Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialas „VH Lietuva“, draudžiantis 96 proc. Lietuvoje draustinų pasėlių teigia, kad pasėlius 2024-iesiems ūkininkai gali apdrausti iki lapkričio 15 dienos, tačiau jau dabar stebima, kad vien spalį ūkininkai apdraudė ketvirtadaliu daugiau pasėlių (200 tūkst. hektarų) nei visą 2022 metų rudenį (150 tūkst. hektarų).

„VH Lietuvos“ vadovas Martynas Rusteika BNS teigė, kad toks augimas siejamas su ūkininkų sąmoningumu. Anot jo, dauguma didelių ūkių jau apsidraudę, pastaruoju metu auga naujai apsidraudusių mažų ūkių skaičius.

„Kai anksčiau buvo 20–30 proc. augimas draudimo, tai dabar tie dideli ūkiai pastoviai draudžia, dabar vis tiek, keliaujam į tą segmentą, kur orientuojamasi į kitus ūkius. (...) Skaičiaus prasme tų apsidraudusių daugėja, tačiau ploto prasme tas augimas nebėra toks didelis“, – sakė M. Rusteika.

Anot bendrovės, daugiau kaip 15 proc. ūkių, apdraudusių pasėlius 2024 metams, ūkius draudžia pirmą kartą.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Alfredas Bardauskas BNS sakė, kad ūkininkai draudžia pasėlius dėl ryškios klimato kaitos.

Pasėlių draudimas nėra pigus dalykas, o kad daugėja žemdirbių (besidraudžiančių – BNS), tai čia susiję su klimato kaita ir tai yra akivaizdu.

 

„Pasėlių draudimas nėra pigus dalykas, o kad daugėja žemdirbių (besidraudžiančių – BNS), tai čia susiję su klimato kaita ir tai yra akivaizdu“, – sakė jis.

„Šiemet vasarą, kai matėte šiaurės Lietuvoj krušos gabalus čiut ne kumščio dydžio, kurie net suklijuoti, kaip molekulės, iš keleto tokių gabalų, tai aš esu matęs tik Vokietijoje, kai jie pristatinėjo žalas. Tai aš ten mačiau, kad būna tokių, bet Lietuvoje tokių dalykų nėra buvę“, – pasakojo A. Bardauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Raimundas Juknevičius sakė, kad ūkininkus skatina draustis kitų ūkininkų pavyzdžiai, kurie pasėlius apdraudžia ir gauna išmokas.

„Tų žalų, kai jos atsitinka, kai paskaičiuojamos žalos ir jos išmokamos kaimynui, o tu neapsidraudęs ir tau reikia kažkaip išgyventi. Tiesiog tie geri pavyzdžiai tampa matomi ir tai skatina tuos, kurie dar abejojo, kad reikia investuoti į tą draudimą“, – BNS sakė R. Juknevičius.

Vis dėl to abiejų asociacijų atstovų nuomone, besidraudžiančių ūkininkų augimas ateityje gali atslūgti.

„Matome, kad norinčių draustis daugėja, tačiau ar tas draudimasis bus tvarus, truputį nuogąstauju dėl vieno dalyko, kad yra Europos Sąjungos parama besidraudžiantiems pasėlius ir yra nacionalinė biudžeto parama. Tiek viena, tiek kita, tai yra baigtinė suma ir daugėjant tų besidraudžiančių ta parama mažės ir ar tas augimas tvarus, ar ateity augs, yra abejonių“, – sakė R. Juknevičius.

„Bijau, kad mažėjant kompensacijoms mes kokybę prarastume, neapsaugosim platesniu mastu savo pasėlių, bet rinksimės, kiek galim susimokėti, pačias žiauriausias tas rizikas, kaip kam atrodo“, – aiškino A. Bardauskas.

Tuo metu „VH Lietuvos“ vadovas teigė nemanantis, kad ateityje besidraudžiančių ūkininkų mažės – anot jo, tiek valstybei, tiek draudikams, tiek patiems ūkininkams draudimas finansiškai apsimoka.

„Tų pačių ūkininkų sąmoningumas, kai vyksta visokios didelės gamtos išdaigos, prarasti dideli plotai augalų, tai nebuvo, kad žemdirbiai sakytų „jūs dabar mus gelbėkit, padėkit“, jie supranta, kad yra tos priemonės apsisaugoti, nuo lietaus, audros ir tie instrumentai, jais naudojasi, o valstybė supranta, kad gali suvaldyti visokias negandas išleisdama mažiau pinigų negu reikėtų kompensuoti nuostolius visiems žemdirbiams“, – sakė M. Rusteika.

„Visos pusės yra suinteresuotos, kad pasėlių draudimo rinka plėstųsi“, – pridūrė jis.

Šiais metais ūkininkams išmokėta per 20 mln. eurų nuostoliams padengti – ketvirtadaliu daugiau nei 2022 metais (15 mln. eurų). 2021 metais apsidraudusiems ūkininkams fondas kompensavo 9,4 mln. eurų nuostolių.

Vien rugpjūčio pradžioje Lietuvoje siautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams lėmė per 10 mln. eurų nuostolių. „Kai kurie žemdirbiai per 10 minučių krušos neteko visų metų darbo rezultato – kruša negailestingai nupjovė augalus“, – tuomet teigė M. Rusteika.

Nors Panevėžio rajonui teko mažiau nei Joniškiui, bet kruša ir čia iškūlė didžiulius pasėlių plotus, todėl ūkininkams javapjūtė baigėsi greičiau.

