Tokioms pataisoms šią savaitę po pateikimo pritarė Seimas, toliau projektą svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo rugsėjo.

„Vie­na iš svar­biau­sių švie­ti­mo sis­te­mos nuo­sta­tų yra švieti­mo pri­ei­na­mu­mas, kad kuo daugiau mū­sų jau­nuo­lių ga­lė­tų siek­ti moks­lo. To­dėl tei­kiu pro­jek­tą, kad so­cia­li­nes sti­pen­di­jas gau­tų vi­sų stu­di­jų pa­ko­pų stu­den­tai ir studentai, stu­di­juo­jan­tys pa­gal pro­fe­si­nių stu­di­jų programas“, – pataisas pristatė komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša.

„Vaiz­džiai ta­riant, svar­biau­sias mo­men­tas ši­ta­me pa­ke­te yra, kad anks­čiau trečio­sios pakopos stu­den­tai ar­ba dok­to­ran­tai ne­ga­lė­jo gau­ti so­cia­li­nių stipendijų. Da­bar jie ga­lė­tų gau­ti“, – sakė jis.

Taip pat projektu socialinės stipendijos būtų didinamos nuo dabar mokamų 123,5 euro iki 133 eu­rų per mė­ne­sį.

Šiuo metu į socialines stipendijas gali pretenduoti tik pagal bakalauro, magistro ir vientisųjų studijų programas studijuojantys studentai iš nepasiturinčių šeimų, turintys negalią, tėvų neturintys studentai iki 25 metų. Stipendijos nemokamos studentams, turintiems daugiau nei tris akademines skolas.

E. Jovaišos duomenimis, 2017 metų pavasario semestrą Lietuvoje skirtos 3344 socialinės stipendijos, rudens semestrą – 2808 stipendijos. Iš viso 2017 metais išmokėta socialinių stipendijų už 4,2 mln. eurų. Pernai socialinėms stipendijoms numatyta apie 6,3 mln. eurų.

Tokiam Švietimo ir ministerijos (ŠMM) siūlymui Vyriausybė pritarė trečiadienį.

ŠMM siūlymu, nuo kitų metų pirmųjų metų nuolatinės studijų formos mokslo ir meno doktorantų stipendijos siektų 722 eurus (dabar jos yra 395 eurai), o antrų–ketvirtų metų doktorantams jos būtų 836 eurai (dabar 456 eurai).

Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, doktorantai nuo 2019 metų turėtų gauti 83 proc. didesnę paramą nei dabar.

ŠMM skaičiavimu, papildomai tam reikėtų 8,2 mln. eurų per metus.

Anot ministerijos, šis padidinimas leistų tikėtis, kad daugiau asmenų rinksis doktorantūros studijas, sieks mokslininko karjeros, o tai sudarys sąlygas kokybiniams aukštojo mokslo pokyčiams.

Siūlymui nepritarusi Finansų ministerija tikino, kad toks doktorantų gaunamos paramos didinimas būtų neadekvatus mokslo darbuotojų atlyginimų atžvilgiu. Anot jos, doktorantui skiriama parama neturėtų būti didesnė už mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo mažiausią pareiginę algą.

Vyriausybė informuoja, kad 2017-aisiais buvo padidinti mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai, tam skirta 3,1 mln. eurų.

Vyriausybės duomenimis, 2018 metais dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai vidutiniškai augo 20 proc., tam skirta 23 mln. eurų. Nuo 2019-ųjų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai turėtų kilti dar apie 16 proc., tam iš biudžeto skiriama 22,9 mln. eurų.

Šios lėšos – privataus asmens parama. Tikimasi, kad papildomas finansavimas leis sustiprinti Universiteto konkurencingumą, svariai prisidės prie prioritetinių Universiteto mokslo ir studijų krypčių vystymo. Papildomą finansavimą numatoma skirti jauniesiems tyrėjams, savo mokslinę veiklą siejantiems su sveikatos, maisto technologijų, transporto ir aviacijos technologijų, naujų medžiagų pramonei ir medicinai, skaitmeninės transformacijos ir išmanių aplinkų, inovacijų vadybos vystymu.

