30 cm teleskopas padės išmatuoti daugelio planetų už Saulės sistemos ribų – egzoplanetų – tankį, sandarą ir dydį.

Pasak ESA, CHEOPS bus nukreiptas į ryškias žvaigždes, aplink kurias, kaip jau žinoma, skrieja planetos.

Ši misija yra „žingsnis link geresnio visų šių keistų planetų, kurias mes atradome ir neturime su kuo palyginti savo Saulės sistemoje, astrofizikos supratimo“, naujienų agentūrai AFP sakė šių metų Nobelio fizikos premijos laureatas Didier Queloz.

Nuo tada, kai prieš 24 metus D. Queloz ir jo kolega Michelis Mayoras atrado planetą 51 Pegasi b, tokių egzoplanetų atrasta apie 4 tūkst.

„Sojuz“ raketa iš Gvianos kosmoso centro Kuru kosmodromo pakilo 5.54 val. vietos laiku (10.54 val. Lietuvos laiku). Antradienį turėjęs vykti paleidimas buvo atidėtas dėl techninių nesklandumų. Tai buvo jau trečias „Sojuz“ raketos paleidimas šiemet.

Antradienį paleidimas buvo sustabdytas iki jo likus 1 val. 25 minutėms dėl aptiktos anomalijos.

„Magiškas momentas“

Kad suprastume gyvybės ištakas, turime suprasti šių planetų geofiziką.

ESA tinklalapyje teigiama, kad CHEOPS „tyrinės nuo Žemės iki Neptūno dydžio planetas, o gauti duomenys padės apskaičiuoti apytikslį tankį, kuris padės geriau suprasti šiuo nepažintus pasaulius“.

Mokslininkai mano, kad Visatoje yra apie 100 mlrd. galaktikų ir tiek pat žvaigždžių. Taigi, žmonijos aptiktos 4 tūkst. egzoplanetų yra tik nedidelis lašas jūroje.

„Norime peržengti statistiką ir jas išsamiai ištyrinėti“, – prieš paleidimą AFP sakė misijos vadovas Davidas Ehrenreichas.

CHEOPS (angl. CHaracterising ExOPlanet Satellite, Egzoplanetų charakterizavimo palydovas) padės mokslininkams geriau suprasti, iš ko gi sudarytos egzoplanetos.

Tai yra ne tik svarbus žingsnis aiškinantis nežemiškos gyvybės atsiradimui reikalingas sąlygas, bet ir suprantant mūsų pačių planeto ištakas.

Kosminis teleskopas skries aplink Žemę nutolęs nuo jos per 700 km.

Šio palydovo tikslas yra padaryti „egzoplanetų šeimos nuotrauką“, sakė ESA mokslo vadovas Guentheris Hasingeris.

Tiesa, Nobelio premijos laureato D. Queloz teigimu, CHEOPS neatsakys į astrofizikos „Šventojo Gralio“ klausimą – ar kitose planetose yra gyvybė?

„Vis dėlto, kad suprastume gyvybės ištakas, turime suprasti šių planetų geofiziką. Tai yra tarytum pirmasis labai aukštų laiptų laiptelis“, – sakė jis.

D. Queloz taip pat pridūrė, kad CHEOPS misija padės mokslininkams išmatuoti planetų atspindėtos šviesos ryškį, o tai gali atskleisti tai, iš ko sudarytos šių egzoplanetų atmosferos ar koks yra jų paviršius.

„Paleidimas yra svarbus momentas, emocingas žingsnis, tačiau tikrai magiškas momentas bus tada, kai gausime pirmuosius duomenis“, – teigė D. Queloz.

Pasak ESA, pirmieji duomenis iš CHEOPS turėtų atkeliauti jau po kelių mėnesių.

„Sojuz“ raketa į orbitą iškėlė ir Italijos kosmoso agentūros palydovą, italų bendrovės „Tyvak“ nanopalydovą ir du Prancūzijos kosmoso nanopalydovus.

