Daug nežinomybės

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, labiausiai kenčiantis yra trąšų gamybos sektorius, augimo nebėra alkoholio gamybos ir metalo perdirbimo sektoriuose. Sunkumų priežastis – neregėtai didelės dujų ir elektros kainos.

Energijos išteklių ypač imliame trąšų sektoriuje neapibrėžtumas tvyro jau daugiau nei pusmetį. Jau nuo metų pradžios pradėjusios brangti dujos didino trąšų gamybos kaštus, taigi ir jų kainą, o prasidėjus karui Ukrainoje ir ėmus stoti trąšų gamykloms ne tik augo trąšų kainos, bet ir pradėjo formuotis jų stygius. Mažesnių tręšimo normų padariniai geriausiai atsiskleidė nuėmus derlių – žieminių kviečių kokybė šiais metais prastesnė nei pernykščių.

Šiuo metu įtampą trąšų rinkoje kelia lengvesnių laikų nežadančios ateities prognozės dėl dujų kainų. Pavasario laukiama su nerimu: neaišku, kaip keisis trąšų kaina ir ar išvis nebus taip, kad už jokią kainą nebus kur jų įsigyti?

Tolimos alternatyvos

„Trąšų tenka pirkti padidėjusiomis kainomis, o grūdų kainos krinta žemyn, dėl to yra nerimo. Azija, Amerika paima rinkos dalį. Tenka daugiau importuoti. Dabar trąšų kainos yra kiek mažesnės nei per piką, kuris buvo pasiektas balandį,“  – „Kauno dienai“ sakė T. Povilauskas.

Tikėtis, kad trąšų kainos galėtų nedidėti ar net dar pakristi, pasak specialistų, nėra pagrindo.

Pesimistinių nuotaikų kelia dėl vėstančių orų galimas dujų kainų didėjimas, prastėjantys trąšų gamintojų ir kitų energijos imlių įmonių lūkesčiai. Gamintojai dirba ne visu pajėgumu, nes baiminasi greito kainų šuolio.

Kainos – neįkandamos

Ūkininkai nuogąstauja dėl vietinei rinkai gresiančio trąšų trūkumo, o didėjančias gamybos sąnaudas skaičiuojantys gamybininkai neatmeta, kad trąšų kainos pavasarį ne visiems žemdirbiams gali būti įkandamos.

Nuspėti, kaip situacija trąšų rinkoje susiklostys iki pavasario, – itin sudėtinga.

„Žiūrint iš vartotojo pozicijos, prognozės, aišku, yra pesimistinės. Kitų metų pirmą ketvirtį dujų kainos gali sugrįžti iki 200 eurų už 1 MWh. Prognozės rodo, kad gruodis Šiaurės Vakarų Europoje bus maždaug atitinkantis vidurkį. Iš esmės viskas su gruodžiu yra gerai. Kaip bus toliau, – meteorologai nieko aiškaus nepasako, bet reikia neužmiršti, kad sausis ir vasaris dažniausiai būna sparčiausias atsargų mažinimo laikotarpis Europoje. Dėl SEB grupės prognozių esame pesimistiškesni – dujų kainų vidurkis gali pasiekti apie 215 eurų už 1 MWh“, – „Kauno dienai“ sakė T. Povilauskas, prognozuojantis, kad 2023 m. skersvėjai ekonomikoje nesilpnės.

Atsitiktinių aplinkybių įtaka

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, komentuodamas netikrumo persmelktą situaciją versle, „Kauno dienai“ pabrėžė, kad Lietuvos pramonė ir verslas vis dar laukia ES lygmens sprendimų.