„Džiaugiamės, kad prie iniciatyvos plėtoti universiteto mokslo ir studijų proveržio kryptis prisideda ne tik valstybė, bet ir verslas, privatūs asmenys. Siekiame šiose srityse lyderiauti ne tik regioniniu, bet ir europiniu lygiu“, – sako KTU laikinoji rektorė Jurgita Šiugždinienė.

„Ši investicija labai svarbi remiant talentingus jaunuolius, kurie šiemet nori pasirinkti mokslininko karjeros kelią chemijos, chemijos inžinerijos, informatikos, informatikos inžinerijos, elektros ir elektronikos, medžiagų inžinerijos, transporto inžinerijos, vadybos mokslo krypčių doktorantūros studijose“, – akcentuoja laikinoji KTU mokslo ir inovacijų prorektorė Asta Pundzienė.

Nuoseklus, papildomomis investicijomis bei žmogiškaisiais resursais paremtas prioritetinių KTU mokslo ir studijų krypčių vystymas ne tik stiprins Universiteto vaidmenį ir prestižą tarptautinėje erdvėje, bet ir skatins viso regiono ekonominę plėtrą, jo patrauklumą aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui ir pramonei, didins Lietuvos ūkio konkurencinį pranašumą. Atviras KTU podoktorantūros stažuočių projektų konkursas paskelbtas gegužės pabaigoje. Iki birželio 22 d. paraiškas jam gali teikti asmenys, turintys mokslo daktaro laipsnį, suteiktą mokslo ir studijų institucijų. Nuo mokslo laipsnio suteikimo iki konkurso termino turi būti praėję ne daugiau kaip 5 metai.

Konkurso organizatoriai akcentuoja, kad į stažuotės projekto veiklas gali įsitraukti ir kiti akademiniai darbuotojai bei doktorantai, o esant poreikiui – ir magistrantai. Galima finansavimo apimtis – iki 35 tūkst. eurų metams.

Projekto lėšos gali būti naudojamos mokslinių tyrimų bei rezultatų sklaidos išlaidoms, stažuotojo darbo užmokesčiui, komandos narių atlygiams. Konkurso paraiškų vertinimą numatyta pradėti birželio 25 d., galutiniai rezultatai turėtų paaiškėti liepos mėnesio viduryje.

Šiais metais stojant į minėtas doktorantūros kryptis universitete bus taikoma ir dar viena konkursinio finansavimo priemonė jauniesiems tyrėjams. 2018-2019 mokslo metais aštuoni KTU doktorantai gaus skatinamąsias stipendijas, kurių dydis sieks iki 520 eurų per mėnesį. Nurodyto dydžio parama bus skiriama papildomai prie doktorantų stipendijų.

Šių metų birželio 28 d. priimtas Išmokų vaikams įstatymo pakeitimas, įsigaliosiantis nuo kitų metų sausio 1 dienos, numato kasmėnesinę išmoką auginančiam vaiką vienam iš tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui, jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo laikotarpį), ir jeigu jis pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos.

Tai reiškia, jog auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų mokslo ar studijų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks vieneri metai bus skiriama  4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka – 152 Eur per mėnesį.

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekano prof. Tomo Davulio teigimu, į nepalankią situaciją patenka ir todėl, kad jų santykiai su universitetu nelaikomi darbo santykiais, tad jie nėra draudžiami. Vis dėlto problemą bandyta spręsti ir socialinio modelio kūrimo metu.

„Vyresnieji doktorantai pasijusdavo tam tikruose spąstuose – jų santykiai su universitetu nelaikomi darbo santykiais, todėl jie nėra draudžiami kai kuriomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis. Kita vertus, jie taip pat patenka į pažeidžiamą padėtį, nes tiek ir doktorantūroje, tiek ir tik pabaigus doktorantūrą, bet neišdirbus vienerių metų, neįgyjama teisė į motinystės ar tėvystės pašalpą. Socialinio modelio kūrimo metu buvo bandoma spręsti šią problemą, tačiau ne per valstybinio socialinio draudimo sistemą draudžiant šiuos doktorantus valstybės lėšomis, o per esamus socialinės paramos mechanizmus” – sakė prof. T. Davulis.

Iki šiol egzistavusi sistema numatė, kad doktorantai, neturintys darbo stažo ir susilaukę vaikų patekdavo į nepavydėtiną padėtį – nesant socialinių garantijų potencialūs doktorantai nesirinkdavo trečiosios studijų pakopos arba rinkdavosi ją kitose šalyse bei dirbo papildomus darbus, nesusijusius su atliekamais moksliniais tyrimais, nesiryždavo auginti vaikų bijodami prarasti doktoranto stipendiją.

