Šis netikėtas Baltųjų rūmų administracijos vadovo pareigas laikinai einančio Micko Mulvaney (Miko Malvanio) pareiškimas paremia D. Trumpo atžvilgiu Atstovų Rūmų pradėto apkaltos tyrimo vieną svarbiausių kaltinimų – esą prezidentas neteisėtai siekė politinės pagalbos iš užsienio, planuodamas ateinančiais metais siekti perrinkimo.  

Pasak M. Mulvaney, D. Trumpas tikrai pasinaudojo karine pagalba kaip priemone liepą paspausti Kijevą ištirti įtarimus, esą Demokratų nacionalinis komitetas (DNC) paslėpė Ukrainoje serverį, kuris leistų paneigti tvirtinimus, kad Rusijos kišimasis padėjo D. Trumpui iškovoti pergalę 2016 metų prezidento rinkimuose.      

D. Trumpas nenorėjo siųsti į Ukrainą beveik 400 mln. dolerių vertės karinės pagalbos, nes ta šalis yra labai korumpuota, sakė M. Mulvaney. 

„Ar jis taip pat užsiminė man apie korupciją, susijusią su DNC serveriu? Tikrai. Jokių abejonių“, – sakė Baltųjų rūmų administracijos vadovas žurnalistams.  

„Dėl šios priežasties sulaikėme pinigus“, – kalbėjo jis. 

„Kuo toliau, tuo blogiau“

Po kelių valandų M. Mulvaney staiga išsižadėjo savo žodžių.

„Noriu aiškiai pasakyti – nebuvo jokio quid pro quo (paslaugos už paslaugą), kalbant apie karinę pagalbą Ukrainai ir tyrimą dėl 2016 metų rinkimų“, – nurodė jis išplatintame pareiškime. 

„Prezidentas niekada nesakė man sustabdyti pinigų skyrimą, kol ukrainiečiai imsis kažko dėl serverio“, – pažymėjo jis.

Visgi pirmasis Baltųjų rūmų administracijos vadovo pareiškimas, regis, patvirtina demokratų kaltinimus, esą prezidentas piktnaudžiavo įgaliojimais ir pažeidė rinkimų įstatymus.  

„M. Mulvaney ką tik pasakė, kad JAV karinė pagalba Ukrainai buvo sustabdyta laukiant, kad Ukraina surengtų tyrimą dėl demokratų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidento apkaltos tyrimui vadovaujantis Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas (Adamas Šifas). 

„Kuo toliau, tuo blogiau, gerokai blogiau“, – pridūrė jis.

Tačiau M. Mulvaney tvirtino, kad D. Trumpas nepadarė jokių pažeidimų, nes veikė siekdamas padėti Teisingumo departamento tyrimui dėl kaltinimų Rusijai kišusis į 2016 metų rinkimus.  

Be to, M. Mulvaney paneigė, kad prezidentas taip pat susiejo pagalbą Ukrainai su Kijevo įsipareigojimu surengti tyrimą dėl buvusio JAV viceprezidento, demokrato Joe Bideno (Džo Baideno), šiuo metu laikomo labiausiai tikėtinu D. Trumpo varžovu 2020-ųjų rinkimuose. 

Tai yra kitas svarbus demokratų kaltinimas prezidentui.

„Sulaikyti pinigai neturi nieko bendra su J. Bidenu“, – tvirtino M. Mulvaney. 

„Rickas atliko fantastišką darbą Energetikos [departamente], bet atėjo laikas – treji metai yra ilgas laikas. Mes jau turime jam pamainą“, – sakė D. Trumpas, lankydamasis Teksase.

Pranešimas pasirodė kitą dieną po interviu, kuriame R. Perry sakė, kad D. Trumpo nurodymu bendravo su prezidento asmeniniu advokatu Rudy Giuliani (Rudžiu Džulianiu) dėl įtariamos korupcijos Ukrainoje.

R. Perry tapo dar vienu iš virtinės aukšto rango pareigūnų, pasitraukusių iš D. Trumpo administracijos.

D. Trumpui gresia apkalta už spaudimą Ukrainos prezidentui atlikti tyrimą dėl JAV prezidento politinio varžovo prieš 2020 metų rinkimus.

Apkaltos tyrimą vykdantys Atstovų Rūmų demokratai praėjusią savaitę pareikalavo R. Perry iki spalio 18 dienos perduoti dokumentus apie jo reikalus su Ukraina.

R. Perry vykdė D. Trumpo „energetinio dominavimo“ politiką, kuri apėmė JAV iškastinio kuro pardavimo Ukrainai ir kitoms šalims didinimą, ir prižiūrėjo smarkų iškastinio kuro gavybos padidėjimą.

Pasak D. Trumpo, R. Perry jam apie savo planus atsistatydinti pasakė prieš kelis mėnesius ir pasitrauks metų pabaigoje.

Laikraštis „The New York Times“ rašė, kad D. Trumpas anksčiau svarstė R. Perry kandidatūrą į kitus aukštus postus, įskaitant administracijos vadovo kėdę, nes jis išvengė asmeninių skandalų, paveikusių daugelį jo kolegų.

R. Perry, kuris buvo paskirtas 2016 metų gruodį, yra tarp ilgiausiai dirbusių žmonių D. Trumpo administracijoje, kur darbuotojų kaita yra didelė.

Spalio 7 dieną viešėdamas Lietuvoje R. Perry neigė žiniasklaidos pranešimus, kad jis gali artimiausiu metu atsistatydinti iš pareigų.

„Apie tai, kad palieku Energetikos departamentą, jie rašo jau bent devynis mėnesius. Vieną dieną jie galbūt bus teisūs, bet ne šiandien, ne rytoj ir ne kitą mėnesį“, – tuomet Vilniuje žurnalistams sakė R. Perry.

Per spaudos konferenciją Vilniuje R. Perry taip pat patvirtino raginęs D. Trumpą bendrauti su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nes JAV svarbu Ukrainos energetinė nepriklausomybė ir sąlygos investicijoms.

Liepos mėnesį įvykęs D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbis telefonu tapo pretekstu prezidento politiniams oponentams demokratams inicijuoti apkaltos procedūrą D. Trumpui.

Demokratai sako, kad D. Trumpas darė nederamą spaudimą Ukrainos prezidentui tirti jo politinio oponento Joe Bideno (Džo Baideno) šeimos veiklą.

Muitai, įsigalioję iškart po vidurnakčio Vašingtono laiku (07.01 val. Lietuvos laiku), įvesti po to, kai Europos pareigūnams ir JAV prekybos atstovams nepavyko susitarti paskutinės minutės derybose.

Muitai, kuriuos patvirtino Pasaulio prekybos organizacija (PPO), gali dar labiau destabilizuoti pasaulio ekonomiką, atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prekybos karus su Kinija.

Muitais nusitaikyta į civilinius orlaivius iš Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos – šalių, kurios įkūrė „Airbus“. Dabar šių orlaivių importas į JAV bus 10 proc. brangenis.

Be to, muitai taikomi vartojimui skirtiems produktams, tokiems kaip prancūziškas vynas, kurį D. Trumpas pastaraisiais mėnesiais grasino apmokestinti. Prancūzijos, Ispanijos ir Vokietijos vynui dabar bus taikomi 25 proc. muitai.

Kalbėdamas Vašingtone likus kelioms valandoms iki įsigaliojant muitams, Prancūzijos ekonomikos ministras Brunas Le Maire (Brunas Le Meras) perspėjo, kad šis žingsnis turės rimtų padarinių.

„Europa yra pasirengusi imtis atsakomųjų veiksmų laikydamasi PPO sprendimų“, – pareiškė jis žurnalistams netrukus po susitikimo su JAV iždo sekretoriumi Stevenu Mnuchinu (Stivenu Mnučinu) Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniame susitikime.

„Šie sprendimai turėtų labai neigiamų padarinių tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu“, – pridūrė ministras.

Jis taip pat perspėjo Jungtines Valstijas neatidaryti naujo fronto prekybos kare ir dar kartą paragino ieškoti sprendimo derybomis.

Lėtėjant pasaulio ekonomikai, „privalome padaryti viską, kad išvengtume tokio pobūdžio konfliktų“, – kalbėjo B. Le Maire.

Europos Sąjunga (ES) jau seniai ragino JAV sėstis už derybų stalo, o kitais metais pati galės įvesti muitus, bausdama Jungtines Valstijas už amerikiečių orlaivių gamintojos „Boeing“ subsidijavimą.