„Dėl raudono signalo pradedant „Sojuz“ paleidimą misija atidedama, – tviteryje pranešė Europos kosmoso bendrovės „Arianespace“ vadovas Stephane'as Israelis. – Pradėtos standartinės procedūros.“

„Cheops“ pavadintas palydovas stebės ryškias žvaigždes, aplink kurias, kaip jau žinoma, sukasi įvairių dydžių egzoplanetos. Šių planetų dydis yra tarp Žemės ir Neptūno dydžio.

Bendra ESA ir Šveicarijos mokslininkų misija leis užfiksuoti nedidelius žvaigždės ryškio pokyčius tuo metu, kai planetos skrenda per žvaigždės diską, žiūrint į ją iš Žemės.

Naujasis palydovas leis tiksliai išmatuoti planetų dydį, tada mokslininkai tikisi pasinaudoti jau iš ankstesnių tyrimų žinoma planetų mase ir apskaičiuoti jų tankį.

ESA teigimu, planetos tankis „suteikia esminės informacijos apie jos sudėtį ir struktūrą, pavyzdžiui, ar planeta sudaryta iš uolų, ar iš dujų, o galbūt joje yra vandenynų“.

„Arianespace“ palydovą „Cheops“ planavo paleisti rusų gamybos raketa „Sojuz“. Taip pat į orbitą turėjo būti iškeltas Italijos kosmoso agentūros Žemės stebėjimo palydovas ir keli mažesni palydovai.

„Cheops“ skries aplink Žemę 700 km aukštyje.

2009 metais Paukščių Tako galaktikai tyrinėti iškelto kosminio teleskopo „Kepler“ komanda tyrė 219 pastebėtų potencialių egzoplanetų.

10 iš šių naujai atrastų planetų aplink savo saules sukasi panašiu atstumu kaip Žemės atstumas nuo Saulės. Tai vadinamoji gyventi tinkama zona, kurioje potencialiai galėtų būti skysto vandens ir gyvybės.

„Kepler“ jau atrado 4 034 potencialias egzoplanetas, kurių 2 335 esant planetomis patvirtino tyrimai kitais teleskopais.

Atradus 10 naujų Žemės dydžio planetų, bendras žinomų mūsų galaktikos planetų, skriejančių savo žvaigždžių gyventi tinkamose zonose, skaičius padidėjo iki 50.

„Šis katalogas su kruopščiais išmatavimais yra pamatas tiesioginiam atsakymui į vieną įdomiausių astronomijos klausimų: kiek galaktikoje yra planetų, panašių į mūsų Žemę?“ – sakė „Kepler“ komandoje dirbanti mokslininkė Susan Thompson (Sjuzan Tompson), pagrindinė naujausio tyrimo autorė.

Naujausi duomenys buvo paskelbti 4-ojoje „Kepler“ ir K2 mokslo konferencijoje, kuri šią savaitę vyksta NASA Ameso (Eimso) tyrimų centre Kalifornijoje.

Teleskopas „Kepler“ planetas pastebi registruodamas mažyčius žvaigždžių ryškumo pokyčius, kai planeta praskrieja priešais savo žvaigždę.

NASA sakė, kad naujausias katalogas yra kol kas labiausiai išbaigta ir išsamiausia potencialių egzoplanetų studija. Teleskopu buvo ištirta maždaug 150 tūkst. žvaigždžių Gulbės žvaigždyne. NASA nurodo, kad šis tyrimas jau baigtas.

2013 metais misija buvo susidūrusi su techninėmis problemomis: sugedo zondo sukimo mechanizmai. Tačiau teleskopas pagal savo projektą K2 ir toliau ieškojo potencialiai gyventi tinkamų planetų.

Paukščių Tako galaktikoje tikriausiai esama milijardai planetų, skriejančių aplink savo žvaigždes vadinamojoje gyvenamojoje zonoje, kur teoriškai galėtų egzistuoti gyvybė, panaši į žemiškąją, trečiadienį paskelbė tyrėjai.

2009 metais į orbitą iškeltas NASA Keplerio kosminis teleskopas, skirtas egzoplanetų paieškai, rado jau tūkstančius planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Daugelis jų sudaro planetų sistemas, panašias į Saulės sistemą.

Remdamiesi šiais duomenimis, Australijos nacionalinio universiteto ir Kopenhagoje įsikūrusio Nielso Bohro (Nilso Boro) instituto mokslininkai pamėgino apskaičiuoti, kiek Paukščių Tako žvaigždžių gali turėti planetų, skriejančių „gyvenamojoje zonoje“. Tokios planetos skrieja nei per toli, nei per arti savo centrinio šviesulio, todėl jų paviršiuje gali būti skysto vandens, kuris yra žemiškosios gyvybės pagrindas.

„Skaičiavimai rodo, kad milijardai žvaigždžių Paukščių Take turi 1–3 planetas, skriejančias gyvenamojoje zonoje, kur potencialiai gali būti skysto vandens ir kur galėtų egzistuoti gyvybė“, – sakoma Nielso Bohro instituto pranešime.

Šios studijos išvados buvo paskelbtos Britanijoje leidžiamame mokslo žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.

Tyrėjai panaudojo prieš 250 metų suformuluotos Titius–Bode (Ticijaus ir Bodės) taisyklės, teisingai prognozavusios Urano orbitą dar prieš atrandant tą planetą, atnaujintą versiją.

Ta taisyklė skelbia, kad egzistuoja santykis tarp planetų sistemos narių orbitinių periodų.

Taigi žinant per kiek laiko viena ar daugiau planetų apskrieja savo centrinį šviesulį, galima apskaičiuoti kitų tos sistemos planetų orbitinius periodus, nustatyti jų padėtį atrasti „trūkstamas“ sekos nares.

„Nusprendėme panaudoti šį metodą, kad apskaičiuotume potencialias planetų padėtis 151 planetų sistemoje, kuriose Keplerio palydovas atrado 3–6 planetas“, – sakė Nielso Bohro Instituto mokslininkas Steffenas Jacobsenas (Stefenas Jakobsenas).

Komandos prognozės rodo, kad tose planetų sistemose turėtų būti iš viso 228 planetos ir kad kiekvienos sistemos „gyvenamojoje zonoje“ skrieja 1–3 planetos.

„Kaip rodo statistika ir duomenys, nemaža dalis gyvenamosios zonos planetų yra kietą paviršių turinčios planetos, kuriose galėtų būti skysto vandens ir galėtų egzistuoti gyvybė“, – aiškino S.Jacobsenas.

Remiantis šiais apskaičiavimais, galima daryti išvadą, kad vien mūsų galaktikoje yra milijardai žvaigždžių, turinčių „gyvenamojoje zonoje“ skriejančių planetų, sakoma pranešime.

Jei kada nors rūpėjo pamatyti, kaip viename regėjimo lauke atrodo 3 538 egzoplanetos, besisukančios aplink savąsias žvaigždes, pažiūrėkite naujausią kiek hipnotizuojantį "Keplerio planetariumo" ("Kepler Orrery") video filmuką, kurį sukūrė kosminio teleskopo "Kepler" mokslinės komandos darbuotojas Danielis Fabrickis (Daniel Fabrycky).

Filmuke vaizduojami santykiniai orbitų ir planetų dydžiai. Visas šias planetas iki 2013 m. lapkričio atrado jau nebeveikiantis kosminis teleskopas "Kepler" (teisybės dėlei reikėtų patikslinti, kad čia vaizduojamos 3 538 pretendentės į planetas – planetos statusas yra suteiktas kiek daugiau nei 1 tūkst. šio sąrašo pretendenčių).

D. Fabrickio teigimu, "spalvos rikiuojasi pagal planetų eiliškumą gimtosios žvaigždės atžvilgiu: pavyzdžiui, spalvingiausia yra septynių planetų sistema KOI-351. Saulės sistemos planetos pavaizduotos pilka spalva."

Negali sakyti, kad mūsiškė Saulės sistema nuobodi. Tiesiog... tų kitų planetų yra tokia daugybė!..