Vyriausybė trečiadienį nutarė 25 proc. padidinti stipendijas doktorantams.

Pagal Vyriausybės patvirtintą nutarimą, kurį teikė Švietimo ir mokslo ministerija, pirmųjų metų doktorantų stipendija bus 395,2 euro, antrųjų, trečiųjų ir ketvirtųjų - 456 eurai. Iki šiol stipendijos siekė atitinkamai 315,4 ir 364,8 euro.

Nutarta stipendijas doktorantams didinti jau šiemet - nuo spalio 1 dienos. Šiais metais lėšos tam būtų skiriamos iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų, o kitiems metams Finansų ministerija žada papildomus 2 mln. eurų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo jau šiemet kelti stipendijas doktorantams. Siūlymas šiuo metu derinamas su atsakingomis institucijomis, jam patvirtinti reikia Vyriausybės nutarimo, pranešė ministerija.

Pasak pranešimo, šiemet doktorantų stipendijos kėlimas bus finansuojamas iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų, o kitiems metams Finansų ministerija tam žada papildomus 2 mln. eurų.

Šiemet doktorantų stipendijas ŠMM siūlo didinti 25 procentais, o nuo 2017 metų atsižvelgiant į šalies finansines galimybes jas laipsniškai kelti iki šalies vidutinio darbo užmokesčio lygio.

„Pirmųjų metų doktorantų stipendija dabar nesiekia net minimalios algos. Tokia padėtis neskatina gabių ir ambicingų jaunuolių rinktis mokslininko karjeros. Keldami doktorantų stipendijas norime sudaryti sąlygas į mokslą ateiti gabiausiems“, – pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Šiuo metu pirmųjų metų doktorantų stipendija sudaro 315,4 eurų. Pakėlus ketvirtadaliu ji siektų 394,25 euro.

Balandžio 23 d., ketvirtadienį, 18 val., Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“, Maironio g. 3, atidaroma antroji kasmetinė VDA meno doktorantų paroda –  „Mnemosinės ledkalnis“.

Šiais metais antrą kartą vyksiančioje kasmetinėje VDA meno doktorantų parodoje pristatoma 24 autorių kūryba. Tai nauji ir tęstiniai studijų laikotarpiu inicijuoti dailininkų ir dizainerių projektai, kuriuos  šį kartą stengtasi sujungti per polemišką požiūrį į kasdienybės diegiamą mąstymo inertiškumą ir sąstingį. Pagrindiniais parodos leitmotyvais pasirinkta šiuolaikinio mito samprata ir mito reikšmė šiandieninei pasaulėžiūrai, o parodos pavadinimui pasiskolintas titanės, kartu su Dzeusu pagimdžiusios 9 mūzas, vardas.

Paroda „Mnemosinės ledkalnis“ pristato VDA dailės ir dizaino doktorantų pasirinktas individualias strategijas ir priemones, skirtas mitų ardymui, perkūrimui ir pritaikymui konkrečioms situacijoms ar visai mūsų epochai. „Mnemosinės ledkalnis“  ̶  tai ir savotiškas hipotezių žaidimas, kurio dalyviai susikuria individualius scenarijus, todėl čia galima sutikti provokaciją, teigimą, neigimą, simuliaciją, klausimą ar blefą. Tuo savotiškai siekiama kelti neprognozuojamas reakcijas, kurios leistų atsirasti naujiems požiūriams į tai, kaip mes suprantame žinojimą.

Parodos dalyviai: Akvilė Anglickaitė, Marius Bartkus, Adomas Danusevičius, Tomas Daukša, Marius Dirgėla, Aurimas Gaižauskas, Deima Katinaitė, Edvardas Kavarskas, Jolanta Kyzikaitė, Agnė Kuzmickaitė, Žilvinas Landsbergas, Ignas Lukauskas, Renata Maldutienė, Rūta Mickienė, Sandra Mockutė, Vygintas Orlovas, Elzė Sakalinskaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Jevgenija Sidorevič, Viktorija Sokolovskaja, Eglė Ulčickaitė, Inga Valentinienė, Jovita Varkulevičienė, Darius Žiūra.

