio uosto – miesto, nuniokoto ištisas savaites trukusios apgulties, kuri, Ukrainos pareigūnų vertinimu, nusinešė 20 tūkst. gyvybių, – nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį.

Turkija vadovauja pastangoms atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą, kurį sustabdė minų laukai ir Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada.

Turkijos generolų ir jų kolegų iš Rusijos susitikime Maskvoje pasiektas „susitarimas dėl būsimų Turkijos, Rusijos, Ukrainos ir JT derybų“, sakoma Turkijos pareiškime.

„Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta, kad po susitikimo su Ukrainos puse ir JT artimiausiomis savaitėmis Turkijoje turėtų būti surengtas keturšalis susitikimas“, – nurodė Turkijos gynybos ministerija.

Turkijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad keturšalės derybos dėl grūdų eksporto vyks kitą savaitę Stambule.

Maskva neigia blokuojanti krovininių laivų su ukrainietiškais grūdais eismą ir kaltina Vakarų sankcijas Rusijai prisidėjus prie maisto krizės.

Rusijos gynybos ministerijos pareiškime apie susitikimą su turkais nepaminėta jokios pastebimos pažangos.

„Šalys aptarė saugų Turkijos prekybinių laivų išplaukimą ir grūdų eksportą iš Ukrainos uostų, taip pat būdus, kaip užtikrinti saugią laivybą Juodojoje jūroje“, – sakoma Rusijos pareiškime.

Milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų šiuo metu yra įstrigę Rusijos okupuotuose ar blokuojamuose Ukrainos uostuose.

Ši krizė turėjo įtakos maisto kainų augimui ir prisidėjo prie pasaulinės infliacijos šuolio.

Jungtinės Tautos įspėja, kad šiuo metu krizė labiausiai paveikė neturtingesnes Afrikos šalis, kurios yra labai priklausomos nuo rusiškų ir ukrainietiškų kviečių.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė sankcijų Irano naftos chemijos pramonės įmonėms, o taip pat, kaip įtariama, fiktyvioms įmonėms Kinijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kaltinamoms padėjus Teheranui apeiti sankcijas.

„Mes vis dar judame diplomatiniu keliu – šis traukinys dar nenuriedėjo nuo bėgių, nepaisant to, kad JAV atsisako savo įsipareigojimų ir nepaisant visų jų veiksmų“, – Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh (Saidas Chatibzada) sakė žurnalistams.

Derybos dėl branduolinio susitarimo atgaivinimo prasidėjo 2021 metų balandį. Jų dalyviai siekia įtikinti Jungtines Valstijas sugrįžti į susitarimą, o Iraną – apriboti savo intensyvėjančią branduolinę veiklą.

Iranas 2015 metais sudarė susitarimą su pasaulio galiomis dėl jo branduolinės veiklos apribojimo mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą, bet susitarimas pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jo vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal susitarimą, vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).

Sudėtingos derybos dėl susitarimo atgaivinimo yra įstrigusios nuo kovo mėnesio.

„Mes galime užtikrintai ir greitai... užbaigti susitarimą“, – sakė S. Khatibzadeh, jei JAV sutiks „atšaukti visas sankcijas“.

Jis taip pat paragino Vašingtoną padaryti galą taip vaidinamai „maksimalaus spaudimo“ kampanijai, kuri vykdoma dar nuo D. Trumpo administracijos laikų.

Jungtinės Valstijos anksčiau tvirtino, kad Teherano reikalavimas Vašingtonui iš juodojo teroristinių organizacijų sąrašo išbraukti įtakingą Irano Revoliucinę gvardiją yra šalutinis klausimas šiose diskusijose, nors vėliau jos galėtų jį aptarti.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų taryba birželio 8 dieną priėmė rezoliuciją su oficialia kritika Iranui, deramai nepaaiškinusiam sodrinto urano pėdsakų, anksčiau aptiktų trijuose objektuose, nepaminėtuose Teheranui deklaruojant savo branduolinę veiklą.

Tą pačią dieną Teheranas pranešė, kad nuims 27 stebėjimo kameras, įtaisytas TATENA jo branduoliniuose objektuose.

„JAV ir vėl nusprendė vilkinti ir atidėlioti susitarimą, todėl nuvyko į (TATENA) valdytojų susitikimą turėdamos iliuzijų panaudoti svertą“, – pirmadienį sakė S. Khatibzadeh.

