Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pirmalaikiais rinkimais tikisi išspręsti pato situaciją „Brexito“ ginče. Tačiau nėra aišku, ar tai jam pavyks. Nors premjero konservatoriai pirmauja apklausose, neatmetama, kad nė viena iš abiejų didžiųjų partijų vėl negaus absoliučios balsų daugumos.

Paleidus parlamentą, Didžiojoje Britanijoje prasidėjo oficiali rinkimų kampanija. Jos metu šalyje galioja griežti reikalavimai dėl aukų partijoms ir rinkiminės reklamos.

B. Johnsonas ne kartą žadėjo – „kas benutiktų“ – išvesti Didžiąją Britaniją iš ES spalio 31 dieną. Dabar šalis Bendriją turėtų palikti vėliausiai sausio 31-ąją. Diskusijos dėl „Brexito“ bus pagrindinė parlamento rinkimų kampanijos tema.

„Padarysime pauzę [tvirtinant] šį teisės aktą“, – įstatymų leidėjams pareiškė B. Johnsonas, turėjęs vilčių, kad parlamentarai susitarimą patvirtins iki ketvirtadienio.

Premjeras pridūrė, kad pasitars su ES lyderiais dėl galimybės dar kartą atidėti „Brexit“, bet tvirtino, kad Britanija vis tiek turėtų palikti bloką kaip planuota – spalio 31 dieną.

Kiek anksčiau parlamentarai 392 balsais prieš 299 preliminariai pritarė įstatymo projektui dėl „Brexit'o“ susitarimo, praeitą savaitę suderinto B. Johnsono su Bendrijos lyderiais. Toks įstatymų leidėjų palaikymas buvo pirmasis nuo 2016 metų, kai britai per referendumą apsisprendė palikti Europos Sąjungą.

Po to 322 balsais prieš 308 buvo atmestas vyriausybės planas prastumti šį susitarimą ateinančią savaitę, argumentuodami, kad „Brexit“ sąlygoms išnagrinėti reikia daugiau laiko – taigi, tapo beveik neišvengiama, kad Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos teks atidėti.

Artėjant „Brexit'o“ terminui, bet britų politikams iki šiol smarkiai ginčijantis dėl išstojimo sąlygų, B. Johnsonas praeitą savaitgalį buvo įpareigotas prašyti ES trims mėnesiams atidėti Britanijos pasitraukimo datą.

Jis tai nenoromis padarė, kad įvykdytų parlamento priimtą teisės aktą, įpareigojantį vyriausybę atidėti „Brexit“, užuot rizikavus išstoti be jokio susitarimo ir galimai sukelti didžiulę ekonomikos sumaištį.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas anksčiau antradienį sakė, kad ES lyderiai „ateinančiomis dienomis spręs“, ar Britanijai turi būti suteiktas šis pratęsimas – jau trečiasis per ilgai besiplėtojančią „Brexit“ sagą. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) savo ruožtu sakė prancūzų įstatymų leidėjams šiuo metu nematąs „jokio pateisinimo“ tolesniam atidėliojimui.

Vis dėlto B. Johnsonui paskelbus naujausią sprendimą Europos Komisijos atstovė Mina Andrejeva sakė, kad D. Tuskas konsultuosis su ES lyderiais dėl galimybės atidėti „Brexit“ iki sausio 31 dienos.

Ji per „Twitter“ parašė, kad Komisija „atsižvelgia šio vakaro rezultatą ir tikisi, kad JK vyriausybė informuos mus apie tolesnius žingsniu“, o D. Tuskas „konsultuojasi su lyderiais dėl JK prašymo atidėti [išstojimą] iki 2020 metų sausio 31 dienos“.

B. Johnsonas anksčiau sakė galįs inicijuoti balsavimą dėl pirmalaikių rinkimų, jeigu parlamentas blokuotų jo planus, o „Brexit“ tektų nukelti daug ilgesniam laikui. Jis tikisi, kad rinkimai gali atnešti politinį proveržį „Brexit“ procese, besitęsiančiame jau ilgiau kaip trejus metus.

Tai jau antroji iš trijų istorinės bylos nagrinėjimo dienų teisme, supriešinusiame šalies įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžias, grėsmingai artėjant spalio 31 dieną numatytam „Brexit“.

