-
Penki mažai girdėti faktai apie dronus ir ką būtina žinoti jiems sugedus ar sulūžus
Štai penki įdomūs faktai apie šias bepilotes skraidykles:
1. Pirmasis aktorės Marilyn Monroe darbas buvo karinių dronų gamykloje II pasaulinio karo metais.
2. Kompanija „Disney“ naudojo antidronus, kad atbaidytų smalsuolius, dronais bandančius šnipinėti juostos „Žvaigždžių karai: paskutiniai džedajai“ filmavimo aikštelėje.
3. Kompanija „Google“ yra paaukojusi 5 mln. JAV dolerių specialiai programai, kuri dronais seka brakonierius Afrikos ir Azijos šalyse.
4. Po to, kai turistų valdomas dronas nukrito į pirmo ir seniausio pasaulio nacionalinio parko – Jeloustouno (JAV) – karštąją versmę, dronų naudojimas buvo uždraustas visuose šalies nacionaliniuose parkuose.
5. Dronų panaudojimas šiomis dienomis itin platus – nuo karinės pramonės, gelbėjimo operacijų ar humanitarinės pagalbos teikimo sunkiai pasiekiamose vietovėje iki pramogų – švenčių fotografavimo, šviesų šou ar lenktynių.
Sugedusį pirmiausia bandyti taisyti
Į orą kylantys pramoginiai dronai kartais neišvengia kietų nusileidimų, be to, kaip ir kiti elektronikos įrenginiai – genda, nustoja veikti jų baterijos. Todėl aplinkosaugos specialistai primena, kad sugedusius dronus pirmiausiai reikėtų bandyti sutaisyti. Jeigu to padaryti neįmanoma, būtina žinoti, kaip taisyklingai atsisveikinti su dronu, nes nebetinkamas naudoti jis tampa atlieka, galinčia užteršti aplinką.
„Visapusiškai tvariai gyvenantys žmonės sugedus kokiam nors įrenginiui, pirmiausiai bando jį prikelti antram gyvenimui – neša remontuoti specialistams. Kartais tereikia pakeisti nedidelę detalę ir prietaisas tarnaus dar daug metų. Tačiau jeigu jūsų pamėgto drono sutaisyti nepavyko, reikėtų jį atiduoti elektronikos atliekų tvarkytojams, kurie pasirūpins, kad nebūtų teršiama gamta ir būtų taupomi ištekliai“, – sakė projekto „Man rūpi rytojus“ vadovas Vladimir Jankoit.
Pixabay nuotr.
Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) atstovės Vitalijos Sičiūnienės, elektronikos prietaisams pagaminti prireikia daug įvairių žaliavų: įvairių metalų, plastmasės, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų, taip pat aukštos vertės medžiagų – aukso, sidabro, vario ar platinos. Daugelį šių medžiagų galima perdirbti, panaudoti pakartotinai ir taip prisidėti prie švaresnio pasaulio.
Negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis
Dronų, kaip ir kitos senos elektros ir elektroninės įrangos, negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Išmestos bet kur, tokios atliekos pavojingomis toksiškomis medžiagomis gali užteršti aplinką – vandenį, gruntą, atmosferą. Elektros ir elektroninėje įrangoje esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai.
Elektros ir elektronikos atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Netinkamai ardomi ir irdami elektroniniai prietaisai į aplinką išskiria ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, ozono sluoksnį ardančių dujų (freonų), nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio.
Kaip bene kiekvienas smulkus elektronikos prietaisas, dronas neveikia be baterijų, kurių gedimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių smulkiosios buitinės elektronikos problemų. Netinkamoje vietoje išmetus nebereikalingą droną, kartu išmetamos ir jo baterijos, akumuliatoriai, kurie taip pat turi sunkiųjų metalų (ličio, cinko, kadmio ar švino) ir kitų aplinką teršiančių medžiagų. Aplinkoje yrančios baterijos ir akumuliatoriai išskiria toksiškas ir pavojingas chemines medžiagas, todėl kelia pavojų aplinkai: užteršia dirvožemį ir vandens sistemas, kenkia žmonių ir gyvūnų sveikatai.
Be to, sąvartyne tokiu keliu atsiduria ir plastikas, kuris kenkia tiek augalams, tiek gyvūnams.
Už atliekas kartais sumokama
Svarbu žinoti, kad gyventojams elektros ir elektroninės įrangos atliekų, nebeveikiančių baterijų ir akumuliatorių pridavimas nieko nekainuoja ir šalyje yra tūkstančiai vietų, kur senus gaminius galima priduoti, o už teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas žmogui yra sumokama.
Pixabay nuotr.
Visą informaciją apie senos buitinės technikos ir elektronikos atliekų pridavimą, priėmimo vietas, atliekų tvarkytojus ar priėmimo sąlygas nuo šiol galima rasti vienoje vietoje – neseniai startavusio, gyventojams skirto projekto „Man rūpi rytojus“ internetinėje svetainėje.
Seną įrangą galima palikti EGIO įsteigtose specialiose elektronikos atliekų priėmimo vietose. Vien EGIO yra įsteigusi 255 specialias vietas elektronikos atliekoms priimti.
Elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
-
Dėl kriptovaliutų populiarumo daugėja elektronikos atliekų 1
Prieš dešimtmetį kiekvienas kompiuterį turintis asmuo galėjo kriptovaliutą (kritpovaliutos – skaitmeniniai pinigai, kurių veikimas paremtas blokų grandinės technologija) lengvai iškasti namuose. Tačiau laikai pasikeitė ir dabar kriptovaliutų kasimui reikia specializuotų mašinų, didelės erdvės ir pakankamai aušinimo galios, kad nuolat veikianti aparatūra neperkaistų. Dėl to dabar kasyba vyksta milžiniškuose duomenų centruose, priklausančiuose įmonėms ar žmonių grupėms.
„Pasaulyje populiarėjančių kriptovaliutų kasyba ne tik augina apetitą elektros energijos naudojimui, bet ir didina nebetinkamos kasimui kompiuterinės įrangos ir elektronikos atliekų srautą. Būtinybė nuolat atnaujinti kasybos įrangą užprogramuoja nuolatinį atliekų kiekio augimą“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Pasaulyje populiarėjančių kriptovaliutų kasyba ne tik augina apetitą elektros energijos naudojimui, bet ir didina nebetinkamos kasimui kompiuterinės įrangos ir elektronikos atliekų srautą.
Paryžiuje gyvenantis ekonomistas Alexas de Vriesas apskaičiavo, kad kas pusantrų metų kasybos įrangos skaičiavimo galia padvigubėja, todėl senesnės mašinos pasensta. Remiantis jo skaičiavimais, 2021 metų pradžioje vien bitkoinas, pirmoji ir pati žinomiausia bei populiariausia kriptovaliuta pasaulyje, sukaupė daugiau elektroninių atliekų nei daugelis vidutinio dydžio šalių.
Anot „Science Direct“ tyrimo, viena bitkoino operacija blokų grandinėje sukuria vidutiniškai 242,5 gramo elektronikos atliekų (tai – maždaug pusė naujausio „iPad“ svorio), o jas daugiausia sudaro sena kasybos įranga. Palyginimui: 10 000 mokėjimo kortelių „Visa“ operacijų sukuria 40 gramų elektroninių atliekų.
Pasak tyrimo autorių, bitkoino kasėjų naudojama įranga yra trumpalaikė, todėl galima prognozuoti, kad iki metų pabaigos ši kriptovaliuta, jei tik pasiektų aukščiausios kainos lygį, matytą 2021 metų pradžioje, gali pagaminti iki 64 400 tonų elektroninių atliekų. Šį kiekį būtų galima palyginti su mažomis informacinių technologijų įrangos atliekomis, kurias sukuria tokia šalis, kaip Nyderlandai.
„Bitkoinas pagamina apie 0,11 proc. viso šiais metais prognozuojamo elektronikos atliekų kiekio pasaulyje ir jo kasyba tesudaro apie 0,5 proc. visos pasaulyje suvartojamos elektros energijos. Tačiau nerimą kelia ne energijos sunaudojimo ir elektronikos atliekų kiekiai, o pati augimo tendencija. Pavyzdžiui, dėl bitkoino kasybos energijos suvartojimas per pastaruosius penkerius metus išaugo maždaug dešimt kartų. Didėjantis elektroninių atliekų srautas dėl netinkamo jų sutvarkymo kelia vis didesnę grėsmę aplinkai, nes elektronikoje esančios toksiškos cheminės medžiagos ir sunkieji metalai prasiskverbia į dirvą, teršia orą ir vandenį“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Pagal prognozes, šiais metais visame pasaulyje gali susidaryti 57,4 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Kol kas pasaulyje perdirbama mažiau nei penktadalis visų šių atliekų, todėl daug jų patenka tiesiog į sąvartynus ar sudeginamos.
Perdirbimo svarba
Netinkama naudojimui elektros ir elektroninės įranga turi daug vertingų metalų, kaip auksas, sidabras, paladis, varis, nikelis ir kiti. Nenaudojamos įrangos perdirbimas taupo gamtos išteklius ir apsaugo aplinką nuo taršos. Maža to, Europos žaliąjį kursą įgyvendinanti Europos Sąjunga (ES) skatina žiedinę ekonomiką ir pakartotinį gaminių naudojimą.
„Kai kurių elektronikos gaminių, kaip išmaniųjų telefonų, kompiuterių ar nešiojamųjų baterijų naudojimo ciklas nėra itin ilgas. Dėl to itin svarbu, kad nenaudojami įrenginiai patektų pas atliekų tvarkytojus, o ne į komunalinių atliekų srautą. Deja, bet smulki elektros ir elektroninė įranga, kurioje neretai yra įmontuotos baterijos, vis dar atsiduria šiukšliadėžėse ar tiesiog metų metus kaupiamos namuose. Ragintume gyventojus atsakingai rūšiuoti atliekas ir nesudaryti kenksmingų gyvenimo sąlygų sau bei kitiems“, – teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
A. Pakštaitė-Marcinkienė primena, kad gyventojai nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą gali ne tik nuvežti atliekų tvarkytojui, bet ir stambesnei įrangai (šaldytuvui, indaplovei ir pan.) jį išsikviesti į namus – už šią paslaugą gyventojams nereikia mokėti.
Seną elektroniką taip pat galima nemokamai priduoti tokiais gaminiais prekiaujančiose mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose ar elektronikos gamintojų ir importuotojų įrengtose specialiose šių atliekų priėmimo vietose.
Šias atliekas priima ir savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikštelės. Daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimą ir jų pridavimo vietas bei sąlygas galima rasti gyventojams skirtoje internetinėje svetainėje www.atliekos.lt arba www.eei.lt.
-
Minima Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kiek jų sukaupiama ir sutvarkoma?
Tarptautinė elektronikos atliekų diena pasaulyje bus minima jau antrąkart, ją inicijuoja tarptautinė asociacija „WEEE Forum“ (angl. International Association of Electronic Waste Producer Responsibility Organisations), o jos partnere šiemet tapo Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, antrinė Jungtinių Tautų agentūros organizacija.
Beveik 100 organizacijų iš daugiau kaip 40 šalių visame pasaulyje, pasitelkiant įvairius renginius ir informacijos kampanijas prekybos centruose, švietimo įstaigose, socialiniuose tinkluose ir medijoje, primins visuomenei apie elektronikos atliekų rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo svarbą bei skatins gyventojus kuo atsakingiau rūšiuoti atliekas.
„Paminėti Tarptautinę elektronikos atliekų dieną pakvietėme visas Lietuvos švietimo įstaigas. Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje spalio 11 dieną vyks renginys apie elektros ir elektroninės įrangos bei kitų atliekų rūšiavimą, įrangos pakartotinio naudojimo galimybes. Mokytojai, mokiniai, tėvai taip pat galės iš namų atnešti elektronikos atliekas, rinksime daugiausiai atliekų surinkusią klasę, o atliekas perdirbs bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Švietimo ir ugdymo įstaigos jau ne vienerius metus dalyvauja aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“ (šiuo metu dalyvaujančių projekte yra daugiau kaip 1,8 tūkst.), kurio metu renkamos elektronikos bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos. Prie šio organizacijos vykdomo projekto taip pat yra prisijungusios beveik 1,4 tūkst. įmonių visoje Lietuvoje.
„Elektronikos atliekos dėl netinkamo jų sutvarkymo ir sudėtyje esančių pavojingų medžiagų gali sukelti rimtų sveikatos, aplinkosaugos ir socialinių problemų. Į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis.
Dėl nesurinktų ir tinkamai nesutvarkytų atliekų prarandamos žaliavos naujiems gaminiams, netaupomi gamtos ir gamybos ištekliai. Raginame visus Lietuvos gyventojus atsakingai rūšiuoti atliekas ir jokiu būdu jų nešalinti į buitinius šiukšlių konteinerius ar išmesti bet kur. Gyventojai informaciją apie elektronikos ir kitas atliekas, jų pridavimo vietas ir sąlygas gali rasti interneto svetainėje arba kreiptis į mūsų organizaciją“, – teigia V. Masalienė.
Kiek sukaupiama ir perdirbama atliekų?
Prognozuojama, kad 2019 metais pasaulyje susidarys 50 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Pusę visų gyventojų sukauptų atliekų sudarys tokie asmeniniai įrenginiai, kaip nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai, ekranai, televizoriai ir išmanieji telefonai. Likusią dalį atliekų sudarys stambesni buitiniai prietaisai, šildymo ir vėsinimo įrenginiai.
Kasmet pasaulyje perdirbant tik penktadalį (20 proc.) elektros ir elektroninės įrangos atliekų, mažiausiai 40 mln. tonų atliekų patenka į sąvartynus, sudeginama arba neteisėtai parduodama ir netinkamai apdorojama, nors 66 proc. valstybių pasaulyje turi teisės aktus, įpareigojančius sutvarkyti elektronikos atliekas. Prognozuojama, kad situacijai nesikeičiant 2050 metais elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugs iki 120 mln. tonų per metus.
Organizatorių nuotr.
Ne itin gera padėtis ir Europos Sąjungoje (ES), nors bendrija ir pirmauja perdirbdama elektronikos atliekas. ES surenkama ir perdirbama tik trečdalis (35 proc.) visų atliekų, o per menkas visuomenės švietimas ir informavimas trukdo bendrijos narėms dalyvauti žiedinės ekonomikos kūrime. Žiedinė ekonomika skatina kuo taupiau naudoti turimus ir senkančius gamtos išteklius bei išmesti kuo mažiau atliekų, pakartotinai naudoti gaminius (įrangą) ir kuo daugiau atliekų perdirbti. Atliekų deginimas ir šalinimas sąvartynuose yra paskutinės atliekų sutvarkymo grandys.
Pagal Europos Komisijos prognozes kasmet ES šalyse susidarantis elektronikos atliekų srautas iki 2020 metų viršys 12 mln. tonų – beveik trečdaliu didesnis nei 2005-aisiais.
Nuo 2019 metų minimali buitinės elektronikos įrangos surinkimo užduotis, kurią kasmet turi pasiekti ES valstybės, yra 65 proc. visų prietaisų, pateiktų rinkai per pastaruosius trejus metus, svorio arba 85 proc. susidarančių elektros ir elektronikos atliekų. Siekiama užtikrinti, kad apie 10 mln. tonų arba maždaug 20 kilogramų elektronikos atliekų vienam gyventojui būtų surinkta atskirai.
Lietuvoje, kaip ir dar keliose ES valstybėse, elektronikos atliekų surinkimo užduotis yra šiek tiek mažesnė. Pagal Lietuvos Vyriausybės nutarimą 2019 metais turi būti sutvarkyta 60 proc. Lietuvos rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos, jei yra įsteigta pakankamai vietų šioms atliekoms surinkti.
Šįmet rugsėjį paskelbtais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 33,85 tonos buityje ir ne buityje naudojamos elektros bei elektroninės įrangos, o buvo surinkta 13,29 tonos atliekų. Realiai, anot rinkos dalyvių, šalyje įrangos parduodama kur kas daugiau, o tai reiškia, kad ir susidaro elektronikos atliekų daugiau. Kaip Lietuvai sekėsi įvykdyti ES numatytas buityje naudojamos elektronikos atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotis, agentūra duomenų nepateikė.
Pirmąkart Tarptautinė elektronikos atliekų diena buvo švenčiama pernai. „WEEE Forum“ skelbia, kad prie šios iniciatyvos 2018 metais prisijungė virš 50 organizacijų iš daugiau nei 40 skirtingų pasaulio šalių.
Nuo 2002 metų veikianti pelno nesiekianti asociacija „WEEE Forum“ vienija 36 organizacijas, kurios atstovauja elektros ir elektroninės įrangos gamintojams. Daugiau nei 1 tūkst. narių vienijanti EGIO tarptautinės asociacijos nare yra nuo 2013 metų.