„Gauta keletas pranešimų – mokyklos arba darželiai. Septyni nuo ryto – vienas ryte, kitas apie pietus, likę – po pietų“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Kai kurie laiškai įstaigas pasiekė vėliau nei buvo nurodomas galimo sprogimo laikas.

Anot R. Matonio, grasinimų sulaukė visoje Lietuvoje esančios ugdymo įstaigos, veikiančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus apskrityse. Jokių įtartinų objektų įstaigose nebuvo rasta.

Kelios mokyklos bei darželiai gavo elektroninius laiškus lietuvių kalba.

Ketvirtadienį šalies įstaigos grasinančių laiškų nebuvo sulaukusios. Jie ugdymo įstaigas pasiekė kelias dienas – nuo praėjusio penktadienio iki trečiadienio. Buvo gauta tūkstančiai elektroninių laiškų apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, darželiuose, savivaldybėse.

Tokius pat pranešimus gavo ir ugdymo įstaigos kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Estijoje.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad gauta informacija, jog keliuose socialinio tinklo „Telegram“  kanaluose publikuojami nauji įrašai su neva padėtais sprogmenimis profesinio rengimo centruose. Nėra detalizuojama, kurioje valstybėje – Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje nufotografuoti pastatai.

NKVC šiuos įrašus sieja su melagingų pranešimų hibridine ataka – tai, pasak centro, gali būti kone savaitę trunkančios veiklos bandant įbauginti visuomenę tęsinys.

„Pažymėtina, kad grėsmės lygis nėra pakitęs, o įstaigų vadovams ir bendruomenėms siūloma vadovautis Policijos parengtomis rekomendacijomis“, – pranešė NKVC.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje, platinami grasinantys pranešimai ugdymo įstaigoms, tikėtina, yra tikslinga ir koordinuota ataka, vykdoma priešiškų valstybių iniciatyva.

Melagingais pranešimais ir panašaus pobūdžio veiksmais siekiama kelti įtampą ir paniką visuomenėje, trikdyti ir destabilizuoti institucijų darbą, didinti nepasitikėjimą. Išaugus geopolitinei įtampai, Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra nuolatiniai priešiškų valstybių informacinių-kibernetinių  atakų  taikiniai.

NKVC taip pat prašo tėvų paaiškinti vaikams apie atsakomybę už melagingus pranešimus.

Policija tęsia ikiteisminį tyrimą ir bendradarbiauja su kitomis valstybėmis, siekiant identifikuoti nusikaltėlius, bandančius sutrikdyti visuomenės gyvenimą. 

Šlamšto laiškai su grasinimais susprogdinti bombas į Estiją pradėjo plūsti ketvirtadienio naktį. Dėl to dauguma Tartu mokyklų atšaukė ketvirtadienio pamokas. Policija ketvirtadienį paskelbė nurodymus, kaip elgtis tiems, kas gavo tokias žinutes, ir sakė, kad realaus pavojaus nėra, kad gali būti tęsiama normali veikla.

Švietimo įstaigos nuo penktadienio ryto elgėsi būtent taip. Tačiau paskutinė darbo savaitės diena negalėjo praeiti įprastai, nes grasinamo pobūdžio elektroninis laiškas vėl pasiekė šimtus įstaigų, tarp jų daugumą Tartu mokyklų.

Ilenurmės gimnazijos direktorius Tonu Tenderis (Tenus Tenderis) ryte sakė, kad naujai gautas elektroninis laiškas yra panašus į ankstesnį. Jame sakoma: „Šiandien bus puiki diena, bet turbūt ne jums.“ Laiške taip pat rašoma, kad mokyklos pastate padėta 20 kg sprogmenų ir kad jie bus susprogdinti 11.25 val.

Todėl 11.15 val. mokykloje planuota evakuacija, bet netrukus po to pamokos atnaujintos, sakė direktorius.

„Jei pradinėse klasėse yra lengvai susijaudinančių ir galinčių panikuoti vaikų, leidžiu jiems šiandien likti namie“, – sakoma jo pranešime.

T. Tenderis nurodė, jog tiems moksleiviams, kurie liks namuose, skirta užduočių, bet pridūrė, jog iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dauguma mokinių atėjo į mokyklą.

Savaitės pradžioje kelios švietimo įstaigos Latvijoje per dvi dienas gavo rusiškai parašytus grasinamuosius laiškus. Policija šiuos elektroninius laiškus vadino žemo lygio grėsme ir tikslinga nusikalstama veikla siekiant destabilizuoti visuomenę bei valdžios institucijų darbą. Todėl mokyklų ir darželių buvo paprašyta nestabdyti savo darbo.

Vis dėlto kai kurios įstaigos nusprendė iš atsargumo evakuoti vaikus.

Policijos pateikiama informacija rodytų, kad grasinamų laiškų siuntėjas yra vienas asmuo ir kad tas pats nusikaltėlis jau maždaug metus siuntinėja panašius grasinimus įvairioms organizacijoms.

Vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis (Richardas Kozlovskis) užsiminė, kad latvių tyrėjai bendradarbiauja su kolegomis JAV ir Lenkijoje, kur tokios priešiškos veiklos būta anksčiau.

Pasak ministro, nustatyti grasinimų šaltinį sunku. Kažkiek informacijos jau gauta, bet ji nebus skelbiama siekiant nepakenkti tyrimui. Viena „Telegram“ grupė, turėjusi maždaug 11 tūkst. sekėjų, vykdant tyrimą buvo uždaryta, sakė R. Kozlovskis.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad penktadienį jau gauta 750 pranešimų apie neva užminuotus darželius ir mokyklas, pranešimai gaunami toliau, o jais siekiama kelti paniką.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad tikėtina, jog Lietuvoje platinami pranešimai apie mokyklų ir darželių užminavimą yra koordinuota ataka, kuri vykdoma priešiškų valstybių iniciatyva.

Kaip elgėsi darbuotojai, gavę tokius laiškus ir kokį pavojų tai kelia visai organizacijai, plačiau papasakojo NKSC vadovas Liudas Ališauskas.

– Ką rašėte tose žinutėse, kad kas penktas patikėjo ir atidarė?

– Šitos kompanijos metu, kuri jau antra šiais metais, turėjome keturis scenarijus. Du laiškai buvo su kvietimu aplankyti kažkokią svetainę, vienas buvo apie nepristatytą laišką su nuoroda. Du laiškai buvo nukreipiantys į išorę, o du laiškai buvo su priedais. Iš principo, jei tai būtų tikras, kenkėjiškas laiškas, atidarius laišką ar jo priedą to užtektų, kad nusikaltėlis turėtų galimybę įsilaužti į kompiuterį.

– Kokius laiškus žmonės spaudė labiau – su nuorodomis ar su priedais?

– Šį kartą labiau spaudė tuos, kuriuose buvo priedai. Vienas laiškas su nuorodomis buvo paspaustas tik 2 proc. testuojamų darbuotojų, kitas – 18 proc. darbuotojų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Palyginus su pirma kampanija, ar žmonės atsargiau elgiasi, atidžiau pažiūri?

– Pirmoji kampanija buvo agresyvesnė. Svarbu paminėti, kad nusikaltėliai puikiai išmano technikas ir taiko agresyvumą kiekvieną dieną. Antroji kampanija buvo mažiau agresyvi.

Nusikaltėlių laiškų kokybė ir technika tikrai gerėja. Jei kyla nors menkiausias įtarimas, reikia neskubėti atidaryti ir pasitikrinti. Tai užtruks tik porą akimirkų.

– Ko jūs siekiate šiomis kampanijomis?

– Turime du tikslus. Norime didinti darbuotojų budrumą, neskubėjimą. Kai koks nors neaiškus laiškas mus pasiekia, kad neskubėtume daryti sprendimų, atidaryti priedų. Taip pat labai norime padidinti darbuotojų komunikaciją su organizacijos saugos komandomis. Siunčiame žinutę, kad jei taip atsitiko, kad darbuotojas pakliuvo, tai jam neturėtų būti gėda, bet jis turėtų informuoti atsakingus darbuotojus ar padalinius, kad šie galėtų imtis veiksmų.

– Kas nutinka, kai nors vienas įstaigos darbuotojas atidaro kenkėjišką laišką?

– Daug galimų scenarijų. Bet klasikiniu atveju nusikaltėlis gali šeimininkauti jūsų kompiuteryje. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jis gali matyti dokumentus, pasiekti sistemas, kurias jūs, kaip darbuotojas, pasiekiate. Tokios užvaldytos darbo stotys tampa tarpine stotele toliau vystyti ataką – žiūrėti, kur jautresni duomenys, vykdyti įsilaužimus į kitus serverius.

– Jei darbuotojas atidarė tokį laišką, kiek svarbu, kad jis kuo greičiau kreiptųsi pas specialistą? Ar dar galima pataisyti tą situaciją?

– Reikia neskubėti susigėsti ir pasislėpti. Jei klasikinė nusikaltėlių kompanija pasirenka įmonę kaip taikinį, siunčia ne vieną ir ne du laiškus. Pirmas darbuotojas, kuris pastebi ir praneša, gali sudaryti sąlygas saugos kompanijai pašalinti visus laiškus, pasiekusius organizaciją, kurių dar galėjo neatidaryti kiti darbuotojai.

– Ar galima šiais laikais atidaryti bet kokias nuorodas? Jei siunčia „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, kita institucija, ar reikia nueiti į jų puslapį ir pasitikrinti?

– Nusikaltėlių laiškų kokybė ir technika tikrai gerėja. Jei kyla nors menkiausias įtarimas, reikia neskubėti atidaryti ir pasitikrinti. Tai užtruks tik porą akimirkų.

– Ar ruošiate ir trečią kampaniją? Ar ji bus kitokia, ar siųsite panašias žinutes?

– Ir pavasarį vykdytos kampanijos metu, ir dabar vykdytos, mes, kaip centras, nesugalvojame scenarijų, o remiamės statistika, kurią stebime. Stebime, kaip veikia nusikaltėliai ir kartojame jų techniką. Metų gale pažiūrėsime, kokios technikos vyraus ir kopijuosime jų metodus. Labai tikėtina, kad laiškai bus apie Kalėdines dovanas.

Šantažas prisidengiant žiniasklaida

Pernai rudenį viena akcinė bendrovė, turinti filialą ir Kaune, viešai prieinamu savo elektroninio pašto adresu sulaukė šokiruojančių laiškų iš Kauno. Jie buvo adresuoti bendrovės direktoriui. Šių laiškų autorius rašė apie buvusios savo sugyventinės, nurodydamas ir jos asmens kodą, nuodėmes, esą, žinomas jam jau ne vienus metus. Esą, ši metų metais vogė iš bendrovės jos produkciją. Nešė viską ir tempdavo į gimtąjį kaimą, kuriame visus maitindavo.

Anot laiško autoriaus, tuo metu, kai ji vogė, jis uždarbiavo užsienyje, kad susimokėtų už jųdviejų buto kreditą. Jis teigė nusprendęs informuoti apie buvusios savo gyvenimo draugės nuodėmes tik dabar, nes šiuo metu pats su ja bylinėjasi ir planuoja kviestis į teismą žurnalistus. Ir jiems dalyvaujant papasakos teismui apie minėtas vagystes. Todėl ši informacija gali pasirodyti ir žiniasklaidoje. Žodžiu, jis nežino, kuo visa tai baigsis. Bet, jeigu vagilės darbdaviui kiltų klausimų, mielai į juos atsakytų, todėl nurodė ir savo mobiliojo telefono numerį.

Po poros dienų bendrovė gavo dar vieną laišką. Jo kalba netaisyta: „Aš tik norėčiau patikslinti kad tos vagystės vyko nuo 2002 kaip mes draugavome vogė juodai, po pilną PC plastikinį krepšį, ar du partempdavo namo, ir ryte jau vešdavo savo šeimai į kaimą. Kiek žinau dalį parduodavo. Tai matyt ir vogė nuo pat darbo pradžios kaip įsidarbino. Nes jos sūnus būdamas pauglys vogė pinigus iš diedukų pensijų atneštų į namus, žinojo slėptuvę, tai sakydavau kad matyt nėščia būdama vogei, kad sūnus vagies geną gavo. O vagystės užsirišo kai apsauga užspaudė. Bet sugebėdavo kaip kleptomanė vis tiek kažką smulkaus išnešti.“

Iškalbinga direktoriaus reakcija

Bendrovės vadovybė Vilniuje, susipažinusi su šiais laiškais, persiuntė juos Kauno filialo, kuriama dirba tariama vagilė, direktoriui. Šis išsikvietė personalo vadybininkę ir nurodė jai atlikti išsamų tyrimą.

Vykdant šį nurodymą, buvusi laiškų autoriaus sugyventinė atsidūrė po didinamuoju stiklu: kruopščiai peržiūrėta ne tik jos asmens byla, bet ir kalbėta su tiesioginiu jos viršininku. Be to, gauta informacija pasidalyta su bendrovės apsaugos vadovu. Jokios šią darbuotoją kompromituojančios informacijos nenustatyta. O bendraujant su ja pačia, moteris atskleidė, kad turi problemų dėl šių laiškų autoriaus iškeldinimo iš savo buto. Ir šis jai ne tik už tai keršija, bet ir taip bando šantažuoti, beje, kenkdamas ir jos sūnaus, jau septynerius metus dirbančio valstybės tarnyboje, reputacijai.

Dėl to apšmeižtoji, kuriai darbdaviai neturėjo jokių pretenzijų, kreipėsi į policiją. Ši apie buvusių sugyventinių konfliktą jau žinojo, nes prieš tai minėtų laiškų autorius bandė įtraukti į šią istoriją ir pareigūnus, pranešdamas jiems apie, esą, buvusios gyvenimo draugės savavaldžiavimą, neįsileidžiant jo į namus – vieną Taikos prospekto butą. Tačiau policija pradėti dėl to ikiteisminį tyrimą atsisakė.

Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl šio buto savininkės buvusio sugyventinio laiškų jos darbdaviui buvo pradėtas.

Tas vikšrinis tankas judės per tave tol, kol neatsiskaitysi. 10 tūkst. yra nedaug.

Išdavikiškos SMS

Praėjusią savaitę 48-erių Tomas J., dirbantis vienoje saugos tarnyboje, teikiančioje savo paslaugas visoje Lietuvoje, Kauno apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu tyčia paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą buvusia sugyventine, t.y. šią apšmeižęs.

Nors jis ir bandė tikinti teismą, esą, buvusi jo gyvenimo draugė jau norėjusi šią bylą nutraukti, bet susidūrė su savo darbdavių, bijančių viešumo, spaudimu. Be to, jis informuodamas juos apie buvusios sugyventinės nuodėmes, tenorėjo, kad ji bent jaustų moralinę atsakomybę, nes dėl senaties baudžiamosios jau išvengs.

Tačiau apšmeižtosios pateiktos SMS, gautos iš teisiamojo tuo metu, kai šis rašė minėtus laiškus jos darbdaviui, liudijo, kad šantažuotojo tikslai buvo visai kiti.

Pavyzdžiui, jis rašė, kad jam neįdomu, ką dabar apšmeižtajai padarys jos darbdavys. Tačiau teigė, kad viliasi, jog suvienytomis jėgomis ji pagaliau bus „patvarkyta“.

Dar iškalbingesnė kita SMS: „Tas vikšrinis tankas judės per tave tol, kol neatsiskaitysi. 10 tūkst. yra nedaug.“ Kitoje žinutėje, rašytoje po dienos, jau buvo teigiama, kad, nesumokėjus minėtos sumos, nuostolis gali siekti ir 25 tūkst. eurų.

Lemtingos klaidos

Teisėjos Rasos Paulauskaitės nuosprendyje Tomui J. teigiama, kad šių žinučių turinys leidžia spręsti, jog, priešingai, nei nurodo kaltinamasis, jis rašė laiškus nukentėjusiosios darbovietei, siekdamas ją įbauginti ir atkeršyti dėl asmeninių nesutarimų, susijusių su iškeldinimu iš jos buto.

Be to, remtasi ir tuo, kad nukentėjusioji, anot darbdavių, ne tik niekada nebuvo nutverta vagiant, bet ir per tuos daugiau kaip 20 metų, kai dirba jų įmonėje, neturėjo jokios drausminės nuobaudos. O dalis produkcijos, kurią, anot šmeižiko, ji metų metais vogė, gaminama visai kitame filiale.

Apsiskaičiavo šmeižikas ir nurodydamas šių vagysčių pradžią, nes tada jiedu dar nebuvo pažįstami.

Už šmeižtą, kai kaltinama ne sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais, - už tai grėstų dvigubai griežtesnė bausmė, Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienų metų.

Nors Tomas J. prieš keliolika metų jau buvo teistas už chuliganizmą, panaudojant ar mėginant panaudoti šaunamąjį ar kitokius ginklus, pritaikytus žmonių žalojimui, už ką jam buvo skirtas vienų metų lygtinis įkalinimas, šis teistumas jau išnykęs. Neturėjo jis ir galiojančių administracinių nuobaudų, todėl už buvusios sugyventinės apšmeižimą jam skirtas laisvės apribojimas vieniems metams, įpareigojant neatlygintinai per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.