„Dabar bent iki liepos 1-os privalu pereiti į biržos planą. (...) Jeigu tu esi biržiniame plane, jeigu biržos kaina krenta, tu savo išsilošimą pats pasiimi, gauni mažą kainą. Bet jeigu netikėtai biržos kaina šoktų į padanges, valstybe tave apsaugo ir daugiau 28 centų nemokėsi“, – LRT radijui sakė Virgilijus Poderys.

„Jeigu (elektra – BNS) į viršų brangsta, tu esi valstybės apsaugotas, jeigu leidžiasi į apačią – tu visą naudą pasiimi“, – pridūrė jis.

Pasak V. Poderio, su birža susietą planą pasirinkę apie 100 kWh per mėnesį suvartojantys vartotojai per mėnesį šiemet galėjo sutaupyti apie šešis eurus. 

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus.

„Litgrid“ skelbia, kad išaugus hidroelektrinių, vėjo ir saulės gamybai bei sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje praėjusią savaitę sumažėjo 37 proc. iki 75 eurų už megavatvalandę (MWh). 

„210 tūkst. klientų, kuriems 2022 m. įdiegėme išmaniąsias apskaitas, sutaupė 11 mln. kilovatvalandžių (kWh) lyginant suvartojimą su dar prieš tai buvusiais metais“, – sakė ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento direktorė Aurelija Židickytė-Orvydė.

Tikimasi, kad metų pabaigoje išmaniuosius skaitiklius turės dar apie pusė milijono Lietuvos šeimų. Pirmiausia jie diegiami tiems, kurie elektros sunaudoja daugiau nei 1000 kWh per metus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vieni – patenkinti. „Jie patys nuskaito, patogu. Esu patenkintas išmaniu skaitikliu“, – sakė vyras.

„Aš dar tik porą mėnesių moku, dar nežinau, atrodo, kad normaliai viskas, kol kas nebuvo jokių nesklandumų“, – kalbėjo kita pašnekovė.

Turėjome žiniasklaidoje atvejų, kai klientai kreipėsi būtent dėl išmanaus skaitiklio suvartojimo išaugimo. Nė vienu atveju nepasitvirtino, kad tai yra skaitiklio įtaka.

 

Kiti skundžiasi, kad įdiegus išmaniuosius skaitiklius, už elektrą gavo kosminę sąskaitą.

„Pakeitė skaitiklį ir gavome už gruodžio mėnesį trigubai didesnę sąskaitą. Kai paskambinau į ESO, pati konsultantė pasakė: „Oi, kas čia darosi su tais skaitikliais“, – komentavo kalbintas vyras.

Jau anksčiau vienas panevėžietis skundėsi, kad pakeistas išmanusis skaitiklis prisuko net 2000 kWh, ko anksčiau nėra buvę. Panašūs pavyzdžiai žiniasklaidoje skambėjo ne kartą.

„Turėjome žiniasklaidoje atvejų, kai klientai kreipėsi būtent dėl išmanaus skaitiklio suvartojimo išaugimo. Nė vienu atveju nepasitvirtino, kad tai yra skaitiklio įtaka“, – informavo A. Židickytė-Orvydė.

„Ar tai būtų privačių klientų segmentą veikiantys nepriklausomi tiekėjai, ar veikiantys verslo segmentą, jie formuoja sąskaitas. Tad ESO nėra jokio intereso prisukti kažkaip daugiau ar padidinti tą elektros energijos suvartojimą“, – teigė ESO vadovas Renaldas Radvila.

Dėl galimų neatitikimų pakeitus skaitiklį į energijos skirstymo operatorių jau yra kreipęsi daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.

„Nesitikėjo, kad jo šildymo siurbliai, rekuperacinė sistema, galbūt užkalkėję gyvatukai gali suvartoti tiek daug elektros energijos“, – savo nuomonę išsakė A. Židickytė-Orvydė.

Nesitikėjo, kad jo šildymo siurbliai, rekuperacinė sistema, galbūt užkalkėję gyvatukai gali suvartoti tiek daug elektros energijos.

 

„Senoji apskaita yra fotografuojama nuimant senus skaitiklius tam, kad turėtume įrodymus, ką fiksavo. Tikrinami ir nauji skaitikliai, jeigu reikia, jie vežami į nepriklausomą laboratoriją“, – apie skaidrumą kalbėjo ESO vadovas.