Tuo metu šalis bus geresnėje derybinėje padėtyje, interviu JAV transliuotojui „Voice of America“ sakė vyriausiasis ukrainiečių derybininkas Davidas Arachamija, tačiau nepateikė išsamios informacijos apie strategiją.

Taikos derybos šiuo metu yra įstrigusios. Kovo pabaigoje Kyjivas pareiškė, kad yra pasirengęs atsisakyti narystės NATO mainais į tarptautines saugumo garantijas.

Tačiau Rusija reikalauja demilitarizuoti kaimynę ir atiduoti teritorijas, įskaitant rytinius Donecko ir Luhansko regionus.

V. Zelenskis lankėsi Mykolajive ir Odesoje

Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė karo fronto liniją šalies pietuose, užsuko į Mykolajivo ir Odesos miestus.

„Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip V. Zelenskis apžiūri nuo karo nukentėjusį Mykolajivo miestą ir po trumpo pokalbio įteikia medalius regiono gubernatoriui ir miesto merui. Kaip teigiama vaizdo įrašo aprašyme, su prezidentu buvo aptarta „ekonomikos būklė, vandens tiekimo atnaujinimas ir padėtis žemės ūkyje“.

Vėliau tą pačią dieną V. Zelenskis apsilankė Nacionalinės gvardijos poste Odesos regione ir pačiame Juodosios jūros uostamiestyje. Odesa, pagrindinis Ukrainos jūrų uostas, šiuo metu patiria Rusijos karinio jūrų laivyno blokadą, taip pat yra rusų apšaudomas iš toli.

Odesoje dislokuoti Ukrainos kariai, kuriems tektų atremti galimą Rusijos desanto operaciją pakrantėje.

V. Zelenskis jau ne pirmą kartą lankėsi karo fronto linijoje. Anksčiau jis lankėsi Charkive, Zaporižioje ir Donbase.

Humanitarinių koridorių pavojus

Tuo tarpu karo draskomame Sjeverodonecko mieste, britų žvalgybos duomenimis, civiliai gyventojai įtariai žiūri į galimybę pasinaudoti siūlomais humanitariniais koridoriais išvykti iš regiono.

Beveik nėra jokių kitų būdų išvykti iš miesto, išskyrus Rusijos ir jos sąjungininkų vienašališkai paskelbtais humanitariniais koridoriais.

Tačiau Maskva anksčiau naudojosi tokiais koridoriais Ukrainoje ir Sirijoje kaip priemone įgyti pranašumą mūšio lauke ir priverstinai perkelti žmones, savo kasdienėje ataskaitoje teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Ministerija perspėjo, kad tuo atveju, jei civiliai gyventojai nepasinaudos pasiūlymu pasitraukti koridoriumi, „Rusija tikriausiai teigs, kad turi mažiau pagrindo atskirti juos nuo bet kokių Ukrainos karinių taikinių šiame rajone“.

Šeštadienį Kyjivas pranešė apie Rusijos artilerijos ugnį ir oro antskrydžius rytiniuose Luhansko ir Charkivo regionuose.

Šeštadienį vakare Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos pasiekė daugiau teritorinių laimėjimų Sjeverodonecko apylinkėse, tačiau paneigė Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo tvirtinimą, esą buvo užimtas Luhansko miestas.

„Iki antradienio Seimo posėdžio planuojamas dar vienas Dialogo grupės susitikimas“, – Eltai teigė Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė.

Opozicijos atstovai tikina, kad jiems šiek tiek gaila, jog ketvirtadienį nepavyko užbaigti daugiau nei prieš savaitę kilusio konflikto. Kita vertus, jų teigimu, panašu, kad valdantieji rimtai svarsto pateiktus jų reikalavimus. O opozicijos prašymų yra ne vienas. Neskaičiuojant reikalavimo atleisti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ar į Seimo posėdžių darbotvarkę netraukti „šiuo metu neaktualių“ klausimų, opozicija siūlo kone 7 iniciatyvas, skirtas pamaloninti gyventojų kišenes.  

Kaip teigė frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis, vienu iš opozicijos reikalavimu numatyta, kad valdantieji leis šias iniciatyvas bent jau pateikti.

„Tam, kad būtų galima per vasarą jų pagrindu formuoti antiinfliacinį paketą nuo rudens. Šiuo metu visi jie registruojami ir kai bus suregistruoti, aš juos nusiųsiu Seimo pirmininkei prašydamas įtraukti į artimiausio posėdžio darbotvarkę. Kai kurie projektai yra seniau registruoti ir įveikę pateikimą. O tuos, kurie yra neseniai registruoti, prašysime geranoriškumo įtraukti į darbotvarkę“, – Eltai sakė L. Kukuraitis.

Šiose 7 iniciatyvose sudėlioti siūlymai dėl elektros tinklo liberalizavimo, lengvatinio PVM tarifo maistui, NPD sulyginimo su MMA, šildymo lengvatos klausimo buitiniams vartotojams, siūlymas atidėti dyzelino akcizo didinimą, taip pat iki sausio 1 d. sumažinti akcizus dyzelinui, benzinui ir dujoms, galiausiai siūlymas, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų ne po 6, o po 12 mėnesių.

Reikalauja, kad du sprendimai būtų įgyvendinti dar iki užbaigiant pavasario sesiją: kas tai – neatskleidžia

Bet šiuos reikalavimus mes esame pateikę ir dėl jų deramės, ar tai yra realu, ar ne. Kol kas valdantieji nėra iki galo apsisprendę, kuriems pritarti, o kuriems ne.

Kaip pažymėjo L. Kukuraitis, šalia šio įstatymų paketo opozicija yra įvardinusi ir dvi konkrečias iniciatyvas, kurias norėtų matyti realizuotas Seimo pavasario sesijoje. Iki jos pabaigos liko nepilnai dvi savaitės. Tačiau kokios šios iniciatyvos politikas neatskleidžia. Tikina, kad taip daro ne be reikalo – tam, kad nebūtų tuščiai sukelti gyventojų lūkesčiai.

„Bet šiuos reikalavimus mes esame pateikę ir dėl jų deramės, ar tai yra realu, ar ne. Kol kas valdantieji nėra iki galo apsisprendę, kuriems pritarti, o kuriems ne“, – sakė politikas.

Šie L. Kukuraičio paslaptyje laikomi du reikalavimai, kaip leido suprasti jis, glaudžiai susiję su minėtu 7 iniciatyvų paketu.

„Tačiau tai labai konkretūs, susiję su socialiniais ekonominiais dalykais, atlipinantys šių dienų aktualijas klausimai“, – sakė L. Kukuraitis ir tikino, kad kartu šie reikalavimai ne tik atitinka gyventojų lūkesčius, bet ir yra įkandami Lietuvos biudžetui.

Valdantieji taip pat nėra linkę atvirauti, kas yra tie du klausimai, kuriuos dar šioje Seimo sesijoje norėtų matyti įgyvendintus opozicija.

„Trečiadienį po dialogo grupės posėdžio sutarėme neįvardyti tų dviejų“,– Eltai sakė Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Opozicija pati supranta, kad nėra pajėgi 7 projektų paketą pateikti iki sesijos pabaigos, nors savo pareiškime pasakė, kad reikia įgyvendinti iki sesijos pabaigos. Tad jie teiktų du, kurie ir reikalauja pasikalbėjimo“, – teigė politikas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Konservatoriai derybose apatiškesni nei liberalai ir „laisviečiai“

Tuo tarpu „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, komentuodama, kodėl nepavyko dar šią savaitę užbaigti politikus į skirtingas Seimo sales susėsti privertusius ginčus, sako, kad esama ir kitų derybas apsunkinančių veiksnių. Politikė sako, kad gausiausią frakciją Seime turinti konservatorių partija kur kas atsainiau nei valdančiosios koalicijos partneriai žiūri į derybas su opozicija.

„Didžioji frakcija turi šiek tiek kitokį matymą. Tas jaučiasi toje pačioje dialogo grupėje. Lyginant tai, su kokia nuostata ar nusiteikimu yra atėję kiti valdančiosios daugumos atstovai. Tai jie konstruktyviai bendrauja ir mato kažkokius sąlyčio taškus. Tai tikrai jaučiasi. „Laisviečiai“ ir liberalai kur kas konstruktyvesni. O didžioji frakcija dėl to, kad ji didžioji ir gal dar dėl kitų partijos ypatumų, kitaip truputį žiūri. Mes tai matome“, – samprotavo „valstietė“.

Visgi, politikė sutiko, kad ir valdantiesiems, ko gero, prireikė laiko įvertinti opozicijos pateiktus pasiūlymus.