Vyriausybės teisininkas Jamesas Eadie (Džeimsas Idis) tvirtino, kad žemesnės instancijos teismas teisingai išaiškino, jog B. Johnsono sprendimas įšaldyti parlamento darbą yra „aukštosios politikos“, o ne teisinis reikalas. Sprendimą kelioms savaitėms uždaryti parlamentą J. Eadie pavadino „natūraliai ir iš esmės politinio pobūdžio“.

Pasak jo, teismo įsikišimas pažeistų „esminį konstitucinį“ teismų ir vykdomosios valdžios atskyrimo principą.

„Drįstame pareikšti, kad tai yra politinio sprendimo, o ne teisės normų teritorija“, – pareiškė J. Eadie.

Vyriausybės priešininkai tvirtina, kad B. Johnsonas neturėjo teisės uždaryti parlamentą likus kelioms savaitėms iki numatyto šalies išstojimo iš 28 valstybių Bendrijos, siekdamas „nesąžiningo tikslo“  – išsisukti nuo savo „Brexit“ planų kontrolės parlamente. Jie taip pat kaltina B. Johnsoną melavus karalienei Elizabeth II (Elzbietai II), kai prašė jos oficialaus pritarimo teisėkūros institucijos darbo sustabdymui.

Rugsėjo 4 dieną B. Johnsono paleistas parlamentas į darbą sugrįš spalio 14 dieną – likus vos porai savaičių iki spalio 31-ąją numatyto Britanijos pasitraukimo iš ES termino. Jis tvirtina, kad parlamento uždarymas yra įprasta priemonė, turinti sudaryti sąlygas jo konservatorių vyriausybei paruošti naują įstatymų leidybos darbotvarkę, ir ji niekaip nėra susijusi su „Brexit“.  

J.Eadie atmetė kaltinimus, esą premjeras bandė neleisti parlamentarams blokuoti jo „Brexit“ planus.

„Parlamentas turėjo ir pasinaudojo galimybe leisti“ nepalankius vyriausybei įstatymus ir dar turės galimybę tai daryti nuo spalio 14-osios iki „Brexit“ dienos, sakė vyriausybei atstovaujantis teisininkas.

Premjeras B. Johnsonas tvirtina, kad Jungtinė Karalystė privalo palikti Europos Sąjungą spalio 31 dieną su skyrybų sutartimi arba be jos. Tačiau daugelis ekonomistų ir JK įstatymų leidėjų mano, kad Britanijos išstojimas be sutarties suduotų triuškinamą smūgį šalies ekonomikai ir būtų destabilizuojantis socialiniu požiūriu.

Parlamento rūmai pristatė kliūčių B. Johnsono užsibrėžtame kelyje. Viena jų yra teisės aktas, įpareigojantis vyriausybę siekti atidėti „Brexit“ terminą, jeigu jai nepavyks pasiekti „skyrybų“ sutarties su ES.

Parlamento darbo nutraukimas išvadavo B. Johnsoną nuo tolesnio Bendruomenių Rūmų kišimosi į jo planus, bet sukėlė teisinių ginčų, kurių išaiškinimai žemesnės instancijos teismuose buvo prieštaringi. Anglijos Aukštasis Teismas nusprendė, kad šis parlamento paleidimas yra politinis, o ne teisinis sprendimas, tačiau Škotijos teismas priėjo išvados, kad B. Johnsonas veikė neteisėtai, siekdamas „išvengti demokratinės kontrolės“.

Aukščiausiojo Teismo prašoma išaiškinti, kuris yra teisus. Teisėjai savo išvadą turėtų skelbti ketvirtadienį, pasibaigus bylos nagrinėjimui.

Vienuolikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sprendimas galėtų priversti B. Johnsoną vėl sušaukti Parlamentą.

Tačiau teismas parlamento darbo pertraukos neatšaukė. 

Anot teisėjų, galutinį sprendimą šiuo klausimu turi priimti Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas. 

Grupė įstatymų leidėjų apskundė teismui B. Johnsono sprendimą įšaldyti parlamento darbą nuo rugsėjo 9 dienos iki spalio 14 dienos, kai liks vos dvi savaitės iki numatytos „Brexit“ datos – spalio 31-osios.

Vyriausybė iškart paskelbė, kad Aukščiausiajame Teisme Londone apskųs teismo sprendimą, kuriuo panaikinamas ankstesnis kito škotų teismo sprendimas, sudaręs sąlygas B. Johnsonui įšaldyti parlamento darbą.

Vienas teisininkas, susijęs su bylos iškėlimu Škotijoje, užsiminė, kad skundas gali būti svarstomas jau kitą antradienį.

Škotijos aukščiausiojo civilinio teismo teisėjai nusprendė, kad B. Johnsono patarimas karalienei padaryti parlamento darbo pertrauką „buvo neteisėtas, nes jo tikslas buvo trukdyti parlamentui“, sakoma santraukoje.

Bylą iškėlė 78 britų parlamentarai, kaltinantys B. Johnsoną bandymu nutildyti oponentus, kritikuojančius jo planą kitą mėnesį išvesti šalį iš Europos Sąjungos be susitarimo su Briuseliu.

„Mes nusivylę šiandienos sprendimu ir teiksime apeliaciją JK Aukščiausiajam Teismui, – sakė vyriausybės atstovas. – JK vyriausybei reikia pateikti stiprią vidaus darbotvarkę dėl įstatymų leidimo. Parlamento darbo pertrauka yra teisėtas ir būtinas būdas tai padaryti.“

Praėjusią savaitę Londono aukštesniajame teisme iškelta kita byla, kuria buvo ginčijama parlamento darbo pertrauka, žlugo.

Teisininkas Jolyonas Maughamas (Džolionas Momas), kuris rėmė skundą Škotijos teismui, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jis Britanijos Aukščiausiajame Teisme bus svarstomas nuo antradienio.

Pats Teismas į prašymus pakomentuoti kol kas neatsakė.

Parlamento darbo sustabdymas siekiant pradėti naują sesiją paprastai būna įprastas dalykas ir pasitaiko beveik kiekvienais metais.

Tačiau B. Johnsono sprendimas vertinamas prieštaringai, nes parlamentas neturėtų balso penkias savaites, artinantis „Brexit“ su vis dar neaiškiomis „skyrybų“ sąlygomis.

Th. May perspėjo: jeigu parlamentarai nepriims šios sutarties, tuomet šalies tikriausiai lauks ilgas „Brexit“ atidėjimas. Be to, Britanijai gali tekti gegužę išrinkti savo atstovus į Europos Parlamentą.

Šis perspėjimas nuskambėjo po trečiadienį vakare įvykusio balsavimo, per kurį Bendruomenių Rūmai atmetė pasiūlymą kovo 29-ąją išstoti iš ES nesudarius jokio susitarimo dėl ateities ryšių su Bendrija, nors ankstesnę dieną parlamentarai antrąkart atmetė premjerės su Briuseliu suderėtas sąlygas.

Chaotiškas parlamento posėdis dar kartą pademonstravo didelį įstatymų leidėjų susiskaldymą „Brexit“ klausimu, praėjus beveik trejiems metams po referendumo, per kurį buvo nubalsuota už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES.

Kalbėdama Bendruomenių Rūmuose Th. May sakė, kad šių balsavimų „logiška pasekmė“ – jog parlamentarai dabar turės nuspręsti, ar jie nori atidėti „Brexit“.

Tačiau ji teigė, kad ES trumpam atidėjimui pritartų tik tuo atveju, jeigu parlamentas patvirtintų vyriausybės suderintą „Brexit“ susitarimą. Priešingu atveju „reikės daug ilgesnio pratęsimo“, perspėjo Th. May.

Pasak jos, jeigu susiklostytų toks scenarijus, Britanijai gali tekti gegužę organizuoti rinkimus į Europos Parlamentą.

„Nemanau, kad tai būtų teisingas rezultatas. Tačiau Rūmai turi priimti savo atliktų sprendimų pasekmes“, – kalbėjo Th. May..

Žvilgsnis nuo prarajos krašto

Vis dėlto šis Bendruomenių Rūmų balsavimas yra daugiausiai simbolinis, nes Britanija kol kas toliau žengia į pasitraukimą iš Bendrijos po dviejų savaičių, jeigu nebus nutarta dėl naujo plano arba susitarta, kad „Brexit“ būtų atidėtas – tačiau tam turėtų pritarti visų kitų 27 ES šalių lyderiai.

