Kaip antradienį pranešė prokuratūra, dėl sukurstymo pateikti melagingą informaciją siekiant įgyti dokumentą, kaltu pripažintas 38-erių metų Kelmės rajono gyventojas – A. K nuteistas tūkstančio eurų bauda.

Neteisėtą veiką sutikęs įvykdyti jo pažįstamas – 32 metų tauragiškis D. D. – pripažintas kaltu dėl melagingos informacijos pateikimo siekiant įgyti dokumentą bei dokumento suklastojimo. Pastarajam skirta 1,5 tūkst. eurų bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad praėjusių metų vasarą A. K. perdavė D. D. savo pasą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą bei sveikatos žinių pažymėjimą, jog D. D. už jį išlaikytų vairavimo teorijos egzaminą.

D. D., valstybinės įmonės „Regitra“ tarnautojui Mažeikiuose pateikęs svetimus dokumentus ir prisistatęs esantis A. K., egzaminą išlaikė ir tai patvirtinantį dokumentą perdavė A. K. Pastarajam, nuvykusiam laikyti praktinio B kategorijos vairavimo egzamino, to padaryti nepavyko. „Regitros“ darbuotojams, kilus abejonių ar abu egzaminus laikė tas pats asmuo, buvo kreiptasi į teisėsaugos pareigūnus.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimus A. K. ir D. D. bei jiems visiškai pripažinus padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta teismui priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas sutiko su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Kudrauskienės siūloma bausme ir skyrė asmenims baudas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Kaip pranešė policija, sekmadienį, apie 16.29 val., Ozo gatvėje, 18-metis jaunuolis prekybos centro apsaugos darbuotojui pateikė kito asmens, gimusio 1998 metais, vardu išduotą galimybių pasą.

Apsaugos darbuotojas apie įvykį pranešė policijai.

Tą pačią dieną, po 15 minučių, prekybos ir pramogų centre buvo sulaikytas ir 49 metų vyras.

Jis prekybos centro apsaugos darbuotojui pateikė kito asmens, gimusio 1999 metais, vardu išduotą galimybių pasą.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl svetimo dokumento pagrobimo.

Kaip pažymi prokuratūra, svetimo galimybių paso panaudojimas yra tyčinis apysunkis nusikaltimas, už jį numatytos griežtos bausmės – nuo 100 iki 4 000 MGL (5 000– 200 000 eurų) dydžio baudos arba 15–90 parų areštas, ar net laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Galimybių pasas Lietuvoje naudojamas kaip pandemijos valdymo priemonė, jis reikalingas norint patekti į prekybos centrus, grožio salonus, kavines ir kt.

Pasak policijos, gruodžio 2 d. apie 13.35 val. Kaune, Islandijos pl., į prekybos centrą „Mega“ atvykęs 30-metis vyras tikrinančiam darbuotojui pateikė svetimą galimybių pasą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo dokumento panaudojimo.

Už pasinaudojimą kito asmens dokumentu, neturint tokios teisės, Baudžiamasis kodeksas numato baudą nuo 5 iki 200 tūkst. eurų, areštą nuo penkiolikos iki 90 parų ar net laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Kauno policija praneša, kad lapkričio 17 d. apie 18.25 val. Jonavoje, Žeimių g., į prekybos centrą atvykęs 23-ejų vyras tikrinančiam darbuotojui pateikė svetimą  galimybių pasą.

Policija pradėjo tyrimą dėl antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo. Už tai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Vilniaus apskrities policijos teigimu, 1979 metais gimęs vyras apie 19 val. Ozo gatvėje esančio prekybos centro apsaugos darbuotojams pateikė galimybių pasą, kurio duomenys nesutapo su pateikto asmens dokumento duomenimis.

Įtariamasis pristatytas į policijos komisariatą.

Pradėtas tyrimas dėl antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo, už tai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

„Man reikia važiuoti į prekybos centrą ir ne tik, tad „Photoshop“ pagalba pasigaminau šitą avinėlių pasą. Su juo man turėtų atsiverti visos galimybės. Pajauninau metus, galioja penkerius metus. Turėtų paeiti“, – kompiuterio ekrane rodydamas „Avinėlių pasą“ pasakojo internautas.

Vėliau vaizdo įraše veiksmas persikėlė į prekybos centrą. Čia prie įėjimo internautą pasitiko už galimybių paso patikrą atsakinga darbuotoja. Priėjęs prie jos, Raimundas parodė „Avinėlių pasą“, darbuotoja užmetė akį į „dokumentą“ ir tarstelėjo: „Gerai, dėkui“.

„Na va, viskas praėjo, net skanuoti nereikėjo. Kas norite „Avelių paso“, galite veikti, galioja penkerius metus. Apsauga patikrino“, – sakė Raimundas.

