D. Trumpo pasitikėjimo reitingai krito iki rekordinių žemumų ir šiuo metu siekia vos 29 proc., o nuo jo nusisuka net ir rėmėjai, nepatenkinti tuo, kaip jis elgiasi po lapkritį vykusių prezidento rinkimų.

D. Trumpo palaikymas itin krito po to, kai sausio 6 d. jo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų ir surengė riaušes, per kurias žuvo keletas žmonių, įskaitant vieną policijos pareigūną. Dėl D. Trumpo kurstymo surengti sukilimą Atstovų Rūmai pradėjo jam apkaltą.

Tik ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad respublikonas prezidentas nėra atsakingas už smurto proveržį.

Prieš pat riaušes D. Trumpas sakė kalbą miniai ir kartojo visiškai nepagrįstus teiginius, kad rinkimai buvo suklastoti.

Tuo metu rinkėjai yra iš esmės patenkinti išrinktojo prezidento Joe Bideno elgesiu pastaruosius du mėnesius. Teigiamą nuomonę šiuo klausimu išreiškė 64 proc. apklaustųjų.

Apklausa buvo atlikta sausio 8–11 dienomis, netrukus po riaušių Vašingtone.

Lapkričio 3 d. rinkimuose pergalę užtikrintai pasiekė J. Bidenas. D. Trumpo šalininkai į Kapitolijų įsiveržė būtent tada, kai parlamentarai tvirtino rinkimų rezultatus.

„Mes visi kartu išgyvenome tą dieną – sausio 6-ąją, - ketvirtadienio vakarą sakė respublikonas. – Ir kaip prezidentas vakar aiškiai pareiškė, mes esame įsipareigoję tvarkingam perėjimui ir saugiai inauguracijai. Amerikiečiai nenusipelno nieko mažiau“.

Tai buvo pirmas viešas M. Pence‘o pasisakymas po Kongreso šturmo. Tai jis padarė susitikęs su Kapitolijų saugančiais nacionalinės gvardijos kariais.

J. Bidenas ir paskirtoji viceprezidentė Kamala Harris sausio 20-ąją bus inauguruoti „paisant mūsų istorijos ir mūsų tradicijų, rodant pagarbą amerikiečiams ir Jungtinėms Valstijoms“. Tačiau D. Trumpas neketina dalyvauti savo įpėdinio inauguracijoje.

M. Pence‘as ilgai buvo vienas ištikimiausių D. Trumpo bendražygių. Tačiau tada jis užsitraukė prezidento pyktį, nes nesutiko Kongrese blokuoti J. Bideno pergalės patvirtinimo.

D. Trumpas tapo pirmuoju prezidentu JAV istorijoje, kuriam pradėta antroji apkalta. Atstovų Rūmai trečiadienį dėl Kapitolijaus šturmo balsavo už apkaltą respublikonui. Dėl apkaltos dar turi spręsti Senatas. Čia balsavimas vyks ne anksčiau kaip kitą savaitę.

Leidinys nepatikslina, kur konkrečiai ir dėl kokios priežasties mirė H. Bornsteinas. Jis anksčiau dirbo ligoninėje Niujorko Manhatano rajone. H. Bornsteinas buvo D. Trumpo asmeninis gydytojas 1980-2017 metais.

Per 2016 metų rinkimų kampaniją medikas paskelbė ataskaitą, kurioje tikino, kad D. Trumpas „neturi jokių reikšmingų sveikatos problemų“. Gydytojas tada tvirtino, jog „jei D. Trumpas bus išrinktas prezidentu, jis neabejotinai bus sveikiausias žmogus, kada nors ėjęs šias pareigas“.

2018 metais H. Bornsteinas prisipažino, jog visą ataskaitą sukūrė D. Trumpas, o jis pats ją parašė diktuojant politikui. Pasak gydytojo, 2017 metų vasarį į jo biurą atėjo D. Trumpo padėjėjai ir paėmė visus užrašus apie Baltųjų rūmų šeimininko sveikatą.

JAV prezidentas nutraukė visus santykius su H. Bornsteinu, kai šis žurnalistams papasakojo, kad yra išrašęs D. Trumpui preparatų, skirtų plaukų augimui skatinti, nuo odos paraudimo, taip pat pacientams, kurių kraujyje padidėjęs cholesterolio kiekis.

