Lietuvai nuo 2011 metų įgyvendinant trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą, pagal kurį dujų tiekimą, perdavimą ir skirstymą turi valdyti skirtingi akcininkai, su vienu jų - pertvarkai aršiai prieštaravusiu Rusijos „Gazprom“ - susitvarkyta sėkmingai, mano ekspertai. Anot jų, dviejų įmonių akcijos iš Rusijos koncerno buvo įsigytos pigiau nei buvo galima tikėtis, be to, Lietuvai gerokai atpigo dujos.
Tačiau, spalio 31-ąją Lietuvai galutinai baigus įgyvendinti ES paketo reikalavimus, kai kurie šios srities žinovai apgailestauja, kad energetikos sektorius grįžo į valstybės rankas.
„Aš manau, kad sėkmingai įgyvendinta, nes mes turime sėkmingai įgyvendintus dalykus ir be didelių ginčų. Manau, kad tas įgyvendinimas yra įvykęs sėkmingai. (...) Derybos dėl akcijų pardavimo buvo profesionaliai atliktos ir, galima sakyti, kad Lietuvai sėkmingai ir naudingai“, - BNS teigė „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.
Paketo įgyvendinimą kritiškai vertinantis energetikos ekspertas, buvęs Kainų komisijos vadovas, dabar - Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas taip pat pripažįsta, kad iš „Gazprom“ akcijas pavyko išpirkti pigiau, nei buvo galima tikėtis.
„Pasakyčiau, kad sėkmingai baigėsi. Aš prognozavau, kad bus blogiau, nes galvojau, kad jie paprašys sumokėti tą visą kainą, kiek ten įvertini tinklai ir kad mes niekada neišsimokėsime, o čia išėjo visai pakenčiamos kainos. Nors, aišku, tai buvo brangiau negu per privatizaciją. Bet iš tikrųjų nusipirkome iš E.ON ir „Gazprom“ tinklus ne taip jau brangiai. (...) Tačiau gaila, kad E.ON išėjo, gaila, kad mes tokia keista kryptimi judame - nacionalizuojame atgal energetiką“, - BNS teigė V.Jankauskas.
Anot jo, kita vertus, už trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą teko pirkti brangesnes „Gazprom“ dujas ir „už tai sumokėjo vartotojai“.
Anot V.Jankausko, 2010 metais, kai vyko Lietuvos ir „Gazprom“ derybos dėl dujų kainos, Lietuva elgėsi arogantiškai. Tuometinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas tuomet teigė, jog koncernas daro spaudimą, nes Lietuva ketina įgyvendinti ES reikalavimus dujų sektoriuje.
„Lietuva buvo užsiėmusi gana tokią arogantišką, tokią plikbajorišką poziciją, kad mes nesiskaitome su priemonėmis, nesvarbu, kokios pasekmės, įvykdysime griežčiausią variantą, ir viskas. Dėl to, aišku, „Gazprom“ nubaudė, todėl mes mokėjome didžiausią kainą už dujas. (...) Tą spaudimą turėjome, jį atlaikėme, bet vartotojų sąskaita. Labai lengva ministrui ar kitam politikui pareikšti, kada vartotojai už viską sumoka“, - aiškino V.Jankauskas.
Jo nuomone, nors šeštadienį oficialiai pradeda veikti bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, kurios atskyrimas nuo „Lietuvos dujų“ galutinai užbaigia trečiojo paketo įgyvendinimą, faktiškai niekas nesikeičia. Jis tikino, kad pagrindinis direktyvos tikslas - užtikrinti visiems laisvą ir konkurencingą priėjimą prie dujų infrastruktūros - Lietuvoje ir anksčiau buvo garantuotas, nes vamzdynais sėkmingai naudojosi ne tik „Lietuvos dujos“, bet ir „Achema“, „Dujotekana“.
„Mano nuomone, ir aš tą sakiau ne vieną kartą garsiai, kad tos taisyklės, ta galimybė trečiosioms šalims pasinaudoti tinklais nediskriminaciniais pagrindais - ji buvo 100 proc. įgyvendinta, ir nesimatė jokių prielaidų, kad kas nors galėtų piktnaudžiauti, o jeigu kas nors bandytų, Kainų komisija tą turėjo prižiūrėti. Aš maniau, kad buvo pakankamos sąlygos neleisti jokiai diskriminacijai (...), bet kaip sakoma, jog mes norime dar labiau apsidrausti. Vyriausybė galvoja, kad taip reikia padaryti“, - teigė buvęs Kainų komisijos vadovas.
V.Jankauskas sakė, kad Lietuva, įsipareigojusi išskaidyti dujų sektorių, iš esmės gražiai atrodė ataskaitose Europos Komisijai.
„Tiesiog labai buvo gražu raportuoti Europos Komisijai. (...) Jeigu tu įvykdai, tai kas parašyta direktyvose, nesvarbu, kiek tai tau kainuoja, tave labai pagirs, bet kiekviena protinga šalis skaičiuoja, kokį variantą pasirinkti“, - aiškino ekspertas.
Anot jo, gaila, kad iš dujų bendrovių pasitraukė ir Vokietijos E.ON, kuri galėjo panaudoti savo patirtį: „Pačios E.ON žinios yra kitoniškos. Kai atėjo E.ON, tai buvo didelis žingsnis į priekį, mes pamatėme kitonišką vadybą, galbūt vokišką vadybą“.
Tuo tarpu D.Misiūno teigimu, tikėtina, kad dujų kainą Lietuvai „Gazprom“ padidino būtent dėl įgyvendinamo trečiojo energetikos paketo, tačiau jį jau įgyvendinus, kainas sumažino.
„Čia daugiau politinis klausimas - sunku interpretuoti tos kainos buvimo tikrąsias priežastis, bet ką mes matome - kad mokėjome didesnę kainą, negu kaimynai. To negalima būtų paaiškinti rinkos ar ekonominiais dėsniais, nes vartojimas panašus, geografija panaši, infrastruktūra naudojamės ta pačia ir yra skirtingos kainos. Tai akivaizdu, kad yra kažkokia kita dar dedamoji - ne tik ekonominė ir komercinė, tas kaip ir patvirtina, kad tai yra susiję su veiksmais, susijusiais dėl veiklų atskyrimo“, - BNS aiškino D.Misiūnas.
„Tačiau tuo pat metu mes galime išvesti ir kitą paralelę, kad tuo metu, kai jau buvo išperkamos akcijos ir buvo priimti visi sprendimai dėl atskyrimo, mums pavyko sumažinti tą kainą“, - pridūrė jis.
D.Misiūnas aiškino, kad iš tikrųjų ir prieš įgyvendinant direktyvą, Lietuvoje buvo užtikrintas laisvas naudojimasis dujų tiekimo infrastruktūra, tačiau tai reikėjo įtvirtinti teisės aktais.
„Iš esmės tai daroma, kad įtvirtintume tai teisiškai ir užtikrintume, kad visais atvejais tai bus įgyvendinta. Jeigu tvarkingos sistemos ir veikianti rinka, tai natūraliai gali įvykti, bet tam buvo trečias paketas, kad būtų vienodai visur įgyvendintas. Aišku, žiūrint iš Lietuvos perspektyvos, daugiau teisinės normos yra adekvačios, kur didesnės sistemos, kuriose veikia daug daugiau žaidėjų. Pas mus tas skaičius nebuvo didelis ir sistema pakankamai aiškiai susitvarkiusi“, - teigė „Lietuvos energijos“ vadovas.
D.Misiūno teigimu, vien dėl įmonių atskyrimo didelių pokyčių tikėtis negalima, tačiau tai padės efektyviai veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui.
„Aš manau, kad pokyčių dėl vien atskyrimo mes tikėtis ir laukti negalime, tačiau labai stiprus pokytis yra SGD atsiradimas šitoje rinkoje. Be abejo, tas atskyrimas yra labai svarbus, kad SGD atėjimas į rinką būtų efektyvus. Tai čia, sakyčiau, vienas toks didelis pokytis, kuris šiandien yra realus. Kiti pokyčiai, susiję su rinkos vystymusi, yra susiję su regionine rinka - Baltijos šalimis ir Lenkija“, - teigė D.Misiūnas.
Seimas dar 2008 metais nusprendė neprašyti Europos Komisijos išimties dėl trečiojo energetikos paketo, todėl Lietuva, skirtingai nei Latvija ir Estija, neprašė Komisijos atidėti terminą, iki kurio turi būti įgyvendinta direktyva.
Lietuva 2012 metų rudenį baigė įgyvendinti šio paketo reikalavimus elektros sektoriuje. Tuo metu jį įgyvendinant dujų sektoriuje, pernai nuo „Lietuvos dujų“ buvo atskirta dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, o šiemet - tiekimo įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“.
Trečiasis ES energetikos paketas numato, kad dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklos turi būti atskirtos. Pertvarkos metu Lietuva iš „Gazprom“ ir E.ON išpirko „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujų“ akcijas.
E.ON ir „Gaprom“ pasitraukimas iš Lietuvos, įskaitant iš E.ON už 34,14 mln. eurų (118 mln. litų) išpirką 11,76 proc.„Lesto“ akcijų paketą bei „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ smulkiesiems akcininkams sumokėtas lėšas, valstybei kainavo 277,6 mln. eurų (958,5 mln. litų).
Valstybė dabar kontroliuoja 96,63 proc. „Lietuvos dujų“ ir 96,56 proc. „Amber Grid“ įstatinio kapitalo. Valstybei taip pat priklauso 94,39 proc. „Lesto“ įstatinio kapitalo.
