-
Kvietimas prisidėti prie mokslinėmis žiniomis pagrįstos paukščių apsaugos
Organizacija „Padėkime ereliams“ kviečia neabejingus žmones prisidėti prie paukščių gerovės.
„Patys ilgus metus atliekame ir publikuojame specialius tyrimus, sukaupėme daug žinių, kaip galima padėti šiems paukščiams, tačiau vien jų ir mūsų rankų – neužtenka. Todėl kviečiame prisidėti ir Jus!“ – kviečia jie.
„Vykdydami lizdų paieškas bei patikrą kasmet nuvažiuojame ir nueiname šimtus kilometrų, šiemet jau spėjome iškelti inkilų naminėms bei žvirblinėms pelėdoms, suremontuoti mažojo erelio rėksnio lizdą, uždėjome siųstuvą jūriniam ereliui (kuris, tikimės, padės atsakyti ne tik mokslinius, bet ir labai konkrečius gamtosauginius klausimus). Ir šalia viso to – kantrios, nuoseklios švietimo pastangos – ne tik Jums papasakoti, kokį turtą turime, ne tik leisti pažinti iš arčiau, sužinoti įdomybes, bet ir diskusijose bandyti apginti gamtos, paukščio interesą, paaiškinti, kodėl paukštį saugoti svarbu, kodėl reikia tiksliai žinoti, kur ir kaip... Jei palaikote šią mūsų veiklą, tuomet kviečiame prisidėti. Vienas iš paprasčiausių būdų – paskirti savo 1,2 % gyventojų pajamų mokesčių. Jums tai nieko papildomai nekainuos, tik laiką deklaracijai užpildyti, o mums tai – pažadas, kad ir toliau galėsime gerinti saugomų ir pažeidžiamų paukščių rūšių padėtį. Prisidėkite ir veikime kartu! Ačiū!“ – skatina prisidėti „Padėkime ereliams“ kolektyvas.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
V. Eigirdo nuotr.
-
Projektas „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“: šie metai – rekordiniai
Pradinis projekto „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“ tikslas buvo netradiciškai paminėti Lietuvos 100 metų jubiliejų, pasitelkiant saugomas migruojančių paukščių rūšis (specialiai pažymėti spalviniais žiedais). Tokie paukščiai kitose šalyse atpažįstami kaip esantys iš Lietuvos. Taip įvairiose šalyse garsinamas mūsų šalies vardas. Tačiau žieduojant sužinoma ne tik paukščio kilmės vieta, bet tai yra efektyvus ir pigiausias būdas nustatyti paukščių amžių, migracijos kelius, žiemojimo vietas, paukščių lytinės brandos amžių bei perėjimo teritorijų pasirinkimą, jauniklių dispersiją, populiacijų struktūrą, paukščių mirties priežastis, elgseną ir kt.
Per keturis projekto metus (2017 – 2020 m.) spalviniais žiedais paženklinta per 500 plėšriųjų paukščių bei juodųjų gandrų jauniklių. Šie metai yra rekordiniai, tokiais žiedais šalyje paženklinti net 177 minėtų rūšių paukščiai. Apžieduoti 68 jūriniai ereliai, 59 juodieji gandrai, 34 mažieji ereliai rėksniai, 12 erelių žuvininkų, 3 juodieji pesliai ir 1 rudasis peslys.
Projektą „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“ įgyvendina viešoji įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“, projekto partneris – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Projekto atstovai dėkoja ir talkininkams, paukščių žieduotojams Dariui Musteikiui, Dariui Stončiui, Daivai ir Dariui Norkūnams bei daugeliui kitų, prisidėjusių prie šio sunkaus, bet prasmingo darbo.
Informacija apie veiklą bei paukščių, Lietuvos ambasadorių, keliones pateikiama „Facebook“ paskyroje.
-
„Padėkime ereliams“ kolektyvas: svarbiausia žiniomis pagrįsta paukščių apsauga
„Apie žmones, kurie bris per pelkes su sunkiais kroviniais, lips į medį, nemiegos naktį, pamirš laisvalaikį ir dar dažnai patys už tai susimokės dėl to, kad paukščiams būtų geriau. Dar – apie žmones, kurie klausia, kurie palaiko, kurie supranta, nors tie paukščiai gal ir toli, gal ir tik virtualiai, gal ir norėtųsi iš arčiau, gyviau. Dar labiau apie tuos, kurie randa lizdą, siunčia, skambina, rūpinasi. Kurie keliauja kartu su mūsų ambasadoriais iki pat Afrikos gilumos, pergyvena, kai dykumose nėra ryšio... Taip, taip, čia apie jus, mūsų skaitytojai ir sekėjai, mūsų atrama ir parama – be jūsų būtų sunku būti ir mums – tiems lipantiems, einantiems, rašantiems“, – sako „Padėkime ereliams“ kolektyvas.
„Kilo toks noras paskaičiuoti ir patys nustebome. Kaip VšĮ gyvuojame nuo 2003 m., bet dauguma iš mūsų nedidelio būrelio plėšrių paukščių tyrimais ir apsauga užsiimame daug ilgiau. Ir per tą laiką iškelta/suremontuota daugiau kaip 500 plėšrių paukščių lizdų, per 700 inkilų pelėdoms. Darbus reiktų matuoti ne vien tuo – dar ir surastais ir apsaugotais lizdais, tyrimais ir juos vainikuojančiais moksliniais straipsniais, nes svarbiausias mūsų principas – tikslinga plėšrių paukščių apsauga, paremta faktais, žiniomis. Ne mažiau svarbi ir bene geriausiai matoma veikla – naujoviški metodai, kuomet mokslinės žinios renkamos pasitelkiant siųstuvus. Ir šalia viso to – kantrios, nuoseklios švietimo pastangos – ne tik jums papasakoti, kokį turtą turime, ne tik leisti pažinti iš arčiau, sužinoti įdomybes, bet ir diskusijose bandyti apginti gamtos, paukščio interesą, bandyti paaiškinti, kodėl paukštį saugoti svarbu, kodėl reikia tiksliai žinoti, kur ir kaip... Jei palaikote šią mūsų veiklą, tuomet kviečiame prisidėti. Vienas iš paprasčiausių būdų – paskirti savo 1,2 % gyventojų pajamų mokesčių. Jums tai nieko nekainuos (tik laiką deklaracijai užpildyti), o mums ir paukščiams, kurių apsaugos siekiame, – be galo svarbu“, – sako „Padėkime ereliams“ kolektyvas.
Visa informacija – čia ir „Facebook“ paskyroje.
-
Skaičiavo žiemojančius jūrinius erelius: turi džiuginančių žinių
Akcija buvo skirta šių erelių apskaitai, siekiant įvertinti šalyje žiemojančios populiacijos gausą, amžiaus struktūrą, išsiaiškinti naujas lizdavietes, kylančias grėsmes bei stebėti žieduotus paukščius. Organizatoriai džiaugiasi, kad akcija pavyko, nes šiemet gautas rekordinis pranešimų skaičius, lyginant su anksčiau vykdytų žiemos akcijų rezultatais. Jūrinius erelius stebėjo daugiau nei 70 stebėtojų, o iš viso gauta per 100 pranešimų.
Šios akcijos laikotarpiu žiema buvo išskirtinai šilta, vandens telkiniai nepasidengė ilgalaike ledo danga. Lengvesnės žiemojimo sąlygos lėmė, kad mūsų šalyje pasilikusių jūrinių erelių skaičius buvo didesnis nei įprastai. Žiemojantys jūriniai ereliai buvo stebimi įvairiose šalies vietose, visgi didesnės šių paukščių koncentracijos buvo stebimos vandens telkinių gausa ir įvairove pasižyminčiuose šalies regionuose. Dauguma erelių buvo stebimi prie vandens telkinių, ypač ties žuvininkystės tvenkiniais. Tačiau šie paukščiai buvo sutinkami ir pakankamai toli nuo vandens telkinių, kur dažniausiai buvo stebimi varninių paukščių apsuptyje prie nugaišusių gyvūnų, nes žiemą kritę gyvūnai sudaro nemažą dalį jūrinių erelių maisto raciono. Apskaitų metu dažniausiai buvo matoma po 1 - 2 paukščius, tačiau maistu turtingose vietose – prie Kuršių marių, žuvininkystės tvenkiniuose stebėtos didesnės šių erelių sankaupos. Nemuno deltoje vienoje vietoje buvo stebėti net 27 jūriniai ereliai. Nors tiksliai įvertinti žiemojančių erelių skaičių buvo sudėtinga, visgi apibendrinus gautus rezultatus galima teigti, kad šią neįprastai šiltą žiemą Lietuvoje žiemojo ne mažiau 500 visų amžiaus grupių jūrinių erelių. Ankstesnių apskaitų metu šaltomis, sniegingomis žiemomis, jūriniai ereliai daugiausiai koncentruodavosi prie neužšalusių vandens telkinių ar jų atkarpų. Tokių vietų šalyje nėra daug, todėl žiemą šių paukščių, ypač jaunų, mūsų šalyje pasilikdavo nedaug.
Gauti įdomūs stebėjimų pranešimai ir apie žieduotus jūrinius erelius. Iš viso žiemos metu nuskaityti 14 erelių žiedų įrašai. Dvylika paukščių buvo kilę iš Lietuvos, po vieną atklydę iš kaimyninių šalių Latvijos ir Lenkijos. Dviems nufotografuotiems garbaus amžiaus ereliams šiais metais sukaks po 15 metų. Gausus Lietuvoje žieduotų individų kiekis rodo, kad mūsų šalyje daugumoje žiemoja vietinės kilmės paukščiai, kurie turi pakankamai gerą mitybinę bazę. Specialistai nori priminti, kad jūriniai ereliai vieni anksčiausiai savo veisimosi sezoną pradedančių paukščių. Kai kurios poros kiaušinius deda jau vasario mėnesio pabaigoje, o dauguma porų – kovo mėnesį. Šiuo laikotarpiu paukščiai yra itin jautrūs trikdymui. Todėl netikėtai suradus šių paukščių lizdavietę reiktų kuo greičiau pasišalinti. Apie aptiktus jūrinių erelių lizdus ar numatomas lizdavietes galima pranešti šių paukščių tyrėjams feisbuko paskyroje .
-
Ornitologai kviečia skaičiuoti žiemojančius jūrinius erelius
Dažniausiai ši akcija skelbiama retesnėms, ne plačiai paplitusioms ir sunkiau pastebimoms paukščių rūšims, todėl ar akcija pavyks, labai priklauso ne tik nuo pačių ornitologų, bet ir nuo paukščių stebėjimo entuziastų, gamtos mylėtojų, fotografų.
Ne mažiau vertingi ir atsitiktinės registracijos atvejai prie namų, važiuojant automobiliu, žvejojant ar kitaip leidžiant laiką gamtoje. Akcija skirta visiems bent kiek pažįstantiems paukščius, galintiems atskirti tais metais numatytą stebėti paukščių rūšį.
2019-2020 metų žiema skelbiama jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) stebėjimų žiema. Jūriniai ereliai yra vieni stambiausių, ištisus metus mūsų šalyje sutinkamų plėšriųjų paukščių. Sveria 4 – 7 kg, o atstumas tarp ištiestų sparnų galų gali siekti net 2,4 metro. Priklausomai nuo geografinio paplitimo šie ereliai gali būti sėslūs, migruojantys ar klajojantys. Į švelnesnio klimato šalis migruoja jauni, dar nesubrendę bei šiauriau gyvenantys jūriniai ereliai.
Mūsų šalyje gyvenantys suaugę jūriniai ereliai yra sėslūs ir savo lizdaviečių apylinkėse laikosi ištisus metus. Jauni, dar nesubrendę paukščiai dažniausiai klajoja nedideliais atstumais, tačiau kartais gali nuskristi piečiau daugiau kaip tūkstantį kilometrų. Ši tarptautiniu mastu saugoma rūšis dar visai neseniai daugelyje Europos šalių buvo laikoma išnykusia ir tik dėl intensyvių apsaugos priemonių populiacija palaipsniui atsistatė.
Lietuvoje nuo XX a. pradžios perinčių jūrinių erelių nebebuvo aptinkama, o pirmieji lizdai vėl rasti tik praeito amžiaus pabaigoje. Šiuo metu mūsų šalies populiacija vertinama 150 – 170 porų. Manoma, kad mūsų šalyje gali žiemoti 400 – 500 jūrinių erelių. Bene svarbiausia jūrinių erelių žiemavietė šalies kontinentinėje dalyje yra Nemuno upė Kauno mieste. Žiemą, paspaudus rimtesniems šalčiams, Kauno mieste prie neužšalusios Nemuno upės atkarpos ar nedidelių properšų žiemoja 3 – 14 jūrinių erelių.
Ši paukščių rūšis pasirinkta norint sukaupti naujų, išsamesnių duomenų apie jos gausumą mūsų šalyje žiemos mėnesiais, įvertinti jų amžiaus struktūrą, naujas susitelkimo vietas bei lizdavietes, kylančias grėsmes. Šių metų stebėjimai gali būti įdomūs ir tuo, kad be pačių paukščių aptikimo faktų, stebėtojai gali prisidėti prie žiedų nuskaitymo, nes jūriniai ereliai yra žieduojami spalvotais žiedais, kurių įrašus galima perskaityti naudojant optiką ar fotografuojant. Kaip sako organizatoriai, todėl kiekvienas visuomenės narys, galintis prisidėti prie šios gražios akcijos savo stebėjimu, yra svarbus ir gali įnešti bent nedidelę dalį indėlio į rūšies apskaitas, mokslinius tyrimus, o tuo pačiu ir į apsaugą.
2019-2020 metų žiemos akciją organizuoja Lietuvos ornitologų draugija kartu su viešąja įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondu“ bei Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi.
Daugiau informacijos rasite čia.
-
Jūriniai ereliai pamėgo Kauno apylinkes 2
Ištirta visa šalies teritorija. Surasta beveik 400 natūralių jūrinių erelių lizdų. Duomenys apie lizdavietes įvesti į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą bei pateikti Valstybinės miškų tarnybos miškų kadastrui. Iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams. Veiksmai turėjo įtakos sustabdant ūkinius darbus miškuose prie erelių lizdų, gelbėti sužeisti ereliai ar iš lizdų iškritę jaunikliai. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais apžieduoti 864 jūrinių erelių jaunikliai. Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui. Surengta per 100 paskaitų, seminarų, mokymų, ekskursijų, kuriose dalyvavo per 4 tūkst. klausytojų. Apie projektą ir jo rezultatus išleisti kompaktiniai diskai, brošiūra, kalendoriai, lankstinukai, lipdukai. Parašyti moksliniai ir populiarūs straipsniai. Projekto rezultatai pristatyti TV ir radijo laidose. Paruošta ir įvairiose Lietuvos vietose eksponuojama fotografijų paroda „Jūrinis erelis Lietuvoje“. Įrengti informaciniai stendai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, Ventės rago ornitologinėje stotyje.
Jūriniai ereliai sutinkami įvairiose Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietose, kur yra tinkamos sąlygos jiems maitintis bei veistis. Tokios vietos yra prie Kauno marių, Novaraisčio ir Ežerėlio išeksploatuotų durpynų. Ištisus metus ereliai sutinkami prie Nemuno, Neries bei Nevėžio upių. Žiemojantys paukščiai stebimi ir pačiame Kauno mieste prie Nemuno. Kartais žiemą čia susirenka net 10-15 erelių. Paspaudus didesniems šalčiams jūriniai ereliai telkiasi prie neužšąlančios Nemuno atkarpos, kur gali pasigauti žuvies ar sumedžioti žiemojančių vandens paukščių. Prasidėjus erelių apsaugos projektui rajono teritorijoje nebuvo žinomos nei vienos perinčios jūrinių erelių poros. Pastaraisiais metais rajone priskaičiuojama 4 – 6 erelių poros. Pirma rajone perinti jūrinių erelių pora aptikta dar 2004 m. Dubravos miške. Vėliau jų lizdaviečių pavyko aptikti dar keliose rajono vietose – Raželių, Pajiesio, Kulautuvos, Lomankos, Karalgirio miškuose. Projekto metu jūrinius erelius pavyko įkurdinti ir Novaraisčio ornitologiniame draustinyje, kuriame erelių pora 2006 metais įsikūrė iškeltame dirbtiniame lizde. Šiais metais savivaldybės teritorijoje buvo žinomos keturios perinčios jūrinių erelių poros, kurių lizdavietės aptiktos Dubravos, Raželių, Lomankos ir Karalgirio miškuose. Nuo projekto pradžios rajono teritorijoje pavyko aptikti net 27 natūralius šių paukščių lizdus. Buvo iškelti septyni dirbtiniai lizdai. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais Kauno rajone 2004-2019 m. apžieduoti 40 jūrinių erelių jaunikliai. Užaugę ir gimtus lizdus palikę ereliukai tapo savotiškais Kauno rajono ambasadoriais ir pasklido įvairiomis kryptimis. Keli žieduoti paukščiai vėliau stebėti įvairiose Lietuvos vietose. Toliausiai mūsų šalyje žieduotas erelis aptiktas Vengrijoje net už 1168 km nuo gimtojo lizdo.
Projekto vykdytojai dėkoja projektą parėmusiai Kauno rajono savivaldybei, o taip pat savivaldybės teritorijoje aktyviai talkinusiam Kauno marių regioninio parko biologui Mindaugui Kirstukui bei daugeliui kitų, prisidėjusių prie šių sunkių, bet prasmingų darbų.
Apie jūrinį erelį
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) – didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis, kurio išskleistų sparnų tarpugalis siekia 2,4 m. Gyvena miškuose prie jūrų įlankų, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Lizdus krauna 11-28 m aukštyje, medžiuose, augančiuose netoli atviros vietovės. Vidutinio dydžio lizdas yra 1,5 m pločio ir 1 m aukščio. Kiaušinius deda vasario pabaigoje-kovą. Dažniausiai sudeda 2-3, rečiau 1 ar 4 baltus kiaušinius. Peri 34-46 dienas. Lizduose išauga 1-3 jaunikliai. Maždaug po 70-90 dienų jie palieka lizdą. Žuvys ir vandens paukščiai – pagrindinis jūrinių erelių maistas. Kartais šie plėšrūnai medžioja ir žinduolius – ondatras, kiškius. Žiemą dažnai lesa dvėseną. Ši erelių rūšis saugoma tarptautiniu mastu. Įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Šalyje peri 150-170 jūrinių erelių porų.
Tikėtina, kad jūriniai ereliai nebuvo nustoję perėti Lietuvoje XX a. pradžioje ir viduryje, tačiau jų skaičius kaip ir visoje Europoje buvo gerokai sumažėjęs. Gausėti šie ereliai pradėjo tik per paskutinį XX amžiaus dešimtmetį. Manoma, kad šis gausėjimas susijęs su jūrinių erelių apsaugos pakilimu Europos šalyse ir agresyvių pesticidų (tokių kaip DDT) nebenaudojimas žemės ūkyje. Jūrinių erelių ir dabar tyko įvairios grėsmės, o jų kaltininkas dažniausiai yra žmogus. Cheminiai teršalai, su grobiu patekę į erelių organizmus tampa individų žūties priežastimi arba pasireiškia vėliau, kada paukščiai tampa nevaisingi, deda plono lukšto kiaušinius, kuriuos perintis paukštis tiesiog sutraiško. Be to, šie paukščiai žūva neatsargiai nutūpę ant elektros stulpų nuo elektros iškrovos. Liūdniausia, kad jūriniai ereliai nukenčia ir nuo žmogaus rankos – jie virsta brakonierių trofėjais – iškamšomis. Akivaizdu, kad vis tik daugiausia žalos jūrinių erelių populiacijai daro ūkinė veikla miškuose. Žiemos pabaigoje ar pavasarį vykdant miško darbus, išbaidomi perintys ereliai, pražūva jų dėtys. Iškirtus brandžius medynus, ereliai nebetenka geriausių vietų savo lizdams, todėl sukraudami lizdus prastuose medžių išsišakojimuose, greitai juos ir praranda: lizdai pasvyra arba visiškai išbyra.
Daugiau informacijos galite rasti čia: www.padekime-ereliams.lt, ir feisbuko paskyroje.
-
Ypatingi paukščiai kyla į kelią: kviečia išrinkti jiems vardus 2
„Padėkime ereliams“ kolektyvas jau ne vienus metus stebi ir visuomenei pristato šių retų paukščių keliones, skatindami geriau pažinti paukščius, jų sezonines keliones į tolimus kraštus, siekdami geresnės paukščių apsaugos. Prie jau stebimų keturių paukščių šiemet pristatomi dar du – tai jauni, tik šią vasarą išaugę ereliukai, kuriems tai bus pirma migracija ir pats didžiausias išbandymas. Kolektyvas kviečia padėti išrinkti jiems vardus ir kartu stebėti jų keliones „Padėkime ereliams“ paskyroje.
Vienas iš dar vardo neturinčių erelių – mažųjų erelių rėksnių jauniklis, šiemet išsiritęs ir išaugęs Kaišiadorių rajone. Nors mažieji ereliai rėksniai Lietuvoje gana įprasti paukščiai, tačiau jie yra saugomi, nes jų mažėja intensyviai ūkinei veiklai keičiant aplinką. Didelių iššūkių šie ereliai patiria ir sezoninių migracijų metu, nes žiemoti skrenda apie 10 tūkst. kilometrų į Pietų-Pietryčių Afriką, pakeliui kirsdami dykumų zonas, šalis, kuriose migruojantys paukščiai naikinami. Siųstuvais paženklinti ir jau du metus stebimi ir šio erelio tėvai, pavadinti Kaunu ir Metida. Kiekvienas jų žiemoti skrenda atskirai ir ištisą pusmetį nesusitinka. Todėl labai įdomu, kaip ir kur žiemoti skris jų jauniklis, ar seks kurį iš tėvų. Kolektyvas kviečia padėti išrinkti jam vardą iš siūlomų variantų.
Kitas jaunasis erelis įdomus tuo, kad yra dviejų erelių rūšių – didžiojo ir mažojo erelių rėksnių – tarprūšinis hibridas. Šios dvi rūšys labai panašios išoriškai, tačiau turi esminių ekologijos skirtumų, pvz., skiriasi jų migracijos keliai ir žiemojimo vietos Europos ir Afrikos žemynuose. Didysis erelis rėksnys Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, yra praktiškai išnykęs dėl žmonių veiklos. Mūsų šalyje aptinkami tik pavieniai paukščiai, kurie kartais sudaro mišrias poras su mažaisiais ereliais rėksniais. Būtent tokioje poroje šiemet Šilutės rajone ir išaugo ereliukas, paženklintas siųstuvu.
Visi norintys yra kviečiami išrinkti jam vardą ir stebėti, kur ir kaip šis neįprastas erelis skris žiemoti. Beje, tame pačiame lizde prieš ketverius metus išaugęs erelis Manolo taip pat paženklintas siųstuvu, jo keliones galima stebėti „Padėkime ereliams“ paskyroje. Tad jau greitai sužinosime, ar šie vieno lizdo ereliai, tikriausiai broliai, žiemoti skris ten pat.
Daugiau informacijos, erelių kelionių atnaujinimai „Padėkime ereliams“ „Facebook“ paskyroje ir internetiniame puslapyje padekime-ereliams.lt
-
Balandis – jūrinių erelių jauniklių ritimosi mėnuo
Mažais ir gležnais ereliukais pakaitomis rūpinasi abu tėvai. Gerai maitinami bei prižiūrimi suaugusių erelių jaunikliai lizuose išbus daugiau nei du mėnesius ir tik vasaros viduryje kils pirmajam skrydžiui. Jūrinių erelių jaunikliai jau išsirito ir Latvijoje.
Kol dar medžiai pilnai nesulapojo, ornitologai vykdo jūrinių erelių lizdų paieškas. Plačiau apie veiklą – čia.
-
Zimbabvė – Kaišiadorys: paukščių šeima susitiko po pusmečio 1
Sugrįžo ir iškart nuskubėjo prie lizdo Kaišiadorių rajone, kur jos jau laukė kiek anksčiau sugrįžęs patinas Kaunas. Kuo ypatingi šie ereliai, ne tik turintys vardus, bet ir stebimi puslapio sekėjų?
Mažieji ereliai rėksniai – tikri Europos gyventojai, didžioji jų pasaulinės populiacijos dalis gyvena būtent Europos sąjungos šalyse. Tačiau žiemoti šie paukščiai skrenda toli – į pietų ir pietryčių Afrikos valstybes. Nors mūsų Lietuva yra maža šalis, tačiau esame labai svarbūs šiai rūšiai: Lietuvoje gyvena net 10 proc. visų pasaulio mažųjų erelių rėksnių. Rūšis paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau pastaruosius dešimtmečius dėl intensyvios žemdirbystės ir ūkininkavimo miškuose buvo stebėtas jų mažėjimas. Mažieji ereliai rėksniai įtraukti į saugomų rūšių sąrašą, saugomi pagal EB Paukščių direktyvą, saugomos visos žinomos jų lizdavietės, tačiau ir to kartais nepakanka. Norint užtikrinti tinkamą rūšies apsaugą, reikalingos kuo išsamesnės žinios apie rūšį, ne tik jos veisimosi vietoje, bet ir visame migracijos kelyje. Būtent todėl mažųjų erelių rėksnių pora Kaunas ir Metida buvo paženklinti GPS siųstuvais, leidžiančiais jau antrus metus stebėti, kur ir kaip skrenda šie ereliai.
Kaunui ir Metidai siųstuvai buvo uždėti 2017 metų vasaros pabaigoje Kaišiadorių rajone, netoli lizdo. Siųstuvai kas keliolika minučių fiksuoja tikslią erelių buvimo vietą, jų kūno padėtį, aktyvumą bei perduoda šiuos duomenis nuotoliniu būdu. Todėl žinome, kad tą rudenį ereliai į kelią pakilo atskirai, žiemoti skrido tuo pačiu keliu, nors nevienodais tempais. Skirtingai nei veisimosi metu Lietuvoje, žiemodami ereliai neprisiriša prie teritorijos, klajoja didelius atstumus. Ir nors dalis klajonių teritorijų persidengė, ši erelių pora tolimoje Afrikoje taip ir nesusitiko. Tačiau pernai pavasarį abu sėkmingai sugrįžo į tą patį mišką Kaišiadorių rajone, Kaunas įveikęs daugiau kaip 26 tūkstančius kilometrų, o Metida – net 32 tūkstančius! Ir visgi Metida smarkiai vėlavo sugrįžti, galbūt todėl ši pora pernai neperėjo, tačiau visą sezoną laikėsi kartu, susikrovė naują lizdą. Na, o rudenį vėl atskirai pakilo į skrydį ir šią žiemą praleido vėlgi ne kartu.
Kur yra ir ką veikia šie ereliai gali žinoti kiekvienas, sekdamas naujienas „Padėkime ereliams“ paskyroje „Facebook“. Todėl vos ereliams pakilus skristi atgal į Lietuvą, daugybė žmonių nekantriai sekė ir stebėjo, kaip greitai šie ereliai skrenda, ar sėkmingai įveikia pavojingas dykumų zonas, šalis, kuriose šie ir kiti paukščiai vis dar šaudomi pramogai. Šiandien galime ramiai atsikvėpti – abu ereliai sėkmingai ir laiku sugrįžo, susitiko prie savo lizdo ir, kaip tikisi specialistai, sėkmingai perės. Erelių siųstuvai yra su saulės baterijomis, todėl tikėtina, kad šią erelių porą bus galima stebėti dar ne vienus metus.
Mažųjų erelių rėksnių kelionės ir jų apsaugos iniciatyvos vykdomos savanoriška nevyriausybinės organizacijos iniciatyva, Kauno ir Metidos siųstuvų įsigijimą parėmė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus ir advokatų profesinė bendrija „Žabolienė ir partneriai METIDA“. Iniciatyvos organizatoriai teigia, kad norint sukaupti daugiau žinių ir daryti apibendrinimus, reikėtų stebėti dar bent kelis šios rūšies paukščius, todėl visi neabejingi gamtai žmonės kviečiami prisidėti prie šių žinių rinkimo ir erelių apsaugos, skiriant savo 2 proc. GPM ar prisidedant kitokia parama.