Per 2016 metų rinkimų kampaniją kandidatų į prezidentus sveikatos tema sulaukė ypač daug dėmesio. Mat D. Trumpas ne kartą pareiškė, kad jo varžovė kovoje dėl prezidento posto, buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, nėra visiškai sveika. Respublikono rinkimų štabas darė užuominas, kad esą H. Clinton mėgina nuslėpti sunkią ligą. Jos atstovai tokius tvirtinimus neigė.

„Smurtas ir vandalizmas neturi visiškai jokios vietos mūsų šalyje ir jokios vietos mūsų judėjime“, - kalbėjo D. Trumpas. Jis paragino gyventojus mažinti įtampą, nusiraminti ir prisidėti prie taikos šalyje. Drauge ženkime pirmyn, sakė jis. Prezidentas nė žodžiu neužsiminė apie jam pradėtą apkaltos procesą.

Įtūžę D. Trumpo rėmėjai praėjusios savaitės trečiadienį po kurstančios D. Trumpo kalbos įsiveržė į Kapitolijų. Per riaušes žuvo keli žmonės. Demokratai apkaltino D. Trumpą kursčius neramumus ir per kelias dienas pasiruošė apkaltos procesui, kurį trečiadienį oficialiai pradėjo Atstovų rūmai.

D. Trumpas vaizdo įraše mėgino atsiriboti nuo smurtavusių savo šalininkų, kurie šturmavo Kapitolijų. „Nė vienas tikras mano šalininkas niekada nerems politinio smurto“, - sakė jis. Tie, kas pasisako už smurtą, esą ne remia jo judėjimą, o puola judėjimą ir šalį. „Su tuo mes negalime taikstytis“, - pažymėjo D. Trumpas. Esą nėra jokio pateisinimo smurtui.

Turėdamas omenyje pranešimus apie galimus smurtinius protestus sostinėje Vašingtone ir kitose šalies dalyse ateinančiomis dienomis, D. Trumpas paragino atsisakyti smurto.

D. Trumpas neteko beveik visų galimybių naudotis socialine žiniasklaida, kai jo šalininkų minia sausio 6 dieną šturmavo JAV Kapitolijų ir sukėlė ten kruvinas riaušes.

Operatoriai baiminasi, kad D. Trumpas galėtų pasinaudoti savo paskyra „Snapchat“ tolesniems neramumams kurstyti prieš išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguraciją sausio 20 dieną.

„Praėjusią savaitę paskelbėme, kad neribotam laikui sustabdome prezidento Trumpo „Snapchat“ paskyrą, – nurodė „Snapchat“, atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą. – Visuomenės saugumo labui, remdamiesi jo bandymais skleisti dezinformaciją, neapykantos žodį, kurstyti smurtą – tai akivaizdūs mūsų gairių pažeidimai – priėmėme sprendimą visam laikui uždaryti jo paskyrą.“

Po D. Trumpo šalininkų minios siautėjimo Kapitolijuje socialinės žiniasklaidos tinklai, tarp jų „Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“, pradėjo drausti prezidentui naudotis jų platformomis.

„Google“ ir „Apple“ iš savo mobiliųjų programėlių parduotuvių pašalino programėlę „Parler“, nurodydamos, kad šis dešiniosios pakraipos socialinis tinklas leidžia vartotojams propaguoti smurtą. „Parler“ tapo prieglobsčiu kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenims, tvirtinantiems, kad kitose socialinės žiniasklaidos platformose jie susiduria su cenzūravimu.

Technologijų milžinės „Amazon“ interneto padalinys vėliau pašalino „Parler“ iš savo duomenų centrų, iš esmės priversdamas šį socialinį tinklą išsijungti dėl serverių trūkumo.

„Nesidžiaugiu ir nesididžiuoju, kad turėjome uždrausti „realDonaldTrump“ tviteryje, ar tuo, kaip prie to priėjome“, – trečiadienį parašė „Twitter“ vadovas Jackas Dorsey.

„Po aiškaus įspėjimo, kad imtumėmės šių veiksmų, padarėme sprendimą pagal visą turėtą informaciją, pagrįstą grasinimais fiziniam saugumui tviteryje ir ne tik jame“, – nurodė jis.

