Kasdien – šimtai milijonų

Kai kurie ekonomistai po spalio 7-ąją iš Gazos Ruožo į žydų valstybę įsiveržusių teroristų išprovokuoto karo sukeltą šoką Izraelio ekonomikai lygina su koronaviruso pandemija 2020 m. Kiti aiškina: yra gerokai rimčau. Laikraščio „The Washington Post“ apklausti ekonomistai skaičiuoja, kad karas Izraeliui jau kainavo apie 18 mlrd. dolerių, arba 220 mln. dolerių per dieną.

Pinigais išmatuojama karo kaina nebus vienkartinė: gerokai daugiau, nei dar neseniai manyta, saugumo reikmėms turės skirti pinigų tiek valstybė, tiek jos gyventojai.

Izraelio žiniasklaida mini naujausius Izraelio centrinio banko skaičiavimus, pagal kuriuos karas su „Hamas“ 2023–2025 m. šaliai kainuos apie 53 mlrd. dolerių. Kiek daugiau nei pusė šios sumos skirta didesnėms išlaidoms gynybai. Centrinis bankas taip pat atsižvelgia į negautas mokestines pajamas ir didesnes išlaidas civiliams gyventojams.

Šalies žiniasklaida cituoja buvusį Izraelio banko valdytojo pavaduotoją Zvi Ecksteiną: karo žala valstybės biudžetui, įskaitant sumažėjusias mokesčių įplaukas, 2023 m. paskutinį ketvirtį sudarė 19 mlrd. dolerių, o pirmąjį šių metų ketvirtį tikriausiai bus dar 20 mlrd. dolerių. Šis skaičiavimas – darant prielaidą, kad karas neišplis į Libaną.

Finansų ministerija Kneseto finansų komitetui pateikė karo sąmatą – 190 mlrd. šekelių (50 mlrd. dolerių), arba apie 10 proc. šalies BVP. Tiesioginės karinės išlaidos – 110 mlrd. šekelių (29 mlrd. dolerių), 45 mlrd. šekelių (12 mlrd. dolerių) vertinamos prarandamos pajamos, o žalos atlyginimas iš nekilnojamojo turto mokesčio kompensavimo fondo atsieitų 20 mlrd. šekelių (5 mlrd. dolerių).

Smūgiai verslui

Centrinis bankas prognozuoja, kad dėl karo iki kitų metų pabaigos Izraelio BVP sumažės 3 proc., nes verslas susiduria su menka paklausa, o mobilizavus šimtus tūkstančių rezervininkų ir uždraudus atvykti juodadarbiams iš Gazos Ruožo, darbo migrantams iš Tailando neberodant entuziazmo, atsirado didžiulis darbuotojų deficitas.

Savanoriais verslas galėjo kliautis pirmosiomis savaitėmis, kai skubiai reikėjo nuimti rudeninį derlių ar padėti evakuotiems žmonėms, tačiau kas kita, pvz., darbas statybose ar fermose.

Spalio 7-oji užklupo Izraeliui išgyvenant ne pačius geriausius laikus. Maisto kainos šalyje dar prieš karą buvo maždaug 51 proc. didesnės nei, pvz., ES šalyse. Prasidėjus 2024-iesiems maisto ir kosmetikos prekių importuotojai paskelbė didinsiantys kainas 10–15 proc.

Dėl karo atsirado problemų, kurių niekas negalėjo numatyti. Paralyžiuotas turizmo sektorius, kuris ne tik sukuria 3 proc. BVP, bet ir leidžia užsidirbti daugybei smulkių verslininkų. Dėl darbuotojų stokos laiku nesustabdžius Niukaslio ligos plitimo, dėl jos protrūkio teko išpjauti apie 16 mln. naminių paukščių – parduotuvėse ėmė stigti paukštienos. 70 proc. paukštininkystės ūkių sutelkta Galilėjoje ir Golano aukštumose, palei sieną su Libanu, todėl atsirado kiaušinių deficitas – Žemės ūkio ministerijai teko didinti neapmuitinamų importuojamų kiaušinių kvotą, skubiai dairytis tiekėjų užsienyje.

Izraelio banko duomenimis, kuriais remiasi ekonomikos leidinys „Globes“, nuo karo pradžios žymiai padaugėjo šeimų, vėluojančių mokėti paskolų už nekilnojamąjį būstą įmokas. Asociacijos „Latet“ atliktos apklausos teigimu, 45 proc. izraeliečių nerimauja, kad karas sukels jiems ekonominių sunkumų.

Pinigai kariams ir civiliams

Sausumos operacijos Gazoje dalyviams ir papildomoms šalies šiaurėje dislokuotoms pajėgoms reikia mokėti atlyginimus arba kompensuoti pajamas, jei rezervininkai – savarankiškai dirbantys asmenys. Vyriausybė patvirtino 9 mlrd. šekelių ekonominę programą rezervininkams, įvairioms jų grupėms padidintos išmokos.

Izraeliui tenka leisti pinigus ne tik tiesiogiai karui, bet ir išlaikyti ketvirtį milijono gyventojų, pasitraukusių iš pavojingų zonų. Apie 149 tūkst. žmonių paliko savo namus šalies pietuose. Dar 100 tūkst. evakuoti iš šalies šiaurės: Libane įsitvirtinusios „Hezbollah“ atakų atveju jie būtų tapę pirmuoju taikiniu.

Daugelis evakuotųjų ne tik negali dirbti, glaudžiasi anaiptol ne visada patogiose užuovėjose (evakuoti apgyvendinti viešbučiuose, pasitraukę patys glaudžiasi pas pažįstamus), bet ir išgyvena psichologinių sunkumų, žiniasklaida praneša apie incidentus tarp neplanuotai kaimynais tapusių asmenų.

Šiuo metu Knesetas pritarė kompensacijų verslui, kurio pajamos lapkričio–gruodžio mėnesiais sumažėjo daugiau nei 25 proc., planams. Labiausiai nukentėjusiose vietovėse įsikūrusioms įmonėms turėtų būti padengti visi patirti nuostoliai, tačiau šioms kompensacijoms lėšų kol kas nerandama.

Gaisro gesinimas

Ieškodamas lėšų Izraelis yra išleidęs valstybės obligacijų, tačiau yra labai priklausomas ir nuo sąjungininkių finansinės paramos – Jungtinės Valstijos kasmet Izraeliui skiria daugiau kaip 3 mlrd. dolerių karinės paramos. Naujo 14 mlrd. dolerių paramos paketo klausimas kol kas  įstrigęs Kongrese.

„Jei karo išlaidos sudaro 150–200 mlrd. šekelių (40–53 mlrd. dolerių), tai ketvirtadalis karo išlaidų. Tai labai didelė suma, kuri taip pat suteikia Amerikos vyriausybei galimybę daryti mums diplomatinį spaudimą“, – žiniasklaida citavo Tel Avivo universiteto ekonomistą, Izraelio demokratijos instituto vyresnįjį bendradarbį Itay Aterį.

Pinigų ūmai išaugusiams ir neišvengiamai dar padidėsiantiems poreikiams vyriausybė bando ieškoti siūlydama tiek didinti mokesčius, tiek taupant tiesiogiai su karu nesusijusias išlaidas.

Planuojama naikinti degalų ir akmens anglių akzico mokesčio lengvatas, didinti tabako gaminių akcizą, nuo 2025 m. padidinti pridėtinės vertės mokestį (nuo 17 iki 18 proc.), sveikatos draudimo įmokos dydį, 2026 m. įvesti elektromobilių ridos mokestį, laikinai pakelti bankų pajamų mokestį.

Finansų ministerija paskelbė viešam svarstymui įstatymo projektą, kuriuo siūloma samdomiems darbuotojams įsipareigoti dalį vadinamosios sveikatinimo išmokos (apie 100 dolerių) skirti Izraelio gynybos pajėgoms.

Pinigais išmatuojama karo kaina nebus vienkartinė: gerokai daugiau, nei dar neseniai manyta, saugumo reikmėms turės skirti pinigų tiek valstybė, tiek jos gyventojai.

Ministerijos veršis diržus

Pirmadienį vyriausybė pritarė 2024-ųjų valstybės biudžetui, kurio projektas sukėlė kritikos bangą. Jame – ne tik didesnės išlaidos karo reikmėms, bet ir didesnis deficitas – 6–8 proc. BVP.

Finansų ministerijos siūlymu, visų ministerijų biudžetai 2024 m. būtų mažinami 5 proc. Tiek pat siūloma apkarpyti Valstybinio draudimo instituto, Valstybinės užimtumo tarnybos, Kneseto ir Valstybės kontrolieriaus tarnybos biudžetus.

Tik po audringų diskusijų nuspręsta nesumažinti lėšų kai kuriems projektams, kurie taikos metu buvo vertinami kaip ypatingos svarbos. Pvz., atsisakyta ketinimo nebeskirti lėšų jau pradėtam greitojo tramvajaus liniją iš Haifos į Nazaretą projektui ir sustabdyti naujų lengvatų programą, kuri būtų naudinga ultraortodoksams, socialiai remtiniems žmonėms, jaunuoliams, kariams ir senjorams.

Tačiau vis dar neaišku, ar nebus sumažinta pagalba repatriantams – dešimtys tūkstančių žmonių tektų iš savo kišenės nuomotis būstą.

Finansų ministerijai reikalaujant sumažinti ir Sveikatos apsaugos ministerijos biudžetą, jos atstovai prabilo apie gresiantį paralyžių ir problemas, su kuriomis susidurs itin jautrios visuomenės grupės, pvz., vaiko raidos ar psichikos sveikatos programose dalyvaujantys asmenys, kuriems tektų susimokėti bent už dalį gaunamos pagalbos. Problema ne tik tai, kad tokiems asmenims taikomos terapinės programos negali būti nutrauktos, bet ir tai, kad po spalio 7-osios labai išaugo jų paklausa. Galiausiai buvo nuspręsta neliesti gyventojų psichologinei pagalbai skirtų lėšų  ir padidinti medicininei reabilitacijai skirtą biudžetą.

Kaip įprasta ekstremaliomis sąlygomis, aukoti teks kultūros ir sporto sritis: ministerijos biudžetą planuojama sumažinti 8 proc., drastiškai apkarpyti šios srities objektų statyboms ir remontui, įvairioms asociacijoms skirtas lėšas, mažinti viešųjų bibliotekų biudžetą.

Parlamentarai ketina savo biužetą susimažinti iš viso 200 mln. šekelių. Be kita ko, Knesetas atsisakytų kasmetės parlamentarų atlyginimų indeksacijos, kuri nuo 1987 m. kiekvienų metų sausio 1-ąją taikoma automatiškai.

Aukotis teks ir valdančiojoje koalicijoje atstovaujamai ultraortodoksų bendruomenei, nors, B. Netanjahu kritikų teigimu, mažiau, nei galėtų.

Nors situacija sudėtinga, ekonomistai įsitikinę: šiuolaikinė Izraelio ekonomika yra labai atspari. Šalis, atlaikiusi 1967 m. ir 1973 m. regioninius karus, 1982 m. ir 2006 m. išgyvenusi konfliktą Libane ir palei šiaurinę sieną, 2014 m. – 50 dienų trukusią operaciją Gazos Ruože, dvi intifadas, ir šįkart parodys savo gyvybingumą.

Skausminga nežinia

Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios, jauniausiam teroristinės palestiniečių organizacijos pagrobtam įkaitui Kfirui Bubasui sukako metukai.

„Kiekvieną dieną, kiekvieną sekundę, kiekvieną minutę galvojame apie juos“, – sakė Jossis Schneideris apie savo šeimą, pagrobtą ir laikomą Gazos Ruože.

Per išpuolį spalio 7 d. „Hamas“ iš Nir Ozo kibuco pagrobė Kfirą, jo ketverių metų brolį Arielį ir jų tėvus Shiri ir Jardeną. Šeimos pagrobimo vaizdai tapo vienu beprecedentės „Hamas“ atakos prieš Izraelį simboliu. Iš viso islamistai tada nužudė 1 200 žmonių ir apie 250 pagrobė. Vien tik Nir Ozo kibuce buvo nužudytas arba pagrobtas kas ketvirtas gyventojas iš 400.

Izraelio duomenimis, Gazos Ruože vis dar laikomi 132 įkaitai, įskaitant Kfirą. Artimieji tikisi, kad jis ir šeima dar yra gyvi. „Hamas“ lapkričio pabaigoje pareiškė, kad kūdikis kartu su motina ir broliu žuvo per Izraelio oro smūgį. Izraelis šių duomenų nepatvirtino. Šiuo metu manoma, kad negyvi yra 27 įkaitai.

Izraelio pajėgos tęsia karinę operaciją Gazos Ruože, kurios metu siekiama ir sunaikinti teroristus, ir išlaisvinti įkaitus. Pastarųjų paieškas labai sunkina įtarimai, kad teroristai pagrobtuosius laiko požemiuose.

Izraelio Valstybė, anot prezidento Izchako Herzogo, atmeta iki šiol siūlomas sambūvio su palestiniečiais formas. „Izraeliečiai prarado pasitikėjimą taikos procesais, nes pamatė, kad mūsų kaimynai garbina terorą“, – sakė I. Herzogas Pasaulio ekonomikos forume Davose. Šalys, reikalaujančios dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, anot jo, pirmiausiai turi atsakyti į klausimą, kaip gali būti užtikrintas Izraelio saugumas.

Šiuo metu Izraelyje nėra noro galvoti apie taikos susitarimą, kalbėjo I. Herzogas. „Kad atmosfera pasikeistų, turime grąžinti įkaitus namo“, – pabrėžė jis.

I. Herzogas Davose pasisakė už palestiniečių autonomijos pertvarkymą. „Turime užtikrinti, kad jie negarbintų teroro, kad jie nemokytų savo vaikų nekęsti žydų ir izraeliečių“, – teigė I. Herzogas. Kartu jis pripažino, kad Izraelis turi būti pasirengęs derėtis su „potencialiais partneriais“. Izraeliečiams ir palestiniečiams esą turi būti pasiūlyta geresnė ateitis. „Žmonės nori gyventi kartu ir taikoje“, – akcentavo I. Herzogas.

Dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo siekiama nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio. Jis laikomas formule, galinčia užtikrinti taiką Artimųjų Rytų konflikte. Didelių vilčių suteikė Oslo taikos sutarčių pasirašymas 1993 m. Jų pagrindu po metų buvo įkurta Palestinos autonomija. Tačiau po jo teroristinis judėjimas „Hamas“ vykdo kruvinus išpuolius prieš Izraelį, kurių skaudžiausą ir įvykdė pernai spalio 7-ąją.

Debiutavo „ID.Buzz“

Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, gautais išanalizavus „Regitros“ pateiktus pradinius duomenis, 2023 m. sausį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas sumažėjo 7,5 proc. (iki 2 333 vnt.), palyginti su 2022 m. pirmu mėnesiu (2 523 vnt.).

Pagrindinės priežastys – vis dar nesibaigiantys automobilių tiekimo sutrikimai ir dėl ekonominių sunkumų jau pradėjusi slopti paklausa.

Greitojo reeksporto mastai praeitą mėnesį – nedideli: 28 nauji automobiliai (iš jų – penkiolika „Maserati“, po tris „Renault“ ir „Land Rover“) buvo išregistruoti iki mėnesio pabaigos.

Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje perkamiausi – „Toyota“ nauji automobiliai.

Sausį asmeninių automobilių (M1) registravimas sumažėjo 6,9 proc., lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) – 12,8 proc.

Lietuvos naujų automobilių rinkoje toliau pirmavo „Toyota“ (442 vnt.), antroje vietoje buvo „Volkswagen“ (238 vnt.), trečioje – „Kia“ (176 vnt.).

Praeitą mėnesį įregistruoti 176 tikrieji elektromobiliai (EV), tai net 95,6 proc. daugiau nei prieš metus. Populiariausias modelis – „Peugeot e-208“ (26 vnt.). Lietuvos rinkoje debiutavo „Volkswagen“ elektrinis furgonas „ID.Buzz“.

Lyderė – „Toyota“

Latvijoje per pirmą šių metų mėnesį parduoti 1 572 nauji lengvieji automobiliai – 11,1 proc. daugiau nei pernai sausį.

Populiariausi buvo „Toyota“ (nupirkti 238 automobiliai, 9,5 proc. daugiau nei prieš metus), „Škoda“ (209, 13 proc. daugiau), „Volkswagen“ (186, 2,4 karto daugiau), „Dacia“ (121, 68,1 proc. daugiau), „Kia“ (75, 8,7 proc. daugiau).

Perkamiausi modeliai – „Toyota Yaris Cross“ (įsigyti 75 automobiliai), „Toyota Corolla“ (63 vnt.), „Dacia Sandero“ (58 vnt.), „Dacia Duster“ (43 vnt.), „Kia Sportage“ (43 vnt.).

Prioritetas – visureigiai

Estijoje per sausį nupirkta 1,77 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 2,8 proc. daugiau nei pernai šį mėnesį.

Paklausiausi buvo vidutinės klasės visureigiai (27,6 proc. visų parduotų automobilių), mažieji visureigiai (26,3 proc.) ir nedideli vidutinės klasės lengvieji automobiliai (13,7 proc.).

Hibridinių automobilių praeitą mėnesį Estijoje parduota 771, elektromobilių – 58, suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų automobilių – šeši.

Populiariausios automobilių markės sausį buvo „Toyota“ (313 vnt.), „Škoda“ (232 vnt.), „Audi“ (172 vnt.), o modeliai – „Toyota Yaris Cross“ (91 vnt.), „Toyota Corolla“ (84 vnt.), „Audi Q2“ (82 vnt.).

Ką rinkosi lenkai?

Lenkijoje per 2023 m. sausį parduota 35 046 nauji lengvieji automobiliai. Tai 21 proc. daugiau nei pernai šį mėnesį.

Mūsų kaimynai pirmiausia pirko benzinines transporto priemones (44,6 proc.), gerokai kuklesnė dalis teko hibridams (22,3 proc.), dyzeliniams automobiliams (9,3 proc.), elektromobiliams (3,1 proc.).

Lyderė tarp gamintojų – „Toyota“ (7 991 vnt., 22,80 proc. visų pardavimų sausį), toliau rikiavosi „Škoda“ (3 595 vnt., 10,26 proc.) ir „Kia“ (2 641 vnt, 7,54 proc.).

Ekspertų nuomone, staigmena – penkta „Audi“ vieta (1 885 vnt., 5,29 proc.). Ketvirtoje pozicijoje – „Volkswagen“ (2 023 vnt., 5,77 proc.).

Populiariausi modeliai – iš „Toyota“ šeimos: „Yaris Cross“, „Corolla“, „Yaris“, „Corolla Cross“, „RAV4“.

Vokietijoje naujų automobilių pardavimais sausį sumenko – rinką papildė iš viso 179 247 vnt., arba 2,6 proc. mažiau nei analogišku laikotarpiu pernai.

Nuosmukis fiksuotas po didelio pardavimo prieaugio 2022 m. gruodį, pirkėjams suskubus pasinaudoti siūlomomis subsidijomis elektromobiliams: kas antras parduotas automobilis buvo visiškai elektrinis arba hibridinis, o šiemet sausį tokių – tik 15 proc.

Anot jo, parlamente turės būti svarstoma mažinti akcizus kurui ir pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, taip pat pagaliau pristatyta mokesčių sistemos pertvarka bei kiti siūlymai, kaip valstybei užsitikrinti tvarias pajamas.

Penktadienį „Žinių radijui“ politikas teigė, kad jau numatytų paramos priemonių, tokių kaip antrąjį metų pusmetį įsigaliojusi 9 ct/kWh kompensacija už 40 proc. pabrangusią elektrą buitiniams vartotojams ar kompensacijos už dujas ir elektrą uždirbantiems mažiausiai, nepakaks, jų aprėptį reikės didinti.

„Jau matome, kad susiduriame su ekonomikos problemomis ir tam tikra stagnacija ir gali atsirasti kitų problemų, kurios mažins gyventojų pajamas: nedarbas, atlyginimų nedidėjimas, mažėjimas ir kiti labai nemalonūs reiškiniai, kurie padidins ar pagausins kompensacijų gavėjų skaičių“, – dėstė S. Skvernelis.

„Matome, kad būsto palūkanos brangs, vadinasi, daugybei žmonių, nes, matyt, didžioji dalis gyvena būtent turėdami vienokas ar kitokias paskolas. Ta našta, vertinant tiesiog komunalines paslaugas, paslaugų kainas ir kt. gali tapti sunkiai pakeliama“, – pridūrė parlametaras.

Jo teigimu, politikai turės ieškoti būdų, kaip padėti padėti gyventojams pasinaudojant viršplaninėmis pajamomis, į biudžetą surenkamomis esant apie 20 proc. metinei infliacijai. S. Skvernelis viliasi, kad vėl bus svarstoma apie akcizų kurui arba PVM maistui mažinimą.

Nematyti tų problemų nebus galima.

„Reikia nebijoti ir kalbėti apie akcizų sumažinimą kurui ir pažiūrėti, kokios tendencijos būtų, kokia būtų kaina, kas gautų naudą. Taip pat tampa našta žmonėms apsirūpinti maisto produktais. Vienas iš būdų, nebūtinai jis vienintelis teisingas, tai PVM klausimo sprendimas, tą reikės daryti“, – svarstė S. Skvernelis.

„Nematyti tų problemų nebus galima“, – pabrėžė jis.

Taip pat S. Skvernelis akcentavo, kad rudenį Seimo prioritetu turėtų būti tvarių pajamų šaltinių į valstybės biudžetą paieška. Jo nuomone, ateinančioje sesijoje turėtų būti pristatyta ir mokesčių sistemos pertvarka, ties kuria Vyriausybėje dirbama nuo praėjusių metų vasario.

„Vis dar kol kas nėra iš Vyriausybės ir mokesčio pertvarkos paketo. Reikės galvoti ne tik, kaip kompensuoti, bet ir kaip surinkti pajamas į biudžetą ir užsitikrinti tvarias pajamas, ne tik skolintis, kas vyksta dabar, – iš mūsų ekonomikos augimo, iš eksporto. Tai reikės tais klausimais padirbėti. Galvojame, kad tai yra prioritetiniai klausimai ir į politinę darbotvarkę šiuos projektus siūlysime“, – sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį pasibaigusioje Seimo pavasario sesijoje nebuvo priimta nė viena iš įvairių opozicijos frakcijų teiktų iniciatyvų mažinti PVM maisto produktams, įvairių rūšių šildymui, taip pat akcizus kurui. Visi šie projektai parlamente neįveikė net pirmosios – pateikimo – stadijos.

Pasak ekonomisto, iki pradedant smarkiai brangti ištekliams bei kylant karui gana ilgai vidutinės realios gyventojų pajamos didėjo, tad jie turėtų nusiteikti ir pasiruošti sudėtingesniems laikams.

„Žmonės turėtų formuotis adekvačius lūkesčius, kad gali ateiti blogi laikai, ypač kai tai siejasi su tokias sunkiai prognozuojamais dalykais kaip karai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Kuodis.

Ateityje gali būti blogiau. Galbūt neverta vis nuspirti problemos į ateitį, ką nemažai Europos valstybių padarė.

Jis neatmetė, kad ateityje ekonominė padėtis gali prastėti, ir kritikavo Lietuvoje bei kitose Europos šalyse priimtus sprendimus subsidijomis ir išmokomis amortizuoti šiuo metu kylančius „laikinus sunkumus“, tokius kaip rekordiškai brangūs energijos ištekliai. R. Kuodžio teigimu, dabar jų brangimui švelninti skiriamas išlaidas ilgainiui vis vien turės grąžinti mokesčių mokėtojai.

„Ateityje gali būti blogiau. Todėl, jei turi resursų ir ūpo pakelti laikinus sunkumus kaip energijos kainos, galbūt neverta vis nuspirti problemos į ateitį, ką nemažai Europos valstybių padarė. Suslepiant didesnes energijos kainas kažkur „po kilimu“, užskolinant kažkokius „Igničius“ milijardinėmis sumomis. Visai tai reikės mums apmokėti. Klausimas, ar apmokėjimo metu neturėsime kažkokių kitų didelių problemų, kur tas apmokėjimas gerokai apsunkins situaciją, lyginant su dabartimi“, – svarstė ekonomistas.

„Siūliau valdžiai mažiau žaisti subsidijas ir panašius dalykus ir praryti šitą dalyką, gal ir sunkiau. Nes ateitis gali būti dar blogesnė“, – tęsė jis.

R. Kuodis pastebėjo, kad infliacijos, brangstančio kuro, galimai mažėjančios gyventojų perkamosios galios ir panašios problemos yra veikiau psichologinės, o ne realiai ekonominės. Anot jo, Lietuvoje kylantys sunkumai neatrodo reikšmingi, lyginant su tuo, ką tenka patirti ukrainiečiams arba kokiomis sąlygomis teko gyventi Lietuvai vos tapus nepriklausoma.

