„Jis buvo net tokį dalyką sugalvojęs, sako, žinot, panos, reikia daryti realybės šou, mes jus filmuosim 24 valandas per parą, ką jūs darot, kaip gyvenat. Tačiau ta mintis kažkaip buvo pamiršta ir realiai po poros metų tokie realybės šou atsirado Lietuvoje. Tai jeigu jis būtų tai įgyvendinęs, galėjo labai pasisekti“, – pasakojo Goda.

Prisimindamos pačią karjeros pradžią „69 danguje“ merginos atskleidė, kad buvo laikas, kuomet vykdavo į įvairiausias laidas, filmavimus ir koncertuodavo be jokio atlygio. Tačiau visos iki šiol puikiai atsimena pirmąjį honorarą. „Taip, atsimename, tai buvo 450 litų, kuriuos pasidalinome po lygiai. Koncertavome kareiviams Rukloje ant vilkiko“, – teigė Nijolė.

LNK nuotr. 

Pasak merginų, grupės prodiuseris Egmontas Bžeskas buvo ne tik itin kūrybiškas, bet ir pakankamai griežtas, kuriam labai rūpėjo merginų įvaizdis. „Mantas visada turėjo viziją, kad jūs turite išsiskirti, turite šokiruoti. Ir grandinėmis buvome pasidabinusios, ir perukus dėdavomės. Tikrai jis buvo pakankamai griežtas, nes jeigu važiuodavome į koncertą ir pas mus nagai nebūdavo nulakuoti visų vienoda spalva, gaudavome pylos. Tai kartais tekdavo greitai ant viršaus lakuoti raudona spalva“, – viena kitą pildė merginos.

LNK nuotr. 

Kalbėdamos apie gerbėjų dėmesį, grupės merginos neslėpė, kad to dėmesio netrūko nei anksčiau, nei dabar. Ištikimiausi klausytojai ne tik komentuoja po nuotraukomis socialiniuose tinkluose ir rašo asmenines žinutes, bet ir pasitaiko tokių, kurie atsiunčia intymių nuotraukų. „Visko būna. Reklamuoju kliniką, per mano gimtadienį vienas mano gerbėjas paskambino į tą kliniką, administratorė atsiliepė, prisistatė, o jis sako nemeluok, Ingrida… Padainavo dainą ir palinkėjo gražios dienos“, – juoko neslėpė Ingrida.

Nuo grupės „69 danguje“ susikūrimo pradžios praėjo lygiai 20 metų. Švęsdamos tokią gražią sukaktį grupės merginos savo gerbėjams pažadėjo nepaprastą laiką didžiausioje šalies arenoje. „Tai pirmoji mūsų arena. Subrendom, atėjo laikas, mes turime ką parodyti. Per tiek metų sukaupėme didelį bagažą gražių dainų, kuriuos sukelia sentimentus, kurios primena pirmus bučinius, santuokas, vaikų gimimą, visą gyvenimą. Kadangi Lietuvoje garso nebeužtenka, vežamės iš Lenkijos, kur žymiai daugiau pasirinkimo“, – atskleidė Nijolė.

Visa laida „Šeškinės 20“ – šį trečiadienio vakarą, 20 val., per LNK.

Dailininkė gimė 1943 sausio 1 d. Radviliškio rajono Papušinio kaime. 1967 m. baigė studijas valstybiniame dailės institute Vilniuje ir įgijo dailininkės grafikės specialybę. Parodose dalyvavo nuo 1967 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1974 m. 1971–1979 m. dėstė Kauno dailės mokykloje.

Menininkė kūrė estampo, pramoninės grafikos ir dizaino srityse, iliustravo knygas. Dailininkės  sukurtos iliustracijos ir pavieniai darbai pelnė ne vieną apdovanojimą: bronzos medalis (Liaudies ūkio pasiekimų parodoje, Maskva, 1981), SSRS dailės akademijos bronzos medalis (1982), iliustruotas L. Šepkaus „Knygų pasaulis“ buvo pripažinta gražiausia 1984 metų knyga. Amžinam poilsiui dailininkė atgulė Kaune Petrašiūnų kapinėse šalia savo mamos, dailininkės Sofijos Juknienės (1915–2006).

 Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius savo feisbuko paskyroje rašė: 

„ IN MEMORIAM

MARIJA DANUTĖ BŽESKIENĖ (JUKNIŪTĖ)

1943.01.01 – 2023.03.11

Kai neišgirsiu Tavo balso

Kai neišgirsiu jau ir nebepamatysiu,

Dalindamasi nebepraturtėsiu,

Žinojimu tuo, kad nesi, nebenurimsiu

Širdis kalbės Tau ir dėkos už viską

Nes tik dalinimasis patirtim teturi vertę žmogui,

Tik ašaros ir juokas draugėn tesujungia

Vien akmenys aštriais kampais įsikerta į delnus,

Kuriuos stipriai sugniaužus stoviu ir labai labai ilgiuosi

Tų žodžių skambesio

Kai neišgirsiu Tavo balso

Mokytojas visuomet buvo antrasis pagal svarbumą po tėvų...

Marija buvo Mokytoja, paruošusi dailės studijoms bene daugiausiai mokinių privačiai. Visi žinojo, kad jos metodika veikia, kad palankius Jos pamokas - šansai įstoti Dailės akademijon ženkliai padidėja.

Atsidavusi menui, Ji su pašnekovu dalinosi tais turtais, kuriuos sukaupė, domėjosi naujovėmis, meno pasaulio pulsu, patardavo visais klausimais, ir tie patarimai buvo be galo vertingi.

Tam, kas sutiko Ją savo kelyje, pasisekė.

Nes būdamas šalia, jauteisi nušviestas Jos šviesos ir šypsenos, pamesdavai laiko nuojautą, užburtas pasakojimų ir istorijų, kuriose Ji buvo dalyvė, įtraukdama pašnekovą eiti drauge Jos jaunystės keliais, Dailės instituto koridoriais, dalyvauti slaptuose intelektualų

susirinkimuose, į kuriuos Ją pakviesdavo, ar čiuožti rogutėmis nuo Žaliakalnio kalno...

Viskas Joje buvo džiugu, šviesu ir gera. Ji mokėjo net juodžiausius išgyvenimus pateikti reflektuojančios šviesos fone, džiaugtis ir skatinti.

Džiaugtis, ir tuo džiaugsmu užkrėsti. Kibirkštys tos liko.

Tam, kad atmintume Ją, atausdami prisiminimus šios šviesos spinduliais...“ 

Vis dėlto jau šį sekmadienį muzikinėje LNK laidoje „Aš matau tavo balsą“ Egmontas mielai prisimins senus laikus ir gerą dainininką nuo blogo atskirs akimirksniu: vos pamatęs, kaip dalyvis elgiasi dainuodamas pagal fonogramą.

Kartais nebūdavo pasirinkimo

Egmontas net neslepia, kad kadaise, kai jo grupė „Naujieji lietuviai“ buvo populiarumo viršūnėje, fonograma buvo įprastas reiškinys. „Mes patys dažnai ja naudojomės. Įsivaizduokite: turime kokį penktą koncertą per vakarą, yra penkios ryto ir tikrąja ta žodžio prasme po tiek pasirodymų vos prašnekame. Ką jau kalbėti apie tai, kad įsiaudrinę vakaro svečiai nori ir pabendrauti, ir pakviesti prie stalo tosto kito – mes mielai prisijungdavome ir tokiose situacijoje fonograma arba dalinė, pastiprinanti fonograma tikrai gelbėdavo“, –  juokiasi Egmontas ir papildo, kad to niekada neslėpė, nes ir nebandė apsimesti geru dainininku.

„Kartais atlikėjai net neturėdavo pasirinkimo: klubai, renginių organizatoriai tiesiog neturėjo sąlygų įgarsinti gyvą atlikimą“, – pasakoja Egmontas prisimindamas ne vieną su tuo susijusį linksmą nutikimą. „Sykį buvome viename koncerte kažkuriame miestelyje. Šventėje susirinko tikrai jūra žmonių – gal keli tūkstančiai. Tačiau, kaip tyčia, sugedo beveik visa aparatūra, išskyrus mikrofonus. Neliko nieko kito, kaip tiesiog dainuoti gyvai, be muzikos. Tačiau buvo labai smagu: ta jūra žmonių dainavo su mumis, palaikė, netgi pirmą kartą gyvenime šokau nuo scenos į minią.“

Pagaliau kuria sau

Šiandien Egmontas dar visiškai neatsisveikino su muzika – sėkmingai prodiusuoja kitus atlikėjus, tačiau pats eteryje jau kurį laiką matomas nauju kampu: per savo sukurtus TV studijų ar kitų erdvių dizainus. Tarp jo kasdien matomų darbų – TV studijos LNK ar kitų kanalų grupėse, jis yra ir „art direktorius“ vienoje tarptautinėje kampanijoje. Vis dėlto, nepaisant sėkmės dizaino srityje, grafiką  studijavęs Egmontas pabrėžia, kad jam kasdien vis svarbesnė asmeninė kūryba.

„Nuo menų niekada nebuvau nutolęs, tačiau jie turėjo įvairias formas: pavyzdžiui, ypač daug atidaviau dizainui. Na, o labiau asmeninei kūrybai tai nebuvo laiko, tai nebuvo dvasinio komforto. O šiuo metu jaučiuosi labai gerai: turiu tvirtą finansinį pagrindą, kad galėčiau sau leisti daugiau eksperimentuoti, taip pat radau kažkokią nuostabią dvasinę ramybę, kurios taip reikia kūrėjui“, – svarsto Egmontas, kurio grafikos darbus jau įsigijo ir MO muziejus ir Nacionalinė dailės galerija. „Dar būdamas gyvas tapau muziejaus eksponatu“, –  juokiasi Egmontas.

Nustebino ir šou vilkus

Egmontas yra dalyvavęs ir kūręs daugybę projektų, tačiau neslepia, kad „Aš matau tavo balsą“ sugebėjo jį nustebinti. „Būna tikrai nemažai gana nuobodžių žaidimų, kur laikas slenka lėtai, nėra kažkokių didelių emocijų. O čia, pripažinsiu, tos kelios valandos mums visiems praskriejo, buvo tikrai geras laikas. Žaidimas labai azartiškas, linksmas, dinamiškas“, – pastebės Egmontas.

Ar pavyks Egmontui ir dar penkiems muzikiniams detektyvams: Monikai Liu, Karolinai Meschino, Livijai Gradauskienei, KaYrai ir vlogeriui Andriui Talžūnui demaskuoti blogus dainininkus tarp gerų ir padėti laidos dalyvei laimėti 10 000 Eur, bus galima sužinoti jau šį sekmadienį, 19.30 laidoje „Aš matau tavo balsą“ per LNK.

Kaip skelbia portalas 15min.lt, teismas nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas per 30 dienų.

E. ir R. Bžeskai pasukti skirtingais keliais nutarė 2016-ųjų pradžioje, tačiau skyrybų procesas dėl poros negebėjimo susitarti užtruko ne vienerius metus. 

„Mus jau seniai visi kalbina atnaujinti tiek savo, tiek prodiusuojamas grupes, tačiau aš vis abejoju, ar man to reikia. Turiu daug planų, tačiau grįžimas į šou biznį man labiau atrodo ne žingsnis į priekį, o žingsnis atgal. Tad kol kas tai palikime su klaustuku. Nežinau. Pirmiausia reikia susitikti su visa komanda, kuri išsibarsčiusi po visą Lietuvą ir visą pasaulį”, – ateities planais dalinasi E. Bžeskas

Daugelį metų paleidęs muzikos pasaulyje Egmontas turi patarimą jauniems atlikėjams, kurie nori žengti šiuo keliu.

„Dabar labai daug jaunų, talentingų atlikėjų. Viskas, ko reikia, tai pirmiausia reikia pasitikėti savimi, antras dalykas – turėti charizmą, ji būtina. Ir trečia – talentas, o jo neišauginsi be didelio darbo. Iš karto reikia nusiteikti, kad bus daug varginančio darbo ir daugelis jaunų žmonių, kurie nėra pradėję ir pabandę šio viso reikalo, jie galvoja, kad tai yra labai paprasta, išėjau padainavau ir viskas. Be abejo, reikia mokėti susitvarkyti su šlove, jos metu prie žmogaus kimba tiek labai daug gerų, bet tuo pačiu ir labai blogų dalykų. Reikia su tuo mokėti susitvarkyti, nors tai ir labai sunku”, – atvirauja muzikos prodiuseris E. Bžeskas

Prodiuseris užsimena apie savo profesinę ateitį.

„Taip, aš turiu iš tiesų daug tikslų, kurie labiau susiję su tarptautiniu verslu, bet kol kas negaliu atskleisti. Greitai bus viskas pranešta. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra susiję su kelionėmis”.

Nors muzikos prodiuseris nepanoro pasidalinti šiuo nauju verslo planu, tačiau jis atskleidė daug asmeninių gyvenimo detalių ir paslapčių LNK interneto televizijos laidoje „Atsakyk”.

Prodiuseris šiemet su grupe „69 Danguje” švenčia 15 metų sukaktį.

Projekte bus ieškoma ne tik geriausiai dainuojančių, bet ir artistiškiausių atlikėjų antrininkų Lietuvoje.

Žinomas prodiuseris, kurio suburtų grupių sąraše yra ir iki šiol sėkmingai kartu dainuojančios „69 danguje” merginos, prie projekto „Mes – vieno kraujo“ prisijungia išties įtemptu metu. „Ketverius metus negyvenau Lietuvoje. Gyvenau Tenerifėje su šeimyna ir auginau vaikus. Dabar ir toliau tęsiu gyvenimą Kanaruose, kur turiu daug projektų ir darbų, todėl metas užimtas“, – pasakoja E. Bžeskas.

Komisijos narys nustebina atskleidęs, kad šis amplua jam yra išties nelengvas. „Tiesą sakant, būti komisijoje yra sunku. Man sunku smarkiai peikti žmones, kai matai, kad daugelis jų atėję tikrai deda savo visas pastangas, kad ir kokios jos būtų. Tačiau aš visada stengiuosi vertinti žmones sąžiningai, nedaryti iš jų parodijos“, – kalba E. Bžeskas.

Tikrai nemėgstu dergtis iš žmonių. Bet jei jau matysiu, kad reikia kirsti tiesiai ir atvirai, tai ir kirsiu.

„Tikrai nemėgstu dergtis iš žmonių. Bet jei jau matysiu, kad reikia kirsti tiesiai ir atvirai, tai ir kirsiu. Nes jei žmogus naglas, daro nesąmones ar tiesiog gadina eterį, tai kam man gaišti laiką?“ – pridūrė prodiuseris. Neretai į panašius konkursus ateina ir dalyvių, kurie gerokai pervertina savo galimybes. Ar E. Bžeskas galvoja, kad juos vis vien reikia pagirti už pasitikėjimą savimi? „Ne, tada aš galvoju, kad jis yra kvailys. Arba turi blogus draugus. Nes kas jam galėjo patarti dalyvauti tokiame projekte – ar priešai, ar draugai?“ – neslepia E. Bžeskas.

Kokių žmonių, E. Bžesko nuomone, scenoje reikia labiausiai? „Svarbiausia – nuoširdumas ir talentas. Žmogaus be talento nepramuš net geriausi prodiuseriai – pats esu gavęs daug pasiūlymų, kai siūlė ir pinigus, kad kažką išgarsinčiau... Manau, kad dabar daugelis jų jau supranta, kodėl atsisakiau, ir kuo jie skyrėsi nuo tikrųjų žvaigždžių“, – kalba būsimasis projekto komisijos narys.

Intrigantai, kurie siekia savo karjeros jėga – taip, kartais jiems pasiseka, bet tikri menininkai, tikro balso ir tikros širdies žmonės visada išsiskiria.

„Tačiau talentas yra nieko vertas be darbo. O darbas čia yra didžiulis. Kad taptum tikra žvaigžde, reikia nueiti ilgą kelią. Taip pat turi būti tiesiog geras žmogus. Intrigos, blogiuko vaidmuo yra labai trumpas kelias. Blogi žmonės, intrigantai, kurie siekia savo karjeros jėga – taip, kartais jiems pasiseka, bet tikri menininkai, tikro balso ir tikros širdies žmonės visada išsiskiria, ir labai stipriai“, - pagrindinius kriterijus, reikalingus norint tapti žinomu, vardijo E. Bžeskas.

„Aš netikiu tokiais, kurie kažko siekia kaip nors nesąžiningai. Aišku, kartais reikia už save pastovėti, tačiau esu prieš puolimą. Pulti reikia savo darbais, o ne kažkokiomis nesąmonėmis“, – pridūrė jis.

Kartu su E. Bžesku projekto „Mes – vieno kraujo“ dalyvius vertins ne mažiau reiklios ir puikiai pramogų pasaulį išmanančios įžymybės. Kiti projekto komisijos nariai bus paskelbti netrukus.

Naujasis antrininkų superšou „Mes – vieno kraujo“ startuos jau vasario 12 dieną 19.30 val. per LNK.

Reda ir Egmontas Bžeskai užvakar susilaukė antros atžalos, rašo portalas delfi.lt. Pora džiaugiasi antra dukra.

Reda feisbuke parašė, kad dukrelė gimė sausio 11 dieną. Ji yra 52 cm ūgio, o sveria 4210 g.

„Visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, gimus dukrytei. Tai neapsakomai jautrus momentas, kuomet motina pirmą kartą ant krūtinės pasiguldo vaiką,“ – sako  prodiuseris Egmontas Bžeskas.

Laidoje „Padėkime augti“ žiūrovai susitiks su tėvelio pareigas neseniai pradėjusiu eiti žinomu prodiuseriu ir menininku E. Bžesku. Su jo šeima žurnalistai kalbėsis apie pirmuosius įspūdžius sulaukus pirmagimės, permainas poros gyvenime bei ateities planus kartu su dukrele. Laidoje taip pat bus nagrinėjamas paauglystės laikotarpis. Kartu su specialistais bus bandoma atsakyti į klausimus, kylančius ne tik tėvams, bet ir paaugliams. Taip pat bus aptarti nėščiųjų burnos higienos klausimai. Pasirodo, būsimų mamyčių baimės būna dažnai nepagrįstos.

Praėjusį penktadienį pirmagimės dukrelės susilaukę Egmontas ir Reda Bžeskai, po jos gimimo juokavo, jog vardą, greičiausiai, jai rinks mėnesį laiko. Tačiau tėvai  mergytei išrinko šiuo metu itin populiarų lotynišką vardą Emilija.

„Su žmona apsistojome ties Emilija arba, jei trumpiau – Ema. Dar norime paklausti, ką apie tai mano mūsų tėvai, tačiau manau, kad visi labai palaikys mūsų pasirinkimą, - Delfi.lt portalui savo pirmagimės vardą išdavė E. Bžeskas. - Emilija dabar yra pirmoje vietoje iš visų kitų vardų, tačiau šimtu procentų dar nesame apsisprendę.“