Ji patvirtinta trečiadienį Vilniuje vykstančio aukščiausio lygio Baltijos jūros regiono energetinio saugumo forumo metu.

Pagal deklaraciją Lietuva, Suomija, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija ir Švedija įsipareigoja palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro importo, ypač iš Rusijos, kartu vystyti energetikos infrastruktūrą Baltijos jūroje ir didinti jos atsparumą kibernetinėms bei fizinėms atakoms.

„Šis renginys ypač svarbus mums, nes Lietuvos žaliojo kurso tikslas pasigaminti elektros patiems ir daugiau negu jos reikia visuose mūsų dekarbonizacijos etapuose. (...) Mūsų jūros vėjas negali būti pilnai atskleistas nesuintegravus visos Baltijos jūros jūrinės energijos potencialo nesurinkus į vieną tinklą, nesujungus rinkų“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Šiaurės ir Baltijos jūros taps kaip plaučiai visai Europai“, – akcentavo jis.

Belgijos energetikos ministrė Tinne Van der Straeten pabrėžė, kad pagrindinis jos šalies įsipareigojimas Europos Sąjungai (ES) yra energetinis saugumas ir šios sistemos atsparumas, kurį galima užtikrinti vystant jūrinio vėjo energetiką

„Aš tikiu, kad mes privalome įtraukti skirtingų Bendrijos regionų požiūrį formuojant bendrą Europos Sąjungos (energetikos – ELTA) politiką“, – teigė T. Van der Straeten.

Kaip pranešama, susitikime aptartos galimybės išnaudoti maždaug 90 GW (gigavatų) galios Baltijos jūros vėjo energetikos potencialą, bendrų infrastruktūros projektų plėtra ir galimas jų sujungimas per Baltijos jūros uostus, taip pat energijos tiekimo saugumas, energetinių atsargų rezervų užtikrinimas, vandenilio gamyba, suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros panaudojimą, taip pat aptarta geopolitinė situacija.

Šiaurės ir Baltijos jūros taps kaip plaučiai visai Europai.

„Europos Komisija aktyviai dalyvauja pokalbiuose su Ukraina, siekiant užtikrinti, kad jų (energetiniai – ELTA) poreikiai yra patenkinti“, – komentavo ir Belgijos energetikos ministrė.

Pasak D. Kreivio, per dvejus metus vamzdynais į ES importuojamų rusiškų dujų kiekis sumažėjo nuo maždaug 150 mlrd. iki 44 mlrd. kubinių metrų, tačiau išaugo rusiškų suskystintų gamtinių dujų importas. Dabar, pasak ministro, jis siekia nuo maždaug 13 mlrd. iki 19 mlrd. kubinių metrų.

Susitikime dalyvauja ne tik aštuonių Baltijos regiono valstybių ministrai ir jų deleguoti pareigūnai, taip pat atvyko NATO, Europos Komisijos (EK) atstovai, visų aštuonių valstybių elektros perdavimo sistemų operatoriai bei jūrinio vėjo energetikos vystytojai.

Ši energetinio saugumo konferencija vyksta Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikimo išvakarėse. Taip pat tai yra 2022 metais Danijoje vykusio ES Baltijos jūros regiono valstybių vadovų susitikimo tęsinys.

Jis pareiškė esąs „labai susirūpinęs“ dėl incidento, Suomijos teigimu, galimai įvykusio dėl poveikio iš išorės, ir pavadino jį sabotažu.

„Esu labai susirūpinęs dėl kritinės Baltijos jūros infrastruktūros sabotažo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Turime kurti efektyvius bendrus ES ir NATO instrumentus, kad apsaugotume tai, kas mus jungia. Lietuva yra pasirengusi dalyvauti ir remti mūsų partnerius visais įmanomais būdais“, – pridūrė jis.

Suomija antradienį pranešė, kad dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais.

Suomija teigia dar tirianti, ar žala dujotiekiui buvo padaryta tyčia ir kas tai padarė.

