„Džiugu, kad aš dar gyva sulaukiau. Juokinga, bet ir nelabai juokinga, nes, pavyzdžiui, Rožanskaitės atveju, žmogus buvo pristatomas ne vieną kartą, negavusi moteris pasimirė ir dabar po mirties į Veneciją vežami darbai“, – BNS pirmadienį sakė 56-erių menininkė.

2024-ųjų Venecijos meno bienalėje ruošiamasi pristatyti projektą, paremtą tapytojos Marijos T. Rožanskaitės kūryba. 2007 metais mirusi menininkė ne kartą nominuota Nacionalinei premijai, tačiau jos negavo.

Už kultūros paradigmas keičiančią kūrybą ir ilgalaikį poveikį šiuolaikiniam menui įvertinta E. Rakauskaitė taip pat pastebėjo, kad dabar bus „išskirta iš mirtingųjų tarpo“ – galės būti nemokamai palaidota Antakalnio kapinių menininkų kalnelyje.

„Šitie dalykai turbūt labiausiai džiugina ir stebina – socialinės išimtys tokios. Atrodo, mes, žmonės, dabar turime pasirūpinti, ar turėsime pakankamai lėšų būti palaidoti“, – svarstė kūrėja.

Ji gera žinia vadino ir tai, jog senatvėje sulauks didesnės pensijos.

„Bet, kita vertus, tos vertės – ne duoklė, bet misija kūrybinė labiau, kaip mes tas idėjas savo jėgomis kažkaip išstumiame, išridename, nes tai yra Sizifo akmuo. Menininko kelias yra tikrai labai akmenuotas“, – apie atlygį visuomenei už gaunamas socialines garantijas kalbėjo E. Rakauskaitė.

„Mąstant apie finansinį aspektą, norėtųsi, kad metų pabaigoje visi žmonės, kurie iki dešimties tūkstančių į sąskaitą gauna ir uždirba, kad jiems visiems būtų išmokėta po tokią sumą“, – teigė ji.

Nacionalinė kultūros ir meno premija šiemet siekia daugiau nei 39 tūkst. eurų.

Ji teigė esanti laiminga už kitas moteris laureates bei norinti „pasveikinti visus bendraklasius“.

„Labai džiaugiuosi, kad šiais metais yra tiek daug moterų“, – sakė ji.

E. Rakauskaitė taip pat teigė pritarianti Nacionalinių premijų komisijos pirmininko, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūno Gelūno minčiai, jog premijų turėtų būti daugiau – kad konkurencija dėl jų būtų mažesnė.

„Kai aš sovietmečiu stojau į tapybą, tai buvo šeši į vieną vietą – panašiai kaip į mediciną, o dabar – 47 ir šeši“, – kalbėjo menininkė.

Į aukščiausią šalies kultūrinį apdovanojimą pretendavo dvylika savo srities profesionalų, atrinktų iš 47 pasiūlytų kandidatų.

E. Rakauskaitė sakė, jog jai labai įdomu būtų sužinoti apie patį procesą: tai, kaip buvo atrinkti laureatai.

„Tas iš dvylikos atrinkimas šešių kandidatų – turbūt būtų labai įdomus dokumentinis filmas. (...) Labai įdomu, kaip kiekvienas argumentuoja, kodėl galėtų būti vienas arba kitas kandidatas“, – svarstė ji.

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija skiriama už viso gyvenimo nuopelnus bei už septynerių pastarųjų metų kūrybą. Iš viso įvertinami šeši meno ir kultūros atstovai.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.

Apie jo mirtį LRT pranešė duktė Eglė Rakauskaitė.

„Lietuva ir pasaulis neteko itin talentingo kūrėjo, fotografijos meistro, kurio žvilgsnis mums nuolat dovanojo nevaržomo džiaugsmo ir didžiausio subtilumo akimirkas. Su Romualdo Rakausko kūryba siejama ištisa fotografijos epocha ir nepakartojamas kasdienybės švelnumas“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad išėjus fotografui, fotožurnalistui, menininkui ir visuomenininkui R. Rakauskui, užsivertė dar vienas Lietuvos fotografijos puslapis.

Su Romualdo Rakausko kūryba siejama ištisa fotografijos epocha ir nepakartojamas kasdienybės švelnumas.

„Tai buvo savo pašaukimui atsidavęs kūrėjas, kurio fotografijos virto personalinėmis parodomis, kurio darbai solinėse ir grupinėse parodose mūsų šalyje ir už jos ribų skatindavo sustoti, susimąstyti, pajausti akimirkos prasmę. Šio fotografijos Meistro darbai dvelkia poezija ir įtikina savo jautrumu, iš kitų jie išsiskiria grynumu, poetiniu įtaigumu, nesentimentaliu lyriškumu. Optimistiškai žvelgęs į žmogų bei gyvenimą, R. Rakauskas paliko gilų įspaudą Lietuvos fotografijoje“, – sakoma Vyriausybės vadovės užuojautoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl R. Rakausko mirties.

„Lietuva ir pasaulis neteko itin talentingo kūrėjo, fotografijos meistro, kurio žvilgsnis mums nuolat dovanojo nevaržomo džiaugsmo ir didžiausio subtilumo akimirkas. Su Romualdo Rakausko kūryba siejama ištisa fotografijos epocha ir nepakartojamas kasdienybės švelnumas“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.

R. Rakauskas gimė 1941 metais Akmenėje. Vilniaus universitete jis studijavo žurnalistiką, dirbo leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Mūsų gamta“, 1967–2004 metais buvo kultūros žurnalo „Nemunas“ Iliustracijų skyriaus vedėjas, redaktorius.

1969 metais R. Rakauskas su kitais įkūrė Lietuvos fotografijos meno draugiją.

Jis surengė daugiau kaip 70 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Žymiausias R. Rakausko darbas – fotografijų ciklas „Žydėjimas“ (1974–1984). Dešimtmetį menininkas keliavo po Lietuvą stebėdamas skirtingu metu įvairiose šalies vietose prasidedantį pavasarinį žydėjimą. Fotografuodamas žiedlapių fone pozuojančius sutiktus žmones, o kartais ir savo dukrą, jis kurdavo vadinamąsias poetines metaforas – vaizdus, kurie perteikdavo apibendrintas idėjas, vertybes ir visada pasižymėjo Rakauskui būdingu lyriniu pasaulio matymu.

2004 metais R. Rakauskui skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2009 metais – Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Fotomenininko kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Prancūzijos nacionalinė biblioteka Paryžiuje, Tarptautinis fotografijos centras Niujorke, kt.

Už savo kūrybą jis apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžius.

Startavusi prieš septynerius metus šiandien mugė, kaip teigia jos vadovė Diana Stomienė, yra didžiausia šiuolaikinio meno mugė tūkstančiu kilometrų aplinkui, sulaukianti gausybės svečių iš Europos, garsėjanti tarp kolekcionierių ir sugebanti priimti apie 20 tūkstančių lankytojų.

– Menas ir mugė, rodos, du sunkiai suderinami dalykai?

– Pasaulyje meno mugės vyksta daugiau nei pusė šimto metų. Tai Lietuvoje mes iki 2009-ųjų nieko neturėjome, vyravo nuomonė, kad mūsų šalies meno rinka silpna, o valstybė menui neturi lėšų. Prieš septynerius metus, kai Vilniuje vyko Europos kultūros sostinės renginiai, paskutinę valandą elektroniniu paštu pateikiau šiuolaikinio meno mugės idėją. Mūsų projektas buvo įtrauktas į „Vilnius Europos kultūros sostinė“ renginių programą ir mašina pajudėjo. „ArtVilnius“ vyksta kiekvienais metais, mugė auga ir sulaukia vis daugiau meno žmonių dėmesio.

Šis festivalis – tarsi meno Kanai, kur suvažiuoja garsiausios galerijos, nuosavais lėktuvais atskrenda kolekcionieriai, kur gali gyvai bendrauti, konsultuotis su galerijų savininkais, menotyrininkais, menininkais. Čia mezgasi daugybė kontaktų, randasi meno pasaulyje taip svarbūs tinklai, apsikeitimų programos. Mugės svečiams organizuojame ekskursijas ne tik po galerijas ir muziejus, bet ir parodome Lietuvą. Žinau nemažai tokių, kurie jau po pirmojo karto įsimylėjo Vilnių ir grįžta čia atostogauti.

Lietuvoje turime daugybę puikių menininkų, o „Litexpo“ parodų ir kongresų centras menui – itin tinkama erdvė. Kurioje dar Vilniaus galerijoje ar muziejuje galima pastatyti 5 metrų aukščio skulptūrą?

– Kodėl pasirinkote geltoną mugės spalvą? Netgi geltoną kilimą svečiams nutiesėte.

– Lietuvoje bent pusę metų būna tamsu. Geltona primena saulę ir šviečia labai ryškiai. Norime, kad kuo daugiau žmonių atkreiptų dėmesį į meną, nes atkreipti dėmesį tikrai yra į ką. Nuo pirmosios mugės didžiausio palaikymo susilaukėme iš užsienio šalių ambasadų. Atrodo, jie geriau nei mes patys supranta, kad menas kalba pasauliui apie mūsų šalį. Kasmet į Vilnių kviečiame galerijų savininkus, menotyrininkus, parodų kuratorius, meno centrų vadovus, kolekcininkus, žurnalistus.

– Praėjusiais metais „ArtVilnius“ mugėje meno kūrinių buvo parduota beveik už 200 tūkstančių eurų. Vadinasi, žmonės čia ateina meno ne tik pažiūrėti, bet ir pirkti?

– Pirmosiose mugėse žmonės labiau dairėsi. Pasaulyje susiklosčiusi tradicija, kad į garsiausias šiuolaikinio meno muges Londone, Madride, Bazelyje suvažiuoja ne tik kolekcininkai, menu besidomintys turtingi verslininkai, bet ir įžymybės. Bazelyje, vienoje kviestinėje peržiūroje, akis į akį susidūriau su Holivudo aktoriumi Bradu Pittu. Kitą dieną visi laikraščiai skelbė, ką jis mugėje nusipirko ir kiek mokėjo. Pirkti meno mugėje – prestižas. Lietuvoje ši nuostata dar tik formuojasi, nors drąsiai galiu teigti, kad „ArtVilnius“ nėra atsitiktinio meno, programą sudarė profesionalūs menotyrininkai, sulauksime ypatingai gerų galerijų. Taigi, rizikos, kad pinigai bus išmesti į balą, nedaug.

– Ar galėtumėte išvardinti didžiausias „ArtVilnius 2016“ žvaigždes?

– Lietuviai Vladimiras Tarasovas, Vladas Urbanavičius, Eglė Rakauskaitė, Gintautas Trimakas. Užsienio žvaigždes, garsiausius menininkus išskirtinai pristato „Lewben Art Foundation“, tokius kaip Hansas Op de Beeckas, Jake & Dinos Chapman, Bertrandas Lavier, lenkai Natalia LL, Zuzanna Janin, Tomaszas Cicierskis ir kiti.

– Kuo labiausiai džiaugiasi mugės lankytojai, kokių kūrinių jie ieško?

– Lietuviai tik dabar pradeda atsisukti į šiuolaikinį meną. Juos domina kūriniai, kuriuose naudojamos naujos technologijos, priemonės, formos, kuriuos galima ne tik pamatyti, bet ir palytėti, pajausti. Nuostata, kad menas – tai paveikslas ant sienos, keičiasi, mes sakome: menas eina kartu su gyvenimu, kalba apie šiandienai svarbius dalykus. Praėjusias metais tarp lankytojų nepaprasto populiarumo sulaukė Vladimiro Tarasovo vaizdo instaliacija „Šešiasdešimtieji“. Suaugusiuosius pakerėjo muzikos ir vaizdo dermė, vaikus – tikras, kvepiantis šienas, ant kurio jie galėjo pagulėti. Esu tikra, jei geras – šiuolaikinis menas patinka visiems.

– Ir vis dėlto, įprasta manyti, kad meną supranta tik išrinktieji, o garsūs menininkai niekuomet neprilygs pramogų pasaulio žvaigždėms...

– Lietuviai menininkai, galbūt pernelyg uždari, būti populiariais jie baiminasi, bijo tapti kičiniais, patekti į pseudomenininkų srautą, kuris šiandien liejasi laisvai. Tačiau jei išties esi stiprus, tavęs niekas neįveiks, o tavo kūriniai anksčiau ar vėliau atsiras garsiausiose galerijose ir muziejuose. Turime galybę tokių pavyzdžių – Žilviną Kempiną, Deimantą Narkevičių, Svajonę ir Paulių Stanikus.

Meno ir verslo sinergija svarbi, todėl jau antri metai yra rengiamas ypatingojo mugės partnerio „Lewben group“ kviestinių svečių vakaras, ir „Lewben Art Foundation“ kolekcijos pristatymas. Neabejojame, kad itin vertingos yra edukacinės programos. Kiekvienas mūsų turi neatskleistų gabumų, menas išlaisvina kūrybą. Ir kas žino – gal „ArtVilnius 2016“ kažkam taps pirmuoju žingsniu į meno pasaulį.

Meno mugės „ArtVilnius‘16“ darbo laikas:

Birželio 9 d. (ketvirtadienis) įėjimas su bilietais nuo 15 val. iki 20 val.

Birželio 10 d. (penktadienis) 11.30–20 val.

Birželio 11 d. (šeštadienis) 11.30–20 val.

Birželio 12 d. (sekmadienis) 11.30–18 val.

Birželio 9-12 d., „Litexpo“, Laisvės pr. 5, Vilnius.