„Aš įsivaizduoju, kad daugumos pusė turi apsvarstyti viską ir gal jiems trūksta laiko. Pirmadienį pakvies. Tai mums labai svarbu, nes nuo to priklausys, ar mes antradienį einame į posėdį, ar ne“, – teigė politikė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

J. Sabatauskas užsiminė apie ketinimus nutraukti opozicijos boikotą

Po kone dvi savaites trukusio boikoto Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas užsiminė apie opozicijos ketinimus antradienį sugrįžti į Seimo posėdį. Jo teigimu, artėjant Seimo pavasario sesijos pabaigai, būtina priimti svarbius sprendimus, todėl, pažymi jis, prasmės posėdžiauti atskirai nuo valdančiųjų nebėra.

„Aš manau, kad turėtume jau kitą savaitę dirbti, nes viskas jau yra pasakyta, belieka gauti iš kitos pusės atsakymus“, – penktadienį Eltai komentavo J. Sabatauskas.

Aš manau, kad turėtume jau kitą savaitę dirbti, nes viskas jau yra pasakyta, belieka gauti iš kitos pusės atsakymus.

Paklaustas, koks valdančiųjų atsakymas turėtų tenkinti opoziciją, kad ši sugrįžtų į bendrą parlamento darbą, J. Sabatauskas nedaugžodžiavo.

„Tinkamas“, – teigė politikas bei pridūrė, kad pirmadienį, jei įvyks Dialogo grupės susitikimas, turėtų paaiškėti tiksli informacija dėl tolesnio darbo.

„Kiek suprantu, Dialogo grupės susitikimas turėtų būti pirmadienį, tai ten viskas ir paaiškės. Kuo daugiau laiko praeina, tuo tas limitas senka. (...) Tampa niekam nenaudinga, nei mums, nei jiems, turime sesijos pabaigą, per kurią bus priimti svarbūs sprendimai, įstatymai, konstituciniai pakeitimai, tai iš tikrųjų mes nusiteikę dirbti“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Nors J. Sabatauskas neatmeta, kad opozicijoje vis dar yra norinčių boikotuoti, visgi, pažymi jis, prasmės tęsti konfliktą nebėra.

„Kai kurie gal ir norėtų tęsti, bet prasmės nebėra“, – pažymėjo politikas.

Sakydamas kalbą daugiausia ekonomikos temomis Anglijos šiaurės vakariniame Blakpulo mieste, B. Johnsonas teigė, kad didžiulio energijos kainų šuolio, paaštrinusio pragyvenimo išlaidų krizę Britanijoje, viena pagrindinių priežasčių yra Rusijos invazija į Ukrainą.

Tačiau bet kokie bandymai paskelbti paliaubas, kurios dabar būtų palankios Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, ateityje neduotų ramybės Vakarų šalims, perspėjo premjeras.

„Juo labiau, kad apleisti ukrainiečius būtų morališkai atgrasu, nes jie yra aukos ir turi visišką teisę ginti laisvą ir nepriklausomą šalį“, – kalbėjo B. Johnsonas.

„Paprasčiausiai negalime jiems nurodinėti, ką daryti“, – pabrėžė jis.

Premjeras nepatikslino, kas spaudžia sudaryti taikos susitarimą. Tačiau praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) susilaukė kritikos dėl pareiškimo, kad Vakarai turėtų „nežeminti Rusijos“ ir vietoje to suteikti Kremliui „išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.

Jei V. Putinui pavyktų susitarti dėl paliaubų ir užgrobti Ukrainos teritorijų, jis „galėtų ir toliau sukioti peilį žaizdoje, krokodilas paprasčiausiai galėtų sugrįžti, kad gautų daugiau, ir sakyti, kad jo agresija ir smurtas pasiteisino“, sakė B. Johnsonas.

Pasak jo, „tai būtų katastrofa Ukrainai ir visoms kitoms buvusios Sovietų Sąjungos dalims, kurias jis gali užpulti“, taip pat pažeidžiamoms valstybėms už Europos ribų.

„Tai atvertų duris tolesniam konfliktui, tolesniam nestabilumui, tolesniam pasauliniam netikrumui ir tolesnėms ekonominėms bėdoms“, – pridūrė britų premjeras.

Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas sudarė 50 proc. pasaulinės rinkos. Tačiau Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą jos grūdų eksportas yra blokuojamas, o pasaulyje kyla maisto kainos.

Artimųjų Rytų ir Afrikos šalys yra labai priklausomos nuo Ukrainos eksporto, todėl kyla nerimas dėl kai kurioms šalims gresiančio bado.

Jungtinių Tautų prašymu Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant minų. Kai kurios jų buvo aptiktos netoli Turkijos krantų.

„Esame pasirengę užtikrinti iš Ukrainos uostų išplaukiančių laivų saugumą“, – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė per spaudos konferenciją po susitikimo su Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu) Ankaroje.

Derybose Turkijoje nedalyvavusi Ukraina sako, kad yra pasirengusi sukurti saugius koridorius eksporto iš jos uostų atnaujinimui, tačiau siekia saugumo garantijų, kad Rusija neatakuos jos uostų.

Vis tik Rusijos diplomatijos vadovas dėl susidariusios padėties apkaltino Ukrainą.

„Grūdai gali būti laisvai transportuojami, Rusija nedaro jokių kliūčių“, – kalbėjo S. Lavrovas.

Kalbėdamas apie Ukrainos prezidentą jis sakė, kad „reikia, kad ponas (Volodymyras) Zelenskis duotų įsakymą, jei jis ten dar kažkam vadovauja, leisti užsienio ir Ukrainos laivams įplaukti į Juodąją jūrą“.

S. Lavrovas taip pat sakė, kad Rusija yra pasirengusi suteikti garantijų, kad nerengs jokių atakų, jeigu Ukraina išminuos savo uostus.

„Esame pasirengę tai daryti bendradarbiaudami su mūsų Turkijos kolegomis“, – pridūrė S. Lavrovas.

„Milijonai pasmerkti mirčiai“

Pasak M. Cavusoglu, JT planas yra „protingas“ ir „įgyvendinamas“, todėl jis pasiūlė surengti susitikimą Stambule jo detalėms aptarti.

„Esame pasirengę planuoti maisto koridorius“, – sakė turkų diplomatinis šaltinis.

„Pristatėme tai (planą) Rusijai, bet, kaip matėme per spaudos konferenciją, Rusija pasiuntė kamuolį į Ukrainos aikštelę“, – pridūrė šaltinis, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

V. Zelenskis šią savaitę sakė, kad dėl karo iš Ukrainos neeksportuotų grūdų kiekis per keletą mėnesių gali patrigubėti.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) trečiadienį kitose derybose dėl pasaulinės maisto krizės perspėjo, kad milijonai žmonių gali mirti iš bado, jei Rusija neatblokuos Ukrainos uostų,

„Kelios kitos savaitės bus labai svarbios siekiant išspręsti šią situaciją“, – sakė jis po virtualaus susitikimo, kuriame dalyvavo ir Didžiajam septynetui (G-7) pirmininkaujančios Vokietijos, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Turkijos ir Libano atstovai.

„Noriu pasakyti aiškiai, kad tikimės aiškių ir konkrečių signalų iš Rusijos, nes grūdų eksporto blokavimas reiškia, kad milijonai vaikų, moterų ir vyrų yra laikomi įkaitais ir pasmerkti mirčiai“, – kalbėjo jis.

Rusijos eksportas

Turkija stengiasi užimti neutralaus tarpininko poziciją santykiuose su Kyjivu ir Maskva. Kovą ji surengė Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybas karui užbaigti.

Spaudos konferencijoje M. Cavusoglu pabrėžė, kad Rusijos prekių eksportas yra ne mažiau svarbus nei Ukrainos, „teisėtais“ pavadindamas Maskvos reikalavimus atšaukti jai taikomas sankcijas, kad grūdai galėtų pasiekti pasaulio rinką.

„Jei reikia atverti tarptautinę rinką Ukrainos grūdams, kliūčių, trukdančių Rusijos eksportui, pašalinimą laikome teisėtu reikalavimu“, – sakė jis.

Vašingtono instituto bendradarbis Soneris Cagaptay (Soneris Čahaptajus) nurodė, kad JT vadovaujamas planas, kuris leistų Rusijai prekiauti su išoriniu pasauliu, „galėtų suveikti“.

„Nes galiausiai tai yra susiję su maisto saugumu. Taip, žmonės nenori, kad Rusija užsidirbtų pinigų, bet tuo pat metu niekas nenori bado“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Rusija ir Ukraina gamina 30 proc. visos pasaulinės kviečių produkcijos.

Pasak S. Cagaptay, ateityje tam tikra pažanga galėtų būti pasiekta, tačiau tam gali prireikti Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) susitikimo su Rusijos kolega Vladimiru Putinu Rusijos pietvakariniame Sočio mieste, „kur niekas negalėtų jų (pokalbio) pasiklausyti“.

„Derybos nebuvo lengvos, derybos buvo įspūdingos. (...) Pagrindinis tikslas buvo padėti kuo daugiau Ukrainai, ir tai yra tikrai puikus pasiekimas, kad ir pinigai lieka Lietuvoje, ir turėsime droną, kuris buvo Lietuvos visuomenės svajotas“, – penktadienį Krašto apsaugos ministerijoje kalbėjo V. Semeška.

Pasakodamas apie vykusias derybas, V. Semeška pažymėjo, kad visų pirma buvo sudaryta sutartis su gynybos agentūros prezidentu prof. Ismailu Demiru dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje su Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

„Jis uždegė žalią šviesą, kad mes vėliau galėtume susitarti su pramone“, – nurodė S. Semeška bei pridūrė, kad jau kitą dieną prasidėjo derybos Stambule.

Ir labai aiškiai pasakė, kad tą, ką visuomenė padarė, mes neturime moralinės teisės priimti į savo sąskaitą, mes jums dovanojame „Bayraktarą“, o tas lėšas prašome, kad jūs nukreiptumėte humanitariniams tikslams.

„Vyko žaibiškos derybos su gamykla, mes turėjome keletą valandų, vėliau jau buvo numatytas skrydis. Iš dviejų pusių buvau apsodintas dviem akcininkais, kaip aš juos pavadinau, broliais „Bayraktarais“. Ir vienas kalbėjo į vieną ausį, kitas – į kitą, buvo sunku suprasti ir susivokti, bet staiga mums labai aiškiai pasakė, kad jie yra neapsakomai sužavėti to, ką Lietuva padarė (...). Ir labai aiškiai pasakė, kad tą, ką visuomenė padarė, mes neturime moralinės teisės priimti į savo sąskaitą, mes jums dovanojame „Bayraktarą“, o tas lėšas prašome, kad jūs nukreiptumėte humanitariniams tikslams“, – pasakojo viceministras.

„Džiugus sprendimas buvo jų prisidėti „Bayraktaru“, atsisakyti Lietuvos surinktų pinigų ir nukreipti humanitariniams tikslams“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas inicijavo paramos Ukrainai akciją, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti. Šios lėšos buvo surinktos per tris dienas. Kovinį droną „Bayraktar“ ketinama padovanoti nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.

Į Turkiją tartis dėl kovinio drono pirkimo antradienį vyko krašto apsaugos viceministras V. Semeška.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir dronų gamintojas dovanoja Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“. Jo teigimu, visuomenės surinkta parama dronui, Turkijos prašymu, bus skirta humanitarinei ir kitokiai pagalbai Ukrainai.

„Yra dalykų, kuriuos reikia aptarti su Rusijos vadovu. Nesakau, kad mūsų žmonės dega noru su juo kalbėtis, tačiau turime pažvelgti dabartinio mūsų gyvenimo realybei į akis“, – teigė V. Zelenskis.

„Ko mes norime iš šio susitikimo? Norime susigrąžinti savo gyvenimus... Norime sugrąžinti suverenios valstybės gyvenimą visoje jos teritorijoje“, – nurodė V. Zelenskis ir pridūrė, kad neatrodo, jog Rusija būtų pasirengusi rimtoms taikos deryboms.

S. Lavrovas taip pat apkaltino Vakarus, kad šie remia tokią Kyjivo poziciją.

V. Zelenskis prieš tai pareiškė, kad derėsis tik tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau ir šios derybos bus įmanomos tik tada, kai Rusijos pajėgos atsitrauks į pozicijas, kuriose buvo prieš vasario 24 d.

„Vakarai remia šį nelankstumą, kuriam stinga intelektinio pagrindo“, – Rusijos valstybinio transliuotojo RT kanalui arabų kalba pareiškė S. Lavrovas.

Rusijos ir Ukrainos taikos derybos sustojo, kai išaiškėjo Maskvos pajėgų žiaurumai Kyjivo priemiesčiuose.