Tokie sprendimai papiktino ištikimus D. Trumpo, kuriam Atstovų Rūmai trečiadienį inicijavo apkaltą dėl maišo kurstymo, gynėjus.

Teksaso generalinis prokuroras Kenas Paxtonas (Kenas Pakstonas) trečiadienį sakė reikalaujantis „Amazon“, „Apple“, „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“ paaiškinti, kodėl D. Trumpas nepriimamas jų platformose.

K. Paxtonas tvirtino, kad „tikriausiai koordinuotas“ D. Trumpo pašalinimas iš platformų „nutildo tuos, kurių kalbos ir politiniai įsitikinimai neatitinka didžiųjų technologijų kompanijų lyderių“ įsitikinimų.

Teksaso generalinis prokuroras iškvietė technologijų kompanijas paaiškinti savo politikos ir praktikos dėl turinio tvarkymo ir, konkrečiai, „Parler“.

Atstovų Rūmuose už prezidento apkaltą dėl vienintelio kaltinimo maišto kurstymu balsavo mažiausiai 232 įstatymų leidėjai, o 197 ją atmetė, keturiems kongresmenams nebalsavus.

Apkaltos straipsniams patvirtinti 435 vietas turinčiuose Atstovų Rūmuose pakako paprastos daugumos – 217 balsų, kadangi šiuo metu dvi vietos yra laisvos.

Balsuojant įstatymų leidėjų balsai pasiskirstė daugiausiai pagal partinę liniją, bet prezidento apkaltą palaikė 10 jo paties Respublikonų partijos narių, įskaitant trečią pagal rangą Atstovų Rūmų respublikonę Liz Cheney (Liz Čeini).

„Šiandien esu visiškai ramus dėl to, kad mano balsas buvo teisingas, ir, tiesą sakant, galvoju, kad istorija tai taip vertins“, – sakė vienas už apkaltą balsavusių respublikonų, D. Trumpo kritikas Adamas Kinzingeris.

„Šiandien abiejų partijų balsais [Atstovų] Rūmai pademonstravo, kad niekas nėra aukščiau įstatymo, net Jungtinių Valstijų prezidentas“, – po balsavimo sakė jų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi).

Senatas apkaltos teismą surengs tik po sausio 20-osios, kai prezidento postą perims demokratas Joe Bidenas (Džo Baidenas). Tai reiškia, kad D. Trumpas išvengs gėdingo pašalinimo dar nesibaigus jo kadencijai.

Jei D. Trumpas būtų nuteistas, jam per vėlesnį balsavimą galėtų būti uždrausta 2024 metais vėl siekti prezidento posto.

„Donaldas Trumpas pelnytai tapo pirmuoju per Amerikos istoriją prezidentu, ant kurio du kartus krito apkaltos dėmė“, – sakė demokratų senatorius Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras), kuris po savaitės taps Senato lyderiu.

„Senatui būtina veikti ir jis tęs jo teismą“, – pridūrė jis.

Baltuosiuose rūmuose užsidaręs D. Trumpas paskelbė vaizdo kalbą, kurioje nepaminėjo apkaltos ar savo įnirtingų bandymų įtikinti pusę šalies, kad J. Bideno pergalė buvo nesąžininga.

Vietoje to jis ragino amerikiečius būti „vieningus“, vengti smurto ir „įveikti šios akimirkos aistras“.

Smurtui niekada nėra pateisinimo. Jokių pasiteisinimų, jokių išimčių: Amerika yra įstatymų valstybė.

„Smurtui niekada nėra pateisinimo. Jokių pasiteisinimų, jokių išimčių: Amerika yra įstatymų valstybė“, – sakė D. Trumpas.

J. Bidenas įstatymų leidėjų trečiadienio sprendimą pavadino „abiejų partijų balsu, kurį pareiškė nariai, vadovavęsi konstitucija ir savo sąžine“.

J. Bidenas, kuris, be daugelio kitų problemų, paveldės pandemiją ir susilpnėjusią ekonomiką, paragino Senatą imtis tokių jo prioritetų kaip vyriausybės narių paskyrimo tvirtinimas, drauge užsiimant D. Trumpo teismu.

„Tikiuosi, kad Senato vadovybė suras būdą imtis savo konstitucinės pareigos dėl apkaltos, tuo pačiu metu dirbant dėl kitų skubių valstybės reikalų“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Audringa savaitė iki apkaltos

Nepaisant to, kad D. Trumpas pasmerkė smurtą po jo šalininkų sukelto chaoso įsiveržus į Kongresą, nuogąstaujama dėl tolesnių neramumų.

Trečiadienį visoje sostinėje buvo dislokuota ginkluota nacionalinė gvardija, o centrinėse gatvėse – uždarytas eismas.

Pačiame Kapitolijaus pastate buvo susirinkę maskuojamųjų spalvų uniformas dėvintys ginkluoti sargybiniai, o kai kurie jų ankstų trečiadienį snaudė po puošniomis statulomis ir istoriniais paveikslais.

D. Trumpas atlaikė pirmąjį apkaltos teismą beveik lygiai prieš metus, kai respublikonų kontroliuojamas Senatas jį išteisino dėl piktnaudžiavimo pareigomis už spaudimą JAV sąjungininkei Ukrainai surengti jam politiškai parankius tyrimus, įskaitant tyrimą prieš J. Bideną.

Šįkart apkaltos procesas inicijuotas dėl D. Trumpo kalbos, kurią jis sausio 6-ąją pasakė šalia Baltųjų rūmų surengęs mitingą „Išgelbėkit Ameriką“, JAV Kongresui susirinkus patvirtinti J. Bideno pergalės lapkričio 3 dienos prezidento rinkimuose.

Kreipdamasis į susirinkusiųjų minią respublikonų prezidentas kartojo savo nepagrįstus kaltinimus, esą rinkimai buvo „pavogti“, ir paragino savo šalininkus žygiuoti į Kapitolijų.

Nors D. Trumpas sakė, kad rėmėjai turėtų patraukti į Kapitolijų „taikiai ir patriotiškai“, jo kalboje buvo minią įaudrinusių kurstančių pareiškimų.

„Turite pademonstruoti stiprybę ir turite būti stiprūs“, – sakė D. Trumpas.

Tūkstančiai D. Trumpo šalininkų šturmavo JAV Kapitolijų. Skaičiumi gerokai Kapitolijaus policijos pajėgas nustelbę prezidento rėmėjai daužė langus ir laužė duris.

Įstatymų leidėjus teko skubiai išvesti į saugią vietą, miniai blaškantis po Kongreso sales ir skanduojant „Pakarti Mike'ę Pence'ą“ ir „Kur yra Nancy“ – Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi.

Per riaušes žuvo penki žmonės, tarp jų viena D. Trumpo šalininkė iš Kalifornijos, kurią pašovė saugumo pareigūnas, ir Kapitolijaus policininkas, kurį, kaip pranešama, primušė minia.

Debatai Atstovų Rūmuose

Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi trečiadienį per debatus pareiškė, kad D. Trumpui paskutinę jo prezidentavimo savaitę privalo būti paskelbta apkalta.

„Jis turi išeiti. Jis yra aiškus ir egzistuojantis pavojus tautai, kurią mes visi mylime“, – Atstovų Rūmuose kalbėjo įtakingiausia Kongreso demokratė.

Demokratų įstatymų leidėjas Ilhanas Omaras pavadino D. Trumpą „tironu“ ir pabrėžė, kad „norint išgyventi kaip veikiančiai demokratijai, reikia būti atskaitingiems“.

Tačiau naujai išrinkta respublikonų kongresmenė Nancy Mace (Nensi Meis) teigė, kad nors įstatymų leidėjai „turi patraukti prezidentą atsakomybėn“, apkaltos greitis „kelia didelių klausimų dėl konstitucingumo“.

Aukščiausio rango Atstovų Rūmų respublikonas, mažumos lyderis Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis) teigė, kad nors D. Trumpas nusipelno papeikimo, skubota apkalta „dar labiau suskaldys šią tautą“.

M. McConnellas neatmeta apkaltos

D. Trumpui, iš kurio „Twitter“ ir „Facebook“ atėmė galimybę kalbėti per šiuos socialinius tinklus ir kurį vis labiau atstumia verslo pasaulis, sunku perteikti savo žinią, jau nekalbant apie kokį nors priešinimąsi.

Jo atsisakymas prisiimti bet kokią atsakomybę už šiurpias sausio 6-osios scenas, taip pat antradienio pareiškimas, kad jo kalba šalininkų miniai buvo „visiškai derama“, papiktino ir sąjungininkus, ir oponentus.

Svarbiausias klausimas dabar yra tas, kokiu mastu buvę jo sąjungininkai respublikonai Senate atsigręš prieš savo partijos nominalųjį vadovą, kai kontrolę šiuose Kongreso rūmuose perims demokratai.

Dabartinis Senato lyderis respublikonas Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) sakė, kad nerengs apkaltos iki D. Trumpo pasitraukimo sausio 20-ąją.

Tačiau jis pridūrė, kad neatmeta galimybės balsuoti už D. Trumpo nuteisimą vėliau, J. Bidenui tapus prezidentu.

„Nepriėmiau galutinio sprendimo dėl to, kaip balsuosiu, ir ketinu įsiklausyti į teisinius argumentus, kai jie bus pateikti Senatui“, – sakė M. McConnellas.

Laikraštis „The New York Times“ antradienį pranešė, jog M. McConnellas privačių pokalbių metu užsimena manantis, kad D. Trumpas įvykdė apkaltos vertų pažeidimų.

Tai galėtų reikšti, kad žemė slysta D. Trumpui iš po kojų, nes M. McConnello pozicija gali paskatinti kitus respublikonų senatorius prisidėti prie nekilnojamojo turto magnato, buvusios realybės televizijos žvaigždės nuteisimo siekiant užversti audringų jo ir partijos santykių puslapį.

„Nors spaudoje buvo apstu spekuliacijų, aš nepriėmiau galutinio sprendimo, kaip balsuosiu, ir ketinu išklausyti teisinius argumentus, kai jie bus pateikti Senatui“, – pranešime kolegoms respublikonams rašė M. McConnellas.

Antradienį daugelis žiniasklaidos priemonių pranešė, kad M. McConnellas, pastaruosius ketverius metus buvęs ištikimas D. Trumpo sąjungininkas, linkęs palaikyti demokratų užmojį paskelbti apkaltą prezidentui. Pranešimuose sakoma, kad Senato daugumos lyderis įsitikinęs, jog D. Trumpas nusipelnė bausmės už sausio 6-ąją prezidento šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo pakurstymą. Tąsyk minia įsiveržė į Kongreso kompleksą, kai įstatymų leidėjai buvo susirinkę patvirtinti išrinktojo prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pergalę rinkimuose.

Tačiau M. McConnello biuras trečiadienį patvirtino, kad jis nesušauks Senato posėdžio iki sausio 19-osios, J. Bideno inauguracijos iškilių. Tai reiškia, kad D. Trumpas beveik neabejotinai galės dirbti iki savo oficialios kadencijos pabaigos.

Tačiau Senato teismas galėtų lemti sprendimą uždrausti D. Trumpui kandidatuoti per 2024 metų prezidento rinkimus. Tai suteiktų atokvėpį respublikonams, bijojusiems užsitraukti prezidento įtūžį.

M. McConnellas ištikimai rėmė D. Trumpo politinę programą ir padėjo užtikrinti jo išteisinimą Senate, kai Atstovų Rūmai 2019 metų gruodį pareiškė prezidentui pirmąją apkaltą.

Vis dėlto Senato lyderis nepalaikė D. Trumpo pastangų anuliuoti rinkimų rezultatus, emocingai argumentuodamas, kad toks žingsnis pradėtų JAV demokratijos „mirties spiralę“.

M. McConnellas praras Senato kontrolę, demokratams užsitikrinus dauguma Kongreso aukštuosiuose rūmuose per praeitą savaitę Džordžijoje įvykusį senatorių rinkimų antrąjį turą.

Kaip rodo trečiadienį paskelbti apklausos, kurią surengė kompanija „Morning Consult“ ir laikraštis „Politico“, rezultatai, jo darbą valstybės vadovo poste teigiamai vertina 34 proc. amerikiečių, neigiamai – 63 proc.

Sausio 6 d. įvykiai, kai Amerikos lyderio šalininkai įsiveržė į Kongreso pastatą Vašingtone, iš esmės įtvirtino procentinį JAV piliečių pasiskirstymą į D. Trumpo šalininkus ir priešininkus, pažymi „Politico“. Mat per analogišką apklausą, surengtą sausio 6-7 dienomis, taip pat 63 proc. amerikiečių pareiškė laiką JAV prezidentą D. Trumpą daugiau ar mažiau atsakingu už riaušes, kilusias trečiadienį ant Kapitolijaus kalvos.

Leidinys primena, kad per ketverius metus D. Trumpo reitingas svyravo nuo 40 proc. iki 50 proc. ir labai priklausė nuo respondentų politinių simpatijų. Tarp Demokratų partijos šalininkų prezidento populiarumas iš esmės buvo lygus nuliui, tarp respublikonų pasiekdavo ir 83 proc.

Kaip konstatuoja „Politico“, dauguma respublikonų rėmėjų net ir po sausio 6 d. įvykių liko ištikimi savo lyderiui – naujausios apklausos duomenimis, 75 proc. jų teigiamai vertina D. Trumpo darbą Amerikos prezidento poste. Tokios pat nuomonės laikosi ir 29 proc. politiškai nepriklausomų rinkėjų, nors dar gruodžio mėnesį tokių buvo 38 proc.

Sausio 8-11 dienomis surengtoje apklausoje dalyvavo 1 996 amerikiečiai.

„Manau, kad pareikšti apkaltą prezidentui per tokį trumpą laiką būtų klaida“, nes toks žingsnis „dar labiau suskaldys šią tautą“, sakė Atstovų Rūmų mažumos lyderis.

Visgi K. McCarthy pripažino, kad D. Trumpas „atsakingas už trečiadienio išpuolį prieš Kongresą per minios riaušes“ ir kad Kongresas turėtų priimti „rezoliuciją dėl papeikimo“ prezidento atžvilgiu – viešą, bet daugiausia simbolinį pasmerkimą.

Jis kalbėjo likus valandai iki balsavimo, per kurį, manoma, dauguma įstatymų leidėjų pritars kaltinimui „sukilimo kurstymu“.

Tokiu atveju D. Trumpas taptų pirmuoju prezidentu per JAV istoriją, kuriam buvo antrąkart surengta apkalta.

Tačiau mažai tikėtina, kad respublikonų kontroliuojamas Senatas bus sušauktas į nepaprastąją sesiją, kad surengtų teismą D. Trumpui iki jo kadencijos pabaigos sausio 20-ąją.

Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) anksčiau trečiadienį pareiškė, kad D. Trumpui paskutinę jo prezidentavimo savaitę privalo būti paskelbta apkalta, ir pavadino jį „aiškiu ir egzistuojančiu pavojumi“ Amerikai dėl „ginkluoto sukilimo“ JAV Kapitolijuje.

Žemiau chronologine tvarka pateikiami įvykiai, atvedę iki istorinio balsavimo demokratų kontroliuojamuose Kongreso žemuosiuose rūmuose.

D. Trumpo mitingas

JAV Kongresui sausio 6 dieną susirinkus patvirtinti demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) pergalės lapkričio 3 dienos prezidento rinkimuose, D. Trumpas šalia Baltųjų rūmų surengė mitingą „Išgelbėkit Ameriką“.

Kreipdamasis į susirinkusiųjų minią respublikonų prezidentas kartojo savo nepagrįstus kaltinimus, esą rinkimai buvo „pavogti“, ir paragino savo šalininkus žygiuoti į Kapitolijų.

Nors D. Trumpas sakė, kad rėmėjai turėtų patraukti į Kapitolijų „taikiai ir patriotiškai“, tačiau jo kalboje buvo minią įaudrinusių kurstančių pareiškimų.

„Turite pademonstruoti stiprybę ir turite būti stiprūs“, – sakė D. Trumpas.

„Kovokime už Trumpą“, – skandavo minia.

Viceprezidentas M. Pence'as

Savo kalboje D. Trumpas paragino viceprezidentą Mike'ą Pence'ą (Maiką Pence'ą), turėjusį pirmininkauti Senato posėdžiui, pademonstruoti „drąsą“ ir blokuoti Rinkikų kolegijos balsų patvirtinimą Kongrese.

Tačiau M. Pence'as atsisakė vykdyti šį reikalavimą paaiškindamas, kad pagal Konstituciją jam suteiktas vaidmuo yra grynai simbolinis ir jis negali nepripažinti rinkikų balsų.

Kapitolijaus šturmas

Atstovų Rūmams ir Senatui surinkus patvirtinti rinkimų rezultatų, tūkstančiai D. Trumpo šalininkų šturmavo JAV Kapitolijų. Skaičiumi gerokai Kapitolijaus policijos pajėgas nustelbę prezidento rėmėjai daužė langus ir laužė duris.

Įstatymų leidėjus teko skubiai išvesti į saugią vietą, miniai blaškantis po Kongreso sales ir skanduojant „Pakarti Mike'ę Pence'ą“ ir „Kur yra Nancy“ – Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi).

Per riaušes žuvo penki žmonės, tarp jų viena D. Trumpo šalininkė iš Kalifornijos, kurią pašovė saugumo pareigūnas, ir Kapitolijaus policininkas, kurį, kaip pranešama, primušė minia.

Įstatymų leidėjai ir prezidento padėjėjai paragino D. Trumpą liepti savo šalininkams skirstytis. Galiausiai jis tai padarė, paskelbęs pranešimą ir trumpą įrašą tviteryje, kuriame juos pavadino „labai ypatingais“.

Vaizdo įraše D. Trumpas galiausiai pripažino J. Bideno pergalę ir pažadėjo tvarkingą valdžios perdavimą, tačiau išrinktojo prezidento nepasveikino.

Kongresas vėl susirinko

Po maždaug šešias valandas trukusios pertraukos, kurią sukėlė riaušininkų įsivežimas, vėl susirinkęs Kongresas patvirtino rinkimų rezultatus sausio 7 dieną maždaug 4 val. ryto vietos laiku.

Keli respublikonų senatoriai, ketinę nepritarti rinkimų rezultatams J. Bidenui pergalę atnešusiose valstijose, po smurto proveržio atsisakė savo ketinimų, nors kiti ir toliau prieštaravo.

Blokuotos paskyros socialiniuose tinkluose, atsistatydinimai

Socialinis tinklas „Twitter“ visam laikui blokavo D. Trumpo paskyrą dėl būgštavimų, kad jis gali toliau kurstyti smurtą.  Prezidento paskyra tinkle „Facebook“ buvo uždaryta „neribotam laikui“, o platformoje „YouTube“ – mažiausiai savaitei.

Protestuodami prieš D. Trumpo šalininkų įsiveržimą į Kapitolijų atsistatydino susisiekimo sekretorė Elaine Chao (Elein Čao), švietimo sekretorė Betsy DeVos (Betsi Devos) bei virtinė žemesnio rango administracijos pareigūnų.

Taip pat atsistatydino Kapitolijaus policijos vadovas.

N. Pelosi

Penktadienį N. Pelosi paskelbė laišką, raginantį D. Trumpą atsistatydinti. Jam atsisakius, M. Pence'as ir kabinetas turėtų nušalinti prezidentą kaip netinkamą eiti pareigas, pasinaudodami 25-ąja Konstitucijos pataisa, nurodė ji.

Pasak N. Pelosi, jeigu M. Pence'as atsisakys inicijuoti 25-ąją pataisą, Atstovų rūmai imsis rengti D. Trumpui antrą apkaltą.

25-oji pataisa. Apkalta

Pirmadienį Atstovų Rūmuose buvo pristatyta rezoliucija, raginanti inicijuoti 25-ąją pataisą, bet respublikonai ją atmetė. Tuomet demokratai ėmėsi apkaltos D. Trumpui dėl maišto kurstymo.

Antradienį vakare Atstovų Rūmai pagal partinę liniją balsavo už rezoliuciją dėl 25-osios pataisos panaudojimo, bet dar prieš balsavimą M. Pence'as N. Pelosi parašė, kad jis „netiki, jot tokia veiksmų eiga geriausiai pasitarnaus mūsų šalies interesams“.

Dėl apkaltos D. Trumpui Atstovų Rūmai balsuos trečiadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Manoma, kad jai gali pritarti ir kai kurie respublikonai.

Trečia pagal rangą Atstovų Rūmų respublikonė Liz Cheney (Liz Čeini) sakė, kad palaikys apkaltą D. Trumpui.

D. Trumpo apkalta Atstovų Rūmuose atvertų kelią jo teismui Senate, kur daugumą balsų turi respublikonai. Tačiau lieka neaišku, kada tai galėtų įvykti, nes artimiausias Senato posėdis numatytas sausio 19 dieną – dieną prieš J. Bideno inauguraciją  46-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu.