-
Kodėl šeimos gydytojo klausimas apie naudojimąsi internetu neturėtų nustebinti?
Parengė gaires
Lietuvos mokslininkai parengė gaires šeimos gydytojams ir psichikos sveikatos specialistams, skirtas padėti kuo anksčiau atpažinti probleminį interneto naudojimą. Ši informacija gali būti aktuali kiekvienam, kuris domisi technologijų poveikiu sveikatai.
Interneto naudojimas yra neatsiejamas nuo šiuolaikinio gyvenimo, tačiau tam tikrai daliai žmonių jis tampa probleminis ir trikdo tiek fizinį, tiek socialinį gyvenimą.
Probleminis interneto naudojimas tampa tada, kai veikla internete (dažniausiai socialinių tinklų tikrinimas, naršymas, žaidimai, lošimas, pornografijos žiūrėjimas, apsipirkimas) pasidaro nevaldomu įpročiu, trikdančiu svarbias asmens gyvenimo sritis, – sveikatą, santykius, mokslus, darbą.
„Tai elgesio priklausomybės – santykinai nauja ir kuo toliau, tuo labiau aktuali problema. Ji ypač aktuali tarp jaunimo. Pasaulio sveikatos organizacija neseniai elgesio priklausomybes naujoje klasifikacijoje priskyrė prie priklausomybių, to anksčiau nebuvo“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorius dr. Emilis Subata. Jo teigimu, specialistams būtina gilinti žinias ir tobulinti įgūdžius, kad galėtų efektyviau padėti su šia problema susiduriantiems žmonėms, – tam ir skirta naujoji specialistams parengta RPLC medžiaga.
Pastebėti kuo anksčiau
Pastebėti probleminį interneto naudojimą kuo anksčiau gali šeimos gydytojai, atkreipdami dėmesį į interneto naudojimo įpročius eilinių sveikatos patikrinimų metu ar tada, kai sudėtinga rasti prastos savijautos priežasčių, – įvairūs neaiškios kilmės negalavimai gali turėti sąsajų su probleminio interneto naudojimo aspektais. Į veiklų internete tikslus, trukmę, fizinius su pertekliniu interneto naudojimu susijusius negalavimus svarbu atkreipti dėmesį ir psichikos sveikatos specialistams.
Dr. Julius Burkauskas. / Asmeninio archyvo nuotr.
Paprastai skaudžių padarinių būna ne tik probleminį interneto naudojimą patiriančio asmens gyvenimui, bet ir jo šeimai, aplinkiniams.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kone kas dešimtas žmogus pasaulyje gali susidurti su probleminiu interneto naudojimu. „Tai rimta psichikos sveikatos problema visame pasaulyje, – sako, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas. – Problemą didina tai, kad paprastai skaudžių padarinių būna ne tik probleminį interneto naudojimą patiriančiam asmeniui, bet ir jo šeimai, aplinkiniams. Todėl specialistams itin svarbu padėti geriau atpažinti ir vertinti probleminio interneto naudojimo požymius, sukaupti žinių, kaip teikti pagalbą.“
Gali kreiptis pagalbos
Šeimos gydytojams ir psichikos sveikatos specialistams parengta medžiaga pasiekiama vaizdo ir teksto formatu.
RPLC vadovas E. Subata atkreipia dėmesį, kad elgesio priklausomybių turintys asmenys pagalbos gali kreiptis į RPLC filialų ambulatorinius skyrius.
Medžiagą RPLC užsakymu parengė Skaitmeninės etikos centras. Turinio autoriai – prof. dr. Vesta Steiblienė, gydytoja psichiatrė, biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos profesorė, prof. dr. Roma Jusienė, klinikinė psichologė psichoterapeutė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė, dr. Julius Burkauskas, klinikinis psichologas psichoterapeutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.
Susipažinti su kiekvienam prieinama medžiaga galima čia: e-etika.lt/rplc-specialistams-apie-pin.
-
Priklausomybės ligų centro vadovas: alkoholikui reikia didelės krizės 1
Taip LRT.lt sako Vilniaus priklausomybės ligų centro (VPLC) direktorius dr. Emilis Subata. Savo ruožtu nuo alkoholizmo gydęsis parlamentaras Egidijus Vareikis teigia, kad žmogus gali apsispręsti ir be krizės.
Svarbi artimųjų pagalba
Reaguodamas į pastarųjų dienų aktualijas, Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius dr. E. Subata sako, kad neretai nuo alkoholio priklausomiems asmenims reikia sukrėtimo, po kurio jie nuspręstų prašyti pagalbos.
„Dažnai šiems pacientams reikia tam tikros didelės krizės, kas ir įvyko šiuo [parlamentaro Lino Balsio] atveju. Daugeliui pacientų gyvenimas dėl priklausomybės tiesiog sudūžta į šipulius, ypač per dideles krizes. Ta krizė gali susiklostyti įvairiai – gali privesti prie savižudybės, bet gali ir pastūmėti sveikimo link“, – LRT.lt kalbėjo E. Subata.
Daugeliui pacientų gyvenimas dėl priklausomybės tiesiog sudūžta į šipulius, ypač per dideles krizes. Ta krizė gali susiklostyti įvairiai – gali privesti prie savižudybės, bet gali ir pastūmėti sveikimo link.
Pasak specialisto, nuo alkoholio priklausomo žmogaus artimieji gali paankstinti tas krizes. „Pavyzdžiui, nusisuka artimieji, darbdaviai, asmuo atleidžiamas iš darbo ar atsiranda kita grėsmė. Tokiose situacijose reikia pasiūlyti žmogui pagalbą ir ji būna lengviau priimama“, – aiškino E. Subata.
VPLC direktorius teigia, kad artimųjų, draugų ir bendradarbių pareiga yra informuoti apie prieinamą pagalbą, suteikti viltį ir palengvinti patekimą į gydymo reabilitacijos programas.
„Darbdavys taip pat gali siųsti asmenį gydytis. Gydymą suprantu kaip ilgesnį laikotarpį – mažiausiai keturias savaites. Yra Minesotos programa, kuriai reikia laiko – kad žmogus apsvarstytų savo situaciją, išmoktų pagrindinių įgūdžių, reikalingų gyventi negeriant, nes žmogus galėjo gyventi 10–15 metų su kitais įgūdžiais. Visais būdais reikėtų paskatinti, suteikti vilties ir palengvinti patekimą į gydymo programą“, – dėstė E. Subata.
Narkologo teigimu, ilgus metus ar net dešimtmečius asmenys nenori pripažinti ligos, pateisina savo priklausomybes. „Į Minesotos programą žmonės dažnai ateina dar neigdami, kad jiems to reikia, bet pasiryžta dalyvauti. Gydymo eigoje tas požiūris pasikeičia“, – tvirtino E. Subata.
Anot specialisto, nors sugrįžimas į visavertį gyvenimą po gydymo nėra lengvas, yra daugybė pavyzdžių, kurie rodo, kad tokie asmenys iššūkius įveikia. „Turime gausybę pavyzdžių Lietuvoje – dainininkų, aktorių, politikų. Pavyzdžiui, visi trys politikai, kurie praėjusioje Seimo kadencijoje buvo priklausomi, buvo dar kartą perrinkti“, – pridūrė VPLC vadovas.
E. Vareikis: kai jautiesi sveikas – kryžius ne toks sunkus
Iš alkoholizmo liūno išbridęs Seimo narys E. Vareikis mano, kad žmonės kartais apsisprendžia gydytis ir be krizės.
„Viena iš šios ligos teorijų yra ta, kad sveikimas prasideda nuo vadinamojo dugno. Dugno sąvoka yra keista, viskas priklauso nuo ligos stadijos: vieniems dugnas gali būti įspėjimas, darbo netekimas, o kitiems – krizė šeimoje, pavyzdžiui, kažkokia nesėkmė ar mirtis. Gali būti prisigėrimas iki tokio lygio, kad žmogus pamato, jog neturi kitos išeities ir negali paslėpti ligos, o jei jos nebeslepi – prisipažįsti, kad esi niekam tikęs, arba pasirenki gydymą. Tokia yra teorija, bet aš manau, kad nebūtinai kiekvienas žmogus, kuris bando pasveikti nuo alkoholizmo, privalo išgyventi krizę. Yra atvejų, kai žmonės tiesiog apsisprendžia be krizės“, – LRT.lt kalbėjo parlamentaras.
Politikas teigė, kad jam yra tekę sutikti tokių žmonių. Tai esą priklauso nuo ligos stadijos: jei liga nepažengusi – apsispręsti lengviau.
„Kol pacientas ligą neigia, kartais ir aplinkinių reakcija – gąsdinimas ar paguoda – gali būti neefektyvi. Jei mato, kad artimieji tik paguodžia – yra pretekstas pratęsti [gėrimą], o jei visiškai meta žmogų į šalį – vėlgi pretekstas protestuoti. Čia subtilus procesas, reikia tuo pačiu elgtis ir griežtai, ir švelniai. Negalime nei gniuždyti, nei iš visur atleisti, išvežti į mišką ir palikti. Tai nebus efektyvu“, – aiškino E. Vareikis.
Gydymo procesas, pasak parlamentaro, išties netrumpas, tačiau pats pirmiausias žingsnis turėtų būti žmogaus apsisprendimas – ar jis bando vaidinti, kad yra sveikas ir neigia ligą, ar pripažįsta, kad turi gydytis. „Aš į tai žiūriu optimistiškai. Sutinku Lietuvoje labai daug žmonių, skaičiuoju šimtais, kurie sėkmingai iš to išėjo. Kartais žmonės šneka, kad tai yra beviltiška ar neįmanoma, bet aš manau, kad viskas yra įmanoma“, – tikino politikas.
Jo teigimu, priklausomiems nuo alkoholio asmenims grįžimas į normalų gyvenimą po gydymo programos išties nebūna paprastas: „Tai galiu patvirtinti ir savo pavyzdžiu, bet jis įmanomas. Jei jūs manote, kad mano grįžimas yra grįžimas, vadinasi, jis įmanomas. Kai jautiesi sveikas – kryžius ne toks ir sunkus. Yra 12-os žingsnių programa. Pirmas žingsnis – pripažinti, antras – pasiryžti gydytis, būti atviru su visais žmonėmis. Galų gale, paskutinis žingsnis, jeigu jautiesi sveiku, yra padėti visiems kitiems. Mes šitą žingsnį taip pat vykdome.“