Įmonė "Geležinkelio tiesimo centras" pranešė, kad pervažos remonto darbai prasidės gruodžio 5 d., pirmadienį, 20 val. 30 min.

Eismas Tilžės gatve bus uždarytas iki kito trečiadienio 7 val. 15 min.

Jau iš anksto galima prognozuoti, kas laukia vairuotojų, važiuojančių rytais į darbą mieste ir grįžtančių iš jo vakarais.

"Galimos spūstys. Užsidarys Tilžės gatvė, visi važiuos Vilniaus plentu, o ten – taip pat remontai. Todėl deriname kelio ženklų išdėstymą. Ne tik savivaldybė išsakys savo nuomonę, bet ir mes. Kol kas viliamės, kad kelio ženklais bus galima iš anksto įspėti vairuotojus. Pavyzdžiui, Jakų žiedinėje sankryžoje atsiradęs žmogus turi žinoti, kad priekyje bus uždaryta viena įvažų į Klaipėdą", – kalbėjo uostamiesčio policijos Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Mindaugas Džermeika. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Geležinkeliečiai žada kuo trumpiau trikdyti eismą ir darbus stengsis atlikti kuo greičiau.

"Važiuojantieji į žiedinę sankryžą nuo Šilutės, Vilniaus ar pačios Klaipėdos pusių, matys kelio ženklus, kurie iš anksto perspės, kad Tilžės gatve neverta važiuoti, nes ši gatvė yra uždaryta. Tokie pat perspėjimai bus atvažiuojant nuo Palangos pusės", – pažymėjo M.Džermeika.

Viliuosi, eismo įvykių nebus, o spūstims ruošiamės.

Jis aiškino, kad pervaža remontuojama ne pirmą kartą, tad ir kelininkai jau turi patirties, kaip išdėstyti kelio ženklus.

"Tokie darbai jau yra buvę, bėdų nekilo. Gal tik buvo niuansų tą pačią dieną, kai buvo uždarytas eismas. Žmonės tuo metu važiavo į darbą, o kelininkai ėmė dėlioti ženklus, kad uždaromas eismas. Vairuotojai puolė apsisukinėti. Buvo chaosas tik pirmą dieną. Paskui viskas susireguliavo", – prisiminė M.Džermeika.

Kol kas policijos pareigūnai nesiruošia probleminėse vietose reguliuoti eismo.

"Viliuosi, eismo įvykių nebus, o spūstims ruošiamės. Svarbu, kad vairuotojai būtų informuoti. Galbūt įmanoma kelionę į uostamiestį atidėti, gal galima pasirinkti vėlesnį laiką. Apie tai, kad keliuose bus daugiau automobilių, kiekvienas turėtume pamąstyti. Tikiuosi, nemalonumų nebus, tik nepatogumų. Be abejo, spūsčių kils, bet reikia viską daryti, kad jų išvengtume", – teigė M. Džermeika.

Tikėtina, kad dėl jų gali sutrikti eismas, susidaryti automobilių spūstys.

Visi estakados tvarkymo darbai turėtų būtų baigti 2023-ųjų pavasarį.

Kaip pranešė Kauno apskrities policija, apie 17.17 val. Kaišiadorių rajone, ties Bačkonių kaimu, susidūrė du sunkiasvoriai sunkvežimiai „Volvo-H400“ ir „MB-1722“.

Pirminiais duomenimis, sužeistų, prispaustų žmonių nėra. Susidariusios didelės eismo spūstys.

Kryptimi į Vilnių ties eismo įvykio vieta judėjimas apsunkintas, uždaryta viena eismo juosta, pareigūnai reguliuoja eismą.

Portalą pasiekė skaitytojo nuotraukos, kuriose matyti dideli eismo srautai išvažiuojant iš Klaipėdos, ties „Vlantana“.

„Jei kas į pajūrį, apsišarvuokite kantrybe“, – apie kilometrinius kamščius perspėjo skaitytojas.

Tikėtina, kad šis savaitgalis į pajūrį sutrauks minias poilsiautojų, nes sinoptikai žada itin karštus orus.

Tiek šeštadienį, tiek sekmadienį Lietuvą svilins karštis. Naktys bus giedros, temperatūra svyruos apie 15–19 laipsnių šilumos. Dienomis išsilaikys nesmarkus pietų, pietryčių vėjas, tad jis neatgaivins. Debesų danguje taip pat nebus daug, tikėtina, kad sekmadienį kai kur jų gretos gali būti šiek tiek didesnės, tačiau kritulių nenumatoma. Šeštadienio dieną vyraus 26–31, sekmadienio dieną 27–32 laipsnių karštis.

Trikdantys srautai

Nyderlandų kompanijos "TomTom" sudarytoje eismo intensyvumo reitingų lentelėje Maskvos metropolinė zona – vienvaldė lyderė: vidutinis transporto srauto perviršis per metus – 54 proc.

Šis rodiklis liudija, kiek pailgėja kelionė į tam tikrą tikslą per spūstis, palyginti su eismu tuščiomis gatvėmis ar keliais. Duomenys kaupiami iš automobilių navigacijos įrenginių, išmaniųjų prietaisų. Informaciją renka daugiau nei 600 mln. pasaulio vairuotojų.

Į pirmą dešimtuką taip pat pateko Mumbajus (Indija), Bogota (Kolumbija) ir Manila (Filipinai, visi miestai – po 53 proc.), Stambulas (Turkija), Bengalūras (Indija) ir Kijevas (Ukraina, visi – po 51 proc.), Naujasis Delis (Indija, 47 proc.), Novosibirskas (Rusija, 45 proc.) ir Bangkokas (Tailandas, 44 proc.).

2020 m. didžiausi transporto srautai Vilniuje užfiksuoti sausio, vasario, rugsėjo ir spalio mėnesiais, mažiausi – kovą, balandį, gegužę, gruodį.

Vilniuje – kaip Niujorke?

Devynioliktoje vietoje – Tokijas (Japonija, 41 proc.), 40-oje – Rio de Žaneiras (32 proc.), 47-oje – Varšuva (Lenkija, 31 proc.), 58-oje – Berlynas (Vokietija, 30 proc.).

Kartu su Varšuva į pirmą 50-uką pateko dar keturi Lenkijos miestai: Lodzė (42 proc.), Krokuva (36 proc.), Vroclavas (35 proc.) ir Poznanė (31 proc.).

Vilniaus (93 vieta), Talino (98) ir dar vienuolika miestų, tarp jų – Grenoblio (Prancūzija), Antalijos (Turkija), Vienos (Austrija), Korko (Airija), Niujorko (JAV), Kobės (Japonija) indeksas – 26 proc.

Pristabdė karantinas

"TomTom" duomenimis, eismo spūstys pernai Lietuvos sostinėje, palyginti su 2019-aisiais, susilpnėjo 6 proc.

2020 m. didžiausi transporto srautai Vilniuje užfiksuoti sausio, vasario, rugsėjo ir spalio mėnesiais, mažiausi – kovą, balandį, gegužę, gruodį. Reikšmingos įtakos mažesnėms spūstims turėjo karantinas.

161-oje vietoje – Latvijos sostinė Ryga (22 proc.).

Labiausiai patenkinti gali būti JAV miestų Sirakūzų, Vinston-Salemo, Deitono, Akrono (po 8 proc.) bei Grinsboro (7 proc.) gatvėmis važiuojantys vairuotojai.

Tyrimai rodo, kad paprastai pusvalandį trunkanti kelionė Vilniuje rytinėmis piko valandomis pailgėja 18, o vakare – net 22 minutėmis. Šiandien tokias eismo srautų problemas miestuose bandoma spręsti pasitelkiant dirbtinį intelektą ir išmaniąsias transporto sistemas.

Jau ir Lietuvoje

Tokios sistemos, pasak Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) lektoriaus Mindaugo Vasiljevo, itin kompleksiškos, o joms veikti reikalingi duomenys gaunami iš daugybės įvairaus tipo sensorių. Išmaniosios transporto sistemos (ITS) leidžia atlikti eismo padėties stebėseną realiu laiku, priimti operatyvius eismo optimizavimo sprendimus, informuoti eismo dalyvius apie eismo situaciją.

"Gana ilgą laiką tokioms sistemoms sklandžiai veikti buvo reikalingas operatorius ar jų komanda. Tačiau šiuo metu į ITS integruojami pažangūs mašininio mokymosi algoritmai, kurie kai kuriais atvejais jau gali pakeisti žmogų", – pasakojo M.Vasiljevas. Minėti algoritmai dažniausiai veikia įvairiomis konfigūracijomis dirbtinių neuroninių tinklų pagrindu.

M.Vasiljevas tikino, kad išmaniosios transporto sistemos diegiamos ne tik užsienio, bet ir Lietuvos miestuose. "Vilniuje yra įdiegta eismo valdymo sistema, tačiau, mano žiniomis, ji yra senesnio tipo. Valdymo sprendimus šioje sistemoje dar priima žmogus", – teigė jis. Kauno miesto savivaldybės administracija šiuo metu vykdo pirkimą, skirtą išmaniajai transporto sistemai kurti. Be darbo KTU Informatikos fakultete, startuolyje "Icybit" taip pat dirbantis M.Vasiljevas ir pats prisideda prie išmaniųjų eismo sistemų kūrimo.

"Icybit" – tai KTU IF absolventų įkurta tyrimų ir plėtros kompanija, dirbanti dirbtinio intelekto, paskirstytųjų sistemų projektavimo bei didžiųjų duomenų analitikos srityse. "Šiuo metu kuriame Kauno miesto eismo srautų monitoringo sistemą, kuri leis atlikti dalį tipinės ITS funkcijų", – pažymėjo KTU IF lektorius M.Vasiljevas. Jo teigimu, dirbtinis intelektas turi neribotų galimybių kuriant aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas. Svarbiausia apsispręsti, kiek ir kokių duomenų žmonės yra pasiruošę suteikti, kad sistema sklandžiai veiktų.

Nuspėja spūstis

Kadangi išmaniosios sistemos eismo monitoringą atlieka realiu laiku, jos leidžia stebėti, kur susidaro anomalios eismo situacijos (pavyzdžiui, eismo grūstys), bei fiksuoja įvairius eismo parametrus.

"Ši informacija saugoma, o remiantis ja galima atlikti probleminių eismo vietų atnaujinimą, pavyzdžiui, tam, kad būtų padidintas pralaidumas. Be to, po rekonstrukcijos darbų galima stebėti, ar jie davė norimą rezultatą", – pasakojo M.Vasiljevas.

Ši informacija saugoma, o remiantis ja galima atlikti probleminių eismo vietų atnaujinimą, pavyzdžiui, tam, kad būtų padidintas pralaidumas.

ITS taip pat taikomos optimaliai šviesoforams valdyti, eismo dalyviams informuoti apie sudėtingas eismo sąlygas per įvairias švieslentes ar mobiliąsias programėles. "Pastaruoju metu didelis dėmesys mokslo pasaulyje skiriamas eismo srautams prognozuoti. Siekiama pastebėti eismo spūsčių požymius dar jiems nesusidarius, kad būtų galima užbėgti sudėtingai eismo situacijai už akių", – aiškino KTU IF lektorius.

Pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI) , anot M. Vasiljevo, šviesoforai gali būti valdomi algoritmų, kurie priskiriami DI. Vis dėlto kelio ženklinimui išmaniosios transporto sistemos tiesioginės įtakos nedaro. "Tačiau ITS leidžia priimti racionalius eismo elementų rekonstrukcijos sprendimus, o kelio ženklinimas gali būti viena iš rekonstrukcijos dalių", – pažymėjo jis.

Skirtingi metodai

Pačios ITS yra diegiamos už eismo valdymą atsakingose institucijose, o įvairūs skaičiavimai atliekami lokaliuose arba nutolusiuose serveriuose ("debesyse"). Atskirose miesto dalyse diegiami tik davikliai, kurie renka su eismu gatvėse susijusią informaciją ir perduoda ją į sistemą. "Surinkti duomenys yra sujungiami ir pateikiami algoritmams ir (arba) atvaizduojami sistemos operatoriams kelių tinklo žemėlapyje", – teigė M.Vasiljevas.

Informaciją renkantys davikliai būna dviejų rūšių – stacionarūs ir judantys. "Stacionarūs davikliai dažniausiai registruoja transporto priemonių greitį ir intensyvumą. Vieni populiariausių – vaizdo kameros, infraraudonųjų spindulių lazerio, ultragarso, indukcinių kilpų pagrindu veikiantys davikliai", – tikino M.Vasiljevas. Judantys davikliai paprastai yra automobiliai su GPS įrenginiais arba keleiviai, turintys GPS įrenginius. Automobiliuose gali būti montuojami diagnostiniai OBD įrenginiai, turintys GPS. "Su šiuo įrenginiu galima stebėti ne tik kur važiuoja automobilis, bet ir, pavyzdžiui, tikslų momentinį greitį ar variklio apsukas", – sakė KTU IF lektorius. Tokius įrenginius turi ir Kauno miesto viešasis transportas, todėl keleiviai naudodamiesi tam tikromis programėlėmis gali matyti, kur šiuo metu juda viešojo transporto priemonės. "Visa ši informacija gali būti naudojama ir ITS. Pavyzdžiui, skaičiuojant, kiek laiko eismo srautas užtruks įveikdamas atitinkamas kelio atkarpas", – pastebėjo M.Vasiljevas.

Informacija iš vairuotojų

Panašiai duomenys gali būti renkami ir iš išmaniųjų telefonų. Pavyzdžiui, iš mobiliųjų programėlių, kurioms veikti reikalinga GPS funkcija. Todėl vartotojams aktyvavus tokias programėles, telefono naudotojo informacija gali būti renkama siekiant stebėti eismo situaciją. "Platų vartotojų ratą turinčios navigacijos sistemos, tokios, kaip "Google Maps" ar "Waze", leidžia ne tik naviguoti nežinomose vietose ar lengviau nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet taip pat renka telefono pozicijos duomenis ir naudoja juos eismo grūstims nustatyti", – teigia M.Vasiljevas. Tačiau tam, kad būtų galima nustatyti tikslią eismo informaciją, reikalinga kritinė vartotojų masė. "Tokiu atveju vartotojai ir patys dalijasi informacija, kad paslauga būtų kokybiškesnė. Tai vadinama crowdsourcing (angl. crowd – minia, sourcing – išteklių panaudojimas)", – paaiškino KTU IF lektorius.

Kitas judančių daviklių šaltinis – mobiliojo ryšio duomenys, kuriuos teikdami paslaugas administruoja mobiliojo ryšio operatoriai. Šiuos duomenis generuoja kiekvienas mobiliojo ryšio naudotojas, nepriklausomai nuo to, kokias programėles naudoja. "Tačiau vietos nustatymas šių duomenų pagrindu nėra toks tikslus kaip GPS atveju. Be to, tokių duomenų kiekiai milžiniški, todėl jų apdorojimas yra labai brangus", – pridūrė jis.

Pasak M.Vasiljevo, mobiliojo ryšio duomenų pranašumas tas, kad juos naudojant galima pasiekti labai didelį kelių tinklo padengimą. Besirūpinantiems savo asmeninių duomenų saugumu, KTU IF lektorius patikina, kad nerimauti nereikėtų. "Renkami duomenys yra ne apie žmones, kaip asmenis, bet apie jų poziciją ir judėjimo greitį. Asmeninė žmogaus informacija ITS neturi jokios reikšmės, todėl paprastai vartotojų asmeniniai duomenys yra anonimizuojami", – pažymėjo M.Vasiljevas. Be abejo, vartotojai turėtų būti budrūs naudodami mobiliąsias programėles, kurių kūrėjai yra nežinomi arba nepatikimi, nes, pasak KTU IF lektoriaus M.Vasiljevo, nėra garantijos, kad nerenkama daugiau informacijos, negu reikia.

Vairuotojai praneša, kad automobilių eilės šiek tiek po 16 val. nusidriekė Baršausko gatvėje ir Pramonės prospekte, ties VI fortu. 

Kantrybė seko ir kitose miesto vietose įstrigusiems vairuotojams. „Jeigu šį savaitgalį dar norite grįžti namo, tai Ateities plento siūlau vengti“, – skundėsi Darius.

Pranešama, kad apie 17 valandą kylant į Milikonių kalną taip pat pradėjo formuotis automobilių spūstis, mat čia įvyko avarija.

Policijos atstovas portalui kauno.diena.lt teigė, kad skaudžių avarijų nuo 16 val. neįvyko. Visi eismo įvykiai yra techniniai.

„Instruktaže naujiems Kauno gyventojams (pirmakursiams)“ pateikta 10 taisyklių, kaip elgtis pirmakursiams, ką tik atvykusiems į Kauną. Šiuos patarimus sukūrė „Deals on Wheels LT“.

„Eismas Kaune yra čiut čiut kitoks nei jūsų gimtajame mieste, kur vieninteliai eismo dalyviai būna šuo Sargis ir dėdė Jonas su traktoriumi“, – dėmesį atkreipia pirmoji taisyklė.

Tik atvykus į Kauną pirmakursiai raginami tvarkingai pastatyti automobilį, jį užrakinti, o raktelius išsiųsti šeimai paštu.

Be to, pirmakursiams siūloma tris mėnesius mokytis eismo taisyklių, taip pat važinėti viešuoju transportu, paspirtukais, tačiau nesinaudoti „CityBee“ automobiliais. 

Primenama, kad per Kalėdas pirmakursiai jau gali paprašyti šeimos narių grąžinti automobilio raktelius. Pradėti vairuoti siūloma tik po Naujųjų metų.

Tokie pamokymai internautams sukėlė šypseną. Kai kurie siūlė sugalvoti ir daugiau taisyklių pirmakursiams.

„Deals on Wheels LT“ / „Facebook“ nuotr.