Šiuo metu Lietuva „Doing Business“ reitinge užima 14 vietą.

„Dar prieš porą metų Vyriausybės tikslas patekti į 15-uką buvo vadinamas ambicingumu, tačiau mums pavyko ne tik jį pasiekti, bet ir pagerinti. Šiemet į reitingą įtrauktos kelios vykdomos reformos, kurios, tikimės, ateityje kilstelės mus į dar aukštesnę poziciją reitinge ir bet kokiu atveju pagerins verslo aplinką Lietuvoje“, – Finansų ministerijos pranešime sakė V. Šapoka.

Jis pristatė pastarųjų metų Lietuvos reformas, kurios bus įtrauktos į naująjį reitingą – sustiprinta mažųjų investuotojų apsaugą aiškiau ir skaidriau apibrėžiant akcinės bendrovės nuosavybės ir kontrolės sandarą bei palengvintas prisijungimas prie elektros tinklų ir sumažinti prisijungimo kaštai.

Pasaulio banko sudaromo „Doing Business“ reitingai atnaujinami kasmet ir atspindi sąlygas užsiimti verslu kiekvienoje valstybėje. „Doing Business 2020“ bus paskelbtas spalio 30 dieną.

Taip pat šiandien daug mažiau laiko užtrunka iš vietinio tapti globaliu verslu, sako Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto direktorato vadovas, „Doing Business“, analizuojančio verslo aplinką įvairiose šalyse, indekso autorius Simeonas Djankovas.

„Svarbiausias dalykas, jog nereiškia, kad būsi sėkmingesnis turėdamas daugiau technikos ir kapitalo, dabar gali įgyti įgūdžių ir būdamas prisijungęs prie tinklo (angl. on-line)“, - pirmadienį konferencijoje „Ar galime padaryti daugiau vardan Lietuvos konkurencingumo?“ sakė S. Djankovas.

Anot jo, turint mažiau fizinio turto, galima susitelkti ir į internetu pasiekiamus procesus, kurie yra daug greitesni, efektyvesni ir pigesni. Pasak S. Djankovo, tai itin svarbu mažoms šalims: pavyzdžiui, Lietuvai, Bulgarijai.

Jo teigimu, dabar daug trumpiau užtrunka verslui tapti globalia kompanija. Jis pateikė švedų baldų gamintojos „Ikea“ pavyzdį, kuri, anot S. Djankovo, ilgai užtruko, kol iš Švedijos fenomeno tapo globaliu fenomenu. Tuo metu kitų šalių įmonėms, panašioms į „Ikea“, tapimas globaliomis gali trukti 2-5 metus.

„Naujoje ekonomikoje gali daug greičiau įeiti į rinką, tai pozityvu Lietuvai ir Bulgarijai, kurios yra mažos. Taip pat gali išsiplėsti globaliai greitai, bet turi būti tikras, kad įėjęs į rinką galėsi greitai iš jos išeiti. Pastarasis žingsnis Lietuvoje kol kas negali būti atliktas greitai“, - sakė S. Djankovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu atsirado teigiamų pokyčių ir darbuotojams: jie gali būti didelių organizacijų dalis dirbdami iš namų prie kompiuterio. Toks lankstumas, anot S. Djankovo, palengvina darbą, nes leidžia dirbti visur, kur yra internetas.

Kalbėdamas apie mokestinę aplinką, jis pažymėjo, kad neprotinga kelti gyventojų pajamų mokestį, kuris gali paskatinti gyventojus išvažiuoti dirbti kitur. Daug protingiau, pasak S. Djankovo, būtų įvesti, pavyzdžiui, cukraus mokestį, kuris galėtų keliauti socialinėms reikmėms.

„Taip ne tik prisidedame prie socialinės gerovės, bet taip pat mažiname cukraus suvartojimą, galime prisidėti prie gyventojų sveikatos gerinimo. Tokį mokestį jau turi Ispanija“, - pažymėjo S. Djankovas.

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pirmadienį susitiko su Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto direktorato vadovu, „Doing Business“ indekso autoriumi S. Djankovu. 

Šiuo renginiu, anot rengėjų, siekiama atkreipti dėmesį į Lietuvos ekonominę aplinką pasaulio ekonomikos kontekste, išryškinti konkurencingumo prielaidas, įvertinti nuveiktus darbus ir įvardyti svarbiausius ekonominės politikos sprendimus, būtinus siekiant šalies konkurencinio pranašumo.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva sieks tapti konkurencingiausia rinka regione, kur būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos, o antradienį paskelbtas reitingas rodo, jog einama teisingu keliu.

„Verslo aplinkos gerinimo srityje Vyriausybė išsikėlė ambicingus tikslus. Pokyčiai „Doing Business“ reitinge signalizuoja, jog einame teisingu keliu – ir einame sparčiai. Pirmųjų metų, o jei tiksliau – pirmojo pusmečio darbo rezultatas džiugina, tačiau ties tuo tikrai nesustosime. Numatytos priemonės bei sprendimai, kuriuos taikysime ateityje ir sieksime tapti konkurencingiausia rinka regione. Man svarbiausias galutinis šių pastangų tikslas, o tai yra - naujos, gerai apmokamos darbo vietos Lietuvos žmonėms“, - BNS atsiųstame komentare teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Pokyčiai „Doing Business“ reitinge signalizuoja, jog einame teisingu keliu – ir einame sparčiai.

Geriausiai šiemet Lietuva įvertinta pagal nuosavybės įregistravimo bei sutarčių vykdymo kriterijus - atitinkamai 3 ir 4 vietos, aukšti balai skirti už statybos leidimų procedūras (12). Prasčiausiai šalis įvertinta pagal nemokumo problemų sprendimą, mažumos investuotojų apsaugą bei galimybes gauti paskolą. Pagal prisijungimo prie elektros tinklų Lietuvai atiteko 33-a vieta - pernai Lietuva pagal šį rodiklį buvo 55-a.

Mokesčių mokėjimo srityje Lietuva per metus pakilo iš 27-os į 18 vietą. Anot Finansų ministerijos, Lietuvos pažanga diegiant elektronines paslaugas, Pasaulio banko vertinimu, vidutinio dydžio įmonei padėjo 61,7 valanda (36 proc.) sutrumpinti PVM, pelno mokesčio ir darbo jėgos mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų deklaravimo ir mokėjimo laiką.

„Doing business“ reitingas - tai verslo aplinkos vertinimas pagal Pasaulio banko apibrėžtą metodiką ir scenarijus. Lietuva jame vertinama nuo 2004 metų, aukščiausia iki šiol užimta pozicija buvo 15-a, pasiekta 2005 metais.

Pagal reitingą Lietuva lenkia kaimynines Lenkiją (27-a vieta) ir Latviją (19), bet šiek teik atsilieka nuo Estijos (12).

Vyriausybės programos priemonių plane užsibrėžta iki 2020 metų šiame reitinge pakilti į 15-ą vietą.

Pernykščiame reitinge Lietuva užėmė 20-ąją vietą iš 189 vertintų pasaulio valstybių.

Ūkio ministras Evaldas Gustas pabrėžia, kad sudarydamas reitingą Pasaulio bankas atliko tam tikrų rodiklių vertinimo metodikos pakeitimus, kurių pagrindu buvo perskaičiuotos visų šalių pozicijos.

„Skaičiuojant pagal atnaujintą metodologiją, Lietuva ir praėjusiais metais būtų užėmusi ne 20, o tą pačią – 21 poziciją“, – pranešime spaudai aiškina E.Gustas.

Ūkio ministerija skelbia, jog kaip ir pernai, geriausiai Lietuva įvertinta turto registravimo srityje – jai skirta 2-oji pozicija iš visų valstybių. 6-ąją vieta įvertinta ir Lietuvos sutarčių vykdymo sritis - dėl pailgėjusios sutarčių vykdymo trukmės šalis nuo pernai metų smuktelėjo per tris pozicijas.

Mokesčių mokėjimo srityje Lietuva pakilo iš 49 į 27 vietą.

Taip pat Lietuvos pozicijos pakilo statybų leidimų (iš 18 į 16 vietą) bei nemokumo (iš 70 į 66) indeksų srityse. Pastarajame pagerėjo vienas iš indeksų – susigrąžinimo procentas: (buvo 42,8 proc., dabar 45 proc.).

Prisijungimo prie elektros tinklų indekso srityje Lietuva nukrito 1 pozicija – į 55 vietą.

Labiausiai Lietuvos pozicijos reitinge nukrito verslo pradžios srityje – iš buvusios 8 vietos pernai į 29. E.Gustas tai aiškina pasikeitusia vertinimo metodika: pastaruosius trejus metus Pasaulio bankas vertino mažųjų bendrijų steigimo procedūras, šiemet - uždarųjų akcinių bendrovių.

„Mažųjų bendrijų steigimo procedūros paprastesnės, jų mažiau, šios bendrijos steigiamos per trumpesnį laiką, nereikia minimalaus įstatinio kapitalo. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra 2,5 tūkst. eurų ir procedūros užima daugiau laiko“, – aiškina ūkio ministras.

Pasaulio banko verslo sąlygas vertinančiame tyrime „Doing business 2017“, kaip ir pernai, palankiausios verslui šalys lieka Naujoji Zelandija, Singapūras ir Danija - jos dalijasi pirmąsias tris vietas.

Seime ruošiantis svarstyti naują Darbo kodekso projektą, ūkio ministras Evaldas Gustas teigia, kad Pasaulio bankas šalis reitinguos ir pagal darbo santykių vertinimą.

„Šiais metais, tai dar nėra oficiali informacija, bet mes jau žinome, kad „Doing Business“ vertinime atsiranda naujas rodiklis - darbo santykių vertinimas“, - Vyriausybės posėdyje trečiadienį diskutuojant apie veiklos prioritetus 2016 metais, sakė ūkio ministras.

Siūloma, kad išeitinės išmokos atleidžiamiems darbuotojams būtų mokamos iš naujo Išmokų fondo. Jos ir toliau priklausytų nuo darbo stažo, tačiau būtų mažesnės nei dabar. Vieno mėnesio išmoką mokėtų darbdaviai, o ilgiau nei 5 metus dirbusiems bus mokamos papildomos išmokos iš fondo: už 5, 10 ir 20 metų stažą - atitinkamai 1, 2 ir 3 mėnesių išmokos.

Siūloma, kad terminuotos sutartys būtų taikomos ir nuolatiniam darbui, be ne ilgiau kaip 2 metus. Viršvalandžiai būtų ribojami iki 180 valandų per metus, tačiau kolektyvinėse sutartyse šalys gali sutarti kitaip.

Nemažą dalį sutarimų siūloma perkelti į kolektyvines sutartis, paliekant teisę susitarti darbdaviui ir darbuotojams. Prognozuojama, kad naujas Darbo kodeksas padės sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų.

Pernai spalio pabaigoje paskelbtame Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2015“ Lietuvai atiteko 24 vieta iš 189 šalių - įvertinus metodikos pakeitimus, tokią pat vietą Lietuva užėmė ir praėjusių metų reitinge.

Latvijai „Doing Business 2015“ reitinge atiteko 23 vieta, Estija užima 17 vietą.

Siūloma nustatyti bendrą visų mokesčių mokėjimo datą. Skaičiuojama, kad tai valstybei kainuotų apie 150 tūkst. eurų, tačiau sutaupytų verslui tiek pinigų, tiek ir laiko, rašo "Lietuvos žinios".

Finansų ministerija parengė teisės aktų pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti mokesčių mokėjimui ir deklaravimui vienos datos taisyklę - iki atitinkamo mėnesio 15 dienos, išskyrus pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris sumokamas iki atitinkamo mėnesio 25 dienos. Taip pat siūloma atsisakyti avansinių PVM mokėjimų, o vietoj akcizų mokėjimo dešimtadieniais nustatyti vieną mėnesinį avansinį akcizų mokėjimą iki einamojo mokestinio laikotarpio 15 dienos.

"Vienos mokesčių mokėjimo datos nustatymas pirmiausia yra verslo sąlygas lengvinantis veiksnys, nes vienu mokėjimo nurodymu bus galima sumokėti keletą mokesčių. Poveikis teigiamas piniginių išlaidų požiūriu, nes mokėti reikia tik už vieną pavedimą, o ne už kiekvieną pervedamą mokestį, taip pat palanku ir laiko sąnaudų požiūriu", - teigė ministerijos atstovė Teresė Staniulytė ir pridūrė, kad būtent į šiuos du verslo sąlygų gerinimo aspektus dėmesį atkreipė Pasaulio banko tyrimas "Doing Business".

Pasaulio banko reitinge „Doing business“ Ukraina pakilo per šešiolika pozicijų – dėl to, kad supaprastino mokesčių mokėjimą įmonėms, įvedė elektronines deklaracijas. Verslininkai pripažįsta, kad biurokratija gal ir sumažėjo, tačiau dėl visos šalies ekonominio nuosmukio padėtį vertina kaip sudėtingą.

Nedidelę leidybos įmonę turintis ukrainietis Denisas Chmarskijus dėl sumažėjusių užsakymų prieš metus atleido kelis darbuotojus.

Ukrainos BVP pernai smuko daugiau nei 7 proc., šiemet, kaip prognozuojama, smuks dar 4 proc., tad Denisas jau pusmetį papildomai užsidirba vairuodamas taksi.

„Šiandien kol kas jokių pasikeitimų nematau. Maža to, palyginti su praėjusiais metais ar užpernai, dabar situacija gerokai blogesnė. Tai susiję su ekonomine padėtimi šalyje. Su išaugusiu dolerio ir sumažėjusiu grivinos kursu“, – sako D. Chmarskijus.

Grivina per metus dolerio atžvilgiu atpigo dukart, todėl ypač išaugo importuojamų prekių kaina. Pernai infliacija siekė 20 proc., panaši prognozuojama ir šiemet.

Ukrainoje vienas žmogus oficialiai per dieną gali nusipirkti iki 170 eurų. Juodojoje rinkoje ribų nėra, tačiau už eurą ar dolerį teks pakloti penktadaliu daugiau.

„Mano žmona dirba banke, ji gaudavo 8000 grivinų. Taip pat buvo priedai ir premijos. Taigi ji uždirbdavo iki 2000 dolerių per mėnesį. Dabar ji grivinomis uždirba tą patį, bet negauna jokių priedų, ir tai yra 300 dolerių. Spręskite patys, kiek sumažėjo. Taigi, gyvenimo kokybė sumažėjo keturis kartus, o palyginti su 2008-aisiais – manau, kad dešimt kartų“, – sako D. Chmarskijus.

Tad protestai prie vyriausybės vyksta kone kasdien. Deniso teigimu, atėjus naujai valdžiai biurokratija šiek tiek sumažėjo, nors jokių mokesčių palengvinimų sako dar nepajutęs. Sunkiausiai valdžiai sekasi kovoti su įsišaknijusia korupcija.

Pernai Ukraina buvo tarp 30 korumpuočiausių pasaulio šalių. Šešėlinė ekonomika šalyje sudaro kone pusę BVP.

„Vis dėlto per 25 metus korupcija įsišaknijo labai giliai. Jei pakeitėme žmones į naujus veidus pačiame viršutiniame valstybės valdymo sluoksnyje, tai dar nereiškia, kad tas vidutinis sluoksnis, kuris yra prisisunkęs korupcijos, pasiruošęs greitai keistis“, – sako Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius.

Tačiau ne viskas taip blogai. Pasaulio banko reitinge „Doing Business“ Ukraina pakilo šešiolika pozicijų – iki 96 vietos.

Ministras žada, kad po dvejų metų Ukraina bus penkiasdešimta, o jau kitąmet esą ekonomika turėtų augti. Tačiau iki tol Ukraina neišgyvens be tarptautinės paramos, kurios šaliai vien šiemet reikia bent 15 mlrd. dolerių.

Antradienį paskelbtame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2014“, vertinančiame verslo sąlygas 189 pasaulio valstybėse, Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 vietą. Lyginant su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis – Lietuva užima 6 vietą. Lietuvai pavyko pagerinti daugiau kaip pusę „Doing Business“ rodiklių.

„Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“ turi didelės įtakos užsienio investuotojams vertinant šalies patrauklumą. Lietuvos šuolis per 10 pozicijų į viršų verslo sąlygų srityje įpareigoja imtis reformų prasčiau vertinamuose „Doing Business“  indeksuose – prisijungimo prie elektros tinklų, investuotojų apsaugos bei mokesčių mokėjimo“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Pažymėtina, kad Pasaulio bankas perskaičiavo pernai metų 185 šalių reitingus, nes tikslino duomenis, metodiką bei įskaičiavo ir šiemet pirmą kartą vertintas 4 šalis – Libiją, Mianmarą, San Mariną ir Pietų Sudaną, iš viso šiemet vertintos 189 šalys.

Didžiausią pažangą Lietuva padarė verslo pradžios srityje, iš pernai „Doing Business 2013“ ataskaitoje nurodytos107 vietos, Lietuva šoktelėjo 96 pozicijomis į 11 vietą. Statybos leidimų gavimo srityje Lietuva pakilo iš 48 į 39 vietą, kredito gavimo – iš 53 į 28 vietą, užsienio prekybos srityje – iš 24 į 15 vietą. Investuotojų apsaugos indekse Lietuva iš 70 vietos pakilo į 68, kaip ir mokesčių mokėjimo reitinge – iš 60 į 56 vietą.

„Doing Business 2014“ ataskaitoje iš vertinamų 189 valstybių, Lietuva lenkia kaimynes Latviją (24 vieta) ir Estiją (22 vieta), Lenkiją (45 vieta), taip pat tokias ES valstybes kaip Vokietija (21 vieta), Olandija (28 vieta), Belgija (36 vieta), Prancūzija (38 vieta). Reitinge pakilusi 10 pozicijų Lietuva pralenkė Japoniją (27 vieta), Kanadą (19 vieta).

Per vertinamąjį periodą – 2012 m. birželio – 2013 m. gegužės mėn. – Lietuva įgyvendino keletą reformų verslo pradžios ir kreditų gavimo srityse, kurios turėjo didelės reikšmės verslo sąlygų gerinimui, o tuo pačiu ir Lietuvos šuoliui „Doing Business“ reitinge. Šioje ataskaitoje buvo įskaitytos ir reformos, kurios nebuvo įtrauktos į ankstesnes „Doing Business“ ataskaitas.

Reitingui turėjęs didelės įtakos pakeitimas - verslo pradžios srityje nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Mažųjų bendrijų įstatymas, kuris sudarė galimybę norintiems pradėti savo verslą steigti naujos teisinės formos įmonę – mažąją bendriją. Mažosios bendrijos steigimas nereikalauja didelių išlaidų, nes nereikalaujama turėti minimalaus įstatinio kapitalo, sudaryta galimybė ją steigti elektroniniu būdu. Taip pat buvo sutrumpintas PVM mokėtojų registre įmonės registravimo terminas nuo 13 iki 3 kalendorinių dienų.

Pažanga „Doing Business“ reitinge matoma ir dėl sutrumpėjusios statybos leidimų išdavimo trukmės.

Kredito gavimo srityje, nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams įkeitimo sandoriu gali būti įkeičiamas turtinis kompleksas, sudarytas ir iš kilnojamojo turto, sandoryje nurodoma tik maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma.

Nuo š. m. liepos 13 d. įsigaliojusios Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų pataisos, pagal kurias antspaudas įmonėms nėra privalomas, jeigu  pareiga turėti antspaudą nėra nustatyta įmonės steigimo dokumentuose ar įstatymuose. Tačiau šie pakeitimai atsispindės tik kitų metų Pasaulio banko tyrime.