Lankytojai turės progą išmėginti įvairias, tikrais incidentais paremtas avarijų situacijas, kurias galės valdyti kaip to meto operatoriai.

Muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas sako, kad lankytojams tebėra įdomus autentiškas elektrinės valdymo pultas, tačiau įrenginys sudėtingas ir paprastai išaiškinti jo veikimą sunku. Todėl ir sumanytas simuliatorius.

„Ieškojome būdo, kaip jį paaiškinti paprastai ir suprantamai muziejaus lankytojui. Sugalvojome, kad efektyviausias būdas – su elektrinės valdymo principais susipažinti per patyrimą ir taip išsiaiškinti valdymo pulto veikimą, jo reikšmę – ne tik elektrinei, bet ir Vilniui ir Vilniaus istorijai, nes būtent iš muziejuje eksponuojamo autentiško pulto buvo valdoma ne tiek elektrinė, kiek elektros energijos tiekimas į Vilnių“, – BNS sakė M. Bistrickas.

Pasak jo, muziejus atspindi ne tik energetikos praeitį, bet ir nūdieną bei ateitį. Šiuo metu kaip tik įrengiama nauja ekspozicijų salė, kuri supažindins su energetiniais virsmais ir ciklais. „Virsmo salę“ numatoma įrengti kitų metų viduryje.

„Tai, kas yra šiandien, rytoj bus istorija, tai mes jau kuriame naują ekspozicinę salę, kurioje bus šnekama apie energetinius virsmus ir ciklus“, – sako direktorius.

Tai, kas yra šiandien, rytoj bus istorija, tai mes jau kuriame naują ekspozicinę salę, kurioje bus šnekama apie energetinius virsmus ir ciklus.

M. Bistricko teigimu, domėjimąsi energetika paskatina įvairūs įvykiai – pradedant serialu apie Černobylio katastrofą ir baigiant valstybės valdomos „Ignitis grupės“ pirminiu viešuoju akcijų siūlymu (IPO).

„Dabartinė paroda apie branduolinę energetiką „Dalelių skilimas“, kurios dalis yra eksponuojama muziejuje, rodo, kad žmonių susidomėjimas jau yra, ir jis atsirado ne vien po minėto serialo, bet ir dėl pačios energetikos srities populiarinimo, dėl įvairiausių kitų priežasčių: netgi „Ignitis grupės“ IPO turbūt irgi paskatino žmonių domėjimąsi pačia energetika ar saulės energijos gamyba ir jos pirkimu“, – vardijo M. Bistrickas.

„Didėja tas susidomėjimas, gal ne tiek istorija, kiek dabartimi ir kas galėtų būti ateityje“, – pridūrė jis.

Muziejus skelbia, kad senosios elektrinės valdymo pulto simuliatorius sukurtas pagal autentiškas istorines detales, archyvuose atradus sovietmečiu užslaptintus dokumentus, kuriuose aprašoma avarijų eiga. Jis kurtas bendradarbiaujant su Vilniaus šilumos tinklų inžinieriais ir buvusiais elektrinės darbuotojais.

Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos, o jam skirta apie 33,3 tūkst. eurų. Viso muziejaus atnaujinimui suplanuota apie 3,5 mln. eurų lėšų, iš kurių didžioji dalis – ES sąjungos parama.

Išskirtinis eksponatas turėtų sudominti ne tik prisiekusius serialo „Černobylis“ gerbėjus, bet ir elektronikos bei technikos entuziastus, inžinerinių mokslų mėgėjus ar iššūkių nebijančius bei kritinėse situacijose rankų nenuleidžiančius adrenalino fanatikus.

Sostinės širdyje įsikūrusiame muziejuje pristatoma unikali interaktyvi erdvė, kur lankytojai gali išbandyti save elektrinės inžinieriaus rolėje, suvaldant Vilniaus miesto gyvenimą paveikusias avarijas. Atkuriant realius įvykius, simuliatoriuje atskleidžiama intriguojanti ir mažai kam žinoma sostinės istorijos dalis.

„Senasis elektrinės valdymo pultas visuomet buvo vienas iš daugiausiai dėmesio sulaukiančių muziejaus eksponatų. Atsižvelgdami į savo lankytojų poreikius, sukūrėme Lietuvoje precedentų neturintį technikos įrenginio pristatymą, atkurdami šio eksponato veikimą pagal autentiškas istorines detales, archyvuose atradus sovietmečiu užslaptintus dokumentus, kuriuose aprašoma avarijų eiga.

Tokio tipo eksponatai yra ateities muziejų eksponatai. Gyvename laikais, kai istoriją būtina pateikti per patyrimą, įsitraukimą, interaktyvumą, inovatyvius technologinius sprendimus. Mūsų elektrinės valdymo pulto simuliatorius kaip tik toks ir yra“,– įsitikinęs „Energetikos ir technikos“ muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas.

Simuliatoriaus pasakojime pateikiamos autentiškos detalės lankytojus supažindina su istorija, padeda suvokti elektrinės reikšmę miestui. Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, šis muziejus unikalus tuo, kad įkurtas ne tarp tuščių, beasmenio pastato sienų, bet turtingą istoriją menančioje, autentiškoje elektrinėje.

„Tikiuosi, ši naujiena ne tik vilniečiams, bet ir miesto svečiams suteiks puikių emocijų ir nepamirštamų įspūdžių“, – kviesdamas išbandyti unikalų eksponatą, sakė sostinės meras.

Praėjo laikai, kai į muziejus ėjome tik apžiūrėti eksponatų, šiandien ten ieškome patirčių.

Simuliatorius kurtas bendradarbiaujant su Vilniaus šilumos tinklų inžinieriais ir buvusiais elektrinės darbuotojais, kurie prisidėjo prie projekto ne tik techninėmis žiniomis, bet ir asmeninėmis išgyventomis istorijomis.

„Praėjo laikai, kai į muziejus ėjome tik apžiūrėti eksponatų, šiandien ten ieškome patirčių, norime patys tapti įvairių situacijų, procesų dalyviais. Bandant simuliatorių, teko nelengva užduotis suvaldyti avarinę situaciją Vilniaus mieste. Reikėjo greitai reaguoti ir priiminėti operatyvius sprendimus, nes nedaug trūko, kad būtų nukentėję žmonės.

Džiaugiuosi, jog šis interaktyvus pultas leis kiekvienam atsidurti mano kolegų – Vilniaus šilumos tinklų darbuotojų kailyje, kurie kasdien, ištisą parą, stebėdami valdymo pulto duomenis elektrinėje, daro viską, kad šiluma ir karštas vanduo mus pasiektų, kai mums to tik prireikia“,– savo įspūdžiais ir patirtimi dalijosi didžiausio Lietuvoje centrinės šilumos tiekėjo „AB Vilniaus šilumos tinklai“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

Glaudus bendradarbiavimas su kūrybinių industrijų atstovais leido atrasti sprendimus, padėjusius sudėtingą techninę informaciją pateikti įdomiai ir suprantamai. Ekspertų dėka pultą papildė vizualiniai, garsiniai efektai, įdiegtos papildomos interakcijos.

Unikalus projektas, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos, lankytojams padės geriau suprasti ne tik kaip veikia ir kokią funkciją atlieka konkretūs elektrinės prietaisai, bet ir kokią įtaką muziejuje esantys įrenginiai turėjo Vilniaus miesto gyvenimui.

Spalio 24 dieną, 15 val.  muziejus kviečia atvykti į simuliatoriaus pristatymo renginį „Avarinė situacija elektrinėje“. Lankytojų lauks teminė ekskursija „Apsišviesk! Taip veikia elektrinė“, intriguojantys pasakojimai ir darbuotojų pamainos kortelės su užduotimi likviduoti avarinę situaciją elektrinėje žaidžiant pulto simuliatoriumi. Į renginį būtina registracija. Daugiau informacijos:  etm.lt/avarine-situacija-elektrineje.

Muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas sakė, kad užbaigus darbus, bus renovuotas senasis pastatas ir pastatyta nauja, apie tūkstančio kvadratinių metrų ploto „virsmo salė“ – čia bus įrengta požeminė ekspozicija, skirta pasakoti apie energetinį ciklą: energijos generavimą, perdavimą, kaupimą ir vartojimą.

„Neapsiribojama elektros energija – tai ir šiluminė, ir kvantinė energija. Ekspozicija šnekės per praeitį, dabartį ir ateitį. Pavyzdžiui, elektros energijos generavimas – muziejus įsikūręs pirmojoje viešojoje Vilniaus elektrinė, kuri buvo varoma anglimi. Tai paimsime kaip praeitį, o dabartis – tai atsinaujinanti energetika: vėjo jėgainės, saulės energija, vandens energija. Ateitis būtų šaltoji sintezė“, – pasakojo direktorius.

Šiuo metu muziejus perka įrangą edukacinėms erdvėms – dirbtuvėms.

„Turėsime įvairių dirbtuvių, susijusių su elektronika, mechanika, chemija, bus ir, kaip esame pavadinę, fotolaboratorija. Be šių, bus ir keletas ugdymo klasių, erdvių. Dabartinis konkursas skirtas įrangai pirkti, tai bus 3D spausdintuvai, 3D skeneriai, lazeriai, elektronikos pradžiamoksliai. Muziejus eina link to, kad edukacija būtų ne tik teorinė, bet ir paliečianti praktiką“, – pasakojo M. Bistrickas.

Viena iš šiuo metu vykdomų praktinių užsiėmimų – vadinamoji Edisono lemputė, t. y. moksleiviams papasakojama lemputės išradimo istorija, pagrindiniai veikimo principai ir leidžiama patiems pasigaminti šiluminę lemputę iš elektrodų ir grafito.

„Galiausiai jie savo lemputę susprogdina – tai turbūt veikia efektingiausiai, nes visi laukia, kiek lemputė atlaikys. Mes apie įvairiausius dėsnius pasakojame pristatydami per praktiką, paliesdami istoriją, fizikos ir inžinerijos mokslus. O ateityje šnekėsime apie atsinaujinančią energetiką, šiluminį energijos išgavimą iš grunto, vėjo jėgaines – edukacijos rengiamos šiuo metu“, – tvirtino muziejaus vadovas.

Muziejui atnaujinti numatyta 3,5 – 3,8 mln. eurų, didžioji dalis – ES lėšos. Pati salė bus pastatyta greta įsikuriančio viešbučio „Hilton“ lėšomis, muziejus ją turės įsirengti ir atnaujinti.

M. Bistrickas teigė, kad muziejus dėl karantino prarado nemažai pajamų, tačiau tai leido paspartinti salės statybą – darbus ketinama baigti šiemet, o pabaigus įrengti ekspoziciją, ją planuojama atverti 2021-ųjų pavasario pabaigoje.

„Ekspozicija kalbės apie energetinius ciklus, tvarų naudojimą, tvarią gamybą, praeitis, dabartis ir ateitis, aktualijos. Energetinis ciklas – tai gamyba, perdavimas, kaupimas ir vartojimas“, – BNS komentavo M. Bistrickas.

Dar pernai sausį skelbta, kad muziejaus pagrindiniu traukos tašku taps nauja požeminė erdvė, kurios plotas sieks beveik tūkstantį kvadratinių metrų. Pasak M. Bistricko, dėl nenumatytų darbų salės statyba vėluoja, tačiau daroma viskas, kad darbai būtų atlikti kuo skubiau. 

„Tik dabar gavome rangovus, kurie įrenginės ekspoziciją pagal anonsuotą projektą“, – sakė jis.

Užtrukus rangovų paieškoms, muziejus balandį pasirašė 515 tūkst. eurų vertės salės įrengimo sutartį su bendrove „Urgent Tools“, nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale. Darbus planuojama baigti kitų metų gegužės viduryje.

Pasak direktoriaus, šiuo metu muziejus atsinaujina, vyksta antrasis investavimo etapas. Planuojama, kad ekspozicija galėtų veikti penkerius metus, o kasmet būtų atnaujinama, papildoma.

„Net ir statistika rodo, kad per metus ne visi sugeba pamatyti tai, kas buvo sukurta, o kadangi kuriama netrumpai ir reikalauja labai daug jėgų ir investicijų, tai nebūtų protinga tai daryti kas metus“, – aiškino jis.

Dabar baigiamas projektas, leisiantis lankytojams išbandyti interaktyvų elektrinės valdymo pultą – taip norima per praktinę prizmę supažindinti su istorija.

„Muziejus yra įsikūręs pirmojoje viešojoje Vilniaus elektrinėje – ta elektrinė nuo seno turėdavo savo valdymo pultą (...) Sukūrėme pulto simuliaciją – žmogus, atėjęs prie pulto, bus supažindinamas su jo veikimu, su elektrinės veikimu, Vilniaus elektrifikacija ir bus įvedamas į scenarijus, kai pats taps elektrinės operatoriumi“, – sakė M. Bistrickas.

Muziejus duris numato atverti nuo šių metų gegužės 12 dienos. Bus galima aplankyti senojo pastato ekspozicijas. Svarstoma, ar bus galima patekti į patalpas, kuriose yra sumontuoti liečiami eksponatai.

Muziejui atnaujinti numatyta 2,8 mln. eurų, didžioji dalis – ES lėšos.

2020 metais duris atversiantis atsinaujinęs Energetikos ir technikos muziejus planuoja dar daugiau interaktyvumo, patrauklių veiklų visai šeimai, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime.

Po vienu stogu tilps energetikos ir technikos istorija bei naujos edukacinės erdvės  kūrybai, šiuolaikiniam mokslui.

Šiandien prasidėjusius muziejaus naujo požeminio priestato statybos darbus apžiūrėjęs Vilniaus meras teigė, kad šiuolaikinis miestas privalo turėti kokybišką ir patrauklų technikos muziejų.

„Neabejoju, kad šis kultūros paveldo objektas bus įrašytas į modernaus Vilniaus muziejų ir galerijų žemėlapį, sulauks ne tik vilniečių šeimų, bet ir svečių iš visos Lietuvos ir artimiausių  kaimynų dėmesio,“ – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Savo ekspozicijų interaktyvumu ETM lygiuosis į gerai žinomus tarptautinius grandus ir net juos lenks dėl išskirtinių patalpų.

Planuojama, kad pagrindiniu traukos tašku Energetikos ir technikos muziejuje taps nauja požeminė ekspozicijos erdvė, kurios plotas sieks beveik 1000 kv. m. Čia planuojama interaktyvi ekspozicija, leisianti pažvelgti į praeities ir ateities energetiką, transportą, taip pat ir į energetikos tėvu vadinamo Nikola Teslos pasiekimus.

Čia planuojama interaktyvi ekspozicija, leisianti pažvelgti į praeities ir ateities energetiką, transportą, taip pat ir į energetikos tėvu vadinamo Nikola Teslos pasiekimus.

Po rekonstrukcijos muziejus lankytojus kvies pasigrožėti Vilniaus senamiesčio vaizdais nuo apžvalgos aikštelės ant stogo. Muziejuje bus įrengtas liftas, kurio ligi šiol čia nebuvo, todėl muziejus taps prieinamesnis dar didesniam lankytojų srautui: senjorams, judėjimo negalią turintiems, šeimoms su kūdikiais.

Pasikeis ir įėjimo į muziejų vaizdas: atsiras nauja 100 kv. m. stiklinė erdvė, kurioje įsikurs muziejaus informacijos taškas, suvenyrų parduotuvė, jauki kavinukė bei nedidelė skaitykla, kur laisvalaikį praleisti galės ne tik muziejaus lankytojai, bet ir visi miestiečiai. Tarp muziejaus ir greta statomo viešbučio bus įrengta visiems atvira lauko terasa.

Cokoliniame aukšte įsikurs atviros prieigos kūrybinės erdvės, laboratorijos ir dirbtuvės, kuriose bus rengiami edukaciniai užsiėmimai,  dirbtuvės visų amžių grupių lankytojams. Čia bus galima kurti ir mokytis, pasitelkiant naujausias 3D technologijas, fotogrametriją, CAD, CAM sistemas, mechanikos ir elektronikos įrenginius. 

Viena svarbiausių Energetikos ir technikos muziejaus ekspozicijų – senosios Vilniaus elektrinės įrengimai, kurie bus pristatomi pasitelkiant naujausias muziejų kūrimo technologijas, kad informacija lankytojams būtų pateikiama dar patrauklesne forma.

Visi  muziejaus atnaujinimo darbai vyks keliais etapais, todėl nuo gruodžio vidurio pagrindinis įėjimas į muziejų bus perkeltas iš Rinktinės į Žvejų gatvėje esančias pastato duris, o nuo vasario iki balandžio vidurio muziejus laikinai neveiks.

Energetikos ir technikos muziejaus interaktyvi mokslo ir technikos ekspozicija papildoma nauju, Vilniuje pagamintu eksponatu – trimačiu zoetropu.

Trimatis zoetropas – tai XIX a. viduryje išrastas optinis žaislas. Jame sumontuotos figūrėlės yra apšviečiamos strobo lempa, taip sukuriama judėjimo iliuzija. Šis eksponatas kartu papildo muziejaus lankytojų mėgstamą edukacinę programą „Iliuzijos – mokslas, mistika ar apgaulė?“.

Muziejaus mokslo populiarinimo projektą „Žaidžiame mokslą. Naujas interaktyvus eksponatas“ finansavo Lietuvos kultūros taryba. Energetikos ir technikos muziejaus uždavinys – šviesti vilniečius ir sostinės svečius, kuriant interaktyvų lankytojo santykį su mokslu ir technika. Muziejaus komanda džiaugiasi, jog naujasis mokslo ir technikos ekspozicijos optinis žaislas yra išskirtinis – pagamintas Vilniuje.

2015 m. lapkričio 19 d., 16 val. sostinės gyventojai ir svečiai kviečiami pirmieji išbandyti trimatį zoetropą bei stebėti fizikų šou.

Energetikos ir technikos muziejus įsikūręs pirmosios Vilniaus centrinės elektrinės patalpose. Prieš šimtą dvylika metų iš čia Vilniui pradėta tiekti elektra apšvietė sostinės gatves, o dabar muziejus dovanoja kultūros bei netradicinės edukacijos šviesą vilniečiams ir miesto svečiams.

Energetikos ir technikos muziejui padovanotas šarvuotas automobilis „Mercedes Benz 560 SEL“, kuriuo buvo vežiojamas tuo metu Lietuvos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko pareigas ėjęs Vytautas Landsbergis.

Kaip pranešė muziejus, išskirtinį automobilį verslininko Roberto Dargio iniciatyva padovanojo uždaroji akcinė bendrovė „Eika“.

V.Landsbergį 1991–1993 metais vežiojęs automobilis muziejuje bus pristatytas šį ketvirtadienį. Renginyje dalyvaus tuometinis V.Landsbergio patarėjas užsienio politikai Ramūnas Bogdanas ir vairuotojas Kęstas Daukša.

1982 metais pagamintas šarvuotas automobilis Lietuvos parlamento vadovui buvo padovanotas tuometinės Vokietijos Vyriausybės. Vadovybės apsaugos departamentas automobilį Seimo pirmininkui ir užsienio svečiams vežioti naudojo iki 1994 metų.

2003 metais Seimo kanceliarijos Transporto skyrius automobilį nusprendė parduoti.

Važiuojantis Vilniaus gatvėmis „Bugatti“ automobilis, be abejonės, patraukia visų praeivių dėmesį. Etore Bugatti pagaminti automobiliai visada buvo ypatingi techniniais sprendimais ir išvaizda. Įdomu tai, kad pamatyti Vilniaus gatvėmis riedantį ir iš kitų išsiskiriantį „Bugatti“ automobilį miestelėnai galėjo jau prieš 80 metų.

Lietuvos centriniame valstybės archyve ieškant informacijos apie tarpukariu Vilniuje važinėjusius ir registruotus automobilius visiškai netikėtai viename dokumente pamačiau įrašą „Bugatti“. Atvirai sakant, net ir ne vienerius metus domėdamasis transporto istorija dėl šio fakto buvau labai nustebintas. Pradėjau studijuoti kiekvieną dokumente esančią įrašo eilutę. Pasirodo, 1935 metais Vilniuje techninį patikrinimą praėjo automobilis „Bugatti T 40“ su varikliu, kurio numeris buvo 40468. Tuo metu Vilniuje buvo užregistruoti tik 259 automobiliai.

Dar trečio dešimtmečio viduryje inžinieriaus-konstruktoriaus E. Bugatti sukurti ir pagaminti automobiliai išgarsėjo visame pasaulyje dėl sportinių laimėjimų („Bugatti 35“) ir išskirtinio dizaino. Automobiliai „Bugatti“ niekada nebuvo gaminami konvejeriniu būdu, kaip kad „Ford“, „Chevrolet“ ar „Citroen“. Daugiausiai dėmesio E. Bugatti skyrė sportiniams ir „Gran Turismo“ tipo automobiliams, žinoma, nepalikdamas be dėmesio turtingiausių užsakovų, kuriems pats gamindavo automobilius su įvairių dydžių motorais, o kėbulinės įmonės šiems automobiliams gamindavo išskirtinius kėbulus. Tai buvo brangūs automobiliai.

Taigi, koks automobilis buvo „Bugatti T 40“, gamintas 1926-1930 metais, ir jau ne naujas važinėjęs Vilniaus gatvėmis? Pagal LCVA saugomą dokumentą automobilis 4 vietų. Tai reiškia, kad jis ne sportinis, o „Gran Turismo“ tipo, nes sportiniai „Bugatti“ dažniausiai būdavo 2 vietų ir su galingesniais motorais. Vilniuje važinėjęs „Bugatti“ buvo su keturių cilindrų, keturtakčiu varikliu, kurio darbo tūris 1496 cm³, galia – 45 AG (esant 4500 aps./min.). Dujų paskirstymo mechanizmas SOHC tipo – viršutiniai vožtuvai su variklio galvutėje sumontuotu paskirstymo velenu, kiekviename cilindre po tris vožtuvus. Tais laikais viršutinių vožtuvų variklius dažniausiai naudojo sportiniuose automobiliuose, o variklius su trim vožtuvais vienam cilindrui – tik išskirtiniams. Pavarų dėžė sinchronizuota, 4 laipsnių – ne naujovė, bet taip pat išskirtinumas. Abu tiltai nedalomi, priekinis pritvirtintas pusės elipsės formos lingėmis, o galinis apverstomis ketvirčio elipsės formos lingėmis. Visų ratų stabdžiai – būgniniai, valdomi mechaniškai. Ratų dydis – dar viena įdomi smulkmena, sutinkama daugelyje tarpukario dokumentų apibūdinant automobilius, taip pat nurodyta yra ir minėtame sąraše: „Bugati“ ratai – 720 x 125.

Kam priklausė šis automobilis ? Nuo pat pradžių maniau, kad tai turėtų būti neeilinis Vilniaus gyventojas. Sąraše nurodyta pavardė – Kędzior Aleksander, gyvenantis Ukmergės g. 6, o automobilį laikęs garaže kitoje gatvės pusėje adresu Ukmergės g. 5, nieko nesakė. Pasidomėjus minėtu žmogumi internete paaiškėjo, kad tai aukšto rango Lenkijos kariuomenės karininkas, 1934 – 1936 metais Vilniuje vadovavęs artilerijos divizijai. 1937 metais jis buvo paskirtas Lenkijos Respublikos karo atašė Ispanijoje ir tikriausiai vykdyti naujų pareigų iš Vilniaus išvyko su „Bugati T 40“.

Vilniuje važinėjusio „Bugatti“ nuotraukų autoriui kol kas nepavyko rasti, todėl pridedu keletą modelio „T 40“ nuotraukų iš internete prieinamų šaltinių, kad galėtume įsivaizduoti, kaip panašūs automobiliai tuomet atrodė.