Banko ekspertai prognozuoja, kad po stagnacijos 2023 m. šiemet Lietuvos ekonomika pereis į augimo fazę. Lietuvos BVP pernai susitraukus 0,3 proc., „Citadele“ banko ekonomistai šiemet Lietuvai numato 2 proc. BVP prieaugį. Tokį augimą šiemet labiausiai lems palankesnė situacija išorės rinkose, gerėjantys euro zonos pramonės lūkesčiai ir palankesnė vidaus vartojimo Lietuvoje dinamika.

Anot „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonominė būklė vis labiau stabilizuojasi.

„Vienas iš itin palankių aspektų Lietuvai yra prasidėjęs atsargų mažėjimo ciklas euro zonos pramonėje. Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2024 m. sausį atsargų lygis euro zonos pramonėje pasiekė mažiausią lygį per 10 mėnesių. Tai reiškia, kad jau netrukus euro zonos pramonė turės didinti gamybą iki pardavimų lygio, o Lietuvos eksportuotojai gali sulaukti naujų užsakymų“, – pranešime nurodė A. Izgorodinas.

Infliacijos prognozę nuo 2,5 proc. iki 1,7 proc. sumažinome dėl palankios išankstinių rodiklių euro zonoje dinamikos bei palankios situacijos ES energetikos rinkoje.

 

Kad euro zonoje prasideda naujas ekonomikos augimo ciklas indikuoja ir gerėjantys pramonės lūkesčiai. Anot ekonomisto, panašu, kad po palūkanų kėlimo piko vasarą galėsime matyti tvaresnį euro zonos šalių ekonomikos atsigavimą.

„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis atkreipia dėmesį, kad jau dabar matomi pirmi požymiai, kad Lietuvos eksportuotojai sulaukia naujų užsakymų iš euro zonos pramonės įmonių.

„Lietuvos pramonėje atsargų lygis jau sumažėjo iki ilgalaikio vidurkio ir yra neigiamas antrą mėnesį iš eilės. Iš Europos Komisijos apklaustų Lietuvos gamintojų, įmonių, kuriose atsargų lygis yra per mažas, jų yra daugiau nei gamintojų, kurių atsargų lygis yra per didelis. Vadinasi, Lietuvos pramonė, kuri ir yra Lietuvos eksporto lyderė, jau išnaudojo sandėliuose buvusias atsargas ir turės po truputį didinti gamybos apimtis – o tam reikės ir papildomo finansavimo“, – teigė D. Burdaitis.

Pernai Europos ir JAV centriniams bankams pasiekus palūkanų kėlimo piką ir nurimus infliacijai, rinkos dalyviai artimiausiu metu tikisi sulaukti palūkanų mažinimo. Mažėsiančios palūkanos teigiamai veikia vartotojų lūkesčius ir lems palankesnę vidaus vartojimo šalyje dinamiką bei perkamosios galios augimą.

Anot A. Izgorodino, 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augs 7 proc., o infliacija šiemet sieks 1,7 proc.

„Infliacijos prognozę nuo 2,5 proc. iki 1,7 proc. sumažinome dėl palankios išankstinių rodiklių euro zonoje dinamikos bei palankios situacijos ES energetikos rinkoje. Kita vertus, nekeičiame vidutinio darbo užmokesčio prognozės: tiek 2023 m. rudens, tiek ir 2024 m. vasario mėnesio prognozėse Lietuvai numatome apie 7 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimą“, – sakė jis.

Vis dėlto, ekonomistas prognozuoja, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio augimas privačiame ir viešajame sektoriuje skirsis: viešajame sektoriuje algos augs sparčiau nei privačiame. Didelės įtakos spartesniam atlyginimų viešajame sektoriuje augimui turės nuo sausio mėnesio dešimtadaliu padidėjusi minimali alga.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali tikėtis, kad šiemet skolinimosi aplinka bus gerokai palankesnė nei pernai.

 

Šiuo metu rinka tikisi, kad iki 2024 m. pabaigos Europos Centrinis Bankas palūkanas sumažins 4–5 kartus. Tuo metu naujausios prognozės rodo, kad 3 mėnesių „Euribor“ nuo dabartinio 3,9 proc. lygio liepą jau sieks 3,4 proc., spalį – 3 proc., o gruodį – 2,8 procento. 6 mėnesių „Euribor“ nuo dabartinio 3,9 proc. lygio liepą jau sieks 3,32 proc., spalį – 3,03 proc., gruodį – 2,85 proc.

„Lietuvos gyventojai ir verslas gali tikėtis, kad šiemet skolinimosi aplinka bus gerokai palankesnė nei pernai. Sumažėjusi infliacija ir stabilizavusios kainos, neaugantis nedarbo lygis, kilsiantys atlyginimai sudarys žymiai geresnes būsto įperkamumo galimybes gyventojams. Todėl šiemet neabejotinai matysime augančią paskolų paklausą, tačiau jos greitis priklausys nuo „Euribor“ mažėjimo spartos ir pramonės atsigavimo greičio“, – įžvelgė D. Burdaitis.

Pagrindinę riziką Lietuvos makroekonomikai gali kelti Kinijos ekonomikos problemos.

Pasak A. Izgorodino, Kinija yra ketvirta didžiausia Vokietijos eksporto partnerė, o rizika Lietuvos ekonomikai kyla per Lietuvos eksportuotojų gaminamų komponentų eksportą į Vokietiją.

Kinija vis labiau klimpsta į defliaciją – dėl kainų kritimo vartotojai vėlina pirkinių įsigijimą, tikėdamiesi, kad kainos mažės ir toliau. Be to, Kinijos finansų indeksų kritimas indikuoja apie augantį investuotojų nerimą dėl Kinijos ekonomikos perspektyvų, bet Kinijos valdžia nesiima didesnio ekonomikos skatinimo.

Kitas svarbus veiksnys – atsparesnė, nei tikimasi, infliacija JAV ir griežtesnė JAV centrinio banko (FED) pinigų politika kaip atsparesnės infliacijos pasekmė.

„Rinka tikisi, kad FED šiemet mažins palūkanas maždaug 4 kartus, bet stipri JAV ekonomika ir darbo užmokesčio augimo paspartėjimo rizika gali šias prognozes kardinaliai perrašyti. Tokiu atveju FED toliau laikytųsi griežtos pinigų politikos. Tai Lietuvos ekonomikai galėtų pakenkti per Lietuvos eksportuotojų gaminamų komponentų eksportą į Vokietiją – JAV yra didžiausia Vokietijos eksporto rinka“, – sakė A. Izgorodinas.

TVF prognozuoja, kad 2025 m. ekonomika augs 3,2 proc.

„Debesys pradeda sklaidytis“, – tinklaraščio įraše rašė vyriausiasis TVF ekonomistas Pierre‘as-Olivieris Gourinchas, atkreipdamas dėmesį, kad infliacija traukiasi, o augimas „nemąžta“.

Tačiau tam, kad būtų pasiekti tokie tikslai, kaip tvarus augimas ir didesnis klestėjimas, augimas turi įgyti pagreitį, pabrėžė TVF ekonomistas.

TVF pakoregavo ir 2024 m. JAV ekonomikos prognozes ir vietoje spalį prognozuotų 1,5 proc. dabar mano, kad šios šalies ekonomika plėsis 2,1 proc. Tačiau tai vis tiek reikštų šiokį-tokį didžiausios pasaulyje ekonomikos sulėtėjimą, mat 2023 m. JAV ūkis išaugo maždaug 2,5 proc.

TVF vertinimu, Vokietijos laukia kiek niūresnės perspektyvos: manoma, kad didžiausios Europos ekonomikos augimo tempai 2024 m. sudarys ne 0,9 proc., kaip prognozuota spalį, o tik 0,5 proc.

TVF prognozuoja, kad 2025 m. Vokietijos ekonomika turėtų vėl pasiekti 1,6 proc. augimo tempą – 0,4 procentinio punkto mažiau nei prognozuota spalį.

TVF taip pat mano, kad JAV ekonomikos augimas 2025 m. turėtų sulėtėti iki 1,7 proc.

TVF nuomone, pasaulio ekonomikos augimui riziką kelia geopolitinė įtampa, ypač Vidurio Rytuose.

P. Gourinchas atkreipė dėmesį, kad islamistų hučių smogikų išpuoliai prieš krovininius laivus Raudonojoje jūroje, kuri yra vienas iš svarbiausių laivybos koridorių ir kelias į Sueco kanalą, jau dabar lėmė ženklų krovinių gabenimo laivais tarp Europos ir Azijos kainų augimą.

TVF prognozėse pastebima, kad nauja dirbtinio intelekto pagrindu sukurta programinė įranga vidutinėje perspektyvoje galėtų paskatinti darbo našumo augimą. Tuo pat metu TVF ekspertai mano, kad DI skatinamas darbo našumo augimas greičiau pasijustų turtingose ir išsivysčiusiose pasaulio ekonomikose.

„Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius prastėjančių žinių neturėjome. Taip, esame sąstingyje, kas nėra gerai, bet vis tiek yra nerimas, kada bus blogiau. To „blogiau“ per tuos du mėnesius nebuvo“, – pristatydamas naujausias banko ekonomines prognozes antradienį sakė T. Povilauskas.

„Infliacija Lietuvoje irgi mažėjo sparčiau nei mūsų bankas tikėjosi ir greičiau nei kiti prognozuotojai tikėjosi“, – pridūrė jis.

T. Povilausko teigimu, Lietuvos prekių eksportas stabilizuojasi, pramonės nuosmukis nuo praėjusių metų vidurio nebegilėjo, todėl ir pirmojo šių metų ketvirčio rodikliai neturėtų blogėti.

„Stabilizavimosi nebuvo medienos gaminių sektoriuje, jis buvo baldų gamybos sektoriuje, kažkiek chemijos produktų, plastiko gamybos rodikliai pagerėjo praėjusių metų pabaigoje', – sakė T. Povilauskas.

„Vadovų apklausos irgi rodo minimaliai pagerėjusią situaciją nuo praėjusių metų pradžios, turimų užsakymų vertinimas šiek tiek pagerėjęs, atsargų lygis šiek tiek sumažėjęs. Tai – ženklas, vedantis į tai, kad šiemet pirmąjį ketvirtį pramonės rodikliai neturėtų būti su didelio minuso ženklu“, – kalbėjo analitikas.

SEB prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 1,5 proc., o 2025 metais – iki 2,8 procento.

Infliacija Lietuvoje irgi mažėjo sparčiau nei mūsų bankas tikėjosi ir greičiau nei kiti prognozuotojai tikėjosi.

 

Banko analitikai tikisi, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 2 proc. –  0,8 proc. punkto mažiau nei prognozuota pernai lapkritį. Kitais metais infliacija turėtų siekti 2,7 proc.

Nedarbo prognozė sumažinta 0,1 punkto iki 6,8 proc., kitąmet jis sieks 6,5 procento.

„Darbo rinkoje situacija yra stabili, bet su prastėjimo prieskoniu, nes akivaizdu, įkarščio, optimizmo nebeliko, jis perėjo į neutralią situaciją. Dirbančiųjų skaičius dar šiek tiek didesnis nei prieš metus, nedarbas šiek tiek padidėjęs. (...) Kiti rodikliai – laisvų darbo vietų skaičius ar įdarbintų asmenų skaičius, jie buvo pakankamai silpni ir tai indikuoja, kad samda yra gerokai pasyvesnė. Bet sakyti, kad yra didesni atleidimai, negalima“, – aiškino T. Povilauskas.

Tuo metu vidutinio darbo užmokesčio augimas, anot SEB, šiemet turėtų siekti 8,5 proc., 2025 metais – 7 proc.

Prognozuojama, kad namų ūkio vartojimas Lietuvoje šiemet augs 2,8 proc., o kitąmet – 3,2 proc. Tuo metu šalies eksportas šiemet turėtų augti 1 proc., o kitais metais – 4 procentais.

SEB ekonomistas taip pat pastebi, kad paslaugų eksportas vis dar tebeauga, pernai šioje srityje labiausiai augo finansinių paslaugų eksportas.

Banko vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas šiemet sieks 2,5 proc. BVP, kitąmet – 1,8 procento.

Pasak VK, scenarijus atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis.

„Tarptautinė aplinka vis dar išlieka nepalanki ir tai lemia, kad projektuojamas augimas yra lėtesnis nei 2011–2019 m, kai ekonomika vidutiniškai augo beveik 4 proc. Svarbu didinti Lietuvos ekonomikos atsparumą, konkurencingumą, siekiant sumažinti išorės iššūkių poveikį. 2023 m. ekonomikos susitraukimą sušvelninusios investicijos yra geras to pavyzdys“, – pranešime teigė R. Ibelhauptaitė-Duobienė.

Dėl sparčios investicijų plėtros 2023 m. šalies ekonomika, tikėtina, išvengė ženklaus susitraukimo. Investicijos 2023 m. I–III ketv. Lietuvoje per metus augo 10,2 proc. nepaisant sudėtingos išorės ir vidaus aplinkos. Jos viešajame sektoriuje augo labiau nei privačiajame, ypač daugėjo inžinerinių statinių statybų.

Tiek Finansų ministerija, tiek VK prognozuoja, kad ekonomikos augimą 2024–2026 m. palaikys namų ūkių vartojimas, investicijos bei augantis eksportas. Palaipsniui atsigaunant eksporto rinkoms, 2025–2026 m. realiojo BVP plėtra bus spartesnė.

Numatomas namų ūkių vartojimo išlaidų atsigavimas 2024 m. ir tolesnis jų augimas, kurį lems stiprėjanti gyventojų perkamoji galia. Prognozuojama, kad situacija darbo rinkoje vidutiniu laikotarpiu bus stabili: darbo užmokestis augs ir užimtųjų skaičius išliks aukštas. Energijos išteklių kainoms stabilizuojantis, projektuojama, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu artės link 2 proc.

Rizikos dėl tolesnio Lietuvos ekonomikos augimo labiausiai susijusios su išorės paklausos ir vidaus vartojimo atsigavimo tempu. Geopolitinė įtampa ir aukštos palūkanų normos gali sulėtinti pasaulio ekonomikos augimą ir sumažinti Lietuvos eksporto galimybes.

„Sumažinome kitų metų prognozę pakankamai stipriai – vienu procentiniu punktu (...) Nerimas yra, kad kai susitiksime lapkritį, didesnė tikimybė, veikiausiai dar teks mažinti“, – naujausios banko makroekonomikos apžvalgos pristatyme antradienį sakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Jo teigimu, mažesnį nei tikėtasi ekonomikos augimą 2024 metais iš dalies gali lemti mažesni nei šiemet įmonių pelnai.

„Kodėl aš manau, kad kiti metai bus sudėtingesni – nes tas pats pyragas BVP, kurį mes dalinsimės, jis augs gerokai lėčiau  (...) Įmonių pelnai, vertinant eurais, jie bus mažesni kitais metais daugelyje verslų, čia yra ta blogoji dalis“, – sakė ekonomistas.

Tačiau, T. Povilausko teigimu, BVP augimą 2024 metais skatins mažėjanti infliacija ir dėl jos augančios realios gyventojų pajamos.

Jau trečią ketvirtį tiek darbo užmokestis, tiek pensijos tiek kitos pajamos – jų augimas jau viršija infliaciją. Tik klausimas, ar realiosios pajamos persivers į realų vartojimą.

 

„Infliacija yra pakankamai sparčiai mažėjanti, kas reiškia, kad realiosios pajamos pradeda augti. Jau trečią ketvirtį tiek darbo užmokestis, tiek pensijos tiek kitos pajamos – jų augimas jau viršija infliaciją. Tik klausimas, ar realiosios pajamos persivers į realų vartojimą“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Bankas tikisi, kad kitais metais  vidutinė metinė infliacija sieks 2,8 proc., o šiemet – 9 procentus.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas, anot SEB, šiemet turėtų siekti 11,5 proc., 2024 metais – 8,2 proc. Nedarbas šiais metais didės nuo 5,9 proc. iki 7 proc., o kitąmet paaugs dar iki 7,1 procento.

Anot SEB, ekonomikos skatinimą kitais metais gali lemti ir Vyriausybės politika: bus stengiamasi negriežtinti fiskalinės politikos ir dėl to planuojamo 2024 metų biudžeto deficitas sieks bent 2 procentus.

„Vis tiek kitais metais bus ir Seimo rinkimai, prezidento rinkimai, vėlgi – yra natūralus poreikis skatinti ekonomiką, nes ji du metus auga lėčiau nei potencialusis BVP, tai tam tikras skatinimas turi būti. Kita vertus, tai turi būti daroma pernelyg neskatinant infliacijos“, – teigė T. Povilauskas.

Šių metų BVP prognozės bankas nekeičia, ji turėtų trauktis 0,2 procento.

„Ketvirtiniai augimai vargu ar bus kažkuo teigiami, bus šiek tiek neigiami (...) Šių metų prognozės nekeičiame – minus 0,2 procento nuosmukis“, – teigė T. Povilauskas.

Sausį SEB prognozavo, kad šiemet BVP augs 0,1 proc., gegužę prognozė pakoreguota iki minus 0,2 procento.

VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus, ekonomiką palaikys investicijos bei viešojo sektoriaus projektai.

„Pandemijos metu išaugus nedarbo lygiui dėl darbuotojų atleidimų vėliau jų surasti darbdaviams nebuvo lengva, kai kuriuose sektoriuose ir dabar jaučiamas trūkumas. Dėl šios priežasties manome, kad tikėdamiesi trumpalaikio ekonomikos sulėtėjimo darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus. Taip pat numatoma, kad investicijos neleis ekonomikai smarkiai kristi, o efektyvus viešojo sektoriaus projektų įgyvendinimas galėtų prisidėti prie ekonomikos atsparumo didinimo, sprendžiant energetinės priklausomybės problemas“, – pranešime teigė J. Rukšėnaitė.

Be to, pasak VK, žemesnės nei pernai žaliavų ir energetinių išteklių kainos antroje šių metų pusėje lėtins infliaciją ir skatins ekonomiką, tačiau kainų ir išorės paklausos neapibrėžtumas stipraus BVP augimo neleidžia tikėtis.

Anot Valstybės kontrolės, Lietuvos ekonomikai įtakos turi ir pagrindinių šalies eksporto partnerių ūkio sulėtėjimas bei numatomas atsigavimas 2024-aisiais.

VK patvirtino birželio pabaigoje Finansų ministerijos atnaujintas šalies ekonomines prognozes, pagal kurias BVP šiemet turėtų smukti 1 proc., o 2024 metais tikimasi 2,5 proc. augimo.

Valstybės kontrolės vertinimu, augančios investicijos ir palankios migracijos tendencijos didina potencialų BVP 2023–2026 metais. Sulėtėjus šių metų realiojo BVP augimui numatoma, kad ekonomika bus žemiau savo potencialaus lygio.

Teigiama, jog Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė didesnį nei tikėtasi – 2,4 proc. susitraukimą, kurį paskatino pramonės, prekybos, transporto ir nekilnojamojo turto įmonių neigiami veiklos rezultatai. Šalies realiojo BVP kritimą lėmė sumažėjęs eksportas, namų ūkių vartojimo nuosmukis ir palyginamosios bazės efektas.

„Žvelgiant į paskutinius duomenis, kuriuos pateikė tarptautinės institucijos, turime paskutines Tarptautinio valiutos fondo prognozes, jų keletą kartų iš eilės buvo prognozės bloginamos, o pastaroji vienintelė pirmoji pagaliau, kai apsivertė šiek tiek trajektorija ir buvo pagerintos prognozės nuo paskutinių duomenų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

„Matome, kad atsargaus optimizmo yra tiek Tarptautiniame valiutos fonde, tiek su Europos Komisijos atstovais kalbant. Yra pozityvių ženklų, kad JAV ekonomika atsigauna, Kinijos ekonomika matyt irgi yra šiek tiek atsigavimo kelyje ir Europa turbūt susitvarkė su energijos krize geriau nei buvo tikėtasi“, – sakė G. Skaistė.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 procento.

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP augs 0,7 proc.

Tarptautinis valiutos fondas sausį 0,2 proc. punkto pagerino pasaulio ekonomikos augimo prognozę šiemet iki 2,9 proc.

Visgi 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis 5,5 proc., naujausias prognozes antradienį pristatė bankas.

Banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pagrindiniai augimą stabdantys veiksniai yra energetikos krizė, kurią sukėlė Rusijos energetinis karas prieš Europos Sąjungą, bei sparčiau nei tikėtasi kylančios palūkanų normos, kurias didina išgąsčio dėl įsibėgėjančios infliacijos apimti centriniai bankai.

„Šiuo metu mes esame atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje – tarp energetikos kainų šuolio priekalo ir augančių palūkanų normų kūjo“, – prognozių pristatyme teigė ekonomistas.

Ž. Maurico vertinimu, gamtinių dujų ir elektros kainų šokas išryškino Lietuvos energetikos Achilo kulną – Lietuva yra viena mažiausiai elektros pasigaminančių šalių Europoje ir yra itin priklausoma nuo jos importo. Šiuo metu, kai elektros kaina yra rekordinė, tai lemia reikšmingą pinigų nutekėjimą iš Lietuvos, teigė jis.

Šiuo metu mes esame atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje – tarp energetikos kainų šuolio priekalo ir augančių palūkanų normų kūjo.

Bankas prognozuoja, kad vien šiais metais Lietuva turės apie 6 mlrd. eurų (10 proc. BVP) prekybos energetikos produktais deficitą – beveik penkis kartus didesnį nei 2020 metais (1,3 mlrd.). Tai lems didelį finansinio turto nutekėjimą, kurio nekompensuos rekordinės ES lėšų įplaukos – 2,5 mlrd. eurų.

Pasak Ž. Maurico, menki elektros gamybos pajėgumai taip pat lemia tai, kad Lietuvai nepadės Europos Komisijos iniciatyva leisti ES šalims riboti elektros kainų augimą papildomai apmokestinant pigią elektrą generuojančias įmones, nes Lietuva tiesiog neturi pakankamai tokių pajėgumų.

„Luminor“ vertinimu, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 17,2 proc., tačiau kitąmet sumažės iki 4,5 proc., o 2024 metais tikėtina 1 proc. defliacija.

„Tikimės, kad dėl recesijos ar bent ženklaus ekonomikos augimo sulėtėjimo pasaulyje sumažės žaliavų kainos ir energetinių išteklių kainos turėtų būti pasiekusios piką, gal jau ir pasiekėme rugpjūtį. Tikimės, nuo to aukšto kalno po truputį risimės žemyn“, – pristatyme teigė ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, nors sparčiai brangstantys pinigai skaudžiai kerta įsipareigojimų turintiems namų ūkiams ir verslui, šis įrankis vidutiniu laikotarpiu padės suvaldyti įsisiautėjusią infliaciją. Anot jo, mažesnis vartojimas ir stabilios energijos išteklių kainos taps efektyviausiu infliacijos stabdžiu.

Ž. Mauricas taip pat teigė, jog kainų augimui Lietuvoje apskritai nebėra daug erdvės, nes, preliminariai vertinant, šiemet vartojimo prekių kainų lygis Lietuvoje pasieks 95 proc. ES vidurkio, o maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis jau, tikėtina, yra didesnis nei ES vidurkis.

Vidutinis nedarbo lygis šiemet, prognozuojama, sieks 5,8 proc. kitąmet – 7 proc., o 2024 metais – 6,8 proc.  Vidutinio darbo užmokesčio augimas šiemet turėtų siekti 12 proc., 2023 metais – 8 proc., o 2024 metais – 5 procentus.

„Kol kas dar metas palankus atlyginimų kilimui, palankiausias buvo pavasarį. Rezervo jau nelabai yra kelti atlyginimus, nes BVP dalis, tenkanti atlyginimams, yra didesnė nei ES vidurkis ir laisvų darbo vietų skaičius yra sumažėjęs ir tikėtina, dar žiemą smuks žemyn. Paklausa darbuotojų sumažės ir svarstyklės persisvers į darbdavio pusę“, – sakė Ž. Mauricas.

„Infliacijos lygis šią vasarą Lietuvoje tikriausiai išliks rekordiškai aukštas, tai priklauso nuo globalios aplinkos, greitos ir agresyvios centrinių bankų reakcijos. Infliacijos lygis turėtų kristi lapkritį, tačiau, nepaisant to, jis išliks kur kas aukštesnis nei pastarąjį dešimtmetį“, – ketvirtadienį pristatydama Lietuvos ekonomikos ir transporto sektoriaus apžvalgą sakė „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.

„Tai paveiks vartojimą ir ekonomiką bendrai, dėl to BVP augimas metų pabaigoje bus apie 1 proc., bet ir čia globali aplinka išlieka pagrindiniu faktoriumi“, – kalbėjo J. Rojaka.

J. Rojakos teigimu, vasarą prekių ir paslaugų paklausa išliks aukšta, tačiau ekonomikos sulėtėjimas pasijus rudens pradžioje, dėl to mažės gyventojų išlaidos ir įmonių pelnas.

„Kainų spaudimas sumažins verslų pelningumą, taip pat ir vartotojus, kurie jau sureagavo į tokią infliaciją. Vasara daugeliui namų ūkių vis dar bus aktyvi, nes bus naudojamos per pandemiją sukauptos santaupos, bet rugsėjį tikriausiai matysime neigiamas ekonomikos tendencijas. Rizikų daug yra, bet yra ir galimybių jas suvaldyti, reikėtų išlikti ramiems“, –  kalbėjo J. Rojaka.

Statistikai skelbia, jog metinė infliacija Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, buvo 20,5 proc.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augimas sieks 2,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 15,2 proc.  Europos Komisija (EK) Lietuvos BVP augimo prognozę šiemet sumažino iki 1,7 proc., o  vartotojų kainos, anot EK, augs 12,5 proc.

SEB bankas skelbė šių metų BVP augimo prognozę – 0,9 proc., „Luminor“ skaičiuoja 1 proc. augimą, o „Swedbank“ –1,7 procento.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, šalies BVP augo augo 4,3 proc., skelbė statistikai.

Susirūpinimą dėl galimos neaiškios kitų metų ekonominės situacijos išreiškė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Valius Ąžuolas.

„Kitų metų biudžetas yra pateiktas labai optimistinis – viskas augs ir žydės, surinksim daug pajamų. Deja, ne vienas pasaulio finansininkas perspėja apie ateinančią krizę, kuri gali ateiti kitais metais, ir dar gilesnė, nei ankstesnės“, – ketvirtadienio per Vyriausybės valandą Seime kalbėjo V. Ąžuolas.

„Kokių planuotumėte imtis veiksmų, jei kitais metais taip ir atsitiktų? Ar daugiau skolintis, ar didinti mokesčius, ar mažinti pensijas?“, – klausė parlamentaras.

I. Šimonytė atsakė, kad Vyriausybės sprendimai priklausys nuo situacijos ir dabar spėlioti nereikėtų.

„Kodėl dabar norite išgauti spėlionę apie tai, kas galėtų būti, jeigu puikiai žinote, buvote valdžioje ketverius metus, kad biudžetai sudaromi pagal tam tikrą centrinį ekonomikos scenarijų, kuris yra parengiamas Finansų ministerijos“, – į „valstietį“ kreipėsi ministrė pirmininkė.

Kaip pažymi ji, kitų oficialių scenarijų, nurodančių kitaip, nei prognozės, kuriomis rengdama biudžetą rėmėsi Finansų ministerija, nėra, tad ir koreguoti biudžeto eilutes šiuo metu nėra pagrindo.

„Joks oficialus scenarijus nėra parengtas jokios kitos institucijos, kuri oficialiai prognozuoja, o ne tiesiog „Youtube“ ar kokioje žiniasklaidos publikacijoje mano, kas čia galėtų galbūt kur nors atsitikti, bet oficialiose prognozėse. Alternatyvių scenarijų nėra, todėl Vyriausybė remiasi centriniu scenarijumi. Jei situacija keisis, į situaciją reaguosim taip, kaip reagavom šiais metais“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Kitų metų valstybės biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamos sieks 11 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys per 13 mlrd. eurų.

Premjerė anksčiau 2022 metų biudžetą yra pavadinusi galimybių biudžetu. Jame 434,4 mln. eurų bus skiriama pensijoms: vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų. Minimalią mėnesinę alga ketinama kelti iki 730 eurų (518 eurų „į rankas“). Nuo kitų metų pradžios 60 eurų turėtų augti ir šiuo metu 400 eurų siekiantis neapmokestinamasis pajamų dydis.

Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.

Pirmasis kitų metų biudžeto svarstymas Seime vyks lapkričio 25 d., antrasis – gruodžio 9 d.