Parlamentarai antradienį 391 balsu prieš 242 atmetė susitarimo projektą, parengtą per daug mėnesių trukusias Th. May vyriausybės derybas su Europos Sąjunga. Šis žingsnis padidino riziką, kad 46 metus trukę JK ryšiai su ES gali būti nutraukti per vieną naktį, o toks scenarijus grasina sukelti didelį sukrėtimą ekonomikoms abipus Lamanšo sąsiaurio.

Londono Sičio finansų rajono politikos vadovė Catherine McGuinness (Ketrin Makgines) sakė, kad Britanijos verslas „žvelgia žemyn nuo prarajos krašto“.

Nesusikalbėjimas Londone taip pat sukėlė didelį nusivylimą Briuselyje. ES lyderiai perspėja, kad negalės pritarti siūlymui atidėti „Brexit“, jeigu britų parlamentas aiškiai nepasakys, ko nori.

„Kam turėtume pratęsti derybas? Kokiu tikslu?“ – prieš balsavimą Londone ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) sakė Europos Parlamente.

Th. May sprendimas vėl pateikti balsavimui sutartį, kurią kritikai yra pavadinę „nebegyva“, tikriausiai supykdys daugelį įstatymų leidėjų.

Tačiau Europos Komisijos atstovė sakė: „Yra tik du būdai palikti ES: su sutartimi arba be jos. ES pasiruošusi abiems.“

„Sutarėme su premjere dėl sutarties, ir ES pasiruošusi ją pasirašyti“, – pridūrė ji.

Atidėjimas iki birželio 30-osios?

Naujausias balsavimas dar kartą pabrėžė, kaip menkai Th. May valdo padėtį.

Premjerės pasiūlymas buvo grindžiamas prielaida, kad išstojimas be sutarties yra pagrindinis pasirinkimas, jeigu nebus pasiūlyta nieko kita. Tačiau parlamentarai nusprendė paremti pataisą, atmetančią bet kokią galimybę išstoti be sutarties.

Vyriausybės pasiūlyme dėl ketvirtadienį turinčio įvykti balsavimo sakoma, jog jeigu įstatymų leidėjai iki kovo 20-osios – likus parai iki ES viršūnių susitikimo pradžios – iš trečio karto pritartų Th. May „Brexit“ sutarčiai, tuomet ji prašytų Bendrijos trumpam atidėti išstojimą, kad sutartis galėtų būti ratifikuota.

Šis procesas galėtų trukti iki birželio 30 dienos.

„Jeigu jis (parlamentas) nepanorės ateinančiomis dienomis paremti sutarties ir jeigu jis nepanorės paremti pasitraukimo be sutarties kovo 29 dieną, tuomet jis duos žinią, jog reikės daug ilgesnio pratęsimo“, – sakė Th. May.

Kalbėdama prieš balsavimą Londone Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė: „Kartu pasiekti tvarkingą išstojimą – ir aš šiandien ypač noriu tai pakartoti – tebėra mūsų bendras interesas.“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) irgi perspėjo, kad pakartotinių derybų dėl „Brexit“ sutarties negali būti.

„Negalime iš naujo derėtis dėl sutarties, dėl kurios derėjomės kelis mėnesius ir dėl kurios, kaip sakėme, nebegalima derėtis iš naujo“, – pabrėžė jis.

„Laukiu gruodžio 11-osios..., kai šiems Rūmams reikės nuspręsti, ar jie nori išpildyti Britanijos žmonių balsavimą, ar ne“, – premjerė sakė įstatymų leidėjams Bendruomenių Rūmuose.

Griežtai kritikuojama dėl „Brexit“ sutarties

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Th. May pirmadienį patyrė akistatą su įtūžusiais parlamento nariais, pradėjusi vykdyti keblų uždavinį – įtikinti maištingus įstatymų leidėjus pritarti jos vyriausybės su Europos Sąjunga suderėtai „Brexit“ sutarčiai.

Britanijos lyderei pavyko užbaigti pusantrų metų trukusias skausmingas derybas su Briuseliu, kurioms daug kartų buvo iškilęs pavojus žlugti. Sekmadienį „Brexit“ sutartį pasirašė kitų 27 ES valstybių lyderiai.

Tačiau ši proceso dalis visuomet buvo laikoma lengvąja.

Th. May dabar privalo prastumti sutartį susiskaldžiusiame parlamente, turėdama tik menkutę faktinę daugumą, nors susitarimą griežtai kritikuoja tiek opozicija, tiek pačios premjerės stovyklos nariai.

Į keblią padėtį patekusi lyderė galėjo iš anksto įsitikinti, koks sunkus darbas jos laukia, kai informavo įstatymų leidėjus apie savo vizito Briuselyje rezultatus.

Opozicinės Leiboristų partijos pirmininkas Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) pareiškė, kad išstojimo sutartis ir papildoma politinė deklaracija dėl Britanijos ir ES ateities santykių yra „nacionalinio žalojimosi aktas“.

„Tautos labui Rūmai turi mažai iš ko rinktis – tik atmesti šią sutartį“, – sakė jis.

Vis dėlto Th. May didesnį susirūpinimą gali kelti garsėjantis nepritariančiųjų choras jos pačios Konservatorių partijoje.

Konservatorių įstatymų leidėjas Markas Francois (Markas Fransua) pareiškė Th. May, kad jos sutartis „tokia pat negyva kaip drontai“.

Buvęs Th. May šalininkas Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) sakė, kad vyriausybė prašo parlamento „imtis didžiulio lošimo“ ir „išsižadėti savo balso ir veto (Europos Sąjungoje) be jokio tvirto įsipareigojimo, kad vyks netrikdoma prekyba“.

Tik praėjus daugiau nei valandai nuo posėdžio pradžios pasisakė pirmoji konservatorių parlamentarė, išreiškusi palaikymą premjerei.

„Eiti toliau“

Britanijos žiniasklaidos skelbiamos dabartinio balsų pasiskirstymo prognozės neatrodo palankios Th. May.

Daugelis numato, kad sutartis bus atmesta pirmuoju skaitymu ir kad prieš parlamento žiemos atostogas teks organizuoti antrąjį balsavimą, esant maždaug tokiai pačiai pusiausvyrai.

Jeigu sutarčiai nebūtų pritarta antruoju balsavimu, Britanija žengtų į nežinomą teritoriją ir, galbūt, į naujus rinkimus.

Jungtinė Karalystė išstos iš ES kovo 29 dieną. Th. May vyriausybė dėl visa pikta taip pat rengiasi scenarijui, kad Bendriją teks palikti be jokios galiojančios sutarties.

Premjerė pirmadienį teigė, kad rinkėjai tiesiog pavargo nuo „Brexit“ ir nori, kad jų lyderiai pagaliau išspręstų šį reikalą.

„Britanijos žmonės nori, kad toliau eitume su sutartimi, atiduodančia pagarbą referendumui ir leidžiančia mums vėl susivienyti kaip šaliai, nepriklausomai nuo to, kaip balsavome“, – sakė Th. May.

„Ši sutartis yra tokia. Tai sutartis Britanijos žmonių labui“, – pridūrė ji.

Konservatorių partijos euroskeptikai kaltina Th. May per daug nusileidus Briuseliui, o leiboristų opozicija argumentuoja, kad atsiskyrimas padarys didžiulę žalą Britanijos ekonomikai.

Tačiau tiek Briuselis, tiek Th. May sako, kad dabartinis sutarties variantas yra galutinis ir geriausias, kokį galėjo gauti Londonas.

„Nenorime sudaryti žmonėms klaidingo įspūdžio, kad esame aistringi pasilikimo arba „Brexit“ šalininkai, kad yra kitas susitarimas, galintis sulaukti 28 valstybių narių palaikymo. Jo nėra“, – pabrėžė Airijos premjeras Leo Varadkaras (Lio Varadkaras).

Skurdesni britai?

Dabar Th. May leisis į kelionę po visą šalį, siekdama paaiškinti sutarties privalumus rinkėjams ir įstatymų leidėjams Londone.

Vyriausybė taip pat ketina surengti specialų susitikimą su leiboristų deputatais, kad paaiškintų jiems „Brexit“ sutarties sąlygas. Toks žingsnis atrodo neįprastas, bet jis turi ankstesnių precedentų.

Be to, Th. May susitiks su daugiau kaip 100 stambiojo verslo lyderių, siekdama jų palaikymo.

Tačiau J. Corbynas pirmadienį atkreipė dėmesį į vieną naują ekonomikos studiją, rodančią, kad laikantis Th. May vyriausybės parengto plano Britanijos ekonomikas augimas staigiai sulėtės.

Nepriklausomas Nacionalinis ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas padarė išvadą, kad prekyba su ES, ypač paslaugų srityje, po „Brexit“ tikriausiai pabrangs, ir tai sukels neigiamų padarinių gyvenimo kokybei.

„Ilguoju laikotarpiu BVP bus apie 4 proc. mažesnis negu tuo atveju, jeigu JK būtų pasilikusi ES“, – sakoma ataskaitoje.

Prognozuojama, kad tai kiekvienam Britanijos gyventojui kainuos apie tūkstantį svarų (1 150 eurų) per metus.

„Toks elgesys yra šlykštus brovimasis į privatumą, dėl kurio aukos jaučiasi pažemintos ir susikrimtusios“, – sakė jaunesnioji teisingumo ministrė Lucy Frazer (Liusi Freizer), reikšdama vyriausybės pritarimą įstatymo projektui, pateiktam opozicijos įstatymų leidėjos Weros Hobhouse (Veros Hobhauz).

Siūlomame teisės akte numatoma, kad už žvalgymąsi po moterų sijonais nuteisti žmonės būtų įtraukti į seksualinių pažeidėjų registrą.

Konservatorius Christopheris Chope'as (Kristoferis Čoupas) blokavo parlamento debatus dėl šio dokumento per penktadienio posėdį ir išprovokavo kitų įstatymų leidėjų šūksnius „Gėda!“

Vis dėlto W. Hobhouse paprašė, kad šis įstatymas būtų svarstomas liepos 6 dieną.

Kai kuriais atvejais po sijonais mėgstantys žvalgytis asmenys būdavo teisiami pagal veikiančius įstatymus dėl viešosios tvarkos ir vujerizmo, bet aktyvistai sakė, kad pagal dabartinę tvarką ne dėl visų incidentų gali būti keliamos baudžiamosios bylos.

Aktyvistė Gina Martin (Džina Marten) paskelbė interneto peticiją, kai policija atsisakė kelti bylą vyrui, esą fotografavusiam ją iš apačios savo išmaniuoju telefonu per vieną muzikos festivalį. Pareigūnai argumentavo, kad G. Martin tuo metu dėvėjo apatinius, tad tokios nuotraukos nelaikomos neteisėtomis.

„Aišku, kad tai puiki žinia, – G. Martin penktadienį komentavo parlamento posėdį. – Dabar, tikėkimės, galėsime suteikti teisingumo galimybę visoms aukoms, nes politikai įsiklausė.“

Moterų teisių organizacijos „Women's Aid“ vykdomoji direktorė Katie Ghose (Keiti Gouz) sakė: „Sveikiname vyriausybę, kuri ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad žvalgymasis po sijonais būtų paskelbtas baudžiamuoju nusikaltimu.“

„Šios formos išnaudojimas aukoms yra skausmingas ir žeminantis, taip pat dažnai sukelia niokojančių padarinių visiems jų gyvenimo aspektams“, – pridūrė ji.

Jaunimą seksualinės sveikatos ir gerovės klausimais konsultuojančios ne pelno organizacijos „Brook“ politikos vadovė Lisa Hallgarten (Liza Holgarten) taip pat sveikino pastangas tokį priekabiavimą paskelbti baudžiamąja veika.

Vis dėlto ji pastebėjo, kad „vien įstatymo nepakanka“.

„Mokyklos atlieka kritiškai svarbų vaidmenį kovojant su žalingu elgesiu ir įpročiais, nes gali nedelsdamos spręsti šias problemas“, – sakė L. Hallgarten.

„Siekiant apsaugoti vaikus ir jaunuolius nuo žalos, turime juos atsiradus pirmai galimybei mokyti gerbti vieni kitų privatumą, žinoti savo teises ir suprasti klausimus, susijusius (abipusiu) sutikimu, prievarta ir nepageidaujamais, nesaugiais prisilietimais“, – pabrėžė ji.

Bendruomenių Rūmai 522 balsais prieš 13 pritarė visuotinių rinkimų organizavimui birželio 8 dieną – vėl nublokšdami Britaniją į politinę nežinią, likus vos kelioms savaitėms iki derybų dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos pradžios.

Antradienį T.May netikėtai pribloškė šalį savo pasiūlymu surengti pirmalaikius rinkimus, nors anksčiau buvo ne kartą sakiusi, kad sulauks kitų 2020 metų visuotinių rinkimų.

Kalbėdama Bendruomenių Rūmuose T.May sakė, kad pirmalaikiai rinkimai suteiks jai daugiau pasitikėjimo prieš vietos kritikus, kurie siekia „sužlugdyti“ praėjusį mėnesį oficialiai prasidėjusį „Brexit“ procesą.

„Prašysiu Britanijos žmonių mandato užbaigti „Brexit“ ir tai padaryti sėkmingai“, – sakė konservatorių lyderė, kurios žodžius palydėjo šalia sėdinčių konservatorių pritariantys šūksniai.

Visuomenės apklausose aukštai reitinguojama T.May siekia padidinti vyriausybės nedidelę vos 17 balsų persvarą 650 vietų Bendruomenių rūmuose, prieš prasidedant mūšiams su ES dėl Britanijos išstojimo sąskaitos apmokėjimo ir imigrantų iš ES šalių bei JK padėties.

Pasak T.May, pirmalaikiai rinkimai suteiks „tikrumo ir stabilumo“ derybose, kurios dabar prasidės po rinkimų.

Bendruomenių Rūmuose T.May apsikeitė kandžiomis replikomis su opozicijoje esančių leiboristų lyderiu Jeremy Corbynu (Džeremiu Korbinu), kurio partija dabar yra susiskaldžiusi ir atsilieka nuo konservatorių maždaug 20 procentinių punktų.

J.Corbynas apkaltino vyriausybę per septynerius darbo metus „netesėjus savo pažadų“ sveikatos, švietimo ir ekonomikos srityse.

T.May atsikirto, kad leiboristai prisidėjo tik prie „bankrotų ir chaoso“, tačiau neigė esanti pernelyg patenkinta savimi.

„Mes išeisime ir kovosime už kiekvieną balsą“, – pareiškė ji.

Už Škotijos nepriklausomybę pasisakančiai Škotijos nacionalinei partijai (SNP) priklausanti 20-metė studentė tapo jauniausia nuo 1667 metų Didžiosios Britanijos parlamento nare, įveikusi rinkimuose vieną iš įtakingiausių opozicinės Leiboristų partijos veikėjų, rodo penktadienį paskelbti rezultatai.

Mhairi Black (Mairi Blek) įveikė leiboristų rinkimų kampanijos vadovą Douglą Alexanderą (Daglą Aleksandrą) Peislio ir Renfriušyro Pietinėje rinkimų apygardoje. Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad SNP veikiausiai laimės 58 iš 59 Škotijai priklausančių vietų Bendruomenių Rūmuose.

„Šiuose rinkimuose svarbiausia, kad šios rinkimų apygardos ir visos Škotijos balsas būtų geriau girdimas Vestminsteryje negu kada nors anksčiau“, – M.Black sakė klausytojams balsavimo apylinkėje, sakydama padėkos kalbą.

„Pažadu naudoti savo balsą ne vien pagerinti Škotijai, bet ir vykdyti pažangią politiką žmonių labui visoje Jungtinėje Karalystėje“, – pridūrė ji.

Pripažindamas pralaimėjimą D.Alexanderas pareiškė, kad M.Black surengė „įspūdingą kampaniją“.

M.Black įveikė D.Alexanderą, kuris buvo Leiboristų partijos atstovas užsienio politikos klausimams, 23 548 balsais prieš 17 864. Kai buvo paskelbti rezultatai, jos šalininkai sveikino savo kandidatę pergalingais šauksmais.

Kaip nurodoma, jauniausiu iki M.Black Bendruomenių Rūmų nariu iki šiol buvo laikomas Toringtono erlas Christopheris Monckas (Kristoferis Monkas), kuris įstatymų leidėju tapo būdamas vos 13 metų. Dar kiti istorikai atkreipia dėmėsį, kad Charlesas Jamesas Foxas (Čarlzas Džeimsas Foksas) parlamentaru 1768 metais tapo devyniolikmetis.

SNP palaikymas smarkiai padidėjo po to, kai škotai nubalsavo prieš savo regiono nepriklausomybę per pernai rugsėjį surengtą referendumą.