„Paskutinį kartą naujas gamtinis draustinis buvo įkurtas senokai – 2015 metais. Todėl po tokios pertraukos planuojame šiemet įsteigti net dvylika naujų draustinių“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Plėtrai dar turės pritarti Vyriausybė. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavesta parengti Vyriausybės nutarimų dėl minėtųjų plečiamų ir atrinktų steigti draustinių teritorijos ribų planų keitimo pradžios ir planavimo tikslų projektus.

Ministro teigimu, taip atliepiamas visuomenės lūkestis stipriau saugoti šalies gamtą.

Šiais metais sklypų savininkų kompensacijoms už buveinėms perleidžiamą žemę bendra suma iš valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų sudarys 5 mln. eurų.

Šiuo metu Lietuvoje veikiančių 402 valstybinių gamtinių draustinių sąrašą papildys Avižienių ir Bestraigiškių herpetologiniai, Ažukriaunio, Kalvelių ir Strėvininkų botaniniai-zoologinai, Gervelės, Giedraitiškių, Gratiškių ir Vilūniškių telmologiniai, Norkiškės ir Šilo botaniniai draustiniai. Be to, pernai dar prasidėjo Juodymų pelkės draustinio steigimo procedūra.

Bus plečiamos Rėkyvos ir Grūžių botaninių-zoologinių, Šalčios ir Visinčios hidrografinių, Širvintos kraštovaizdžio, Lygiaraisčio telmologinio draustinių, taip pat Birvėtos ir Gedžiūnų miško biosferos poligonų ribos. Išplėtus jau esamų draustinių ribas, pasak ministerijos, bus sukurtos dar palankesnės sąlygos tausoti ir puoselėti jų gamtines vertybes.

Ministerijos duomenimis, daugiausia Lietuvoje yra genetinių (112), telmologinių (52), kraštovaizdžio (45), geomorfologinių (40), botaninių (35), hidografinių (34), botaninių-zoologinių (31) draustinių.

Vien pernai „Natura 2000“ ir Buveinių apsaugai svarbių teritorijų plotas padidėjo 35 tūkst. hektarų iki 784,5 tūkst. hektarų. Vyriausybė šį mėnesį taip pat turėtų pritarti Punios šilo rezervato didinimui penkis kartus.

Šiuo metu saugomos teritorijos iš viso užima 1151 tūkst. hektarų, tai yra apie 17,63 proc. Lietuvos teritorijos. Vyriausybė Lietuvos saugomas teritorijas numačiusi išplėsti iki 20 proc. šalies ploto.

Jos teigimu, pirmos ir antros grupės miškuose plyni kirtimai nebuvo leidžiami ir iki ministro pavedimo.

„Nacionalinis miškų susitarimas bus aukščiausio politinio lygmens sandoris su visuomene. Susitarimo procedūrinę tvarką ministerija jau yra numačiusi – kitą mėnesį pradėsime konsultacijas su socialiniais partneriais. Vis dėlto mums svarbu miškų susitarimo siekti ne tik žodžiais ir parašais, bet ir konkrečiais veiksmais“, – pranešime cituojamas S. Gentvilas.

Anot Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Valdo Kaubrės, ministro pavedimas nevykdyti plynų kirtimų draustinių trečios grupės miškuose bus užtikrintas.

Aplinkos ministerijos vertinimu, Nacionalinis miškų susitarimas gali būti pasiektas šių metų birželį.

Tai Ažušilės kraštovaizdžio draustinis Ignalinos rajone ir Liekės draustinis, esantis Kauno ir Šakių rajonuose, Dalginės botaninis draustinis Marijampolės savivaldybėje ir Naujojo Lentvario draustinis, besidriekiantis Trakų rajone ir Vilniaus mieste, Pipiriškių geomorfologinis draustinis Elektrėnų savivaldybėje bei Vilkaičių draustinis Plungės ir Telšių rajonuose.

Į „Natura 2000“ taip pat pateko Užubalių telmologinis draustinis Biržų rajone, Vainuto miškų biosferos poligonas, esantis Klaipėdos, Šilalės ir Šilutės rajonuose, Varčios pedologinis draustinis Alytaus rajone.

Taip pat patikslintos ir kai kurių anksčiau paskelbtų „Natura 2000“ teritorijų saugomų buveinių, rūšių buveinių ribos.

Po šio sprendimo, pasak laikinosios aplinkos viceministrės Ligitos Valalytės, bus mažiau galimybių interpretacijoms, kur ar kokiu mastu turi būti saugomos gamtos vertybės.

Ūkininkai ir privačių miškų savininkai, kurių žemė ar miškas patenka į „Natura 2000“ teritoriją ir kur nustatyta kokių nors veiklos ribojimų, gali gauti kasmetines „Natura 2000“ išmokas. Jas administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra.

„Natura 2000“ – vieningas specialių saugomų teritorijų Europoje ekologinis tinklas. Jis jungia natūralias ir pusiau natūralias buveines, nykstančių gyvūnų bei augalų paplitimo vietas į bendrą saugomų teritorijų tinklą, kad Europos gamta būtų išsaugota ateities kartoms.

Keliauti skatina ne tik noras pažinti – iki spalio 30 d. pratęstas nuo gegužės 15 d. prasidėjęs Saugomų teritorijų paso konkursas, kviečiantis keliauti po nacionalinius ir regioninius parkus bei surinkti visų parkų antspaudus. Laikotarpį kelionėms nuspręsta pratęsti atsižvelgiant į keliautojų pageidavimus.

Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra populiaru lankytis nacionaliniuose parkuose bei gamtos pase pasižymėti specialiu antspaudu, kad čia buvai. Tai tarsi gamtos pažinimo žaidimas.

Beveik visuose Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų centruose įrengtos įdomios ekspozicijos, kviečiančios pažinti mūsų krašto valstybinių parkų vertybes, susidėlioti maršrutą ir tuomet keliauti į gamtą iš arčiau pažinti jas. Dalyvauti Saugomų teritorijų paso konkurse ir užsidėti antspaudus galima nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų centruose arba prie jų įėjimo lauke įrengtose vietose.

Apkeliavusių visus nacionalinius ir regioninius parkus laukia prizas – knyga, o tų, kurie kiekviename parke nusipirks lankytojo bilietą, – kuprinė.

Prizai Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre Vilniuje, Antakalnio g. 25, jūsų lauks visą spalio mėnesį, o antspaudai parkų direkcijose – net ir konkursui pasibaigus.

Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos primena, kad dauguma lankytojų centrų visą spalio mėnesį dirbs ir šeštadieniais.

Jie pabrėžia, jog tai – ilgas procesas, kuriame nesiekiama greitų sprendimų.

„2019 metais priimtas tarybos sprendimas buvo principinis, leidęs pradėti Nemuno ir Nevėžio santakos bei Veršvos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano koregavimo procesą. Šiuo metu pati procedūra pradėta, ji vyksta, tačiau tikrai dar užtruks“, – BNS sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

„Greitų sprendimų čia niekas neketina priiminėti. Svarbu gauti kokybiškus specialistų, ekspertų siūlymus ir tik tada priiminėti atitinkamus sprendimus“, – teigė jis.

Pasak Kauno vicemero Andriaus Palionio, šio klausimo nesiekiama nei skubinti, nei dirbtinai vilkinti, bet svarbu skirti šiam ypatingos reikšmės klausimui tiek laiko, kiek reikia.

„Specialieji planai yra ypatingos reikšmės klausimas miestui, todėl tai reikalauja kruopštaus ir nelengvo darbo, kuris atitinkamai užtrunka. Kai tik dokumentai bus parengti ir atsidurs ant miesto tarybos narių stalų, natūraliai grįš ir diskusija šia tema viešojoje erdvėje. Visuomenė tikrai bus plačiai supažindinta su planuojamomis naujovėmis“, – teigė jis.

N. Valatkevičius pabrėžia, jog planus svarbu atnaujinti, nes jie yra pasenę.

„Pasenusios sąvokos, pasenę daug dalykų, kurie visiškai neatitinka nūdienos reikalavimų ir įstatymų normų ir taisyklių“, – pabrėžė jis.

Planuojama, jog abu specialieji planai bus rengiami ir pristatomi kartu.

Sprendimas koreguoti dviejų draustinių specialiuosius planus priimtas pernai vasarį – opozicinė konservatorių frakcija sprendimą tuomet kritikavo dėl pernelyg didelės skubos ir baiminosi, kad draustiniams gali kilti pavojus, nes nėra nurodoma, kokie dalykai bus keičiami.

Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis apima šių upių santaką ir slėnius. Į draustinio teritoriją patenka Lampėdžių miško parkas.

LRT Tyrimų skyrius yra skelbęs, jog draustinių planų koregavimas galėjo būti susijęs su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo interesais, nes vieno iš draustinių buferinėje zonoje bendrovė „Vici Investments“, kurios vienintelis akcininkas – V. Matijošaitis, įsigijo žemės ir prieš pat tarybos sprendimą užregistravo mažiausiai 15 sklypų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pernai rugpjūtį pagal šią informaciją atlikusi tyrimą konstatavo, kad V.Matijošaitis ir jo sūnus tarybos narys Dainius Matijošaitis, miesto taryboje balsuodami dėl specialiųjų planų keitimo, supainiojo viešus ir privačius interesus.

Bendrovės „Vici Investments“ direktorius yra V. Matijošaičio sūnus, D. Matijošaičio brolis Šarūnas Matijošaitis.

Lampėdžių bendruomenė pernai vasario pabaigoje kreipėsi į prokuratūrą, prašydami ištirti, ar priimant šiuos sprendimus nebuvo pažeisti teisės aktai, tačiau prokuratūra tyrimą pradėti atsisakė, motyvuoja tuo, jog savivaldybė turi teisę rengti, keisti ar koreguoti kraštovaizdžio draustinių specialiuosius planus.

Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis apima šių upių santaką ir slėnius. Į draustinio teritoriją patenka Lampėdžių miško parkas.

Veršvo kraštovaizdžio draustinis apima Veršvo upelio slėnį, jo erozinių raguvų šlaitus nuo Kalnų gatvės iki Maironiškių sankryžos.

Mažiausiai 10 proc. Žemės paviršiaus, kuris ypač svarbus rūšių įvairovės išsaugojimui, galios itin griežtos apsaugos priemonės. Planas bus aptariamas spalį Kinijos Kunmingo mieste vyksiančioje JT biodiversiškumo konferencijoje, kurioje dalyvaus vyriausybių atstovai iš beveik 200 šalių.

Planas taip pat numato iki 2030 metų 50 proc. sumažinti aplinkos užterštumą pesticidais ir plastiku. Kovojant su klimato šilimu, didelis dėmesys bus skiriamas tokiems natūraliems sprendimams, kaip miškų atkūrimas, šlapynių apsauga ir dirvožemio sanavimas.

Pavojingai sparčiai nykstant rūšims, konferencija Kunminge skiriamas itin didelis dėmesys. Ji lyginama su 2015 metų klimato konferencija, kurioje buvo susitarta dėl globalių tikslų kovoje su Žemės šilimu.

Remiantis praėjusią gegužę paskelbta JT ataskaita, milijonui gyvūnų ir augalų rūšių gresia išnykimas. Daugelio jų gali nelikti jau „ateinančiais dešimtmečiais“, rodo tyrimo rezultatai.

„Visa tai yra nieko bendro su realybe neturinčios absurdiškos prielaidos. Kaip yra pasakęs gerbiamas krepšinio treneris Vladas Garastas, tai yra lyg bezdėjimas į vandenį“, – pirmadienį per spaudos konferenciją teigė V. Matijošaitis.

„Man tai panašu į konservatorišką įprotį prieš rinkimus pradėti šmeižto kampanijas. Prieš ketverius metus visas Kaunas buvo nukabinėtas plakatais su milicininko kepure – kažko panašaus laukiau ir šiomis dienomis“, – pridūrė jis.

LRT Tyrimų skyriaus teigimu, vieno iš draustinių buferinėje zonoje bendrovė „Vici Investments“, kurios vienintelis akcininkas – V. Matijošaitis, įsigijo žemės ir prieš pat tarybos sprendimą užregistravo mažiausiai 15 sklypų.

Man tai panašu į konservatorišką įprotį prieš rinkimus pradėti šmeižto kampanijas.

Sprendimus koreguoti dviejų miesto draustinių planus Kauno miesto savivaldybės taryba vasario mėnesį priėmė skubos tvarka.

LRT teigimu, tame pačiame posėdyje taryba nusprendė mažinti ir Kauno Vičiūnų vandenvietę, o kaip tik šioje teritorijoje V. Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis turi nekilnojamojo turto.

„Mano sūnaus valdomai kompanijai „Vici Investments“ priklausantis projektas yra ne pačiame draustinyje, o šalia jo esančioje buvusios skaldos gamyklos teritorijoje ir tam projektui nereikia jokių absoliučiai jokių specialiojo plano ar kitų pakeitimų“, – teigė Kauno meras.

Anot jo, jis nematė būtinybės nusišalinti nuo balsavimo, kadangi yra kaunietis.

Anot LRT, sklypuose planuojama statyti prestižinius būstus, o pakeitimai gali apimti statybų taisykles, pavyzdžiui, kad jose būtų leidžiami aukštesni, didesni pastatai arba viename sklype jų būtų galima statyti daugiau. 

Tiesa, kaip anksčiau yra sakęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, išskirtinio pavojaus atvejais minėtuose miškuose bus galima vykdyti sanitarinius miško kirtimus.

„Valstybinė įmonė (Valstybinių miškų urėdija - ELTA) nuo lapkričio 1 dienos pradės tai taikyti, tuo metu įstatymo pataisos turėtų būti parengtos iki šių metų pabaigos ir tuomet vyks diskusijos ir derinimas tarp atsakingų institucijų ir visuomenės“, - žurnalistams anksčiau sakė K. Navickas.

ELTA primena, kad K. Navickas rugsėjo viduryje paskelbė, kad, kilus visuomenės susirūpinimui dėl kertamos Labanoro girios, šioje saugomoje teritorijoje esančiuose valstybiniuose miškuose vieną mėnesį nebus vykdomi jokie kirtimai.

Patikrinimo metu paaiškėjo, kad esminių pažeidimų nebuvo rasta: užfiksuoti keli nelegalūs kirtimai privačiuose miškuose, tuo metu valstybiniuose miškuose 3 pušys buvo iškirstos be leidimo.

Miškų kirtimų tema ypač paaštrėjo po to, kai rugpjūčio 8 dienos posėdyje Vyriausybė pritarė, kad miškų kirtimo norma turėtų būti didinama 6 proc.

Tačiau, kilus visuomenės pasipiktinimui, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad saugomų teritorijų plotai bus plečiami, bus svarstoma, kaip labiau apsaugoti Labanoro girią, apriboti plynuosius kirtimus ir pan.

Opozicijoje esančių liberalų atstovas Aplinkos apsaugos komitete Simonas Gentvilas apgailestauja, kad  iniciatoriai su pataisomis galvoja ne valstybiškai, o valstietiškai ir, užuot sprendę esmines problemas dėl saugomų teritorijų valdymo, imasi tik siauram žmonių ratui svarbių reikalų.

„Dėl kelių ūkininkų pastogių ir gyvulių priėjimo prie vandens keičia, bet žiūrėkime, kas vyksta plačiau – dėl statinių griovimo saugomose teritorijose – tarptautiniai teismai jau įsikišę. Ir kai tokius skandalus nuo Šventosios, Nidos iki Molėtų, Vijūnėlės dvaro, turi, užsiiminėji tvorelių pastatymu, tai smulkmeniškas interesas. Jis gal ir geras, bet nėra valstybinio mąstymo. Valstybės saugomose teritorijoje dabar tiek problemų prisikaupę...“, – BNS teigė parlamentaras.

Trijų „valstiečių“ siūlomais pakeitimais norima leisti gamtiniuose, kraštovaizdžio ir kartografiniuose draustiniuose statyti stogines gyvūnų prieglobsčiui - jų dydį, formą, medžiagas ir vietas nustatytų saugomos teritorijos nuostatai.    

Pataisas teikiantis Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sako, kad palankios sąlygos laikyti naminius gyvulius skatins jų auginimą, besiganydami jie apgrauš žolę, krūmus ir „normalizuos ekosistemą“, nes dabar sutvarkyti apaugusias vietoves „stinga ir pinigų, ir proto“. 

Taip pat siūloma keisti vandens telkinių pakrančių užtvėrimo taisykles – ketinama leisti užtverti deklaruotas ganyklas, tačiau būtų privaloma įrengti vartus ar sudaryti kitas galimybes žmonėms saugiai pereiti per ganyklą.

Dabar pakrantėje 5 metrų atstumu nuo kranto negali būti tveriamos tvoros ar kitaip kliudoma pakrante eiti žmonėms.

Vienas iš pataisų autorių – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad priėmus tokią pataisą, bus sudarytos palankesnės sąlygos gyvuliams teršti vandenį arba apribojamas žmonių patekimas prie jo.

„Per aklą saugojimą turime tai, kad tai, ką saugome, išnyksta, kad ir tie patys žalvarniai“, – aiškino A. Stančikas.

Pasak K. Mažeikos, dabar numatytas draudimas ne visada pasiteisina, nes pro vandens telkinį paliktas praėjimui plotas apželia, niekas jo netvarko. 

„O jeigu šalia ganykla yra užtverta ir esant leistinam plotui, žmonės lipa per tą tvorą, kad patogiai – per gyvulių nuėstą ganyklą nueitų prie vandens“, – aiškino parlamentaras.

Trečioji pataisa numato, kad draustiniuose sodybų pastatai būtų statomi ir rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Iki šiol tai galima daryti laikantis draustinio tvarkymo plane ar savivaldybės bendrajame plane nustatytų sprendinių, ko siūloma atsisakyti.

S. Gentvilas prognozuoja, kad dėl šios pataisos bus daugiausia ginčų. A. Stančikas abejoja, ar atidaroma niša naujoms statyboms.

„Leidžiame ganyti, bet draudžiame statybą, tai ten gyvulių ir nebus, turi būti šalia jų ir žmogus“, – tvirtino komiteto vadovas.

K. Mažeikos teigimu, naujų sodybų dėl pataisos atsirasti negalės, o esamas rekonstruoti būtų paprasčiau.

„Yra siekis, kad jeigu vyksta kažkokie renovacijos darbai, kad susišauktų su šio regiono reikalavimais, kad nebūtų statomi įvairių formų, stikliniai, sudarkantys vietovės vaizdą, statiniai“, – BNS sakė parlamentaras.

Pataisos Seimui bus pateiktos pavasario sesijoje.

Skandalingas Verkių ir Pavilnių regioninių parkų statybų problemas išspręsti padėtų ir jų perėmimas valstybės kontrolėn, įsitikinęs aplinkos viceministras.

Gegužę kilus skandalui dėl daugybės neaiškiomis aplinkybėmis Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose atsiradusių individualių namų, ne viena šiuos draustinius prižiūrinti institucija atliko savus tyrimus. Rugsėjo pradžioje Seimo Aplinkos apsaugos komitetas bandys daryti apibendrinimus ir spręsti, kaip ateityje reglamentuoti naujų statinių atsiradimą regioniniuose parkuose bei ką daryti su jau pastatytais namais.

Baudos priverstų atidžiau projektuoti ir dėti parašus

Aplinkos viceministro L. Jonausko bei VSTT direktoriaus A. Stanislovaičio teigimu, statybų pažeidimų regioniniuose parkuose gerokai sumažėtų, jei visiems – nuo projektų architektų iki leidimus išdavusių asmenų – būtų taikoma didesnė atsakomybė, grėstų ne simbolinės, o rimtos finansinės baudos.

„Visuomet galima diskutuoti apie parkų direkcijų veiklos optimizavimą. Jei būtų mažiau vadovų ir daugiau specialistų, dirbančių teritorijose, o ne kabinetuose, galbūt būtų galima greičiau pastebėti pažeidimus.

Optimizacija vyksta ir tikrai vyks, tačiau tikėtis, kad tai viską išspręs, nereikėtų. Pareigūnų atsakomybė, pradedant architektais ir baigiant tais specialistais, kurie ant leidimų deda parašus, yra svarbiausias elementas, – kalba VSTT vadovas.

L. Jonauskas taip pat neabejoja, kad atsakomybės didinimas visiems pažeidimų kaltininkams galėtų gerokai sumažinti pažeidimų skaičių.

„Neprisimenu nė vieno atvejo, kada kokiam nors pareigūnui būtų tekę atlyginti žalą, jeigu jai įtakos turėjo jo padaryti sprendimai. Įstatymo lygmeniu reikėtų nustatyti, kad nė vienas iš priėmusiųjų sprendimą neišsisuktų nuo atsakomybės ir ji nebūtų simbolinė.

Neatmesčiau galimybės, kad Aplinkos ministerija galėtų inicijuoti tokio įstatymo atsiradimą, tačiau atsakomybės pareigūnams taikymas liečia ne tik mūsų sritį, todėl reikėtų susisėsi su kitomis institucijomis ir tai aptarti“, – pažymi L. Jonauskas.

Parkus perėmusi valstybė galėtų užtikrinti efektyvesnę kontrolę

Aplinkos viceministras L. Jonauskas sako, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų problemas padėtų spręsti jų perėmimas valstybės kontrolėn.

„Pirmiausia, manau, kad visi parkai turėtų priklausyti valstybei. Tai, kad Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai yra įsteigti Vilniaus miesto savivaldybės, sudarė galimybes piktnaudžiauti. Manau, kad jei tie parkai būtų valstybiniai, priklausytų visai mūsų saugomų teritorijų sistemai, tokių dalykų nebūtų atsitikę.

Efektyvesnį jau esamų problemų identifikavimą bei prevenciją panašiems nusižengimams ateityje galėtų užtikrinti valstybė, į savo rankas perėmusi esamų parkų valdymą arba tose teritorijose įsteigusi savus“, – kalba viceministras.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas taip pat teigia manąs, kad regioninius parkus reikėtų atimti iš savivaldybių ir perduoti valstybės žinion, tačiau savivaldybė tam nepritaria.

„Vilniaus savivaldybė tokiam pasiūlymui nepritaria. Esą saugotinos teritorijos turi būti savivaldybių žinioje, o statytas jose privalo reglamentuoti už tai atsakingos institucijos. Bet puikiai matome, kas darosi, esant tokiai tvarkai“, – sako A. Salamakinas.

Jei Aplinkos ministerijai pavyktų į savo rankas perimti minėtuosius regioninius parkus arba ten įsteigti valstybinius, jų kontrolei ir administravimui prireiktų papildomų lėšų, kurių šiuo metu nėra. Tačiau viceministras neabejoja, kad svarbu kuo greičiau priimti ryžtingą politinį sprendimą ir jo įgyvendinimui ieškoti finansinių išteklių.

Griovimas valstybei kainuotų milijonus

Svarstydamas, ką reikėtų daryti su Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose atsiradusiais milžiniškais individuliais namais, kurių teritorijos aptvertos ne ką menkesnėmis tvoromis, A. Salamakinas sakė, kad aiškaus atsakymo kol kas nėra: „Juk visi jų savininkai leidimus statyboms buvo gavę. Jei būtų priimtas sprendimas namus, kuriuos statant būta ne vieno pažeidimo, nugriauti, tuomet valstybei tektų ieškoti milijonų eurų. Juodkrantėje kavinės nugriovimas kainavo 1 mln. 150 tūkst. eurų, nors, mano galva, tas karkasinis namukas nė pusės šių pinigų nebuvo vertas. Bet tokie buvo teismų sprendimai“.

A.Salamakinas taip pat priminė, kad po ilgų teismų maratonų vadinamuosius Sabonio botelius Kuršių nerijoje pavyko išsaugoti, nes buvo nutarta pataisyti detaliuosius planus, kuriuose vietoj baltų dėmių atsirastų jau esami statiniai.

„Tose vietose, kuriose atsirado Arvydo Sabonio statiniai, pagal detalųjį planą statybos nebuvo leistinos, tačiau to niekas nepaisė ir išdavė leidimus statyboms, o po aštuonerių metų susizgribo, kad tie namukai ne vietoje stovi. Bet kuo dėtas A. Sabonis ar kiti žmonės, jei valdininkai jiems išduoda leidimus statyboms?“ – kalbėjo A. Salamakinas.

Tvoros turėtų būti nugriautos  

Apie dvarelius ir pilis primenančius individualius namus Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose A. Salamakinas teigia sužinojęs visai atsitiktinai šių metų pavasarį. Jam apie tai papasakojęs vienas vilnietis.

Po gautos informacijos gegužę visas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas išvyko apžiūrėti, kas darosi šiose saugotinose teritorijose. Komiteto nariai su A. Salamakinu priešakyje buvo priblokšti – didžiulius namus nuo pašaliečių saugo ne tik neperžengiamos tvoros, bet ir ginkluoti sargybiniai bei koviniai šunys.

Negana to, ne vieno namo savininkas tvoras susistatė jau valstybinėje žemėje, neteisėtai ja pasinaudodamas savoms reikmėms. 

Kilus triukšmui dėl statybų regioniniuose parkuose, Statybų inspekcija nustatė, jog kai kurie ten atsiradę namai – per dideli. Kas leido juos statyti, nesilaikant galiojančių statybų reglamentų, Seimo komitetas aiškinsis rugsėjį.

„Pavilnių ir Verkių regioninius parkus Vilniaus miesto savivaldybė įsteigė 1992 m. Po to, ką pamatėme jų teritorijose, man ramybės neduoda keista mintis – o gal tie parkai buvo įsteigti specialiai tam, kad jų teritorijoje namus galėtų pasistatyti turčiai? Juk paprastų žmogelių ten nėra. Tokius dvarus ir pilis galėjo leisti sau pasistatyti tik labai turtingi žmonės. Taip ta teritorija virto turtingųjų rezervatu. Kito žodžio nerandu. Be to, kyla įvairių minčių, kur žiūrėjo tie, kas išdavinėjo tiems turtuoliams leidimus statytis tokius namus?“ – svarsto A. Salamakinas.

Kaip turėtų būti pasielgta su regioniniuose parkuose atsiradusiomis pilimis, jis atsakyti kol kas negalėjo, tačiau teigė neabejojąs, kad bent jau tvoros aplink jas tikrai turėtų būti nugriautos.

Direktorei buvo daromas spaudimas?

Paaiškėjus, kad Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose per daugybę metų susiformavo turtingųjų gyvenamųjų namų rezervatai, birželį šių parkų direkcijos vadovo postą paliko Vida Petiukonienė.

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) ir Statybų inspekcija atliko patikrinimus, kurių išvados bus apibendrintos Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

Kaip teigia VSTT direktorius A. Stanislovaitis, jo tarnybos pareigūnai vertindavo kokius nors pažeidimus Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose tik po to, kai gaudavo apie tai pranešimus.

Po specialios komisijos, kuriai vadovavo pats A. Stanislovaitis, tyrimo su Vilniaus miesto savivaldybe buvo susitarta, kad leidimas statyboms nebebus išduodamas tol, kol jam nepritars VSTT.

Pasak A. Stanislovaičio, po Statybų inspekcijos patikrinimo buvo sudarytas didžiulis sąrašas statinių, kurie neatitinka galiojančių reikalavimų.

„Po šių tyrimų iškilo klausimas – kur viešasis interesas? Juk visi statiniai atsirado, išdavus leidimus statyboms. Vadinasi, už tai atsakomybę privalėtų prisiimti kažkokie pareigūnai. Didžiausia atsakomybės dalis tenka Vilniaus miesto savivaldybei“, – pažymi A. Stanislovaitis.

Jis neatmeta galimybės, kad apie tai, jog namai regioniniuose parkuose statomi, nepaisant galiojančių teisės aktų, žinojo ir juos projektavę architektai.

Kalbėdamas apie tai, kaip bus elgiamasi su tais statiniais, kuriems leidimai statyboms saugotinose teritorijose jau išduoti, A. Stanislovaitis teigia, jog reikėtų apsvarstyti, ar nereikėtų jų naikinti.

Paklaustas, ar iš pareigų pasitraukusi Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcijos vadovė V. Petiukonienė galėjo žinoti, kad jos prižiūrimose valdose vykdomos statybos ne pagal įstatymus, A. Salamakinas neatmeta galimybės, jog buvusiai direktorei buvo daromas spaudimas. Kas tai darė, Seimo komiteto vadovas aiškaus atsakymo neturi.