Pirmadienį buvo įžiebta Kauno Didžioji Menora, stovinti Laisvės alėjoje. „Chanuka skleidžia šviesos žinią“, – sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Švenčiamas laisvės triumfas prieš priespaudą, dvasios prieš materiją, šviesos prieš tamsą. Tikima, kad Chanukos šviesa yra amžina, ji skatina išlaikyti savigarbą, tapatybę ir sugyventi su kitomis tautomis, taip pat skatina ištikimybę valstybei, kurioje gyvenama.  

Švenčiant Chanuką kas vakarą uždegama po vieną žvakę ant tradicinės devyniašakės žvakidės.

Chanuka skleidžia šviesos žinią.

Pirmadienio vakarą bus įžiebta ir žvakė vienintelėje veikiančioje choralinėje sinagogoje Vilniuje. Ceremonijoje dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, kiti garbūs svečiai.

„Uždegdama Chanukos žvakes žydų bendruomenė kasmet siunčia šviesos ir bendrumo žinią visoms tautinėms Lietuvos bendruomenėms ir žydų bendruomenėms visame pasaulyje. Norime priminti, kad didžiausius iššūkius galime įveikti tik būdami ir veikdami kartu, bendraudami ir stengdamiesi suprasti vieni kitus – įžiebti žinių, supratimo ir tolerancijos šviesą. Šviesos dalimi galime būti visi“, – sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Visas Chanukos šventės dienas įprasta susiburti, linksmintis ir vaišintis tradiciniais aliejuje kepamais Chanukos valgiais – spurgomis ir latkėmis (bulviniais blynais). Vaikus šventės proga pasiekia tradicinės dovanos.

Chanukos tradicijos mena įvykius, nutikusius II a. pr. m. e., kai žydai atsilaikė prieš Sirijos graikus, kurie buvo užgrobę senovės Izraelį ir siekė apriboti žydų gyvenimo būdą bei uždrausti religijos laisvę.

Buvo nusiaubta Jeruzalės Šventykla. Susigrąžinus šią sinagogą rastas tik vienas indas aliejaus, skirtas per kasdienines apeigas uždegamai menorai. 

Tiek aliejaus būtų užtekę žvakėms degti tik vieną dieną, tačiau jos stebuklingai degė net aštuonias dienas. Tai paminėdami, žydai aštuonias dienas švenčia Chanuką.

Chanukijos statomos ant palangės, kad jos visame pasaulyje skelbtų šventės stebuklą. Chanukijos visame pasaulyje įžiebiamos ne tik namuose ar bendruomenės patalpose, bet ir viešose vietose ar valstybinėse institucijose.

Pagal Hebrajų kalendorių, ši šventė gali įvykti bet kuriuo laiku lapkričio–gruodžio mėnesiais, tačiau šįmet Chanukos pradžia simboliškai sutapo su Šv. Kalėdomis, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

„Visų Vilniaus gyventojų vardu noriu pasveikinti žydų bendruomenę su Chanuka. Tegu ši šventė jums visuomet primena, kaip kovoti už gėrį ir juo džiaugtis. Smagu, kad gražiai sutapo Kalėdos ir Chanukos pradžia, tad visi kartu galime švęsti draugiškame ir visoms kultūroms atvirame Vilniuje”, – pranešime cituojamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Aštuonias dienas trunkančios šventės metu žydai kasvakar namuose uždega Menoros žvakidę - po žvakę kiekvieną vakarą, kol įžiebia visas aštuonias žvakes. Pasak Vilniaus žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ rabino Sholomo Ber Krinsky, žodis Chanuka kilęs iš žodžio „chinuk“, reiškiančio švietimą.

„Žydai susirenka prie Menoros tam, kad pašlovintų žydų tautos dvasios stiprybę, pasipriešinimą priespaudai ir stebuklą. Menora simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą ir gėrio – prieš blogį. Jos statomos daugybės šimtų miestų centrinėse aikštėse visame pasaulyje ir atspindi visos žmonijos religinės laisvės idėją, tad džiugu, kad ir Vilniaus miesto aikštėje uždegame šį šviesos ir gėrio simbolį“, – sakė rabinas.