Lietuvos institucijos antradienį pranešė padidinusios budrumo lygį prie strateginių šalies objektų.

Estijos ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkai Lietuvoje lankosi Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kvietimu, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Dviejų dienų susitikimo metu planuojama neformaliai apsikeisti nuomonėmis rengiantis Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) plenariniam posėdžiui.

Parlamentarai numato aptarti būsimo COSAC plenarinio posėdžio darbotvarkės projektą ir diskutuoti aktualiomis temomis, t. y. energetinio saugumo Rusijos karo akivaizdoje, prioritetų, galimybių ir iššūkių, su kuriais galima susidurti atstatant Ukrainą, ir kitais klausimais.

Vizito metu svečiai lankysis Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Elektros sistemos valdymo ir duomenų saugos centre ir įmonėje „BOD Group“.

Neformalūs Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų susitikimai rotacijos principu rengiami prieš kiekvieną COSAC. Ši konferencija skatina nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą keistis informacija ir geriausia praktika. COSAC rengia tuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parlamentas.

Artimiausias COSAC LXVIII plenarinis posėdis vyks lapkričio 13–15 dienos Prahoje.

Viceministrų vizitas surengtas reaguojant į intensyvėjančią saugumo situaciją Europoje, siekiant užsitikrinti JAV paramą Lietuvai, reaguojant į galimas grėsmes jos energetikos sektoriui trumpuoju laikotarpiu, ir aptarti tolimesnius veiksmus, stiprinant strateginę partnerystę su JAV ilguoju laikotarpiu.

Kaip praneša Energetikos ministerija, susitikimų metu taip pat aptarta energetinio saugumo situacija Europoje ir Ukrainoje, galimybės bendromis pastangomis siekti didesnio stabilumo globalioje energetikos rinkoje ir teikti pagalbą Ukrainai, susiduriančiai su ypatingo masto ir įvairiapusėmis grėsmėmis.

Susitikimo su JAV energetikos sekretoriaus pavaduotoju metu viceministras pažymėjo, kad Lietuva ypatingai rimtai vertina geopolitinę situaciją regione, susijusią su galimais priešiškais Rusijos veiksmais, nukreiptais prieš šalies, o kartu ir visos Europos energetikos sektorių. Ypatingas dėmesys ir neatidėliotini veiksmai yra reikalingi spartinant Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.

„Negalime rizikuoti būti savavališkai Rusijos atjungti nuo jos valdomos IPS/UPS sistemos. Baltijos šalys intensyviai dirba šiuo klausimu. Tačiau ne mažiau svarbi yra JAV politinė ir techninė parama“, – kalbėjo viceministras A. Zananavičius.

Susitikimo metu taip pat aptarti su gamtinių dujų tiekimu susiję klausimai, kurie tampa ypač aktualūs Lietuvai ir kitoms regiono šalims ruošiantis artėjančiam žiemos sezonui. Viceministrė I. Žilienė pristatė veiksmus, kurių imasi Lietuva siekdama atsisakyti ir gamtinių dujų importo iš Rusijos, bei sukurti dar palankesnes sąlygas suskystintų gamtinių dujų per Klaipėdos SGD terminalą importui iš JAV.

Susitikimų su JAV administracijos pareigūnais metu taip pat aptarta situacija Ukrainos energetikos sektoriuje ir galimybės teikiant tarptautinę pagalbą ir paramą užtikrinti šios sektoriaus stabilumą ir atsparumą destruktyviems Rusijos veiksmams.

Vizito metu vykusių susitikimų metu dar kartą patvirtinta besąlygiška JAV parama ir pasiryžimas imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant užkirsti kelią Rusijos destruktyviems veiksmams, nukreiptiems prieš Ukrainos ir visos Europos saugumą. Susitikimų metu pristatyti JAV planai didinti SGD gavybą ir eksporto į Europą apimtis, siekiant padėti Europai sumažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų importo iš Rusijos.

Vizito metu taip pat įvyko susitikimai su JAV SGD eksportuojančiomis įmonėmis. Susitikimų metu aptartos galimybės išlaikyti nenutrūkstamą SGD tiekimą į Baltijos šalis.

Dabartinės įtemptos geopolitinės situacijos akivaizdoje siekiant išlaikyti nuolatinį keitimąsi informacija apie energetinio saugumo padėtį regione ir koordinuoti veiksmus, artimiausiu metu planuojamas sušaukti neeilinis aukšto lygio JAV energetikos sekretoriaus ir Baltijos šalių energetikos ministrų susitikimas.

„Net jeigu visiškai nutrūktų energijos išteklių tiekimas iš Rusijos, esame tiksi, kad šią žiemą energijos tiekimą užtikrinsime“, – kalbėdama Miuncheno saugumo konferencijoje sakė ji.

Pasak U. von der Leyen, Bendrija bet kuriuo atveju privalo diversifikuoti savo energijos šaltinius, todėl Briuselis „dirba šiuo klausimu“.

„Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu kliaujamės atsinaujinančių šaltinių – vėjo, vandens – energija. Mes, ES, ir toliau darysimės vis labiau nepriklausomi“, – pabrėžė ji.

EK vadovė taip pat pažėrė priekaištų tiekėjams Rusijoje, kad šie neužtikrina pakankamo tiekimo Europos Sąjungai, nors energijos išteklių kainos nuolat auga.

„Stipri Europos Sąjunga negali kliautis energijos tiekėjais, kurie grasina pradėti karą prie mūsų žemyno sienų. Todėl Rusijos bendrovės mažai padeda, o tuo metu kainos auga“, – kalbėjo U. von der Leyen.

„Mintis yra pasižiūrėti Europos energetikos geopolitiką: kokia energetikos struktūros dalis Rusijos Federacijos naudojama politiniais tikslais, kokios yra skirtingos šalių priklausomybės dabar nuo Rusijos, kokios pažeidžiamiausios vietos, silpnieji taškai, kuriuos galbūt Rusija gali išnaudoti, ypač siekiant su geopolitine eskalacija prie Ukrainos, nes gali spausti vienas ar kitas valstybes, kurios labiau priklausomos“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Jis tikisi, kad posėdyje dalyvausiantis energetikos ministras Dainius Kreivys pateiks informaciją, kokios energetinių produktų atsargas turi Europa ir Lietuva. 

„Koks tas dabar yra atsparumas Europos šalių energetikos prasme nuo priklausomybės nuo Rusijos, pasižiūrėti, kaip Lietuva tame kontekste atrodo“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Jis pabrėžė, kad energetikos objektai gali būti kibernetinių atakų taikiniai ir šį klausimą parlamentarai taip pat aptars.

„Turbūt jau rudenį buvo priimti pirmieji žingsniai rengiantis galimoms problemoms energetikos sektoriuje. Jau tada buvo pirmieji žingsniai. Dabar situacijai aplink Ukrainą toliau eskaluojantis, manome, kad reikalingas dar detalesnis ir gilesnis planavimas, ir tą mes esame atlikę“, – BNS antradienį sakė D. Kreivys.

Pasak jo, plano turinys yra konfidencialus ir neskelbiamas.

D. Kreivys taip pat patvirtino, kad esama signalų apie galimus pavojus Lietuvos energetiniam saugumui, vienas jų – praėjusią savaitę į Karaliaučių po dvejų metų pertraukos sugrįžęs plaukiojantis Rusijos koncerno „Gazprom“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Maršal Vasilevskij“.

Daugiau tokių signalų ministras nesutiko įvardyti.

Apie tai, kad Lietuvos institucijos praėjusią savaitę baigė rengti specialų planą, kaip užtikrinti energetikos saugumą, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai, remdamasis keliais šaltiniais, šeštadienį pranešė portalas 15min.lt.

Kremlius Ukrainos pasienyje yra sutelkęs daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos. Vakarai nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.