„Atvažiuoji prie lauko ir nesupranti, ar tas laukas buvo nuimtas kombainu, ar nuimtas krušos“, – sako draudikai, kurie šįmet apsidraudusiems ūkininkams turės išmokėti rekordines sumas. „Nuostoliai Lietuvoje viršija 10 mln. eurų vien už tą 10 minučių“, – skaičiavo pasėlių draudimo bendrovės „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Ledų apdaužytiems ūkininkams neatrodo, kad iš draudikų gaus tiek, kiek realiai, jų akimis, patirta nuostolių. „Kad kažkas tik man vienam būtų atsitikę, tai gal kažkaip, o dabar kai per Lietuvą tiek žmonių, tiek pastatų, tai, manau, draudimas nelabai čia norės...“, – abejojo Panevėžio rajono ūkininkas Gintautas Čiplys. Grubiais jo skaičiavimais, krušos nuostoliai pasėlio laukuose – iki 20 tūkst. eurų. „Ne kiekvienas laukas vienodas. Kai kur ir 80 proc. grūdų ant žemės buvo, ir 30, ir 25 proc.“ – sakė jis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot pasėlių draudikų, kruša pažeidė visas be išimties ūkininkų kultūras.

„Kukurūzas yra stambus augalas, rankomis jį nulaužti yra gana sudėtinga, tačiau buvo tokių situacijų, kai jis tiesiog nukirstas, jo nebėra“, – apie krušos padarytą žalą pasakojo M. Rusteika.

Nėra ko parodyti ir pas ūkininką Gintautą. Ledams suskaldžius visą sandėlio stogą, statinys, anot ūkininko, – tik diskotekoms arba grūdams pūdyti. Todėl visą nuimtą derlių ūkininkas priverstas išvežti, ko niekada nėra daręs, nes neapsimoka. „Plius minus apie 700 t visą laiką palieku kitiems metams, nes kai pas tave sandėlyje guli – kada nori, tada juos išveži“, – sakė jis.

Atvažiuoji prie lauko ir nesupranti, ar tas laukas buvo nuimtas kombainu, ar nuimtas krušos.

Kolegos Ovidijaus sandėlio krušas stebuklingai nesudaužė, todėl jam grūdų nereikia niekur vežti arba antrą kartą džiovinti. Tačiau nuostoliai – taip pat dideli. „Buvo neapkulta dar apie 100 ha rapsų, 200 dar kviečių buvo likę, 90 miežių ir pupų keturiasdešimt keli hektarai, tai, žinokit, nuostoliai – įspūdingi, virš 100 tūkst., manau“, – pasakojo ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas.

Draudimo kompanijos duomenimis, kruša Lietuvoje nusiaubė maždaug 28 tūkst. ha pasėlių. Draudikai gavo beveik 500 nukentėjusių žemdirbių pranešimų iš pusės Lietuvos.

„Reikia susimąstyti ir pagalvoti apie tai, kad vos per 15 minučių galima prarasti visą savo produkciją ir praktiškai bankrutuoti“, – ūkininkus perspėjo apsidrausti „VH“ valdybos pirmininkas Raineris Lageris.

Lietuvos draudikų asociacijos projektų vadovė Ieva Naraškevičiūtė-Kubilė sako, kad tai – rekordiniai skaičiai.

„Šios dienos duomenimis, draudimo bendrovės jau fiksavo rekordinius tiek užregistruotų žalų atvejų, tiek rezervuotų lėšų joms atlyginti sumų skaičius. Į draudimo bendroves dėl žalos atlyginimo jau kreipėsi apie 6,2 tūkst. klientų, kurių patirtiems nuostoliams kompensuoti rezervuota virš 7 mln. eurų“, – LRT radijui pirmadienį sakė draudikų atstovė.

„Tai yra istoriškai didžiausia vienos audros sukeltų žalų suma“, – pridūrė ji.

Pasak I. Naraškevičiūtės-Kubilės, pastarąjį kartą didžiausi nuostoliai fiksuoti 2010 metais rugpjūtį, tuomet jie siekė 2 mln. eurų.

Audringi orai Lietuvoje fiksuoti praėjusios savaitės pradžioje. Ugniagesiai nuo kelių ir pastatų šalino šimtus išvirtusių medžių, kruša apgadino automobilius, o Žagarėje, užvirtus medžiui, žuvo moteris.

Pasak draudikų atstovo, su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu sukėlus eismo įvykį visa žala išieškoma iš kaltininko, o žmonėms praleidus terminą pasitikrinti sveikatą ir techninė avarija gali baigtis didžiulėmis išlaidomis.

„Jeigu bus sustabdytas vairuotojo pažymėjimo galiojimas ir tas žmogus padarys įvykį, iš jo kaip iš kaltininko bus išieškota regreso tvarka visa suma, kuri buvo sumokėta trečiai šaliai. Milžiniška socialinė problema laukia mūsų vien dėl to, kad žmogus užmiršo arba nepaėmė tos pažymos. Žmonės, kurie draudžiasi civilinės atsakomybės draudimu, gali įkliūti į tokią bėdą, kad reikės tūkstančių“, – trečiadienį per Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį sakė A. Križinauskas.

Milžiniška socialinė problema laukia mūsų vien dėl to, kad žmogus užmiršo arba nepaėmė tos pažymos.

Komitetas trečiadienį svarstė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadą, kad 2024 metais įsigaliosiančios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos galimai diskriminuoja vyresnio amžiaus vairuotojus. Pagal jas, vairuotojui ar vairuotojai, nepasitikrinus sveikatos nustatyta tvarka, turimas vairuotojo pažymėjimas bus skelbiamas negaliojančiu.

Dabar už vairavimą nepasitikrinus sveikatos yra numatyta administracinė atsakomybė – skiriama bauda nuo 30 iki 50 eurų. Sveikatos ministro įsakymu yra nustatyta, kad ne vyresni kaip 55 metų asmenys privalo tikrintis sveikatą vieną kartą per 10 metų, asmenys nuo 56 iki 69 metų – vieną kartą per penkerius metus, asmenys nuo 70 iki 79 metų – vieną kartą per dvejus metus, asmenys nuo 80 metų – kasmet.

Seimo TTK nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad būtų sukurtas mechanizmas, kaip vairuotojai būtų perspėti, kai sveikatos pažymos galiojimas eina į pabaigą ir gresia netekti vairuotojo pažymėjimo, taip pat siūlo įvertinti, ar esamas sveikatos patikros dažnumas pagal amžių yra proporcingas, ar nereikia įvesti kitų kriterijų, pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės. Atsakymo iš Vyriausybės dėl vairuotojų perspėjimo sistemos bus laukiama iki rugsėjo 15 dienos.

Posėdyje kalbėjęs A. Križinauskas teigė, kad vyresnio amžiaus vairuotojai kaip tik padaro mažiau avarijų ir sukeliamų avarijų skaičius išauga tik amžiaus grupėje virš 80 metų.

„Patys geidžiamiausi draudimo bendrovių klientai yra nuo 40 iki 80 metų, nes jų sukeltų eismo įvykių dažnumas yra žemiau penkių, tai yra per metus iš šimto vairuotojų ne daugiau kaip penki padaro įvykius, Lietuvos vidurkis yra 6,2, ir tik virš 80 metų tas vidurkis padidėja, arba šeši vairuotojai iš šimto padaro įvykius, o nuo nuo 56 iki 70 yra pats mažiausias avaringumas, tik 3,8 dažnis yra“, – kalbėjo draudikų atstovas.

Pasak jo, dažniausiai eismo įvykius sukelia vairuotojai iki 25 metų amžiaus – keliskart dažniau nei vyresni vairuotojai.

„Iki 25 metų vairuotojai eismo įvykius padaro beveik 13 iš šimto, du–tris kartus dažniau nei visi kiti vyresni žmonės“, – pažymėjo A. Križinauskas.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos kelių policijos atstovas Rytis Vosylius informavo, kad pernai dėl vairuotojų sveikatos būklės buvo fiksuoti 22 eismo įvykiai, iš jų 18 žmonių buvo vyresni nei 55 metų, šiemet dėl šios priežasties įvyko aštuoni įvykiai, penki žmonės buvo vyresni nei 55 metai.

„Aišku, amžius nėra vienintelis rodiklis, nes šiais metais ir 30, ir 36, ir 43 metų amžiaus vairuotojams pablogėjus sveikatai įvyko eismo įvykiai. Bet statistika rodo, kad didesnė rizika yra vyresniems asmenims“, – sakė R. Vosylius.

Posėdyje dalyvavusi lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pažymėjo, kad sveikatos pažymos galiojimas priklausomai nuo amžiaus savaime nėra diskriminacinis, bet abejonių kelia įstatymo nuostata, jog tos pažymos neturint vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus stabdomas.

„Paties skirstymo pagal amžiaus grupes laikyti diskriminaciniu negalima, bet jos vertintinos kaip kelsiančios administracinių keblumų“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Ji taip pat siūlė pagalvoti apie vairuotojų perspėjimo sistemą, nes dalis vairuotojų net nežino apie kitąmet įsigaliosiančią tvarką, kad laiku nepasitikrinę sveikatos praras pažymėjimą.

Pasak B. Sabatauskaitės, taip pat valstybė galėtų prisiimti dalį vyresniems vairuotojams tenkančios finansinės naštos už sveikatos pažymas, nes jie išlaidų patiria dažniau nei kiti vairuotojai, o medicinos pažyma kainuoja 20–35 eurus.

Kontrolierė yra pasiūliusi Sveikatos apsaugos ministerijai įvertinti, ar pagal asmens amžių nustatytas vairuotojų sveikatos patikrinimo dažnumas tikrai yra pagrįstas, apsvarstyti galimybę vairuotojų sveikatos patikrą sieti ne tik su amžiumi, bet kitais galimais kriterijais, pavyzdžiui, sveikatos būkle ar diagnozuotais susirgimais, paliekant galimybę asmenims patiems pranešti apie pasikeitusią sveikatos būklę.

Į pensiją išėjęs Ramaldas galvos nebesuka. Pensija – 600 eurų. Dar keturis tūkstančius prisidėjo papildomai kaupdamas. Vyras buvo įsigijęs ir investicinį gyvybės draudimą, bet grąža nuvylė.

„Gerai neprisimenu, bet nebuvo jokio pelno. Net nežinau, ar atgavome visus tuos pinigėlius, kuriuos buvome investavę“, – dėstė pensininkas Ramaldas.  

Įsigijęs investicinį draudimą, žmogus kas mėnesį moka įmokas. Viena dalis kaupiama, kita – tenka draudimo rizikai padengti.

„Kuo daugiau draudiminių apsaugų pasirenki, tuo didesnė įmokos dalis skiriama draudimo rizikoms padengti. O tai reiškia, kad mažiau lieka investavimui“, – aiškino Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dar žmogui kainuoja ir pati draudimo paslauga. Atskaitymai gali siekti ir pusę įmokų. Tad rezultate sumokėtų įmokų gali būti daugiau už sukauptą sumą.

„Šio produkto pardavėjai labai suinteresuoti parduoti gyvybės draudimą, nes gauna komisinius. Tai – tiesioginis uždarbis, susijęs su pardavimais. Ir kuo daugiau sutarčių yra parduodama, tuo didesnius komisinius jie gauna“, – komentavo V. Cibas.

Kad draudikai nesipelnytų iš žmonių, Lietuvos bankas nori naikinti taip vadinamuosius komisinius už sudarytas sutartis.

„Niekas neprivers jokių subjektų, šiuo atveju draudimo tarpininkų, tiesiogiai ar netiesiogiai teikti paslaugas nemokamai. Tai bankas tikriausiai turi omenyje, kad už šią paslaugą turėtų susimokėti galimai pats klientas“, – teigė Draudimo brokerių rūmų prezidentas Arūnas Adomaitis.

Ekonomistas sako, kad Lietuvos bankas eina teisingu keliu, tik nepagalvojo, kad draudikai bandys apeiti komisinių schemą.

