Įtarimų sukėlusi ir aršią diskusiją feisbuke išprovokavusi vėliava, kaip teigta, pastebėta Domeikavoje. Ant privataus namo, kaip rašė fotografija pasidalijęs žmogus, ji kabo ilgiau nei dieną.

„Jau antrą dieną kabo šis ruzzkių skuduras, ar čia normalu? O gal čia – orkų konsulatas atsidarė?“ – retoriškai klausė jis.

Didžioji dalis po nuotrauka komentavusių internautų aktyviai ragino pranešti apie kilusius įtarimus pareigūnams. Kiti patarė kreiptis į specialistus, kurie įvertintų ir pasakytų, ar iš tiesų tai – Rusijos vėliava. „Už tą fašistinę vėliavą – tiesiai į kalėjimą!“ – tūžo feisbuke komentavęs vyras.

Tačiau atsirado ir priešingų pastebėjimų. „Skaitykite įstatymus – Rusijos Federacijos vėliava Lietuvoje nėra uždrausta. Uždrausta yra TSRS simbolika. Gėda gyventi Lietuvoje ir nežinoti įstatymų“, – rašė ne vienas.

Į socialiniame tinkle plintančią informaciją sureagavo ir Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas. Portalo kauno.diena.lt žurnalistams jis teigė apie įtarimus dėl Kauno rajone kabančios galimai Rusijos vėliavos pranešęs pareigūnams, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui ir Domeikavos seniūnei.

„Pareigūnams nuvykus viešojoje erdvėje nurodytu adresu patikrinti informaciją, paaiškėjo, kad tai – Lietuvos Respublikos vėliava, tik išblukusiomis spalvomis“, – sakė Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė pasakojo sužinojusi, kad minėtame privačiame name gyvena buvęs tremtinys. Jam, pasak pašnekovės, mūsų šalies trispalvė – labai svarbi. Buvusio tremtinio dukra paaiškino, kad Lietuvos vėliavą jos tėtis kaskart iškelia Vasario 16-ąją, o praėjus Kovo 11-ajai, nukabina. 

„Dukra nespėjo šios, išblukusių spalvų, Lietuvos vėliavos, sunaikinti. Namuose jie turi ir naują, tačiau kadangi gyventojas – vyresnio amžiaus, matyt, pataupė“, – spėjo seniūnė.

STT kartą jau buvo priėmusi sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl  pusiaukelės namų Domeikavoje, bet sausio pabaigoje Kauno apygardos prokuratūra panaikino šį STT sprendimą ir nurodė įvertinti papildomas aplinkybes.

Taip pat praėjusią savaitę Generalinės prokuratūros prokurorė panaikino Kauno apygardos prokuratūros prokurorės įspėjimą neatidarinėti Domeikavoje pusiaukelės namų nepakeitus žemės paskirties, nurodoma pranešime.

Kauno pusiaukelės namai Domeikavoje veiklą pradėjo praėjusių metų gruodžio viduryje. Netrukus po to Lietuvos kalėjimų tarnyba gavo minėtą Kauno apygardos prokuratūros prokurorės įspėjimą dėl žemės paskirties. Šį įspėjimą Kalėjimų tarnyba apskundė Generalinei prokuratūrai.

Pusiaukelės namai Domeikavoje veiklą pradėjo praėjusių metų gruodžio viduryje.

Dar jiems nepradėjus veikti tam pasipriešino vietos gyventojai, jie reikalauja nuteistų asmenų reabilitacija užsiimančią įstaigą iškelti kur nors kitur. Dėl to surengta ne viena protesto akcija, susitikimai su teisingumo ministre, Kalėjimų tarnybos vadovais.

Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenimis, šiuo metu pusiaukelės namuose gyvena dešimt nuteistųjų. Visi jie susirado darbą, du iš jų savanoriauja vietos nevyriausybinėse organizacijose.

Sausį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba nutarė siekti Domeikavos seniūnijoje veikiančių pusiaukelės namų pastato perėmimo.

Pusiaukelės namų tinklas Lietuvoje plėtojamas įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą.

Šiuo metu Lietuvoje veikia aštuoni pusiaukelės namai: Vilniaus, Marijampolės, Pravieniškių, Šiaulių, Tauragės, Alytaus, Panevėžio, Kauno. Kaip pranešime nurodo Kalėjimų tarnyba, visuose pusiaukelės namuose šiuo metu gyvena apie 160 žmonių.

Dešimtys Kauno rajono gyventojų vieną ankstų rytą apsiginklavę plakatais rinkosi po Kauno rajono savivaldybės langais. Žmonės ir toliau nerimauja dėl Pusiaukelės namuose jau du mėnesius apsigyvenusiųjų nuteistųjų.

Nors čia pat bendruomenėje apgyvendintų kalinių elgesiu nesiskundžia.

„Nežinau, ar aš įpirkčiau tokį „mercedes“ su kokias jie važinėja. Ne visi važinėjame su „mercedes“ ir „porsche“, įdomiai kali, jie vaikšto, nesijaučiame saugūs, gatvės tamsios“, – sakė bendruomenės atstovas Ridas Žirgulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Domeikavos gyventojai toliau valdžios prašo apsaugoti juos nuo pusiaukelės namų. Savivaldybė sausio pabaigoje nutarė siekti pastato perėmimo.

„Kadangi savivaldybė gali keisti arba nekeisti žemės paskirtį, ji dabar yra komercinė. Mes prašome, kad nebūtų pakeista į visuomeninę, nes visuomeninėje jau galima įkurti tuos specialios paskirties kalėjimus atvirus ir mes to nenorime“, – tvirtino R. Žirgulis.

Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę prašydama pakeisti sklypo paskirtį. Nacionalinė žemės tarnyba situacijos plačiau nekomentavo, atsiuntė atsakymą raštu.

„Atsižvelgiant į tai, kad pastatus, esančius šiame sklype patikėjimo teise valdo Lietuvos kalėjimų tarnyba, kuri komercinės veiklos nevykdo, NŽT Kauno rajono skyrius 2023 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę su prašymu pakeisti šio valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą: iš komercinės paskirties objektų teritorijos į visuomeninės paskirties objektų teritoriją“, – rašoma atsakyme.

Dar gruodį Kauno apygardos prokuratūra įspėjo Kalėjimų tarnybą neatidarinėti pusiaukelės namų nepakeitus žemės paskirties, nes taip bus pažeistas įstatymas. Tarnybai šį įspėjimą apskundus vasarį Generalinė prokuratūra panaikino anksčiau skirtą įspėjimą, nes nustatyta, kad ši viešojo intereso gynimo priemonė taikyta nesurinkus visų faktinių duomenų, taip pat neatlikus duomenų teisinio vertinimo.

Seniūnaitė sakė, kad bendruomenė susiduria su skirtingais įstatymų išaiškinimais.

„Teritorijų planavimo įstatyme parašyta, kad planuojamai arba numatomai veiklai galima keisti žemės paskirtį, tačiau ne norint įteisint jau nelegaliai vykdomą veiklą, mūsų atveju tikrai dvigubi standartai“, – teigė Kumpių ir Šakių kaimų seniūnaitė Rima Stabrauskienė.

„Visas pastatas, kuris yra atsiradęs pažeidžiant bet kokius įstatymus, nes matome, kad ir žemės paskirtis, ir pastato paskirtis viešbutis. Labai gerai gyvena 1200 kvadratų 10 žmonių“, – stebėjosi R. Žirgulis.

Savivaldybės atstovas teigė, kad dėl sprendimų tariamasi su teisininkais.

„Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę dėl to pastato perdavimo visuomenės reikmėms, meno mokyklai. Būtų sprendimas, kuris tenkintų bendruomenę, bet ar tai tenkins steigėją, kalėjimų tarnybą, sunku pasakyti“, – komentavo Kauno rajono mero atstovas Edmundas Mališauskas.

Visgi, vienaip ar kitaip, žemės paskirtis iš komercinės turės būti keičiama, o į kokią, priklausys nuo savivaldybės sprendimo. Savivaldybės atstovas pripažįsta, prašymas keisti žemės paskirtį jau vykdant veiklą atvedė į teisinį labirintą.

„Čia yra Gordijaus mazgas. Vieni teisininkai vienaip komentuoja, kiti taip, tai vis vien turėsime pasverti visus argumentus ir sprendimą priimti“, – teigė E. Mališauskas.

Čia yra Gordijaus mazgas.

Teisėsaugos institucijos taip pat aiškinasi tarpusavyje, kokius tyrimus atlikti. Kauno apygardos prokuratūra panaikino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nutarimą nepradėti tyrimo dėl pusiaukelės namų dėl esą ne visų išnagrinėtų aplinkybių. Tuo metu prokuratūra dar nepriėmusi sprendimo dėl tyrimo pradėjimo ginti viešąjį interesą.

„Po skundo prokuratūrai yra iš naujo prašoma įvertinti visas aplinkybes ir pateikti vertinimą dar kartą ar yra pagrindo ikiteisminiam tyrimui“, – tikino R. Stabrauskienė.

Šiuo metu pusiaukelės namuose Domeikavoje gyvena dešimt nuteistųjų, visi jie dirba, du savanoriauja nevyriausybinėse organizacijose. Kauno rajono meras sprendimą, ar keisti žemės paskirtį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prašymą, turi priimti per dvi savaites.

Nepraranda vilties

Kauno rajone esančios Domeikavos bendruomenė ketvirtadienį surengė dar vieną protesto akciją dėl jų kaimynystėje įrengtų pusiaukelės namų. Pasak protesto dalyvių, žmonės nepraranda vilties, jog pusiaukelės namai bus uždaryti ir jie vėl galės mėgautis kaimynyste.

Kaip pranešė bendruomenė, šiuo metu Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos prašymas savivaldybei pakeisti Domeikavos pusiaukelės namų žemės sklypo paskirtį iš komercinės į visuomeninę. Suinteresuotos pusės gali pateikti savo pozicijas dėl galimų pokyčių, todėl protestas – viena formų, kad žmonių balsas būtų išgirstas. Pasak vietinių, jie mielai kaimynystėje turėtų meno erdvę, kurioje – įvairūs būreliai, o ne pusiaukelės namus, kuriuose gyvena nuteistieji ir iš ten jie turi galimybę eiti į darbus. „Prašome savivaldybės palaikymo, nes dabar jie viską sprendžia, ar keisti žemės paskirtį. Jei pakeis, bus viena iš mūsų pergalių, nes žmonės tikrai pasisako prieš pusiaukelės namus, jau surinkta apie 5 tūkst. parašų.

Kai bus kitas patikrinimas, bus skirtos baudos, tada jos bus mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų?

Be to, teisingumo ministrė ir Kalėjimų departamentas elgiasi ne pagal įstatymą, nes buvo įspėti ir prokuratūros, ir savivaldybės, ir Statybų inspekcijos, kad veikla neteisėta, bet pusiaukelės namai vis tiek pas mus veikia. Tai kai bus kitas patikrinimas, bus skirtos baudos, tada jos bus mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų?“ – kalbėjo vietos gyventojas.

Susirinkę žmonės tikino, kad pavyko pasiekti mažų pergalių. Viena tokių – Domeikavoje nebus Probacijos tarnybos, mat pagal pirminį projektą pastate turėjo įsikurti ir ši tarnyba, ir pusiaukelės namai.

„Čia protestuodami norime parodyti, kad dar nesusitaikėme su pusiaukelės namais ir nesitaikysime. Mus pilnai tenkintų, jei savivaldybė perimtų pastatą ir jį panaudotų visuomenės poreikiams. Tikrai būtų gerai ten vaikams įkurti meno mokyklą“, – kalbėjo po Kauno rajono langais kartu su kitais protestuotojais sutiktas Rolandas.

Redakcijos nuotr.

Bijo dėl vaikų

Kalbinti protestuotojai tikino, kad didžiausia baimė, kad šalia Domeikavos pusiaukelės namų yra ugdymo įstaigos, netoli renkasi vaikai, todėl jiems tokia kaimynystė daro neigiamą įtaką.

Kadangi iki dešimties nuteistųjų Domeikavoje buvo apgyvendinti dar praėjusiais metais, pasiteiravome, ar vietiniai gyventojai mato šiuos žmones, ar tikrai baimės pagrįstos. Kai kurie vardijo, kad kol kas akistatos su pusiaukelės namų gyventojais jie neturėjo, tačiau žmonės baiminasi, kad tokie susitikimai bus neišvengiami kai atšils orai.

„Jiems pasakyta, kad jie nesilankytų viešosiose vietose, neitų į mūsų parduotuves. Tai dabar jie specialiai nesivaidena, norima sudaryti įspūdį, kad viskas čia gražu ir gera. Bet taip visą laiką juk nebus“, – pasisakė vienas protesto dalyvių.

„Mes tikrai nenorim tokių kaimynų. Čia tikrai galėtų būti kas nors vertingesnio. Dabar žiemą jiems (pusiaukelės namų gyventojams – red. past.) nereikia gamtos, jie turi šiltus kambarius ir ten būna, bet kas bus vasarą? Juk jie nesėdės visą laiką tose būdelėse. Su nerimu laukiam to laiko, nes aplink renkasi būriai vaikų, kaip iš kokio bičių avilio paleisti. Tai nežinai, ką tie vaikai sutiks. Mano nuomone, kadangi pusiaukelės namams buvo skirtas milijonas, tai už tokią sumą galėjo neutralioje vietoje pastatyti ne vieną pastatą ir lai jie ten važinėjasi į darbus, bet ne centrinėje gyvenvietėje“, – pasisakė Onutė.

Redakcijos nuotr.

Kova tęsiasi kelis mėnesius

Primename, kad Domeikavos gyventojai dėl pusiaukelės namų kovoja jau ne vieną mėnesį. Žmonės raštais užvertę įvairias institucijas ir siekia, kad toks objektas būtų uždarytas.

Kaip nurodė BNS, 2023-iųjų gruodžio 21-ąją žemės sklypo nuomos sutartis nutraukta.

„Atsižvelgiant į tai, kad pastatus, esančius šiame sklype patikėjimo teise valdo Lietuvos kalėjimų tarnyba, kuri komercinės veiklos nevykdo, NŽT Kauno rajono skyrius gruodžio pabaigoje kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę su prašymu pakeisti šio valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą: iš komercinės paskirties objektų teritorijos į visuomeninės paskirties objektų teritoriją“, – BNS sakė R. Golubovas.

Jis pažymėjo, kad statinių naudojimo priežiūrą ir naudojimo pagal paskirtį vertinimą atlieka savivaldybės, tad „ar pusiaukelės namai galės tęsti veiklą, atsižvelgiant į sklypo paskirtį, gali atsakyti tik savivaldybės administracija“.

Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas BNS nurodė, kad savivaldybė dar nenusprendė, ar tenkins NŽT prašymą – vyksta konsultacijos su teisininkais.

BNS anksčiau skelbė, kad sausį Kauno apygardos prokuratūra panaikino Specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl šių pusiaukelės steigimo. Tarnybai nurodyta atlikti papildomus pareiškime išdėstytų aplinkybių patikslinimo veiksmus.

Be to, praėjusį mėnesį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba nutarė siekti Domeikavos seniūnijoje veikiančių pusiaukelės namų pastato perėmimo. Kaip nurodė BNS, šiuo metu pusiaukelės namuose gyvena dešimt nuteistųjų. Visi jie susirado darbą, du iš jų savanoriauja vietos nevyriausybinėse organizacijose. Pusiaukelės namų tinklas Lietuvoje plėtojamas įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą.

Tai BNS patvirtino Kauno apygardos prokuratūros atstovė Milda Butkutė.

Teismas įpareigojo STT dar kartą atlikti aplinkybių tikslinimą. Domeikavos seniūnijos bendruomenė pareiškimą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) steigiamų pusiaukelės namų STT pateikė pernai gruodį.

„Prokuroro manymu, atlikto tyrimo metu atsakyta ne į visus pareiškime keliamus klausimus. Visų pirma tai klausimas, liečiantis aptariamo pastato įsigijimo kainą, kuri, kaip nurodoma, yra beveik 100 tūkstančių eurų didesnė už sumą, už kurią pastatas buvo pardavinėjamas“, – teigiama nutarime.

Pasak prokuroro, STT taip pat neįvertino aplinkybių, kad teikiant pareiškimą LKT nebuvo pervedusi beveik 370 tūkst. eurų iš 1,3 mln. eurų prašytos sumos.

„Ikiteisminio tyrimo įstaigai nurodyta atlikti papildomus pareiškime išdėstytų aplinkybių patikslinimo veiksmus. STT patikslinti aplinkybes turi pagal įstatymų numatytą tvarką“, – BNS nurodė M. Butkutė.

Iš kitos pusės, prokuroro manymu, ikiteisminis tyrimas dėl pusiaukelės namų steigimo Domeikavos seniūnijoje šiuo metu nepradėtinas, kadangi nustatyti pažeidimai gali būti ištaisyti pareiškimo patikslinimo stadijoje.

Prokuroro manymu, atlikto tyrimo metu atsakyta ne į visus pareiškime keliamus klausimus.

Apie tai pirmasis pranešė naujienų portalas „15min“.

Pusiaukelės namai Domeikavoje veiklą pradėjo praėjusių metų gruodžio viduryje. Planai atverti pusiaukelės namus šioje vietoje sulaukė gyventojų, Kauno miesto ir rajono savivaldybių pasipriešinimo.

LKT duomenimis, šiuo metu pusiaukelės namuose gyvena 10 nuteistųjų – 2 daugiau nei veiklos pradžioje. Visi nuteistieji susirado darbą, du iš jų savanoriauja vietos nevyriausybinėse organizacijose.

Praėjusį ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba nutarė siekti Domeikavos seniūnijoje veikiančių pusiaukelės namų pastato perėmimo.

Kaip BNS sakė gyventojams atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas, septynių asmenų vardu taip pat siekiama pateikti ieškinį Kauno apylinkės teismui dėl LKT veikimo ne pagal kompetenciją, trečiuoju asmeniu įvardijant Teisingumo ministerija.

Šis klausimas numatytas sausio 25-osios tarybos posėdžio darbotvarkėje.

Kaip nurodoma sprendimo projekte, valstybei priklausančiame pastate būtų įkurtas Kauno rajono meno mokyklos Domeikavos filialas, taip pat dziudo ir jojimo sporto mokykla, atviroji jaunimo erdvė.

„Meno mokykla artimoje aplinkoje suteiktų mokiniams saugias, tėvų laiką taupančias sąlygas ugdytis ir kokybišką meninį lavinimą“, – teigiama savivaldybės sprendimo projekte.

Balsuoti taryboje dėl Domeikavos seniūnijoje, Šakių kaime esančio pastato perėmimo nuspręsta gavus Domeikavos seniūnijos seniūnaičių sueigos protokolinį sprendimą ir įvertinus bendruomenės nuomonę.

Pusiaukelės namai Domeikavoje veiklą pradėjo praėjusių metų gruodžio viduryje. Lietuvos kalėjimų tarnyba tuomet skelbė, kad pirmąjį pusmetį įstaigoje gyventojų skaičius neviršys 10-ies, o visiems nuteistiesiems šiuo laikotarpiu bus uždėtos apykojės.

Planai atverti pusiaukelės namus šioje vietoje sulaukė gyventojų, Kauno miesto ir rajono savivaldybių pasipriešinimo. Peticiją dėl to inicijavę žmonės pusiaukelės namus vadino atviro tipo kalėjimu, kuris veiktų netoli daugiabučių, mokyklos, darželių.

Pagal pirminį planą, įstaigoje ketinta įkurdinti iki 25 nuteistųjų.

Šiuo metu Domeikavos parapijoje vykstantys pokyčiai – projekto „Kauno arkivyskupijos „Carito“ institucinis stiprinimas“ pasekmė. Kaip „Kauno dienai“ pasakojo šio projekto koordinatorius Tautvydas Šukys, jau įvyko keli susitikimai su parapijos pastoracinės tarybos nariais ir aktyviais parapijiečiais: „Per šio projekto metu vykusius susitikimus su parapijiečiais paaiškėjo, kad norinčių prisidėti tikrai yra, tik juos reikia suburti ir koordinuoti. Klebonas Gintaras Pūras šį „Carito“ projektą mato kaip vieną iš strateginių parapijos veiklos sričių.“

Pradiniame veiklos etape kuriama duomenų bazė, kurioje nesunkiai matytųsi savanorių, į kuriuos būtų galima kreiptis pagalbos, pajėgos ir galimybės ir kurioje aiškiai matytųsi žmonių pagalbos poreikiai.

T. Šukys svarsto: tarkime, žmogus dirba prie kompiuterio ir galėtų administruoti socialinius tinklus – priimti informaciją, ar paskleisti reikiamą žinią; gal yra labiau linkęs aplankyti vienišus senolius arba, pavyzdžiui, kažkam reikia viryklės, o kažkas gal keičia buitinę techniką ir, užuot išmetęs, ją galėtų perduoti tam, kuriam jos reikia.

Anksčiau „Caritas“ sandėliuodavo viską, ką žmonės turi atliekamo. Anot T. Šukio, bus stengiamasi koordinuoti taip, kad reikiama pagalba važiuotų tiesiai į tą kiemą, kuriam tos pagalbos prireikė. Klebono G. Pūro palaiminimu, svarstomas ir etato parapijoje steigimas, kad būtų žmogus, kuris nuolat galėtų priimti duodančius ir prašančius.

„Carito“ archyvo nuotr.

Iki Kalėdų ruošiami lauknešėliai sunkiai gyvenantiems parapijiečiams. Šios tradicinės akcijos vyko ir seniau, tačiau pasipildė norinčių padėti gretos, o tai jau naujojo projekto pradžios nuopelnas.

„Kol kas negalėčiau pasigirti kokia nors unikalia projekto veikla. Žengiami pirmieji žingsniai buriant bendruomenę. Reali veikla pagal bendruomenės poreikį planuojama kitąmet, bet pirmiausia turime labai aiškiai žinoti poreikius“, – tęsia T. Šukys.

Anot koordinatoriaus, kiekvienoje vietovėje susiduriama su vargstančiais. Žinoma, daug lengviau pamatyti išorinį greta gyvenančių žmonių skurdą, kai stokojama maisto, drabužių, vaistų ar patogesnės buities, todėl dažniausiai ir sulaukiama prašymų pagal galimybes padėti šiose srityse. Kita vertus, kai kurių gyventojų poreikiai gali likti nežinomi, nepastebėti, ypač, kai tai būna susiję su dvasiniais išgyvenimais, patiriama vienatve. T. Šukys pastebi, jog visada išlieka rizika, kad dėl turimų išteklių ribotumo kai kurie žmonių poreikiai gali būti objektyviai neatliepti: „Norisi, kad „Caritas“ efektyviai prisidėtų prie laimingesnės visuomenės kūrimo tiek globaliu, tiek ir lokaliu lygmeniu, o dalyvavimas „Carito“ veikloje taptų kiekvieno konkrečios parapijos nario garbės reikalu. Nesvarbu, kiek ir kaip žmogus gali prisidėti. Svarbu, kad kiekvienas žinotų, kad bus priimtas toks, koks jis yra, neatsižvelgiant į tai, ar jis prašo pagalbos ar ją teikia. Juk gerumas mus vienija ir leidžia atrasti tikrąją mūsų gyvenimo prasmę ir pilnatvę trumpoje kelionėje į Amžinybę.“

Pusiaukelės namuose apgyvendinti pirmieji aštuoni žmonės. Nenorėjęs rodyti veido vienas iš apsigyvenusių šiuose namuose nuteistas už sukčiavimą.

„Pusantrų metų mokausi, dirbu, savanoriauju. Visa tai vyksta laisvėje. Iki šiol niekada nesame susidūrę su jokiomis problemomis. Šiek tiek liūdna, kad būtent ši bendruomenė mūsų nepriima“, – sakė nuteistasis.

Pasak vyro, be reikalo baiminamasi, kad pusiaukelės namų gyventojai kels grėsmę.

„Dauguma iš mūsų esame tėvai, turime vaikus, kuriuos mylime. Mes ilgus metus ėjome link to, ką turime dabar, todėl daryti kažkokius nusikaltimus – mažų mažiausiai nelogiška“, – sakė vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Namai įrengti tarsi butai, kuriuose gyvena po kelis nuteistuosius.

„Turime labai griežtas atrankas. Jie turi atitikti tam tikrus bausmių vykdymo kodekso reikalavimus. Patys nuteistieji atvežti iš įvairių įkalinimo įstaigų, iš įvairių kalėjimų“, – teigė Kauno kalėjimo resocializacijos skyriaus viršininkas Almantas Atkočaitis.

Per pusmetį apsigyvens dešimt nuteistųjų. Visi jie dėvės apykojes. Juos prižiūrės trys socialiniai darbuotojai. Teistų už seksualinius nusikaltimus ar nuskriaudusių vaikus čia nebus.

Visgi vietiniai gyventojai liko šokiruoti sužinoję, kad nuteistieji – jau jų kaimynystėje.

„Nesuprantame, kodėl žmonių nuomonė visai nėra svarbi. Nežinome, ką daryti. Juk šalia – darželiai, mokykla. Norime saugiai gyventi“, – sakė moteris.

„Kaip mums ateityje reikės gyventi?“ – piktinosi vyras.

„Matome tą valdžios buldozerį. Viešai skelbiama, kad bendruomenė ir įstatymai – nesvarbūs. Šiai dienai pažeisti tiek statybos, tiek žemės įstatymai“, – sakė vyras.

Seniūnaitė sako, kad nors buvo kalbų apie nuteistųjų keldinimą, tačiau nesitikėjo, kad taip greitai.

„Labai nustebino. Tai rodo, kad pati valstybė nesilaiko įstatymų“, – teigė Kumpių-Šakių kaimų seniūnaitė Rima Stabrauskienė.

Tą pačią dieną, kai į pusiaukelės namus atvežti nuteistieji, prokuratūra įspėjo Kalėjimų tarnybą, kad jeigu namai pradės veiklą, bus pažeistas įstatymas. Šiuo metu esanti komercinė žemės paskirtis turi būti pakeista į visuomeninę, kad pusiaukelės namai galėtų veikti.

Matome tą valdžios buldozerį.

„Dėl galimų pasekmių ateityje Kauno apygardos prokuratūros viešo intereso gynimo skyriaus prokurorai priėmė nutarimą įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisėtų teisės aktų pažeidimų, nepakeitus žemės sklypo naudojimo būdo“, – teigė prokuratūros atstovė Milda Butkutė.

Kalėjimo atstovai sako, kad nutarimą vertins. Neatmetama, kad jis bus skundžiamas.

„Mes veiklą pradėjome laikantis visų teisės aktų“, – sakė A. Atkočaitis.

Tuo metu įspėjimą pateikusi prokuratūra tyrimą tęsia.

Tuo metu Kumpių-Šakių kaimų seniūnaitijos seniūnaitė Rima Stabrauskienė ketvirtadienio vakarą pranešė, kad pusiaukelės namuose Stumbro gatvėje,  Šakių kaime, Domeikavos seniūnijoje, jau apgyvendinti aštuoni nuteistieji.

„Nors LKT gavo Kauno apygardos prokuratūros nutarimą, kuriame aiškiai parašyta, nedaryti teisės aktų pažeidimų, tačiau kaip matome, tyčia daroma priešingai“, – rašoma R. Stabrauskienės pranešime.

Prie jo pridėtuose Kauno apygardos prokuratūros dokumentuose teigiama, kad pagal seniūnaitės skundą Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Vesta Muckienė ketvirtadienį priimtu nutarimu nusprendė įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės aktų pažeidimų.

„Šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad vėlesni Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimai gali sukurti neigiamas teisines pasekmes, aptartas aukščiau šiame nutarime, todėl tikslinga nutarimu įspėti nedaryti teises pažeidimų“, – rašoma prokurorės nutarime. Šis nutarimas yra skundžiamas.

Lietuvos kalėjimų tarnyba įspėta nedaryti teises aktų pažeidimų – nepakeitus žemės sklypo Kauno rajone, Domeikavos seniūnijoje, Šakių kaime, Stumbro gatvėje 3, naudojimo būdo, iš komercinės paskirties objekto teritorijos į visuomenines paskirties teritorijos, nepradėti atviro tipo bausmės atlikimo vietos  – pusiaukeles namai bei Probacijos tarnybos veiklos, griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų ir imtis visų įmanomų priemonių visuomenės interesų užtikrinimui.

Šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad vėlesni Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimai gali sukurti neigiamas teisines pasekmes.

„Lietuvos Respublikos žemės racionalus naudojimas, teritorijų planavimas ir teisės aktų laikymasis laikytinas viešuoju interesu, kadangi tai svarbu visai visuomenei“, – rašoma prokurorės V. Muckienės nutarime.

Pasak jos, nagrinėjant R. Stabrauskienės skundą ir išanalizavus turimus duomenis, galima teigti, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba, planuodama 2023 metų gruodį ar 2024 metų sausį, nepakeitus žemės naudojimo būdo, pradėti veiklą – pastate atidaryti pusiaukelės namus – „gali priimti sprendimą ateityje pažeidžiant kai kuriuos imperatyvius teisės aktų reikalavimus“.

Pagal įstatymus, specialiosios paskirties pastatai (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės ir kt. gali būti statomi žemės sklype, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos.

„Pirkėjas, norėdamas pastate įsteigti pusiaukelės namus ar Probacijos tarnybą, turi su prašymu „Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo“, kreiptis į Kauno rajono savivaldybę. Iki to laiko, kol nebus pakeistas žemės sklypo Kauno raj. sav., Domeikavos sen., Šakių kaime, Stumbro g. 3, naudojimo būdas iš komercinės paskirties objektų teritorijos į visuomeninės paskirties teritorijos, pastato naudojimas kaip atviro tipo bausmės atlikimo vietos – Pusiaukelės namų (Specialiosios paskirties statinio) – laikytinas neteisėtu, t.y. pažeidžiančiu aukščiau nurodytus teisės aktus“, – rašoma prokurorės V. Muckienės nutarime.

Kumpių-Šakių kaimų seniūnaitijos seniūnaitė R. Stabrauskienė prokurorės prašė kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, prašyti panaikinti pastato pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neleisti pirkėjui (Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos), pervesti pardavėjui likusią beveik 370 tūkst. eurų sumą.

Prokurorė sako, kad galutinis sprendimas bus priimtas išanalizavus visus duomenis.

Lietuvos kalėjimų tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad patvirtintas naujas perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašas nustatant, kad pirmąjį pusmetį šiuose Kauno kalėjimo pusiaukelės namuose gyventojų skaičius neviršys 10-ies, o visiems nuteistiesiems šį laikotarpį bus uždėtos apykojės.

Kartu įsipareigota po pusės metų pristatyti pusiaukelės namų veiklą Domeikavos bendruomenei.

„Pakeistuose teisės aktuose taip pat numatyta, kad į Kauno kalėjimo pusiaukelės namus negalės būti perkeliami už smurtinius bei seksualinius nusikaltimus nuteisti asmenys, taip pat padariusieji nusikaltimus prieš nepilnametį asmenį. Taip pat sustiprintas pusiaukelės namų aplinkos ir išėjimų stebėjimas vaizdo kameromis“, – nurodo tarnyba.

Ji taip pat pažymi, kad jau anksčiau buvo nuspręsta atsisakyti planų šalia pusiaukelės namų įkurdinti Lietuvos probacijos tarnybos padalinį, kuriame lankytųsi lygtinai paleisti asmenys. Atsilaisvinusias patalpas pasiūlyta panaudoti bendruomenės reikmėms, įsileisti į jas nevyriausybines organizacijas.

„Priėmus minėtus sprendimus, pirmieji nuteistieji Kauno kalėjimo pusiaukelės namuose apsigyvens jau šią savaitę“, – teigiama tarnybos pranešime.

Kalėjimų tarnybos planai atverti pusiaukelės namus šalia Kauno esančioje Domeikavoje sulaukė gyventojų, Kauno miesto ir rajono savivaldybių pasipriešinimo. Peticiją dėl to inicijavę žmonės pusiaukelės namus vadina atviro tipo kalėjimu. Jų teigimu, ši įstaiga, kur nuolat gyventų iki 25 nuteistųjų, veiktų netoli daugiabučių, mokyklos, darželių.

Reaguodama į nuogąstavimus, su bendruomene lapkričio pabaigoje susitikusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pristatė naujus planus sumažinti projekto apimtis, atsižvelgiant į gyventojų argumentus.

Atmeta įspėjimus

Lietuvos kalėjimų tarnyba sako, jog veiklą įstaiga pradėjo laikantis teisės aktų.

Tarnyba taip pat neatmeta, jog skųs prokuratūros nutarimą.

„Lietuvos kalėjimų tarnyba užtikrina, kad Kauno kalėjimo pusiaukelės namų eksploatacija pradėta laikantis galiojančių teisės aktų. Jokių šios veiklos pažeidimų nėra nustatę ir kitos kompetentingos institucijos, nagrinėję gautus kreipimusis ar skundus“, – rašoma penktadienį  BNS atsiųstame komentare.