A. Merkel į Ukrainą atvyks sekmadienį. Penktadienį ji Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

V. Zelenskis davė interviu leidiniams NV, „The Washington Post, „Liberation“, „Novaja Gazeta“ ir „Funke Mediengruppe“, pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.

Paklaustas, ar jis nerimauja dėl A. Merkel kelionės į Rusiją prieš vizitą Kijeve, V. Zelenskis pareiškė esąs dėl to ramus.

„Mano pažiūros labai pragmatiškos, ir galiu realistiškai įvertinti savo lūkesčius. Visų pirma tai susiję realiais rezultatais. Nesitikiu, kad kanclerė atvyks į Kijevą su dovanomis. Ji to nedarė net ankstesniais metais“, – sakė ukrainiečių lyderis.

„Tikiuosi, kad Angela Merkel ir Vladimiras Putinas pasieks tam tikrą susitarimą, su kuriuo ji atvyks į Kijevą. Tai gali būti garantijos Ukrainai. Pavyzdžiui, dėl to, kad Rusija sutiks tiekti minimalius dujų kiekius, kurie bus transportuojami Ukrainos dujotiekių sistemą į ES“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pažėrė kritikos dėl kanclerės požiūrio į ryšius su Rusija.

„Akivaizdu, kad ji bando palaikyti santykius su Maskva. Tai galima pavadinti pragmatišku požiūriu. Ji nori išvengti netikėtumų per rinkimus į Bundestagą rugsėjo 26 dieną. Rusija, kaip ir anksčiau, daro įtaką. Mano asmenine nuomone, kanclerė laikosi labai subtilios pusiausvyros pozicijos. Man atrodo, kad tai yra pernelyg švelnu“, – nurodė V. Zelenskis.

Jis sakė „nelabai tikįs“, kad bus įvykdyti visi įsipareigojimai pagal JAV ir Vokietijos susitarimą dėl kontroversiško rusiškų dujų eksporto vamzdyno „Nord Stream 2“.

„Žinoma, nesu patenkintas šiuo susitarimu, jeigu galima jį taip pavadinti, ir formatu, kuriuo jis buvo pasiektas“, – žurnalistams pareiškė V. Zelenskis.

„Paklaustas, ar jis mano, kad JAV ir Vokietijos paktas yra išdavystė, V. Zelenskis gūžtelėjo pečiais pečius ir nusišypsojo“, – rašoma „The Washington Post“ straipsnyje, kuriame pateikiamos citatos iš interviu su politiku.

Ukrainiečių lyderis pažymėjo, kad dar kartą kreipsis į JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) su prašymu įsikišti į šį klausimą per jųdviejų susitikimą, turintį įvykti Baltuosiuose rūmuose rugpjūčio 31 dieną.

„Zelenskis trečiadienį kelis kartus reiškė susirūpinimą dėl Ukrainos saugumo pradėjus veikti „ Nord Stream 2“, nes Maskvos santykiai su Kijevu gali tapti agresyvesni, kai šis nebebus rusiškų dujų tranzito erdvė“, – nurodoma straipsnyje.

Nors Berlynas yra svarbus Kijevo sąjungininkas, jis kritikuojamas dėl paramos 10 mlrd. eurų vertės dujotiekiui „Nord Stream 2“, leisiančiam padvigubinti rusiškų dujų tiekimą Vokietijai – didžiausiai Europos ekonomikai.

Berlynas tvirtina, kad jam reikia papildomų dujų, nes nuspręsta palaipsniui atsisakyti anglių ir branduolinės energijos.

Tačiau šiam projektui aršiai priešinasi JAV ir kelios Europos šalys, teigiančios, kad jis padidins senojo žemyno energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir geopolitinę Maskvos įtaką.

Dujotiekis aplenkia Ukrainos dujų infrastruktūrą, o šalis netenka labai reikiamų mokesčių už tranzitą. Kijevas taip pat nuogąstauja, jog nebeliks svarbaus barjero, atgrasančio Rusiją nuo potencialios agresijos regione.

Rugpjūčio pradžioje JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad A. Merkel perdavus valdžią būsimai Vokietijos vyriausybei Berlynas toliau laikysis  Vokietijos prisiimtų įsipareigojimų dėl „Nord Stream 2“, įskaitant pastangas užtikrinti, kad rusiškos dujos Europai toliau būtų tiekiamos tranzitu per Ukrainą.

Anksčiau šiais metais JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija ir Vokietija sugebėjo pasiekti bendrą poziciją „Nord Stream 2“ klausimu. J. Bidenas liepos pabaigoje pareiškė, kad nebeturi vilčių sustabdyti šio prieštaringai vertinamo projekto, nes jam atėjus į valdžią dujotiekis buvo jau beveik užbaigtas.

Projektą vystanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“ neseniai pranešė, kad dujotiekio statybos darbai užbaigti 99 procentais.

„Tai prastas sandoris. Mes pavadinome jį rusų geopolitiniu projektu, keliančiu grėsmę Europos energetiniam saugumui ir Ukrainos rytiniame mūsų NATO sąjungininkių sparne saugumui“, – sakė atstovas.

Jis pažadėjo, kad JAV administracija ir toliau trukdys užbaigti dujotiekio tiesimą, taip pat remdamasi ir jau priimtais įstatymais.

Pagal planą Baltieji rūmai gegužę turi pateikti Kongresui eilinę ataskaitą apie taikytas priemones prieš „Nord Stream 2“. Manoma, kad tuomet gali būti paskelbta naujų sankcijų projektui.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Nord Stream 2“ klojamas greta nuo 2011 metų pabaigos veikiančio tokio paties pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.

Mes pavadinome jį rusų geopolitiniu projektu, keliančiu grėsmę Europos energetiniam saugumui.

Naujo vamzdyno tiesimo darbai Rusijos laivais buvo atnaujinti vasario pradžioje, praėjus daugiau nei metams po to, kai rangovė iš Šveicarijos juos nutraukė dėl ankstesnės JAV administracijos paskelbtų sankcijų.

Be Jungtinių Valstijų, „Nord Stream 2“ priešinasi grupė Europos valstybių, įskaitant Lenkiją, Ukrainą, Lietuvą ir kitas dvi Baltijos šalis, kurios perspėja, jog žemynas taps labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo, o Maskva gali dujotiekį panaudoti kaip politinio poveikio priemonę. Tuo tarpu Vokietija šį projektą palaiko ir teigia, jog jis yra ekonominis, nors ir turi politinę potekstę.

Projektą vystanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – koncernas „Gazprom“, šio mėnesio pradžioje skelbė, jog dujotiekis nutiestas 95 procentais.

„Nord Stream 2“ projekto perspektyvos buvo aptartos praėjusį penktadienį Liubline vykusiame Višegrado grupės šalių – Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Čekijos – vyriausybių vadovų susitikime.

„Trumpai aptarėme dujotiekio „Nord Stream 2“ problemą. Mūsų nuomone, tai yra projektas, kuris mažina šios Europos dalies (Vidurio Europos) energetinį saugumą, todėl turėtų būti nutrauktas“, – po susitikimo kalbėjo Lenkijos vyriausybės vadovas.

Lenkija ir kitos buvusios Rytų bloko valstybės nerimauja, kad ES gali tapti pernelyg priklausoma nuo Maskvos. Tuo metu Bendrijai nepriklausanti Ukraina baiminasi, jog naujasis dujotiekis išstums ją iš dujų tiekimo verslo ir leis Rusijai didinti spaudimą savo kaimynei.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasirašė šalies gynybos biudžetą 2020 metams, kuriame numatytos sankcijos „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ projekto dalyviams.

Savo ruoštu šį projektą remiančios Europos valstybės, tarp kurių – Vokietija, jį laiko ekonominiu, o JAV eksteritorines sankcijas – nepriimtinomis.

Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“, ties 94 proc. jo įgyvendinimo įstrigęs 10 mlrd. eurų vertės projektas, turėtų padvigubinti Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtį.