-
Kaune – dvigubai daugiau šimtukų nei pernai, pusė jų – KTU gimnazistų 7
Jau skelbėme, kad matematikos egzamino neišlaikiusiųjų dalis šiemet Kaune sumažėjo beveik trimis kartais – šiemet šį išbandymą įveikė kas dešimtas jį pasirinkęs kaunietis (90,46 proc. iš 1782).
Matematikos egzamino išlaikymo riba – 10 taškų iš 60 galimų.
Matematikos egzamino reztatus paprašėme konkrečiau apžvelgti Kauno miesto savivaldybės atstovų.
Savivaldybė Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė teigė, kad bendrai yra priežastis džiaugtis.
Matematikos egzamino rezultatų vidurkis Kaune – 43,65 balo (Lietuvoje – 37,35). 100 balų įvertinti 35 (1,96 proc.) Kauno abiturientų darbai (Lietuvoje 179 iš 14 334; 1,25 proc.).
Daugiausiai kaip pusę Kauno matematikos šimtukų – net aštuoniolika – suplaukė į Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientų sąskaitas. Šešis šimtukai iškeliavo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, keturi į Kauno „Saulės“ gimnaziją.
86-99 balų gavo 169 (9,48 proc.) Kauno abiturientų (Lietuvoje – 994 ir 6,93 proc.). 36-85 balai skirti 734 (41,19 proc.) kauniečiams (Lietuvoje atitinkamai 34,37 proc. jaunuolių).
Savivaldybė nenurodė, kuriose mokyklose daugiausiai šio egzamino neišlaikiusių mokinių.
„Vertinti mokyklas pagal šį vienintelį kriterijų, t. y. vien tik pagal neišlaikiusiųjų matematikos egzamino skaičių, būtų nekorektiška, nes svarbūs vertinimo kriterijai yra ir bendras išlaikymo vidurkis, ir surinkusiųjų 89–99 taškus kiekis bei kiti rodikliai“, – teigė O. Gucevičienė.
Palyginimui pernai matematikos egzaminą laikė 2039 kandidatai. 86-99 balais išlaikė 79 (4,88 proc.), 100 balų gavo 16 jaunuolių (0,99 proc.). Egzamino išlaikymo vidurkis – 30,6 Kaune ir 24,3 Lietuvoje.
Užpernykščiai skaičiai: 1900 kandidatų, iš jų neišlaikė 229 (12,05 proc.), 86-99 balais išlaikė 157 (8,26 proc.), 100 balų įvertinti 34 (1,79 proc.).
Pagerėjo ir biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatai. Egzaminą išlaikė 99,45 proc. abiturientų: iš jų šeši darbai buvo įvertinti maksimaliais 100 balų (0,83 proc.). 86-99 balais – 103 darbai (14,25 proc.). Egzamino išlaikymo vidurkis 54,84 balai (Lietuvoje 49,14).
2022 metais biologijos valstybinį brandos egzaminą laikė 677 kandidatai; neišlaikė 3 (0,44 proc.); 86-99 balais išlaikė 87 kandidatai (12,85 proc.); 100 balų – 3 kandidatai (0,44 proc.). Egzamino išlaikymo vidurkis – 52,39 (Lietuvoje – 46,14).
Abiturientams parengta ypač daug pagalbos priemonių, kurios neabejotinai buvo veiksmingos.
„Visos priemonės, kurios buvo nukreiptos į tikslingą matematikos žinių ir gebėjimų gerinimą, pasiteisino. Tiek sistemingos konsultacijos įstaigose, tiek ir kitos priemonės, tokios kaip galimybė abiturientams pasitikrinti matematikos žinias per bandomuosius brandos egzamino ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, mokytojų dalyvavimas renginiuose, diskusijose, skatinusių priimti sprendimus, palankius matematikos mokymuisi, sudarė prielaidas geresniems matematikos egzamino rezultatams. Abiturientams parengta ypač daug pagalbos priemonių (https://www.nsa.smm.lt/egzaminai/), kurios neabejotinai buvo veiksmingos“, – kalbėjo O. Gucevičienė.
Ji teigė, kad savivaldybės Švietimo skyrius ir Kauno švietimo inovacijų centras didžiausią dėmesį jau tris metus skiria mokinių matematikos pasiekimams gerinti.
„Kasmet rengiamas priemonių planas mokinių matematikos pasiekimų gerinimui. Jo įgyvendinimui pasitelkiami geriausi miesto ir šalies matematikos mokytojai, psichologai, dėstytojai ir kiti specialistai, bendradarbiaujama su matematikos mokytojų metodiniu būreliu, mokyklų vadovais. Priemonių plane mokinių matematikos pasiekimų gerinimui 2022–2023 mokslo metais buvo organizuojamos veiklos ne tik mokytojams, mokiniams ir jų tėvams, bet ir mokyklų vadovams. Dėmesys buvo skiriamas ne tik II–IV gimnazijos klasių, bet ir 1–4, 5–8 klasių mokinių matematiniam ugdymui“, – dėstė O. Gucevičienė.
Pradinių klasių mokytojams surengti mokymai „Matematikos pasiekimų gerinimas pradinėse klasėse“. Vienas iš šių mokymų rezultatų ir papildoma matematikos mokymosi motyvacijos skatinimo priemonė – antroje mokslo metų pusėje vyko matematikos konkursas miesto mokyklų 2–4 klasių mokiniams, jų žinių ir gebėjimų ugdymui.
Dar viena naujovė – matematikos laboratorija „MatLab“ miesto mokyklų I gimnazijos klasių mokiniams, siekiantiems geresnių matematikos mokymosi rezultatų. Visus mokslo metus mokiniai dalyvavo įvairiose veiklose, gilindamiesi į matematikos paslaptis: veikė kūrybinės dirbtuvės, buvo vykdomos konsultacijos, uždavinių sprendimo praktikumai, paskaitos ir kitos edukacinės veiklos, kurios padėjo įveikti mokymosi spragas, suvokti matematikos mokslo svarbą, ugdytis matematinius gebėjimus ir juos taikyti įvairiose gyvenimo situacijose.
Kita inovacija – savanorystės programa „Galiu padėti“, skatinanti gabius mokinius „pasimatuoti“ mokytojo profesiją, padedant kitiems mokytis matematikos. Pagalbą bendraamžiams ar kiek jaunesniems už save teikė Kauno „Saulės“ gimnazijos mokiniai.
Nurodė, kad Kauno švietimo inovacijų centras didelį dėmesį skyrė ir matematikos mokytojų kompetencijų tobulinimui. Vyko mokymai pagal parengtas ilgalaikes kvalifikacijos tobulinimo programas „Matematikos mokymas pagal pagrindinio ugdymo programą“, „Aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas, vadovaujantis vidurinio ugdymo matematikos programa“. Matematikos mokytojams vyko konsultacijos, apskritieji stalai, PUPP, matematikos VBE rezultatų ir vertinimo aspektų analizės, vertingos patirties sklaidos renginiai.
„Nuošalyje neliko ir mokinių tėvai, organizuojantys „Aktyvių tėvų akademiją“. Tėvams organizuotos profesionalų paskaitos ir konsultacijos „Kaip įtraukti vaikus į veiklas, skatinančias mokytis matematikos?“, „Matematika kelionėje ar virtuvėje“, „Kaip formuojasi atmintis“, „Šeimos biudžetas“, „Matematikos grožis“ ir kt. Taip pat buvo teikiamos rekomendacijos, kaip motyvuoti paauglius mokytis ir padėti jiems suvaldyti stresą prieš kontrolinius darbus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus ar brandos egzaminus“, – teigė O. Gucevičienė.
-
Skelbiami istorijos, užsienio kalbų ir fizikos egzaminų rezultatai: kas sekėsi geriausiai?
Jos teigimu, geriausiai iš šių egzaminų išlaikytas rusų kalbos egzaminas – išlaikiusiųjų procentas siekia 99,5. Šį egzaminą laikė 1743 kandidatai. Tai vienas rečiausiai besirinktų laikyti egzaminų šiais metais.
Per 99 proc. kandidatų rusų kalbos egzaminą išlaikė ir pernai, ir užpernai. O aukščiausiu – 100 balų – įvertinimu šiemet įvertinta daugiausia darbų, lyginant su 2020 metais ir 2019 metais, – net 18,4 proc. (pernai – 16 proc., užpernai – 17,8 proc.). Surinktų taškų vidurkis taip pat nesiskiria nuo ankstesnių metų – siekia 75 taškus iš šimto.
NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento direktoriaus Vidmanto Jurgaičio teigimu, šį egzaminą renkasi laikyti tie kandidatai, kurie tikrai gerai moka rusų kalbą, ir atsitiktinių bandymų pasitaiko retai.
Lyginant pastarųjų trejų metų rezultatus, šių metų egzamino pasiekimų lygis panašus į 2019 metus.
Tuo tarpu anglų kalbos valstybinis brandos egzaminas buvo vienas tarp trijų populiariausių, nors šiemet jį rinkosi laikyti mažiau kandidatų nei pernai. Egzaminą laikė 17 tūkst. 147 kandidatai. Egzaminą išlaikė 97,9 proc. kandidatų, tai – vienu procentu mažiau nei praėjusiais metais.
„Lyginant pastarųjų trejų metų rezultatus, šių metų egzamino pasiekimų lygis panašus į 2019 metus: ir pagal išlaikiusiųjų procentą, ir pagal surinktų taškų vidurkį, kuris siekia 63 taškus. Pernai rezultatai buvo geresni. Ypač kalbant apie aukščiausius įvertinimus. Šimtukų du su puse karto mažiau nei 2020 metais“, – pranešime teigė V. Jurgaitis.
Šimto balų įvertinimą šiais metais gavo 3,58 proc. kandidatų, pernai – 9,11 proc., užpernai – 6,57 proc. Anglų kalbos valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis – 62,9 taško, kai pernai siekė – 67,5, o užpernai – 63. Didesnis taškų vidurkis yra tų mokinių, kurie mokykloje anglų kalbos mokėsi B2 ir C1 lygiu. Beveik pusė egzamino užduočių orientuota į B1 lygį, kurį mokiniai pasiekia baigę dešimtą klasę.
Užsienio kalbų (anglų, rusų) egzaminus sudarė 4 dalys: klausymas, skaitymas, rašymas ir kalbėjimas. Kiekviena egzamino dalis – ketvirtadalis bendro vertinimo. Šių egzaminų išlaikymo riba – 16 taškų iš 100 galimų.
Laikyti istorijos valstybinį brandos egzaminą šiemet taip pat rinkosi mažiau kandidatų nei pernai. Istorijos egzaminą laikė 7321 kandidatas, išlaikė 98,7 proc. kandidatų (pernai – 99,8 proc., užpernai – 98,7 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 7,4 proc. kandidatų (pernai – 7,7 proc., užpernai – 5,4 proc.).
Istorijos valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis šiais metais siekia 49,6 taškus (pernai – 54, užpernai – 47,9). Egzamino išlaikymo riba – 16 taškų iš 100 galimų.
Istorijos egzaminą sudarė dvi dalys. Pirmoji dalis susidėjo iš klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais, antroji – iš atviro tipo klausimų pagal pateiktus istorijos šaltinius.
Pasak Stebėsenos ir vertinimo departamento direktoriaus, istorijos mokymosi tikslas yra ne tik datų ar faktų žinojimas, bet ir istorinio mąstymo, kai reiškiniai ir procesai analizuojami, interpretuojami bei vertinami, ugdymasis.
Fizikos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 1951 kandidatas. Dauguma jų vaikinai. Egzaminą išlaikė 97 proc. kandidatų, o aukščiausią – 100 balų – įvertinimą gavo 1,64 proc. kandidatų.
„Bendras išlaikiusiųjų procentas didžiausias per pastaruosius trejus metus, šimtukų skaičius panašus kaip ir praėjusiais metais“, – sakė V. Jurgaitis.
Fizikos valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis šiais metais siekia 47,8 taškus (pernai – 47,2, užpernai – 48,44) Egzamino išlaikymo riba – 16 taškų iš 100 galimų.
Mokiniai savo rezultatus gali sužinoti prisijungę prie rezultatų skelbimo sistemos https://rezultatai.egzaminai.lt su iš mokyklos gautu kandidato kodu ir slaptažodžiu, kurį privaloma pasikeisti. Nepasikeitus slaptažodžio ar pamiršus pasikeistą slaptažodį ir užblokavus prisijungimą, mokinys turi kreiptis el. paštu atblokavimas@nsa.smm.lt ir laiške nurodyti savo vardą, pavardę ir mokyklą, kurioje mokosi.
Po rezultatų paskelbimo per dvi darbo dienas mokiniai gali pateikti apeliacijas savo mokyklos vadovui. Rašydami prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo, mokiniai gali nurodyti ir savo argumentus, kodėl nesutinka su gautu egzamino įvertinimu. Visos apeliacijos bus išnagrinėtos iki rugpjūčio 3 dienos.
Pakartotinės sesijos mokyklinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 26 dienos. Juos mokiniai galės sužinoti savo mokyklose.
-
Paradoksas: Kauno gimnazija – lyderė ir pagal šimtukų, ir pagal susikirtusiųjų skaičių 13
Sutampa su metiniu pažymių vidurkiu
Šiųmečiai kauniečių įvertinimai kur kas geresni ir nei pernykščiai. Tiesa, vertinama, kad taip yra dėl to, kad šiemet buvo lengvesnės užduotys, tačiau net ir tokiu atveju, visi šiųmečiai abiturientai per egzaminus gliaudė tuos pačius riešutus.
„Šių egzaminų rezultatai geresni nei praėjusiais metais ne tik pagal didesnį šimtukininkų skaičių, bet ir mažesnį egzamino neišlaikiusiųjų procentą. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino 3,72 proc. sėkmingesni rezultatai, o matematikos – netgi 12,98 proc.“, – skaičiavo Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Adaškevičienė.
Rezultatų stabilumą lemia ir tinkama temų formuluotė, užduočių dermė su dalyko ir brandos egzamino reikalavimais.
Ji akcentavo, kad egzaminų vertinimo tendencijos eilę metų yra stabilios. „Taikoma ta pati vertinimo sistema, nustatomos egzaminų išlaikymo ribos. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba – 30 taškų iš 100 galimų. Matematikos egzamino išlaikymo riba – 9 taškai iš 60 galimų. Vertinant kitų dalykų valstybinius brandos egzaminus laikomasi tų pačių išlaikymo ribų kaip ir ankstesniais metais. Tai tik patvirtina, kad mokiniai mokomi, atsižvelgiant tiek į bendrąsias, tiek ir į atskiro mokomojo dalyko bei atskiro mokomojo dalyko brandos egzamino programas“, – kalbėjo V. Adaškevičienė.
Mokinių metinių vidurkių ir valstybinių brandos egzaminų rezultatų analizė, pasak jos, parodė, kad mokymosi įvertinimas mokykloje tiksliai atsispindi ir valstybinių brandos egzaminų rezultatuose.
„Rezultatų stabilumą lemia ir tinkama temų formuluotė, užduočių dermė su dalyko ir brandos egzamino reikalavimais. Be to, šiais metais, atsižvelgiant į mokymosi būdą, abiturientams buvo parengta ypač daug pagalbos priemonių (https://www.nsa.smm.lt/egzaminai/), kurios neabejotinai buvo veiksmingos“, – įsitikinusi V. Adaškevičienė.
Lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai
Kauno miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą Kaune šiemet išlaikė 94,59 proc. kandidatų (2020 m. – 90,87 proc.). Vertinimo vidurkis – 51,03 balo (šalies mastu – 46,38).
86-99 balais įvertinta 306 kandidatų darbai (14,33 proc., kaip ir 2020 m.). 100 balų įvertinti 81 kandidato darbai (3,78 proc., 2020 m. – 60, t.y 2,81 proc.).
Daugiausia darbų, įvertintų 100 balų, – tarp Kauno technologijos universiteto gimnazijos (15), Kauno „Saulės“ gimnazijos (14), Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos (12), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos atstovų (11).
„Paradoksalu, tačiau ir daugiausiai neišlaikiusių lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino yra Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos kandidatų (9), Kauno „Aušros“ gimnazijos (8), Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kandidatų (7), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (6)“, – vardijo V. Adaškevičienė.
Reikėtų atsižvelgti, kad Kauno mokyklose labai skirtingas dvyliktokų skaičius.
Lenkia ir dėl matematikos
VDU „Rasos“ gimnazija šimtukais ir nesėkmėmis išsiskiria ir analizuojant valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Šį egzaminą Kauno mieste išlaikė 87,95 proc. kandidatų (2020 m. – 74,97 proc.). Vertinimo vidurkis – 40,7 balo (šalies mastu 35,24).
86-99 balais įvertinta 157 kandidatų darbai (8,26 proc., 2020 m. – 7,05 proc.). 100 balų įvertinta 34 kandidatų darbai (1,79 proc., 2020 m. – 21, t.y. 1,18 proc.).
Daugiausia 100 balų įvertintų darbų pateikė Kauno technologijos universiteto gimnazijos (19); Kauno „Saulės“ gimnazijos (6); Vytauto Didžiojo „Rasos“ gimnazijos atstovai (2). Kitose septyniose ugdymo įstaigose – po vieną šimtuką.
Daugiausiai neišlaikiusiųjų matematikos valstybinio brandos egzamino – tarp Vytauto Didžiojo „Rasos“ gimnazijos (23 (11,92 proc.)), Kauno „Aušros“ gimnazijos (14), Kauno Maironio universitetinės gimnazijos (13), Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos (12), Kauno Jono Jablonskio gimnazijos (12), Kauno technikos profesinio mokymo centro (11), Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kandidatų (10), Kauno „Varpo“ gimnazijos (10) atstovų.
Gimnazijos komentaras
VDU „Rasos“ gimnazijos direktorius Artūras Sakalauskas portalui kauno.diena.lt teigė, kad „kol kas yra nelabai susipažinęs su rezultatais“, todėl neturėtų, ką pakomentuoti.
Nuotolinis mokymas reikalauja didelio vaikų atsakingumo, savarankiško darbo.
Pacitavome savivaldybės pateiktus duomenis, tiksliau – gautų šimtukų ir valstybinių egzaminų neišlaikiusiųjų skaičius Kauno mokyklose. „Sunku pasakyti. Gal dėl nuotolinio mokymo taip pas mus nutiko. Nuotolinis mokymas reikalauja didelio vaikų atsakingumo, savarankiško darbo“, – akcentavo A. Sakalauskas, bandydamas ieškoti atsakymo, kodėl gimnazijoje taip išsiskyrė egzaminų rezultatai.
Nuotolinis mokymas ilgai vyko visiems šiųmečiams Kauno dvyliktokams, tačiau kaip pastebėjo gimnazijos vadovas, tikslų vaizdą parodytų mokyklų atstovų, gavusių šimtukus ir neišlaikiusių egzaminų, procentas, o ne skaičius. Vienur, pavyzdžiui, aštuonios dvyliktokų klasės, kitur gal vos viena.
Anot jo, gerus balus pelnė tie, kurių geresnė savidisciplina, kuriems buvo palanki nuotolinio mokymo sistema. Jų įdirbis, rezultatai dėl nuotolinio mokymo gal net ir pagerėjo, tačiau tų, kuriems reikėjo didesnės motyvacijos mokytis, spragos pagilėjo.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Kita vertus, valstybinius egzaminus laiko tik tie, kurie nori. Nedarome tokios atrankos, kad tau nelabai sekasi, tu nelaikysi“, – kalbėjo direktorius.
Dvyliktokai galėjo laisvai rinktis laikyti valstybinį ar mokyklinį, lengvesnį, egzaminą. Atestatui gauti jie turėjo parodyti lietuvių kalbos ir literatūros žinias, o taip pat turėjo laikyti dar vieną – pasirenkamąjį – egzaminą.
-
Jau galite pasitikrinti brandos egzaminų rezultatus: šiais metais daugiau šimtukų
Agentūros teigimu, visų šių egzaminų rezultatai išsiskiria padidėjusiais aukščiausiais – šimto balų – įvertinimais.
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šiemet laikė 16660 kandidatų. Egzaminą išlaikė 91,4 proc., o šimtukus gavo 375 kandidatai. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba – 30 taškų iš 100 galimų.
„Šio egzamino rezultatai geresni nei praėjusiais metais ne tik pagal didesnį šimtukų skaičių, bet ir mažesnį egzamino neišlaikiusiųjų procentą, kuris mažiausias per pastaruosius penkerius metus“, – teigė agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis.
„Šiais metais aukščiausią įvertinimą gavo 2,3 proc. kandidatų. Pernai tokių buvo 1,3 proc., o dar ankstesniais metais nesiekdavo 1 proc.“, – pridūrė jis.
Populiariausia lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašinio tema buvo „Kaip elgiasi žmogus grėsmės akivaizdoje“. Ją rinkosi 9252 kandidatai. Antroji pagal populiarumą tema – „Ką viešiname, o ką pasiliekame sau“. Vertintojams pateikti 4286 darbai. Kitas temas „Tėvo vaizdinys literatūroje“ ir „Kasdienybės vaizdavimas literatūroje“ atitinkamai rinkosi 1990 ir 1056 kandidatai.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis šiais metais siekia 54 taškus, t. y. tiek pat, kiek 2019 metais.
Šio egzamino rezultatai geresni nei praėjusiais metais ne tik pagal didesnį šimtukų skaičių.
Egzamino neišlaikiusiųjų šiemet mažiau nei pernai – 8,6 proc. kandidatų, 2020 metais – 10,8 proc., 2019 metais – 9 proc.
Kandidatai, kurie neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino, laikys mokyklinį brandos egzaminą pakartotinėje sesijoje liepos 20 dieną.
Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15149 kandidatai. Egzamino išlaikymo riba – 9 taškai iš 60 galimų. Egzaminą išlaikė 84,8 proc. kandidatų (2020 metais – 67,6 proc., 2019 metais – 82,1 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 1,7 proc. kandidatų (2020 metais – 1 proc., 2019 metais – 1,5 proc.).
Lyginant kelerių metų matematikos valstybinio brandos egzamino pasiekimus, šiais metais pagal išlaikiusiųjų dalį ir šimto balų įvertinimą, mokinių rezultatai yra labai panašūs kaip ir 2019 metais. Matematikos valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis – 21,9 taško – toks pat buvo ir užpernai.
„Pasiūlytos įvairios pagalbos priemonės mokiniams buvo veiksmingos. Pavyzdžiui, mokiniai, kurie dalyvavo visuose pasiūlytuose elektroniniuose matematikos patikrinimuose, vidutiniškai rinko trimis taškais daugiau valstybiniame brandos egzamine, nei tie, mokiniai, kurie nedalyvavo tokių užduočių atlikime“, – sakė V. Jurgaitis.
Tarp neišlaikiusiųjų matematikos egzamino nemažai profesinių mokyklų mokinių bei mokinių, kurie mokėsi bendruoju kursu, t. y. B lygiu.
Chemijos valstybinį brandos egzaminą laikė 998 kandidatai. Egzaminą išlaikė 94,9 proc. (pernai – 97,4 proc.) kandidatų. 100 balų įvertinimą gavo 1,9 proc. (pernai – 0,47 proc.) kandidatų. Egzamino išlaikymo riba – 16 taškų iš 100 galimų.
Vytauto Petriko nuotr.
Stebėsenos ir vertinimo departamento direktoriaus teigimu, nors šimtukų padaugėjo daugiau nei trigubai, didesnis ir egzamino neišlaikiusių mokinių skaičius. Dauguma kandidatų, pasirinkusių šį egzaminą, chemiją mokėsi išplėstiniu kursu.
Chemijos valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis šiais metais siekia 51,8 taško, jis 2 taškais mažesnis nei 2020 metų vidurkis – 53,6 taško.
Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą laikė 2134 kandidatai. Egzaminą išlaikė 91,3 proc. (pernai – 92 proc.) kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo 9,7 proc. (pernai – 6,4 proc.) kandidatų. Vertintojų nuomone, egzamino užduotys buvo vidutinio sunkumo. Egzamino išlaikymo riba – 20 taškų iš 100 galimų.
„Šiais metais daugiau kandidatų (66 proc.) bandė atlikti programavimo užduotis ir 32 proc. kandidatų už jas gavo nuo 41 iki 50 taškų iš galimų“, – teigė agentūros atstovas.
Mokiniai savo rezultatus gali sužinoti prisijungę prie rezultatų skelbimo sistemos https://rezultatai.egzaminai.lt su iš mokyklos gautu kandidato kodu ir vienkartiniu slaptažodžiu.
Likusių valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus žinomi vėliausiai iki liepos 23 d.
