Kaip pranešė Kauno apskrities policija, viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galbūt neteisėtą dėvėtų rūbų įsigijimą ir prekybą jais, buvo patikrintos Kėdainiuose ir Jonavoje veikiančios įmonės prekybinės patalpos.

Keturių kratų metu pareigūnai paėmė buhalterinius dokumentus ir dešimt 500 litrų talpos bei 938-is 240 litrų talpos maišus su dėvėtais rūbais.

Trečiadienį anksčiau neteistam 1988 metais gimusiam Kėdainių gyventojui buvo pateikti įtarimai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Anot policijos, ateityje nusikalstama veika gali būti perkvalifikuojama pagal atsakomybę už apgaulingą apskaitos tvarkymą numatantį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

„Taip pat artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Baudžiamojo kodekso 189 straipsnį, dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo“, – rašoma pranešime.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Apie tai, kad Švedijoje labdaros organizacijai aukojami dėvėti drabužiai gali būti vagiami, vežami į Lietuvą ir čia pardavinėjami, praėjusią savaitę pranešė Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.

Jūsų lauksime 460 kv. m erdviose patalpose 2 aukšte (šalia „Express pizza“). Parduotuvėje rasite gausų dėvėtų ir naujų rūbų bei avalynės, rankinių, sendaikčių, žaislų ir aksesuarų asortimentą. Mūsų tikslas – pasiūlyti prekių kiekvienam užsukusiam pirkėjui. Įnoringiausi pirkėjai pas mus skuba antradienį ir trečiadienį, džiaugiasi nusipirkę žymių firmų, pasaulyje pripažintų „brendų“ rūbų, kad ir dėvėtų, bet vis dar geros kokybės. Ketvirtadienį ir penktadienį dėvėtiems rūbams taikoma -50 proc. nuolaida šeštadienį dėvėtų rūbų kaina tik 0,60 ct, o pirmadienį – 0,30 ct.

Nesuradusiam sau tinkamo iš dėvėtų rūbų siūlome užsukti į naujų prekių skyrių. Ten rasite praėjusių metų rūbų kolekcijas.

Džiaugiamės savo pirkėjų sąmoningu pasirinkimu, kad keletą kartą dėvėtų rūbų nemetame lauk teršdami savo aplinką, juos kuo puikiausiai dar dėvime taupydami savo ir ribotus gamtos išteklius.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad 25 parduotuves valdanti bendrovė dalies prekių sistemingai neapskaitydavo elektroniniais kasos aparatais, kitais apskaitos dokumentais ir nuo gautų pajamų nemokėjo dalies mokesčių į valstybės biudžetą. Be kita ko, įtariama, kad dalis įmonėje tokiu būdu gautų pajamų buvo išmokėta įmonės darbuotojams kaip neoficialūs darbo užmokesčio priedai. Šios išmokos buhalterinėje įmonės apskaitoje taip pat nefiksuotos, rodo tyrimo duomenys.

Bendradarbiaujant su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais, bendrovės patalpose ir padaliniuose atliktos kratos. Jų vykdyta daugiau nei 30: įmonės veiklos vykdymo vietose, įmonės vadovų ir atsakingų asmenų gyvenamosiose patalpose ir kitur. Kratų metu rasta ir paimta beveik 40 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Įtariama, kad didžioji dalis šių pinigų gauti už parduotas prekes, kurios nebuvo apskaitytos kasos aparatu. Dėvėtus drabužius įmonė importuoja iš Airijoje veikiančios įmonės. Lietuvoje drabužiai yra rūšiuojami, paskirstomi po parduotuvių tinklą, galiausiai parduodami.

Išankstiniai tyrimo duomenys rodo, kad kratų metu rasti 40 tūkst. eurų – maždaug vienos savaitės neapskaitytų pinigų apyvarta. Metinė bendrovės apyvarta pastaruosius kelerius metus siekė 1,5–2 mln. eurų. Artimiausiu metu FNTT planuoja atlikti įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą.

Bendrovės vadovui yra pranešta apie įtarimus dėl apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie įmonės pajamas ir pelną pateikimo. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Įmonėje, kaip rodo „Sodros“ duomenys, dirba per 130 darbuotojų.

