Miškų urėdijos Dubravos padalinyje darbuotojai atrenka mažuosius spygliuočius, kurie ruošiami sodinti, paskui jie pakuojami ir iškeliauja į miškus. Netrukus prasidės nacionalinis miškasodis – sodinti kviečiami visi norintys, tačiau per dieną prisiregistravo tiek žmonių, kad vietų beveik nebeliko. 

„Atkūrimas yra tada, kai plotai atsodinami, o įveisimas vyksta tada, kai siekiama miškingumo didinimo“, – aiškino Dubravos regioninio padalinio vadovas Darius Jankauskas. 

Nors į vieno nukirsto medžio vietą atsodinami keturi nauji, situacija miškuose sudėtinga. Jau pernai miškininkai stebėjosi, kokie nederlingi metai, nes kankorėžių buvo surinkta tik apie 6 tonas, o šiemet skaičiai dar gerokai mažesni. 

„Labai prasti skaičiai, žiūrint į pušų ir eglių derlius, vienintelio ąžuolo gilių derlius neblogas – surinkome 35 tonas. Jeigu geri metai, surenkame iki 200 tonų kankorėžių“, – sakė Medelyno vadovas Egidijus Kaluina. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Blogiausia situacija yra eglėms – jas paveikė klimato pokyčiai ir graužiantys kenkėjai. 

„Derliui atsiliepia klimato šuoliai, sausra, jeigu gruntiniai vandenys pakrito, eglė nori pati išsilaikyti“, – kalbėjo E. Kaluina. 

Visgi miškininkai ramina, nors eglės nyksta, kol kas jų sėklų yra. 

„Eglės sėklų turime turėti mažiausiai 7–8 metų rezervą. Mes turime dar daugiau“, – tikino vyras. 

Labai prasti skaičiai, žiūrint į pušų ir eglių derlius, vienintelio ąžuolo gilių derlius neblogas – surinkome 35 tonas.

Urėdija kasmet išaugina vis daugiau lapuočių ir po truputį keičia Lietuvos miškuose esančių lapuočių ir spygliuočių santykį. 

„Atsižvelgdami į klimato kaitą, dėl to, kad spygliuočius puola kenkėjai, reaguojame ir sodiname mišrius medžius“, – teigė Dubravos regioninio padalinio vadovas. 

Nors kankorėžių mažėja, tačiau likusių sėklų daigumas geresnis modernizavus aižyklą. 

„Pritaikytos naujausios technologijos į aižymą, sėklos pasitaiko 98–100 proc. daigumo, nebėra tuščių, galime išvalyti ir atskirti tuščias sėklas“, – tikino Medelyno vadovas.

Medelynuose prasidėjus medžių sėjai, trūkstant darbo jėgos ir sėklų, čia taip pat gelbėja technologijos, pavyzdžiui, pasėjus eglių sėklas atvirame grunte iš vieno kilogramo būdavo išauginama iki 60 tūkst. sėjinukų. Dabar situacija geresnė.

„Taikant naujas įdiegtas technologijas iš vieno kilogramo išauginame nuo 80 iki 100 tūkst. sėjinukų“, – sakė Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis.

Po mėnesio vyksiančiame nacionaliniame miškasodyje planuojama atsodinti apie 25 milijonus medžių.

„Labai kviečiame gyventojus ir šiemet papuošti savo namus gražiomis eglių šakomis bei kvepiančiais mišku linkėjimais pradžiuginti savo artimuosius, kaimynus, draugus. Ši, tradicinė miškininkų organizuojama šventinė akcija, ne tik prisideda prie jaukumo kūrimo namuose, bet ir skatina tvarų naudojimą“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Nemokamų eglišakių dalijimo akciją pirmą kartą surengė Šiaulių krašto miškininkai prieš 17 metų. Kasmet į mūsų šalies gyventojų namus kurti kalėdinio džiaugsmo iškeliauja daugiau nei 100 tūkst. eglių šakų.

VMU inf.

Šia nemokama eglių šakų dalijimo iniciatyva miškininkai ragina miškuose nekirsti jaunų eglučių, nelaužyti jų šakų. Šakos, dalijamos akcijos metu, yra surenkamos kirtavietėse ir visuomenė skatinama tausoti mūsų aplinką bei vartoti ekologiškai.

Gruodžio 15-20 dienomis miškininkai organizuos ir daugiau akcijų visuomenei, apie kurias informuos artimiausiu metu.

Žmonėms, kurie nori namuose pasipuošti Kalėdų eglutę ar kitą medelį, miškininkai rekomenduoja kreiptis į Valstybinių miškų urėdiją bei įsigyti šventei skirtų medelių, specialiai auginamų medelynuose ar tam skirtose plantacijose.

Kadangi, kaip dabar jau daugelis žinome, tipografas yra eglėms labai kenkiantis vabalas, jam nesvarbu – Kalėdos, Velykos ar Žolinė. Jis maitinasi, ir tiek.

Ar žmogus prieš Kalėdas tampa tipografu? Įvairiai susiklosto. Požiūriai į miško naudą skirtingi. Vieni pagal japonų paprotį organizuoja vadinamąsias miško maudynes, kiti, kaip žinome, miško kirstynes. Ir paskui susitinka mitinguose, kur matome plakatus „Miškai – ne mediena“, „Nepjaukime šakos, ant kurios sėdime“, „Stop miškų genocidui“. O kaltinami kirstynėmis sako, kad viskas be saiko dramatizuojama.

Maudynės miške – moksliškai pagrįsta sveikatinimo metodika, kaip įsileisti mišką į savo kūną ir pasijusti visapusiškai gyvam. Kirstynės – priešingai: kaip atsiriboti nuo miško ir pasijusti netenkant kažko brangaus, organiškai artimo, bet galimai pajuntant sunkėjančią piniginę.

Nepatiklieji įtarinėja, kad pats didžiausias tipografas yra godumas. Miškininkai jaučiasi įsižeidę ir sako, kad jiems skaudu, kai piliečiai juos įtarinėja miško niokojimu. Sako, kad nėra kito kelio tipografui naikinti – tik mojuoti kaip dalgiu.

Tačiau tie, kas matė savo akimis, gali paliudyti, kad sanitariniai kirtimai primena brutalias skerdynes. Sunkioji technika taip suniokoja miško paklotę, kad supranti, jog niokotojai yra įsitikinę, kad paklotė yra skirta medžiams pakloti ir išvilkti, o ne dirvai apsaugoti ir maitinti. Be to: kaip iškirsta plynė gali apsaugoti kitus medžius, kurie dar gyvuoja ties iškirstos plynės riba? Visi žino, kad reikia kirsti vos tik pamačius tipografo pažeistą medį. Tačiau tai komerciškai nenaudinga. Kai pagraužia didesnį plotą, tada jau galima pamojuoti kaip dalgiu ir dailiai priguldyti pilnutėlius vilkikus.

Vyras sekmadienio rytą užfiksavo Vilniaus gatvėje statomas eglutes. 

„Spėju, kad bus vėl toks pats takas nuo Laisvės alėjos iki Rotušės. Vilniaus gatvėje puošyba tik prasidėjo. Darbininkai eglutes dabar stato: spėju, kad prie kiekvieno šviestuvo bus lemputėmis papuoštos kelios eglės“, – pasakojo kaunietis.

Šiuo metu žaliaskarės nepapuoštos.

„Kam laukti? Kuo daugiau švenčių, spalvų, gerų emocijų, tuo geriau. Labai gerai, kad po Vėlinių iškart galima pradėti puoštis“, – džiaugėsi kaunietis.

Atsakingas paruošimas

Jau septynioliktą kartą Valstybinė miškų urėdija miesto aikštėse dalijo eglių šakas. Kaune kvepiantys Kalėdų atributai dalyti dviejose vietose – Rotušės aikštės prieigose bei ties Kauno rajono savivaldybe. Prie pastarojo pastato miškininkai eglišakes vežė didesniu transportu, o Rotušės aikštėje dėl grindinio ypatumų kvepiančios šakos vežtos priekabomis.

Miškininkai pasakojo, kad Kaunui paruošė apie 6 tūkst. eglišakių. Pačias gražiausias šakas urėdijos darbuotojai genėjo ir ruošė apie savaitę.

„Eglių šakos ruoštos urėdijai priklausančiame Raudondvario medelyje ir iš kirtaviečių. Tikrai buvo darbo, nes reikia atrinkti šakas, kiekvieną jų apžiūrėti, kad ji tikrai gražiai atrodytų ir pradžiugintų kiekvieną šaką į namus pasiėmusį žmogų. Miškininkai žiūri, kad nebūtų sergančių medžių, o šakos būtų žalios, sveikos ir atlaikytų šventes. Kai kurios šakos net su kankorėžiais“, – „Kauno dienai“ komentavo Valstybinė miškų urėdijos specialistas Tomas Valiauskas, atsakingas už eglučių dalijimą Kaune ir Jonavoje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Didelis susidomėjimas

Miškininkas tikino, kad paruošta ne tik paprastųjų eglių šakų, tačiau žmonės dalijamos ir serbinių, sidabrinių eglių bei paprastosios bei juodosios pušų šakos. Tad gyventojai tikrai turėjo iš ko rinktis ir į namus parsinešti ne tik gražiausią, bet ir labiausiai kvepiančią Kalėdų dovaną.

Susidomėjimas miškininkų rengiama eglišakių dalijimo akcija visada didelis. Urėdijos atstovai pasakojo, kad dar gerokai prieš akcijos pradžią jiems ne kartą skambino ir Lietuvoje nuo karo pabėgę ukrainiečiai, kurie teiravosi, ar tikrai šakos dalijamos nemokamai, kaip jas galima pasiimti. Pasak T. Valiausko, akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ leidžia žmonėms sutaupyti, jiems nereikia pirkti eglučių, tačiau šventinė nuotaika vis tiek sukuriama.

„Mes norime žmonėms padovanoti tą šilumą ir jaukumą, nes suprantame, kad dabar yra sunkmetis, tad mes palengviname šventes“, – pridūrė miškininkas.

Ir sau, ir kaimynui

Mes norime žmonėms padovanoti tą šilumą ir jaukumą.

Apie tai, kad miškininkų rengiama akcija iš teisų populiari, bylojo ir eglišakių pasiimti atėjusi kauniečių gausa. Miesto gyventojai tikino, kad visada laukia, kada į namus galės parsinešti pačią gražiausią eglės šaką. Tada esą prasideda tikrasis švenčių laukimas.

Į Rotušės aikštę eglės šakų pasiimti atėjusiu kauniečių veiduose buvo matyti šypsenos. Vieni tikino, kad tik sau šakelę pasiima, kiti ir kaimynus aprūpina, todėl jų rankose ne viena eglišakė. Vos tik miškininkai į rankas įdavė šakas, kauniečiai tuoj jų kotus vyniojo, kad tik rankų neįsidurtų ir saugiai namo gautas dovanas parsineštų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Sutikti kauniečiai džiaugėsi, kad namai pakvips eglėmis, mat tai primena vaikystę, kuomet ant eglutę vaikai puošdavo saldainiais. Tad ir dabar pas kai kuriuos ant šakų nutūps saldainiai, pas kitus spalvoti burbulai. Dar vieni akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ dalyviai tikino, kad šakos jau kankorėžiais papuoštos, tad daugiau nelabai ko ir reikia.

Panašiai dabar visi aikčioja aptarinėdami miestų eglutes. Vieni aiškina, kad vieno miesto gražesnė, kiti – kad kito.

Pradžioje ir Vilniaus eglė buvo labai šlykšti, ją net pakrikštijo „tortu“, tačiau paskui staiga, matyt, įvertinus kokiam nors autoritetui feisbuke, visi lyg prabudo: „O bendrai ji gražiausia“.

Žodžiu, snobizmui ir veidmainiavimui nėra jokių ribų.

Tiesą sakant, kai pasižiūri į tas mažas piktos (ar godžios) rankos nupjautas eglutes, širdis tiesiog apsipila krauju. Norisi garsiai visų paklausti: „Žmonės, kiek jūs žudysite tuos medelius? Juk tai dar mažos eglutės, kurių gyvenimas šiame žiauriame pasaulyje tik prasidėjo. Vos prasidėjo, o jūs jas nužudote.“

Dėl ko visa tai? Dėl tuščio pasigyrimo. Dėl tuštybės. Kiek galima žudyti tuos nekaltus medelius? „Juk Kalėdos“, – dažnai kartoja žmonės.

Norite tiesos? Prašau. Iš tiesų tai yra tikras, suplanuotas, apgalvotas mažų medelių holokaustas.

Ir kokia nauda iš viso to? Tas medelis iškart po švenčių išskris pro langą ir voliosis daugiabučių kiemuose, kaip dažnai galima matyti po Naujųjų metų sutiktuvių.

Ar dėl to tikrai buvo verta nužudyti tą mažą eglutę, kuri galbūt pjaunama irgi jaučia skausmą?

Pagalvokite, žmonės, ar verta.

O ką sau galvoja visi tie žalieji ir kitokie gyvosios gamtos saugotojai? Kodėl neprisiriša grandinėmis komercinių eglučių augimvietėse? Juk tie medelynai yra tarsi medžių konclageriai. Baisu žiūrėti.

Todėl gal jau laikas mums tapti civilizuotiems ir baigti pjauti, niokoti medelius. Galbūt kažkas galėtų pirmieji parodyti visuotinį pavyzdį ir visai atsisakyti gyvų eglučių. Juk yra plastikinių, galima pasistatyti ir džiaugtis. Be to, k

Katedros varpų gausmą jau po akimirkos užgožia moteriškas klegesys. Pusšimtis gyvų Vilniaus Eglių per pietus atėjo pagrindinės Vilniaus eglės palaikyti.

„Aš esu tikrų tikriausia Vilniaus Eglė“, – sakė jauna moteris.

„Atėjau palaikyti Vilniaus eglės, nors mano vardas ir ne Eglė, o Nijolė. Man labai graži eglė, o kiti, dar kai nebuvo ji pastatyta, jau piktai komentavo. Nuostabi ta mūsų eglė“, – kalbėjo kita pašnekovė.

„Aišku aš – Vilniaus Eglė. Ir visos eglės Lietuvos gražiausios ir visi šie skandalai ir tos nesąmonės yra absurdas“, – sakė akcijoje dalyvavusi vilnietė.

Tarp daugybės eglių ir vienas vyras. Taip pat optimistas ir Vilniaus eglės gerbėjas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Lietuviai yra žmonės, kurie viskuo nepatenkinti. O aš viskuo patenkintas, ir Vilniaus egle taip pat“, –  kalbėjo Jonu prisistatęs vyras.

Kritikos Vilniaus eglė sulaukė vos pradėta statyti. Esą per brangi, nes kainavo kone tris kartus daugiau nei pernykštė ir, anot kritikų, negraži. Ypač patyčių padaugėjo Kaunui įžiebus savo paauksuotą eglę. Bet tuomet socialinėje erdvėje sukilo Vilniaus eglę giriantys. Nuskambėjo pasiūlymas pamiršti amžiną Kauno ir Vilniaus konkurenciją dėl eglių.

„Ir visiškai nusispjauti, kokios tos eglės ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir Panevėžyje. Svarbiausia – taikoje, šviesoje, saugiu dangumi mūsų vaikams gyventi. Tik tai yra svarbu“, – nesutarimus skatino pamiršti Vilniaus eglės palaikymo iniciatorė Dovilė Filmanavičiūtė.

Ir visiškai nusispjauti, kokios tos eglės ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir Panevėžyje.

 

Didiesiems eglių kritikams patarimas.

„Devynis kartus pakvėpuokit, o dešimtą kritikuokit. Kvėpavimas geras dalykas, nebesinorės tuomet nieko kritikuoti“, – sakė D. Filmanavičiūtė.

Vilniaus Eglės pasiryžusios ir draugystės ryšius su Kauno Eglėmis užmegzti. Vardan ramybės ateityje. 

„Sakau, tarp Vilniaus ir Kauno reikia kaip kad Baltijos kelias padaryti Eglių grandinę. Padaryti Vilniaus ir Kauno Eglių alėją“, – idėją pasiūlė viena vilnietė.

Suskaičiuota, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei keturiolika tūkstančių Eglių – išeitų visas Eglių judėjimas.

„Nuostabi akcija, dukra mane privertė ateiti. Aš esu irgi vardu Eglė. Džiaugiuosi, kad yra tokių pozityvių žmonių“, – kalbėjo moteris.

Palaikyti Vilniaus eglės Eglės rinkosi ir Kaune.

„Kalėdinės eglutės Vilniuje sugrįžta į mišką“, – sakė medelius gyventojams padėjęs sodinti „Vilniaus miesto parkų“ miškininkas Raimundas Ereminas. – Nuo 10 iki 12 val. jau pasodinta apie 40 medžių. Nėra garantijos, kad visi prigis, gal tai bus kas penktas augalas, bet norime suteikti net ir tą mažą galimybę jiems gyventi miške.“

Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos vadovė Jolanta Radžiūnienė susirinkusiems linkėjo, kad Vilniaus Kalėdų miškas kiekvienais metais tik didėtų. Ji pasakojo, kad iki šiol čia buvo nelegalūs daržai, apleista erdvė, kurią teko tvarkyti, nuolat rinkti šiukšles, šienauti.

Galimybė išsaugoti medelius gali tapti šeimos tradicija, edukacija vaikams ir dovana miestui. Savivaldybė šią akciją planuoja organizuoti kasmet ir tokiu būdu išsaugoti bent dalį Kalėdoms paaukojamų eglučių.

Medis gimsta, auga, paskui teikia prieglobstį paukšteliams, žvėreliams. Norėjome parodyti vaikams kaip atsiranda miškas.

„Pirmą kartą tokioje akcijoje dalyvaujame. Svarbiausia oras geras ir nuotaika puiki. Iki šiol yra tekę sodinti medžius tik savo kaime, bet šiandiena nuovargio nejaučiu. Medis gimsta, auga, paskui teikia prieglobstį paukšteliams, žvėreliams. Norėjome parodyti vaikams kaip atsiranda miškas. Šiandien sodinsime medelius, svarbiausia to nepadaryti aukštyn šaknimis”, – linksmai nusiteikusi kalbėjo dviejų dukrų mama vilnietė Jovita.

Negalėję atvykti šiandien, išsaugotą savo eglutę Kalėdų miške galės pasodinti iki balandžio pabaigos – „Vilniaus miesto parkų“ medžių sodinimo vietos bus pažymėtos kuoliukais. Sodinant eglutes ar kėnius reikėtų išlaikyti 4–5 m atstumą nuo kitų augalų.

LNK vaizdo įrašas:

Aleksandras eglutėmis prekiauja jau du dešimtmečius. Esą toks šeimos verslas. Prekybą pradėjo dar gruodžio 1 d. ir skaičiuoja, kad per dieną parduoda dešimtimis, nuolat tenka papildyti.

„Turime tų eglučių pagal poreikį – ir mažų, ir didelių, ir pūkuotų, ir siaurų“, – pasakojo Aleksandras.

Jis tikino, kad lietuviai jau keletą metų noriai perka ir daniškus kėnius.

„Skrendame ten ir renkamės, ką parvešim į Lietuvą“, – sakė Aleksandras.

Tačiau lietuviškos eglės, pasak pardavėjo, vis dar populiariausios. Tokių eglių kaina, priklausomai nuo dydžio, siekia iki 30 eurų. Vis dėlto pasitaiko ir tokių gyventojų, kurie savo namuose nori pastatyti ir kelių metrų aukščio eglę.

„Priklauso, koks klientas. Būna, turi didelius namus ir sako: man keturių metrų reikia. Tai prašom – rasim ir tokią“, – šnekėjo Aleksandras.

Būna, turi didelius namus ir sako: man keturių metrų eglutės reikia.

Prieš šventes eglių ieškantys žmonės dažniausiai pasiruošę skirti daugiausia 20 eurų ir ieško mažos lietuviškos eglės.

„Tiesiog gaila pinigų. Vis tiek po savaitės ją turi išmesti lauk. Galvoju, geriau anūkams kažką nupirkti“, – kalbėjo vienas vilnietis.

Kai kurie pirkėjai pastebėjo, kad Vilniuje parduodamų kalėdinių eglučių kainos nuo praėjusių metų išaugo. Aleksandras sakė, kad kainos auga ypač tų eglių, kurios užauginamos ne Lietuvoje.

„Mes dar laikome tas pačias kainas, bet kainos ten, Danijoje, pakilo“, – aiškino jis.

Prognozuojama, kad artėjant šventėms, kalėdinės eglės brangs daugiausia pora eurų.