„Jie mokės premijas. Gal už mėnesį arba kas du mėnesius. Tą premiją galės apiforminti už ką tik nori“, – komentavo Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus. 

Anot brokerių, aštuoni iš dešimties draudikų per tarpininkus veikia komisinio mokesčio pagrindais. Tik didieji komerciniai bankai darbuotojams moka ne komisinį, o darbo užmokestį. Brokerių manymu, tai – bankų protegavimas ir konkurencijos mažinimas.

„Tikėtina, kad po šio siūlymo prieinamumas tokių paslaugų klientams dar susiaurės ir sumažės“, –  konstatavo A. Adomaitis.

„Šis pakeitimas reguliavime labai smarkiai atsilieptų draudimo įmonėms. Joms reikėtų keisti savo verslo modelį, bet toks sprendimas padiktuotas blogos praktikos. Jeigu ji nebūtų susiformavusi, mes nekalbėtume apie reguliavimo pakeitimus“, – teigė V. Cibas.

Lietuvos bankas apie trūkumus pardavimuose draudimo įmones įspėjo prieš šešerius metus, bet pokyčių esą nebuvo.

Draudimo įmonėms vertėtų galvoti apie kažkokius kitokius pajamų šaltinius, o ne vien tik iš to gyvybės draudimo.

 

„Tas sutarčių skaičius, kuris yra dabar, yra stipriai per didelis. Ir nereikia leisti joms toliau išbujoti. O draudimo įmonėms vertėtų galvoti apie kažkokius kitokius pajamų šaltinius, o ne vien tik iš to gyvybės draudimo“, – svarstė A. Bartkus. 

Investicinį gyvybės draudimą įsigijęs kas septintas Lietuvos gyventojas. Užpernai sudaryta 50 tūkst., o pernai – tūkstančiu daugiau sutarčių.

„Neturiu tokio draudimo, nes nemanau, kad iš to bus kažkokios naudos“, – sakė užkalbinta praeivė.

„Aš jau praktiškai – pensijoje. Kiek prisikaupiau, tiek turiu“, – kalbėjo kitas pašnekovas.

Lietuvos bankas, nustatęs, kad kone kas antram pirkėjui buvo parduotas jo poreikių neatitinkantis investicinis gyvybės draudimas, ketina parengti gaires. Pardavėjai turės tiksliau paaiškinti pirkėjui apie šį draudimą. O komisinius Lietuvos bankas tikisi panaikinti dar šiemet.

– Kokią situaciją stebite per šias pastarąsias snieguotas dienas?

– Didžiulis sniego kiekis ant pastatų stogų iš tikrųjų gali padaryti labai daug žalos.

– Mes daugelis labiau žiūrime sau po kojomis, bet retas pakeliame galvą, kur ant stogų didžiulė masė sniego?

– Ši sniego masė, lavina kaupiasi, auga ant stogų. Ir laiku neatlikti tam tikri namų darbai, t. y. nenuvalyti stogai, iš tikrųjų gali virsti didžiuliais nuostoliais gyventojams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jeigu sode yra apdraustas sodo namelis ir sniegas pakenkia stogo konstrukcijoms, o žmogus nuostolius pamato tik atvykęs pavasarį. Daugelis žiemą į sodus nevažiuoja. Ar tokiu atveju galima tikėtis kažkokios kompensacijos?

– Taip, be abejonės, jeigu tai sietina su sniego slėgiu, ką gali įvertinti mūsų ekspertai. Reikėtų pastebėti, kad tai nėra momentiniai įvykiai kaip kad audra, vėtros, kurios apgadina pastatus staiga. O sniego slėgis yra natūraliai besikaupiantis, sunkėjantis sluoksnis (ypač esant dideliam drėgmės kiekiui), kuris ilgainiui įlaužia stogus. Kaip minėjau, kuo jo daugiau kaupiasi, tuo didesnė tikimybė, kad tai įvyks.

– Ar po šio snygio jau daug kreipėsi žmonių į draudikus dėl įlūžusių stogų ar stoginių? Ar labiau kol kas kreipiasi tik autoįvykių dalyviai, žmonės dėl patirtų traumų?

– Jau užvakar buvo užfiksuota nemažai kreipimųsi, daugiausiai dėl autoįvykių. Tačiau net 40 klientų jau kreipėsi ir dėl apgadintų lengvos konstrukcijos statinių. Tokių kaip šiltnamiai, stoginės, stogeliai, esantys virš įėjimo durų, pavėsinės ir pan.

– O dėl traumų? Kiek tokiomis dienomis padaugėja tokio pobūdžio žalų? Kokios sumos?

– Natūralu, kad sniego gausa, plikledis pridaro žalos ir žmonių sveikatai. Užvakar sulaukėme 25 proc. daugiau klientų skambučių ir kreipinių dėl padarytos žalos tiek transporto priemonei, tiek turtui, tiek sveikatai. Kalbant apie lengvų konstrukcijų statinius, tai nuostoliai gali siekti 200–300 Eur. O jei kalbėtume apie stogus, rimtesnes konstrukcijas, nuplėštus lietvamzdžius, tai nuostoliai gali išaugti ir daugiau 10 tūkst. Eur.

Pinigai yra pinigai, bet nepatogumas patyrus žalą yra labai didelis.

– Ar padengiami nuostoliai, pavyzdžiui, namo šeimininkui, kuris nenuvalė sniego?

– Be abejo, nuostoliai yra padengiami, tačiau klientus raginame rūpintis savo turtu, savo būstu. Pinigai yra pinigai, bet nepatogumas patyrus žalą yra labai didelis, kurio neįkainosi pinigais. Juo labiau kad artėja gražiausios metų šventės.

– Pabaigai, ką patartumėte žmonėms, kad tų nuostolių būtų kuo mažiau: pasidomėti, ar stogas labai apsnigtas, ar neslidu prie namų?

– Turbūt pagrindinis dalykas – valyti visas konstrukcijas, ant kurių kaupiasi sniegas. Nes esant atodrėkiui, dešimt kartų pasunkėjęs sniegas gali pridaryti daug žalos. Dėl transporto priemonių, ypač daugiabučių kiemuose, tas su druska susimaišęs sniegas atšalus virsta ledu ir labai lengva apgadinti automobilį. Tad ir daugiabučių gyventojams rekomenduočiau susitelkti visiems ir išsivalyti kiemus. Bus ir patogiau, ir mažiau žalos.

„Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, teikiančios mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugas, susiduria su sunkumais drausdamosi profesinės civilinės atsakomybės draudimu, kadangi dalies rizikų Lietuvos draudikai nedraudžia“, – pranešime sakė LB Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vadovė Dovilė Arlauskaitė.

LB vertinimu, neturėtų būti apsiribojama tik minimaliomis draudimo sąlygomis, todėl siūloma išplėsti draudimo apsaugą. Tai sudarytų sąlygas stiprinti įstaigų klientų interesų apsaugą, didinti mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų teikimo efektyvumą.

LB žiniomis, pagrindinės konservatyvaus draudikų požiūrio priežastys yra susijusios su nepakankamai pažinta ir aiškia draudimo rizika, kadangi mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugos yra gana naujos rinkoje bei nesusiformavusia teismų praktika dėl tokio draudimo.

Bankas atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nustatyti draudžiamieji įvykiai yra susiję su informacijos apie asmenį, jo privatų gyvenimą, įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą viešo paskelbimo, panaudojimo savanaudiškais tikslais ar kibernetinių atakų rizikomis, kurių Lietuvos draudikai dažniausiai į draudžiamųjų įvykių sąrašą neįtraukia. O daugumos Europos ekonominės erdvės šalių draudikų siūlomose draudimo sąlygose nurodyti draudžiamieji įvykiai dažnai apima asmens duomenų apsaugos ir kibernetines rizikas.

Sukčiavimo atvejų daugėja

Nors karantino metu transporto judėjimas tarp savivaldybių buvo apribotas, o ir miestuose pastebimai sumažėjo automobilių srautas, kai kurių problemų tai neišsprendė. Priešingai – draudikai teigia, kad karantino metu tikimybė patekti į nesąžiningų vairuotojų pinkles išaugo.

Pastaruoju metu kiek rečiau, bet vis dar pasitaiko anksčiau itin populiarių sukčiavimo atvejų, susijusių su specialiai sukeltais eismo įvykiais žiedinėse sankryžose. Šių schemų autoriai darbuojasi įvairiose vietose, tačiau labiausiai mėgsta seniau ženklintas žiedines sankryžas. Dažniausiai sukčiai veikia dideliuose miestuose, naudojasi vaizdo registratoriais.

"Vadinamiesiems žiedų valdovams, arba medžiotojams, situaciją kiek apsunkino tai, kad labai daug žiedinių sankryžų jau atnaujintos, sužymėtos, tad jose inscenizuoti eismo įvykį sudėtinga. Vilniuje ir keliuose kituose miestuose prieš kurį laiką pakeitus eismo žiedinėse sankryžose tvarką, įvažiuojant į jas reikia rinktis eismo juostą pagal planuojamą išvažiavimo iš žiedo kryptį. Žiedinėje sankryžoje važiavimo juostos keisti nebegalima. Pavyzdžiui, atnaujinus tokių sankryžų ženklinimą Vilniuje, sumažėjo ne tik eismo įvykių, bet ir sukčiavimo atvejų specialiai užkišant automobilį", – teigė bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Ženklai: anot specialistų, pavojingiausios sankryžos, kuriose neseniai pakeista važiavimo tvarka ar pirmumo teisė. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nepastebi eismo permainų

Draudimo specialistų nuomone, neretai sukčiai gerai išmano Kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu. Kartais avarijas jie kelis kartus iš eilės sukelia tose pačiose vietose, o įvykių kaltininkai nė nenutuokia, kad pakliūva į sukčių spąstus.

Pasak mūsų dienraščio kalbinto vairavimo mokyklos "ARV-Auto" vadovo Valdo Šlepiko, Kelių eismo taisyklių (KET) išmanymas yra svarbiausias dalykas, padedantis išvengti apgaulės.

"Jei tvirtai mokate Kelių eismo taisykles, vadovaujatės kelio ženklais ir juostų žymėjimais, jokios provokacijos jums nebaisios. Galite ir saugiai juostas keisti, ir kitus manevrus atlikti. Žinoma, reikia neprarasti ir elementaraus dėmesingumo", – pabrėžė vairavimo specialistas.

Įpročio galia – didelė, todėl daug vairuotojų važiuoja vadovaudamiesi ne ženklais, o kaip buvo įpratę važiuoti tam tikroje vietoje. Sukčiai gali tuo pasinaudoti.

Jo žodžiais, kiek sudėtingesnių situacijų gali pasitaikyti sankryžose, kuriose neseniai pakeista eismo tvarka. Pavyzdžiui, kai pagrindinis  kelias tampa šalutinis arba pakeistas pirmumas žiedinėje sankryžoje. Tarkime, daugumoje žiedų pirmumo teisę turi juo važiuojantys automobiliai, tačiau kiekviename mieste yra keletas tokių sankryžų, kur pirmumą įgyja įsiliejantis transportas, o žiedu jau važiuojantys automobiliai privalo jį praleisti.

"Įpročio galia – didelė, todėl daug vairuotojų važiuoja vadovaudamiesi ne ženklais, o kaip buvo įpratę važiuoti tam tikroje vietoje. Sukčiai gali tuo pasinaudoti. Žinodami apie pakeistą eismo tvarką, jie gali tyčia užlįsti savo automobiliu ir taip mėginti uždirbti iš permainų dar nepastebėjusio vairuotojo. Taip pat nevalia pamiršti išsidėstymo žiede ir persirikiavimo juostomis taisyklių", – patarė V.Šlepikas.

Jo žodžiais, žiedinėse sankryžose nesąžiningi vairuotojai gali mėginti sukti ratus ir ieškoti išsiblaškėlių, kurie, nepastebėję, kad juosta yra skirta tik artimiausiam išvažiavimui iš žiedo, juda žiedu toliau. Tuomet sukčius gali tyčia kliudyti tokį automobilį, neva ketindamas išvažiuoti iš žiedo antrąja juosta.

Pelnosi: kartais draudiminiai įvykiai baigiasi sukčių teismais. Vytauto Liaudanskio asociatyvi nuotr.

Apgaulės – kone kasdien

Niekur nedingo ir į eismo įvykį pakliuvusių vairuotojų noras pasipelnyti iš draudimo bendrovių, pavyzdžiui, pasinaudoti proga atnaujinti visą automobilį, tad į žalas jie bando įtraukti ir ankstesnius subraižymus, sulankstymus, gedimus.

Anot A.Žiukelio, draudimo išmokos nėra mokamos aklai, jas būtina pagrįsti, tad visos įvykio aplinkybės atidžiai tikrinamos ir nustatoma, kokie tokiomis aplinkybėmis įmanomi transporto priemonės pažeidimai.

"Žalos tikrinamos rankiniais ir automatiniais būdais, nuolat atliekamas jų monitoringas, pasitelkiamas dirbtinis intelektas, duomenų analitika. Draudimo bendrovės visoje Europoje diegia inovatyviausius sprendimus, automatiškai aptinkančius bylas su sukčiavimo požymiais. Tad paprastai tokie bandymai pasipelnyti jų sumanytojams baigiasi nesėkmingai", – aiškino ekspertas.

Draudikų duomenimis, dažniausiai sukčiauti buvo linkę eismo įvykių kaltininkai, kurių automobiliai neapdrausti.

Kai eismo įvykio kaltininkas neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, žalą jis turi atlyginti iš savo kišenės. Tačiau neretai pasitaiko, kad ieškoma būdų to nedaryti, pavyzdžiui, mėginant eismo įvykio deklaracijoje nurodyti kitą laiką, nei iš tikrųjų įvyko eismo įvykis.

"Pernai buvo fiksuota maždaug po vieną tokį sukčiavimo atvejį kas trečią dieną – tokių atvejų per visus metus buvo 109. Realiai skaičiai turėtų būti dar didesni, nes tai tik mūsų bendrovės statistika. Ypač suaktyvėjimą pastebėdavome įvedus karantinus. Tikriausiai tai lėmė aplinkybė, kad žmonės, daugiau laiko leisdami namuose ir rečiau sėsdami prie vairo, nebepratęsė draudimo sutarčių ir laikėsi nuomonės, kad rizika patekti į eismo įvykį tik trumpam išvykus iš namų yra maža", – sakė A.Žiukelis.

Pastabumas: prie vairo net menkiausia neatidumo akimirka gali kainuoti labai brangiai. Shutterstock nuotr.

Gailestis – blogas patarėjas

Kad ir kaip būtų, net ir smulkūs eismo įvykiai sukelia užtektinai streso, kurio lygis dar padidėja paaiškėjus, kad tapote sukčiavimo schemos dalimi. Pasak A.Žiukelio, pildant eismo įvykio deklaraciją labai svarbu nepamiršti, kad joje reikia įrašyti realią įvykio datą ir laiką. Jei eismo įvykio kaltininkas siūlo deklaraciją pildyti kita data, tai gali būti ženklas, kad jo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas negalioja.

Būtina žinoti, kad jei į jūsų automobilį atsitrenks neapdrausta transporto priemonė, jūs bet kokiu atveju gausite draudimo išmoką, tad derėtų nepasiduoti jokioms provokacijoms.

"Dažnai tokiose situacijose neapsidraudęs vairuotojas ima sakyti, kad šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo ar kitų dokumentų, prašo palaukti, kol neva paskambins draugams ar pažįstamiems, kurie dokumentą turėtų atvežti. O iš tikrųjų tariasi dėl draudimo poliso, kuris vėliau ir būna atvežamas vietoj trūkstamų dokumentų", – pasakoja ekspertas.

Yra fiksuota ir atvejų, kai nukentėję asmenys apie tai, kad buvo susidūrę su sukčiautojais, sužino tik pradėjus tyrimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Tačiau dažnai ir patys nukentėjusieji pagaili kaltininko, nemato tokiose situacijose nieko blogo arba būna prigąsdinami, kad, nesutikę su sąlygomis, iš viso negaus išmokos.

"Patyrę stresą žmonės sutinka su minėtomis sąlygomis ir užkimba ant sukčių schemų. Todėl būtina žinoti, kad jei į jūsų automobilį atsitrenks neapdrausta transporto priemonė, jūs bet kokiu atveju gausite draudimo išmoką, tad derėtų nepasiduoti jokioms provokacijoms, – priminė A.Žiukelis. – Kitas aspektas, kad vien dėl žmogiško gailesčio eismo įvykio kaltininko atžvilgiu galite ir patys pakliūti į teisėsaugos akiratį. Jei bus pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo, jūs, nors ir būdamas nukentėjęs, galite būti traktuojamas kaip bendrininkas ir tuomet išmoka jums nebus mokama."

Fiksuokite net šukes

Pašnekovo teigimu, pakliuvus į eismo įvykį, svarbiausia nepasiduoti panikai, ramiai ir neskubant viską apgalvoti, jei kyla neaiškumų ar įtarimų – skambinti pareigūnams. Labai svarbu iš karto fotografuoti eismo įvykio vietą, aplinkybes, automobilių padėtį kelyje ir vienas kito atžvilgiu, taip pat – aplinką, kad nuotraukose matytųsi kelio ženklai ir dangos ženklinimas. Ekspertams atkuriant eismo įvykio vaizdą, svarbu ir transporto priemonių padėtis, ir padangų pėdsakai ant asfalto. Net šukės gali tapti svarbiomis detalėmis.