„Tikimasi sprendimų, kurie padėtų reikšmingai sumažinti, stabilizuoti itin aukštas energijos kainas. Jei šalys narės savo verslus skatins kiekviena atskirai ir skirtingai, ES įmonės ir toliau susidurs su nevienodomis konkurencijos sąlygomis ES viduje. Būtina skubiai užtikrinti, kad Europa išliktų patraukli vieta verslui. Įtakingiausios europinės verslo organizacijos „Business Europe“ teigimu, palyginti su stipriu pirmuoju pusmečiu, kurį lėmė po pandemijos atsigaunantis paslaugų sektorius, dabar Europos verslo nuotaikos sparčiai blogėja. Didėjančios sąskaitos už energiją ir tebesitęsiantys tiekimo grandinių trikdžiai rodo, kad įmonių išlaidos didėja daug sparčiau nei namų ūkių“,  – atkreipė dėmesį V. Janulevičius.

Anot LPK prezidento, artimiausiais mėnesiais daug lems faktoriai, kurie nuo verslo sprendimų nepriklauso.

„Jeigu įsivyraus ilga ir šalta žiema, vasaris gali būti labai probleminis. Šalta žiema, esant dabartinėms energetikos kainoms, turės įtakos ir vartotojų nuotaikoms, ir galimybėms. Tačiau visiškai niūriomis spalvomis piešti ateitį tikrai neturime didelio noro, nes ekspertai prognozuoja, kad ateityje energijos kainos mažės“, – sakė miglotai atrodančioje ateityje pragiedrulių įžvelgiantis LPK prezidentas.

Nuspėti, kaip situacija trąšų rinkoje susiklostys iki pavasario, – itin sudėtinga, tad belieka tikėtis geriausio, bet ruoštis ir ne itin optimistiškam scenarijui.

Tai numatyta ministerijos parengtame energijos taupymo priemonių plane, kuris apima ir joms skirtą finansavimą bei rekomendacijas privačiam verslui bei gyventojams.

Siūloma šildymo sezono metu sumažinti temperatūrą patalpose iki 19 laipsnių, o vasarą – padidinti kondicionierių temperatūrą iki 27 laipsnių, išjungti karštą vandenį viešojo sektoriaus pastatuose.

Be to, siūloma leisti tų biudžetinių įstaigų, valstybės institucijų ir įmonių, kurios jau taiko nuotolinį darbą, darbuotojams nuotoliu dirbti penktadieniais ir pirmadieniais – taip būtų galima keturioms dienoms iš eilės šildymo temperatūrą patalpose sumažinti iki 17 laipsnių.

Taip pat siūloma dviem mėnesiais ilgiau – nuo spalio iki gegužės – riboti leistiną greitį greitkeliuose iki 110 km per valandą. Dabar toks greitis galioja nuo lapkričio iki kovo.

Planas, kuris bus pristatytas Vyriausybei trečiadienį, parengtas remiantis Europos Komisijos, Tarptautinės energetikos agentūros bei Lietuvos energetikos agentūros rekomendacijomis, kitų šalių taupymo planų analize bei valstybės valdomo turto duomenimis apie energetines sąnaudas.

Energetikos ministerijos duomenimis, didžiausi nuostoliai patiriami dėl senos statybos neapšiltintų ir nerenovuotų pastatų, tad didžiausią taupymo efektą duotų energijos nuostolių mažinimas, investicijos, taip pat greito poveikio priemonės, pavyzdžiui, karšto vandens išjungimas, šildymo temperatūros, perteklinės elektros galios, apšvietimo intensyvumo sumažinimas bei vartotojų elgsenos keitimas.

Preliminariais skaičiavimais, augant energijos kainoms ir nesiėmus jokių priemonių valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Turto banko duomenimis, dar 2021 metais jos buvo 98 mln. eurų.

Planuojama, jog įgyvendinus planą, valstybei kasmet pavyktų sutaupyti apie 140–160 GWh energijos, arba apie 50 mln. eurų.

Centrinės valdžios institucijoms ir valstybės įmonėms bus nustatyti tikslai, kurių jos privalės pasiekti per dvejus metus. Jos galės naudotis valstybės parama – 189 mln. eurų iš skirtingų ES finansavimo priemonių.

2014–2020 metais viešųjų pastatų atnaujinimui skirta 113 mln. eurų paramos, tačiau panaudota mažiau nei dešimtadalis – vos 9 mln. eurų.

Tai, kad Europos centrinis bankas (ECB) pasirinko kur kas atsargesnę bazinių palūkanų normų didinimo kryptį nei JAV Federalinio rezervo sistemos (FED) sprendimų priėmėjai, yra viena iš priežasčių, kodėl stebimas toks euro kurso kritimas, aiškina SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Akcininkai, finansų rinkose, tiek ir valiutų rinkose žiūrima į lūkesčius, kas gali būti ateityje. Kalbant apie valiutas, vertinami lūkesčiai, ko gali imtis FED ir ko gali imtis Europos centrinis bankas. Per pastarąsias kelias savaites naujienos euro zonoje yra nelabai teigiamos, kalbant apie ekonomikos aktyvumą“, – Eltai kalbėjo T. Povilauskas.

Tačiau, gal net didesnę įtaką, ekonomisto požiūriu, euro nuvertėjimui veikiausiai turėjo geopolitiniai ir ekonominiai procesai bei jų nulemtos prognozės dėl galimos recesijos.

„Realu, kad rusiškų gamtinių dujų tiekimas Vakarų Europai ne tik liks apribotas, bet jis gali dar mažėti. Kalbant iš energetinės pusės, tiek ruduo, tiek žiema bus labai sunki visai euro zonai. Labai sunku išvengti recesijos. Tie neigiami sentimentai irgi lemia tai, kad investuotojai stengiasi pasitraukti iš euro zonos kalbant ir apie investicinę poziciją, tiek kalbant apie valiutų rizikos poziciją“, – pasakojo jis.

„Kuo blogesni lūkesčiai dėl euro zonos ekonomikos, tuo mažiau noro turėti eurą“, – tvirtino T. Povilauskas.

Panašios pozicijos laikosi ir „Swedbank“ finansinių produktų pardavimų specialistas Rolandas Rodzis, pritariantis, kad Rusijos karo Ukrainoje pasekmės eurą paveikė kur kas labiau nei dolerį.

„Vokietijos ekonomika be proto priklausoma nuo dujų. Tai automatiškai suteikia priežasčių manyti, kad ta ekonomika gali grimzti į recesiją, stagnuoti. Dėl tokios priežasties ir dolerio-euro kursas rodo tokius skaičius“, – teigė R. Rodzis.

Neatmeta, kad euro ir dolerio kursas gali tapti lygus

Scenarijų, kad euro ir dolerio kaina galiausiai taps lygi, „Swedbank“ ekspertas vadina visiškai realiu. Tam, kad tendencijos pasikeistų ir euras vėl sustiprėtų, R. Rodzio vertinimu, Europai yra reikalingi staigūs sprendimai dėl žaliavų tiekimo.

„Iki pariteto tik vieno cento ir trūksta. Kad situacija pasikeistų, reikėtų, kad investuotojai pasitikėtų, jog Europa atlaikys ir ras sprendimus energijos išteklių krizėje, galbūt bus suvaldytas karas. Bet nelabai panašu, kad artimiausiu metu galima tikėtis greitų sprendimų“, – svarstė jis.

Tuo metu T. Povilauskas taip pat sutinka, kad poros procentų kurso pokytis valiutų rinkose nėra retas reiškinys, todėl euro ir dolerio kursas gali susivienodinti jau artimiausiu metu.

„Jeigu paritetas bus, tai jis iš impulso bus jau artimiausiomis savaitėmis. Tam, kad euro kursas judėtų dar žemyn, toliau reikėtų blogų ekonominių ir geopolitinių naujienų. Stipriai blogiau nebereikia, bet dar savaitę pagyvenus su tokiomis prastesnėmis žinutėmis apie euro zonos ekonominę būklę ir labai realu, kad mes prie to pariteto būsime“, – mano T. Povilauskas.

Silpnesnis euras gali prisidėti prie energetikos kainų brangimo

Nors ekonomikos teorijoje neretai svarstoma, kad šiek tiek nusilpusi valiuta gali turėti ir teigiamų pasekmių, tokių kaip eksporto apimčių išaugimas, investicinio patrauklumo sustiprėjimas ar netgi didesni turistų srautai, tačiau ekonomistai nemano, kad euro zona dėl to šiuo atveju galėtų reikšmingai išlošti.

„Šiai minutei euro zonai problema yra ne eksportas, bet importas. O importas būtent kalbant apie energetiką. Energetika yra importuojama JAV doleriais. Be to, kad energetikos ištekliai yra pabrangę, tai jie dar labiau pabrangę ir dėl sustiprėjusio JAV dolerio. Čia dvigubinasi efektas“, – tvirtino T. Povilauskas.

Galimybes euro zonai gauti naudos dėl santykinai silpnesnės valiutos skeptiškai įvertino ir R. Rodzis, pažymintis, kad ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis vien dėl euro vertės nukritimo tikėtis smarkiai augančių eksporto apimčių būtų gan naivu.

„Energetines žaliavas perkame nominuotas doleriais, todėl valiutų kursas turi įtakos įperkamumui. Kalbant apie eksportuotojus, yra galimybė daugiau eksportuoti, nes tiesiog užsieniui mūsų prekės tampa pigesnės. Tačiau ekonominė aplinka yra su daugybe neaiškumų, tai klausimas, kiek čia bus naudos eksportuotojams“, – sakė „Swedbank“ ekspertas.

Paklausta, ar vietoje siūlymo taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą energetikos išteklių vartotojams Vyriausybė neturėtų inicijuoti garantijų nutolusių saulės elektrinių statybai, ministrė pabrėžė, kad jokie konkretūs siūlymai dėl PVM lengvatos dar nėra pateikti.

„Aš suprantu, kad žalia arbata šiandien yra turbūt labai smagus gėrimas ir daug kas jį šiandien aptarinėja, bet iš principo Vyriausybė kol kas nėra pateikusi siūlymų. Jie bus pateikti kitą savaitę“, – atsakinėdama į „GreenTech Vilnius“ forumo dalyvio klausimą kalbėjo G. Skaistė.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad priemonės, skatinančios persiorientavimą link atsinaujinančių energetikos išteklių, negali iš karto išspręsti aukštų elektros kainų problemos, su kuria šiuo metu susiduria gyventojai.

„Reikia suprasti, kad problema yra šiandien ir dabar. Energijos kainų šuolis yra šiandien ir dabar, o ne po trijų mėnesių, kai žmogus galbūt sugalvos įsigyti vieną ar kitą energinę priemonę“, – tvirtino ji.

Pasak finansų ministrės, PVM lengvatos ir garantijos saulės elektrinių statybai yra du atskiri klausimai.

„Reikia atskirti trumpojo laikotarpio priemones, kurios reikalingos čia ir dabar, nuo tų sprendinių, kurie laukia per ilgąjį laikotarpį, nes transformacijai reikia laiko. Ji neįvyksta per vieną mėnesį“, – aiškino G. Skaistė.

G. Nausėda: planai PVM lengvatą pritaikant vien šildymui panašūs į „nabašnyko“ pašlakstymą žaliąja arbata

ELTA primena, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sakė sveikinantis tarp Vyriausybės narių pasigirdusius pasvarstymus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui. Tačiau prezidentas pažymi, kad ši priemonė nebus pakankama, siekiant padėti žmonėms įveikti augančios infliacijos iššūkius. Pasak prezidento, nauda, kurią pajustų gyventojai dėl šios lengvatos, siektų tik 5-6 eurus.

„Kalbant konkrečiai apie PVM lengvatą šildymui. Žinote, tai truputį panašu į „nabašnyko“ pašlakstymą žaliąja arbata, kadangi iš esmės tas pakeitimas įsigalios nuo kito šildymo sezono“, – ketvirtadienį lankydamasis Marijampolėje kalbėjo G. Nausėda.

Dėl šalyje augančios infliacijos prezidentas kitą savaitę ketina suburti šalies politinių partijų, bei atsakingų ministerijų atstovus diskusijai šiuo klausimu.