Žavi transformacijos galimybės

Ne paslaptis, drabužiai "iš antrų" rankų daugeliui nepasiturinčių tautiečių yra tiesiog pigesnė naujų prekių alternatyva.

Yra ir tokių pirkėjų, kurie padėvėtų rūbų parduotuvėse ar turgeliuose tikisi už prieinamą kainą užtikti garsesnio prekės ženklo, ypatingesnį dizainerišką daiktelį.

Justė savęs nepriskirtų nei vienai, nei kitai kategorijai. Pašnekovė prisipažino, kad labiausiai ją žavi tai, jog iš dėvėtų rūbų galima sukurti begales naujų variacijų, taip suteikiant jiems galimybę dar ilgai gyventi savo įdomų gyvenimą.

Dėvėtų drabužių "liga" klaipėdietė užsikrėtė dar paauglystėje.

"Esu kilusi iš nedidelio miestelio – Baisogalos, tad nusipirkti naujų rūbų ten nelabai kur ir buvo. Kita vertus, atrodyti taip, kaip visi kiti, man taip pat nebuvo įdomu. Tad jau paauglystėje drabužius pradėjau pirkti padėvėtų rūbų turgeliuose ir ne šiaip paprastus, tokius, kuriuos iš karto būtų galima nešioti, o kokius nors nesąmoningus, kuriuos reikėtų pataisyti, perdaryti", – šypsojosi pašnekovė.

Ir šiandien bemaž 90 proc. moters garderobo sudaro dėvėti rūbai – žinoma, persiūti, sumodeliuoti iš kelių skirtingų gaminių ar bent jau minimaliai pakoreguoti, patobulinti.

Turėjo ir savo parduotuvę

"Ne viena draugė yra prisipažinusi, jog tokių drabužių parduotuvėse nesugeba rasti nieko gero. Matyt, mano akis jau yra taip išlavinta, kad iš karto matau, kaip gali atrodyti vienas ar kitas daiktas, nors jis visiškai nepratrauktų kito pirkėjo dėmesio: čia prisiūsiu, čia pakirpsiu ar tiesiog panaudosiu kokią nors jo detalę kitam rūbui. Būna, kad kartais net nežinau ką su tuo daiktu darysiu, bet galiausiai jis vis tiek sulaukia savo valandos. Visada niežti rankos kažką padaryti. Jei pati nesugebu, nešu siuvėjai, nors specialiai baigiau siuvimo kursus, kad galėčiau ne siūti naujus drabužius, o pataisyti senus", – pasakojo pašnekovė.

Klaipėdietė šmaikštavo, jog į dėvėtų drabužių parduotuves ar turgelius ji eina kaip į medžioklę. Ir jei tik turi laisvo laiko, niekada neaplenkia savo pamėgtų vietų, iš kurių, žinoma, įprastai neišeina tuščiomis.

Beje, pustrečių metų Justės šeima netgi turėjo nuosavą dėvėtų drabužių parduotuvėlę.

"Kadangi to labai norėjau, vyras neprieštaravo. Tačiau mažame versle reikia labai daug dirbti pačiam, tiesiogiai bendrauti su klientais. O aš tam negalėjau skirti pakankamai laiko – tuo metu kaip tik auginau vaiką, be to, atsirado daug visokių papildomų veiklų. Tačiau tai buvo labai gera patirtis ir galimybė dėvėtų drabužių verslo virtuvę pamatyti iš vidaus", – prisipažino diplomuota finansininkė.

Supainioti neįmanoma

Rinkdamasi rūbus Justė bene labiausiai kreipia dėmesį į audinio sudėtį – sintetikos moteris nemėgsta ir netoleruoja, nebent tai būtų kokia nors detalė, kurią būtų galima panaudoti kaip aplikaciją.

"Dažnai perku ir gipiūrinius sijonus, palaidines, nes juos galima tiesiog sukarpyti ir įvairiai pritaikyti – pavyzdžiui, iš, atrodytų, "be ryšio" tunikos galima susikurti vakarinę suknelę", – iliustravo pašnekovė.

Nuolatinė dėvėtų drabužių parduotuvių klientė patikino, jog čia įmanoma rasti labai kokybiškų, prabangių medžiagų gaminių, kurie gali kainuoti gerokai brangiau nei naujos prekės.

Bene brangiausi klaipėdietės pirkiniai – 70 eurų kainavę batai ir "Karen Millen" ženklo paltas už 50 eurų.

Pastarąjį rūbą Justė pakoregavo minimaliai – tik persiuvo, anot jos pačios, prabangesnes sagas. Beje, su šiuo paltu susijusi smagi istorija.

"Kartą po vakarienės viename prabangiame Klaipėdos restorane, į kurį norint patekti reikia užsirezervuoti iš anksto, savo telefone radau gausybę praleistų skambučių. Pasirodo, restorano darbuotojai skambino visiems to vakaro svečiams, nes viena klientė neberado savo palto – esą maža ką, gal kas supainiojo ir išėjo su svetimu. Sakau, žinote, tokio pat palto kaip mano šitame pasaulyje daugiau nėra, todėl jo neįmanoma supainioti su kitu!" – kvatojo pašnekovė.

Stilingieji – ne tik Vilniuje

Naujam gyvenimui Justė prikelia ne tik savo, bet ir dukters rūbus. Pašnekovė neneigė, jog prašymų sukurti originalų drabužį sulaukia ir iš savo bičiulių.

"Tačiau viena – daryti sau, man nekliūva ir kreivesnė siūlė, o jau kažką darydama kitam žmogui jausčiau didesnę atsakomybę. Tokį darbą turėtų atlikti profesionalas", – neabejoja pašnekovė.

Justė prisipažino, jog savo gyvenimo aistrą ir pomėgį paversti profesionalia veikla – viena jos gyvenimo svajonių.

"Turiu minčių įkurti ne paprastą siuvyklą, kurioje būtų galima palenkti kelnes ar pakeisti striukės užtrauktuką, o tokias savotiškas dirbtuves, kuriose būtų pardavinėjami tiek mūsų pačių transformuoti padėvėti drabužiai, tiek įgyvendinami klientų užsakymai perdaryti, pakeisti kažkokį rūbą. Tačiau pati norėčiau užsiimti tik kūryba, modeliavimu, idėjų generavimu, o ne sėdėti prie siuvimo mašinos", – atskleidė klaipėdietė.

O kol kas savo kūrybiniais ieškojimais, darbais bei mintimis Justė dalijasi asmeniniame bloge spalvotatransformacija.lt. Jame autorė publikuoja ir jos dėmesį patraukusių klaipėdiečių portretus.

Justė juokauja, kad stebėti žmonių aprangą tapo jos "profesine liga" – esą pamačiusi gatvėje išskirtinai atrodantį praeivį niekada jam nešykšti komplimentų.

"Įprastai kalbant apie stilingus žmones akcentuojamas tik Vilnius, o man norėjosi parodyti, kad ir Klaipėdoje yra labai stilingų, gražių, įdomių žmonių. Ir jų yra labai daug", – šypsojosi pašnekovė.

Dėvėtų drabužių ir batų kainos – tokios, kad už jas per išpardavimus parduotuvėse galima įsigyti naujų drabužių, stebisi LRT.lt kalbinta 24-erių vilnietė Viktorija. LRT.lt žurnalistai apsilankė keliosė dėvėtų drabužių parduotuvėse Vilniuje ir įvertino jų kainas.

„Mėgdavau užsukti į dėvėtų drabužių parduotuves. Gerai paieškojus, ten tikrai galima rasti originalių, geros kokybės drabužių. Nesilankydavau tose parduotuvėse itin dažnai, tačiau pastebėdavau, kad, pavyzdžiui, dėvėti batai, kuriuos dar tikrai galima avėti, anksčiau kainuodavo iki 30 litų. Kartais gerai atrodančius batus būdavo galima nusipirkti dar pigiau.

Tačiau visai neseniai lankiausi vienoje dėvėtų rūbų parduotuvėje Šeškinėje. Kiek patrintais galais, bet tikrai tinkamus avėti dėvėtus odinius batus radau už 22 eurus. Juk tai beveik 100 litų! Už tokią sumą būdavo galima nusipirkti naujus gerus batus su nuolaida normalioje batų parduotuvėje“, – kalba mergina.

Viktorija pasakoja anksčiau neretai dėvėtų drabužių parduotuvėse nusipirkdavusi avalynę, kurią išplaudavo, sutvarkydavo ir puikiausiai avėdavo. Tačiau, įvedus eurą, mergina avalynės dėvėtų drabužių parduotuvėse nepirkusi nė karto. Tiesa, nusipirko keletą drabužių, nes tądien, kai užsuko į parduotuvę, drabužiams buvo taikoma akcija.

„Man atrodo, kad dėvėtų drabužių parduotuvėse visos kainos į eurus buvo konvertuotos santykiu 1:1. Seniau prastas dėvėtas megztinis kainuodavo 9 litus, o dabar toks pat kainuoja 9 eurus. Viskas brangiau – pradedant batais, baigiant šalikais. Striukių kainos išvis „kosminės“. Teko matyt paprastą dėvėtą striukę, kuri kainavo daugiau nei 40 eurų.

Aš jau verčiau dabar einu į kokią nors nebrangią naujų drabužių parduotuvę, kur už dėvėto drabužio kainą su akcija gali gauti naują“, – pasakoja Viktorija.

Kainos didesnės – ne tik centre

LRT.lt apsilankė keliose skirtingose dėvėtų drabužių parduotuvėse miegamuosiuose Vilniaus rajonuose ir mieto centre. Senamiestyje esančių parduotuvių kainos nesiskiria nuo kainų parduotuvėse, nutolusiose nuo miesto centro. Ir miegamuosiuose rajonuose, ir miesto centre – didesnės, nei būtų buvę galima tikėtis dėvėtų drabužių parduotuvėje prieš porą metų.

Lankytose parduotuvėse reta prekė atrodo taip gerai, tarsi būtų nedėvėta. Bene geriausiai atrodo jose esantys vyriški marškiniai. Tiek vyriški, tiek moteriški marškiniai gali kainuoti ir 5, ir 15 eurų (17-52 litus).

Moteriškų palaidinių galima įsigyti už 5-6 eurus (17-20 litų). Tačiau dažnai jos – vos patenkinamos išvaizdos.

Vyriškų ir moteriškų megztinių kainos svyruoja tarp 6 ir 10 eurų (20-35 litų).

Moteriškų kelnių kainos dažniausiai – apie 6-8 eurus (17-28 litus). Vyriškos pasirodė šiek tiek brangesnės – vidutiniškai jos kainuoja nuo 8 iki 12 eurų (28-42 litų).

Striukių kainos svyruoja nuo 20 eurų (69 litų) iki 65 eurų (224 litų). Batų galima rasti ir už 10, ir už daugiau kaip 20 eurų. Galima pastebėti, kad dažnoje parduotuvėje vyriškų batų – gerokai mažiau nei moteriškų, kai kuriose jų – vos po vieną ar dvi poras.

Verslo trumparegiškumas atbaido klientus

Lietuvos verslo organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys sako, kad toks verslo trumparegiškumas  atbaido klientus.

„Kiekvienas gali palyginti išpardavimo kainas dideliame prekybos centre ir kainas dėvėtų drabužių parduotuvėse. Tenka bendrauti su savo pažįstamais, kurie stebisi dėvėtų rūbų parduotuvių kainoms. Todėl žmonės persiorientuoja nuo kokybiškų dėvėtų į pigius naujus drabužius.

Būdavo viskas po vieną litą, dabar – po vieną eurą. Jei po eurą niekas neperka, po pusę euro parduodami prekes prekeiviai vis tiek uždirba daugiau. Tačiau jie patys kerta šaką, ant kurios sėdi, nes anksčiau pripratino prie mažų kainų, o dabar verčia ieškoti geresnio kainos ir kokybės santykio“, – kalba pašnekovas.

Taip pat, kaip prekiautojai dėvėtas drabužiais, pažymi K. Kupšys, pasielgė ir didelė dalis turgaus prekeivių, prekiaujančių daržovėmis, prieskoninėmis žolelėmis.

„Kaip dėvėtų drabužių parduotuvės savo prekių kainas, taip turgaus prekeiviai tas visokių daržovių, žolelių ryšulėlių kainas konvertavo į eurą santykiu 1:1. Galime tik skėsčioti rankomis, o tų prekių, kurias pirkome turguje, ieškoti parduotuvėse“, – sako K. Kupšys.

Kai kuriuose miestuose tekstilės atliekos yra surenkamos, o jeigu jūsų mieste tai nedaroma, sudėvėtus rūbus galima atiduoti labdarai arba nuveži į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Taip siūlo Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė.

LRT Radijo klausytoja iš Utenos domisi, kur dėti sudėvėtus rūbus ar patalynę. „Noriu sužinoti, kodėl nerenkamos tekstilės atliekos? Surenkama plastmasė, popierius, stiklas. O kur dėti sudėvėtus rūbus, patalus? Jų susikaupia labai daug“, – tikina Utenos gyventoja.

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja L. Zukė sako, kad už tekstilės, kaip ir visų kitų komunalinių atliekų, tvarkymą yra atsakinga savivaldybė.

„Šiuo metu tekstilės atliekos privačių įmonių surenkamos keliuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Neringoje ir Trakuose. Taip pat tokias atliekas gyventojai gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios yra kiekvienos savivaldybės teritorijoje“, – siūlo L. Zukė.

Priklausomai nuo savivaldybėje gyvenančių žmonių skaičiaus galima rasti nuo vienos iki keleto didelių gabaritų atliekų surinkimų aikštelių. „Taip pat, mūsų žiniomis, didelė dalis tekstilės atliekų yra panaudojama pakartotinai. Gyventojai, norėdami atsikratyti senais, nenešiojamais drabužiais ar pan., juos atiduoda labdarai ar kitoms organizacijoms“, – sako Aplinkos ministerijos atstovė.

Informaciją, kur rasti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kiekviena savivaldybė turėtų skelbti savo internetiniame tinklalapyje. Taip pat minėtos informacijos galima pasiteirauti į savivaldybę paskambinus telefonu. „Jeigu prie namų nesimato atskiro tekstilės konteinerio, didelių gabaritų surinkimo aikštelių vietas galima rasti savivaldybės ar regioninio atliekų tvarkymo tinklalapyje arba Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje“, – siūlo L. Zukė.

Lietuvoje originalių prabangos prekių galima nusipirkti už trečdalį kainos. Firminiais vadinamų rūbų, avalynės bei kitų išskirtinių prekių užsigeidę gyventojai jų įsigydavo pigių rūbų prekyvietėmis užmaskuotose parduotuvėse.

Statusas – nenusakomas

Pačiame Tauragės centre įsikūrusi parduotuvė viliojo ne tik vietos pirkėjus.

Čia iki praėjusių metų vidurio buvo pardavinėjami žymiais prekės ženklais pažymėti sportiniai rūbai, avalynė, kojinės, džinsai, apatiniai rūbai bei drabužiai laisvalaikiui, šiek tiek smulkių garso aparatūros reikmenų ir kitų daiktų.

Vietos žmonės neabejodami vardija ir kitas panašias parduotuves, kurių iškabose nėra skelbiama, kad čia parduodamos aukščiausios kokybės prekės iš Vakarų Europos, o kai kurios detalės verčia spėlioti, ar tai nėra pigių rūbų krautuvė.

Tačiau kvapą užtraukiančio dezinfekuotų skudurų tvaiko čia nėra. Visos prekės pažymėtos tikromis etiketėmis.

Nustebimą labiausiai kelia prekių kainos. Bent kiek nusimanantis pirkėjas negali patikėti – originalios "Hugo Boss", "Gucci", "Diesel" bei kitų garsių gamintojų prekės čia įvertintos tik trečdaliu tikrosios kainos.

Būtent todėl į Tauragę daug metų plūsta pirkėjai net iš didžiųjų Lietuvos miestų.

Teisti veš į Klaipėdą

Tokios "mistikos" paslaptis paprasta – visos šios prekės yra tikros, tačiau į Lietuvą jas atgabeno nusikaltėliai, sukūrę vagių tinklą, šlavusį prabangias parduotuves Olandijoje.

Viena tokia krautuvė, Tauragės centre prekiavusi vogtais daiktais, prieš metus buvo uždaryta, o jos savininkas iki šiol trina tardymo izoliatoriaus gultus.

Jau visai netrukus jis bus etapuotas į uostamiestį, kur Klaipėdos apygardos teisme kartu su žmona, verslo partneriu bei vaikystės draugu bus teisiamas.

Jiems inkriminuojami nusikaltimai skamba šiurpiai – prekyba žmonėmis ir poveikio nukentėjusiesiems darymas.

Nukentėjusiaisiais pripažinti aštuoni tauragiškiai, kurių vienas yra nepilnametis, kiti taip pat jauno amžiaus vaikinai ir merginos.

Tiesa, tik pusė iš viso būrio vogti iš prabangių parduotuvių į Vakarų Europos valstybes išvežtų žmonių pageidavo būti pripažinti nukentėjusiaisiais. Kiti labiau bijo savo buvusių darbdavių nei įstatymo ir pasirinko liudytojų statusą.

Rengė "darbuotojų" atrankas

Turtingas tauragiškis, turintis didelį namą, parduotuvę, važinėjęs brangiu automobiliu ir ieškodavęs socialinės rizikos grupei priskiriamų asmenų nesunkiam darbui užsienyje, vargu ar buvo pirmasis, sugalvojęs tokį verslą.

Lietuvoje yra ne vienas už panašią veiklą nuteistas asmuo.

Verslo planas buvo gudrus ir nešantis didelius pelnus, bet sykiu ir paprastas. Mieste bei jo apylinkėse jaunų, darbo neturinčių, išgerti mėgstančių, kartais ir teistų žmonių netrūksta. Pasiūlymas nesunkiai užsidirbti juos dažniausiai suvilioja.

Tiesa, "bosas" pats atrinkdavo darbui tinkamus asmenis. Kai kurie jo konkurso nepraeidavo.

Olandijoje ar kitoje senosios Europos valstybėje šių žmonių apgyvendinimu bei "darbu" pasirūpindavo parduotuvės savininko bendrininkas. Pasisodinęs į automobilį grupę vogti atvežtų žmonių vežiodavo po miestus ir miestelius.

Dažniausiai į nusižiūrėtą parduotuvę eidavo pora – vaikinas ir mergina. Moterys paprastai pardavėjoms kelia mažiau įtarimų.

Aprūpino specialiais prietaisais

Tokia "brigada" ateidavo į parduotuvę, prisirinkdavo daug prekių ir su jomis keliaudavo į pasimatavimo kabinas.

Užtenka vos kelių akimirkų lietuvių atsineštu prietaisu nuimti magnetinius prekių žymeklius. Dalį prekių mergina atiduodavo pardavėjai kaip netinkamas, o kitas susikišdavo kur tik gali ir išnešdavo iš parduotuvės.

Taip vienu apsilankymu pora vagių nugvelbia kelias prekes. Per dieną mažesniame miestelyje jie aplankydavo visas juos dominančias parduotuves.

Didesniuose miestuose toks lietuvių desantas užsibūdavo ilgiau, mažesniuose – vos kelias valandas.

Nors senosios civilizacijos šalyse parduotuvių savininkų vagys negąsdina, nes draudimo kompanijos padengia nuostolius, vagišiai paprastai nelieka nepastebėti. Tokiam netikėtumui šio nusikalstamo verslo organizatoriai taip pat pasiruošia. Jie siunčia savo žmones ne tik vogti, bet ir stebėti, ar kas nors neseka vagių.

Vos pamatę, kad parduotuves lankantys bendrininkai sekami, tokie sekliai pranešdavo žinią ir visa gauja bemat dingdavo iš tos vietovės.

Vogti šie žmonės buvo verčiami kasdien, išeiginė – tik sekmadienis, kai parduotuvės Olandijoje nedirba.

Atlygį gavo tik Lietuvoje

"Į Lietuvą keliaudavo maišai naujų, brangių prekių. Verslo organizatorius kiekvieną dieną telefonu kontaktuodavo su bendrininku Nyderlandų Karalystėje. Šis jam atsiskaitydavo, kiek ir kokių prekių pavyko pavogti. "Bosas" duodavo nurodymus, kokių dydžių bei spalvų drabužių reikia. Be to, bendrininkas raportuodavo, kuris asmuo pavogė daugiau, o kuris mažiau. Nuo to priklausė atlygis", – pasakojo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas.

Už nusikalstamą darbą 16 tauragiškių gaudavo šiek tiek pinigų. Tiesa, mokėta jiems tik tada, kai šie grįždavo į Lietuvą. Kada panorėję gaujos nariai negalėdavo parvažiuoti, turėjo "atidirbti" už kelionę ir išlaikymą.

"Verslo" organizatorius pasirūpindavo, kad jo pasiuntiniams būtų išnuomotas būstas, tačiau dažnai šie samdiniai būdavo verčiami pasivogti maisto, higienos priemonių ir alkoholio.

Jeigu kuris pradėdavo verkšlenti, kad nebenori vagiliauti, kad bijo įkliūti vietos policijai, kad pavargo ir pasiilgo namų, atsirasdavo labai rimtų argumentų įtikinti nesiveržti namo.

Tauragės "Carito" socialinė darbuotoja Karina Remeikytė, dirbanti su nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis, neslėpė, kad santykiai tarp vogti išvežtų žmonių buvo sudėtingi.

Socialiai pažeidžiami žmonės vienas kitam nebuvo broliai ar seserys. Jie veikiau gyveno vadovaudamiesi išlikimo instinktais, tad būta ir smurto, ir prievartos, ir kitų labai skaudžių dalykų.

Kišo pasirašyti šablonus

Pernai birželį tokią vogtų daiktų siuntą kartu su keliais namo vykusiais vogti verstais žmonėmis pakeliui į Tauragę pareigūnai sulaikė. Tada išaiškėjo visa "verslo" schema, o organizatorius atsidūrė už grotų.

Pareigūnai suskaičiavo, kad per porą metų nuo 2012-ųjų vagystėms į Olandiją buvo išsiųsta 16 asmenų. Visi jie buvo apklausti ir prabilo apie tai, kaip buvo užverbuoti, kokiomis sąlygomis buvo išnaudojami vykdyti nusikaltimus.

Netrukus juos pradėjo lankyti suimto verslininko žmona. Moteris atsiveždavo jau paruoštus vienodus visiems atsisakymo nuo ankstesnių parodymų šablonus. Dažniausiai nukentėjusiaisiais pripažintiems žmonėms telikdavo tokį tekstą pasirašyti.

Moteris graudendavo, kad liudydami prieš jos vyrą jie sužlugdys geradario verslą bei gyvenimą. O neretai buvo užsimenama apie galimas liūdnas pasekmes jiems patiems.

Pareigūnai suskaičiavo per porą metų neteisėtais būdais "verslininkų" susikrautą turtą. Kratų metu pas organizatorių rasta prabangą atskleidžiančių daiktų – "Breitling" laikrodis, kurio vertė viršija 14 tūkst. eurų.

Tie, kas sės į teisiamųjų suolą, turės atsakyti ir už dokumentų klastojimą bei tokių klastočių panaudojimą, svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą.

Suabejojo pažeidžiamumu

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus teigimu, per porą pastarųjų metų tai yra antroji prekybos žmonėmis byla, kurioje atskleidžiama tai, kad tauragiškiai buvo verbuojami vogti užsienio parduotuvėse.

Pirmoji teismuose buvo vertinama skirtingai. Pernai spalio 17 d. Klaipėdos apygardos teismas tauragiškį, kuriam buvo pareikšti kaltinimai asmens verbavimu vogti užsienyje ir grasinimu jam, išteisino.