Visgi ES pareigūnai jau liepą siūlė paliaubas byloje dėl subsidijų lėktuvų gamintojams, kuriose abi pusės pripažintų kaltę ir susitartų sumažinti valstybės pagalbą. Subsidijos bendrovėms „Airbus“ ir „Boeing“ teikiamos jau 15 metų.

Muitai įvesti vos po kelių dienų, kai PPO suteikė oficialų leidimą Jungtinėms Valstijoms imtis veiksmų.

Dar trečiadienį D. Trumpas užsipuolė europiečius už neva nesąžiningą elgesį su JAV prekybos srityje, tačiau teigė, kad palieka atviras duris deryboms.

„Sudėtinga įvežti JAV produkciją“

Labiausiai ES nerimauja, kad D. Trumpas lapkričio viduryje įves importo muitus europietiškiems automobiliams.

Tai būtų rimtas smūgis, ypač Vokietijos automobilių sektoriui, net jei tokios milžinės kaip „Volkswagen“ ar BMW taip pat turi gamyklas JAV.

D. Trumpas yra pareiškęs: „Mums labai sudėtinga įvežti savo produkciją [į Europą]“, tuo tarpu europiečiai lengvai importuoja savo automobilius į JAV.“

„Airbus“ ir „Boeing“ ginčas yra tik viena iš kelių problemų, kurstančių transatlantinę įtampą, kuri smarkiai padidėjo D. Trumpui pradėjus eiti pareigas 2017 metais.

D. Trumpas ėmėsi protekcionizmo, įvesdamas importo muitus plienui ir aliuminiui iš ES ir kitų sąjungininkių, taip pat grasindamas įvesti muitus automobiliams.

Tokios Europos prekybos grupės kaip vyndariai, vokiškų įrankių gamintojai ir viskio gamintojai Škotijoje protestavo ir reikalavo Vašingtono nesiimti tokių priemonių.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) 2018 metų liepą susitarė dėl paliaubų konflikte ir dėl prekybos derybų, kurios iki šiol niekur nenuvedė.

Epinis teisinis mūšis tarp „Airbus“ ir „Boeing“ Pasaulio prekybos organizacijoje prasidėjo 2004 metais, kai Vašingtonas apkaltino JK, Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją teikiant neteisėtas subsidijas ir dotacijas „Airbus“ gamybai paremti.

Po metų ES pareiškė, kad „Boeing“ iš įvairių JAV vyriausybės departamentų 1989–2006 metų laikotarpiu gavo 19,1 mlrd. JAV dolerių draudžiamų subsidijų.

Tada abi pusės buvo įsitraukė į ilgai trunkantį teisinį ginčą ir galiausiai, po gausybės apeliacijų ir priešpriešinių apeliacijų, kiekvienos šalies atžvilgiu buvo priimtas iš dalies palankūs sprendimai.

Administracija 2020-ųjų birželį turinčiam vykti renginiui iš 12 visoje šalyje esančių vietų išrinko Doralo golfo klubą netoli Majamio.

„Absoliučiai manome, kad tai yra geriausia vieta surengti [G-7 viršūnių susitikimą]", – tvirtino M. Mulvaney per Baltuosiuose rūmuose vykusią spaudos konferenciją.

G-7 viršūnių susitikimas 2020 metais turi vykti Jungtinėse Valstijose, o D. Trumpas per rugpjūtį Prancūzijos Bjarico kurorte vykusį vėliausią galingųjų valstybių vadovų susitikimą sakė, kad gali jį surengti viename iš savo golfo klubų. Vis dėlto tokia jo idėja buvo sukritikuota, kad jis pelnosi iš savo prezidentavimo.

Paklaustas, ar D. Trumpas žino, jog pasirinkęs minimą vietą jis neišvengiamai sulauks kaltinimų netinkamu elgesiu, M. Mulvaney nurodė, kad prezidentui tai žinoma, bet jis vis tiek nusprendė G-7 viršūnių susitikimą organizuoti savo golfo klube.

„Rengsime jį ten, ir bus žmonių, kurie niekada nesusitaikys su faktu, kad tai yra Trumpo nuosavybė. Suprantame tai, bet vis tiek vyksime ten“, – kalbėjo Baltųjų rūmų laikinasis administracijos vadovas. – Prezidentas tikrai žino, kad sulauks tokių klausimų, ir jis tiesiog sako: „Gerai, susitvarkysiu su tuo.“

Be to, M. Mulvaney nurodė, kad kitų metų G-7 viršūnių susitikimo darbotvarkėje nebus klimato kaitos klausimo.

„Jis buvo užgaulus, ypač pirmininkės atžvilgiu... Jis pavadino ją trečiarūše politike“, – sakė Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras), šalia stovint N. Pelosi. Abu jie demonstratyviai išėjo iš susitikimo Baltuosiuose rūmuose dėl prieštaringai vertinamo D. Trumpo sprendimo išvesti karius iš Šiaurės Sirijos.

Pasak N. Pelosi, D. Trumpas atrodė „labai sukrėstas“ anksčiau trečiadienį Atstovų Rūmuose abiejų partijų pareikšto nepritarimo jo sprendimui dėl Sirijos.

Laiškas buvo nusiųstas tą dieną, kai Turkija pradėjo savo invaziją Sirijos šiaurės rytuose, trys dienos po to, kai D. Trumpas, regis, uždegė žalią šviesą turkų karinei operacijai atitraukdamas JAV pajėgas iš šio kurdų dominuojamo regiono.

D. Trumpas Turkijos prezidentui pasakė, kad sužlugdys Ankaros ekonomiką, jei su invazija bus nueita per toli.

Be diplomatinių vingrybių parašytą laišką JAV prezidentas pradėjo atviru grasinimu.

Nebūkit griežtas vyrukas. Nebūkit kvailas“, – rašė D. Trumpas ir pridūrė: „Vėliau jums paskambinsiu.

„Parenkime gerą susitarimą. Jūs nenorit būti atsakingas už tūkstančių žmonių išžudymą, o aš nenoriu būti atsakingas už Turkijos ekonomikos sunaikinimą“, – laiške su nurodyta spalio 9-osios data rašė D. Trumpas.

„Istorija palankiai į jus pažiūrės, jei tai pasieksite teisingu ir humanišku būdu, – rašė D. Trumpas. – Ji amžinai žiūrės į jus kaip į velnią, jei gerų dalykų nebus.“

Pasak JAV lyderio, įmanomas „puikus susitarimas“, jei R. T. Erdoganas derėtųsi su kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių jėgų (SDF) lyderiu Mazloumu Abdi (Mazlumu Abdžiu), kurį Turkija laiko teroristu dėl ryšių su kurdų sukilėliais Turkijoje.

„Nebūkit griežtas vyrukas. Nebūkit kvailas“, – rašė D. Trumpas ir pridūrė: „Vėliau jums paskambinsiu.“

„Kiekvienas žaidėjas tikrai nekenčia IS – visi, su kuo mes kalbėjomės. Sirija [nekenčia] labiau nei mes, Rusija – labiau nei mes... Mes ten buvome ir kovojome su IS, bet ir jie ten yra, kovoja su IS. Jie gali tuo pasirūpinti. Ir jiems reikėtų pasirūpinti“, – trečiadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas.

Jis pabrėžė, kad Artimuosiuose Rytuose yra pakankamai šalių, kurios nekenčia IS tiek pat kaip ir JAV, o gal net labiau.

„Ten yra daug galingų šalių, nekenčiančių IS taip smarkiai kaip ir mes“, – nurodė prezidentas.

Jo teigimu, strategijos požiūriu Jungtinės Valstijos yra „puikioje“ padėtyje regione. Anot D. Trumpo, Vašingtonas išvedė iš Sirijos šiaurės visą savo kontingentą – „50 karių, daug mažiau nei 50 karių“, ir perkėlė juos į saugią vietą. Prezidentas taip pat patikino, kad JAV paskelbtos sankcijos Turkijai padės išspręsti problemą dialogu.

„Kaip Ukrainos prezidentas aš nesikišiu į įvykius kitose šalyse, ne taip kaip galėtų bandyti kiti“, – sakė V. Zelenskis naujienų agentūrai AFP, susitikęs su ukrainiečių diaspora Latvijos sostinėje Rygoje.

„Mes, kaip Ukraina, nedarysime nieko“, – pridūrė jis.

„Kai pasižiūrime į D. Trumpo tviterio žinutes, nebesuprantame jų. Nebegalime jų sekti“, – lėktuve iš Baku Turkijos žurnalistams sakė R. T. Erdoganas, jo komentarą citavo dienraštis „Hurriyet“.

Praėjusią savaitę po to, kai JAV iš Sirijos pasienio zonos patraukė 1 000 karių, Turkija pradėjo operaciją prieš Sirijos kurdų pajėgas Šiaurės Sirijoje. JAV pajėgų patraukimas interpretuotas kaip Turkiją imtis karinių veiksmų paskatinęs ženklas.

Vėliau D. Trumpos tviterio paskyroje paskelbė keletą prieštaringų komentarų.

Turkijos žurnalistams duodamas interviu, R. T. Erdoganas pajuokavo ir apie pokalbį telefonu su D. Trumpu. „Pasakiau D. Trumpui: kartais jūs labai pykstate ant žurnalistų. Jie jums daro didelį poveikį. Neklausykite jų, esate stiprus lyderis. Stipriam vadovui tai nedera“, – prezidentą citavo dienraštis „Yeni Safak“.

R. T. Erdoganas susitiks su M. Pence'u

Nepaisant anksčiau trečiadienį Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) padaryto pareiškimo, kad jis nesusiks su į šalį atvykstančiu JAV viceprezidentu Mike'u Pence' (Maiku Pensu), prezidentūra pranešė, kad susitikimas vis tik įvyks.

„Anksčiau prezidentas „Sky News“ pranešė, kad nepriims JAV delegacijos, kuri šiandien lankosi Ankaroje. Jis planuoja susitikti su viceprezidento [M. Pence'o] vadovaujama delegacija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidentūros komunikacijos vadovas Fahrettinas Altunas (Fachretinas Altunas).

Anksčiau trečiadienį pasirodžius R. T. Erdogano pranešimui, kad nepriims amerikiečių delegacijos, M. Pence'o atstovė informavo, kad jo vizitas į Ankarą bet kokiu atveju įvyks.

„Viceprezidentas šiandien išvyksta į Turkiją“, – nurodė Katie Waldman (Keiti Valdman).

Baltieji rūmai turėjo vilties, kad ketvirtadienį su Turkijos lyderiu susitikę M. Pence'as ir valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pareikalaus, kad Turkija nutrauktų kurdų pajėgų puolimą šiaurės rytų Sirijoje.

V. Putino kvietimas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) aptarė konfliktą Sirijoje ir pakvietė jį greitu laiku apsilankyti Rusijoje, pranešė Kremlius. 

V. Putinas pakvietė R. T. Erdoganą „artimiausiomis dienomis atvykti darbo vizito“, rašoma antradienį vėlai vakare Kremliaus spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

„Kvietimas buvo priimtas“, – priduriama jame.

Anot pranešimo, per pokalbį prezidentai pabrėžė „būtinybę užkirsti kelią galimiems Turkijos armijos ir Sirijos ginkluotųjų pajėgų susidūrimams“.

Pokalbis įvyko Turkijos iniciatyva, nurodė Kremlius.

V. Putinas per pokalbį išsakė susirūpinimą dėl „teroristų bandymų ištrūkti į laisvę ir prasiskverbti į kaimynines valstybes“, Ankarai vykdant puolimą kurdų kontroliuojamose teritorijose Sirijos šiaurėje, rašoma Kremliaus pranešime.

Nors Baltieji rūmai ir D. Trumpo asmeninis advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džulianis) atsisakė perduoti dokumentus apie Ukrainos reikalą, kurių pareikalavo Kongresas, Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas (Adamas Šifas) sakė, jog penki liudytojai parėmė įtarimus dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, galinčius pagrįsti oficialius kaltinimus.

Pasak A. Schiffo, liudytojai pateikė informacijos, rodančios, kad D. Trumpo liepos 25-osios telefoninis pokalbis su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, kurio metu JAV prezidentas atrodė susiejantis karinę pagalbą Ukrainai su kompromituojančia medžiaga apie J. Bideną iš Kijevo, buvo planuojamas iš anksto, o po jo pastangos buvo dedamos toliau.

„Padarėme įspūdingą pažangą atsakydami į kai kuriuos klausimus dėl to liepos mėnesio skambučio,... kurio metu Jungtinių Valstijų prezidentas siekė priversti pažeidžiamą sąjungininkę atlikti tai, ką geriausiai galima apibūdinti kaip dirbtinį tyrimą dėl jo oponento“, – žurnalistams sakė A. Schiffas.

„Sužinojome, kad tas skambutis nebuvo pavienis dalykas. Prieš tą skambutį buvo atlikta nemažai parengiamojo darbo. Po to skambučio buvo atlikta daug tolesnio darbo“, – pridūrė jis.