Didžiosios Menoros uždegimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniuje reziduojantys ambasadoriai, politinis bei visuomenės veikėjas Emanuelis Zingeris ir kiti garbūs svečiai.

Antradienio vakarą Laisvės alėja toli gražu nepriminė jaukaus kalėdinio atviruko – praeiviai nuo akių braukė lietaus lašus, o ne elegantiškas snaiges. Nepaisant gamtos išdaigų, Muzikinio teatro sodelyje įžiebta Didžioji menora, iškilmingai skelbusi Chanukos pradžią, o susirinkusiuosius kvietusi paskanauti tradicinių žydų užkandžių ir arbatos.

Menora – aštuonių žvakių žvakidė, simbolizuojanti šviesos pergalę prieš tamsą, gėrio – prieš blogį, o laisvės – prieš prievartą. Šventės metu žydai kas vakarą įžiebia po žvakę, kol galiausiai sutviska visos aštuonios, esančios žvakidėje. Šviesų šventė minima ne tik Kaune, Vilniuje ar Klaipėdoje. Menoros statomos daugelyje pasaulio miestų centrinėse aikštėse: pradedant Australija, Afrika ir baigiant Kolumbija, Honkongu ar Baltųjų rūmų pievele.

Sostinėje Vinco Kudirkos aikštėje ketvirtadienio vakarą žydų bendruomenė uždegė Didžiąją Menorą - šviesos pergalę prieš tamsą simbolizuojančią aštuonių žvakių žvakidę - linkėdama visiems linksmos Chanukos.

„Žydų tauta gali daug ko pamokyti visa pasaulį, taip pat ir kaip reikia beatodairiškai  kovoti už savo vertybes  ir laimėti. Chanukos šventė kasmet mums tai primena, ir aš labai džiaugiuosi, kad Didžiosios Menoros šviesa degs pačioje Vilniaus širdyje“, – linksmos šventės visiems linkėjo pirmąją Menoros žvakę uždegęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pastebėjo, kad žydai ne tik kovoja už savo vertybes  –  jie kovoja už savo vertybes vieningai, pranešė savivaldybės viešųjų ryšių skyrius.

Pasak pranešimo, šventė sostinės aikštėje vyko pagal visas žydų tautos tradicijas  –  Menoros uždegtos su  maldomis, šokiais ir dainomis. Ceremoniją lydėjo fejerverkų šou, susirinkusieji buvo pakviesti vaišintis tradiciniais Chanukos užkandžiais, karštais gėrimais.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“  rabinas Sholom Ber Krinsky miesto vadovui padovanojo rankų darbo krištolo Menorą, linkėdamas, kad jos šviesa ir šiluma  iš miesto savivaldybės pasklistų po visą miestą.

Didžiosios Menoros uždegimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Pirmasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Vilniaus žydu religines bendruomenės pirmininkas Simas Levinas, kiti svečiai.

Švenčiant žydų šventę Chanuką keturiuose Lietuvos miestuose žydų religinė bendruomenė organizuoja Didžiosios Menoros uždegimo ceremoniją.

Antradienį pavakarę ji įžiebta Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje. Chanukos šventė išreiškia universalią idėją, kad gėris nugalės blogį, laisvė – prievartą, o šviesa – tamsą. Didžiosios Menoros uždegimo ceremonijos, kurios vyks visoje Lietuvoje, prisidės prie tūkstančių panašių ceremonijų visame pasaulyje.

Trečiadienį Didžioji Menora bus įžiebta Šiauliuose Vilniaus gatvėje prie Kaštonų alėjos, ketvirtadienį – Klaipėdoje Lietuvininkų aikštėje. Sekmadienį į ceremoniją Muzikinio teatro sodelyje kviečiami kauniečiai.

Šiandien Kaune paskelbta apie tradicinės žydų šventės Chanukos pradžią – Muzikinio teatro sodelyje uždegta Didžioji menora.

Įžiebimo šventę organizavo žydų religinė bendruomenė „Chassidie Chabad Lubavitch". Jai atstovaujantis rabinas Sholomas Ber Krinsky dėkojo Kaune studijuojantiems Izraelio studentams, kurie šiais metais padėjo pastatyti Didžiąja menorą.

Susirinkusieji aikštėje galėjo pasivaišinti tradiciniais šventės valgiais - spurgomis, susišildyti arbata. Skambant maldai, Sh. Ber Krinsky, pakilęs specialia technika iki menoros viršaus, ją uždegė.

Chanukos, kitaip dar vadinamos šviesos arba ugnies švente, apeigos primena legendą, kurioje pasakojama apie aštuonias dienas stebuklingai degusią Šventyklos menorą ir tiek pat dienų trukusį Dievo garbinimą.

Kiekvieną šventės dieną aštuonių žvakių žvakidėje uždegama po vieną liepsnelę – aštuntąją šventės dieną dega visos aštuonios.

Didžiosios menoros uždegimo ceremonijos vyksta visoje Lietuvoje. Vilniuje menora įžiebta sekmadienį, Klaipėdoje – pirmadienį, o Šiauliuose bus uždegta trečiadienį. Panašios ceremonijos šiuo metu vyksta visame pasaulyje.

Chanukos tradicijos siekia II a. pr. m. e. , kai žydai iškovojo pergalę prieš užkariautojus graikus, siekusius primesti žydams helenų religiją. Chanukos data nustatoma pagal Mėnulio kalendorių.

Be religinių apeigų, per Chanuką įprasta linksmintis, žaisti žaidimus, dainuoti tradicines dainas, valgyti alyvų aliejuje keptus patiekalus: bulvinius blynus, spurgas, įdarytas vaisiais ar uogienėmis.

Sekmadienio pavakarę Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje buvo uždegta Didžioji Menora. Žydai pradėjo švęsti aštuonias dienas truksiančią savo šventę – Chanuką.

Tradicijoms atsidavę žydų bendruomenės atstovai nepabūgo oro sąlygų ir vėjuotą bei lietingą sekmadienio pavakarę susirinko V. Kudirkos aikštėje. Kelios dešimtys po skėčiais besislepiančių žmonių atėjo į Didžiosios Menoros uždegimo ceremoniją. Skambant muzikai kai kurie jų numodami ranka į prastą orą būriavosi į ratelius šokti.

Šventės pavadinimas „Chanuka“, kaip sakė vienas šventės organizatorių, kilęs iš hebrajų kalbos žodžio „chinuk“, kuris reiškia išsilavinimą.

„Kas yra tikrasis išsilavinimas? Tai nėra tik žinios ir mokymasis iš knygų. Svarbiausias išsilavinimo tikslas yra išugdyti žmonėse moralės vertybes ir gerumą. Įgyti paprastą išsilavinimą turime galimybę kasdien, priešingai nei moralų. Tačiau kiekvieną Chanukos dieną uždegdami po naują žvakutę kasdien išmoksime naujų moralinių vertybių“, - sakė vienas žydų bendruomenės atstovų.

Jis paragino visus susirinkusius V. Kudirkos aikštėje grįžus namo uždegti savas Menoras, pasvarstyti apie moralines vertybes. Ir neužmiršti, kad Menora degama turi būti kas vakarą visas aštuonias dienas, kol bus švenčiama Chanuka.

Kai buvo įžiebta Didžioji Menora, susirinkusieji buvo pakviesti vaišintis užkandžiais, karštais gėrimais. Paskui laukė ugnies šou.

Pasak žydų religinės bendruomenės Vilniuje „Chassidie Chabad Lubavitch“, Chanukos šventė išreiškia universalią idėją, kad  gėris galų gale nugalės blogį, laisvė – prievartą, o šviesa – tamsą.

Chanukai jau daugiau kaip 2 tūkst. metų. Jos tradicijos siekia 165 m. pr. m. e. Ja minima žydų pergalė prieš graikų ir sirų užkariautojus ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimas. Pagal Hebrajų kalendorių ši šventė gali įvykti bet kuriuo laiku lapkritį ar gruodį. Chanukos data nustatoma pagal Mėnulio kalendorių.

Didžiosios Menoros uždegimo ceremonijos vyks ir kituose Lietuvos miestuose. Kaune – gruodžio 3 d., Klaipėdoje – gruodžio 2 d., Šiauliuose – gruodžio 4 d. Jos prisidės prie tūkstančių panašių ceremonijų, kurias taip pat rems Chabad Lubavitch centrai visame pasaulyje.