Įtarti galimą sukčiavimą leidžia ir tam tikras eismo įvykio kaltininko elgesys. Mėginimas tartis, daryti spaudimą, kažką slėpti, vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros dokumento neturėjimas, neaiškūs telefono skambučiai, kai norima, kad pokalbis būtų negirdimas, nepagrįstas ir įtartinas laiko vilkinimas – ženklai, dėl kurių derėtų būti atidesniems.

Anot draudikų, jei vairuotojas suvokia, kad jis nekaltas, bet vis tiek kaltinamas, – irgi ženklas, kad kažkas negerai. Taip pat ir bandymas pasinaudoti stresine situacija, kai pradedama ant jūsų rėkti, bandoma išmušti iš vėžių, rodoma agresija, daromas spaudimas kažką kuo greičiau pasirašyti.

"Mūsų patarimas panašiais atvejais – stengtis reaguoti kuo ramiau, nufotografuoti įvykio vietą ir nieko nepasirašyti, ypač jei nesate tikri dėl kaltės. Paskambinkite šeimos nariui ar kitam artimam žmogui, kuris įvertintų jūsų pasakojimą ir situaciją iš šalies ir tinkamai patartų, kaip elgtis. Arba galite kreiptis į policijos pareigūnus", – patarė A.Žiukelis.

Vieni žmonės atsikėlę suprato, kad užšalo namų durys ir nebegali išeiti iš namų.

Vilnietė Gerda dirba per atstumą iš sodybos prie Veisiejų. Bet ryte jai kilo problemų.

„Atsikėlėme ryte ir nelabai galime išeiti, nes užšalusi spyna. Įkišus raktą, durys neatsirakina. Reikia pavargti, kad jos atsirakintų ir būtų galima išeiti į lauką“, – sako jis.

Kiti – negalėjo patekti į automobilius – sušalo durelės arba išsikrovė akumuliatoriai.

Draudikai sako, kad kai kurie vairuotojai taip smarkiai bando atplėšti prišalusias duris, kad patys prisidaro nuostolių.

Skola už negautas paslaugas?

Vairuotojas automobilį buvo apdraudęs įmonėje "Lietuvos draudimas".

Pardavęs šią savo transporto priemonę, vyras tikino nusprendęs nutraukti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kad ja nepasinaudotų gerokai jaunesnis mašinos pirkėjas.

"Automobilis buvo draustas metams. Mašiną neseniai pardaviau ir kreipiausi į draudimo bendrovę dėl draudimo sutarties nutraukimo, nes jau nesu tos transporto priemonės savininkas. Dažniausiai sutarties likutinę sumą draudimo bendrovės perkelia, sulaiko iki kitos sutarties pasirašymo arba grąžina klientui. Tačiau ne tik kad neatgavau nepanaudotų pinigų, bet sužinojau, jog dar esu skolingas. Tai mane sukrėtė", – tikino vyras.

Šis klientas sutartį su įmone "Lietuvos draudimas" pasirašė praėjusių metų lapkričio viduryje.

"Sutartį nutraukiau šių metų spalio 26 dieną. Draudimo įmoka buvo 97,62 euro. Už nepanaudotą laikotarpį susidariusi suma įvertinta 4,53 euro. Tačiau atsiųstame kreditiniame dokumente atsirado keistas įrašas "Draudimo sutarties vykdymo sąnaudos", kurios įvertintos 9 eurais", – vartydamas dokumentus tikino vairuotojas.

Galutinis rezultatas klientą pribloškė.

"Ne tik negrąžinama nepriemoka arba nepasiūloma jos perkelti į kitą draudimo sutartį, bet dar likau skolingas draudikams. Automobilius vairuoju ne vieną dešimtmetį. Teko parduoti ir pirkti naujus, tačiau į tokią situaciją papuoliau pirmą kartą. Nors tai nėra ženkli suma, kuri ką nors man reikštų, tačiau ėmiau aiškintis, kodėl netikėtai tapau skolingas bendrovei, jei iš jos negavau dalies paslaugų?" – stebėjosi klaipėdietis.

Atsiuntė reikalavimą sumokėti

"Lietuvos draudimas" atsiuntė vairuotojui reikalavimą susidariusią skolą sumokėti iki spalio 26 d.

"Nesiginčijau. Sumokėjau. Tačiau vis tiek sulaukiau laiško su priekaištu, kad nepriemoka nesumokėta. Mandagiai dar kartą parašiau bendrovei, kad reikalaujamą sumą pervedžiau dar išvakarėse. Tačiau ir po to iš bendrovės sulaukiau SMS žinutės apie skolą. Na, matyt, tai tik demonstruoja šios įmonės bendrą požiūrį į klientus. Aš veikiausiai daugiau niekada nepanorėsiu naudotis šios bendrovės paslaugomis", – įpykęs kalbėjo vyras.

Gyventojas tikino, jog įmonė, pateikdama sąskaitą su įrašu, kad jam suteikė 102,09 euro vertės paslaugas, jo galva, elgiasi ne itin oriai.

"Paslaugą įmonė teikė tik iki šių metų spalio 26 dienos, taigi bendrovės įsipareigojimai klientui sutrumpėjo 18 dienų. Kitaip tariant, savo sumokėtų pinigų klientas neišnaudojo, tačiau bendrovė tą naudą sau dar ir įvertino tam tikra papildoma mokėtina suma iš kliento kišenės. Labai gražu", – nuomonę reiškė klaipėdietis.

Vyras kėlė klausimą, kodėl klientui iš anksto nebuvo žinoma, kad įmonė sutarties nutraukimo paslaugą vertina pinigais, kaip komerciniame banke.

Nuostata: klaipėdietis stebėjosi draudikų išmone – žmogus pastatomas į tokią padėtį, kuri tarsi varžo jo teisę bet kada parduoti automobilį, nes teks patirti nemalonių ir kišenę tuštinančių formalumų nutraukiant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. / Shutterstock nuotr.

"Kokiu įstatymu remiantis klientams yra skaičiuojamos netesybos arba "draudimo sutarties vykdymo sąnaudos", kaip įvardijo ši bendrovė? Ar toks kliento įsipareigojimas atsispindi visose šios įmonės sutartyse su klientais? Kaip turėtų elgtis klientai, kad sutarties nutraukimo proceso nereikėtų apmokėti tokiais pertekliniais mokesčiais? Ar jis turėtų savo civilinės atsakomybės draudimą perduoti tretiesiems asmenims, kad jau šie galėtų ja naudotis iki baigiantis terminui? Kam tuo atveju tektų atsakomybė įvykus eismo įvykiui? O gal tuomet visi, apsidraudusieji "Lietuvos draudime", automobilius turėtume parduoti tik tada, kai baigiasi draudimo sutartis?" – klausimus bėrė vyras.

Atskaito išlaidas

Įmonės "Lietuvos draudimas" Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas paaiškino, kad bendrovė rėmėsi įstatymu įtvirtintomis nuostatomis.

"Privalomojo draudimo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo sąlygas visoms draudimo bendrovėms, visiems klientams ir sutartims nustato LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Įstatyme sakoma, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas", – situaciją komentavo įmonės atstovas.

Šių administracinių išlaidų dydis numatomas konkrečioje su klientu sudaromoje sutartyje.

"Kiek mums yra žinoma, "Lietuvos draudimas" taiko vienus mažiausių įkainių rinkoje. Priminimai klientams yra siunčiami ir generuojami automatiškai sistemos, šiuo atveju klientas gavo priminimą ir SMS žinute ir e. laišku vienu metu, 20 minučių laikotarpyje. Gali pasitaikyti, kad klientas žinutės gavimo metu jau būna sumokėjęs įmoką, tačiau ji dar nėra pasiekusi mūsų, tokiu atveju klientams rekomenduojama nereaguoti į priminimą", – aiškino įmonės atstovas.

Taiko įvairius įkainius

Nepriklausomi draudimo brokeriai tikina, jog renkantis draudiką klientui vertėtų gerai pasidomėti, kokias sutarties nutraukimo sąlygas kelia kompanijos.

"Vieni draudikai gali taikyti 10, kiti 30 procentų sutarties sumos įkainį. Sutarties administravimo išlaidos estų kompanijoje "IF" sudaro 15 procentų. Norvegų bendrovė "Gjensidige" taiko 20 procentų sumą nuo sutarties sumos. Kompanija "Compensa" taiko 30 procentų įkainį, kitas draudikas – bendrovė BTA numato 35 procentų sumą", – bendrovių įkainius dienraščiui vardijo nepriklausomas draudimo brokeris, nepanorėjęs viešinti pavardės.

Gyventojas tikino, jog įmonė, pateikdama sąskaitą su įrašu, kad jam suteikė 102,09 euro vertės paslaugas, jo galva, elgiasi ne itin oriai.

Pasak specialisto, vis dėlto kompanijos taiko įvairius bendravimo su klientais būdus.

"Jei sutartis nutraukiama pirma laiko, tikėtina, kad žmogus įsigijo kitą automobilį. Nepanaudotą sumą galima perkelti į kitą sutartį, galima grąžinti klientui į sąskaitą arba galima panaudoti likutį kito šeimos nario draudimo sutarčiai. Įmonė "Lietuvos draudimas" laiko kliento nepanaudotas lėšas sąskaitoje, tačiau ir nereikalauja mašinos pardavimo sutarties, kurią anksčiau buvo privalu pateikti", – savo patirtimi dalijosi brokeris.

Nepriklausomas brokeris tikino, kad apsidraudus automobilį kasko draudimu ir panorus nutraukti sutartį, pavyzdžiui įmonėje "Lietuvos draudimas", verta atkreipti dėmesį į terminus.

"Jei klientas norės nutraukti tokią sutartį anksčiau laiko, jis galės tai padaryti tik jei nuo sutarties sudarymo dienos yra praėjusios 92 dienos. Kitu atveju bus taikomas 45 eurų sutarties nutraukimo mokestis. Taip pat privaloma pateikti pirkimo–pardavimo sutartį bei automobilio išregistravimo dokumentą. Jei draudėjas savo ar savo šeimos nario vardu per 30 dienų apdraus kitą automobilį, tai anksčiau pritaikytas 45 eurų mokestis bus įskaitytas naujai sudarytai sutarčiai", – patikino brokeris.

Likutį rado po dvejų metų

Kita draudimo kompanija "Ergo" sutartyse pažymi, jog nutraukus sutartį taikomas 15 proc. įkainis nuo draudimo sutartyje nurodytos draudimo įmokos, bet ne daugiau nei po draudimo sutarties nutraukimo likusi sumokėtų draudimo įmokų suma.

"Sunku komentuoti, nes kiekviena kompanija yra pasitvirtinusi skirtingas tvarkas. Vienoje įmonėje įmoka negali būti didesnė, nei žmogui liko nepanaudota pinigų suma. Tačiau kitos įmonės, kaip "Lietuvos draudimas", likutį sąskaitoje gali laikyti metus. O štai įmonėje "Ergo" mano vieno kliento nepanaudotas likutis buvo saugomas dvejus metus ar net ilgiau. Klientui buvo pačiam netikėta, kai kompanija pasiūlė mažesnę įmoką, nes įskaičiavo nepanaudotą likutį. Atėjo žmogus drausti automobilio po ilgoko laiko, net jau pamiršęs apie buvusią sutartį, ir kompanija surado ir įskaitė likutį. O štai kitose kompanijose likutį privalu panaudoti per mėnesį – arba grąžinami pinigai į kliento sąskaitą, arba panaudojama kitai sutarčiai", – pasakojo brokeris.