Prokurorų įsitikinimu, tyrimo metu buvo surinkta pakankamai medžiagos nuteisti kaltininką. Prancūzijoje vagiliauti turėjęs vyras yra pilnametis. Todėl teismas ir suabejojo, ar galima tokį žmogų priversti vogti, jį įbauginti.

Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo skundą ir pakeitė nuosprendį, paskelbęs apkaltinamąjį sprendimą.

Aukos pateko į liūną

Dažnai išgirdę panašias istorijas žmonės nesupranta, kodėl tokio verslo organizatoriai baudžiami būtent už prekybą žmonėmis. Juk vežami į užsienį asmenys žino, ką jiems ten teks veikti.

K.Remeikytė aiškina šią situaciją paprastai ir suprantamai – visi šie žmonės buvo išnaudojami ir neturėjo galimybės pakeisti šios padėties. Visi jie yra pažeidžiami, iš itin blogos aplinkos.

"Kai kuriems šių žmonių tai buvo vienintelis būdas pabėgti nuo girtaujančių savo tėvų. Daugelis jų – itin jauni, vos baigę mokyklas arba net nesimokę. Išvažiuodami į užsienį jie tik teoriškai žinojo, ką jiems teks daryti, bet nė nenutuokė, kad kiekvieną dieną teks patirti didžiulę baimę būti sučiuptiems, nesuprato, kaip jie ištvers spaudimą kasdien vogti, o jei nepasiseks, bus baudžiami. Kai kurie jų patyrė visokeriopą smurtą, – aiškino socialinė darbuotoja. – Tai lyg liūnas. Namie šių žmonių laukia skurdas ir siaubinga aplinka. Todėl jie viliasi, kad išvažiavę į užsienį sugebės ištrūkti iš to uždaro rato, bet ir vėl patenka į panašią situaciją. Visa tai gimdo ilgalaikį nerimą, depresiją, priklausomybes. Labiausiai baugina tai, kad nusikalstamo verslo organizatoriai randa aukų. Tėvai nesirūpina savo vaikais, jiems visiškai nesvarbu, kur ir ko atžalos išvažiuoja."

Nors pareigūnai teigia, kad beveik visos aukos buvo linkusios nusikalsti, socialiniai darbuotojai bando prieštarauti teigdami, kad didesnė jų dalis nebuvo bausti ir nenorėjo tapti nusikaltėliais.

Šį pavasarį H&M buvo pirmoji mados įmonė, pradėjusi pasaulinę drabužių surinkimo akciją, kuri jau vykdoma ir Lietuvoje. 

Nuo praėjusios savaitės Lietuvos pirkėjai gali atnešti  savo drabužius – bet kokio prekės ženklo, bet kokios būklės į H&M parduotuves Vilniuje ir Klaipėdoje. Drabužių surinkimui  parduotuvėse stovi specialiai tam skirtos dėžės. 

„Pirmiausia, ši iniciatyva yra aplinkosaugos projektas. Mūsų artimiausios ateities vizija – sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį. Tolimesnė perspektyva – siekis rasti būdus, kaip dar kartą panaudoti ir perdirbti tekstilės pluoštą naujam naudojimui“, – sako Karl-Johan Persson, H&M kompanijos vadovas. 

Neišmetę savo drabužių, o atnešę juos į H&M parduotuves, H&M klientai gali padėti saugoti gamtos išteklius ir prisidėti prie aplinkai daromo neigiamo poveikio mažinimo. Priimami bet kokie drabužiai – bet kokio prekės ženklo, bet kokios būklės. Už kiekvieną atneštą nebedėvimų drabužių maišelį klientai mainais gaus nuolaidų kuponą naujam pirkiniui. Atneštus drabužius surinks ir jais pasirūpins H&M partneris "I:Collect", turintis išvystytą infrastruktūrą, reikalingą medžiagoms pakartotinai perdirbti ir iš naujo panaudoti tekstilės pluoštą. 

Pajamos iš H&M drabužių surinkimo akcijos bus investuojamos į tekstilės perdirbimo inovacijas.

Už kiekvieną surinktų drabužių kilogramą 2 eurocentus žadama paaukoti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai.