Kaip skunde aiškino pareiškėjas, po patirto stuburo smegenų insulto jis negali vaikščioti ir juda vežimėlio pagalba. Grįžęs į darbą, inžinierius statybininkas gavo kitas funkcijas – rūpintis viešaisiais pirkimais. Kurį laiką darbuotojas jas ir vykdė. Tačiau, pasikeitus tiesioginiam vadovui, vyras ėmė jausti psichologinį spaudimą.

„Nepaisant negalios, galiu visa apimtimi vykdyti savo darbo funkcijas, susijusias su viešaisiais pirkimais, tačiau dėl naujo vadovo priešiško nusistatymo po insulto jokių darbo užduočių negaunu. Jaučiuosi ignoruojamas, nepageidaujamas ir izoliuojamas nuo likusio kolektyvo, kasdien patiriu didelę įtampą“, – skundėsi vyras.

Pareiškėjas pridūrė, kad dėl šios problemos jis ne kartą kreipėsi į klinikų vadovybę, tačiau reakcijos ir pokyčių nesulaukė.

Tuo tarpu, Santaros klinikų atstovai Tarnybai atsiųstame rašte tvirtinama, kad šis darbuotojas apskritai negali vykdyti inžinieriaus statybininko pareigų instrukcijoje nurodytų funkcijų, kadangi neturi tam būtinos kvalifikacijos.

Kitos pareigos vyrui buvo pasiūlytos esą siekiant pritaikyti darbo vietą pagal jo negalios pobūdį bei išsilavinimą, o pareiškėjo darbas su viešaisiais pirkimais, anot klinikų atstovų, buvo įvertintas neigiamai dėl pažeistų viešųjų pirkimų procedūrų.

Tokie klinikų atstovų argumentai sukėlė abejonių tyrimą atlikusiems Tarnybos teisininkams.

„Visų pirma, pareiškėjas šiose pareigose dirbo ir iki ligos, ir grįžęs į darbą nebuvo atleistas kaip neturintis tinkamos kvalifikacijos, tad iki tol jo išsilavinimas netrukdė atlikti darbinių funkcijų“, – pastebėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Karolis Čepas.

Jis taip pat pažymėjo, kad darbuotojui grįžus į darbą, klinikos tinkamai nesilaikė procedūros dėl jo sveikatos patikrinimo. Pasak teisininko, prieš siūlydamas pareiškėjui kitas pareigas, darbdavys turėjo siųsti jį profilaktiniam sveikatos patikrinimui ir gauti medikų patvirtinimą, kad jis negali dirbti inžinieriumi statybininku dėl savo sveikatos ar negalios.

„Atsižvelgiant į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, konstatuotina, kad klinikos tinkamai neįrodė, jog pareiškėjui taikomos darbo sąlygos yra nesusijusios su pareiškėjo negalia. Tad siūlome nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus ir skirti pareiškėjui darbus, atitinkančius jo sveikatos būklę bei pareigybę“, – pažymėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas.

Skelbiama, kad praėjusiais metais tarnyba gavo pusšimtį skundų socialinės padėties pagrindu. Dar smarkiau šioje srityje šoktelėjo užklausų skaičius – nuo 106 iki 281.

„Reikia pastebėti, kad tokiam skundų ir kreipimųsi skaičiaus augimui įtakos turėjo pernai įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymo pakeitimas, į socialinės padėties apibrėžimą įtraukęs šeiminės padėties sąvoką. Tai rodo, kad toks pakeitimas buvo svarbus ir reikalingas, o žmonės tampa vis aktyvesni kovojant su galima diskriminacija“, – sako tarnybos Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė.

Šioje srityje dažniausiai kreiptasi dėl paslaugų teikimo šeimoms su vaikais – dėl nuolaidų taikymo įsigyjant šeimos bilietus, renkantis atostogų paketus šeimoms.

Pareiškėjai taip pat skundėsi dėl būsto nuomos skelbimų, kuriuose nurodoma, kad būstas nenuomojamas šeimoms su vaikais, nekilnojamojo turto agentų teiktos informacijos apie tai, kad būstas nenuomojamas nesusituokusiesiems.

Skundų amžiaus pagrindu pernai tarnyba gavo beveik dvigubai daugiau – jei 2022 m. jų buvo 26, tai 2023 m. išnagrinėta jau 50 skundų, taip pat gauta 351 užklausa iš gyventojų.

Praėjusiais metais  į tarnybą iš viso kreiptasi 1655 kartus: pateikti 236 oficialūs skundai, 1419 kartų gyventojai konsultavosi žodžiu arba raštu. Dažniausiai žmonės konsultavosi dėl lygių galimybių (ne)užtikrinimo dėl lyties (551 kartų), negalios (406 kartų) ir amžiaus (351 kartą).