Anot energijos skirstymo operatoriaus ne skaitikliai, o patys gyventojai kalti dėl milžiniškų sąskaitų, kurios galėjo kauptis metų metus.

„Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kad klientai prieš tai deklaruodavo skaitiklio rodmenis ne kiekvieną mėnesį. Kitas atvejis, kad klientai tiesiog deklaruodavo vidurkį ir ištisus metus mokėdavo būtent pagal vidutinį suvartojimą“, – aiškino A. Židickytė-Orvydė, kodėl pakeitus skaitiklius atsiranda tokie skirtumai ir išauga sąskaitos.

Yra ir tokių, kas už elektrą skolingas tūkstantines sumas.

„Tokiais atvejais mes sutariame dėl išsimokėjimo dalimis ir su klientais sudarome susitarimus“, –  komentavo R. Radvila.

Tad kol skaitikliai dar neįdiegti, gyventojai raginami stebėti elektros suvartojimą.

Gyventojai išmaniojoje programėlėje realiuoju laiku galės stebėti elektros suvartojimą. Tiesa, norintiems tai daryti, prie naujojo skaitiklio reikės įsigyti papildomų įrenginių ir papildomai susimokėti.

„Reikėtų deklaruoti savo rodmenis kas mėnesį, fiksuoti juos, kad paskui nebūtų netikėtumų“, – perspėjo A. Židickytė-Orvydė.

Visos nedeklaruotos kilovatvalandės apskaičiuojamos pagal paskutinio mėnesio tarifą, o ne pagal tą, kai buvo išdegintos. Be to, gyventojai turėtų nepamiršti deklaruoti ir nulinio elektros suvartojimo, kitaip pritaikomas mėnesio suvartojimo vidurkis, už kurį reikės susimokėti net ir visai nesinaudojus elektra.

„Per artimiausią pusmetį įdiegsime galimybę tiesiogiai jungtis prie skaitiklio“, – informavo ESO vadovas.

Tokiu atveju gyventojai išmaniojoje programėlėje realiuoju laiku galės stebėti elektros suvartojimą. Tiesa, norintiems tai daryti, prie naujojo skaitiklio reikės įsigyti papildomų įrenginių ir papildomai susimokėti.

Latvijoje ir Estijoje elektra brango po 3 proc. iki 119,62 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 41 proc. iki 108,84 euro už MWh.

Kaip teigia įmonės Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas, elektros kainų augimą lėmė 6 proc. didesnis suvartojimas, 35 proc. sumažėję elektros srautai iš Suomijos, taip pat Švedijoje sumažėjusi branduolinės energijos gamyba.

„Nord Pool“ sistemos kainų ženklesnį augimą praėjusią savaitę lėmė dėl vėsesnių orų 11 procentų išaugęs elektros suvartojimas visame regione. Taip pat kainų didėjimui įtaką darė 43 procentais sumažėjusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse ir sumažėjusi branduolinės energijos gamyba – Oskarshamno-3 (Švedija – BNS) reaktorius vėlai penktadienį buvo paleistas ir po beveik septynias dienas trukusio gedimo palaipsniui atnaujintas“, – įmonės pranešime sakė A. Zatulinas.

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę augo 6 proc. ir siekė 563 gigavatvalandžių (GWh): Lietuvoje – 5 proc. iki 243 GWh, Latvijoje – 1 proc. iki 135 GWh, Estijoje – 10 proc. iki 185 GWh.

Gamybos apimtys Baltijos šalyse augo 4 proc. ir siekė 403 GWh: Lietuvoje augo 14 proc. iki 114 GWh, Latvijoje – 2 proc. iki 165 GWh, tuo metu Estijoje mažėjo 2 proc. iki 124 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 72 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 47 proc., Latvijoje – 122 proc., Estijoje – 67 proc.

Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione didėjo ir siekė 9,5 tūkst. GWh, o gamyba augo iki 9,6 tūkst. GWh.

Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature“, mokslininkai iš Monasho universiteto Melburne (Australija) atrado naują bakterinį fermentą, kuris paverčia vandenilio pėdsakus mūsų atmosferoje elektros energija.

„Jau kurį laiką žinojome, kad bakterijos gali panaudoti ore esantį vandenilį kaip energijos šaltinį, kad galėtų padėtų augti ir išgyventi įvairioje aplinkoje, įskaitant Antarkties dirvožemį, ugnikalnių kraterius ir vandenyno gelmes“, – sakė profesorius Chrisas Greeningas - „Tačiau iki šiol nežinojome, kaip jos tai daro“.

Fermentas, pavadintas „Huc“, buvo išgautas iš Mycobacterium smegmati - gana plačiai paplitusios ir labai atsparios dirvožemio bakterijos. „Huc“ yra nepaprastai efektyvus“, – pranešime teigė tyrimo vadovas Rhysas Grinteris.

Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu tvarios energetikos pramonė sugebės sukurti bakterijų fermentų kuro elementus, bet mokslininkai teigia, kad „Huc“ yra „stulbinamai stabilus“ ir vieną dieną gali būti naudojamas kaip mažytė, tvari, bakterijomis maitinama baterija mažiems įrenginiams.

„Kai „Huc“ tiekiamas labiau koncentruotą vandenilis, jis gamina daugiau elektros“, – „LiveScience“ pasakojo Grinteris. „Tai reiškia, kad galite jį naudoti kuro elementuose, kad maitintumėte sudėtingesnius įrenginius, pavyzdžiui, išmaniuosius laikrodžius ar išmaniuosius telefonus, nešiojamus kompiuterius ir galbūt net automobilį.“

„Aš per mėnesį sunaudoju nedaug elektros, mažiau nei 150 kWh. Tik iki 100 kWh elektros prisuku. Mes dviese gyvename, visą dieną darbe, grįžtame tik vakare, tad nedaug tos elektrso ir deginame“, – sakė gatvėje užkalbinta moteris.

„Krizės išmoko taupyti, taip, tačiau dėl elektros tai mūsų poreikiai nepasikeitė, viskas kaip anksčiau“, – porino kita pašnekovė.

„Jeigu atvirai, aš nelabai tą krizę jaučiu. Mano gyvenimo kokybė dėl to tikrai kol kas nenukentėjo. Nežinau, kaip bus vėliau, – sakė garbaus amžiaus vyras.

„Nieko nekontroliuoju, kiek sukasi elektros skaitliukas, tiek. Nieko neatsisakau, nemažinu“, – teigė  moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai ką konkrečiai prezidentūra siūlo keisti?

– Šiuo metu elektros kainos yra kritusios. Tikėtina, kad ateinantį pusmetį kompensacijų gali nereikėti. Tačiau, jeigu jų reikėtų, klausimas, ar likti prie dabartinės kompensacijų sistemos, kuri dabar yra horizontali – visiems, ar pasirinkti labiau tikslinę sistemą. Tarkime, jei mes įvestume tam tikrą kvotą, ar tai būtų 150 kWh, ar kita reikšmė, tai galėtų padėti pirmiausiai sutaupyti biudžeto pinigus. Taip pat ta parama pasiektų labiau nepasiturinčius asmenis, kadangi statistiškai labiau nepasiturintys suvartoja mažiau elektros. Be to, tai būtų papildoma paskata visiems taupyti elektros energiją. Mažiau išeikvoji, mažesnės sąskaitos už elektrą.

Dabar, sumažėjus kainoms ir turint atokvėpį, yra pats laikas pagalvoti, ar  nebūtų verta patobulinti šią kompensavimo sistemą.

 

– Ar šis pasiūlymas – tik diskusijų lygmenyje, ar pateiktas jau svarstyti ministerijoms?

– Šiuos siūlymus jau teikėme prieš metus. Tai nėra naujas klausimas. Jis buvo pakankamai pozityviai sutiktas ir ekspertų, tačiau galime prisiminti, kad praėjusiais metais elektros kainų šokas mus užklupo gana netikėtai ir dideliu mastu. Priemonių reikėjo čia ir dabar, todėl buvo pasirinkta tokia horizontali priemonė. Tačiau dabar, sumažėjus kainoms ir turint atokvėpį, yra pats laikas pagalvoti, ar  nebūtų verta patobulinti šią kompensavimo sistemą.

– Kadangi – ne toks naujas šis pasiūlymas, natūralu, kad prezidentūra yra atlikusi tam tikrus namų darbus, skaičiavimus, kiek tai kainuotų valstybei. Kokie galėtų būti skaičiai, jei imtume, tarkim, 150 kWh?

– Norėčiau priminti, kad šiems metams biudžete buvo numatyta apie 800–700 mln. eurų kompensacijoms už elektrą ir dujas. Jeigu mes sumažintume kompensacijos apimtį elektrai, tai suma būtų gerokai mažesnė. Tikslaus skaičiaus neįmanoma pasakyti, nes tai lemia, kokia kaina formuojasi biržoje, kokias kainas siūlo tiekėjai planuose. Būtent nuo to priklauso kompensacijos dydis.

– Kada tai galėtų būti įgyvendinta?

– Jeigu būtų pritarta šiai idėjai, svarbu tinkamai pasiruošti tokiai sistemos peržiūrai. Įprastai kainos yra perskaičiuojamos du kartus per metus, t. y. metų pradžioje ir viduryje. Tad anksčiausias terminas galėtų būti nuo liepos pradžios. Bet kadangi elektros kainos yra gerokai sumažėjusios, tai klausimas, ar iš viso reikės kompensacijų ateinančiam pusmečiui.

„Nors šiai dienai matome, kad elektros energijos kainos didmeninėse rinkose sumažėjusios, lyginant su praėjusių metų kainomis, tačiau situacija kasdien keičiasi. Gegužės mėnesį bus geriausia matyti tendencijos šių metų antram pusmečiui, tada Vyriausybė ir apsispręs“, – LNK televizijai trečiadienį sakė viceministrė.

„Bet kokiu atveju Vyriausybė vertins, ar gyventojams elektros energijos kainos bus įperkamos, ar namų ūkiai sugebės sumokėti už elektros energiją, mes šitą spręsime“, – pridūrė ji.

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus. Pasak I. Žilienės, elektros kainoms pastaruoju metu nukritus dauguma gyventojų, tikėtina, pasirinks mažesnį nei 28 centų tarifą, todėl jiems nereikės kompensuoti.

Gali būti ir taip, kad dauguma gyventojų pasirinks žemesnį tarifą nei 28 centai, tai reiškia, kompensacinio mechanizmo tai gyventojų daliai nereikės.

 

„Šiuo metu nesame numatę pakeitimų dėl kompensacinio mechanizmo, nes gali nutikti ir taip, kad elektros energijos kainos rinkose bus labai žemos, ką turime šiai dienai. Gali būti ir taip, kad dauguma gyventojų pasirinks žemesnį tarifą nei 28 centai, tai reiškia, kompensacinio mechanizmo tai gyventojų daliai nereikės“, – sakė I. Žilienė.

„Šiai dienai yra per anksti svarstyti apie kažkokius pokyčius. (...) Viskas priklausys nuo situacijos rinkose“, – teigė ji.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė šią savaitę teigė, kad siekiant gyventojus apsaugoti nuo galimo elektros kainų šuolio, antrąjį šių metų pusmetį valstybė turėtų tęsti kompensacijų mokėjimą. Pasak jos, nuo liepos galėtų būti kompensuojama tik už dalį suvartotos elektros, pavyzdžiui, iki 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.

Kas ketvirtas gyventojas moka 28–30 centų už kilovatvalandę (kWh) tarifu, kas penktas – 30–40 centų, o kas dešimtas – didesniu nei 40 centų tarifu, rodo bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.

Jos duomenimis, 53 proc. gyventojų elektros tarifas, pagal kurį jie moka sąskaitas, viršija 28 centus, tad jie naudojasi valstybės kompensacija. Kad moka mažesniu nei 28 centų tarifu, nurodė 19 proc. gyventojų, dar 7 proc. žmonių teigimu, jiems įkainiai nuolat kinta dėl pasirinkto su biržos kaina susieto plano.

„Nors nepriklausomi elektros tiekėjai jau daugiau nei mėnesį siūlo 25–27 centų tarifus, didesnė dalis šalies gyventojų vis dar moka daugiau ir, panašu, yra tuo patenkinti. Svarbų vaidmenį čia vaidina valstybės taikomos kompensacijos, sukuriančios iliuziją, kad už elektrą mokama ne tiek ir daug – 28 centus. Gyventojai pamiršta, kad skirtumą iš savo, o tai reiškia – kiekvieno mūsų, kišenės sumoka valstybė“, – pranešime sakė „Elektrum Lietuvos“ komercijos direktorė Neringa Petrauskienė.

Turinčių didesnį nei 28 centų tarifą respondentų daugiausiai yra tarp 56 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų (beveik 58 proc.), turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (po 53 proc.), gyvenančių kaimo vietovėse arba rajonų centruose, kituose miestuose (po 55 proc.).

Mažiau nei 28 centų turimą tarifą dažniau nurodo 36–45 metų ir vyresni nei 56 metų grupių atstovai (po 21 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (21 proc.), gyvenantys didžiuosiuose miestuose (20 proc.).

Daugiausiai turinčių su birža susietus elektros planus yra tarp 26–35 metų (9 proc.), nebaigto vidurinio išsilavinimo (10,5 proc.), rajono centrų ar kitų miestų (8 proc.) gyventojų.

Kone penktadalis arba 22 proc. apklausos dalyvių nežino, kokiu tarifu moka už elektrą. 13 proc. iš jų kaip nežinojimo priežastį nurodė tai, kad ne jie apmoka sąskaitas, 9 proc. teigė neatsimenantys.

Tarp nežinančių elektros tarifo daugiausiai yra vyrų, 18–25 metų gyventojų ir nebaigto vidurinio išsilavinimo respondentų.

„Spinter tyrimai“ apklausą atliko vasario 18–27 dienomis, joje dalyvavo 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė sumažėjusi hidroelektrinių gamyba ir jas pakeitusios brangesnės šiluminės elektrinės.

„Vasarį visame regione reikšmingai mažėjo hidroelektrinių generacija, kurią turėjo pakeisti gamyba iškastinį kurą deginančiose elektrinėse. Baltijos šalyse didžiausios hidroelektrinės yra Latvijoje, sausį jos pagamino apie 630 gigavatvalandžių elektros energijos, o vasarį jų generacija sumažėjo iki 370 gigavatvalandžių. Palyginti visos Baltijos šalys vasarį suvartojo apie 2000 gigavatvalandžių, todėl gamybą reikšmingai turėjo didinti Rygos šiluminės elektrinės. Nors šiluminių elektrinių kaštai pingant gamtinėms dujoms mažėjo, vasarį brango taršos leidimai“, – „Litgrid“ pranešime teigė L. Varanavičius.  

 Nors šiluminių elektrinių kaštai pingant gamtinėms dujoms mažėjo, vasarį brango taršos leidimai.

 

Pasak jo, praėjusį mėnesį mažėjo ir vėjo gamyba – nuo 209 iki 182 GWh, o mėnesio pradžioje dėl itin mažos gamybos kiek sparčiau augo kainos. Tuo metu saulės jėgainių gamyba Lietuvoje vasarį išaugo nuo 5 iki 14 GWh.

„Litgrid“ praneša, jog vasarį elektros kainos apie 10 proc. augo ir daugelyje Vakarų Europos šalių – Vokietijoje jos siekė 128 eurus už megavatvalandę (MWh), Prancūzijoje – 149 eurus. Daugelyje zonų kainos krito tik Šiaurės Europoje – Norvegijos ir Švedijos zonose kainos vasarį nesiekė 50 eurų už MWh, Suomijoje bei Švedijos pietuose, iš kurių įprastai importuoja Baltijos šalys, elektros kaina buvo iki 100 eurų.

Elektros suvartojimas Lietuvoje vasarį siekė 935 GWh – 15 proc. mažiau nei sausio mėnesį. Palyginti su tuo pačiu metu pernai, šiemet vartojimas mažėjo 11 proc.

Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino apie 41 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per vasario mėnesį buvo pagaminta apie 379 GWh elektros.

Bendras importo srautas sudarė 68 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą mažėjo 14 procentų. Vasarį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 47 proc., iš Latvijos – 51 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos apie 2 procentus.

Eksportas vasarį mažėjo 20 proc. iki 184 GWh. Didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 98 proc., 2 proc. – į Latviją.

„Mūsų galva, kritiškai svarbu nesukelti gyventojams ir verslui jokio staigaus šoko ir staiga nenuimti tų infliacijos pasekmių ar pagalbos priemonių, kalbu, žinoma ir apie kompensacijas už elektrą, kurios galioja iki šių metų liepos 1 dienos“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais I. Segalovičienė.

