Važinėjo po Lietuvą

Neringos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Asta Baškevičienė pasakojo, kad iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skambučio sulaukė jau naktį.

„Pranešta, kad Vilniuje trūksta Neringos biuletenių. Kaip supratau, papildomai ieškota biuletenių iš trisdešimties savivaldybių. Neringai buvo atspausdinta virš septynių tūkstančių biuletenių. Pačių rinkėjų turime apie 4,7 tūkst. Bet ne paslaptis, didelis skaičius tik deklaruoja esą Neringos savivaldybės gyventojai, o realiai gyvena Vilniuje ar Kaune“, – sakė A. Baškevičienė.

Neringos rinkimų komisijos pirmininkė vėlų trečiadienio vakarą į neringiškius kreipėsi socialiniame tinkle.

Moteris klausė, gal kas nors planuoja važiuoti į Vilnių ar į Klaipėdą.

Tokį komisijos pirmininkės kreipimąsi galėjo pamatyti ir rinkimuose dalyvaujantys kandidatai.

Balsavimas: VRK skaičiuoja, kad pritrūko net trisdešimties savivaldybių rinkimų biuletenių. Daugiausia norinčių balsuoti sostinėje buvo gyvenamąją vietą Neringoje ir Palangoje registravusių vilniečių. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Sulaukė skundo

Tačiau vien todėl, kad Neringos rinkimų komisijos pirmininkė paminėjo komentare Neringos merą Darių Jasaitį ir tris kitus kandidatus į merus, kitą rytą moteris sulaukė priekaištų – esą kaip galėjo ketinti griežtos atskaitomybės dokumentus įduoti vienam iš kandidatų?

Neva jie taip pat galėjo planuoti vykti į sostinę.

„Naktį pati vietinės rinkimų komisijos pirmininkė juk negali išvažiuoti į Vilnių. Gali bet kas kelyje nutikti. Jaučiu atsakomybę. Bandžiau ieškoti, kas galėtų perduoti VRK automobilio vairuotojui biuletenius Klaipėdoje. Aš juk suvokiu, kad pačiam kandidatui neduosiu vežti biuletenių“, – pasakojo A. Baškevičienė.

Visa bėda ta, kad naktį išplaukus į žemyną paskutiniam keltui, kitą reisą perkėla gali organizuoti tik antrą valandą nakties, jei reisas užsakomas.

„Jau galvoje sukosi mintys kviesti greitąją, medikų automobiliai keliami ir naktį. Niekas nepagalvoja, kad mes čia nuo kelto esame priklausomi, o sostinė labai toli. O kaip naktį perduoti biuletenius, jei VRK automobilis tik prasuka pro Klaipėdą važiuodamas pro šalį?“ – kalbėjo A. Baškevičienė.

Merui – šeši skambučiai

Šimtą biuletenių, skirtų Neringai, kolegos surado Klaipėdoje, kur gali balsuoti ir kitų visos šalies teritorijų gyventojai.

„Keltų reisai jau buvo pasibaigę. Tada teko žadinti merą. Tik į šeštą mano skambutį jis atsiliepė. Tokiu laiku jau visi miegojo. Sutarėme siųsti Neringos savivaldybės administracijos automobilį. Paskutinis keltas išplaukė vidurnaktį“, – bemiegės nakties detalėmis dalijosi Neringos rinkimų komisijos pirmininkė.

Per tą laiką paaiškėjo, kad VRK automobilis yra prie Tauragės, po to suks į Palangą.

Pranešta, kad jei neringiškiai nespės įduoti biuletenių, jiems juos teks patiems vežti į sostinę.

Ant kelio – dumblas

Taigi tą naktį savivaldybės automobilis išdūmė į Klaipėdą. Pakeliui mašina buvo apdrabstyta dvokiančiu kanalizacijos dumblu.

„Ryte praėjau pro šalį, smarvė tokia, kad teks automobilio dugną plauti, o visą mašiną turbūt tris kartus teks į plovyklą siųsti, nes iš pirmo karto nenusiplovė“, – pastebėjo A. Baškevičienė.

Paaiškėjo, kad kelyje Nida–Smiltynė išsiliejo dumblas, kuris buvo gabentas iš valymo įrenginių.

Dvokianti masė tyvuliavo kelių dešimčių metrų ruože iki pat ryto, tik tada kelininkai su komunalininkais ėmė valyti ją nuo kelio.

Vietiniai socialiniame tinkle ragino nevažiuoti šiuo keliu, esą ypač bjauri dvokiančio dumblo dozė kliuvo pirmosioms transporto priemonėms, tąkart pasirodžiusioms šiame kelyje – trims motociklininkams.

Vairuotojas biuletenius perdavė laiku.

„Pirmą valandą nakties buvo keliama greitoji, o keltas nebuvo išplaukęs, nes kažką remontavo, tad labai pasisekė“, – pasakojo A. Baškevičienė.

Kelionė: kelyje Nida–Smiltynė trečiadienį buvo išpiltas dumblas, vežtas iš valymo įrenginių. („Facebook“ paskyros „Mūsų Neringa“ nuotr.)

Prispausdinti daugiau negali

VRK Rinkimų organizavimo skyriaus patarėjas Tomas Jakutis pripažino, kad Vilniuje iš anksto balsuoti panoro daugybė žmonių.

„Vilniuje trūksta kone visos Lietuvos biuletenių. Jų prispausdinti daugiau, nei reikia, negalima. Tai griežtos atskaitomybės dokumentai. Negalime iš anksto numatyti, kad visi iš Plungės ateis balsuoti Vilniaus mieste. Išankstinis balsavimas truputį iškrypo. Vienur biuletenių pritrūko, o, pavyzdžiui, Kretingoje piktinamasi, kad rinkimų komisija turi sėdėti tris dienas, kai vyksta išankstinis balsavimas, nes pas juos trys per dieną ateina balsuoti“, – pasakojo T. Jakutis.

Jis patikino, kad problemos dar nesibaigė.

„Rinkimų naktį Neringos komisijai reikės skaičiuoti kokius du tūkstančius vokų su išankstinio balsavimo biuleteniais. O tai truks dvigubai ilgiau“, – sakė VRK patarėjas.

Neringiškiai aktyviausi

VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė patikslino, kad šiuose rinkimuose nemaža dalis rinkėjų, ypač pajūrio gyventojų, renkasi balsuoti sostinėje iš anksto.

Niekas nepagalvoja, kad mes čia nuo kelto esame priklausomi, o sostinė labai toli.

Ji priminė, kad išankstinio balsavimo metu galima buvo balsuoti visose Lietuvos savivaldybėse bei papildomai įsteigtose balsavimo vietose. Kadangi visose Lietuvos savivaldybėse balsavimo biuleteniai yra skirtingi, rūpinamasi, kad biuletenių pakaktų visur.

„Kadangi Vilniaus mieste iš anksto balsuoja daugiausiai rinkėjų, kiekvieną vakarą Vilniaus savivaldybės rinkimų komisija sutikrina turimų kitų savivaldybių biuletenių likutį. Trečiadienio vakarą, užsidarius balsavimo vietoms, buvo pastebėta, kad Vilniuje gali pritrūkti Neringos savivaldybės biuletenių“, – pasakojo I. Ramanavičienė.

VRK, gavusi šią žinią, nedelsdama ėmėsi organizuoti biuletenių pristatymą iš Neringos į Vilnių.

„Neringos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė taip pat ėmė ieškoti būdų, kaip nugabenti Neringos biuletenius į sostinę. Balsavimo biuleteniai buvo atgabenti į Vilnių dar iki atsidarant balsavimo vietoms, todėl šis logistinis iššūkis per naktį buvo išspręstas ir nė vienam rinkėjui biuletenių nepritrūko“, – džiaugėsi VRK atstovė.

I. Ramanavičienė pabrėžė, kad biuleteniai buvo vežami griežtai laikantis VRK nustatytos tvarkos.

„Apskaityti perdavimo–priėmimo aktais, pašaliniai asmenys, nesusiję su rinkimų organizavimu, biuletenių transportavimo procese nedalyvavo. Neringos savivaldybės rinkėjai kol kas pirmauja pagal balsavimo aktyvumą. Per dvi išankstinio balsavimo dienas balsavo 18,47 proc. Neringos gyventojų“, – skaičiavo I. Ramanavičienė.

VRK patikslino, kad oficialaus skundo dėl Neringos savivaldybės biuletenių gabenimo negavo.

Tvarkyti turi miestas

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė pasidžiaugė, kad artėja laikas, kai bus galima sutvarkyti Smeltalės upelį.

Pagaliau išgirsti garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos "Smiltelė" skundai, kuriais daugybę metų buvo sakoma valdininkams, kad bendrija neturi tinkamų sąlygų savo veiklai.

Smeltalė esą taip užnešta smėliu, prižėlusi vandens augalų, kad beveik nebeįmanoma išplaukti iš prieplaukos.

Teigiama, kad plaukti gali tik tie laiveliai, kurių grimzlė yra ne didesnė nei 30 cm. Valtininkai upelį buvo pasiryžę susitvarkyti patys, tačiau jiems niekas to neleido.

"Šitas vandens telkinys priklauso savivaldybei, ir miesto administracija turi tuo rūpintis, kaip jį sutvarkyti. Visi mato, kokia ten situacija, kad Smeltalę reikia valyti. Dabar užbaigtas poveikio aplinkai vertinimas, kitas žingsnis bus projekto rengimas. Tai gali užtrukti, tada reikės numatyti lėšų, ir bus galima organizuoti viešuosius pirkimus", – kalbėjo E.Jurkevičienė.

Žemupio tvarkymo projektas vėl brangsta ir tam atitinkamai reikės papildomai lėšų, kurios dar net nėra numatytos.

Išvalymas kainuos tūkstančius

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vyr. specialistė Edita Čerbienė teigė, kad palei 6 km upelio ruožo krantą turėtų būti išvalyta apie 5 hektarai.

Dienraščio žiniomis, tai gali kainuoti ne vieną šimtą tūkstančių eurų.

Anot Klaipėdos vicemero Arūno Barbšio, nusprendus valyti Smeltalės upelį, tvarkymo planuose jis buvo "padalytas" į du ruožus: nuo žiočių iki Minijos gatvės tilto ir nuo šio tilto – link aukštupio.

Būtent šiai upelio daliai buvo prašyta parengti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Reikės utilizuoti dumblą

Ekspertų vertinimu, dar prieš trejus metus neatidėliojant pirmiausia reikėjo imtis išvalyti kitą ruožą – bent 300 metrų nuo upelio žiočių iki Minijos gatvės tilto, nes būtent čia situacija yra sudėtingesnė.

Ekspertai tuomet siūlė, kad prieplaukoje ir aplink ją Smeltalę reikėtų taip išvalyti, kad vandens gylis siektų 1,2 metro.

Tada jau galėtų patogiai vykti laivyba mažaisiais laiveliais.

Tam būtų reikėję iškasti dumblą iš upelio dugno, tačiau ne viskas taip paprasta.

"Kalbėta, kad iš upelio žemupio iškastą dumblą bus galima sausinti ir jį panaudoti kaip išlyginamąjį sluoksnį. Bet, atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad nemažai dumblo teks išvežti utilizavimui, nes jis užterštas. Vadinasi, žemupio tvarkymo projektas vėl brangsta ir tam atitinkamai reikės papildomai lėšų, kurios dar net nėra numatytos. Gerai bent jau, kad žinome, ką turime daryti", – teigė A.Barbšys.

Greičiau reikalai gali pajudėti, tvarkant kitą Smeltalės dalį – nuo Minijos gatvės link upelio aukštupio.

Upelis bus tvarkomas keliais etapais, abi jo dalys bus tvarkomos atskirai, tam bus parengti atskiri tvarkymo projektai.

Savaitės pradžioje prie molo vaikštinėję klaipėdiečiai spėliojo, ar saugu bristi į jūrą.

Žmonės nustebo pakrantėje išvydę krūvas juodos spalvos sąnašų.

Vieni tikino, kad jūra, kaip ir kasmet, į krantą išmetė dumblą, ir suskubo ieškoti gintaro gabalėlių, kiti baiminosi, kad pakrantėje nusėdo naftos atliekos.

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki nuramino, kad Baltijos vanduo pavojaus sveikatai nekelia, ir maudytis galima.

"Pastarosiomis dienomis pūtė šiaurys, tad jūra ir sunešė dumblą į krantą. Kai jūroje štilis, bangos nedidelės, maudytis galima. Dumblas pavojaus sveikatai nekelia, priešingai nei maudynės žydinčiame vandenyje" , – tikino A.Siakki.

Kol kas dar svarstoma, kaip pasielgti su dumblo sąnašomis.

Anot direktoriaus pavaduotojo, viskas priklausys nuo oro sąlygų.

"Artimiausiu metu turėtume sulaukti didesnio bangavimo, stebėsime, kiek jo bus išplauta atgal į jūrą ir kiek dumblo nuguls pakrantėse", – teigė A.Siakki.

Pasak "Klaipėdos paplūdimių" direktoriaus Virginijaus Urbono, pagal numatytus reikalavimus, pakrantėse dumblas gali užsilaikyti ne ilgiau nei 70 valandų.

Jeigu per šį terminą jūra jo neišplaus, problema bus sprendžiama drauge su aplinkos apsaugos specialistais.

Ir visgi svarbu suprasti, kad smarvė – daugeliu atvejų jau praeitis, o už nemalonų kvapą „atsakingas“ nuotekų dumblas yra labai vertingas produktas.

„Iš kur tas dumblas atsiranda?“ – paklausite. Miestų nuotekų valymo proceso metu susidaro dideli kiekiai nuosėdų ir vandenyje esančias organines medžiagas dorojančių bakterijų, kurios surenkamos siurblių ir Archimedo sraigtų pagalba. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad surenkamas purvinas vanduo, iš tiesų tai ir yra dumblas, tik labai labai skystas. Nusodintuvais vadinamuose prietaisuose jis tankinamas, skalbimo mašinas primenančiose centrifugose sausinamas, tuomet apdorojamas itin aukštu slėgiu ir temperatūra. Dezinfekuotas dumblas patenka į milžiniškas talpyklas, kurios ir sukaupia visą nemalonų kvapą, neleisdamos jam pasiekti gyventojų nosių. Talpyklose keletą savaičių vyksta puvimo procesas, o jo metu susidaro vertingos biodujos, panaudojamos šilumos ir elektros energijos gamybai. Sūpudytas dumblas paskutiniame apdorojimo etape dar išdžiovinimas, ir taip galiausiai susidaro sausos dumblo granulės.

Ilgą kelionę atlaikęs dumblas – jau nebe bjauraus kvapo atlieka, o didelį potencialą turintis produktas. Aukščiausios kokybės granulės yra vertinga trąša, todėl jis naudojamas žemės ūkyje, o kiek žemesnės kokybės – specialiai biokuro gamybai auginamiems miškams tręšti. Tiesa, atsiranda ir kliūčių. Štai Šiauliuose nuotekas neteisėtai teršia odos pramonės įmonės, todėl net ir apdorotas dumblas yra pavojingas aplinkai, vietoj prasmingo panaudojimo tenka tūkstančius jo tonų sandėliuoti. Tikimasi, kad ateityje, įdiegus tinkamas technologijas, net ir žemiausios kategorijos granules bus galima saugiai, neteršiant gamtos deginti ir taip išgauti energiją. Akivaizdu – kanalizacijų dumblo potencialas didžiulis, norint jį išnaudoti tereikia imtis ryžtingų ir inovatyvių sprendimų.

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.

Tvoskiantis uosto dugno turinys teka specialiu žemsiurbės vamzdžiu.

„Kai valė Pilies uostelio dugną, dėl iškasamo grunto buvo kilęs skandalas. Dumble daugybę metų kaupėsi sunkieji metalai ir iš laivų į vandenį patenkančios nuodingos medžiagos. Kodėl čia leidžia iškasti ir atgal supilti į pievas?“ – stebėjosi klaipėdiečiai.

Aplinkosaugininkai aiškina nematą nieko blogo, kad dumblas keliauja į Rusnės salos lygumas.

Dėl darbų Uostadvario uoste į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą kreipėsi Vidaus vandens kelių direkcija.

Paaiškėjo, kad Vidaus vandens kelių direkcija rengė Uostadvario vidaus vandenų uosto akvatorijos valymo darbų laivybos reikmėms planą. Jį suderino su Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

„Kovo 27 d. Šilutės rajono agentūros pareigūnai atliko patikrą. Jos metu nustatyta, kad darbai vykdomi pagal parengtą ir suderintą planą, iškastas gruntas supilamas plane numatytose vietose“, – situaciją komentavo Šilutės rajono agentūros vedėja Galina Misevičienė.

Tačiau Klaipėdos gyventojams užkliuvo tai, kad niekas netyrė iškasamo grunto cheminės sudėties.

Tiesa, patys Uostadvario gyventojai aiškina, kad uostelį gilinti reikėjo jau seniai.

„Tai, ką Nemunas suneša, tą ir iškasė. Nematau jokios bėdos. Vienais metais uostelį gilino didžiąja žemkase, šį kartą atvaryta mažesnė. Uoste laivų nėra daug. Nebus čia susikaupę jokių nuodingų medžiagų“, – kalbėjo įmonės „Uostadvaris“ vadovas Dalius Kuzma.

Pasitvirtinusių pranešimų vis daugėja, o pareigūnai tikina, kad tai, ką daro ūkininkai, sunku pavadinti „tręšimu“ – tai tikrų tikriausias teršimas.

Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai praeitą savaitę išaiškino neeilinį pažeidimą, kai laukuose buvo išpilta keliolika sunkvežimių nuotekų dumblo.

Tirdami pranešimą inspektoriai nustatė, kad dumblas iš Kuršėnų nuotekų valymo įrenginio buvo vežamas į žemės ūkio bendrovės ūkio paskirties sklypą Pakumulšių kaime, Šiaulių rajone, ir naudojamas laukų tręšimui. Paaiškėjo, kad dumblas gabentas į lauką, kuris net nenurodytas tręšimo plane, dumblo laboratoriniai tyrimai neatlikti, nenustatyta jo cheminė ir biologinė sudėtis. Pareigūnai stebisi ne tik dumblo vežėjų veiksmais, bet ir žemės ūkio bendrovės, kurios laukuose išpiltas dumblas, atsainumu – bendrovė į savo sklypą leido neteisėtai išpilti apie 3000 m3 nuotekų dumblo.

Už šiurkščius pažeidimus administracinėn atsakomybėn bus traukiamos abi įmonės – nuotekų dumblą laukuose leidusiai pilti žemės ūkio bendrovei ir UAB „Kuršėnų vandenys“ gresia baudos iki 724 eurų. Pastaroji privalomuoju nurodymu įpareigota nuotekų dumblą pargabenti atgal į saugyklą. Jei šie reikalavimai nebus įvykdyti, pareigūnai skaičiuos žalą aplinkai.

Aplinkosaugininkai primena, kad mėšlą bei srutas laukuose draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų. Paskleistas ant dirvos paviršiaus tirštasis ir skystasis mėšlas turi būti įterptas ne vėliau kaip per 24 valandas. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

Už dumblą – iki 100 tūkst.

Politikų vizitų, aplinkosaugininkų nuobaudų ir aplinkinių gyventojų nuolatinio dėmesio sulaukianti įmonė šiuo metu ruošia dokumentus naujam taršos leidimui gauti. Visgi Aplinkos apsaugos agentūrai verslininkai nė puse žodžio neprasitarė, jog laimėjo įmonės "Kauno vandenys" skelbtą konkursą. Oficialiai įmonė "Branda Lt" į agentūrą kreipėsi tik dėl žemės sklypo ribų praplėtimo.

Kad būtų išvežta ir utilizuota 4,4 tūkst. tonų nuotekų dumblo, įmonė "Kauno vandenys" pasiruošusi sumokėti iki 100 tūkst. eurų be PVM.

Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimu užsiimanti "Branda Lt" šiuo metu turi leidimą apdoroti ir laikyti 5 tūkst. tonų miesto buitinių nuotekų dumblo. Norėdama didinti dumblo kiekius, įmonė turėtų gauti naują taršos leidimą.

"Jiems nesuteikta teisė viršyti taršos leidimo sąlygų", – stebėjosi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys, prisipažinęs, kad tik iš žurnalistų sužinojo apie kauniečių nuotekų dumblo perspektyvas keliauti į pajūrį.

"Š..." virsta pinigais

Įmonės "Kauno vandenys" Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas Henrikas Pajaujis dienraščiui patvirtino, kad viešąjį konkursą laimėjo įmonės "Vipita" ir "Branda Lt", sudariusios jungtinės veiklos sutartį. "Vipita" užsiima maisto atliekų, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu bei organinių trąšų gamyba. Portalo "Rekvizitai.lt" duomenimis, įmonėje dirba tik trys socialiniu draudimu drausti asmenys.

"Gal vienas partneris veža, o kitas kompostuoja? Kol kas dumblą mes sandėliuojame. Liaudiškai tariant, mūsų "š..." virs gerais pinigais. Planuojame dumblą vežti į Klaipėdą, tačiau dar nežinome, kokiais kiekiais, sutarties sąlygos dar derinamos. Tas kiekis gali būti mažesnis", – aiškino H.Pajaujis.

Įmonė "Kauno vandenys" neseniai pastatė dumblo apdorojimo įrenginius, kainavusius 8,7 mln. eurų.

"Tačiau Europos Sąjunga pasakiusi "A", turėtų tarti ir "B". Jei duodamos lėšos dumblo džiovinimo įrenginiams, turi būti pagalvota, kur jį reikės dėti. Pasaulyje šis dumblas panaudojamas įvairiausiais būdais. Vienas jų – deginti, kitas – pritaikyti kelių statyboms, cemento gamybai. Žiūrint į ateitį, gal bus galima šį dumblą deginti cemento gamykloje Akmenėje. Tačiau kol kas galutinių analizių nėra, spėju, kad dar metus nepriims sprendimo deginti dumblą", – samprotavo H.Pajaujis.

Veš autostrada

Kol kas kauniečių džiovintas dumblas yra sukrautas į didmaišius ir laikomas laikiname sandėlyje, dalis dumblo yra saugoma siloso bokšte. Įmonė "Kauno vandenys" techninėje konkurso dalyje pažymi, kad per 5 dienas susikaupia 50–75 tonos dumblo, o sąlygose nurodo, kad konkurso laimėtojas šį "turtą" privalės išsigabenti savo transportu.

Užsakovas prisiims tik atsakomybę, susijusią su laikiname sandėlyje arba siloso bokšte sukaupto džiovinto dumblo pakrovimu į tarą. O tai gali būti tiek uždaro, tiek atviro tipo konteineriai, didmaišiai.

Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip iš Kauno Klaipėdos link turės judėti sunkvežimių kolona, lydima nemenko kvapelio.

Normų žada neviršyti

Pasiteiravus įmonės "Branda Lt" gamybos direktoriaus Evaldo Stakės, kaip toliau Klaipėdos rajone, Dumpių kaime, įsikūrusi įmonė ruošiasi tvarkyti šiuos įspūdingus dumblo kiekius, jis aiškino, kad džiovintas dumblas ne taip smarkiai dvokia, kaip kiti įsivaizduoja.

"Mes šiame konkurse buvome tik subrangovai. Pretenduojame tik į dalį dumblo, iki galo neaišku, kokie kiekiai tai bus. Didžioji jo dalis pagal sutartį vežama į energetinio miško plantacijas, tręšimui. Kiek dumblo mums teks utilizuoti, dar nežinome, nes sutartis nėra parengta", – aiškino E.Stakė.

Įmonės gamybos direktorius teigė, kad neketina viršyti taršos leidime numatytų dumblo apdorojimo kiekių. "Branda Lt" turi teisę utilizuoti 5 tūkst. tonų nuotekų dumblo.

Dalį dumblo įmonė gauna iš įmonės "Klaipėdos vanduo". Klaipėdiečių vandentiekininkų teigimu, su "Branda Lt" pasirašyta sutartis yra trims tūkstančiams tonų.

"Realiai per metus mes gavome šiek tiek daugiau nei tūkstantį tonų dumblo", – tikino E.Stakė.

Patikslinus šiuos duomenis, aplinkosaugininkų teigimu, pernai įmonė gavo 1 tūkst. 740 tonų klaipėdiečių nuotekų dumblo. Per pirmąjį šių metų ketvirtį – 314 tonų dumblo.

Laikys iki pavasario?

Oficialiai teigiama, kad džiovintas dumblas yra kompostuojamas. Tuomet, virtęs esą puikia trąša, jis gabenamas miško sodinukams ar daržovių laukams tręšti. Tačiau realiai toks procesas įmanomas tik labai trumpu pavasario sezono metu. Nuo lapkričio 15-osios iki balandžio 1-osios draudžiama skleisti organines trąšas, mėšlą ir srutas ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

Paaiškėjo, kad į pajūrį kauniečių nuotekų dumblas turėtų pajudėti kaip tik tuo momentu, kai juo laukai nebegali būti tręšiami.

"Mes kompostuojame dumblą ir laikome jį kaupuose. Maišome dumblą su kitomis atliekomis", – tikino E.Stakė.

Kur šį dumblą dės visą šaltąjį sezoną, verslininkai nedetalizavo.

Trąša su metalais

Tačiau Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys Mindaugas Šilininkas pasidalijo skandalingomis įžvalgomis apie dumblo kompostavimo technologijas.

"Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo metu pagal technologiją 14 dienų turi būti išlaikoma 65 laipsnių temperatūra. O to kompostuojant džiovintą dumblą pasiekti neįmanoma. Nes pats dumblas yra džiovintas, todėl puvimo procesas nevyksta. Kyla klausimas, su kokia struktūrine medžiaga yra maišomas dumblas? Realiai tai šis dumblas atskiedžiamas. Tačiau nutylimas tas faktas, kad dumble yra sunkiųjų metalų, o kompostavimo metu jie niekur neišgaruoja", – pastebėjo M.Šilininkas.

Peržvelgus įmonės "Kauno vandenys" viešai prieinamą informaciją, matyti, kad dumble randama fosforo, kalio, gyvsidabrio, kadmio, chromo, vario, švino, nikelio, cinko.

Kadmis pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Jis gali sukelti plaučių, gimdos gleivinės, šlapimo pūslės ir pieno liaukų, kitų organų vėžį. Šis metalas yra pavojingas, turi savybę kauptis inkstuose, kepenyse ir kituose vidaus organuose. Iš mūsų organizmo jis pasišalina tik per 10–30 metų.

Kitas metalas, aptinkamas dumble, yra gyvsidabris. Jis nuodingas visoms gyvybės formoms. Tai sunkusis metalas, netirpstantis vandenyje, tačiau garuojantis bet kokioje temperatūroje, net žemesnėje nei nulis laipsnių.

Jei palygintume įmonių "Kauno vandenys" ir "Klaipėdos vanduo" sunkiųjų metalų rodmenis dumble, matyti, kad kauniečių dumblo kilograme aptinkama 1,05 mikrogramo (µg) gyvsidabrio, kadmio – 3 µg. Klaipėdiečių dumble randama 0,63 µg gyvsidabrio, o kadmio – 1,19 µg.

Chromo kauniečių dumble užfiksuojama 92,5 µg, o klaipėdiečių – 50,06 µg.

Įžvelgia aferą

Ar visa ši puokštė sunkiųjų metalų nekels grėsmės aplinkinių sveikatai?

Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys M.Šilininkas įsitikinęs, kad nuotekų dumblo komposte sunkiųjų metalų normos gali būti ir kur kas didesnės nei deklaruojama.

"Aplinkos ministerija yra aiškiai pasakiusi, kad dumblo kompostas – atlieka. Mano galva, džiovinto dumblo kompostavimo realizavimas yra aplinkosauginė afera. Norint tokiu dumblu tręšti laukus, reikia parengti tręšimo dumblu planus, kurie derinami su savivaldybėmis ir aplinkos apsaugos agentūromis. Bet ar kas nors kontroliuoja, ar tokie tręšimo planai tikrai yra rengiamai, o gal visas šis dumblas išvažiuoja nežinia kur?" – retoriškai klausė M.Šilininkas.

Komposto neįsiūlo

Analizuojant tolimesnį organine trąša vadinamo dumblo komposto realizavimo kelią išaiškėja dar įdomesnių dalykų. Pasirodo, šio organinio gėrio niekas nenori imti net už dyką. Įmonės "Branda Lt" ūkininkams siūlomas kompostas kainuoja vos 15 eurų už toną. Tačiau žaliojo verslo atstovams tenka su žiburiu ieškoti ūkininkų, kurie sutiktų pirkti šį produktą.

"Mes išvežame dalį komposto į Mažeikių rajoną, ten jį perka vienas ūkininkas. Dar tręšiami laukai Šilutės rajone. Užsakovų sunku rasti", – pripažino E.Stakė.

Tai aiškinama didelėmis šios trąšoms įterpimo į gruntą sąnaudomis. Ūkininkai mieliau renkasi mineralines trąšas, kurias tereikia išberti ant laukų.

Teršalų normos šokiruoja

Vis dėlto verta pastebėti, kad pagal šiuo metu galiojančias normas paruoštame komposte leidžiami šimtai mikrogramų sunkiųjų metalų. Kadmio kilograme komposto gali būti 20 µg. Chromo leidžiama norma – 400 µg, nikelio – 300 µg. Švino gali būti net 750 µg, vario – 1 tūkst. mikrogramų. O štai kilograme komposto gyvsidabrio gali būti ne daugiau nei 8 µg.

"Ribojamas tik komposto kiekis. Į hektarą galima išpilti apie 2 –2,5 tonos dumblo. Ir tai galima daryti tik kas trejus metus. Norint paskleisti visą "Kauno vandenų" atiduotą dumblą, reikia turėti apie 6 tūkst. hektarų dydžio plotą", – kalbėjo M.Šilininkas.

Tačiau E.Stakė atkreipė dėmesį į tai, kad sunku rasti duomenų, kokiomis realiomis sunkiųjų metalų dozėmis ūkininkai tręšia laukus, rinkdamiesi mineralines trąšas.

"Ar kas nors susimąsto ir aiškinasi, ko galima rasti trąšose? Niekas nesuka sau galvos", – pastebėjo E.Stakė.

Maišo su pelenais

Dar vienas momentas, kuris gali kelti nerimą, – dumblo maišymas su pelenais, kuriuose taip pat yra sunkiųjų metalų.

Įmonės "Branda Lt" gamybos direktorius E.Stakė tikino, kad kompostavimui naudojami tik tokie pelenai, kuriuose sunkiųjų metalų normos neviršijamos. Tačiau esą fakto, kad jų pelenuose yra, nuneigti neįmanoma.

"Pelenus realizuoti atiduodanti įmonė privalo pateikti tyrimų protokolus. Mes naudojame tik biokuro pelenus", – tikino įmonės atstovas.

Redakcijai E.Stakė pateikė praėjusių metų gruodžio mėnesį atliktų pelenų tyrimų duomenis bei šiemet kovą atliktų tyrimų skaičius.

"Vienintelis dalykas, kuris užkliuvo aplinkosaugininkams, yra rastas padidintas kiekis benzapireno. Leidžiama ne daugiau nei 0,5 µg, o rasta 0,70 µg", – tikino E.Stakė.

"Įmonė "Branda Lt", priimdama pelenus, kurių užterštumas benzapirenu viršija normą 1,4 karto, nesilaikė Aplinkos apsaugos įstatymo normų", – akcentavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas A.Kairys.

Skyrė 900 eurų baudą

Šalia šios įmonės Dumpių kaime įsikūrę gyventojai seniai kelia klausimą dėl įmonės skleidžiamų kvapų.

"Pabodo mums kvėpuoti smarve. Kreipėmės kur tik įmanoma, prašėme aplinkosaugininkų, Visuomenės sveikatos centro, savivaldybės pagalbos. Ši įmonė bausta ne kartą, tačiau baudų nemoka ir nepaiso jiems skiriamų privalomųjų įpareigojimų", – dienraščiui skundėsi vietos gyventojai.

Gyventojai kreipėsi į aplinkos viceministrą Algirdą Genevičių. Šis pavedė klaipėdiečiams aplinkosaugininkams atlikti planinį įmonės patikrinimą.

Paaiškėjo, kad pagamintas kompostas laikomas nepaisant atliekų tvarkymo zonų, jis buvo sukrautas gretimoje teritorijoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad esant gausiam kritulių kiekiui lietaus nuotekos plaukia į svetimas teritorijas.

Nustatyta, kad įmonė darė tik du komposto kokybės tyrimus, nors pagal kaupų uždengimo korteles matyti, kad per metus buvo atlikta 15 kompostavo procesų.

Kyla klausimas, kodėl aplinkosaugininkai aptiko tik dviejų tyrimų pažymas, kai jų turėjo būti penkiolika?

"Ar nėra taip, kad tyrimui pateikiami kelis kartus kokybiškesni mėginiai, nei yra iš tikrųjų?" – retoriškai klausė Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys M.Šilininkas.

"Atlikti trys tyrimai, nežinau, kodėl jie rado tik du", – įtikinėjo E.Stakė.

Įmonės gamybos direktorius jau turėjo sumokėti administracine tvarka skirtą 900 eurų baudą, jam duotas naujas privalomasis nurodymas nustatytiems pažeidimams pašalinti, nes dar pavasarį pateiktų nurodymų įmonė neįvykdė. Pernai vadovas baustas 579 eurų bauda.

Nurodymų nepaiso

Panaši situacija susiklostė ir praėjusiais metais. Įmonė buvo tikrinta ne kartą, aplinkosaugininkai vieną po kito teikė privalomuosius nurodymus. Pernai buvo nustatyta, kad įmonė viršijo lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų kiekius 61,38 tonos nei nustatyta leidime.

Iš viso nuo 2014 m. pabaigos iki šių metų vasaros vidurio įmonei duoti 4 privalomieji nurodymai, iš kurių du buvo įvykdyti, bei net 4 kartus buvo skirtos administracinės baudos, teikta pretenzija 978,35 euro žalai atlyginti.

Naikins kvapus

"Branda Lt" gamybos direktorius kritikos strėles stengėsi atremti žadėdamas, kad netrukus situacija pasikeis iš esmės.

"Bendradarbiaujame su mokslininkais ir ketiname įsirengti naują technologiją, kuri leis suvaldyti gyventojų nusiskundimų sulaukiančią kvapų problemą. Kvapai yra labai subjektyvus dalykas. Kažkam smirda, kažkam – ne. Tačiau ne mes vieninteliai esame šių kvapų skleidėjai. Tai yra tokia gamybinė zona, kur panašių įmonių yra ir daugiau", – aiškino E.Stakė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė aiškino, kad rugpjūčio 26 d. buvo užfiksuoti aplinkoje tvyrantys kvapai. Prieš tai kvapai buvo tikrinti liepos 2-ąją.

"Mes ir vėl gavome skundą. Skundžiasi jau kiti gyventojai", – pastebėjo A.Šlepetienė.

Tręšti po truputį atsisako

Aiškindamas, kokia technologija naudojama komposto gamyboje, E.Stakė tikino, kad sukrauti komposto kaupai tik vieną valandą karšto oro srautu yra kaitinami iki 70 laipsnių temperatūros, kad žūtų patogeninės bakterijos. Tačiau toliau dumblas nėra kaitinamas, esą taip sudegtų visa organika.

"Tos sunkiųjų metalų normos, kurios randamos dumble, yra šimtus kartų mažesnės nei leidžiamos normos komposte", – įtikinėjo E.Stakė.

A.Kairys teigė, kad tręšimo kompostuotu dumblu planai yra rengiami ir kontrolės mechanizmas veikia puikiai.

"Šiuos planus rengia Palangos, Kretingos ir net Nidos nuotekų valyklos. Iš Neringos dumblas vežamas į Kretingos rajoną. Šis dumblas naudojamas tręšimui. Pagal tai, kiek yra maistinių medžiagų tonoje dumblo, paskirstomi dumblo kiekiai ūkininkų laukuose", – aiškino A.Kairys.

Tačiau ne kiekvienu dumblu galima tręšti visas kultūras.

"Yra kelios dumblo kategorijos. Prieš parengiant planą, būtina atlikti dumblo tyrimus", – tvirtino A.Kairys.

Kitose Europos šalyse jau stengiamasi atsisakyti laukų tręšimo dumblu technologijos.

"Net ir dumblo deginimas nėra panacėja. Sunkieji metalai patenka į atmosferą ir atgal grįžta į visų mūsų plaučius. Išpilti tokį dumblą ant kultūrų, kurias po to mes suvalgysime, taip pat nėra gudru. Ieškoma naujų technologijų. Tokiu dumblu leidžiama tręšti tik pakelėse auginamus krūmus, medžius ir kitus augalus, kurių funkcija yra apsauginė", – pastebėjo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Mokslininkus labiau domina biokuras ir biodegalai, o verslą - patentuotos technologijos komercializavimas ir platesnis panaudojimas, rašo "Verslo žinios".

Universitetas šiam bendram verslo ir mokslo projektui suteikia patalpas naujame Jungtiniame gyvybės mokslų centre ir kai kuriuos tyrimams reikalingus įrenginius, o "Unera" - buvusio įmonės vadovo Olego Romaškevičiaus patentuotą technologiją.

O.Romaškevičius teigia, kad jam biokuras nėra svarbus, jis nori komercializuoti dumblių skaidymo prietaisus arba iš dumblių išgaunamas gerokai brangesnes medžiagas: "Mikrodumbliuose yra medžiagų, kurių vienas miligramas kainuoja 10 eurų".