„Aš problemas iškart lyginu su ukrainiečių padėtimi, su krentančiomis bombomis ant tavo galvos, ir tos problemos neatrodo tokios didelės. Senesnės kartos (kurios prisimena Sąjūdžio laikus, blokadas, karšto vandens nebuvimą ir t. t.) žymiai lengviau pergyvena šiuos sunkumus. Jaunosios kartos dažnai yra pripratusios sėdėti ant sėdmaišių, patogiai su latte kava rankose. Jiems, kaip viena socialinė reklama rodė, per daug įsipilto į kavą cukraus tampa tragedija, kuri kartais nuveda į savižudybę“, – kalbėjo R. Kuodis.

Jis įsitikinęs, kad ištverti blogesnį ekonominį laikotarpį galima ir be valstybės pagalbos – nusiteikus ir suvokus, kad padėtis galėjo būti dar blogesnė.

„Tai emocinio kapitalo klausimas – kaip smegenyse suvaldai šituos dalykus. Suprantu, kad daug žmonių gali sunkiai šituos dalykus pakęsti. Bet supraskim, kad čia tikrai nėra blogiausia, kas galėjo nutikti. Galėjom tiesiogiai būti kare ir tada šiek tiek brangesnis benzinas būtų atrodęs kaip visiškas niekas“, – teigė R. Kuodis.

Pasak jo, daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių kovodamos su ekonominiais sunkumais nuėjo dviem keliais: arba mėgino daryti įtaką energetinėms kainoms, arba kompensavo augančios infliacijos pasekmes.

„Manau, kad mes jau dabar turime labai rimtai susirūpinti kokias priemones pasiūlysime žmonėms, jog infliacijos pasekmės būtų švelnesnės. Aš pasisakyčiau už tai, kad reikėtų taikyti pirmiausia priemones, kurios padėtų žmonėms didinti pajamas, kurias jie gauna atskaičius mokesčius”, – interviu LRT televizijai teigė G. Nausėda.

Prezidentas aiškina, kad jo pasiūlyta neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) kėlimo priemonė, turėtų padidinti pajamas žmonių, gaunančių santykinai mažesnes algas. Anot jo, reikia kuo greičiau priimti sprendimus, padėsiančius kovoti prieš infliaciją bei neieškoti argumentų, kad visa tai atidėlioti.

Tokios priemonės pirmiausia atspindi faktą, kad Lietuva pagal skurdo lygį yra penkta nuo galo ES.

„Tokios priemonės pirmiausia atspindi faktą, kad Lietuva pagal skurdo lygį yra penkta nuo galo ES, o pagal pajamų nelygybę – ketvirtoje nuo galo. Todėl bijau, kad neatsitiktų taip, jog mes, valdydami infliaciją, ne tik kad nepagerinsime savo gana liūdnos padėties ES, bet ji gali net ir dar labiau pablogėti, jeigu nieko nedarysime”, – baiminosi G. Nausėda.

Šalies vadovas pridūrė, kad jei Vyriausybė turi entuziazmo spręsti aukštos infliacijos problemą, tai turėtų virsti konkrečiai pasiūlymais.

„Šiandien Biudžeto ir finansų komitete, kiek aš žinau, įvyko pakankamai gera, produktyvi diskusija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės atstovai. Tikiuosi, kad po šios diskusijos netrukus atsiras ir sprendimai. Mes juos tikrai sveikinsime”, – tikino prezidentas.

G. Nausėda tvirtina, kad Rusijos karinė intervencija Ukrainoje gali smarkiai atsiliepti grūdų derliui ir tai tikrai turės įtakos maisto produktų derliams bei pasiūlai.

„Dėl neapibrėžtumo turbūt kol kas tenka daugiau vadovautis scenarijais, bet pagal blogesnį scenarijų gali ištikti jeigu ir ne recesija, tai ekonomikos sąstingis, kas Lietuvai, pripratusiai prie pakankamai spartaus ekonomikos augimo, iš tikrųjų būtų nemažas smūgis”, – sakė šalies vadovas.

ELTA primena, kad Lietuvos bankas praėjusį antradienį paskelbė šalies ekonomikos raidos prognozes. Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.

„Bankas atlieka svarbų vaidmenį ir ekonomikos augimo, ir neapibrėžtumo ar recesijos laikais. Stebime savo klientus ir reaguojame į jų užklausas, norėdami jiems padėti, kai jų finansinė padėtis pablogėja. Esant dabartinei neapibrėžtai situacijai dėl viruso COVID-19 plitimo, atvejai, kai mūsų klientams reikalinga banko pagalba, yra skirtingi, todėl kiekvieną atvejį nagrinėjame individualiai, ieškodami tinkamiausių sprendimų“, – sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Ji ragina klientus su banku aptarti finansinių įsipareigojimų vykdymą kuo greičiau, nelaukiant, kol finansinė kliento padėtis taps sudėtinga ar ims kauptis skolos.

Anot S. Gutauskaitės-Bubnelienės, šiuo metu bankas jau yra priėmęs sprendimus dėl daugiau kaip 430 būsto paskolų restruktūrizavimo ir daugiau kaip 170 vartojimo kreditų ar lizingo pertvarkymo privatiems klientams Taip pat – daugiau kaip 170 verslo klientų paskolų restruktūrizavimo, kur daugiausia, apie 60 proc. atvejų, sudaro kreditai mažoms įmonėms.

SEB bankas suteikia gyventojams galimybę nemokamai, netaikydamas sutarties pakeitimo mokesčio,  peržiūrėti savo būsto, vartojimo kredito ar lizingo sutartį. Atidėti paskolos grąžinimą galima iki trijų šešių mėnesių ar individualiais atvejais, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, net ir dar ilgiau, pavyzdžiui, iki dvylikos mėnesių. Taip pat SEB bankas karantino metu papildomai palengvino ir paskolų keitimo procedūras, kad būtina pagalba klientai galėtų pasinaudoti greitai ir paprastai, niekur neidami iš namų.

Atidėjus kredito įmokų mokėjimą privatūs klientai turi toliau mokėti tik palūkanas.  Bankas neperžiūri būsto kredito ar lizingo sutartyje nustatytos maržos ir vartojimo kredito palūkanų normos, jei atidedamas kredito įmokų mokėjimas ir nekeičiamos kitos sąlygos.

Įmonės taip pat  gali peržiūrėti sudarytą kredito sutartį su banku ir pakeisti kredito grąžinimo grafiką arba atidėti kredito įmokos mokėjimą, mokėti tik palūkanas ir taip restruktūrizuoti paskolą. Įmonės gali atidėti kredito įmokos mokėjimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Dažniausiai paskolos mokėjimo grafikas peržiūrimas įmonei susidūrus su piniginių srautų sutrikimais. Taip pat, atsižvelgiant į situaciją, bankas suteikia paskolas verslo likvidumui užtikrinti.

„Ši maisto krizė yra tokio masto, kokio dar nesame matę, ir požymiai rodo, kad padėtis blogės“, – rašoma Pasaulio maisto programos (WFP) regiono direktorės Lolos Castro (Lolos Kastro) pareiškime. 

Agentūra įspėjo, kad skubiai pagalbai reikia 489 mln. JAV dolerių (439 mln. eurų), o ji tėra surinkusi 205 mln. dolerių (184 mln. eurų).

„Jei neužsitikrinsime reikalingų lėšų, būsime priversti sumažinti pagalbą ir galėsime padėti mažesniam skaičiui žmonių“, – sakė L. Castro.  

Mažas augimas, didėjantis gyventojų skaičius, sausra ir potvyniai padidino maisto stygių regione. Blogiausia padėtis yra Svazilande, Lesote, Madagaskare, Malavyje, Mozambike, Namibijoje, Zambijoje ir Zimbabvėje.   

Beveik pusė iš 15 mln. Zimbabvės gyventojų kenčia nuolatinį maisto stygių – maždaug 2,2 mln. jų gyvena miestuose, o 5 mln. – kaimo vietovėse, rodo JT duomenys.

Sausros nualintame Lesote su maisto stygiumi susiduria 20 proc. gyventojų, Namibijoje – apie 10 procentų. 

Spalį Zambijos Raudonasis Kryžius paskelbė, kad dėl sausros maždaug 2,3 mln. šalies gyventojų patiria itin didelį maisto stygių.  

WFP įspėjo, kad regiono gyventojai jau nepakankamai valgo, taip pat neleidžia vaikų į mokyklas, pardavinėja brangesnius daiktus ir grimzta į skolas, kad išsimaitintų.   

Labiausiai paveikti yra moterys ir vaikai. 

Tuo metu ekspertai prognozuoja, kad ateinančiais mėnesiais čia toliau tyros karšti ir sausi orai, pranašaujantys dar vieną prastą derlių. Padėtis gali dar pablogėti, nes sausasis sezonas gali tęstis ilgiau nei įprastai ir padaryti žalos grūdų derliui.   

Niūri prognozė

Duomenys apie dabartinę Graikijos finansų būklę, juos pacitavo leidinys "The Financial Times", buvo pristatyti konfidencialioje TVF ataskaitoje, kurią šios organizacijos ekonomistai parengė Vykdomosios valdybos posėdžiui, vyksiančiam vasario 6 d.

Posėdžio metu planuojama aptarti galimybę fondui dalyvauti finansinės paramos Graikijai programoje.

Tiesa, TVF oficialiai ataskaitos, kurią paviešino "The Financial Times", nekomentavo, nors ji tik patvirtina anksčiau išsakytą Vašingtone įsikūrusios organizacijos poziciją, jog nepalengvinus Graikijos skolų naštos, finansinės paramos programa tai šaliai – netikslinga.

Remiantis ataskaitos autorių skaičiavimais, Graikijos skolų padėtis "yra itin nestabili" – ataskaita rodo, kad bendra Graikijos valstybės skola iki 2020 m. gali padidėti iki 170 proc., iki 2022 m. – iki 164 proc., o 2060 m. ji jau gali siekti 275 proc. BVP.

Vėl gelbės?

Šiuo metu finansinės pagalbos Graikijai programą vykdo tik Briuselis. TVF atsisakė joje dalyvauti suabejojęs dėl to, ar realu pasiekti jos tikslus.

ES Graikijos ekonomikos perspektyvas vertina kiek optimistiškiau, nors ir Bendrijai darosi vis sunkiau padėti Graikijai be TVF pagalbos. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble neseniai įspėjo, kad finansiniam stabilumui Graikijoje iškilo grėsmė.

Įtakingiausias euro grupės narys neatmetė galimybės, kad teks parengti dar vieną – jau ketvirtąjį – tarptautinės pagalbos priemonių Atėnams paketą. Nuo 2010 m. tarptautiniai kreditoriai parengė iš viso tris Graikijos kreditavimo programas, kurių bendra vertė siekia apie 326 mlrd. eurų, manais į didelio masto ekonomines, socialines ir finansines reformas šalyje.

Graikijos finansinė padėtis išlieka nestabili – remiantis naujausiais ES duomenimis, Graikijos skola 2016 m. padidėjo iki 311 mlrd. eurų, o tai sudaro maždaug 180 proc. valstybės BVP.

Kreditorių nesutarimai

Ne vieną mėnesį tęsiantis ES ir TVF nesutarimams, 2015 m. suderintos 86 mlrd. eurų vertės pagalbos Graikijai programos įgyvendinimas stringa ir pareigūnai sako, kad dėl Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje šiemet įvyksiančių rinkimų padėtis gali dar pablogėti.

Prancūzijos finansų ministras įspėjo, kad reikėtų skubinti pastangas rasti sprendimą.

"Galimybių (susitarti) dar yra, tačiau jų netrukus nebeliks, nes artėja rinkimai", – pabrėžė M.Sapinas.

Tuo metu vienas iš euro zonos pareigūnų, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, pažymėjo, kad derybose į priekį stumiamasi labai lėtai ir išeities iš aklavietės galbūt nebus rasta artimiausiu metu.

Christine Lagarde vadovaujamas TVF atsisako skolinti Graikijai daugiau pinigų, jeigu nebus iš esmės pakeisti Atėnų vyriausybei keliami griežto taupymo reikalavimai arba jeigu graikai nesuteiks papildomų garantijų, jog būtinos reformos bus įvykdytos.

Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas, nors pastebėjo, kad TVF dar galutinai neatsisakė dalyvauti pagalbos Graikijai programoje, pridūrė, jog fondo reikalavimai – labai griežti.

"TVF savo pozicijos laikosi labai aiškiai ir nuosekliai. Fondas nori, kad reformų paketas būtų įtikinamas. Jis nori, kad fiskaliniai tikslai būtų įgyvendinami ir ekonomiškai pagrįsti. Ir jis nori, kad skola būtų tvari", – pareiškė jis.

Vis dėlto J.Dijsselbloemas pabrėžė, kad susitarimas dėl Graikijos yra įmanomas: "Esu tikras, kad mes rasime būdą imtis veiksmų. Tik labai svarbu, kad Graikijos ir jos kreditorių derybos būtų atnaujintos."

Neadekvatūs reikalavimai?

Vokietija – didžiausia Graikijos kreditorė – laikosi požiūrio, kad Atėnai turi pasiekti nustatytus finansinius tikslus apsieinant be papildomo skolų mažinimo. Berlynas taip pat ragina Graikijos vyriausybę įgyvendinti reformas.

TVF kritikuoja reikalavimą, kad Graikija pasiektų 3,5 proc. BVP pirminį balansą ar netgi biudžeto perteklių, neatskaičius išlaidų skoloms grąžinti. Šis lygis, TVF teigimu, yra labai aukštas ir daugelis šalių net nėra prie jo priartėjusios.

Fondas mano, kad šiam ilgalaikiam tikslui pasiekti neišvengiamai reikės sumažinti Graikijos skolas. TVF taip pat reikalauja, kad Atėnai prisiimtų papildomų įsipareigojimų.

Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos šiuos naujus reikalavimus pavadino nedemokratiškais.

"Neteisinga programoje reikalauti, kad šalis prieš dvejus ar trejus metus įstatymais nustatytų, ką darys 2018 m.", – pareiškė jis.

Daugiau kaip 20 proc. bakalauro studentų stengiasi išgyventi dirbdami. Tačiau didžiosios dalies darbas nėra susijęs su būsima specialybe. Tokius duomenis pristato naujausias studentų tyrimas.

Tuo metu beveik pusė magistro pakopos studentų išgyvena iš darbo užmokesčio, bet daugiau nei trečdalis vis dar yra priklausomi nuo šeimos finansinės paramos.

Finansų ekspertai tikina, kad išlaikydami jaunuolius tėvai negali pakankamai kaupti senatvei. Be to, tokia parama gali turėti neigiamos įtakos jaunų žmonių finansiniams įpročiams ateityje. Pavyzdžiui, jaunuoliams galimai bus sunku savarankiškai įvertinti būtinus poreikius ateityje.