Ketvirčio ekonomikos augimą lėmė išaugusi vidaus paklausa ir eksportas. Anksčiau šiemet Japonijos ekonomikai smogė koronaviruso pandemija ir padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Japonijos BVP traukėsi tris ketvirčius iš eilės, o antrą ketvirtį susitraukimas siekė net 8,2 proc. Tai buvo didžiausias vieno ketvirčio BVP mažėjimas nuo 1980-ųjų.

Teigiami ekonomikos duomenys buvo itin laukiami Japonijos vyriausybės, kuri vengė griežtų apribojimų dėl koronaviruso, kurie buvo įvesti kitose šalyse, ir bandė subalansuoti ligos plitimo prevenciją ir ekonomikos apsaugojimą.

Analitikų teigimu, ekonomika turėtų augti ir ketvirtą ketvirtį.

Pasak Vito Vasiliausko, bankai turi solidų kapitalo rezervą, o įmonės – pakankamas lėšų atsargas, kad įveiktų trumpalaikį likvidumo šoką.

„Padarėme testavimą ir bendra žinutė būtų, kad iš principo nuostoliai, jeigu jie būtų patirti bankiniame sektoriuje, būtų atlaikyti ir negalima būtų kalbėti apie pažeidimus kapitalo pakankamumo rodiklio, kurio minimalus reikalavimas yra 8 procentai. Bankai tikrai turi pakankamai sukaupę rezervų, sprendimas neišmokėti dividendų dar labiau tuos rezervus padidino, sprendimai dėl anticiklinio kapitalo rezervo atlaisvinimo taip pat suteikė papildomo manevro laisvę“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, net ir esant pačiam blogiausiam scenarijui, kai bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų beveik 10 procentinių punktų, jie vis dar su atsarga viršytų minimalius reikalavimus. Bazinio ekonomikos scenarijaus atveju, bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų 4,9 procentinio punkto.

Šių metų pirmąjį ketvirtį, preliminariais duomenimis, bankų kapitalo pakankamumas siekė 22,6 procento.

Priklausomai nuo ekonomikos scenarijaus, paskolų portfelio nuostolingumas 2020-2021 metais siektų 3,3-6,9 proc. (430-970 mln. eurų), didžioji dalis kredito nuostolių (apie 80 proc.) būtų patiriama iš paskolų verslo klientams. Bankų veiklos pajamos sumažėtų 14-38 procento.

Bankai taip pat būtų pajėgūs atlaikyti trečdalio indėlių atsiėmimą – net penkis kartus daugiau nei per didžiausią istorijoje indėlių nuosmukį ankstesnės krizės metu. Tuomet daugiausia bankų sektoriuje indėlių sumažėjo 2008 metų spalio mėnesį – 6,2 procento.

Anot V. Vasiliausko, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priklausomybė nuo juos patronuojančių bankų, palyginti su ankstesne ekonomine krize yra ženkliai sumažėjusi. Užsienio bankų indėliai šiuo metu sudaro tik 6,5 proc. šalies bankų turto, kai 2008 metais šis rodiklis siekė 43 procentus.

Taip pat numatyta sumažinti biurokratiją pristabdytiems projektams, pranešė savivaldybė.

Parama verslui žadama ir leidžiant išnaudoti savivaldybės komunikacijos kanalus bei formuojant informacinius paketus įmonėms – tai paspartintų jų grįžimą į aktyvią veiklą.

„Plano įgyvendinimas šiuo metu – vienas iš miesto prioritetų, todėl išnaudosime visus turimus žmogiškųjų išteklių ir finansinius resursus, kad pagalba miestiečius pasiektų kuo greičiau”, – pranešime sakė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Artimiausiu metu Vilnius planuoja naujas priemones, kaip didinti užimtumą, apmokėti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, didinti psichologinės pagalbos prieinamumą, teikti pagalbą nuomojantis būstą neįgaliesiems ar likusiems be globėjų žmonėms bei kitas.

Be to, numatoma keisti eismą senamiestyje, tęsti nuotolinį darbą po karantino, sukurti Vilniaus konkurencingumo komandą, pertvarkyti sveikatos sektoriaus vadybą, sukurti civilinės saugos rezervo sandėlį.

Vyriausybės sostinė prašo švelninti išmokų gyventojams taisykles, dirbantiems su individualia veikla didinti išmokas iki MMA lygio.

Taip pat siūloma paskirti Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą bei spartinti naujojo stadiono projektą.

Kiek pinigų reikės visoms pagalbos priemonėms, dar skaičiuojama.

Anot jo, šią galimą ekonomikos skatinimo priemonę G. Nausėda aptarė diskusijoje su ekonomistais praėjusią savaitę.

„Aptarta viena iš galimybių, idėjų – laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki metų pabaigos ir taip prisidėti, labai horizontaliai paliesti visus dirbančiuosius, padidinti jų pajamas ir taip paskatinti paklausą, pagyvinti mūsų ekonomiką. Ši idėja sutikta gana pozityviai, ji toliau bus plėtojama su ministerijomis, Vyriausybe ir sulaukus galimybių, jeigu tai pasiteisins, mes teiksime tokią iniciatyvą Seimui“, – Žinių radijui antradienį sakė G. Nausėdos patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai.

Horizontaliai paliesti visus dirbančiuosius, padidinti jų pajamas ir taip paskatinti paklausą, pagyvinti mūsų ekonomiką.

Anot jo, ekonomistams šiemet prognozuojant apie 8-10 proc. ekonomikos susitraukimą, kai kurios prognozės numato analogišką augimą kitąmet, todėl yra būtina „amortizuoti ekonomikos nuosmukį būtent šiais metais“. Laikinas mokesčio sumažinimas, patarėjo nuomone, galėtų padidinti gyventojų pajamas, paskatinti vartojimą ir sušvelninti ekonomikos kritimą.

„Jei sveikatos fronte pirmaujame 1:0, tai ekonomikos fronte atsiliekame 1:0, tačiau turime galimybių pasitempti, išlyginti ir persverti rezultatą, bet tam reikia žymiai aktyviau skatinti ekonomiką“, – pabrėžė S. Krėpšta.

Lietuvoje kovo 16-ąją įvedus karantiną, buvo uždrausta didžioji dalis prekybos ir paslaugų, tačiau palaipsniui karantino sąlygos švelninamos atšaukiant vis daugiau apribojimų verslui.

Pasirengimas krizėms vėluoja

Kai kas nesikeičia – Lietuva vis tikisi, kad mus pasaulinės negandos aplenks. Dabar vylėmės, kad pro šalį praslinks koronovirusas, tad nuo jo protrūkio pradžios Kinijoje per beveik tris mėnesius nesugebėjome parengti būtinų apsaugos ir kitų priemonių.

Lygiai taip pat 2008-ųjų antroje pusėje, pasaulyje jau pradėjus ryškėti artėjančios ekonominės ir finansinės krizės ženklams, Lietuva dar švaistėsi viešaisiais pinigais ir pažadais kelti algas. Artėjo Seimo rinkimai, ir tai tuometei socialdemokratų valdžiai atrodė pakankama priežastis slėpti informaciją apie artėjantį sunkmetį.

Vos pradėjusi dirbti nauja, jau konservatorių lyderiaujama Vyriausybė nebeturėjo laiko ilgai svarstyti ir analizuoti – buvo priversta imtis priemonių neatidėliodama, tad kartais ir klysdama. Jau ir krizei pasibaigus, daug metų diskutuota, ar sunkmetį būtume atlaikę lengviau, jei būtų kreiptasi pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą. Tačiau Vyriausybė nutarė kapanotis iš krizės pati: ėmėsi naktinės mokesčių reformos, nuo kurios nukentėjo verslas, bet šalia to 2009 m. pradžioje patvirtino ir Ekonomikos skatinimo planą, kuris turėjo padėti verslui atsilaikyti.

Prie tuomečio ūkio ministro Dainiaus Kreivio kabineto buvo pakabintas didžiulis ekranas, kuriame kiekvieną dieną atnaujinama informacija apie paramos verslui plano įgyvendinimą: kiek dar skirta pinigų, kiek pasistūmėta įgyvendinant plane numatytas priemones. Tokia informacija kasdien buvo atnaujinama ir specialiai tam sukurtame portale.

Įsteigus specialų fondą ir į šalies infrastruktūrą investavus 2 mlrd. ar daugiau eurų, būtų galima iš esmės pakeisti ekonomikos pulsą.

Apie 5 mlrd. litų injekciją

"2009 m. Ekonomikos skatinimo planas davė naudos. Beveik 20 tūkst. įmonių gavo paramą, tam buvo skirta apie 5 mlrd. litų injekcija. Tačiau planuota ją skirti per metus, bet realiai tai įvyko per dvejus. Pagrindinė priežastis – bankai nenorėjo skolinti", – šiandien sako vienas anų metų ekonomikos gelbėjimo plano tėvų, dabartinis Seimo narys D.Kreivys.

Jis primena, kad 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje Vyriausybė rengė du planus: vieną – fiskalinės drausmės taupymo, kitą – ekonomikos skatinimo. "Eurą buvome pramiegoję, valstybės biudžete – skylės. Fiskalinė situacija buvo daugiau nei bloga, tad niekas neskolino. Dabar jau turime eurą ir sukauptų rezervų. Tai visiškai keičia situaciją, leidžia skolintis, nors ir dabar skolinimosi palūkanos tikrai kils", – mano D.Kreivys.

Dainius Kreivys

Nors anuomet krizė buvo kitokia, tad kitokios, nei dabar, buvo ir jo priemonės, bet yra ir panašumų. Ir anuomet, ir dabar Vyriausybė imasi priemonių įmonių likvidumui užtikrinti.

"2009–2010 m. daugybė įmonių pasinaudojo mokesčių atidėjimu, ir tai leido joms išgyventi. Skyrėme pinigų smulkiajam ir vidutiniam verslui kredituoti, kuris vyko per Lietuvoje veikiančius bankus. Teko nuolat kviestis bankų atstovus į ministeriją, aiškintis, kiek jie skyrė pinigų ir kodėl tik tiek. Tai buvo gana sunkūs pokalbiai. Garantijos, palūkanų kompensavimas – šios priemonės suveikė neblogai. Neblogai vykdyta viešųjų pastatų renovavimo programa, tačiau buvo visai įstrigęs daugiabučių namų renovavimas", – daugiau sėkmių nei nesėkmių vardija tuometis ūkio ministras.

Smaigalys – ne ten

Ne taip gerai 2009-ųjų krizės įveikimo plano rezultatus vertina ne jo autoriai, o kiti ekspertai. "Per mažai ir per vėlai", – įsitikinęs viešosios įstaigos "Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai" valdybos pirmininkas dr. Klaudijus Maniokas.

Paramos smaigalys buvo nukreiptas į renovaciją, tikėtasi, kad tai išjudins statybų verslą, kuris atrodė labiausiai nukentėsiantis sektorius. Bet tai visiškai nepavyko, nes pasirodė, kad turėti pinigų renovacijai neužtenka – reikia ir teisinių priemonių, ir kad gyventojai tuo patikėtų. Dėl teisinių ir organizacinių priežasčių sunkiausiais recesijos metais nebuvo renovuotas nė vienas namas, pinigai pragulėjo nepanaudoti.

Bedarbių mokymas buvo gana beprasmis, nes traukėsi paklausa.

Tarp pranašumų – buvo dėta pastangų įmonių likvidumui išsaugoti teikiant garantijas iš INVEGA, ir tai pasitvirtino.

"Bet rimtų paklausos skatinimo priemonių stigo tada, stinga ir dabar. Anuomet trūko pinigų ir patirties. Dabar pinigų yra, o dėl patirties nesu įsitikinęs", – sako K.Maniokas.