Paroda veiks: 2015.04.23 – 05.09

Vyriausybei pritarus keičiama valstybės paramos doktorantams skyrimo tvarka. Doktorantams bus sudarytos palankesnės sąlygos daryti mokslinę karjerą.

Praplečiami kriterijai, kuriais vadovaudamasi Lietuvos mokslo taryba skiria doktorantams akademines stipendijas ir paramą akademinėms išvykoms. Tai leis į paramą pretenduoti platesniam doktorantų ratui. Atrenkant kandidatus bus vertinamas jų mokslinių publikacijų kiekis ir lygis, mokslinės veiklos kokybė ir reikšmingumas, o akademinės išvykos atveju - renginio ar institucijos, į kurią vykstama, mokslo lygis.

Pakeistoje tvarkoje taip pat numatyta, kad prašymus skirti stipendijas doktorantai galės teikti kasmet nuo spalio 15 iki gruodžio 15 d.

Stipendijomis ir parama siekiama skatinti doktorantų mokslinį iniciatyvumą, remti naujas mokslines ir kūrybines idėjas ir eksperimentinės plėtros darbus. Aktyviai vykdantys mokslinius tyrimus doktorantai skatinami specialia stipendija už akademinius pasiekimus, jos dydis siekia iki 304 eurų (8 bazinių socialinių išmokų dydžio) per mėnesį.

Doktorantai taip pat gali gauti finansinę paramą akademinėms išvykoms, vienam asmeniui per metus šiam tikslui numatoma iki 1140 eurų (30 BSI). Paramą doktorantams administruoja Lietuvos mokslo taryba.

2014 metais studijuoti valstybės lėšomis numatoma priimti 509 doktorantus.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį patvirtino, kad 503 doktorantai galėtų įstoti į valstybės finansuojamas vietas, šeši - gauti stipendijas.

„2013 m. priėmimo į doktorantūrą 489 vietos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų ir 69 vietos – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Tyrėjų karjeros programos. Kadangi 2015 m. nėra galimybių dalies 2014 m. priėmimo į doktorantūrą vietų finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, norima padidinti doktorantūros, finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, vietų skaičių“, - aiškina Švietimo ir mokslo ministerija.

Anot ministerijos, 2014 metų priėmimo į doktorantūros studijas finansavimas, palyginti su praėjusiais metais, padidintas 9,4 proc., šias lėšas proporcingai paskirstant fiziniams, technologiniams ir biomedicinos mokslams. Tačiau dar neaišku, kaip šiemet priimti doktorantai bus finansuojami 2015 metais - jiems finansuoti reikėtų per 16 mln. litų, o nuo baigiančiųjų studijas atsilaisvins 4 mln. litų mažiau.

„Finansų ministerija nepritaria - tam 2015 metais reikėtų papildomų 4 mln. asignavimų. Ką darysi, reikės mažinti kažkieno studijų kainą, bet palikti tokiose situacijoje doktorantūros padėties negalime, reikėtų iš tikrųjų labai didinti, nes siaubingai atsiliekame nuo kitų ES šalių“, - posėdyje aiškino švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Vyriausybė taip pat patvirtino, kad valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų, į kurias 2014 metais priimami studentai, bus 4566, o studijų stipendijos būtų skiriamos 59 priimamiems magistrantams.

„Pabrėžiu, kad pagal įstatymą yra numatyta, kad antrosios pakopos studentai aukštosioms mokykloms yra paskirtomi ne pagal kažkokius kitus principus, bet konkrečiai pagal mokslo produkciją - tai yra kiek kokia aukštoji mokykla yra padariusi straipsnių mokslinių, sudariusi sutarčių su ūkio subjektais, tarptautinių grantų gavusi ir kitų dalykų. Taigi čia yra labai aiškus, skaidrus paskirstymo kriterijus tarp aukštųjų mokyklų, o Vyriausybės prerogatyva būtų paskirstyti pagal pagal atitinkamas sritis. Taigi mes siūlome 2014 metais nieko nekeisti lyginant su praėjusiais metais, tiktai dviem studijų vietom pasikeitimas būtų“, - aiškino R.Vaitkus.

Pernai į magistrantūrą valstybės lėšomis buvo priimta 4623 studentų.