Plačiau papasakojo organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė.

– Kaip manote, ar avelės džiaugėsi būdamos Druskininkų eglės įžiebimo šventėje?

– Jos garantuotai nesidžiaugė. Joms nereikia nei Vido Bareikio koncerto, nei fejerverkų ar ugnies šou. Joms buvo tik baimė ir stresas tokiomis sąlygomis. Mane labiausiai nustebino fejerverkai. Mes žinome, kad kai kurios savivaldybės apskritai atsisako fejerverkų savo šventėse motyvuodamos tai ne tik tarša aplinkai, bet ir gyvūnų apsauga. Panašu, kad kitos savivaldybės atveža gyvūnus stebėti tų fejerverkų. Labai keista, kai matome tokius didžiulius skirtumus tarp miestų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Druskininkų savivaldybė jau nebe pirmą kartą patenka į dėmesio epicentrą būtent dėl šios temos. Druskininkuose ne pirmą kartą būna prakartėlės su atvežtais gyvūnais. 2019 m. kilo ir protestas – gyvūnai buvo išvesti. Kaip manote, kaip savivaldybė turėtų reaguoti?

– Aš manau, kad savivaldybė iš viso galėtų priimti tokį sprendimą, kad daugiu niekada nebeveš gyvų gyvūnų į prakartėlės. Galima puikiai apsieiti su gyvūnų skulptūrėlėmis. Tikrai nebūtina patiems gyvūnams dalyvauti. Žinome, kad savivaldybė jau atsižvelgė kažkiek dėl kilusio protesto ir skandalo, ir pagerino gyvūnų sąlygas.

– Kas turėtų būti atsakingas, kad gyvūnai šventėse nedalyvautų? Kokie turėtų būti reikalavimai ir kaip reikėtų reaguoti?

– Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra atsakinga. Lietuvoje nėra reikalavimų, kaip turėtume naudoti gyvūnus renginiuose. Taisyklių nėra. Kai jie jau būna konfrontuojami, tai jie tuo ir dengiasi, kad nėra taisyklių. Tai, kieno darbas parašyti tas taisykles?

– Ar komunikavote su tarnybos atstovais?

– Šiuo atveju ne.

– Ar matote, kad tarnyba girdi jūsų pasiūlymus, reikalavimus?

– Tikrai ne. Sakyčiau, kad net, kai kyla didžiuliai skandalai, kur akivaizdžiai matosi kiekvienam žmogui, kuris turi akis, kad gyvūnai yra kankinami, tarnyba neranda nepriežiūros atvejų. Visai neseniai žirgų varžybose buvo naudojamas žirgas, kuris atrodo kaip tikras skeletas. Ant jo buvo jodinėjama. Tarnyba nuvažiavo patikrinti, nufotografavo. Žirgo šonkauliai buvo taip išlindę, kad aš nesu mačiusi taip atrodančio, taip nukankinto gyvūno. Tarnyba parašė, kad neaptiko nepriežiūros atvejo. Įdėjo skeleto nuotraukas ir viskas maždaug gerai. Manau, kad tarnyba kartais net nesupranta, kas yra ta gyvūnų gerovė.

– Ar Druskininkų atvejis šiemet vienintelis Lietuvoje? Ar situacija bendrai gerėja?

– Mano žiniomis, tai vienintelis atvejis. Tačiau gali būti, kad nežinau apie kokį nors atvejį. Sakyčiau, kad bendra situacija gerėja. Visuomenės bei žiniasklaidos dėmesys šiai temai didėja.

Gyventojai išsakė savo nuomonę dėl avelių per renginį.

„Reikia pačių avių paklausti. Per Kūčias gyvūnai prašneka, tai reikėtų pasiklausti“, – sakė vaikinas.

„Manyčiau, kad patiria tikrai didelį stresą. Manau, kad tikrai galima simboliškai padaryti statulėles iš šiaudų. Gyvūnus reikia mylėti ir globoti“, – teigė moteris.

„Aš ten nebuvau, nemačiau, kaip viskas vyko. Tačiau nepavydžiu avelėms“, – kalbėjo senjorė.

Viešojoje erdvėje pasirodė visuomenę klaidinanti informacija – Druskininkuose vietos bendruomenę ir kurorto svečius džiuginanti prakartlėlė su gyvomis avelėmis pastatyta greta bažnyčios, o ne šventinių renginių vietoje. Miesto renginiai vyksta 1 km atstumu nuo prakartėlės, tad gyvūnai nepajunta šventinio šurmulio.

„Mes su kolege buvome patikrinime. Atvykome pažiūrėti avyčių. Matome, kad avytės jaučiasi puikiai. Jos yra ramios. Turi pakankamai šiaudų, šieno, grūdų, vandens. Jų namelis pakeltas nuo grindų, įrengtos specialios šildymo lempos. Nematome nepriežiūros. Organizatoriai turi pranešti apie renginį. Jie mums ir pranešė. Mes negalime jiems uždrausti, tačiau nerekomenduojame renginių su gyvūnais. Gyvūnai nėra tam skirti. Avelė – ūkinis gyvūnas. Gyvūnų gerovė nepažeista, jokio pažeidimo nematome, tai ir baudos negali būti. Kadangi koncertas vyko visai ne čia, tai vargu, ar jos galėjo jį girdėti. Organizatorius yra įsipareigojęs išvežti avytes Naujųjų metų naktį, kad joms nebūtų streso dėl fejerverkų“, – sakė Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Dalia Jakubynienė.

Organizatoriai kviečia prisiminti magiškus Šiaulių Kalėdų eglės įžiebimo šventės akcentus ir pristato filmuotas akimirkas. Šiemet žaliaskarė – gyvas medis, dovanotas pačių šiauliečių. Jauki eglutės kompozicija sukūrė magišką atmosferą ir sustiprino didžiųjų metų švenčių laukimą. Minios žmonių, plūdusių į Prisikėlimo aikštę, dar kartą parodė savo meilę miestui, tradicijoms ir vienas kitam.

Eglės įžiebimo šventėje stebuklingą atmosferą kūrė muzikinis šviesų šou, kurį dovanojo ritmo grupė „Ritmas kitaip“, atlikėjai Živilė Gedvilaitė ir Mantvydas Riškus. Po įžiebimo sušilti ir pajudėti kvietė grupės „Biplan“ gyvai atliekamos dainos.

Sostinės Katedros aikštėje taip pat bus atidarytas Kalėdų miestelis, popiet į pirmąjį reisą išvažiuos Kalėdinis traukinukas.

Panevėžys įžiebimo šventei šiemet pasirinko temą „Kalėdų garsai“. Šių metų šventinio laikotarpio tema pasirinkta siekiant pratęsti 520-ojo miesto gimtadienio tematiką „Panevėžys skamba gerai“.

Kaip ir Vilniuje, čia bus įžiebta natūrali,15 tūkst. lempučių papuošta eglė.

Kaip pranešė sostinės savivaldybė, natūralią Kalėdų eglutę Vilniuje bus galima išvysti po daugiau nei dešimtmečio pertraukos.

Jos įžiebimo metu vyks koncertas. Prie Katedros aikštės numatyta eismo ribojimų, todėl į renginį rekomenduojama atvykti nemokamu viešuoju transportu.

Penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje pradės veikti ir Kalėdų miestelis. Eglutę apjuosiantys šventiniai nameliai dirbs iki sausio 1-osios. Nuo popietės po šventinį Vilniaus senamiestį kursuos kalėdinis traukinukas.

Iki gruodžio 21 dienos kasdien vis kitą sostinės seniūniją taip pat lankys specialus Kaimynų Kalėdų autobusiukas, kurio šūkis „Geriausia kalėdinė dovana – dėmesys, pokalbiai ir bendrystė“.

Bendruomenių nariai bus vaišinami kalėdiniais saldėsiais ir arbata. 

Eglutė – 12 metrų aukščio

Sidabrinę Kalėdų eglutę klaipėdiečiams šiemet padovanojo Loreta ir Arūnas Bentai, gyvenantys Labrenciškėse. Eglutė yra beveik 12 m aukščio, ją savininkai savo sklype pasodino 2000 m.

Tradicija Teatro aikštėje puošti gyvą eglutę startavo 2015 m. Laikui bėgant, Klaipėdos pavyzdžiu pasekė ir kiti Lietuvos miestai.

Jau kelias savaites kone kasdien Teatro aikštėje vyksta pasiruošimo kalėdiniams renginiams darbai – ne tik puošiama eglutė, bet ir ruošiama ledo arena, kurioje jau matyti ir būsimos scenos konstrukcija.

„Ji bus apipavidalinta ir, tikimės, kad sukurs tikrą žiemos pasaką“, – vylėsi įstaigos „Klaipėdos šventės“ projektų vadovė Živilė Putnienė.

Skelbiama, kad ledo arenos centre pasirodys pagrindiniai vakaro atlikėjai – Rokas Yan, grupė „Baltos varnos“, Rokas Kašėta, Linas Švirinas, Jausmė. Mažuosius miestiečius taip pat džiugins laukiamiausias svečias – Kalėdų Senelis.

Iš kairės: muzikantas Linas Švirinas, „Šaltosios bangos“ direktorius Vladislavas Laurinavičius, „Klaipėdos švenčių“ projektų vadovė Živilė Putnienė, Maltos ordino tarybos prezidentas Bronius Einars ir „Klaipėdos švenčių“ direktorė Eglė Šulskė. I. Kiseliovaitės nuotr.

Būta ir iššūkių

Ž. Putnienė atviravo, kad ledo arena – vienas sudėtingiausių projektų, kokius yra įgyvendinusi minėtoji įstaiga.

„Nors 2019 m. mes jau turėjome ledo areną, šiais metais sau pasidarėme dar didesnį iššūkį. Kiekvienas naujas procesas reikalauja dar daugiau pastangų ir paieškų“, – sakė Ž. Putnienė.

Klaipėdos ledo arena – visiškai naujas Lietuvos projektas.

Įmonės „Šaltoji banga“ direktorius Vladislavas Laurinavičius teigė, kad tokių ledo arenų, kokia šiuo metu statoma Klaipėdoje, Lietuvoje apskritai nebuvo.

„Klaipėdos ledo arena – visiškai naujas Lietuvos projektas. Tokių arenų Lietuvoje nebuvo. Bendras arenos plotas – 400 kv. m, žiedo plotis – 7,2 m, čia sudėta daugiau negu 3,5 km įvairių vamzdelių, kurie sudaro šaldymo kilimą. Jame cirkuliuoja apie 3 t specialaus skysčio. Tam, kad paruoštume ledą, vandens reikės daugiau negu 30 t“, – pasakojo V. Laurinavičius.

Anot „Klaipėdos švenčių“ direktorės Eglės Šulskės, idėja kalėdiniam laikotarpiui atverti ledo areną kilo dėl to, kad iš pačių klaipėdiečių dažnai išgirsdavo klausimą – „ar šiemet bus ledo arena?“.

Pažymima, kad Klaipėdoje ledo arena po atviru dangumi paskutinį kartą buvo atverta 2019 m.

I. Kiseliovaitės nuotr.

Naujovė – vers į gestų kalbą

Šiais metais Kalėdų eglutės įžiebimo renginys pirmą kartą bus verčiamas į gestų kalbą.

„Naudodamasi proga, noriu pakviesti kurčiųjų bendruomenės atstovus, esančius Klaipėdoje, atvykti į Teatro aikštę ir kartu su klaipėdiečiais bei svečiais kartu švęsti kalėdinių renginių pradžią. Kalėdų eglutės renginys bus filmuojamas, tad žmonės su klausos negalia galės stebėti tiesioginę transliaciją per televizijos ar kompiuterio ekranus mūsų įstaigos socialiniame tinkle“, – sakė E. Šulskė.

Taip pat iš Nacionalinio socialinės integracijos instituto sulaukta prašymo aštuoniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, šalia centrinės aikštės, pastatyti pašto dėžutes, į kurias būtų metami laiškai, skirti senjorams.

„Kiekvienas iš mūsų galės parašyti, nuspalvinti, įdėti laiškus, kurie paskui bus surinkti ir išdalinti vyresniems žmonėms“, – pasakojo Ž. Putnienė.

Apie pašto dėžutės vietą bus informuojama vėliau.

Visa šventinių renginių programa skelbiama organizatorių interneto svetainėje lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis.

Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės teigimu, dovanoti Kretingai pagrindinę miesto eglę buvo pakviesti visi rajono gyventojai. Iš viso pasiūlytos septynios eglės, iš kurių atrinkta prie I. Bričkienės namo Kretingoje, Šiaulių gatvėje augusi žaliaskarė.

„Eglė prie namo buvo pasodinta maždaug prie 27-erius metus, – pasakojo kretingiškė – Bendrai tąkart pasodinau dvi iš Klaipėdos parsivežtas mažas eglutes. Tačiau vieną iš jų prieš porą metų su šaknimis išvertė audra. Ar šiandien gaila atsisveikinti ir su antrąja? Ne, svarbu, kad papuošta suteiktų šventinio džiaugsmo visiems kretingiškiams.“

Iš I. Bričkienės kiemo į Rotušės aikštę atkeliavusi eglė bus puošiama iš 15 tūkst. lempučių sudaryta girlianda, LED blykstėmis bei 200 auksinės ir sidabrinės spalvų ritulio formos žaislų.

Kretingos rajono vicemerė Vilija Venckutė-Palaitienė pažymėjo, kad Kretinga šiemet pretenduoja tapti tikra Kalėdų eglučių sostine.

„Iš viso miesto viešosiose erdvėse sužibs dešimtys įvairiausių natūralių eglučių. Džiugias šventines emocijas kretingiškiams bei miesto svečiams dovanos ir visą šventinį laikotarpį veiksiantis Žėrinčių eglučių skveras“, – sakė rajono vicemerė.

Kretingos rajono savivaldybės nuotr.

Pagrindinės miesto Kalėdų eglės įžiebimo programos „Žėrinčios Kalėdos Kretingoje“ renginiai prasidės gruodžio 1 d. (penktadienį) ir tęsis iki gruodžio 3 d. (sekmadienio).

Tradiciškai šventinį savaitgalį Kretingoje vyks dvi kalėdinės mugės. Penktadienį ir šeštadienį M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje sušurmuliuos kalėdinė mugė „Įkvėpk! Kalėdos!“, o Rotušės aikštėje – kalėdinė mugė „Šiltos dovanos“.

Gruodžio 2 d. (šeštadienį) nuo 13 val. į pagrindinę miesto Vilniaus gatvę išvažiuos Kalėdų traukinukas. O 17 val. visi laukiami Rotušės aikštėje, kur kartu su Kalėdų Seneliu, Liepa Mondeikaite ir Kretingos rajono kultūros centro kolektyvais bus įžiebta pagrindinė miesto žaliaskarė. Kartu sužibs ir greta Rotušės aikštės esančiame skvere įrengtas unikalus Žėrinčių eglučių skveras, veiksiantis visą šventinį laikotarpį.

Gruodžio 3 d. (sekmadienį) 14 val. kretingiškiai ir miesto svečiai bus kviečiami dalyvauti specialioje ekskursijoje „Kalėdų burtai Kretingoje“. Keliaudami po jaukiai apšviestą Kretingą, ekskursijos dalyviai susipažins su žymiausiais miesto objektais, sužinos kalėdines tradicijas, vaišinsis kakava ir šventiniais karameliniais saldainiais, kurie, neabejotinai, primins tikrą vaikystės pasaką.

Kretingos Kalėdų eglės įžiebimo renginių programa:

Gruodžio 1 d. 10–18 val., 2 d. 10–16 val.

Kalėdinė mugė „Įkvėpk! Kalėdos!“

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje

Gruodžio 1 d. 12–18 val., 2 d. 8–19 val.

Kalėdinė mugė „Šiltos dovanos“

Rotušės aikštėje

Gruodžio 2 d. 13–20 val.

Kalėdų traukinukas

Rotušės aikštės autobusų stotelė (iš aikštės pusės)

Gruodžio 2 d. 17 val.

Kalėdų eglės įžiebimas

Kartu su Kalėdų Seneliu, Liepa Mondeikaite ir Kretingos rajono kultūros centro kolektyvais

Rotušės aikštėje

Nuo gruodžio 2 d. 17.30 val.

Žėrinčių eglučių skveras

Rotušės aikštės skvere

Gruodžio 3 d. 14 val.

Ekskursija „Kalėdų burtai Kretingoje“

Nuo Kretingos rajono TIC, Vilniaus g. 2b

Būtina išankstinė registracija tel. 8 670 93890

Taip pat pažymima, kad beveik 12 metrų siekiančią eglutę miestiečiams padovanojo klaipėdiečių šeima. O ją papuošti žadama iki iškilmingo eglutės įžiebimo, kuris vyks gruodžio 2-ąją.

Tą vakarą susirinkusiųjų laukia nemažai staigmenų – šventė prasidės 17 val. koncertu „Žiemos tiltai“.

Muzikines dovanas taip pat dovanos atlikėjai – Rokas Yan, grupė „Baltos varnos“, Rokas Kašėta, Linas Švirinas, Jausmė. Mažuosius aplankys Kalėdų Senelis.

Atsineškite savo varpelį gruodžio 2-ąją 17 val. į eglutės įžiebimo renginį ir sukurkite skambančią varpelių jūrą.

Šiemet eglutės įžiebimas bus neįprastas. Organizatoriai – įstaiga „Klaipėdos šventės“ siūlo klaipėdiečiams ir miesto svečiams atsinešti skambantį varpelį.

„Atsineškite savo varpelį gruodžio 2-ąją 17 val. į eglutės įžiebimo renginį ir sukurkite skambančią varpelių jūrą“, – kvietė organizatoriai.

Įžiebimo vakarą, 17.30 val., Teatro aikštėje vyks ir atviros ledo čiuožyklos atidarymas. Ji bus atvira kiekvieną dieną iki sausio 7-osios.

Taip pat šią dieną, 17.40–21 val., Teatro aikštėje vyks diskoteka „Kalėdų link!“ su DJ Wil-O.

Ir kitomis dienomis, iki pat sausio 7 d., vyks įvairūs renginiai – ne tik šventinė mugė, „fotokampelis“, kuriame bus galima nusifotografuoti, bet ir Kalėdinių giesmių festivalis, paramos akcijos, diskotekos ir daugelis kitų užsiėmimų.

Per Naujuosius metus susirinkusiųjų lauks šviesos ir lazerių šou.

Lapkričio 25 d. nuo 19.30 val. Rotušės aikštėje vyks Kalėdinės eglutės įžiebimo šventė, kurios numatoma pabaiga – apie 20.30 val.

Kauno miesto savivaldybė informuoja, kad po renginio, apie 20.45 val., iš Kauno pilies stotelių keleivius veš šie autobusų maršrutai: 35A (Vilniaus g.–Freda, 37-ojo Juozo Grušo meno gimnazija–Partizanų g.), 40-asis (Urmo turgus–(Partizanų g.)–Kauno ligoninė (Šilainiai).

Taip pat keleiviai galės rinktis šiuos troleibusų maršrutus: 1-ais (Islandijos pl.–Vaidoto g., 5-ojo Petrašiūnai–Varnių g. (tik link Petrašiūnų), 7-asis (Partizanų g.–Kaniūkai, 10-ojo A Partizanų g.–Kėdainių g., (tik link Partizanų g.) bei 11-asis (Islandijos pl.–Kaniūkai (tik iki Islandijos pl.).

Primename, kad šiais metais pagrindinė Kauno eglė bus „Angelų palydėta“, jos puošyba rūpinasi menininkė Jolanta Šmidtienė. Rotušės aikštėje jau statoma ši kalėdinė puošmena, ant kurios nutūps didelės plunksnos.

Sulaukė 17 pasiūlymų

Nuo spalio 18 d. iki vakar iš viso sulaukta 17 pasiūlymų su nuotraukomis, iš jų trys žaliaskarės siūlomos antrus metus iš eilės.

Anot įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorės Eglės Šulskės, toliausiai esanti pasiūlyta eglutė – Radviliškyje, kita pretendentė – Šilutėje, dar viena – Vėžaičiuose.

„Ieškodami eglutės, akcentuojame, kad prioritetas ir mūsų galimybės yra Klaipėda ir artimiausios gyvenvietės aplink Klaipėdą, kadangi žmonėms, kurie siūlo eglutes, tai nieko nekainuoja – visas transportavimo išlaidas dengiame mes. Tai ne gabaritinis krovinys, bet reikalinga speciali technika, tad vertiname lokaciją ir tikimės, kad tos gražuolės bus kuo arčiau mūsų Teatro aikštės“, – sakė E. Šulskė.

Kerta ne bet kokias

„Klaipėdos šventėms“ padės bendrovė „Klaipėdos želdiniai“. Ji konsultuos eglutės kirtimo ir vežimo klausimais.

„Siūlomos eglės dažniausiai auga prie gyvenamųjų namų, tad kartais būna labai komplikuotas privažiavimas, dėl siaurų gatvių sunkiasvorei technikai sunku manevruoti. Kartais eglės stovi prie elektros laidų, kur irgi labai sudėtinga jas nukirsti, pasiimti ir kranu iškelti. Būtent dėl tokių galimybių vertinimo procese dalyvaujame ne tik mes, bet ir mūsų partneriai, kurie padeda mums padaryti darbą iki galo“, – pažymėjo E. Šulskė.

Šie metai bus aštunti, kai Teatro aikštę puoš gyva žaliaskarė, dovanota Klaipėdos gyventojų. Ši tradicija gimė 2015-aisiais.

Pernai Kalėdų eglę dovanojo Klaipėdos universiteto botanikos sodas. Eglė būtų buvusi kertama bet kuriuo atveju, nes buvo numatyti tam tikri atnaujinimo darbai.

Eglė Šulskė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Priekaištai – nepagrįsti

„Klaipėdos švenčių“ direktorė akcentavo, kad nebuvo ir nebus kertamos tos eglės, kurios dar gali augti ir džiuginti savo šeimininkus.

Klaipėdos eglė visada būna populiariausių ir gražiausių eglių trejetuke.

„Kiekvienais metais sulaukiame komentarų, kad gaila žaliaskarių, kad jas kertame ir naikiname, ir kad tai – labai neekologiška. Mes norime pasakyti, kad tikrai nekertame tų eglių, kurios gali augti ten, kur jos auga, ir džiuginti savo šeimininkus. Tos eglės dažniausiai jau bet kokiu atveju būna kertamos dėl įvairiausių priežasčių. Kartais būna per arti namų ir jų šakos remiasi į langus, tad žmonės nebeturi šviesos savo namuose. Kitais atvejais jos yra šalia elektros laidų, tad žmonės gauna rekomendacijų iš tarnybų jas pašalinti“, – teigė E. Šulskė.

Tad visos būsimos pretendentės dažniausiai jau būna suplanuotos nukirsti.

„Tačiau vienai jų kasmet pasiseka – ji turi galimybę savo gyvavimą baigti džiugindama Klaipėdos ir visos Lietuvos gyventojus. Atsigręžiant atgal ir žiūrint į mūsų eglučių patrauklumą Lietuvos kontekste, Klaipėdos eglė visada būna populiariausių ir gražiausių eglių trejetuke“, – sakė E. Šulskė.

Klaipėda – ne vienintelė, ieškanti gyvos eglutės. Šiemet jos ieško ir Kretinga, Biržai bei kiti Lietuvos miestai.

Šiemet uostamiestyje Kalėdų eglės įžiebimas planuojamas gruodžio 2 d.