Daugiausiai kreipimųsi pateikta dėl situacijų vartotojų teisių apsaugos ir darbo santykių srityse, mažiausiai – organizacijų ir asociacijų veikloje.

Per metus iš viso nustatyti 54 lygių galimybių pažeidimai. Daugiausia jų – dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu (20). Kaip ir ankstesniais metais, pažeidimai dažniausiai nustatyti vartotojų teisių apsaugos srityje (34).

Moterys į tarnybą 2023-aisiais kreipėsi dažniau nei vyrai ar juridiniai asmenys.

Tarnyba taip pat dar sulaukia skundų dėl seksistinių reklamų, taip pat – dėl darbo skelbimų, kuriuose nurodoma, kurios lyties darbuotojų pageidaujama.

Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė teigia, kad 2023 m. į tarnybą dėl konsultacijų ir mokymų lygių galimybių užtikrinimo temomis kreipėsi itin daug įmonių ir organizacijų.

„Pernai įmonės kreipėsi dažniau, nei turėjome galimybių tą poreikį atliepti. Panašu, kad darbdaviai vis dažniau patys imasi iniciatyvos, nelaukdami diskriminacijos pasireiškimo atvejų savo įstaigose. Matome, kad supratimas apie lygias galimybes plečiasi, tai tampa svarbia viešojo ir verslo sektorių kasdienybės dalimi“, – pažymėjo V. Gabrieliūtė.

„Buvo sekmadienio vakaras, tad žmonių klube nedaug. Prie mūsų priėjo apsaugininkas ir paprašė išeiti. Dėl dviejų draugų, kilusių iš Afrikos, neva blogo kvapo“, – pasakojo pareiškėjas.

Įvykį stebėję užsieniečių bičiuliai lietuviai įsitikinę, kad priežastis – vyrų odos spalva. Išprašyti vyrai iš Kamerūno ir Nigerijos.  

„Labai keista, kai būryje draugų dėl kvapo paprašomi išeiti juodaodžiai asmenys, o kitiems dar buvo pasiūlyta pasilikti. Dėl to tvirtai manome, kad tai buvo ne kas kita, o diskriminacija dėl odos spalvos“, – tvirtino pareiškėjas.

Klubo savininkas pasakojo savo versiją dėl ko užsieniečiai buvo išprašyti.

„Prakaito labai daug. Gal sportavo ir atvažiavo į klubą, nežinau. Kiti žmonės sėdėjo prie stalo, pradėjo skųstis, kaip galima sėdėti“, – kalbėjo „Rumor Lounge“ savininkas Piero Buttazzo.

Vadovas sakė, kad su vienu iš užsieniečių dar kitą dieną pakalbėjo asmeniškai. Atsiprašė, paaiškino, kad dėl higienos sumetimų – klubas neturėjo kito pasirinkimo.

Vadovas manė, kad klientas situaciją suprato, pavyko rasti kompromisą, o kreipimasis į tarnybą – pribloškė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba po tyrimo konstatavo, kad Vilniaus širdyje esantis klubas, išprašęs užsieniečius, diskriminavo juos dėl rasės.

„Jeigu iš preliminarių įžvalgų galima reziumuoti, kad buvo diskriminacija, įrodinėjimo našta perkeliama skundžiamam asmeniui. Klubas turėjo įrodyti, kad diskriminacija neįvyko“, – aiškino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Ieva Laugalytė.

„Kiekvieną mėnesį darome Afro vakarėlį, bendraujame su Afro grupe. Kad mes darome diskriminaciją – nesąmonė“, – tvirtino P. Buttazzo.

Klubo vadovas sakė, kad sprendimas priimtas – be jokių paaiškinimų. Iš tarnybos sulaukė skambučio, bet pats tuo metu buvo ne Europoje.

„Tarnyba bandė susisiekti, bet klubas neatsakė į paklausimus. Jeigu asmuo atsisako bendradarbiauti – nustatoma diskriminacija“, – sakė I. Laugalytė.

„Aš manau, kad apie daugumą incidentų mes negirdime, nes niekas niekur nesikreipia. Girdime, kad policija nerimtai žiūri į tokius kaltinimus“, – kalbėjo Vilniaus Naktinio Aljanso pirmininkas Mark Adam Harold.

Naktiniai klubai įprastai išprašo neblaivius, agresyvius naktinėtojus, tačiau neįsileisti lankytojų gali ir dėl netinkamos išvaizdos. Tai vadinama – veido kontrole.

„Aišku gali įžeisti. Būna dėl amžiaus neįleidžia, bet labiausiai reikia žiūrėti, ar žmonės adekvatūs, nėra agresyvūs“, – sakė moteris.

Apie diskriminaciją ir neapykantą kalbėsime daug, nes matome, kad yra problema.

„Taip yra visame pasaulyje. Paryžiuje norint pakliūti į aukšto lygio naktinį klubą – turi praeiti ne vieną face control etapą. Tai – normalus dalykas“, – tikino vyras.

„Klubas turi teisę neįleisti žmonių, kurių nenori turėti savo vietoje, bet negali būti pagrindas rasė arba orientacija. Galiu pasakyti, kad tuoj paleisime kampaniją apie elgesį naktimis. Apie diskriminaciją ir neapykantą kalbėsime daug, nes matome, kad yra problema“, – kalbėjo M. Adam Harold.

Kampanija startuos netrukus. Į ją bus įtraukti ir klubų vadovai, ir apsaugos darbuotojai.

Vis dėlto tiek energetikos rinkos reguliuotojas, tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, dar nesulaukusios konkrečių vartotojų skundų apie elektros tiekėjų su gaminančiais vartotojais nutraukiamas sutartis.

Tuo metu bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas sako, kad gaminančių vartotojų migracija pastaruoju metu yra nedidelė, o didžioji jų dalis pereina pas kitą nepriklausomą tiekėją.

„Mūsų supratimu, tiekėjų veiksmas, kuriuo jie atsisako sudaryti sutartis su gaminančiais vartotojais, nepratęsti sutarčių, pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Mūsų supratimu, tai yra vartotojų diskriminavimas, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tiekėjai privalo vartotojams, įskaitant ir gaminančius, pasiūlyti tiekimo sutartis“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje trečiadienį sakė R. Pocius.

Jo teigimu, tokią poziciją VERT perdavė ir nepriklausomiems teikėjams, taip pat juos įspėjo apie teisės aktuose už tai numatytas galimas 10 proc. metinės apyvartos siekiančias sankcijas.

„Mūsų supratimu, tiekėjai šiuo atveju piktnaudžiauja esama situacija ir vis tik elgiasi neteisėtai atsisakydami (pratęsti sutartis – BNS)“, – teigė R. Pocius.

Anot jo, VERT neturi duomenų, kad nepriklausomi tiekėjai patiria nuostolių dėl gaminančių vartotojų, o jeigu jų ir būtų, teisės aktai neleidžia tiekėjams nuostolių perkelti šiems vartotojams. 

Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, tiekėjų sprendimas nepratęsti sutarčių pažeidžia Elektros energetikos įstatymą, taip pat gali stabdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą. 

„Būtent tokios sąlygos gali stabdyti plėtrą, tiesiogiai ribotų vartotojų teisę apsispręsti, ar investuoti į nuosavą gamybą ir, aišku, yra visiškai nesuderinama su valstybės tikslais – atsinaujinančios energetikos plėtra ir energetiniu saugumu“, –  posėdyje trečiadienį sakė I. Žilienė.  

„Toks sutarčių nesudarymas ir tam tikrų nuostatų įtraukimas, kurie riboja atsinaujinančios energetikos plėtrą, gali būti traktuojamas kaip piliečių teisių pažeidimas“, – pridūrė viceministrė.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija bendru sutarimu pasiūlė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) išanalizuoti ir įvertinti ekonominį naudingumą nepriklausomiems elektros tiekėjams.

M. Nagevičius: problema sisteminė

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad gaminantys vartotojai elektros tiekėjams yra nuostolingi.

„Elektros tiekėjas, aptarnaudamas gaminantį vartotoją, kuris iš tiekėjo neperka nė vienos kilovatvalandės, suneša tiekėjui nulį pajamų. Reiškia, energijos tiekėjas net ir tokioje sistemoje turi jį (gaminantį vartotoją – BNS) balansuoti, jam išrašinėti sąskaitas, nupirkti jam elektrą, įvertinti, kada jis tą elektrą suvartos ir už tai gauna nulį. Tai jau yra sistemiška problema“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį teigė M. Nagevičius.

Elektros tiekėjas, aptarnaudamas gaminantį vartotoją, kuris iš tiekėjo neperka nė vienos kilovatvalandės, suneša tiekėjui nulį pajamų.

 

Jo teigimu, didėjant saulės jėgainių skaičiui ši problema augs, ją dar didins dvipusės apskaitos („net metering“) modelis.

„Sistemiškai gaunasi, kad kuo toliau, tuo elektros verčių skirtumai tarp paimtos ir atiduotos elektros darosi vis didesni“, – teigė LAIEK vadovas.

Pasak M. Nagevičiaus, apie tai, kad nepriklausomi tiekėjai nenori pratęsti sutarčių su saulės elektrines įsirengusiomis įmonėmis, taip pat joms pateikia brangius ir nenaudingus pasiūlymus, skundų sulaukė jo vadovaujamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos ir klimato kaitos komitetas.

Jo teigimu, problemą galėtų spręsti gaminančių vartotojų skatinimas pereiti prie grynojo atsiskaitymo („net billing“) modelio, pagal kurį pagamintą ir į tinklą patiektą elektrą tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.

Tuo metu Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos vadovas Vytautas Milėnas teigė palaikantis VERT bei Energetikos ministerijos poziciją. Jis nesutiko su M. Nagevičiumi, kad gaminantys vartotojai tiekėjams yra nuostolingi.

„Kada saulė šviečia ir buitiniai gaminantys vartotojai gamina elektros energiją, nepriklausomi tiekėjai ją paima nemokamai ir pirmiausia žemame (žemos įtampos – BNS) skirstomame tinkle ją paskirsto toje teritorijoje ir parduoda kitiems tiekėjams už sutartines kainas“, – teigė V. Milėnas.

Elektros tiekėjos „Enefit“ verslo klientų departamento vadovė Žana Klusovskienė atmetė teiginius, kad tiekėjas skirstomaisiais tinklais greta esantiems vartotojams paskirsto gaminančių vartotojų pagamintą elektrą.

„Kviečiu galbūt taip adekvačiau pasižiūrėti į šitą situaciją ir nesakyti, kad (tiekėjams – BNS) nėra nuostolio. Jeigu nebūtų nuostolio (...), tiekėjas nekeltų šito klausimo, o keliame jį jau antrus metus iš eilės“, – Seimo komisijos posėdyje teigė Ž. Klusovskienė.

ESO: gaminančių vartotojų migracija – nedidelė

ESO vadovas Renaldas Radvila pabrėžė, kad per pastaruosius tris mėnesius iš tiekėjų į garantinį tiekimą pasitraukė 1,6 proc. gaminančių buitinių ir verslo vartotojų. Jo teigimu, į garantinį tiekimą pasitraukia tik penktadalis gaminančių verslo vartotojų, o likusi dalis renkasi kitus tiekėjus.

„Bendrai gaminantys vartotojai turi galimybę keisti tiekėją, tie kontraktai yra pasirašomi ir tik dalis iš jų dėl kažkokių priežasčių (...) patenka į garantinį tiekimą“, – komisijos posėdyje teigė R. Radvila.

ESO duomenimis, kovo 7 dieną Lietuvoje buvo 95,9 tūkst. gaminančių vartotojų, iš kurių 13,7 tūkst. (14 proc.) verslo vartotojų gaminančių vartotojų.

„Verslo žinios“ skelbė, jog dalis saulės elektrinių savininkų, tarp jų ir jas įsirengusios įmonės, skundžiasi, kad nepriklausomi tiekėjai nepratęsia elektros tiekimo sutarčių arba nesudaro naujų. Todėl vartotojai yra priversti naudotis bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) garantinio tiekimo paslauga, kur sukaupta elektra iš esmės nekompensuojama.

Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga „Verslo žinioms“ teigė, kad gaminantys vartotojai tiekėjams kelia per daug rizikų, per dideli jų gaminamos elektros balansavimo kaštai, todėl įmonė su tokiais klientais dabar nesudaro naujų sutarčių. 

Vis dėlto tiek energetikos rinkos reguliuotojas, tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, jog dėl to dar nėra gavę konkrečių vartotojų skundų.

Tuo metu bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas sako, kad gaminančių vartotojų migracija pastaruoju metu yra nedidelė, o didžioji jų dalis pereina pas kitą nepriklausomą tiekėją.

„Mūsų supratimu, tiekėjų veiksmas, kuriuo jie atsisako sudaryti sutartis su gaminančiais vartotojais, nepratęsti sutarčių, pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Mūsų supratimu, tai yra vartotojų diskriminavimas, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tiekėjai privalo vartotojams, įskaitant ir gaminančius, pasiūlyti tiekimo sutartis“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje trečiadienį sakė R. Pocius.

Jo teigimu, tokią poziciją VERT perdavė ir nepriklausomiems teikėjams, taip pat juos įspėjo apie teisės aktuose už tai numatytas galimas 10 proc. metinės apyvartos siekiančias sankcijas.

„Mūsų supratimu, tiekėjai šiuo atveju piktnaudžiauja esama situacija ir vis tik elgiasi neteisėtai atsisakydami (pratęsti sutartis – BNS)“, – teigė R. Pocius.

Anot jo, VERT neturi duomenų, kad nepriklausomi tiekėjai patiria nuostolių dėl gaminančių vartotojų.

Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, tiekėjų sprendimas nepratęsti sutarčių pažeidžia Elektros energetikos įstatymą, taip pat gali stabdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą. 

Mūsų supratimu, tiekėjai šiuo atveju piktnaudžiauja esama situacija ir vis tik elgiasi neteisėtai atsisakydami (pratęsti sutartis – BNS).

 

„Būtent tokios sąlygos gali stabdyti plėtrą, tiesiogiai ribotų vartotojų teisę apsispręsti, ar investuoti į nuosavą gamybą ir, aišku, yra visiškai nesuderinama su valstybės tikslais – atsinaujinančios energetikos plėtra ir energetiniu saugumu“, –  posėdyje trečiadienį sakė I. Žilienė.  

„Toks sutarčių nesudarymas ir tam tikrų nuostatų įtraukimas, kurie riboja atsinaujinančios energetikos plėtrą, gali būti traktuojamas kaip piliečių teisių pažeidimas“, – pridūrė viceministrė. 

M. Nagevičius: problema sisteminė

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad gaminantys vartotojai elektros tiekėjams yra nuostolingi.

„Elektros tiekėjas, aptarnaudamas gaminantį vartotoją, kuris iš tiekėjo neperka nė vienos kilovatvalandės, suneša tiekėjui nulį pajamų. Reiškia, energijos tiekėjas net ir tokioje sistemoje turi jį (gaminantį vartotoją – BNS) balansuoti, jam išrašinėti sąskaitas, nupirkti jam elektrą, įvertinti, kada jis tą elektrą suvartos ir už tai gauna nulį. Tai jau yra sistemiška problema“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį teigė M. Nagevičius.

Jo teigimu, didėjant saulės jėgainių skaičiui ši problema augs, o prie jos prisidės ir dvipusės apskaitos  („net metering“) modelis.

„Sistemiškai gaunasi, kad kuo toliau, tuo elektros verčių skirtumai tarp paimtos ir atiduotos elektros darosi vis didesni“, – teigė LAIEK vadovas.

Pasak M. Nagevičiaus, apie tai, kad nepriklausomi elektros tiekėjai nenori pratęsti sutarčių su saulės elektrines įsirengusiomis įmonėmis, taip pat joms pateikia brangius ir nenaudingus pasiūlymus, skundų sulaukė jo vadovaujamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos ir klimato kaitos komitetas.

Jo teigimu, susidariusią situaciją galėtų spręsti gaminančių vartotojų skatinimas pereiti prie grynojo atsiskaitymo („net billing“) modelio, pagal kurį pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.

Tuo metu Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos vadovas Vytautas Milėnas teigė palaikantis VERT bei Energetikos ministerijos poziciją. Jis nesutiko su M. Nagevičiumi, kad gaminantys vartotojai tiekėjams yra nuostolingi.

„Kada saulė šviečia ir buitiniai gaminantys vartotojai gamina elektros energiją, nepriklausomi tiekėjai ją paima nemokamai ir pirmiausia žemame (žemos įtampos – BNS) skirstomame tinkle ją paskirsto toje teritorijoje ir parduoda kitiems tiekėjams už sutartines kainas“, – teigė V. Milėnas.

ESO vadovas Renaldas Radvila pabrėžė, kad per pastaruosius tris mėnesius iš tiekėjų į garantinį tiekimą pasitraukė 1,6 proc. gaminančių buitinių ir verslo vartotojų. Jo teigimu, į garantinį tiekimą pasitraukia tik penktadalis gaminančių verslo vartotojų, o likusi dalis renkasi kitus tiekėjus.

„Bendrai gaminantys vartotojai turi galimybę keisti tiekėją, tie kontraktai yra pasirašomi ir tik dalis iš jų dėl kažkokių priežasčių (...) patenka į garantinį tiekimą“, – komisijos posėdyje teigė R. Radvila.

ESO duomenimis, kovo 7 dieną Lietuvoje buvo 95,9 tūkst. gaminančių vartotojų, iš kurių 13,7 tūkst. (14 proc.) verslo vartotojų gaminančių vartotojų.

„Verslo žinios“ skelbė, jog dalis saulės elektrinių savininkų, tarp jų ir jas įsirengusios įmonės, skundžiasi, kad nepriklausomi tiekėjai nepratęsia elektros tiekimo sutarčių arba nesudaro naujų. Todėl vartotojai yra priversti naudotis bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) garantinio tiekimo paslauga, kur sukaupta elektra iš esmės nekompensuojama.

Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga „Verslo žinioms“ teigė, kad gaminantys vartotojai tiekėjams kelia per daug rizikų, per dideli jų gaminamos elektros balansavimo kaštai, todėl įmonė su tokiais klientais dabar nesudaro naujų sutarčių. 

Anot tarnybos, teatro taikoma jauno žmogaus riba iki 25 metų prieštarauja Lygių galimybių įstatymo nuostatai, įpareigojančiai sudaryti vienodas sąlygas gauti tuos pačius gaminius, prekes ir paslaugas, nepaisant amžiaus, lyties ir kitų asmens tapatybės požymių.

Teatre šiuo metu galiojančia jauno žmogaus nuolaida bilietams gali pasinaudoti tik asmenys iki 25 metų. Taip pat LDNT taikomos nuolaidos žmonėms su negalia, senjorams.

Dėl šios nuolaidos į tarnybą kreipėsi viena teatro klientė, klausdama, ar visos nuolaidos yra suderinamos su lygių galimybių principais.

Teatro atstovai atsiųstame rašte paaiškino, kad ši nuolaida taikoma siekiant praplėsti jaunų žmonių auditoriją, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo ir statuso.

„Būtent 25 metų riba pasirinkta dėl to, jog vyresnio amžiaus jauni suaugusieji jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje, ekonomiškai kur kas pajėgesni, todėl jiems nebūtina nuolaidų paskata“, – nurodė teatro atstovai.

Būtent 25 metų riba pasirinkta dėl to, jog vyresnio amžiaus jauni suaugusieji jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje, ekonomiškai kur kas pajėgesni, todėl jiems nebūtina nuolaidų paskata.

 

Tuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atlikdama tyrimą, akcentavo, kad šalies teisės aktuose, kuriuose numatomos tam tikros lengvatos ar paramos jauniems žmonėms, būtent tokia amžiaus riba nėra numatyta.

Pavyzdžiui, Jaunimo politikos pagrindų įstatyme jaunas žmogus apibrėžiamas kaip 14–29 metų asmuo, Užimtumo įstatyme minimos 29 metų, Civiliniame kodekse – 24 metų ribos.

„Apskritai lengvatų teikimas amžiaus pagrindu nėra laikomas diskriminacija. Bet šiuo atveju teatras nepateikė objektyvių duomenų, pavyzdžiui, statistinių, kurie pagrįstų būtent šios amžiaus ribos nustatymo būtinumą. Ar tikrai, tarkime, 26-erių žmogus būtinai yra ekonomiškai pajėgesnis, lyginant su metais jaunesniu?“ – svarstė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Karolis Čepas.

Jo nuomone, tokie teatro atstovų argumentai ir kartu skirtingas asmenų traktavimas, taikant šią nuolaidą, negali būti laikomi pagrįstais.

Skunde Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pareiškėja taip pat buvo atkreipusi dėmesį į nuolaidų asmenims su negalia sistemą, kuri buvo pritaikyta tik žmonėms su judėjimo negalia, tačiau tvarką teatras operatyviai pakeitė ir dėl šios dalies tyrimas buvo nutrauktas.

Europos Sąjungoje atliktos apklausos duomenimis, mažiausiai diskriminuojančių nuostatų turi Nyderlandai, Švedija ir Danija. Tuo tarpu Lietuva su Rumunija ir Bulgarija yra paskutinėse vietose.

Kaip praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 46 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad šalyje paplitusi diskriminacija dėl lytinės tapatybės. Suvokimas apie šios rūšies diskriminaciją Lietuvoje šiek tiek augo – 2019 metais translyčių žmonių diskriminacijos paplitimą teigė matantys 36 proc. apklaustųjų.

Taip pat 31 proc. respondentų tvirtina, kad jaustųsi nepatenkinti, jei bendradarbis, su kuriuo kasdien palaiko ryšius, būtų translytis žmogus. Nuo 2019 metų taip manančių gyventojų sumažėjo 11 procentų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėjos Ievos Laugalytės teigimu, nuostatų pokyčiai translyčių žmonių atžvilgiu vyksta itin lėtai, o tai, kad kolegų lytinė tapatybė yra vertinama profesinėje aplinkoje, lemia sudėtingas translyčių žmonių patirtis darbo rinkoje.

Šiuo klausimu savo nuostatomis vos keliais procentais pralenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, esančias paskutinėse vietose.

„Neigiamos visuomenės nuostatos ne tik stipriai apsunkina darbo paiešką, tačiau taip pat reiškia, kad net ir pavykus įsidarbinti gali tekti dirbi nesaugioje darbo aplinkoje“,– išplatintame pranešime cituojama I. Laugalytė.

Su teiginiu, kad translyčiai asmenys Lietuvoje turėtų turėti tokias pat teises, kaip ir visi kiti žmonės, sutinka vos 28 proc. apklaustųjų.

„Šiuo klausimu savo nuostatomis vos keliais procentais pralenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, esančias paskutinėse vietose“, – nurodė I. Laugalytė.

Kokybinis tyrimas ir apžvalga yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis, teigiama prnaešime.

Tai pirmadienį paskelbė tyrimą atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Anot jos, konfliktas tarp S. Leonavičiaus ir Stasio Eidrigevičiaus menų centro prasidėjo dar praėjusių metų rugsėjį, kai jo tuomet vadovaujamo „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centro kolektyvas aptarinėjo, kokiu būdu ši įstaiga galėtų sudalyvauti Panevėžio gimtadieniui skirtoje eisenoje. Buvo planuojama nešti transparantą su „Pragiedrulių“ logotipu.

Baiminosi vadovų reakcijos

Kaip skunde tarnybai aiškino S. Leonavičius, norėdamas išreikšti solidarumą su mieste gyvenančia LGBTI+ bendruomene, jis pasiūlė tuometinei savo vadovei – Stasio Eidrigevičiaus menų centro direktorei – plakatą bei logotipą nudažyti vaivorykštės spalvomis.

Vadovė pareiškė, kad to daryti negalima, nes tai gali papiktinti miesto merą ir pakenkti santykiams su savivaldybe, kuriai pavaldžios abi įstaigos. Esą tokiam palaikymui mieste „dar ne laikas“, o darbuotojai neturėtų „erzinti liūto“ ir atsižvelgti į „mus maitinančią ranką“. Šie komentarai buvo užfiksuoti skunde pateiktame abiejų pusių susirašinėjime.

Pasak S. Leonavičiaus, tuo metu tokie pareiškimai suveikė kaip įbauginimas ir eisenai buvo pagamintas ne toks plakatas, kokio norėjo kultūros įstaiga.

Tuo tarpu Stasio Eidrigevičiaus menų centro atstovai tarnybai atsiųstame paaiškinime patikino, kad jokiam darbuotojui niekada nedraudė reikšti savo pažiūrų. Atvirkščiai – S. Leonavičius esą aktyviai išnaudojo menų centro kolektyvo toleranciją, savo pasisakymais, elgesiu ir išvaizda demonstruodamas priklausomybę LGBTI+ bendruomenei.

Nenaudoti vaivorykštės spalvų šventinėje miesto eisenoje, menų centro atstovų teigimu, buvo nutarta bendros diskusijos metu.

„Buvo priimtas neformalus kolektyvinis sprendimas, kad ši simbolika niekaip neatspindi įstaigos paskirties, veiklų, tikslų ir identiteto. Todėl, siekiant išlaikyti įstaigos neutralumo ir atvirumo visiems įvaizdį, su tokiu reikalavimu buvo nesutikta“, – paaiškinta tarnybai atsiųstame rašte.

Įžvelgė diskriminaciją

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkės Irenos Stankevičės teigimu, iš pateiktos tyrimui medžiagos nėra pagrindo paneigti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

„Akivaizdu, kad diskusijos metu kūrybiškumo centro darbuotojai galėjo pasirinkti bet kokias transparanto spalvas, išskyrus vaivorykštės, kuri, kaip nurodo pareiškėjas, siejasi su noru išreikšti tam tikras pažiūras ir įsitikinimus“, – sakė I. Stankevičė.

Teisininkės teigimu, papildomos aplinkybės, nurodančios vadovės reakciją, leidžia teigti, kad objektyvių priežasčių neatsižvelgti į S. Leonavičiaus siūlymą naudoti tam tikras spalvas nebuvo, o argumentai rinktis kitas spalvas buvo paremti galima grėsme sulaukti nemalonumų.

Tarnyba įspėjo Stasio Eidrigevičiaus menų centrą pažeidus Lygių galimybių įstatymo nuostatas, įpareigojančias darbdavius užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami dėl jų įsitikinimų ir pažiūrų.

Ši garsiai nuskambėjusi istorija įvyko 2022-ųjų liepos 15-ąją Jonavoje – UAB „Turgaus kepyklėlė“ kavinėje „Pilnas Pilvas“. Į ją tądien užsuko pavalgyti trys minėtos tautybės moterys su septynerių metų mergaite.

Tačiau, prisėdusios prie laisvo staliuko, viešnios netrukus buvo pažemintos kitų klientų akivaizdoje. Aptarnaujantis kavinės personalas nesutiko priimti jų užsakymo, teigdamas, kad „čigonai yra kiaulės, visur prišiukšlina, todėl direktorius neleidžia jų aptarnauti“, pasiūlydamas maisto tik išsinešimui. Viešnios su tokiu diskriminaciniu elgesiu nesutiko – pradėjo filmuoti tai, kas vyksta, telefonu, prašydamos paaiškinti į kamerą, kodėl jos nėra aptarnaujamos.

Tačiau netrukus iš kitų kavinės patalpų pasirodė stambus vyras, kuris, panaudodamas jėgą prieš moteris, tiesiog išmetė viešnias iš kavinės. Tiesa, vienai iš patyrusiųjų smurtą buvo pavykę išsilaisvinti, tačiau tada ji sulaukė šios asmens kirčio ranka į nugarą. Visa tai vyko matant mažametei.

Apie šį incidentą sužinojus žiniasklaidai, kavinės atstovai buvo linkę žurnalistams teigti, kad prieš klientes jėga nenaudota. Tačiau vėliau buvo paviešintas kitas, tai paneigiantis vaizdo įrašas.

Praėjus beveik pusantrų metų po šio įvykio, Jonavos teisėsaugininkai priėmė sprendimą perduoti šią bylą teismui. Joje kaltinimai diskriminavimu dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės, už ką Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas grasina viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų, pareikšti dviem minėtos kavinės barmenėms – Laurai Karzinovaitei ir Ievai Bakšenskienei. Abiem tai – pirmoji akistata su Temide.

Toks pats kaltinimas, dar kaltinant ir viešosios tvarkos pažeidimu, pareikštas ir šios kavinės darbininkui Aidui Žiemiui. Jis prieš šešerius metus jau buvo teistas Pakruojo rajono teismo už neteisėtą stiprių naminių alkoholinių gėrimų gaminimą, siekiant iš to pasipelnyti. Ir jam už tai teismo skirtą baudą sumokėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu nė vienas iš minėtos trijulės jiems inkriminuojamų nusikaltimų, t.y. kad suvaržė romių teises ir laisves bei sukėlė joms tokiu savo elgesiu fizinį skausmą, neigiamas emocijas ir išgąstį nepripažino.

Pirmasis šios išskirtinės bylos posėdis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose planuojamas rytoj.

Nukentėjusiomis šioje byloje yra pripažintos visos keturios romės – ir mažametė. Jos yra pareiškusios teisiamiesiems bendrą 20 tūkst. eurų ieškinį dėl patirtos neturtinės arba moralinės žalos. Visos – po 5 tūkst. eurų.

Nukentėjusiosios – ne vietinės, tačiau dažnai besilankančios Jonavoje, nes jos kapinėse palaidoti jų artimieji.

Marijampolės savivaldybei priklausančioje bendrovėje Klientų aptarnavimo skyriaus vedėja dirbanti moteris pasiskundė, kad atėjus naujam vadovui Vytautui Jašinskui, jos darbo užmokestis praėjusių metų vasarį pakeltas 50 eurų, nors kitų padalinių vadovams, kurių dauguma yra vyrai, algos kilstelėtos trigubai tiek.

Darbuotojos tvirtinimu, bendrovės vadovo sprendimas skirti nevienodą algą diskriminuoja ją kaip moterį.

Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš ateinant naujam vadovui visų padalinių vadovų darbo užmokestis buvo vienodas.

„Sodros“ duomenimis, praėjusiais metais šalyje vyrų atlyginimai buvo beveik 14 proc. didesni nei moterų.

 

„Sudūvos vandenys“ atmetė kaltinimus dėl diskriminacijos. Bendrovė Lygių galimybių tarnybai paaiškino, kad nuo 2023 metų vasario 1 dienos darbo užmokestis didintas ne visiems padalinių vadovams. Be to, iš Klientų aptarnavimo skyriaus dalis darbuotojų perkelti į kitą padalinį, dėl to sumažėjo vedėjos darbo krūvis, darbo funkcijų įvairovė, atsakomybės lygis.

„Išanalizavome pareigybių aprašymus, darbo užmokesčio lentelę bei vidinius teisės aktus, iš kurių paaiškėjo, jog bendrovės padalinio vadovams taikomas tas pats kvalifikacinis lygmuo. Todėl, tikėtina, jų darbo vertė yra panaši arba vienoda, o sprendimas pakelti darbo užmokestį padalinių vadovams vienokia ar kitokia suma galėjo būti grįstas būtent darbuotojo lytimi, o ne objektyviais darbo apmokėjimo kriterijais“, – ketvirtadienį išplatintame Lygių galimybių tarnybos pranešime teigė jos teisininkė Renata Vanagėlienė.

Pasak jos, kadangi argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad lyties pagrindas neturėjo įtakos nustatant padidintą darbo užmokestį, bendrovė nepateikė, konstatuotas Lygių galimybių įstatymo pažeidimas.

Lygių galimybių kontrolierę pavaduojanti vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pasiūlė bendrovei „Sūduvos vandenys“ nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus ir užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami dėl lyties ar kitų asmens tapatybės požymių.

„Sodros“ duomenimis, praėjusiais metais šalyje vyrų atlyginimai buvo beveik 14 proc. didesni nei moterų.