Nors, jo nuomone, didžioji 2009 m. verslo paramos plano dalis nebuvo labai sėkminga, bet pripažįsta, kad anuomet nebuvo ir galimybių rimtam finansiniam stimului, nes pasiskolinti buvo labai sunku. Bankuose buvo milžiniškos palūkanos, o ES struktūrinių fondų nepavyko taip greitai atpalaiduoti, nes galioja griežtos taisyklės.

Reikalinga, bet neveiksminga

Kritiškai ekonomikos gaivinimo plano pagalbą smulkiajam ir vidutiniam verslui per pirmus jo įgyvendinimo metus įvertino ir Valstybės kontrolė.

"Plano priemonės iš esmės buvo svarbios ir reikalingos, tačiau, esant ekonominei krizei, jos yra nepakankamai veiksmingos dėl per ilgai trunkančio jų įgyvendinimo ir palyginti nedidelių verslą pasiekusių kreditų sumų", – audito išvadas anuomet apibendrino tuometė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Valstybės auditoriai gyrė Vyriausybės siekį plėsti verslo finansavimo galimybes – buvo numatyta bankams skirti papildomų piniginių išteklių, kuriuos jie turėjo skolinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. Tuo tikslu buvo numatyta teikti paskolas, valstybės garantijas už paskolas ir iš dalies kompensuoti paskolų palūkanas. Tačiau iš Ekonomikos skatinimo plane verslo galimybėms išplėsti numatytų 2,1 mlrd. litų 2009 m. ūkio ministro įsakymais paskirstyta 1,2 mlrd., o rinką faktiškai pasiekė 155 mln. litų. Šios priemonės patenkino tik labai nedidelę kreditų poreikio dalį ir negalėjo atstoti bankų skolinimo sumažėjimo, kuris 2009 m. sudarė apie 5 mlrd. litų. Valstybės kontrolė konstatavo, kad šių priemonių sukurta nauda negalėjo iš esmės pakeisti bendros ekonominės padėties Lietuvoje.

Siekdama gerinti verslo sąlygas Vyriausybė buvo įsipareigojusi iki 2011 m. pabaigos nacionalinę administracinę naštą verslui sumažinti 30 proc. – naikinti nebūtinus teisės aktus, mažinti besidubliuojančių ir kontroliuojančių institucijų skaičių, sumažinti verslininkų išlaidas mokesčių, darbo santykių, statistikos ir kitose srityse. Tačiau, valstybės auditorių įsitikinimu, verslo aplinka keitėsi per lėtai.

Išanalizavę plano įtaką darbo vietoms išsaugoti auditoriai konstatavo, kad ji buvo minimali, nes plane numatyti tikslai nebuvo pasiekti – priemonės nesustabdė didėjančio įmonių bankrotų skaičiaus ir spartaus nedarbo augimo.

Gelbėjimo planas – ne mėnesiui

Lyginant su 2009 m. ekonomikos gaivinimo planu, didžiausias skirtumas, kad dabar didesnės finansinės galimybės, nėra problemų skolintis, valstybė yra sukaupusi rezervų.

Daugelis Vyriausybės patvirtinto ekonomikos skatinimo plano priemonių, K.Manioko vertinimu, teisingos, tačiau trūksta detalių esminiam dalykui – ilgalaikiam paklausos skatinimui, kas lemtų ir ilgalaikį plano poveikį.

"Krizė užsitęs, jau niekas nebemano, kad čia savaičių ar mėnesio klausimas. Taip, reikia padėti žmonėms atsilaikyti keletą pirmų mėnesių, bet reikia projektuoti ir pusmečio, metų ar net kelerių metų perspektyvą, galvoti apie ilgalaikį paklausos skatinimą. Tai, kad žmonėms bus iš dalies kompensuotas prarastas atlyginimas, juos išgelbės tik artimiausiu metu. Valstybė gali daryti daugiau per įvairius didelius projektus", – įsitikinęs K.Maniokas.

Klaudijus Maniokas

Jo manymu, praeitos krizės pamokas galima panaudoti visų pirma pagreitinant investavimo procesą. Dalis šio ES finansinio laikotarpio struktūrinių fondų lėšų judėjo, deja, gana lėtai, nors pernai ir buvo nedidelis progresas. Tad, K.Manioko įsitikinimu, reikia dėti maksimalias pastangas, kad tie pinigai pajudėtų.

"Reikia atleisti varžtus, peržiūrėti procedūras, skelbti kuo įmanoma daugiau konkursų ateičiai numatytiems projektams, naudoti pinigus anksčiau, nei kad buvo numatyta. Tačiau tam reikia valstybės administracinių gebėjimų, bet šiuo aspektu ankstesnės krizės pamokos galėjo būti išmoktos, tačiau nežinau, ar išmoktos", – pabrėžia K.Maniokas.

Kas tą darys karantino metu? Ekspertas siūlo steigti centralizuotą projektų valdymo padalinį, kuris galėtų veikti Centrinėje projektų valdymo agentūroje ir padėtų visoms viešosioms organizacijoms rengti konkursus ir prižiūrėti jų vykdymą.

Ko akivaizdžiai trūko 2009 m. plane ir ko, K.Manioko įsitikinimu, reikia dabar, tai paramos rinkodaros priemonėms: "Tai taip pat praėjusios krizės pamoka – įmonės pirmiausia nukirpo lėšas rinkodarai, nes visi pradėjo taupyti. Tačiau tai pakerta pagrindus tolesniam įmonių augimui. Reikėtų sukurti priemonę rinkodarai skatinti, kompensuoti įmonėms dalį rinkodaros, komunikacijos išlaidų."

Investuoti į infrastruktūrą

"Planas geras, bet iššūkis Vyriausybei pasiekti, kad tie pinigai kuo greičiau pasiektų kiekvieną įmonę", – pabrėžia ir vienas iš 2009 m. plano autorių D.Kreivys.

Jis primena, kad, patvirtinus ekonomikos gaivinimo planą 2009 m., pirmi pinigai ėmė ateiti į rinką tik po trijų keturių mėnesių. Bet anuomet įmonių veikla staiga nesustojo, o dabar kai kuriuose sektoriuose jos visai uždarytos, tad, pabrėžia D.Kreivys, pinigai jas turi pasiekti ne per kelis mėnesius, o per kelias dienas.

Jo prognozėmis, ir dabar bankai sunkiai skolins, tad reikėtų galvoti apie alternatyvias valstybės priemones: "Nesakau, kad valstybei reiktų steigti banką, bet vertėtų prie INVEGA papildomai steigti mechanizmus, kurie galėtų verslui išduoti paskolas."

Be to, pasak D.Kreivio, valstybei reiktų investuoti į tuos infrastruktūros projektus, kurie jau parengti, bet šiandien jiems skiriamos sumos nėra didelės. Pavyzdžiui, įsteigti infrastruktūros fondą ir į jį įdėjus infrastruktūros projektams skirtus pinigus būtų galima dar papildomai skolintis iš didžiųjų europinių bankų – Europos investicijų, Europos plėtros ir rekonstrukcijos. Taip būtų galima dešimtkart padidinti šią sumą ir paleisti daug didelių projektų. O skolą būtų galima atiduoti įdiegus naują mokėjimo už kelius sistemą, kurios projektas dabar užstrigęs Seimo biudžeto ir finansų komitete.

Taip, reikia padėti žmonėms atsilaikyti keletą pirmų mėnesių, bet reikia projektuoti ir pusmečio, metų ar net kelerių metų perspektyvą.

"Ėmus skubiai rengti naujus projektus ir imantis jau parengtų, įsteigus specialų fondą ir į šalies infrastruktūrą investavus 2 mlrd. ar daugiau eurų, būtų galima iš esmės pakeisti ekonomikos pulsą", – siūlo D.Kreivys.

Dar jis pataria dabartinei Vyriausybei pasinaudoti 2009 m. dirbusios Vyriausybės pavyzdžiu kasdien informuoti apie plano įgyvendinimą, kur ir kiek nueina tam skirtų pinigų. "O kad planas neliktų haliucinacija, Vyriausybei reikia susitelkti į įgyvendinimą. Mano nuomone, būtų galima sutelkti dviejų puikiai veikiančių agentūrų – "Investuok Lietuvoje" ir "Versli Lietuva" – geriausių specialistų komandą, kuri padėtų organizuoti to plano įgyvendinimą", – pataria ankstesnio kovos su krize plano kūrėjas.

2021 m. pagalbos verslui planui įgyvendinti – 2,5 mlrd. eurų

1. Sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai užtikrinti – 500 mln. eurų

2. Padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas:

– valstybės lėšomis iki trijų mėnesių prisidėti padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams – 250 mln. eurų, savarankiškai dirbantiems žmonėms – po 257 eurų išmokoms per mėnesį – 50 mln. eurų;

– ligos išmokoms prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius karantino metu – 200 mln. eurų.

3. Padėti verslui išsaugoti likvidumą:

– suteikti mokestines paskolas atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų;

– padidinti Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir "Invegos" garantijų limitą 500 mln. eurų ir išplėsti garantijų suteikimo sąlygas;

– mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuoti 50–100 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų sumos.

4. Skatinti ekonomiką:

– spartinti investicijų programas (1,2 mlrd. eurų) greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą;

– perskirstyti ES investicijų lėšas sveikatos, užimtumo ir verslo sritims – 250 mln. eurų;

– spartinti valstybės biudžeto asignavimų einamosioms išlaidoms naudojimą;

– leisti naudoti Klimato kaitos ir Kelių priežiūros ir plėtros programų lėšas ir spartinti daugiabučių namų renovacijos programą – 250 mln. eurų;

– nustatyti papildomą valstybės garantijų limitą – 500 mln. eurų.

5. Užtikrinti valstybės iždo likvidumą:

– suteikti teisę Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Šaltinis: Vyriausybė

2009–2010 m. Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo ataskaita

Šaltinis: D.Kreivio archyvas

Užsitęs ilgiau

Europos Centrinis Bankas (ECB), liepos mėnesio posėdžio protokole pateikdamas pesimistinę bendros valiutos zonos prognozę, pažymėjo, kad "padidėjo tikimybė, jog praėjusiais metais prasidėjęs ekonomikos augimo sulėtėjimas užsitęs ilgiau, nei buvo tikėtasi anksčiau."

ECB perspėjo, kad dabartinės rizikos yra "skvarbesnės" ir dėl to gali blogėti bloko augimo prognozė. Kalbėdami apie nedžiuginančias perspektyvas, centrinio banko atstovai pažymėjo, kad skatinamųjų priemonių paketas galėtų duoti veiksmingesnių rezultatų nei atskiros priemonės.

"ECB yra susirūpinęs – tai yra pagrindinė žinia", – pažymėjo Nyderlandų banko ING analitikas Carstenas Brzeski.

ECB vadovas Mario Draghi po pasitarimo liepos 22-ąją leido suprasti, kad bankas gali imtis naujų pinigų politikos švelninimo priemonių ir dar labiau sumažinti palūkanų normas, kad suaktyvintų lėtą ekonomikos augimą ir paskatintų atkakliai nekylančios infliacijos didėjimą.

Po liepos mėnesio posėdžio ekonominė padangė ir toliau niaukėsi, o didžiausią ekonomiką bloke turinti Vokietija, kaip prognozuojama, trečiąjį ketvirtį gali smukti į recesiją.

Oficialūs šį mėnesį paskelbti duomenys parodė, kad 19 narių turinčios euro zonos ekonomika, 2019 m. pirmąjį ketvirtį augusi 0,4 proc., antrąjį ketvirtį augo vos 0,2 proc.

Už bloko ribų stiprų nerimą kelia JAV protekcionizmo pastangos, besivystančių rinkų silpnumas ir geopolitinės rizikos. Problemų laukiama ir iš kitos Lamanšo sąsiaurio pusės, nes tikimybė, kad "Brexit" įvyks nepasiekus susitarimo, išaugo po to, kai Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pareigas pradėjo eiti Borisas Johnsonas.

Vokietijos verslo nepasitikėjimas

Vis didėjant nuogąstavimų dėl gresiančios recesijos, Vokietijos verslo pasitikėjimo šalies ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja ekonominių tyrimų institutas IFO, rugpjūtį smuko į žemiausią nuo 2012 m. pabaigos lygį.

Šis rodiklis liepą, patikslintais duomenimis, siekęs 95,8 punkto, paskutinį vasaros mėnesį nusileido iki 94,3 punkto – žemiausiai nuo 2012 m. lapkričio.

Šie indekso pokyčiai rodo, kad verslo vadovai didžiausios Europos ekonomikos augimo perspektyvas vertina niūriai, pareiškė IFO prezidentas Clemensas Fuestas.

Vokietijos verslo vadovų raukšlės nuo susirūpinimo vis gilėja ir gilėja – recesijos Vokietijoje ženklų vis daugėja.

"Vokietijos verslo vadovų raukšlės nuo susirūpinimo vis gilėja ir gilėja – recesijos Vokietijoje ženklų vis daugėja, – C.Fuesto komentarą citavo BNS. – Savo dabartinę padėtį bendrovės ir vėl įvertino kur kas prasčiau. Pesimistiškiau vertinamos ir ateinančių mėnesių perspektyvos."

Pasak instituto IFO, nuotaikos Vokietijos verslo sektoriuje prastėja dėl naujų užsakymų portfelio augimo lėtėjimo, kurį lemia jau ilgiau kaip metus besitęsiantis JAV ir Kinijos prekybos karas, taip pat nerimas dėl "Brexit".

"Vokietija yra atsidūrusi ant techninės recesijos slenksčio", – pareiškė banko KfW ekonomistas Klausas Borgeris. – Silpna pasaulio ekonomika, chaotiško "Brexit" per Heloviną grėsmė ir vis aštrėjantis JAV ir Kinijos prekybos ginčas užkrauna didelę naštą, visų pirma pramonei – Vokietijos ekonomikos širdžiai."

Pasak C.Fuesto, "panašaus masto pesimizmas pramonės sektoriuje paskutinį kartą buvo matytas 2009-aisiais – krizės metais".

Dar prieš metus IFO skaičiuojamas verslo pasitikėjimo indeksas buvo priartėjęs prie rekordinio 104,2 punkto lygio. Tačiau per pastaruosius 12 mėnesių jis smuko 11 kartų.

Lietuva: veikia neapibrėžtumas

Ką rodo šis ekonomikos augimo lėtėjimas ir ar vis dar galime tikėtis minkšto nusileidimo be didesnės žalos ekonomikai? O gal laikas prisisegti saugos diržus ir ruoštis kietam nusileidimui? Apie tai liepos mėnesį savo komentarą paskelbė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Anot jos, didžiosios pasaulio ekonomikos mažina apsukas. Euro zonos ekonomikos metinis augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo iki 1,1 proc. ir augo lėčiausiai nuo 2013 m. Pirkimo vadybininkų indeksas, ekonomikos lūkesčių ir apdirbamosios gamybos rodikliai signalizuoja, kad šių metų antrojo pusmečio pradžioje euro zonos ekonominių sunkumų nemažėjo.

"Ko gero, didžiausią susirūpinimą kelia buksuojanti Vokietijos ekonomika – antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šios euro zonos sunkiasvorės ekonomika net šiek tiek susitraukė, – teigia L.Galdikienė. – Nuogąstaujama, kad, jei panašios tendencijos išsilaikys ir toliau, šiemet šalies ekonomika gali neišvengti recesijos. Prie į eksportą ypač orientuotos Vokietijos ekonomikos skaudulių nemažai prisideda lėtėjantis Kinijos ūkio augimas, kuris šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias per pastaruosius 27 metus. Nors JAV šią vasarą mini ilgiausiai šalies istorijoje trunkantį ekonomikos plėtros laikotarpį, metinis BVP augimas antrąjį ketvirtį reikšmingai sulėtėjo, investicijos smuko. O Jungtinės Karalystės ekonomika antrąjį ketvirtį neišvengė susitraukimo ir priartėjo prie techninės recesijos."

Anot Lietuvos banko specialistės, pasaulio ekonomikos augimą neigiamai veikia prekybos ribojimai ir ekonominės politikos neapibrėžtumas. Nors prie tam tikrų ekonomikų augimo sulėtėjimo prisideda ir vienkartiniai veiksniai, pavyzdžiui, blėstantis fiskalinio skatinimo poveikis JAV ar automobilių pramonės problemos Vokietijoje, panašu, kad daugiausia žalos pasaulio ekonomikai daro intensyvėjantis prekybos konfliktas tarp JAV ir Kinijos bei užsitęsęs ekonominės politikos neapibrėžtumo laikotarpis.

Teigiama, kad ekonominės politikos neapibrėžtumo indeksas šiemet vėl pasiekė vieną aukščiausių reikšmių nuo šio rodiklio stebėjimo pradžios 1997 m. Šiemet JAV ir Kinijos prekybos karas toliau eskalavosi – gegužę JAV padidino nuo 10 iki 25 proc. muitų tarifus 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos, o pastaroji atsakė tarifais 60 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš JAV. Nuo rugsėjo 1 d. JAV yra numačiusi išplėsti tarifų taikymą daliai iš Kinijos importuojamų prekių.

"Atsiranda ženklų, kad prekybos ribojimai ir užsitęsęs neapibrėžtumas ima neigiamai veikti ir verslo investicijas, ir tai gali daryti neigiamą poveikį našumo ir ekonomikos augimui ir tolesnėje perspektyvoje, – aiškina L.Galdikienė. – Investuotojai niūriai vertina pasaulio ekonomikos perspektyvas ir ieško saugios užuovėjos. Baiminantis dėl pagrindinių pasaulio ekonomikų recesijos pastaruoju metu auga investicijos į saugiu laikomą turtą – tai iliustruoja kylanti aukso kaina, kuri jau siekia šešerių metų aukštumas, stiprėjantis JAV dolerio, Šveicarijos franko bei Japonijos jenos valiutų kursas bei mažėjantis vyriausybių obligacijų pajamingumas. Be to, nerimą kelia įvykusi JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo kreivės inversija – rugpjūčio viduryje pirmą kartą nuo 2007 m. dvejų metų trukmės iždo popierių pajamingumas pakilo aukščiau 10 metų trukmės iždo popierių pajamingumo. Paprastai tokia situacija laikoma išankstiniu JAV recesijos ženklu."

Iš tiesų, jei prekybos karuose nebus pasiektos paliaubos, jei juos dar papildys valiutų karai, "Brexit" be susitarimo ar ginkluoti konfliktai (pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose), smurto protrūkis Honkonge ar kiti rimti sukrėtimai, pasaulio ekonomika gali neišvengti didesnių sunkumų. Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį besivystančių šalių ne finansų sektoriaus skola išaugo nuo 114 iki 185 proc. BVP, be to, kai kuriose šalyse nemaža dalis šių įsipareigojimų yra užsienio valiuta.

Išeičių vis dėlto yra

Anot ekonomistės, vis dėlto galima įžiūrėti ir šiokių tokių pragiedrulių, kurie leistų išvengti kieto ekonomikos nusileidimo. Teigiamai nuteikia tai, kad daugelyje didžiųjų ekonomikų darbo rinka, namų ūkių vartojimas, vartotojų lūkesčiai bei paslaugų sektorius ir toliau yra gana stiprūs bei vis dar stebėtinai atsparūs išorės sektoriaus problemoms. Be to, didžiųjų valstybių centriniai bankai iš anksto reaguoja į prastėjančias ekonomikos perspektyvas – JAV centrinis bankas liepą pirmą kartą nuo 2008 m. sumažino bazinę palūkanų normą. Kai kurie centriniai bankai taip pat demonstruoja pasiryžimą apsiginkluoti papildomomis priemonėmis, kurios galėtų būti skirtos kovoti su galimu ekonomikos nuosmukiu. Tačiau centrinių bankų pastangų sėkmė daugiausia priklausys nuo tolesnių politikų sprendimų.

"Pasaulio ekonomikai labiausiai padėtų teigiami postūmiai mažinant su prekyba susijusią įtampą ir fiskalinės paskatos šalyse, kurios turi tam erdvės, – tikina L.Galdikienė. – Šiose srityse taip pat galimas šioks toks postūmis į priekį. JAV jau paskelbė atidedanti kai kurių planuotų muitų tarifų Kinijai taikymą, numatoma vėl grįžti prie derybų stalo. O Vokietijoje jau imama aktyviau diskutuoti apie galimybes atsisakyti subalansuoto biudžeto taisyklės, dar vadinamos juoduoju nuliu, ir paskatinti šalies ekonomikos augimą. Kinija taip pat imasi ekonomikos augimo skatinimo – mažinami mokesčiai ir privalomieji rezervai bankams, didinamos infrastruktūros išlaidos. Neseniai apie galimybę vėl mažinti mokesčius prabilo ir JAV prezidento administracija."

Ekonomistės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį, kad pasaulio ekonomikoje dominuoja neigiamos rizikos. Nors Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas šiemet sudarys 3,2 proc. ir kitąmet net paspartės iki 3,5 proc., metų pradžioje paskelbtas prognozių pasiskirstymas rodo, kad tikimybė, jog pasaulio BVP augs gerokai lėčiau, nei prognozuojama, yra išaugusi.

"Leidžiantis lėktuvui daug kas gali nutikti, tad saugos diržus būtina segėti. Tai dar svarbiau tada, kai lėktuvą valdo rizikuoti mėgstantys pilotai", – taip komentavo L.Galdikienė.

Taip jau yra, kad blogėjant ekonominei ir socialinei padėčiai žmonės linksta į kraštutinumus: ne tik pradedama galvoti apie (kairiąją) revoliuciją, bet ir egzistuoja pavojus, kad krizėms neatspari liberalizmo ideologija gali virsti kraštutine dešiniąja.

Tarpukariu fašistinės tapo Italija ir Vokietija: ekonomikos krizės metu reikėjo užkirsti kelią kairiosioms idėjoms plisti, taip pat ir mobilizuoti visuomenę. Tam buvo pasitelktas priešo, išdaviko įvaizdis. Kuo tai baigėsi, visi žinome.

JAV į valdžią atėjus aršia nacionalistine retorika garsėjančiam Donaldui Trumpui, galvas kelia "baltųjų viršenybės" kuopelės.

Deja, stebime šį pavojingą procesą ir šių dienų pasaulyje: nuo Rusijos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos valstybių, kur visuomenės dėmesiui nukreiptii nuo skurdo, turtinės nelygybės ir kitų socialinių-ekonominių problemų naudojamas seniai išbandytas bei patikrintas metodas – "priešo" paieška ir nuolatinis bauginimas juo – iki Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ar Ispanijos, kur taip pat matome liberalios politikos krizę. JAV į valdžią atėjus aršia nacionalistine retorika garsėjančiam Donaldui Trumpui, galvas kelia "baltųjų viršenybės" kuopelės. Matome ir kruvinus padarinius: žudynes, riaušes ir t.t. Prancūzijoje, išgyvenančioje ekonomikos sąstingį, į valdžią atkakliai veržiasi islamofobiškos bei antiimigracinės jėgos. Ekonominės ir politinės krizės ištiktoje Ispanijoje reiškiasi diktatoriaus Francisko Franko laikų besiilgintys "falangistai". Pagaliau ir Vokietijos – stipriausios Europos ekonomikos – parlamente dirbs kraštutinės dešinės atstovai.

Sveikas nacionalizmas (patriotizmas, pagarba savo šaliai, tautai) yra puiku! Tačiau atsigręžkime į Antrojo pasaulinio karo istoriją ir prisiminkime, koks yra pavojingas iškrypęs (kraštutinis) nacionalizmas. Ir kokių skaudžių padarinių tai gali turėti.

Pensininkai jau gali džiaugtis per ekonomikos krizę nurėžtų pensijų dalių kompensacijomis. Į jas gali pretenduoti ir nurėžtas dalis turėjusių gauti mirusiųjų artimieji. Tačiau tik tuo atveju, jei pensininkas Anapilin išėjo po 2014 m. gegužės 22 d.

Vyras mirė per anksti

Pirmąsias kompensacijas valstybės kreditoriais tapę pensininkai gavo jau gruodį. "Sodros" skyrius užgriuvo ir nurėžtų pensijų dalių negavusių jau mirusių žmonių artimieji. Tačiau jei pensininkas mirė iki praėjusių metų gegužės 22 d., į "Sodrą" nėra ko eiti – sumažinta pensijos dalis mirusio pensininko paveldėtojams nebus mokama. Mat jie mirė anksčiau, nei įsigaliojo įstatymas, numatantis pensijų kompensavimą. Todėl valstybės teisininkai ciniškai aiškina, kad negalima grąžinti to, kas žmogui mirštant nepriklausė.

Kaunietė Monika Laukaitienė gruodį jau atsiėmė jai suskaičiuotą grąžinamos pensijos dalį – piniginė pastorėjo 261 litu. Moteris paskaičiavo, kad jos Anapilin iškeliavęs sutuoktinis būtų gavęs apie 400 litų. Moteris neslėpė, kad šie gautieji keli šimtai jai būtų didžiulė parama prie ne tokios didelės pensijos.

"Mano vyras ne vienus metus sirgo onkologine liga, turėjo nedarbingumą. Mums pasijuto tas pensijų sumažinimas. Gydymą tęsėme, vaistus pirkti reikėjo. Dar iki šiol sėdžiu skolose dėl išlaidų, susijusių su sutuoktinio sveikata, o galiausiai jo laidojimu", – dėstė M.Laukaitienė.

Moters gyvenimas pastebimai palengvėtų, jei valstybė jai grąžintų tą dalį, kuri buvo nurėžta nuo vyro pensijos, tačiau M.Laukaitienės sutuoktinis pateko į per anksti mirusiųjų sąrašą. Jis mirė 2013 m. balandį. Kaunietė suskaičiavo, kad, nekompensuodama jos mirusio sutuoktinio sumažintos pensijos dalies, valstybė sutaupys apie 3 tūkst. litų.

"Kaip šitaip suskirstyti žmones? – retoriškai klausė nusivylusi pensininkė. – Juk mažindami pensijas anuomet žadėjo, kad kai tik Lietuva atsistos ant kojų, sumažintą dalį grąžins."

Per visą šį pensijų bangavimo periodą "Kauno dienos" redakcija gavo ne vieno senjoro laišką apie tai, kad sumažintos pensijų dalies atkūrimas turėtų būti vadinamas ne kompensacija, o skolos grąžinimu. Senjorai tvirtino nenorintys būti žeminami – esą jiems kompensuoja. Tai esą neturi nieko bendro su kompensavimu – valstybė pasiskolino, o dabar grąžina. Apmaudu, bet ne visiems.

Ribos atsiradimo istorija

Socialinio draudimo ir darbo ministerijos specialistai aiškina, kad tvarka nustatyta remiantis teisės aktais, o iki nurodytos datos mirusiųjų artimiesiems nėra ką kompensuoti, nes nurėžta pensijos dalis teisiškai nepriklausė.

"Negalima teigti, kad vieni ar kiti piliečiai yra išskirti. Turto paveldėjimo, įskaitant ir mirusiems pensininkams priklausiusių kompensuojamųjų sumų paveldėjimą, klausimai visais atvejais sprendžiami vadovaujantis Civiliniu kodeksu, o ne Valstybiniu socialinio draudimo pensijų įstatymu ar Kompensavimo įstatymu", – paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinio draudimo ir pensijų kaupimo skyriaus vedėja Irma Kalinauskienė.

Tai reiškia, kad kompensuojamųjų sumų paveldėjimui taikomos bendrosios civilinės teisės normos, reikalavimai ir terminai. Ministerija aiškina, kad Kompensavimo įstatyme nėra nustatyta paveldėjimo tvarka, tačiau, sprendžiant nemokėtų pensijų dalių paveldėjimo klausimus, atsižvelgiama į vieną esminių paveldėjimo principų, t. y. paveldimas tas turtas, kuris priklausė palikėjui jo mirties momentu.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, nustatantis 2010–2011 m. nemokėtų pensijų dalių dėl draudžiamųjų pajamų sumažinimo kompensavimo tvarką, įsigaliojo 2014 m. gegužės 22 d.

Įsigaliojimo data ir tapo ta, deja, bet išskiriančia pensininkus, linija. Iki šios datos mirę pensininkai pagal įstatymus dar neturėjo to turto, t.y. tos nurėžtosios dalies kompensavimo, todėl jų artimieji nieko ir nepaveldėjo. Na, gal tik tą per sunkmetį susikaupusią skolą, kuri valstybės interesų neva jau neliečia.

Seimo rankose

"Sodros" duomenimis, sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo Lietuvoje nesulaukė 167 tūkst. pensininkų – jie mirė iki 2014 m. gegužės 22 d., kai įstatymas įsigaliojo. Jiems neišmokėta 135 mln. litų.

"Pensija nėra nei stalas, nei butas, ką galima paveldėti", – kalbėdamas apie kompensavimo įstatymą yra sakęs Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Po 2014-ųjų gegužės 22-osios iš viso mirė apie 12,6 tūkst. pensininkų. Jiems apskaičiuota 3,76 mln. eurų kompensacijų suma. Iki šiol gauta apie 4,5 tūkst. prašymų dėl mirusio asmens kompensacijos paveldėjimo.

Praėjusių metų rudenį Seimas po pateikimo nepritarė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo pataisoms, kurios siūlo mirusiam pensininkui neišmokėtos pensijos dalį išmokėti jo paveldėtojams. Seimas pataisas grąžino tobulinti.

"Kaip taip paėmė ir išskyrė?" – negalėjo nusiraminti kaunietė M.Laukaitienė. "Skaudu, bet vargu ar ten sėdintieji supras, kad, esant nepritekliui, skoliniesi šeimos vardu, šeima ir turi grąžinti skolą. Jei vienas sutuoktinis pensininkas mirė, tai nereiškia, kad kitam lengviau grąžinti abiejų užgyventą skolą", – apmaudą liejo pensininkė.

"Šis klausimas ne kartą buvo keltas darbo grupėje, kurioje svarstė Kompensacijų grąžinimo klausimą, tačiau teisininkai visada pateikdavo savo argumentų, todėl šio klausimo sprendimas buvo paliktas Seimo narių apsisprendimui", – pensininkų priekaištus atrėmė I.Kalinauskienė.

Ar riba, kada apsimokėjo mirti, bus panaikinta, kol kas neaišku.

Sunku pasakyti, ar vidinis nesusikalbėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gali išaugti į dar vieną krizę pasaulyje, tačiau reikia tikėtis, kad JAV po kelių dienų  ateis į šaltą protą, LRT radijo laidai „60 minučių“ sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Raimondas Kuodis.

– Stabdomas JAV vyriausybės darbas, nes Atstovų rūmai taip ir nepatvirtino biudžeto. Ką reiškia sprendimas iš dalies sustabdyti vyriausybės darbą?

– Tai reiškia vieną dalyką. Kažkada garsus ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas mėgdavo kartoti tokią frazę: „Jūs nustebtumėte sužinoję, su kiek mažai smegenų yra valdomas pasaulis“. Tai šitas atvejis tik ir patvirtina tą genialią frazę, nes JAV yra šalis, kuri gali bankrutuoti, tik jei pati to nori. Ji yra visiškai suvereni monetarinė sistema, valstybė pati spausdina savo pinigus, doleris nekonvertuojamas, į jokius auksus nekeičiamas. Už nugaros JAV turi centrinį banką, kuris bet kada gali atspausdinti tiek pinigų, kad valstybė visada patenkintų savo įsipareigojimus kreditoriams.

Dabar viskas eina į tai, kad Amerika lyg pati nori didelių nemalonumų. Vienas nemalonumas įvyko vakar dėl to, kad dvi pagrindinės partijos – respublikonai ir demokratai – susikirto dėl Baracko Obamos inicijuotos sveikatos apsaugos reformos, kuri iš tikrųjų yra nuostabi reforma – 40 mln. amerikiečių gaus sveikatos draudimą.

– Pakalbėkime apie pačią reformą, nes ji ir yra didžiausia rakštis tarp respublikonų ir demokratų. Kodėl ji ne visiems priimtina?

– Čia yra politinės priežastys. Respublikonai bijo, kad ta reforma bus labai sėkminga. Panašu, kad taip ir bus, rezultatai turėtų būti puikūs, turint omenyje, kiek yra neefektyvi JAV sveikatos apsaugos sistema, kur sveikatos apsaugai išleidžiama  vos ne 16 proc. BVP, žmonės negyvena ilgiau nei Kanadoje ar Prancūzijoje, kur žmonės sugeba suktis su trečdaliu mažiau lėšų.

Ši reforma yra nuostabi, vienas geriausių dalykų, kas JAV apskritai yra nutikę, bet yra ir nepatenkintų – privatus sveikatos sektorius, draudimo bendrovės, privačios ligoninės bijo, kad amerikiečiai pradės riboti išlaidas sveikatos apsaugai, kurios šiuo metu yra nepagrįstai išpūstos. Tai respublikonai, kurie paprastai atstovauja stambiajam verslui, natūralu, kad kažkuriuo mastu perteikia tas nuotaikas.

– Kokios šio vidinio nesusikalbėjimo ekonominės pasekmės gali būti Amerikai ?

– Pasekmės yra skaudžios. Jau per dabartinę krizę, pastaruosius 2–3 metus, vyko gana reikšmingas valstybės išlaidų mažinimas JAV. Ekonomistai paskaičiavo, kad jei tos valstybės išlaidos būtų didėjusios tokiais pat tempais kaip prie buvusių respublikonų prezidentų, tai JAV bedarbystės lygis šiuo metu būtų mažesnis nei 6 proc. Iš esmės JAV jau būtų išėjusi iš didelės krizės. Bet, kadangi politikai nepagrįstai išsigando biudžeto deficito ir pradėjo mažinti išlaidas labai ne laiku, tai visas pasaulis jaučia pasekmes, o šitas paskutinis įvykis – naujausias iš tos serijos, kai politikai nelabai supranta, kokia prasmė yra biudžeto deficito, valstybės skolų, stabilizuojant ekonomiką.

– Pone Kuodi, jūsų nuomone, ar šis nesusikalbėjimas gali išaugti į dar vieną krizę pasaulyje?

– Reikėtų atsižvelgti į tai, kiek jis tęsis. Kelios dienos galbūt privers politikus pažiūrėti į tai, kas vyksta, nes šimtai tūkstančių žmonių praranda apmokamą darbą ar priversti dirbti nemokamai. Natūralu, kad visuomenės pasipiktinimas politikų rietenomis yra didžiulis. Tikiuosi, kad JAV po kelių dienų ateis į šaltą protą. Juolab kad artėja kita politinė krizė dėl valstybės skolos lubų spalio pabaigoje.