Antrąjį pusmetį nauji sprendimai būtini norint apsaugoti vartotojus nuo kainų kilimo ateityje.

Kritiškai svarbu nesukelti gyventojams ir verslui jokio staigaus šoko.

 

„Reikės priimti sprendimus, kas daroma yra toliau ir tikrai sprendimus padiktuos elektros kainos rinkoje, kokia bus situacija, tačiau gyventojai turi būti apsaugoti nuo naujų kainų šokų“, – teigė I. Segalovičienė.

Jos manymu, nuo liepos galėtų būti mokama kompensacija už dalį suvartotos elektros – iki 150 kWh per mėnesį.

„Kompensacijos, pavyzdžiui, bent iki 150 kilovatų per mėnesį suvartotai elektrai gali būti kaip aktuali priemonė po liepos mėnesio, tikrai apie tai reikėtų diskutuoti giliau, nes tai atliepia ir socialinių problemų sprendimą, be jokios abejonės, prisidėtų prie energetikos klausimų sprendimo per taupymą, efektyvesnį naudojimą“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Kompensacijos, pavyzdžiui, bent iki 150 kilovatų per mėnesį suvartotai elektrai gali būti kaip aktuali priemonė po liepos mėnesio.

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus. Tačiau vasarį Vyriausybė patvirtino naują kompensacijų mokėjimo tvarką elektros tiekėjams – jiems iš valstybės biudžeto dabar dengiamos tik per mėnesį patirtos elektros įsigijimo sąnaudos, nepriklausomai nuo sutartyse su buitiniais vartotojais užfiksuotos kainos.

Be to, atsižvelgusi į tai, kad sausio mėnesį elektros kainos biržoje smarkiai mažėjo, Vyriausybės prašymu rinkos reguliuotojas nuo kovo 1-osios atnaujino elektros įsigijimo rinkos kainas bei visuomeninį tarifą pirmajam pusmečiui – pastarasis buvo sumažintas dukart – nuo 56,5 iki 28 centų už kilovatvalandę (standartinis vienos laiko zonos tarifas).

Šių metų biudžete subsidijoms už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų, nors finansų ministrė Gintarė Skaistė ne kartą sakė, kad tiek lėšų neprireiks.

Finansų ministerija BNS anksčiau nurodė, kad dar anksti kalbėti, kiek kompensacijų šiemet iš valstybės biudžeto reikės elektros vartotojams, tačiau pabrėžė, kad rinkos kainos šiuo metu jau nereikalauja kompensacijų.

Tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektros kaina praėjusią savaitę buvo 116 eurų, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nors vėjo jėgainių gamyba muša rekordus, o ilgėjant šviesiam paros metui saulės jėgainės pagamina vis daugiau energijos, nesitraukiantys šalčiai lemia išliekantį stabilų elektros suvartojimą.

„Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai. Jei vasario mėnesį net kelis kartus vėjo jėgainės gamino daugiau nei 600 megavatų, jau kovo 4 dieną pirmą kartą fiksavome didesnę nei 700 megavatų vėjo jėgainių gamybą“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai.

„Ilgėjant paros metui ir gerėjant oro sąlygoms saulės elektrinės gamina vis daugiau energijos, per savaitę jų gamyba išaugo nuo 3 iki 4 gigavatvalandžių. Nesitraukiantys šalčiai Lietuvoje lemia ir nemažėjantį elektros suvartojimą, kol kas jis išlieka stabilus – apie 230 gigavatvalandžių“, – pridūrė jis.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 231 gigavatvalandės (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros – 5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę šiluminių jėgainių ir hidroelektrinių gamyba nesikeitė ir išliko atitinkamai 14 ir 21 GWh. Vėjo jėgainių gamyba išaugo 7 proc. iki 42 GWh, saulės jėgainių – 36 proc. iki 4 GWh. 

Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 50 proc., hidroelektrinės – 26 proc., saulės elektrinės – 5 proc., o kitos elektrinės – 2 procentus.

66 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 1 proc. iki 208 GWh. 35 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 65 proc. – per sieną su Latvija.  

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo trečdaliu proc. iki 49 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.