Paviešinęs minėtą vaizdo įrašą, vyras sulaukė internautų kritikos dėl neatsakingų veiksmų. Kaip informuoja portalas 15min.lt., Raimundas, sulaukęs komentarų, po kiek laiko pranešė, kad neva visa tai buvo juokas ir prekybos centro darbuotojai jis pateikė tikrą savo galimybių pasą.

Tačiau akyli internautai vaizdo įraše pastebėjo, kad į prekybos centrą Raimundas visgi įėjo darbuotojai pateikęs „Avino Barono“ pasą.

Stop kadras

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad šis atvejis policijai yra žinomas. „Tikrinama informacija, kol kas yra ji tikslinama“, – situaciją komentavo policijos atstovas.

Paklaustas, kas gali grėsti asmeniui, galimybių pase pasivadinusiam „Avinu Baronu“, Komunikacijos skyriaus vedėjas kol kas įvardyti negalėjo. „Kai nustatys, pagal ką tai kvalifikuoti, tada ir bus aišku“, – teigė R. Matonis.

Galimybių pasų patikra šalyje įvesta nuo rugsėjo 13-osios, tačiau, pasak policijos atstovo, dokumento klastojimo atvejų kol kas neužfiksuota. „Kad būtų nustatytas ir patvirtintas faktas – ne. Bet yra įvairių pranešimų, informacijos. Ypač socialinėje erdvėje. Kad būtų pasitvirtinęs faktas, kad tikrai yra užfiksuotas padirbtas (dokumentas, – aut. past.), tai tokių mes neturime kol kas“, – informavo R. Matonis.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, iki praėjusių metų birželio mėnesio, kaltinamieji, galimai neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes ir suklastojus tikrą dokumentą – tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį, planavo jas nelegaliai pervežti iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę.

Tyrimo metu nustatyta, kad 210 000 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra daugiau nei 700 tūkst. eurų, buvo paruoštos gabenimui ir pakrautos į vilkiko puspriekabę. Likusius 324 500 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius siekia daugiau nei 1 milijoną eurų, minėtieji asmenys neteisėtai laikė Mažeikių rajone esančiame sandėlyje.

Visiems trims vyriškiams skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Tyrimą atliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyrius, o jam vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaiko Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Baudžiamąją bylą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.

Jame nurodoma, kad po nenumatyto posėdžio, kurio metu opozicija bandė išsaugoti Viktorą Pranckietį, protokole pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Anot Seimo narės, galimai suklastotą protokolą yra pasirašęs tiek Seimo pirmininkas V. Pranckietis, tiek ir posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

A. Širinskienės teigimu, protokole galimai klastojamas būtent tas momentas, kuris Seime sukėlė daugiausiai diskusijų. „Sunku patikėti, kad iš nevilties, jog V. Pranckietis gali netekti savo posto, opozicija imasi veiksmų, kurie jau mina ant baudžiamosios atsakomybės slenksčio. Praėjusį ketvirtadienį Seimas pareiškė nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe dėl to, kad ji nebuvo patvirtinta, nes posėdžiui pirmininkavusi I. Degutienė savavališkai, be Seimo pritarimo, pakeitė kelis jos narius. Tuo tarpu posėdžio protokole atsiranda įrašas, kad balsų skaičiavimo grupei pritarta bendru sutarimu, kurio posėdyje iš tiesų nebuvo“, – stebisi Seimo narė A. Širinskienė.

Tuo tarpu faktinės aplinkybės, fiksuotos tiek tos dienos vaizdo įraše, tiek ir stenogramoje rodo, kad nei balsavimo, nei bendru sutarimu išreikšto Seimo pritarimo, nebuvo.

Pasak jos, I. Degutienės ir V. Pranckiečio pasirašytame dokumente nurodoma, kad nutarta patvirtinti balsų skaičiavimo grupę ir tam pritarta bendru sutarimu.

„Tuo tarpu faktinės aplinkybės, fiksuotos tiek tos dienos vaizdo įraše, tiek ir stenogramoje rodo, kad nei balsavimo, nei bendru sutarimu išreikšto Seimo pritarimo, nebuvo“, – sako A. Širinskienė.

Savo tarnybiniame pranešime A. Širinskienė prašo Seimo kanclerės D. Raudonienės, kad ji įvertintų, ar tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas 2019 m. spalio 15 d. nenumatyto posėdžio protokole, kurį pasirašė Seimo pirmininkas V. Pranckietis ir Seimo pirmininko pavaduotoja I. Degutienė, neturi dokumento klastojimo požymių ir ar dėl to neturėtų būti kreiptasi į prokuratūrą.

Taip pat Seimo kanclerei D. Raudonienei adresuotame rašte pateikiamas prašymas nustatyti už tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą atsakingus asmenis bei ištaisyti protokole tą pateiktą informaciją, kuri neatitinka faktinių aplinkybių.