„Ekologiškai ūkininkaujantiems bus leista dalyvauti trijose ekologinės sistemos gamybinėse veiklose (augalų kaita, tarpiniai pasėliai, neariminė žemdirbystė). Iki šiol ūkininkai turėjo galimybę dalyvauti tik dviejose, rinkdamiesi iš trijų“, – pranešime teigė K. Navickas.

Be to, nepažeidžiant ekologinių išmokų skaičiavimo metodikos, bus padidinti ekologinių ūkių išmokų dydžiai, o jų plotą, viršijantį 200 ha, planuojama remti 100 proc. (dabar – 70 proc.).

Atsižvelgus į Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos siūlymus bus supaprastintas Ekologinės gamybos žurnalas.

Nuo 2007 metų kasmet augęs ekologinių ūkių plotas šalyje šiemet, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 6 proc. ir siekė 243 tūkst. ha, pranešė ministerija. Jos teigimu, ilgainiui ekologiniai ūkiai neturėtų mažėti.

„Stabtelėjimas laikinas, susijęs su bendra ekonomine situacija Europoje, o ilgalaikėje perspektyvoje, didėjant ES skiriamai paramai ekologiniams ūkiams, prognozuojama, kad tokių ūkių daugės“, – pranešime teigė ministerija.

„Ekologiniu ūkininkavimu domiuosi jau tris dešimtmečius, nes esu įsitikinęs, kad ūkininkas turi labai svarbią pareigą pasirūpinti viešuoju interesu. Būtent jis atsako už tris strateginius dalykus: orą, vandenį ir maistą. Juk eurais nepakvėpuosi, jų neatsigersi ir nepavalgysi. Tai sukuria atsakomybę rūpintis savo tėviške ir su pagarba, meile globoti žemę“, – sako V. Genys.

Jis vertina, kad ir valstybė prisideda prie šio visiems žmonėms svarbaus tikslo ir padeda ekologiškai ūkininkaujantiems. Ekologinę produkciją auginantys ūkininkai jau kviečiami ir šiemet kreiptis Europos Sąjungos (ES) paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

Be plūgo ūkininkauja daugiau nei 25 m.

Ukmergės rajone ūkininkaujantis agronomas V. Genys nuo 1996 m. nebeturi plūgo ir dirba pasirinkęs minimalaus žemės dirbimo technologiją. Pastaruosius 15 metų savo ekologiniame sėklininkystės ūkyje nenaudoja jokių sintetinių trąšų ir herbicidų.

Jo įsitikinimu, ekologiniam ūkininkavimui labiausiai reikia dviejų dalykų, kad derlumas įgautų maksimalų potencialą. Visų pirma – žinių. „Turi gerai pažinti savo žemę, nes nėra tokio pat upelio, tokio pat dirvožemio. Dabar visi kalbam apie inovacijas, bet agronomija neina inovacijų keliu – ji eina pažinimo keliu. Kaip nuo žodžių nesikeičia nei Niutono, nei termodinamikos dėsniai, taip nuo nuomonių ir norų nepriklauso gamtos dėsniai. Visa ko pagrindas yra žinios“, – sako jau 41-ąjį sezoną žemės ūkyje dirbantis V. Genys.

Antra, ko reikia – tai kantrybė. 230 ha ūkyje V. Genys taiko 9 laukų sėjomainą, augindamas kmynus ir sėklai skirtas daugiametes žoles, spelta kviečius, rugius, grikius bei avižas. Kad biologinis aktyvumas dirvožemyje visiškai atsistatytų, reikia trijų sėjomainos „apsisukimų“, t.y. 27 metų. „Todėl parama ekologiniams ūkiams ypač svarbi, nes padeda „pagalvę“ ir leidžia lengviau tvarkytis“, – teigia ūkininkas.

Kiekvienas euras padeda ūkiui

Jau ne kartą parama ekologiniam ūkininkavimui pasinaudojęs V. Genys džiaugiasi, kad tai padėjo įsigyti naujų padargų, imtis melioracijos problemų sprendimo, atnaujinti senesnę techniką, pavyzdžiui, traktoriuose įtaisyti GPS ir laisvų rankų įrangas.

„Kaip automobiliui – degalai, kaip jums – kvėpavimas, taip ūkininkams yra būtina parama. Kiekvienas pinigas „pakišamas po žeme“, t.y. investuojamas į pagrindinę gamybos priemonę, į hektarą, ir tuomet per trumpesnį laikotarpį galima padaryti daugiau. O iš to nauda yra mums visiems“, – įsitikinęs ūkininkas.

Pašnekovas pateikia paprastą pavyzdį: Ukmergės rajono žemės našumo balo vidurkis, jo žodžiais tariant, nei šioks, nei toks. „Tai reiškia, kad šio regiono ūkininkai savo tikslų pasiekti ir pinigų sutaupyti gali tris kartus lėčiau, nei ūkininkaujantys „geruosiuose“ regionuose. Todėl kiekvienas paramos euras padeda geriau prižiūrėti dirvožemį ir taip užsidirbti“, – sako V. Genys.

Jau kviečiama teikti paraiškas

Lietuvos ūkininkai jau gali deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius, kitus plotus ir gyvulius. Tą jie kviečiami padaryti iki birželio 14 d. Pavėluotai paraiškos priimamos iki liepos 8 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos sumą mažinant 1 proc.

Ekologinę produkciją auginantys ūkininkai gali kreiptis Europos Sąjungos paramos pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Pagal ją remiamos dvi veiklos: „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Parama ekologiniam ūkininkavimui“.

2021 m. beveik 2,5 tūkst. ūkininkų buvo išmokėta daugiau kaip 42 mln. Eur. Šiais metais paramos gali kreiptis ūkininkai ir juridiniai asmenys, vykdantys su ekologine žemės ūkio gamyba susijusią veiklą.

„Kasmet stebime vis didesnį ūkininkų susidomėjimą parama ekologiniams ūkiams. Kreipiasi tiek jau turintys patirties, tiek tik pradedantys veiklą šia kryptimi – visi jie mato finansinės pagalbos prasmę ir noriai ja naudojasi“, – sako Virginija Petkienė, Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos seniūnijos žemės ūkio specialistė. Jos teigimu, daugiausia paraiškų sulaukiama iš bulvių ūkių savininkų.

Paraiškas galima teikti prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per elektroninius valdžios vartus. V. Petkienė taip pat atkreipia dėmesį, kad tą padaryti galima ir atvykus į savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūnijas. „Nerimaujančius ūkininkus galiu nuraminti – procesas nėra sudėtingas, padedame jiems kiekviename žingsnyje“, – patikina žemės ūkio specialistė.

Didžiausia parama – auginantiems daržoves, bulves, uogynus ir sodus

Pasinaudoti parama pagal minėtą priemonę gali ekologinę produkciją auginantys ūkininkai, kurių bendras tinkamas paramai plotas yra ne mažesnis kaip 1 ha, susidedantis iš laukų, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,1 ha.

Taip pat svarbu, kad pareiškėjai, kurie yra juridiniai asmenys, neturėtų įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, o pareiškėjai, kurie yra fiziniai asmenys, – tik „Sodrai“. Be to, pareiškėjų valda turi būti įregistruota, ir jos duomenys atnaujinti teisės aktuose nustatyta tvarka.

Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:

· javus – 218 Eur už 1 ha;

· javus pašarams – 232 Eur už 1 ha;

· javus, daugiametes žoles sėklai – 273 Eur už 1 ha;

· daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1ha;

· daugiametes žoles – 176 Eur už 1 ha;

· daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;

· vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 487 Eur už 1 ha;

· uogynus ir sodus – 518 Eur už 1 ha.

Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:

· javus – 238 Eur už 1 ha;

· javus pašarams ‒ 247 Eur už 1 ha;

· javus, daugiametes žoles sėklai – 298 Eur už 1 ha;

· daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1 ha;

· daugiametes žoles – 182 Eur už 1 ha;

· daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;

· vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 516 Eur už 1 ha;

· uogynus ir sodus – 534 Eur už 1 ha.

Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ prognozėmis, šiemet, jei atitiks ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, po patikrų bus sertifikuoti apie 2544 ekologiškai dirbantys ūkiai, kuriuose auginami žemės ūkio augalai ir gyvūnai. Tai yra 345 ūkiais daugiau nei prieš metus. Tokį augimą, kaip pažymima ŽŪM pranešime, paskatino teikiama parama naujai įsitraukiantiems į ekologinį ūkininkavimą.

Galutiniai sertifikuotos ekologiškai dirbamos žemės plotai ir sertifikuojančiųjų skaičius paaiškės metų pabaigoje, tačiau jau dabar akivaizdu, kad ekologiškai ūkininkauti nori vis daugiau ūkininkų.

Šiemet ūkiai tikrinami naudojantis elektroninėmis priemonėmis, dėl to, „Ekoagros“ duomenimis, pagerėjo kontrolės efektyvumas, sutaupoma laiko. Elektroniniuose žemėlapiuose vaizduojami tikrinamo pareiškėjo, sertifikuotų kaimyninių pareiškėjų laukai, ribos, pasėliai, galima peržiūrėti istorines praėjusių metų ribas, informaciją apie augintus augalus.

Šiuo metu „Ekoagros“ atliekamos kasmetinės patikros jau artėja prie pabaigos – jos truks iki lapkričio mėnesio.

Keičiasi ir prisiimamų naujų įsipareigojimų trukmė – 2 metai (2021–2022 m.). Prieš tai buvusio kvietimo teikti paraiškas pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ metu (2015–2016 m.) įsipareigojimus pareiškėjai turėjo prisiimti 5–6 metams.

Anot ministerijos, nauja ir tai, kad valdos dalijimas bus tikrinamas tik antraisiais įsipareigojimų metais. Tyčinis žemės ūkio valdos skaidymas – tai dirbtinis žemės ūkio valdos ploto suskirstymas į dalis, sumažinant ankstesniais metais deklaruotą plotą.

Taip pat išplėstas remiamų pasėlių sąrašas. Parama bus mokama ir už pluoštines kanapes sėklai, apynius, putinų uogynus, rapsukus, sorgus, judras, ožerškius, bolivines balandas.

Paraiškas teikti pagal pakeistas taisykles ekologiškai ūkininkaujantieji gali iki šių metų birželio 7 d.

2021 m. paraiškų priėmimui pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ skirta daugiau nei 51 mln. eurų.

– Gal galite papasakoti, kaip reikėtų užauginti, paruošti, laikyti ir parduoti ekologišką produktą?

– Norint gaminti ir tiekti rinkai ekologišką produkciją, reikia ją sertifikuoti. Nes tikru ekologišku laikomas tik sertifikuotas produktas. O norint tai padaryti, reikia išmanyti ekologinio ūkininkavimo principus, laikytis griežtų nustatytų reikalavimų. Taip pat sutikti su faktu, kad veikla bus kontroliuojama ir nuolat tikrinama – ir ne tik dokumentacija, bet ir gamybos vieta. Be to, siekiant įvertinti, ar produktas neužterštas neleistinomis medžiagomis ir, ar pagamintas laikantis ekologinės gamybos reikalavimų, bus imami produkcijos mėginiai laboratoriniams tyrimas. Svarbu pabrėžti, kad nesilaikant reikalavimų sertifikatą galima net ir prarasti.

– Daugelis gali įsivaizduoti, kad ekologiniame ūkininkavime svarbus tik auginimo etapas. Tačiau griežti reikalavimai keliami ir kitoms grandims. Kokie jie?

– Kontroliuojami visi ekologiško produkto etapai – nuo lauko iki stalo. Nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ir patiekimo galutiniam vartotojui. Kiekvienas ekologiško produkto judėjimo etapas ir kiekvienas grandinės dalyvis turi būti kontroliuojamas sertifikavimo įstaigos – tam, kad būtų apginti vartotojo lūkesčiai ir užtikrintas pirkėjo pasitikėjimas ekologinės gamybos kontrolės sistema. Savo ruožtu kiekvienas gamintojas taip pat turi susidaryti vidinę kontrolės sistemą, kuri užtikrintų ir įrodytų, kad produktas pagamintas laikantis visų ekologinės gamybos reikalavimų.

– Ekologinis ūkininkavimas naudingas ne tik žmogui, bet ir gamtai. Kokių cheminių medžiagų išvengiama ūkininkaujant tokiu būdu?

– Ekologiškai ūkininkaujant pagrindinis principas – naudoti natūralias medžiagas ir procesus. Ekologiški augalininkystės produktai auginami nenaudojant pesticidų ir cheminių trąšų, tokie patys reikalavimai taikomi ir ekologiškai auginamų gyvulių pašarams. Be to, ekologiški gyvulininkystės produktai neužteršti antibiotikais ir hormonais.

Svarbu akcentuoti, kad tuo ekologiškumo grandinė nesibaigia – griežti reikalavimai taikomi ir perdirbimui. Perdirbant ekologiškus produktus draudžiama naudoti sintetines kvapiąsias medžiagas, dažiklius, labai ribotas fermentų, maisto priedų ir pagalbinių medžiagų sąrašas.

– Kuo sertifikuoti produktai skiriasi nuo nesertifikuotų? Dažnai manome, kad močiutės sode augintas, dar šiek tiek sukirmijęs obuolys – natūralumo požymis.

– Sertifikatas vartotojui garantuoja, kad gamyba yra kontroliuojama, nuolat tikrinama, ar laikomasi reikalavimų. Nėra sertifikato, nėra specialaus ženklinimo – nėra ir garantijų. Iš sukirmijusio obuolio galima daryti išvadą, kad sodas intensyviai nuo kenkėjų nebuvo purkštas, bet tai dar nereiškia, kad jis ekologiškas. Jeigu produkto gamyba atitinka bendruosius maisto reikalavimus, jis yra sertifikuotas pagal ekologinius reikalavimus, tuomet toks produktas laikomas ekologišku, nepaisant jo išvaizdos.

Visa sertifikuota produkcija yra žymima ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymima produkcija, sertifikuota pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.

Plačiau susipažinti su trumpųjų tiekimo grandinių projektu „Rupūs miltai“ ir jų ekologišku asortimentu galite adresu www.rupus.lt.

„Susitikime dalyvavo per 400 žmonių iš 46 šalių, ir net 4 dienas vykęs nuotolinis bendravimas, sesijos, diskusijos, darbas grupėse pagal atskiras temas inspiravo naujų idėjų ir minčių. Visų šalių atstovų nuomone, būtina atsakingai kurti ekologiškesnę ekonominę sistemą ir ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Tad diskutavome, kaip to pasiekti, kokius metodus pasirinkti, kokias priemones taikyti ir kaip edukuoti visuomenę. Tik gaila, kad dėl COVID-19 pandemijos šis renginys vyko nuotoliniu būdu“, –- po tarptautinio susitikimo sakė A. Svitojus.

Jo teigimu, darbo grupėse kalbėta apie atsinaujinantį / ekologinį ūkininkavimą, agroekologiją, vietinių išteklių valdymą, energetiką, maisto perdirbimą ir paskirstymą bei vartojimą, maistą ir maisto saugą, turizmą ir gastronomiją bei daugybę kitų temų.

ŽŪR Kaimo plėtros ir komunikacijos skyriaus vadovė Sonata Kisielienė priminė, kad memorandumas dėl Pasaulio organinių rajonų aljanso (GAOD) sukūrimo pasirašytas Romoje (Italija). Jame numatyta keistis žiniomis ir gerąja patirtimi bei pakviesti kitas pasaulio šalis prisijungti prie Aljanso.

GAOD steigėjų parengtoje deklaracijoje teigiama,kad tvari maisto gamyba ir vartojimas – raktas į žmogaus sveikatą ir yra itin svarbus, siekiant įveikti tokius iššūkius kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas. Pasaulio maisto ir ūkininkavimo sistemų pertvarkymas reikšmingas siekiant užtikrinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (SDG), todėl labai svarbu sukurti veiksmingą partnerystę ir dalintis praktinių sprendimų pavyzdžiais. Šalys steigėjos, remdamosi vietos ir subnacionalinių vyriausybių veiksmais, sukūrė darbinius modelius ir gyvas laboratorijas, padedančias pereiti prie tvaraus maisto ir ūkininkavimo sistemų, integruoti valstybines ir privačias institucijas, pilietinę visuomenę, ūkininkus, mažąsias ir vidutines įmones.

„Bendradarbiaudami ir užmezgę ryšį su visais žemynais, mes taip pat stengsimės paremti panašaus mąstymo iniciatyvas viso pasaulio ir šalies lygmeniu, siekdami prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo”, – pabrėžia Aljanso steigėjai.

„Farmers Circle“ Lietuvoje registruota šiemet, ji šiuo metu ūkinės veiklos iš esmės nevykdo. Planuojama, kad ši bendrovė užsiims ekologiniu ūkininkavimu - galvijų (karvių ir jaučių) ir avių, daržovių, vaisių, rūšinių produktų auginimu ir pardavimu, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintas ekologinio ūkininkavimo taisykles.

„Asgaard“ yra Danijoje registruota rizikos kapitalo investicinė bendrovė. Su ja susijusių ūkio subjektų, kurie veikia Lietuvoje, pagrindinės veiklos sritys yra nekilnojamojo turto vystymas ir valdymas bei restoranų veikla.

„Idavang“ yra Danijoje registruota valdymo bendrovė. Lietuvoje veikia kelios jos kiaulių fermos, įmonė užsiima kiaulių auginimu ir pardavimu Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Vengrijoje.