Tai jau antrasis vienos žinomiausių pasaulio turistinių vietų veiklos sustabdymas per du mėnesius, protestuojant prieš, profsąjungų teigimu, nepakankamas investicijas.

Bokšto operatorė SETE patarė bilietus nusipirkusiems svečiams prieš atvykstant patikrinti interneto svetainę arba atidėti apsilankymą. Elektroninių bilietų turėtojų buvo paprašyta pasitikrinti savo elektroninį paštą dėl papildomos informacijos.

Pasak operatorės, tiems, kurie jau įsigijo bilietus, už juos sumokėta suma bus kompensuota.

Profesinės sąjungos kritikavo SETE dėl jos verslo modelio, kuris, anot jų, grindžiamas išpūstu būsimo lankytojų skaičiaus vertinimu ir nepakankamai įvertintomis išlaidomis.

Jos taip pat paragino Paryžiaus miestą „laikytis pagrįstų finansinių reikalavimų, kad būtų užtikrintas paminklo ir jį valdančios bendrovės išlikimas“.

Pagrindinė jų pretenzija yra ta, kad miesto valdžia iš Eifelio bokšto operatorės reikalauja, anot jų, per didelio nuomos mokesčio, dėl kurio trūksta lėšų būtiniems priežiūros darbams.

Profsąjungų atstovai naujienų agentūrai AFP pranešė po pietų turintys susitikti su SETE vadovybe.

Per COVID–19 pandemiją 2020 ir 2021 metais Eifelio bokštas patyrė apie 120 mln. eurų nuostolį.

Nuo to laiko jo operatorė gavo 60 mln. eurų rekapitalizavimui skirtų lėšų, kurių, pasak profsąjungų, nepakanka, atsižvelgiant į tai, kad reikia atlikti didelius techninės priežiūros darbus, įskaitant perdažymą.

Lankytojų srautai Eifelio bokšte COVID–19 laikotarpiu dėl karantino ir kelionių apribojimų smarkiai sumažėjo, tačiau 2022 metais jie išaugo iki 5,9 mln., o pernai – iki 6,3 mln. lankytojų.

Prancūzijos juvelyrikos namai „Chaumet“ visuose 5 084 aukso, sidabro ir bronzos medaliuose įkomponuos šešiabriaunius metalinius medalionus.

„Visiems Paryžiaus olimpinių ir paralimpinių žaidynių medalių laimėtojams norėjome padovanoti po 1889-aisiais baigto statyti Eiffelio bokšto fragmentą“, – sakė vietos olimpiados organizacinio komiteto vadovas Tony Estanguet (Tonis Estangė).

Medaliai tradiciškai bus gaminami iš aukso, sidabro ir bronzos bei dekoruojami „vertingiausiu mūsų šalies metalu – Eiffelio bokšto brangenybe“, teigė T. Estanguet.

„Chaumet“, kurių juvelyriniais dirbiniais nuo 1780-ųjų puošėsi aristokratai ir pasiturintys žmonės, idėja buvo sukurti medalį, kurio centre yra šešiakampis, ir aplink jį išsidėstę saulės šviesą atspindintys spinduliai.

Geležinį šešiakampį, kurio forma atkartoja Prancūzijos kontūrus, laiko šešios atramos kiekviename kampe, primenančios Eiffelio bokšto kniedes.

Metalas buvo paimtas iš Paryžiaus sandėlio, kuriame įmonė, prižiūrinti 330 metrų aukščio paminklą, Prancūzijoje meiliai vadinamą „Senąja dama“, sandėliuoja įvairius likučius.

„Išsiaiškinome, kad per daugelį metų prižiūrint Eifelio bokštą teko pašalinti dalį originalios konstrukcijos“, – paaiškino ceremonijų direktorius Thierry Reboulas (Tjeri Rebulas) per išankstinį medalių pristatymą naujienų agentūrai AFP ir kitoms žiniasklaidos priemonėms.

„Panaudojome šias dalis. Jų buvo daugiau nei pakankamai“, – pridūrė jis.

Medalių dizainas, kaip ir logotipas, talismanai ir atidarymo ceremonija, yra neatsiejama olimpinių žaidynių dalis.

Nuo 2004 metų visų medalių nugarėlėse vaizduojama graikų deivė Nikė, skrendanti į istorinį Panathinaiko stadioną Atėnuose, kuriame įvyko pirmosios moderniosios olimpinės žaidynės.

Paryžiaus olimpiados organizatoriai iš Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) išsireikalavo nuolaidą, kuri leido šiek tiek pakeisti dizainą ir į įkomponuoti dalelę Eiffelio bokšto.

Visi 2024-ųjų olimpiniai medaliai, sveriantys apie pusę kilogramo, bus pagaminti iš perdirbto metalo.

Ankstesnėse Tokijo olimpinėse žaidynėse Japonijos organizatoriai taip pat naudojo perdirbtą metalą – kiekvienas medalis buvo pagamintas iš išlydytų naudotos buitinės elektronikos, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių, metalų.

„Tarsi brangakmenis“

Nors medalių dizainą sukūrė „Chaumet“, juos gamins nacionalinė monetų kalykla, kuri griežtai paneigė neseniai pasirodžiusį pranešimą, kad jai sunkiai sekėsi rasti netoksišką medžiagą, kuria būtų galima padengti kiekvieną medalį.

Ypatingai nuo drėgmės saugoti, kad nesioksiduotų, reikia Eiffelio bokšto konstrukcijoje naudotą geležį.

„Dėl to neturėjome jokių problemų“, – žurnalistams sakė Paryžiaus žaidynių dizaino vadovas Joachimas Roncinas (Žoakimas Ronsenas).

„Chaumet“, kurios klientai buvo bokšto dizaineris Gustavas Eiffelis (Gustavas Eifelis) ir jo šeima, yra vienas iš daugiau kaip 70 pirmaujančių prabangos prekių ženklų, priklausančių Prancūzijos konglomeratui LVMH, kuris yra stambus Paryžiaus olimpiados rėmėjas.

„Chaumet“, kurios būstinė įsikūrusi išskirtinėje Vendomo aikštėje Paryžiuje, dažniausiai gamina vienetinius juvelyrinius dirbinius karališkųjų šeimų atstovams ir milijardieriams.

„Žinojome, kad 2024-aisiais visi žiūrės šį renginį, ir žinojome, kad negalime sau leisti suklupti“, – sakė „Chaumet“ juvelyrikos ateljė vadovas Benoit Verhulle'is (Benua Verhiulis).

„Nusprendėme su Eiffelio bokšto dalimi elgtis tarsi su brangakmeniu. Įstatėme jį naudodamiesi savo, kaip juvelyrikos namų, patirtimi“, – sakė jis.

Kiti LVMH prekių ženklai, įskaitant „Berluti“, „Dior“ ir „Louis Vuitton“, taip pat bus pastebimi Paryžiaus olimpinėse žaidynėse pagal bendrovės sudarytą rėmimo sutartį.

Nuo liepos 26 iki rugpjūčio 11 dienos vyksiančios olimpinėse žaidynėse ir nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 8 dienos vyksiančiose paralimpinėse žaidynėse Eifelio bokštas bus dėmesio centre.

Per atidarymo ceremoniją sporto komandos plauks Senos upe ir išsilaipins priešais paminklą, be to, spėjama, kad olimpinė ugnis olimpinių žaidynių metu bus padėta ant bokšto.

Tai pranešė bokšto operatorius.

Streikas rengiamas minint 100-ąsias bokštą pastačiusio inžinieriaus Gustavo Eiffelio mirties metines. Akcijos tikslas yra išreikšti nepasitenkinimą dėl „dabartinio (bokšto) valdymo būdo“, sakoma profsąjungos CGT pranešime ir priduriama, kad operatoriaus SETE „laukia katastrofa“.

SETE atsiprašė lankytojų ir patarė visiems trečiadieniui elektroninius bilietus turintiems žmonėms „pasitikrinti savo elektroninio pašto dėžutes“.

Prancūzijos sostinėje Paryžiuje stūksantis Eifelio bokštas per metus pritraukia beveik 7 mln. lankytojų, iš kurių maždaug trys ketvirtadaliai yra užsieniečiai.

G. Eiffelis mirė 1923 m. gruodžio 27 d., sulaukęs 91 m.

Paryžius atsibodo

Arabų turistai Lenkiją atrado dar prieš koronaviruso pandemiją. Iš pradžių jie skrisdavo į Krokuvą tiesioginiu pigių avialinijų reisu iš Dubajaus ir Abu Dabio. Tačiau jiems atostogos – ne kukli savaitė, bet bent trys ar visas mėnuo. Kelias dienas patyrinėję Krokuvą, pradėjo keliauti į Veličką, Aušvicą, o galiausiai pasiekė ir kalnus.

„Jie sako pavargę nuo plastikinės Vakarų kultūros. Nuotrauka iš po Eifelio bokšto jau niekam nebedaro įspūdžio. Jie daro asmenukes prie Morskie Oko ežero, o draugai jų klausia: kur čia taip gražu?“ – portalui money.pl sakė Tatrų prekybos rūmų atstovas Karolis Wagneris.

Iš pradžių arabai gausiomis šeimos apsistodavo brangiuose viešbučiuose arba išsinuomodavo ištisus namus ar butus, paprastai pačius prabangiausius. Tačiau, prasidėjus pandemijai, turizmas iš Artimųjų Rytų nutrūko. Dabar šeichai, kaip Lenkijoje įprasta vadinti Artimųjų Rytų poilsiautojus, sugrįžta.

„Jie užpildė spragą, kurią paliko svečiai iš Baltarusijos ir Rusijos, kurių mūsų šalyje nebematome“, – lenkų spaudą citavo Emilija Glista iš konsultacijų ir rinkodaros agentūros „Joint System“.

Scanpix nuotr.

Atvyksta ir vidutiniokų

Įdomu ir tai, kad Lenkija neinvestuoja į reklamą arabų kraštuose: apie Zakopanę Kataro, Bahreino ar Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) piliečiai sužino vieni iš kitų.

Į akis krinta ir tai, kad pasikeitė arabų lankytojų struktūra. Atrodo, kad į Zakopanę atvyksta ir mažiau pasiturinčių arabų turistų – ne tik turtingiausių, kaip prieš pandemiją.

Preliminariais skaičiavimais, šiuo metu beveik kas antras užsienio svečias Zakopanėje atvyko iš Arabijos pusiasalio. Jau 2018 m. oro linijų bendrovė „Flydubai“ atidarė skrydį tarp Krokuvos ir JAE. Šiuo metu vidutinė skrydžio į abi puses kaina – apie 350 eurų.

Viešbučių savininkai kalba atvažiuojant vidurinę klasę: svečiai iš Artimųjų Rytų dabar apsistoja jau ne tik brangiausiuose apartamentuose, yra atvykstančių pavienių turistų ir mažesnių šeimų.

Tradicinius vietinius karvių, avių ar ožkų sūrius ignoruoja, užtat mėgsta medų ir šluoja pieniškus saldainius „Krówki“, panašius į ir Lietuvoje mėgstamą „Karvutę“.

 

Iš pradžių vietos verslininkams buvo neįprasta, kad jų naujų klientų didelė šeima apsigyvendavo gerokai per mažose vilose ir miegodavo ant grindų. Tačiau greitai nurimo: svečiai už papildomus gyventojus su kaupu atsilygindavo.

Svarbiausia – patogumas

Naujieji svečiai skiriasi ne tik tarpusavyje, bet ir nuo lenkų turistų: vietiniai mina kalnų takus, lieja prakaitą kopdami aukštyn, o atvykę iš Artimųjų Rytų atostogas leidžia visai kitaip. Jie labiau vertina ramius pasivaikščiojimus po miestą, į Gubaluvką (1 120 m) ir į 1 987 m virš jūros lygio stūksančią Kasprovo viršūnę keliasi keltuvu; užuot įsilieję į gamtos piligrimų minią, pėsčiomis traukiančią prie tarp kalnų įsispraudusio ežero Morskie Oko, jie samdo kinkinę.

Svečiai lankosi vandens parke, apsiperka parduotuvėse ir džiaugiasi Zakopanės žaluma, kuri jiems patinka net ir per lietų.

Turistai iš arabų šalių – patrauklūs klientai, bet ir reiklūs. Jie tikisi aukštų aptarnavimo standartų, išrankūs rinkdamiesi pirkinius – užrašas „rankų darbo“ jiems atstoja solidžiausią koybės ženklą. Tradicinius vietinius karvių, avių ar ožkų sūrius ignoruoja, užtat mėgsta medų ir šluoja pieniškus saldainius „Krówki“, panašius į ir Lietuvoje mėgstamą „Karvutę“.

Neseniai Lenkijos žiniasklaida plačiai aprašė „šeichą iš Dubajaus“, kuris su keliomis žmonomis apsilankė saldumynų parduotuvėje ir kiekvienai savo sutuoktinei parūpini po maišelį „Krówki“, o sąskaita esą siekė 2 500 zlotų (apie 556 eurus).

Prisiderina prie svečių

Išskyrus šiuos skanėstus, svečiai iš arabų kraštų vengia pažindintis su vietos virtuve – nusivilia išgirdę, kad nėra halalo standartus atitinkančios mėsos, kad paukštiena ir kiauliena kepama toje pačioje kepsninėje, ant tų pačių grotelių. Svečiai renkasi viešbučiuose siūlomą maistą, užsuka į itališkus restoranus, kur galima rasti makaronų, paukštienos patiekalų.

Arabams Zakopanė yra pramogų parkas, savotiškas disneilendas, be to, perpus pigesnis.

 

Turtingesni lankosi prabangiausiame visoje Zakopanėje viešbučio „Kasprowy Wierch“ restorane. Kadangi absoliuti dauguma jo klientų – arabai, meniu jiems taip pat prieinamas arabų kalba. Kuklesnių pajamų svečiai gaminasi ir patys: halalo produktų ir pirkėjų su hidžabais gausu ir vietiniuose prekybos centruose. Alkoholio, anot barmenų, užsisako tik koks vienas iš 100 Artimųjų Rytų turistų.

Kitas, gana nedidelis kultūrinis šokas, kurį vietiniai gyventojai patiria susidūrę su svečiais iš arabų šalių, yra derybos, kurios Lenkijoje visiškai neįprastos. „Nuolaida, nuolaida“, – kartoja atvykėliai, o kai pasakau, kad jokios nuolaidos nėra, pusė jų susigėdę išeina“, – pasakoja suvenyrų parduotuvės Zakopanėje savininkas. Tačiau regiono gyventojai yra lankstūs ir tikrai su tuo susitaikys – juk didelės infliacijos laikais, kai vietiniai pirkėjai veržiasi diržus, arabų turistai jiems yra tikra aukso kasykla.

„Arabams Zakopanė yra pramogų parkas, savotiškas disneilendas, be to, perpus pigesnis“, – apie didelį Zakopanės populiarumą tarp arabų svečių pasakoja Tatrų prekybos rūmų atstovas K. Wagneris. Panašiai kaip Tunisas ar Egiptas europiečiams: kitokia kultūra, kitokia estetika, kitokia gamta ir klimatas.

Šeštadienį du kartus buvo melagingai pranešta apie sprogmenis, ir abu kartus teko evakuoti iš bokšto žmones.

Paryžiaus detektyvai vadovauja tyrimui dėl įtariamo grasinimo gyvybėms ir melagingo tvirtinimo, kad įvyko ar įvyks pavojingas sprogstamasis incidentas, pranešė prokuratūra.

Už šiuos kaltinimus gresia laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų.

Grasinimai buvo išsakyti pranešimuose žaidimų svetainėje „Jeuxvideo“ ir piliečių ir policijos bendravimo internetu platformoje.

Eiffelio bokštą, pagrindinį Prancūzijos sostinės turistų traukos objektą, pernai aplankė 5,8 mln. žmonių.

Milijonus lankytojų kasmet pritraukiantį bokštą valdanti įstaiga SETE pranešė, kad sprogmenų nukenksminimo ekspertai ir policija patikrino bokštą, įskaitant viename iš aukštų esantį restoraną.

„Tai įprasta procedūra tokioje situacijoje, kuri vis dėlto pasitaiko retai“, – sakė įstaigos atstovė spaudai.

Lankytojai buvo evakuoti iš trijų bokšto aukštų ir apačioje esančios aikštės, buvo įrengtas saugumo perimetras, o žmonės buvo nukreipti į šalį.

Po kelių valandų pavojus buvo atšauktas, pranešė policijos šaltinis ir SETE.

Bokšto statybos darbai prasidėjo 1887 metų sausį ir buvo baigti 1889 metų kovo 31-ąją. Per 1889 metų pasaulinę parodą jį aplankė du milijonai lankytojų. Pernai bokštas sulaukė 6,2 mln. lankytojų.

Bokštas tris naktis iš eilės nušvis šiomis spalvomis „rodant paramą Ukrainos žmonėms“, gavus atitinkamą prašymą iš sostinės merės Anne Hidalgo (An Hidalgo), kuri taip pat yra Socialistų partijos kandidatė po šešių savaičių vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose.

A. Hidalgo ketvirtadienį Paryžiuje dalyvavo protesto akcijoje prieš Rusijos karinį puolimą prieš kaimyninę šalį. Politikė socialiniame tinkle „Twitter“ invaziją pasmerkė kaip „nepagrįstą ir nusikalstamą Maskvos aktą“.

Eifelio bokštas kasnakt nušvinta spindinčiomis baltomis šviesomis, bet jų spalvos dažnai keičiamos reikšmingiems įvykiams pažymėti – pavyzdžiui, į Prancūzijos vėliavos mėlyną, baltą ir raudoną.

Šalies vyriausybė taip pat pasmerkė įsiveržimą, kuriam prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) stengėsi užkirsti kelią ryžtingomis diplomatinėmis pastangomis.

Prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) penktadienį apkaltino rusų prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis, siekdamas atkurti Rusijos „imperiją“, nori „ištrinti Ukrainą iš valstybių žemėlapio“.

Svarbūs „Geležinės ledi“ dažymo darbai, būtini dėl didelio švino kiekio, atsinaujino po pertraukos per pandemiją, jų tikslas – kad Paryžiaus orientyru tapęs bokštas atrodytų kuo puikiausiai per 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes, sakė operatorė „Sete“. Pasak jos, „spalio mėnuo buvo geras“ Eifelio bokštui turistams grįžtant į Paryžių, vieną lankomiausių pasaulyje vietų. Spalį per dieną bokštą aplankė vidutiniškai daugiau nei 20 tūkst. lankytojų, o vasarą, kai turistai tik nedidelėmis grupelėmis buvo įleidžiami į liftus, jų buvo po13 tūkst. kasdien.

„Sete“ teigimu, spalio mėnesio savaitgalio skaičiai buvo geresni nei 2019 metais. Vienas svarbus veiksnys buvo amerikiečių turistų, kurie sudarė 10 proc. visų apsilankymų, sugrįžimas, taip pat turistai iš gretimų Europos šalių.

Vis dėlto šiemet tikimasi, kad bendras apsilankymų skaičius pasieks tik 1,5 mln., palyginti su 6,2 mln. 2019 m., todėl bokštas patirs didelių finansinių sunkumų. „Sete“ spėja, kad šiemet nuostolis sieks 75 mln. eurų, tai prisidės prie 2020 m. patirto 52 mln. eurų praradimo.

„Sete“ susitarė su Paryžiaus miestu, pagrindiniu savo akcininku, dėl beveik 60 mln. eurų kapitalo restruktūrizavimo ir dar 25 mln. eurų vyriausybės remiamos paskolos. Siekdama kompensuoti trūkumą, operatorė paprašė pagalbos ir kitur, ypač iš Prancūzijos vyriausybės.

Eifelio bokštas buvo uždarytas nuo praėjusių metų kovo vidurio iki birželio pabaigos per pirmąjį COVID karantiną ir paskui vėl nuo ​​2020 m. spalio pabaigos iki šių metų liepos vidurio – tai buvo ilgiausias nuo Antrojo pasaulinio karo bokšto uždarymas.

Dabar lankytojai bokšte privalės dėvėti kaukes. Be to, turistai nuo kitos savaitės trečiadienio turės pateikti pažymą apie pilną vakcinaciją, persirgtą infekciją ar neigiamą koronaviruso testą.

Pradžioje kasdieninis lankytojų skaičius apribojamas iki 10 000. Žmonės raginami bilietus iš anksto rezervuotis internetu. Daugiau kaip 130 metų skaičiuojantis Eifelio bokštas iki šiol kasmet sulaukdavo 7 mln. lankytojų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskelbė apie sugriežtintus ribojimus gyventojams ir turistams. To priežastis – vėl smarkiai augantys infekcijų skaičiai, be kita ko, Paryžiuje.

Kasdieninis jų skaičius pradžioje bus apribotas iki 10 000 žmonių, ketvirtadienį pranešė Prancūzijos sostinės simbolio operatorė. Prieš pandemiją kasdien bokštą aplankydavo apie 25 000 žmonių.

Eifelio bokštas dėl koronaviruso ribojimų uždarytas nuo praėjusio spalio. Bilietus į bokštą bus galima įsigyti jau nuo birželio 1-osios. Visi statinio aukštai bus atviri lankytojams nuo liepos 16 dienos.